LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO
MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KADETŲ UGDYMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2024 m. rugpjūčio 22 d. Nr. V-887
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo
ir sporto ministro
2024 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu
Nr. V-887
KADETŲ UGDYMO PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kadetų ugdymo programa (toliau – Programa) apibrėžia kadetų ugdymo paskirtį, Programos tikslą ir uždavinius, joje ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimo raidą, mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius, Programos įgyvendinimą, mokinių pasiekimų vertinimą ir Programos rezultatus.
2. Programa siekiama sudaryti palankias sąlygas įgyti ir plėtoti žmogaus asmeninę, socialinę, pažinimo ir kultūrinę kompetenciją, kurią sudaro vertybinių nuostatų, žinių, gebėjimų ir supratimo visuma. Programos turinys siejasi su valios, ryžto, ištvermės ir lyderystės ugdymu. Tai sutampa su asmens, kaip būsimo krašto gynėjo, vertybėmis, todėl svarbu, kad kadetai, norintys savo ateitį susieti su krašto gynyba, susipažintų su valios, ryžto, ištvermės, lyderystės ugdymui keliamais reikalavimais ir vertybinėmis nuostatomis.
3. Šiuolaikinės mokymosi teorijos orientuoja į ugdymo turinio pasirinkimo galimybių didinimą, geresnį ugdymo turinio pritaikymą individualiems mokymosi poreikiams ir stiprybėms, tinkamą teorinio mokymosi ir mokymosi per praktinę veiklą subalansavimą. Mokymasis, susietas su asmeninėmis stiprybėmis ir gyvenimo praktika, tampa patrauklesnis, prasmingesnis ir efektyvesnis. Įgyvendinant Programą kadetams sudaromos sąlygos fiziniam aktyvumui, psichologiniam pasirengimui, kurie turi įtaką kadetų fizinės ir psichinės sveikatos kokybei, socialaus elgesio formavimuisi. Ugdymo proceso metu formuojami ir efektyviai panaudojami jutiminiai, motoriniai įgūdžiai bei valios savybės turi ypatingą reikšmę įvairių ekstremalių situacijų metu. Fizinis ir psichologinis pasirengimas, atsparumas neigiamiems gyvenimo reiškiniams – viena iš pagrindinių kadetų pasirengimo sąlygų.
4. Programoje derinamas teorinis ir praktinis mokymas kuriant edukacines aplinkas, kuriose užsiėmimai patrauklūs, suteikiantys galimybes kadetams ugdyti emocinį intelektą, spręsti vidinius ir tarpasmeninius konfliktus, ugdyti pasitikėjimą, plėtoti gebėjimus ir vertybines nuostatas, garantuojančias tautos kultūros tęstinumą, jos vertybių kūrimą ir išsaugojimą.
5. Įgyvendinant Programą, vyksta išsamus krašto gynybos ir atsparumo grėsmėms sričių pažinimas, praktinis teorinių žinių įtvirtinimas, išplečiamos saviraiškos galimybės, formuojamas individualus kadetų rengimo įgūdžių įsisavinimo stilius.
6. Siekiama, kad Programa padėtų įgyti krašto gynybos ir atsparumo grėsmėms, lyderystės kompetencijas, kurias ugdydamiesi kadetai gebėtų savarankiškai ir pagrįstai pasinaudoti tolesnio mokymosi, dalyvavimo šalies saugumo, taikos Europoje ir kitose šalyse palaikymo ir stiprinimo galimybėmis.
7. Programos turinys ugdys kadetų pasaulėžiūrą, atvirumą ir tolerantiškumą žmonių pažiūroms, papročiams, tradicijoms, vertybių įvairovei, formuos kultūrinį sąmoningumą, taip pat pozityviai keis elgesį, vizualinį komunikavimą, kasdienio gyvenimo kokybę, atvers savitą ir turtingą prasmių bei vertybių pasaulį.
8. Programoje remiamasi nuostata, kad krašto gynyba – ne vien profesinės veiklos sritis. Tai – naujas pažinimas, skatinantis vertybinių nuostatų stiprinimą, pilietinio tapatumo formavimąsi. Mokydamiesi pagal Programą kadetai ugdosi gebėjimą kritiškai mąstyti.
9. Kadetams, turintiems lyderio gebėjimų, suteikiamos sąlygos užsiimti veikla, atitinkančia jų ugdymosi poreikius. Kitiems kadetams ši Programa bus asmeninio tobulėjimo sritis, padedanti iš naujo pažvelgti į save, supančią aplinką, įsivertinti savo poreikius ir galimybes.
10. Programoje drąsa, intelektas, valia, ištvermė, moralumas, vertybė, valia ir ryžtas suprantamos kaip:
10.1. drąsa – tai fizinė, protinė ir moralinė galia įveikti baimę, sunkumus ir imtis veiksmų. Iš lyderio reikalaujama savitvardos, gebėjimo įvertinti pavojų, sąmoningo savo pareigos suvokimo ir teisingo sprendimo priėmimo;
10.2. intelektas – tai gebėjimas įvertinti naujas ir sudėtingas situacijas, atsižvelgiant į tai, jas pritaikyti prie aplinkos ar keisti, konceptualiai mąstyti. Lyderis dažnai, kad išlaikytų savitvardą, turi pasikliauti vien savimi. Lyderiui reikalinga kūrybiškumas, lankstus mąstymas ir racionalus protas. Kiekvienas iš šių veiksnių sudaro prielaidas veikti;
10.3. valia – tai sąmoninga veikla pagal bendruomenės pripažįstamus principus ir vertybes, tai gebėjimas kontroliuoti savo paties veiksmus ar emocijas. Išskirtinos dvi ypatybės: narsumas, kuris gali būti išreiškiamas kaip greitai sumanyti rizikingi veiksmai arba kaip sąmoningas, valingas tikslo siekimas ir atkaklumas, kuris padeda nugalėti esant nepalankioms sąlygoms;
10.4. ištvermė – tai žmogaus pajėgumas atlaikyti didelę psichinę ir fizinę įtampą, intensyviai dirbti, atkakliai siekti užsibrėžto tikslo, gebėjimu nepalankiomis išorinėmis arba vidinėmis sąlygomis išlaikyti įprastinę būseną;
10.5. moralumas – tai moralinių vertybių pripažinimas ir etikos normų laikymasis. Kadetas turi suvokti ir paisyti žmogaus teisių. Garbė ir patriotizmas yra lyderio savybių visumos dalis;
11. Programos mokymo(si) turinys 1–8 ir I–II gimnazijos klasėse yra bendras visoms kadetų ugdymo šakoms (sausumos, jūrų ir oro kadetams), o III–IV gimnazijos klasėse kiekvienai kadetų ugdymo šakai numatytos atskiros pasiekimų sritys ir pasiekimai, mokymo(si) turinys, mokinių pasiekimų lygių požymiai pagal pasiekimų sritis.
II SKYRIUS
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
12. Kadetų ugdymo tikslas – ugdyti Lietuvos piliečius, suvokiančius, gebančius veiksmingai veikti stiprinant šalies nacionalinį saugumą ir gynybą, galinčius efektyviai ir saugiai veikti ekstremalių situacijų ir krizių atvejais, ginančius demokratines vertybes.
13. Siekdami kadetų ugdymo tikslo kadetai:
13.3. stiprina motyvaciją ir plėtoja tautinę tapatybę ugdant pagarbą ir lojalumą savo valstybei ir tautai, jos istorijai ir tradicijoms bei demokratinėms vertybėms;
13.5. įgyja asmeninę, pilietinę bei socialinę kultūrinę patirtį būtiną sėkmingam tolesniam mokymuisi, socialinei integracijai, įsitvirtinimui darbo, profesinės veiklos pasaulyje, laiduojančią darnią asmens dvasinių ir fizinių galių plėtotę;
13.6. ugdosi tvirtą charakterį, atsakingumą, savarankiškumą, aktyvumą, pagarbą ir lojalumą valstybei ir tautai, jos istorijai ir tradicijoms, demokratinėms vertybėms, paiso įstatymų ir elgesio normų, geba kurti darnius tarpasmeninius santykius, įprasminti savo gyvenimą dabarties tikrovėje, siekia pozityviai keisti Lietuvos tikrovę, kūrybiškai atsakyti į šiuolaikinio pasaulio iššūkius.
III SKYRIUS
KOMPETENCIJŲ UGDYMAS
14. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, komunikavimo, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė, kūrybiškumo, skaitmeninė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.
15. Pilietiškumo kompetencija. Kadetų ugdymo veiklose ugdoma atsakomybė už artimuosius, draugus, valstybę, pasaulio likimą ir gamtą. Mokiniai ugdosi praktinius valstybės gynybos, patriotiškumo, lyderystės įgūdžius, puoselėja demokratines vertybes, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti.
16. Pažinimo kompetencija. Kadetų ugdymo veiklose mokiniai įgyja bazinių karybos, politikos mokslų ir kitų sričių žinių. Susipažįsta ir išmoksta naudotis krašto gynybai skirtomis priemonėmis. Mokosi spręsti problemas, analizuoti ir vertinti situacijas, identifikuoti kliūtis, iškilusias įvairių veiklų metu, ir numatyti daugiau nei vieną problemos sprendimo būdą. Ugdosi praktinius įgūdžius, kuriuos galėtų taikyti pavojingose situacijose ir kasdieniame gyvenime. Mokosi į(si)vertinti patirtį, teorinę ir praktinę pažangą, mokytis iš klaidų, išsikelti naujus tikslus. Įgytas žinias nuolatos sieja su informacija ir gebėjimais, įgytais per kitų dalykų pamokas bei praktikas.
17. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija. Kadetų ugdymo veiklose mokiniai mokosi apmąstyti jausmus ir emocijas, jas tinkamai išreikšti, susivaldyti. Kasdieniniame gyvenime vadovaujasi sveikos gyvensenos principais. Mokosi išgyventi ekstremaliose situacijose, suteikti pirmąją medicinos pagalbą, stiprina psichinę ir fizinę sveikatą. Turi žinių ir gebėjimų pasinaudoti tiek išgyvenimo rinkinių turiniu, tiek pasinaudoti aplinkoje randamu išgyventi reikalingu maistu. Analizuodami įvairius karinius ir politinius konfliktus, jų poveikį žmonių ir šalių santykiams mokosi atpažinti emocijas, įtampas šiuose santykiuose, jų priežastis, dirgiklius bei su tuo susijusias rizikas. Mokosi vertinti savimonės ir savitvardos, diplomatijos, kompromisų reikšmę konfliktuose, taiko jas pamokose ir praktinėse veiklose.
18. Komunikavimo kompetencija. Kadetų ugdymo veiklose mokosi kelių rūšių, tipų, pakopų komunikacijos – verbalinės ir ne verbalinės. Mokydamiesi verbalinės komunikacijos mokiniai mokosi aiškiai, lakoniškai perduoti pranešimą; būdami pranešimo gavėjais geba kritiškai įvertinę informaciją atlikti pavestas užduotis. Ne verbalinėje komunikacijoje geba skaityti ir patys komunikuoti, tiek vizualiais, tiek garsiniais ženklais, tobulina multimodalios komunikacijos įgūdžius. Tikslingai taiko įvairias individualias ir grupines komunikavimo strategijas ir kuria pranešimui reikalingą aplinką. Parenka labiausiai tinkančias įvairias verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones tam tikrai tikslinei auditorijai, asmeniui ar situacijai.
19. Skaitmeninė kompetencija. Kadetai ugdosi gebėjimus saugiai, kritiškai ir atsakingai naudoti skaitmenines technologijas mokymuisi, darbui ir dalyvavimui visuomenės gyvenime, skatinami domėtis skaitmeninių technologijų naujovėmis. Mokoma(si) saugiai ir sumaniai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis siekiant veiksmingo ir konstruktyvaus mokymo(si); kadetai suvokia informacijos apdorojimo procesus, jų svarbą šalies saugumui užtikrinti; mokosi apsaugoti skaitmeninius įrenginius, turinį, asmens duomenis ir privatumą; saugoti savo fizinę ir psichinę sveikatą, suvokia skaitmeninių technologijų ir jų naudojimo poveikį aplinkai. Akcentuojami gebėjimai atpažinti dažniausias kibernetines grėsmes, tokias kaip kenkėjiškos svetainės, sukčiavimas, apgaulingi pranešimai, kenkimo programinė įranga ir kitos grėsmės, ir ugdomi gebėjimai imtis tinkamų saugumo priemonių, tokių kaip tinkamas slaptažodžio parinkimas, oficialios programinės įrangos naudojimas ir nuolatinis jos atnaujinimas ir pan. Kadetai mokomi naudotis geografinėmis informacinėmis sistemomis tam, kad orientuotųsi erdvėje; rasti, įvertinti, naudoti, kurti skaitmeninį turinį ir atsakingai juo dalytis; nurodyti suprantamas komandas kompiuterinei sistemai; saugiai ir etiškai bendrauti ir bendradarbiauti kibernetinėje erdvėje su kitais, suvokiant kultūrų ir kartų įvairovę; dalyvauti visuomenės gyvenime per viešąsias ir privačias skaitmenines paslaugas bei būti aktyviais piliečiais; valdyti savo skaitmeninę tapatybę ir reputaciją. Mokoma(si) suprasti ir įgyvendinti asmenines ir kitas teises, įskaitant autorių teises, teisę į privatumą, žodžio laisvę ir teisę į apsaugą nuo neapykantos kurstymo skaitmeninėje erdvėje.
20. Kultūrinė kompetencija. Kadetų ugdymo veiklose susipažįsta su kultūra kaip saugomu asmens ir valstybės tapatumo šaltiniu. Domisi ir kitų valstybių bei pasaulio kultūromis. Ugdosi gebėjimą ginti ir puoselėti savo praeities ir dabarties kultūrą tarp kitų pasaulio kultūrų. Ugdosi gebėjimą identifikuoti savos kultūros požymius kitose kultūrose.
21. Kūrybiškumo kompetencija. Kadetų ugdymo veiklose ugdomas savarankiškas kūrybinis mąstymas, t. y. drąsiai ieškoti nestandartinių sprendimų bei išeičių iš susidariusių situacijų. Pateikti alternatyvius probleminės situacijos sprendimo būdus, nustatyti galimą veiksmų seką, gebėjimą patiems kelti klausimus, lyginti, analizuoti, vertinti gautą informaciją.
IV SKYRIUS
PASIEKIMŲ SRITYS IR PASIEKIMAI
22. Programoje pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas.
23. Pradinio ugdymo pasiekimų sritys ir pasiekimai:
23.1. Valstybės institucijos (A). Mokiniai susipažįsta su savo gyvenamąja vieta, Lietuvos žemėlapiu, regiono (savivaldybės) simboliu (-iais), savivaldybės valdymo organais ir jų veikla. Aiškinasi piliečio, pilietybės sąvokas, susižįsta su jaunimo organizacijomis. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimas – susipažįsta su gyvenamąja vieta ir jos valdymo institucijomis, jaunimo organizacijomis mokyklose (A1).
23.2. Valstybės gynyba (B). Mokiniai susipažįsta su valstybinėmis šventėmis, tinkamu elgesiu jų metu. Supažindinami su valstybės vadovais, jo funkcijomis. Aptaria valstybės gynimo ir pilietinio pasipriešinimo svarbą. Išmoksta organizuoti ir dalyvauti balsavime priimant su klasės veikla susijusius sprendimus. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimas – geba veikti komandoje (B1).
23.3. Asmens saugumas ir sveikata (C). Mokiniai išmoksta atskirti ir atpažinti saugias ir nesaugias situacijas, aptaria elgesį atsitikus nelaimei. Susipažįsta su pavojaus signalų reikšmėmis ir tinkamu elgesiu. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimas – pažįsta nesaugias aplinkas ir pavojaus signalus (C1).
23.4. Kadetų elgesys ir tarpusavio santykiai (D). Mokiniai susipažįsta su pagrindinėmis kadetų ugdymo sąvokomis, aptaria tinkamą pagarbą ir atsakomybę demonstruojantį elgesį. Susipažįsta su konflikto sąvoka, aptaria netinkamą elgesį ir konfliktų sprendimo būdus. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimas – įvardija kadetui tinkamą elgesį ir taiko tinkamą veiksmų seką kilus nesutarimams (D1).
24. Pradinio ugdymo mokinių pasiekimų raida aprašoma pagal pasiekimų sritis, pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus kas dvejus metus. Lentelėje raide (pavyzdžiui, A) žymima pasiekimų sritis, raide ir pirmu skaičiumi (pavyzdžiui, A1) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas, o antru skaičiumi (3) – pagrindinis pasiekimų lygis.
| Pasiekimas |
1–2 klasės |
3–4 klasės |
|
| 1. Valstybės institucijos ir vietos valdymas (A) |
|||
| Gyvenamoji vieta ir jos valdymo institucijos, jaunimo organizacijos mokyklose (A1). |
Atpažįsta regiono simbolius ir mokytojo padedami juos apibūdina. Paaiškina regiono simbolių prasmę. Apibūdina savivaldos institucijas, mokytojo padedami žemėlapyje parodo savo gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje (A1.3). |
Apibūdina pilietybės terminą, paaiškina, kaip įgyjama pilietybė. Išskiria esmines skautų ir šaulių veiklos kryptis, pateikia jų veiklos pavyzdžių (A1.3). |
|
| 2. Valstybės gynyba (B) |
|||
| Geba veikti komandoje (B1). |
Apibūdina valstybinių švenčių ir gynėjų reikšmę. Nusako tinkamą elgesį švenčių metu. Apibūdina komandinio sprendimo priėmimo reikšmę ir pagrindinius balsavimo principus. Mokytojo padedami surengia balsavimą klasėje (B1.3). |
Nurodo valstybės gynimo motyvus, pilietinio pasipriešinimo būdus. Įvardija valstybės vadovą, mokytojo padedami nurodo, kaip tampama valstybės vadovu, apibūdina jo atliekamas funkcijas (B1.3). |
|
| 3. Asmens saugumas ir sveikata (C) |
|||
| Pažįsta nesaugias aplinkas ir pavojaus signalus (C1). |
Apibūdina nesaugias ir kenksmingas aplinkas. Paaiškina, kuo aplinka gali būti nesaugi. Mokytojo padedami paaiškina, ką reikia daryti atsitikus nelaimei (C1.3). |
Paaiškina pavojaus signalo reikšmę. Atlieka praktinius veiksmus, išgirdęs pavojaus signalą, saugiai evakuojasi iš pastato. Mokytojo padedami atlieka draugo gelbėjimo veiksmus, ieškodami pagalbos apibūdina situaciją (C1.3). |
|
| 4. Kadetų elgesys, tarpusavio santykiai (D) |
|||
| Įvardija kadetui tinkamą elgesį ir taiko tinkamą veiksmų seką kilus nesutarimams (D1). |
Paaiškina kadeto sąvoką ir kadetų taisyklių reikšmes. Apibūdina sąvokas „pagarba“ ir „atsakomybė“. Mokytojo padedami pateikia „pagarbos“ ir „atsakomybės“ pavyzdžių (D1.3). |
Nusako tinkamo ir netinkamo bendravimo formas. Mokytojo padedami įvardina tinkamą ir netinkamą elgesį. Nurodo įvairias žmonių bendravimo ir elgesio situacijas, nusako, koks elgesys padeda parodyti pagarbą. Apibūdina, kas yra konfliktas. Mokytojo padedami identifikuoja konflikto priežastis, apibūdina veiksmų seką priimdami sprendimus ir spręsdami konfliktus (D1.3). |
|
25. Pagrindinio ugdymo pasiekimų sritys ir pasiekimai:
25.1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje (A). Mokiniai atpažįsta, identifikuoja ir apibūdina kadetų veikimo modelius įprastose ir ekstremaliose situacijose. Analizuoja Lietuvos saugumo užtikrinimą dalyvaujant Europos ir Euroatlantinėse organizacijose, pagrindines Lietuvos saugumui kylančias grėsmes. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai:
25.1.1. nagrinėja statutinių organizacijų ypatumus įvardindami sprendimų priėmimo tvarką, subordinaciją, grėsmes nacionaliniam saugumui, saugumo užtikrinimą Lietuvai dalyvaujant Europos ir Euroatlantinėse organizacijose (A1);
25.1.2. atlieka pasisveikinimo, karinių ceremonijų veiksmus, vadovaudamiesi Karo tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 „Dėl Karo tarnybos statuto patvirtinimo“, ir Rikiuotės ir karinių ceremonijų statuto, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2000 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 892 „Dėl Rikiuotės ir karinių ceremonijų statuto“, nustatyta tvarka. Įvertina kariuomenės veikimą visuomenėje ir valstybėje (A2).
25.2. Taktika (B). Mokiniai, įvertindami situaciją, parenka tinkamą komunikavimo būdą ir formą. Demonstruoja gebėjimus orientuotis vietovėje, pasirinkti ir susikurti tinkamą vietą stovyklavietei sukurti, įvertinę situaciją, analizuoja ir parenka geriausius variantus prasimaitinti ir išgyventi lauko sąlygomis; įvardija saugaus elgesio su ginklu ir sprogmenimis principus, susipažįsta su G-36 automatinio ginklo sandara. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai:
25.2.1. atlieka komunikaciją, imituodami įvairias kovines situacijas, demonstruodami įvairias komunikacijos rūšis ir būdus (B1);
25.2.2. demonstruoja gebėjimus, grįstus žemėlapio, reljefo ypatumais, gamtos reiškinių supratimu, kompaso naudojimu įsirengiant stovyklavietę, susiplanuojant ir pasirenkant tinkamą judėjimo maršrutą (B2);
25.3. Pirmoji pagalba (C). Įgyvendina vaidmenų pasidalijimą teikdami pirmą pagalbą, paaiškina ir naudojasi pirmos pagalbos rinkiniu; ugdosi gebėjimą suteikti pirmąją pagalbą esant, hipertermijos pavojui, stabdant kraujavimą, atliekant gaivinimo veiksmus vienam ar dviese. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai:
25.3.1. paaiškina vaidmenų reikšmę teikdami pirmą pagalbą, tinkamai naudoja pirmosios pagalbos rinkinio turinį, demonstruoja pirmosios pagalbos teikimą esant nudegimams, atviroms žaizdoms (C1);
25.3.2. paaiškina veiksmų seką, priklausomai nuo nudegimo pobūdžio, demonstruoja kraujavimo stabdymo gebėjimus bei nukentėjusiojo apsaugą nuo hipertermijos, atlieka praktines nukentėjusio transportavimo užduotis. Atlieka praktines nukentėjusiojo transportavimo užduotis vienas ir dviese, atlieka pirmosios pagalbos suteikimą esant galūnių lūžiams (C2).
25.4. Karo teorija ir lyderystė (D). Mokiniai nagrinėja lyderystės ir savanorystės skirtumus, remdamiesi istorinėmis žiniomis apibūdina lyderystės bei karinės įrangos įtaką karo veiksmams. Vertina komunikacijos ir saviugdos svarbą lyderystei. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai:
25.4.1. demonstruoja gebėjimą atskirti karą ir karybą susiedami su karvedžių asmenybėmis. Pateikia fortifikacinių statinių pavyzdžių, reikšmingų Tėvynei ginti (D1);
26. Pagrindinio ugdymo mokinių pasiekimų raida aprašoma pagal pasiekimų sritis, pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus kas dvejus metus. Lentelėje raide (pavyzdžiui, A) žymima pasiekimų sritis, raide ir pirmu skaičiumi (pavyzdžiui, A1) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas, o antru skaičiumi (3) – pagrindinis pasiekimų lygis.
| Pasiekimas |
5–6 klasės |
7–8 klasės |
I–II gimnazijos klasės |
| 1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje (A) |
|||
| Nagrinėja statutinių organizacijų išskirtinumą įvardindami sprendimų priėmimų ypatumus, subordinaciją, grėsmes nacionaliniam saugumui, saugumo užtikrinimą Lietuvai dalyvaujant Europos ir Euroatlantinėse organizacijose (A1). |
Išskiria statutinę organizaciją iš kitų organizacijų ir išvardina svarbiausius statutinės organizacijos požymius (A1.3). |
Atpažįsta asmenis pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nurodytus, karių laipsnius, moka savarankiškai atiduoti pagarbą. Paaiškina individualių skyriaus ir būrio pratimų skirtumus karinių ceremonijų metu. Atlieka pratimus individualiai ir skyriaus sudėtyje (A1.3). |
Paaiškina nacionalinio saugumo reikšmę. Pateikia kibernetinio saugumo grėsmių nacionaliniam saugumui pavyzdžių. Pateikia pavyzdžių apie kibernetinio ir informacinio saugumo reikšmę valstybei. Apibūdina Lietuvos kariuomenės struktūrą (A1.3). |
| Atlieka pasisveikinimo, karinių ceremonijų veiksmus. Įvertina kariuomenės veikimą visuomenėje ir valstybėje (A2). |
Savarankiškai pasisveikina, geba atlikti esminius rikiuotės elementus, paaiškina jų svarbą. Apibūdina svarbiausius valstybės simbolius ir nurodo 1–2 pagrindinių statutinių organizacijų simbolius. Mokytojo padedami atlieka svarbiausius vėliavos grupės veiksmus pakėlimo, nuleidimo, sulankstymo taisykles. Identifikuoja tinkamą ir netinkamą kadeto elgesį. Apibūdina kadetų išskirtinumą. Nurodo svarbiausius kadetų etikos principus (A2.3). |
Apibūdina Karo tarnybos statuto reglamentavimo sritis. Savarankiškai pateikia pavyzdžių iš Karo tarnybos statuto reglamentavimo sričių taikymo (A2.3). |
Savarankiškai paaiškina autoritarinių valstybių: Baltarusijos, Kinijos, Rusijos grėsmes nacionaliniam saugumui. Nusako Euroatlantinės integracijos svarbą Lietuvos Respublikai. Apibūdina Europos Sąjungos bendrąją saugumo ir gynybos politiką (A2.3). |
| 2. Taktika (B) |
|||
| Atlieka komunikaciją, imituodami įvairias kovines situacijas, demonstruodami įvairias komunikacijos rūšis ir būdus (B1). |
Savarankiškai suskirsto pateiktus komunikacijos pavyzdžius pagal komunikacijos rūšis. Pagal pateiktą pavyzdį naudoja nebylios komunikacijos signalus (B1.3). |
Paaiškina ryšio užmezgimo svarbą ir būdus. Apibūdina komunikacijos būdus judant kovinėje grandinėje. Apibūdina, kaip komunikuoti judant kovinėje grandinėje. Mokytojo padedami nustato kontaktus, sukuria situacijos raportus. Mokytojo padedami komunikuoja judėdami pleišto, laužytos voros sudėtyje bei judėdami „judu-dengiu“ būdu (B1.3). |
Mokytojo padedami komunikuoja naudodamiesi NATO abėcėle (B1.3). |
| Demonstruoja gebėjimus, grįstus žemėlapio, reljefo ypatumais, gamtos reiškinių supratimu, kompaso naudojimu įsirengiant stovyklavietę, susiplanuojant ir pasirenkant tinkamą judėjimo maršrutą (B2.) |
Mokytojo padedami naudojasi žemėlapiu, kompasu. Paaiškina, kaip naudojantis gamtoje sutinkamais požymiais orientuotis vietovėje. Paaiškina, kaip nustatoma padėtis vietovėje naudojantis keturių ir šešių skaičių koordinatėmis (B2.3). |
Savarankiškai nustato savo padėtį žemėlapyje. Lokalizuoja savo padėtį naudodamasis aštuonių skaičių koordinatėmis. Padedami mokytojo susiplanuoja maršrutą (B2.3). |
Išskiria pagrindinius orientavimosi vietovėje principus. Paaiškina optimalaus maršruto sudarymo principus. Pateikia pavyzdžių, kaip pagal gamtoje sutinkamus požymius lokalizuoja savo buvimo vietą. Savarankiškai sudaro maršruto kortelę (B2.3). |
| Paaiškina atakos ir žygio ekipuotės skirtumus, ją sukomplektuoja. Demonstruoja išgyvenimo įgūdžius. Išmano ginklus, sprogmenis, karo inžinerijos pradmenis (B3). |
Identifikuoja ekipuotės sudėtines dalis ir apibūdina jų reikšmę. Mokytojo padedami geba sukomplektuoti ekipuotę. Mokytojo padedami taiko asmens higienos ir prasimaitinimo principus, būtinus gyvenant lauko sąlygomis. Mokytojo padedami demonstruoja maskavimosi gebėjimus. Pagal stovyklavietės įrengimo principus ir reikalavimus konsultuodamiesi įrengia stovyklavietę. Savarankiškai apibūdina ginklų dalis bei saugaus elgesio su sprogmenimis ir ginklu taisykles (B3.3). |
Apibūdina svarbiausias žygio ir atakos ekipuotės dalis. Paaiškina skirtumus tarp atakos ir žygio ekipuotės. Mokytojo padedami paruošia atakos ir žygio ekipuotes. Įrengia trikampę būrio stovyklavietę. Atpažįsta šaulių lengvuosius ginklus. Paaiškina taiklios šaudybos principus. Mokytojo padedami nurodo svarbiausias G-36 ginklo dalis, priedus, šaudmenis. Įvardija minų rūšis, minų laukų žymėjimą sausumoje ir jūroje (B3.3). |
Demonstruoja saugaus ginklo perdavimą. Padedami mokytojo atlieka ginklo priežiūros veiksmus. Įvardija ir demonstruoja taiklaus šaudymo principus. Paaiškina apkasų brutsverų paskirtį. Nurodo veiksmus patekus į minų lauką ir aptikus atotampą. Pateikia medžiagų pavyzdžių, iš kurių jie gali būti įrengti. Mokytojo padedami įrengia apkasą brutsverą. Mokytojo padedami įrengia ugnies pozicijas šauliui šaudyti priklaupus ir stovint (B3.3). |
| 3. Pirmoji pagalba (C) |
|||
| Paaiškina vaidmenų reikšmę teikdami pirmąją pagalbą, tinkamai naudoja pirmosios pagalbos rinkinio turinį, demonstruoja pirmosios pagalbos teikimą esant nudegimams, atviroms žaizdoms (C1). |
Apibūdina pirmosios pagalbos tikslus bei veiksmų seką, siekdami suteikti pirmąją pagalbą netradicinėse erdvėse. Mokytojo padedami išvardina pirmosios pagalbos teikimo taisykles (C1.3). |
Mokytojo padedami įvertina situaciją ir nukentėjusiojo būklę. Mokytojui padedant praktikuoja kraujavimo stabdymą (C1.3). |
Atlieka pirmosios pagalbos veiksmus. Mokytojo padedami atlieka gyvybinių funkcijų palaikymą (C1.3). |
| Paaiškina veiksmų seką priklausomai nuo nudegimo pobūdžio, demonstruoja kraujavimo stabdymo gebėjimus bei nukentėjusiojo apsaugą nuo hipertermijos, atlieka praktines nukentėjusio transportavimo užduotis. Atlieka praktines nukentėjusiojo transportavimo užduotis vienas ir dviese, atlieka pirmosios pagalbos suteikimą esant galūnių lūžiams (C2). |
Įvardija pirmosios pagalbos rinkinio paskirtį, nurodo, kam taikomos jame esančios priemonės. Mokytojo padedami imitacinėje situacijoje tinkamai naudoja priemones (C2.3). |
Imitacinėje situacijoje tinkamai naudoja pirmosios pagalbos priemones. Atlieka pirmosios pagalbos veiksmus esant hipotermijos ir nudegimo atvejais (C2.3). |
Apibūdina atviro galūnių sužalojimo požymius. Savarankiškai nurodo ir paaiškina pirmosios pagalbos veiksmus galūnių sužalojimo atveju. Demonstruoja nukentėjusiojo transportavimo būdus, kai vienas asmuo transportuoja nukentėjusįjį (C2.3). |
| 4. Karo teorija ir lyderystė (D) |
|||
| Demonstruoja gebėjimą atskirti karą ir karybą susiedami su karvedžių asmenybėmis. Pateikia fortifikacinių statinių pavyzdžių reikšmingų Tėvynei ginti (D1). |
Pateikia karo ir karybos sąvokų pavyzdžių. Įvardija pagrindines karo priežastis ir karo rūšis (D1.3). |
Nurodo vadovavimo principus. Paaiškina vado pareigų funkcijas. Apibūdina gero vado-lyderio atsakomybės sąvoką ir pateikia pavyzdžių (D1.3). |
Paaiškina fortifikacinių įrenginių reikšmę. Mokytojo padedami pateikia fortifikacinių įrenginių Lietuvoje pavyzdžių. Išskiria svarbiausias XX a. ir XXI a. Lietuvos istorijos ir kariuomenės datas (D1.3). |
| Apibūdina lyderystės skirtumus nuo savanorystės. Demonstruoja diskutavimo įgūdžius, pasitelkdami pavyzdžius argumentuoja saviugdos ir komunikabilumo svarbą, pateikia įvairių karo rūšių įtaką visuomenei (D2). |
Nurodo esminius skirtumus tarp lyderystės ir savanorystės. Pateikia lyderystės ir savanorystės pavyzdžių (D2.3). |
Apibūdina konvencinių ir hibridinių karų rūšis. Nurodo jų istorinę raidą. Paaiškina netiesioginių karų (proxy), hibridinių karų, etninių konfliktų ir genocido sąvokas. Mokytojo padedami įvardina svarbiausius Lietuvos ir Europos karinės istorijos mūšius (D2.3). |
Paaiškina saviugdos ir komunikabilumo reikšmę kadetui. Pateikia pavyzdžių, kaip ugdyti drausmę, grūdinti valią. Apibūdina būdus, kuriais palaikomas vado autoritetas. Pagrįstai išsako savo nuomonę (D2.3). |
27. Sausumos kadetų vidurinio ugdymo programos pasiekimų sritys ir pasiekimai:
27.1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje (A). Sausumos kadetai susipažįsta su karinės jėgos naudojimo pagrindais, ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimu, karinių teritorijų ir turto saugojimu, mokosi apie Lietuvos šaulių sąjungos narių pareigas stiprinant nacionalinį saugumą, karių atsakomybę už karinės jėgos panaudojimą. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai:
27.2. Taktika ir inžinerija (B). Sausumos kadetai teoriškai ir praktiškai mokosi taktinio judėjimo, susipažįsta su triukšmo mažinimo ir šviesos naudojimo reikalavimais, susipažįsta su taktiniais metodais ir ugnies valdymo komandomis, pademonstruoja, kaip užmegzti radijo ryšius, išmoksta paaiškinti ir pademonstruoti judėjimo būdus, rikiuotės formas, sužino kadeto pareigas judant rikiuotėje, išmoksta atskirti pagrindines skyriaus judėjimo rikiuotes. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai:
27.2.1. susipažįsta su priedangomis, mokosi, kaip užimti ir įrengti trumpalaikę ir ilgalaikę patrulio bazę būrelio sudėtyje, išmoksta surišti danišką apraišų sistemą. Mokosi ugnies kortelių tipų – sužino ugnies valdymo komandas. Mokosi įrengti stebėjimo postą ir perkėlimo su virve (B1);
27.2.2. išmoksta individualiai maskuotis pagal vietovę, užmaskuojant atviras kūno vietas ir ekipuotę, judėti poroje ugnies ir judėjimo būdu. Susipažįsta su ginkluote ir ginklų skirstymo kategorijomis, saugaus ginklo valdymo principais ir galimybėmis. Demonstruoja šaulio ugnies pozicijos įrengimo etapus (B2);
27.3. Pirmoji pagalba (C). Sausumos kadetai mokosi teikti pirmąją pagalbą saugiai evakuojant žmones iš pastato, išmoksta nagrinėti ir praktiškai išbandyti evakuacijos planus, argumentuoti pagrindines evakuacijos taisykles. Išmoksta, kaip atpažinti ir suteikti pirmąją pagalbą apsinuodijus alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, įkandimo ir įgėlimo atveju. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai:
27.3.2. demonstruoja žinias nustatant šoko klasifikaciją pagal priežastis ir gali tai padaryti praktiškai, paaiškina nukentėjusiųjų rūšiavimo principus (C2);
27.4. Karo teorija ir lyderystė (D). Sausumos kadetai mokosi retorikos ir viešojo kalbėjimo, mokosi parengti dalykinį pranešimą, susipažįsta su komunikacijos rūšimis, įžymiais XXI a. Lietuvos ir NATO vadais. Sausumos kadetai žino retorikos ir viešojo kalbėjimo sąvokas, pagrindinius ir taisytinus viešojo kalbėjimo principus. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai:
27.4.1. atpažįsta ir paaiškina, kaip identifikuoti probleminę situaciją, gali atpažinti propagandą ir dezinformaciją, apibūdina komunikacijos rūšis, vykdo fizinių normatyvų testus (D1);
27.4.2. įvardija pagrindinius vadovavimo principus ir stilius, moka juos atpažįsta, apibūdina lyderystės sąvokas, tikslus ir reikšmę. Mokosi ir analizuoja žymiausių XXI a. Lietuvos ir NATO vadų lyderystės stilius (D2);
28. Sausumos kadetų vidurinio ugdymo mokinių pasiekimų raida aprašoma pagal pasiekimų sritis, pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus dvejiems metams. Lentelėje raide (pavyzdžiui, A) žymima pasiekimų sritis, raide ir pirmu skaičiumi (pavyzdžiui, A1) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas, o antru skaičiumi (3) – pagrindinis pasiekimų lygis.
| Pasiekimas |
III–IV gimnazijos klasės (sausumos kadetai) |
| 1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje (A) |
|
| Analizuoja kario pareigas, atsakomybę tarnybos ir ne tarnybos metu (A1). |
Paaiškina karinės jėgos naudojimo statutą, atpažįsta ir išvardina bendruosius karinės jėgos naudojimo pagrindus (A1.3). |
| Išmano Lietuvos kariuomenės modernizavimo prioritetus, analizuoja Krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės vienetų ypatumus, šalies mobilizacijos politiką ir mobilizacijos planų rūšis (A2). |
Paaiškina Lietuvos kariuomenės modernizavimo prioritetus, įvardija krašto apsaugos sistemą sudarančias institucijas ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetus. Įvardija Lietuvos šaulių sąjungos narių pareigas stiprinant nacionalinį saugumą, karių atsakomybę už karinės jėgos naudojimą (A2.3). |
| 2. Taktika ir inžinerija (B) |
|
| Susipažįsta su priedangomis, mokosi, kaip užimti ir įrengti trumpalaikę ir ilgalaikę patrulio bazę būrelio sudėtyje, išmoksta surišti danišką apraišų sistemą. Mokosi ugnies kortelių tipų – sužino ugnies valdymo komandas. Mokosi stebėjimo posto ir perkėlimo su virve įrengimo (B1). |
Savarankiškai paaiškina judėjimo būdus ir taktinį judėjimą. Išmano elgseną ceremonijose (B1.3). |
| Išmoksta individualiai maskuotis pagal vietovę, užmaskuojant atviras kūno vietas ir ekipuotę, judėti poroje ugnies ir judėjimo būdu. Susipažįsta su ginkluote ir ginklų skirstymo kategorijomis, saugaus ginklo valdymo principais, galimybėmis. Demonstruoja šaulio ugnies pozicijos įrengimo etapus (B2). |
Savarankiškai apibūdina skyriaus judėjimo būdus ir formas, išvardija kadeto pareigas judant rikiuotėje, gali paaiškinti, kada naudoti priedangas ir kaip reaguoti į priešo ugnį. Identifikuoja užmaskuotas kūno vietas ir ekipuotę. Demonstruoja naudojimąsi mažo kalibro pistoletu (B2.3). |
| Išmoksta apibūdinti ir praktiškai pademonstruoti ugnies valdymo komandas, demonstruoja, kaip užimti ir įrengti trumpalaikę ir ilgalaikę patrulio bazę (B3) |
Apibūdina garso maskuotės ir šviesos naudojimo reikalavimus. Įvardija ugnies valdymo komandas, savarankiškai apibūdina patrulio bazės užėmimą ir įrengimą (B3.3). |
| 3. Pirmoji pagalba (C) |
|
| Įvertindami situaciją paaiškina, kaip evakuoti sužeistuosius taktinėje aplinkoje (C1). |
Paaiškina pirmosios pagalbos tikslus bei veiksmų seką suteikiant pirmąją pagalbą evakuacijos metu. Apibūdina atpažinimo apsinuodijus faktorius, kritinės būklės ir pirmosios pagalbos skirtumus (C1.3). |
| Demonstruoja žinias nustatant šoko klasifikaciją pagal priežastis ir gali tai padaryti praktiškai, paaiškina nukentėjusiųjų rūšiavimo principus (C2). |
Paaiškina evakuacijos taisykles ir pagalbą nukentėjusiesiems. Apibūdina, kaip naudotis evakuacijos planais, nurodo pagrindines evakuacijos taisykles, atpažįsta kritinės būklės ir pirmosios pagalbos tiekimo skirtumus (C2.3). |
| Susipažįsta su šoko klasifikaciją, išmoksta klasifikuoti šoką pagal priežastis ir suteikti pagalbą šoko atveju. Susipažįsta su nukentėjusiųjų rūšiavimo principais (C3). |
Paaiškina šoko klasifikaciją pagal priežastis ir gali suteikti savarankiškai pagalbą šoko atveju. Mokytojo padedami paaiškina nukentėjusiųjų rūšiavimų principus (C3.3). |
| 4. Karo teorija ir lyderystė (D) |
|
| Atpažįsta ir paaiškina, kaip identifikuoti probleminę situaciją, gali atpažinti propagandą ir dezinformaciją, apibūdina komunikacijos rūšis, fizinių normatyvų testus (D1). |
Mokytojo padedami parengia dalykinius pranešimus vartodami viešo kalbėjimo sąvokas bei principus (D1.3). |
| Įvardija pagrindinius vadovavimo principus ir stilius, juos atpažįsta, apibūdina lyderystės sąvokas, tikslus ir reikšmę. Mokosi ir analizuoja žymiausių XXI a. Lietuvos ir NATO vadų lyderystės stilius (D2). |
Mokytojo padedami išanalizuoja dezinformacijos atvejį. Naudodamasis juo parengia pristatymą klasei (D2.3). |
| Analizuoja lyderystės sąvoką, lyderystės tikslus ir lyderio reikšmę, vadovavimo stilius pavyzdžių, pagal juos mokosi apibūdinti žymiausius karvedžius (D3). |
Mokytojo padedami parengia pristatymą apie lyderystę, jos tikslus ir reikšmę, supažindina su vietos įkvepiančiais lyderiais – kariais, laisvės kovų dalyviais (D3.3). |
29. Jūrų kadetų vidurinio ugdymo programos pasiekimų sritys ir pasiekimai:
29.1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje (A). Jūrų kadetai geba elgtis pagal pilietiškumo, patriotiškumo principus, kilus ekstremaliai situacijai valstybėje, išmano Karinės jėgos naudojimo statutą. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai:
29.1.1. nurodo bendruosius karinės jėgos naudojimo pagrindus, karinės jėgos naudojimo statutą. Atskiria pilietiškumo, patriotiškumo, nacionalizmo sąvokas (A1);
29.2. Laivyba ir laivynas (B). Jūrų kadetai išmano laivybos istoriją. Remdamiesi praeities žiniomis geba paaiškinti dabarties laivybos ir laivynų realijas ir perspektyvas. Išmano laivo sandarą, jame esančią įrangą, valdo mažąjį laivą. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai:
29.2.1. įvardija pagrindinius laivybos ir karinių laivynų raidos etapus, geba apibūdinti etapų išskirtinumus bei įtaką karinių laivynų vystymuisi. Nagrinėja laivo sandarą, jame esančius įtaisus ir priemones, praktiškai valdo mažąjį laivą (B1);
29.3. Pirmoji pagalba (C). Jūrų kadetai išmano pirmosios pagalbos teikimo principus bei specifiką laive. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai:
29.3.1. apibūdina laive esamą medicinos įrangą bei vaistus, gelbėjimo priemones laivuose ir moka jomis saugiai naudotis (C1);
29.4. Lyderystė (D). Jūrų kadetai geba savarankiškai identifikuoti asmenines savybes ir kompetencijas pagal skirtingus lyderystės stilius, sklandžiai komunikuoja ir taiko lyderystės principus praktiškai. Geba apibūdinti laivo įgulą, kaip sistemą, įvardinti vyraujančius dėsningumus tarp skirtingų laivo įgulos lygių, dalių ir grupių. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai:
29.4.1. apibūdina lyderystės formas bei geba išskirti asmenines savybes būdingas lyderiui. Taiko laiko planavimo strategijas, komunikuoja ir diskutuoja. Mokosi vadovauti skirtingiems asmenybių tipams (D1);
29.4.2. apibūdina jūrų lyderystės sąvoką ir specifiką. Susipažįsta su laivo įgulos formavimu. Mokosi formuoti laivo personalą, taiko komandos formavimo principus (D2);
30. Jūrų kadetų vidurinio ugdymo mokinių pasiekimų raida aprašoma pagal pasiekimų sritis, pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus dvejiems metams. Lentelėje raide (pavyzdžiui, A) žymima pasiekimų sritis, raide ir pirmu skaičiumi (pavyzdžiui, A1) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas, o antru skaičiumi (3) – pagrindinis pasiekimų lygis.
| Pasiekimas |
III–IV gimnazijos klasės (jūrų kadetai) |
| 1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje (A) |
|
| Nurodo bendruosius karinės jėgos naudojimo pagrindus, karinės jėgos naudojimo statutą. Atskiria pilietiškumo, patriotiškumo, nacionalizmo sąvokas (A1). |
Paaiškina Karinės jėgos naudojimo statutą, atpažįsta ir išvardina bendruosius karinės jėgos naudojimo pagrindus (A1.3). |
| Išmano Krašto apsaugos sistemą ir Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšis. Apibūdina karinių jūrų pajėgų simbolius bei ginkluotę. Paaiškina kario pareigas ir atsakomybę, žino piliečių pareigas mobilizacijos metu ir įvedus karo padėtį (A2). |
Paaiškina jėgos naudojimo, įspėjimo seką. Įvardija krašto apsaugos sistemą sudarančias institucijas ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vienetus, atpažįsta karinių jūrų pajėgų funkcijas bei ginkluotę. Paaiškina piliečių pareigas mobilizacijos metu ir įvedus karo padėtį, įvardija Karinės jėgos naudojimo statutą ir sąvokas (A2.3). |
| 2. Laivyba ir laivynas (B) |
|
| Įvardija pagrindinius laivybos ir karinių laivynų raidos etapus, geba apibūdinti jų priežastis bei įtaką karinių laivynų vystymuisi. Nagrinėja laivo sandarą, jame esančius įtaisus ir priemones, valdo mažąjį laivą (B1). |
Paaiškina pagrindinius laivybos ir karinių laivynų raidos etapus, mokytojo padedami apibūdina priežastis, nulėmusias karinių laivynų vystymąsi (B1.3). |
| Apibūdina jūrinės meteorologijos ir hidrologijos sampratas, navigacijos priemones, laivavedyboje naudojamus prietaisus ir jais naudojasi (B2). |
Paaiškina laivo sandaros, korpuso konstrukcijų elementus bei įrangas ir jų išdėstymą laive. Apibūdina pagrindines navigacijos sąvokas, jūrinės meteorologijos ir hidrologijos sampratas, laivavedyboje naudojamus prietaisus, kranto ir jūros navigacinius įrenginius. Mokytojo padedami sprendžia grafinius navigacinius uždavinius. Mokytojo padedami įgytas žinias taiko praktiškai plaukdamas laive (B2.3). |
| 3. Pirmoji pagalba (C) |
|
| Apibūdina laive esamą medicinos įrangą bei vaistus, gelbėjimo priemones laivuose ir saugiai jomis naudojasi (C1). |
Apibūdina laive esamą medicinos įranga bei vaistus, gelbėjimo priemones laivuose, įvardija pagrindinius jūrininko darbo ir sveikatos saugos reikalavimus. Mokytojo padedami naudoja pirmosios pagalbos ir gelbėjimosi priemones laive (C1.3). |
| Apibūdina įgulos narių veiksmus ekstremalių situacijų laive metu bei moka juos atlikti. Savarankiškai saugiai atlieka praktines užduotis evakuacijos metu (C2). |
Apibūdina, kaip naudotis evakuacijos planais, nurodo pagrindines evakuacijos taisykles. Mokytojo padedami imituoja įgulos narių veiksmus ekstremalių situacijų laive metu (C2.3). |
| 4. Lyderystė (D) |
|
| Apibūdina lyderystės formas bei geba išskirti asmenines savybes būdingas lyderiui. Taiko laiko planavimo strategijas, komunikuoja ir diskutuoja. Mokosi vadovauti skirtingiems asmenybių tipams (D1). |
Apibūdina lyderystės formas, asmenines savybes būdingas lyderiui. Mokytojo padedami identifikuoja asmenines savybes ir kompetencijas pagal skirtingus lyderystės stilius. Pateikia vadovavimo stilių pavyzdžių, gali juos apibūdinti pagal žymiausių karvedžių charakteristikas (D1.3). |
| Apibūdina jūrų lyderystės sąvoką ir specifiką. Susipažįsta su laivo įgulos formavimu. Mokosi formuoti laivo personalą, taiko komandos formavimo principus (D2). |
Išvardija komandos formavimo principus ir etapus. Paaiškina jūrų lyderystės sąvoką ir specifiką. Mokytojo padedami paaiškina laivo įgulos formavimo principus (D2.3). |
| Atpažįsta ir paaiškina, kaip identifikuoti propagandą ir dezinformaciją. (D3). |
Mokytojo padedami išanalizuoja propagandos ir dezinformacijos atvejį. Naudodamiesi juo parengia pristatymą klasei (D3.3). |
31. Oro kadetų vidurinio ugdymo programos pasiekimų sritys ir pasiekimai:
31.1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje (A). Oro kadetai geba elgtis pagal pilietiškumo, patriotiškumo principus, kilus ekstremaliai situacijai valstybėje, išmano Karinės jėgos naudojimo statutą. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai:
31.1.1. įvardija bendruosius karinės jėgos naudojimo pagrindus, Karinės jėgos naudojimo statutą. Atskiria pilietiškumo, patriotiškumo, nacionalizmo sąvokas (A1);
31.2. Taktika (B). Nurodo karinių oro pajėgų uždavinius ir apibūdina karinių oro pajėgų struktūrą bei pagrindinius orlaivių eksploatavimo principus. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai:
31.2.1. paaiškina, kodėl skrenda orlaiviai. Analizuoja orlaivius pagal tipą ir klasifikaciją, juos apibūdina. Nagrinėja orlaivių sandarą, veikimo principą, orlaiviuose esančius prietaisus (B1);
31.2.2. paaiškina oro erdvės sandarą. Analizuoja oro uosto paskirtį, infrastruktūrą. Nagrinėja aviacijos bazės, ginkluotės ir remonto depo, oro gynybos bataliono, oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos paskirtį ir funkcijas. Įvardija orlaivių valdymo principus ir pagrindinius piloto kabinose esančius prietaisus. Valdo droną (B2);
31.3. Pirmoji pagalba (C). Oro kadetai mokosi teikti pirmąją pagalbą saugiai evakuojant žmones iš pastato, išmoksta nagrinėti ir praktiškai išbandyti evakuacijos planus, argumentuoti pagrindines evakuacijos taisykles. Išmoksta, kaip atpažinti ir suteikti pirmąją pagalbą apsinuodijus alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, įkandimo ir įgėlimo atveju. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai:
31.3.1. apibūdina orlaivyje esamą medicinos įrangą bei vaistus, gelbėjimo priemones orlaiviuose ir saugiai jomis naudojasi (C1);
31.3.2. įvardija įgulos narių veiksmus ekstremalių situacijų orlaiviuose metu bei juos atlieka. Savarankiškai saugiai atlieka praktines užduotis evakuacijos metu (C2);
31.4. Karo teorija ir lyderystė (D). Oro kadetai geba savarankiškai identifikuoti asmenines savybes ir kompetencijas pagal skirtingus lyderystės stilius, moka sklandžiai komunikuoti ir taikyti lyderystės principus praktiškai. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai:
31.4.2. nustato dezinformaciją. Geba suformuluoti probleminę situaciją ir pasiūlyti jos sprendimo būdus (D2);
32. Oro kadetų vidurinio ugdymo mokinių pasiekimų raida aprašoma pagal pasiekimų sritis, pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus dvejiems metams. Lentelėje raide (pavyzdžiui, A) žymima pasiekimų sritis, raide ir pirmu skaičiumi (pavyzdžiui, A1) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas, o antru skaičiumi (3) – pagrindinis pasiekimų lygis.
| Pasiekimas |
III–IV gimnazijos klasės (oro kadetai) |
| 1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje (A) |
|
| Įvardija bendruosius karinės jėgos naudojimo pagrindus, karinės jėgos naudojimo statutą. Atskiria pilietiškumo, patriotiškumo, nacionalizmo sąvokas (A1). |
Paaiškina karinės jėgos naudojimo statutą, visuotinės gynybos sąvoką bei, atpažįsta ir išvardina bendruosius karinės jėgos naudojimo pagrindus (A1.3). |
| Išmano Krašto apsaugos sistemą ir Lietuvos kariuomenės modernizavimo prioritetus. Nurodo karinių oro pajėgų simbolius bei ginkluotę. Apibūdina kario pareigas ir atsakomybę, piliečių pareigas mobilizacijos metu ir įvedus karo padėtį (A2). |
Paaiškina Lietuvos kariuomenės modernizavimo prioritetus, įvardija krašto apsaugos sistemą sudarančias institucijas ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vienetus. Įvardija Lietuvos šaulių sąjungos narių pareigas stiprinant nacionalinį saugumą, karių atsakomybę už karinės jėgos naudojimą (A2.3). |
| 2. Taktika (B) |
|
| Paaiškina, kodėl skrenda orlaiviai. Analizuoja orlaivius pagal tipą ir klasifikaciją, juos apibūdina. Nagrinėja orlaivių sandarą, veikimo principą, orlaiviuose esančius prietaisus (B1). |
Nurodo karinių oro pajėgų uždavinius ir apibūdina karinių oro pajėgų struktūrą. Geba paaiškinti, kodėl skrenda orlaiviai. Įvardina orlaivių klasifikaciją pagal tipą, apibūdina fiksuoto ir besisukančio sparno orlaivius (B1.3). |
| Apibūdina oro erdvės sandarą. Analizuoja oro uosto paskirtį, infrastruktūrą. Nagrinėja aviacijos bazės, ginkluotės ir remonto depo, oro gynybos bataliono, oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos paskirtį ir funkcijas. Įvardija orlaivių valdymo principus ir pagrindinius piloto kabinose esančius prietaisus. Valdo droną (B2). |
Savarankiškai įvardina oro erdvės sandarą. Paaiškina oro uosto paskirtį, infrastruktūrą. Apibūdina aviacijos bazės, ginkluotės ir remonto depo, oro gynybos bataliono, oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos paskirtį ir funkcijas. Paaiškina orlaivių valdymo principus ir pagrindinius piloto kabinose esančius prietaisus (B2.3). |
| 3. Pirmoji pagalba (C) |
|
| Įvardija orlaivyje esamą medicinos įrangą bei vaistus, gelbėjimo priemones orlaiviuose ir saugiai jomis naudojasi (C1). |
Paaiškina pirmosios pagalbos tikslus bei veiksmų seką suteikiant pirmąją pagalbą evakuacijos metu. Apibūdina atpažinimo apsinuodijus faktorius, kritinės būklės ir pirmosios pagalbos skirtumus (C1.3). |
| Įvardija įgulos narių veiksmus ekstremalių situacijų orlaiviuose metu bei juos atlieka. Savarankiškai saugiai atlieka praktines užduotis evakuacijos metu (C2). |
Paaiškina evakuacijos taisykles ir pagalbą nukentėjusiems. Apibūdina, kaip naudotis evakuacijos planais, nurodo pagrindines evakuacijos taisykles (C2.3). |
| Susipažįsta su šoko klasifikacija, išmoksta klasifikuoti šoką pagal priežastis ir suteikti pagalbą šoko atveju. Susipažįsta su nukentėjusiųjų rūšiavimo principais (C3). |
Paaiškina šoko klasifikaciją pagal priežastis ir gali suteikti savarankiškai pagalbą šoko atveju. Mokytojo padedami paaiškina nukentėjusiųjų rūšiavimų principus (C3.3). |
| 4. Karo teorija ir lyderystė (D) |
|
| Taiko viešo kalbėjimo ir retorikos principus praktikoje. Paruošia pateiktis (D1). |
Mokytojo padedami parengia dalykinius pranešimus vartodami viešo kalbėjimo sąvokas bei principus (D1.3). |
| Nustato dezinformaciją. Geba suformuluoti probleminę situaciją ir pasiūlyti jos sprendimo būdus (D2). |
Mokytojo padedami išanalizuoja dezinformacijos atvejį. Naudodamiesi juo parengia pristatymą klasei (D2.3). |
| Apibūdina lyderystės formas bei geba išskirti asmenines savybes būdingas lyderiui. Taiko laiko planavimo strategijas, komunikuoja ir diskutuoja. Mokosi vadovauti skirtingiems asmenybių tipams (D3). |
Mokytojo padedami parengia pristatymą apie lyderystę, jos tikslus ir reikšmę, supažindina su vietos įkvepiančiais lyderiais – kariais, laisvės kovų dalyviais (D3.3). |
V SKYRIUS
MOKYMO(SI) TURINYS
34. Mokymo(si) turinys. 1 klasė.
34.1. Valstybės institucijos ir vietos valdymas – regiono simboliai ir jaunimo organizacijos. Susipažįstama su regiono simboliais, mokoma(si) atskirti regiono simbolius, apie jų reikšmę ir naudojimą. Mokoma(si) paaiškinti piliečio sąvoką ir nepiliečio sąvoką, jaunimo organizacijų reikšmę – šauliai ir skautai.
34.2. Valstybės gynyba – valstybinės šventės ir Valstybės gynėjai. Susipažįstama su Valstybinėmis šventėmis, aptariami Valstybės gynėjai, mokoma(si) elgesio taisyklių švenčių metu.
34.3. Asmens saugumas ir sveikata – nesaugios aplinkos. Mokoma(si), kaip elgtis patekus į nesaugias aplinkas (vandens telkiniai, apleistos sodybos, ugnis ir kt.), mokoma(si) atpažinti įvairias aplinkas ir situacijas, susipažįstama, kaip teisingai elgiasi pilietiški žmonės įvairiose situacijose.
34.4. Kadetų elgesys ir tarpusavio santykiai – kadetų bendravimas. Mokoma(si) sveikintis su svečiais, susipažįstama, kaip sveikinasi kadetai ir kariškiai, kaip atiduodama pagarba, susipažįstama su pagrindinėmis kadetų taisyklėmis ir jų taikymu. Susipažįstama su Kadetų dienotvarke, mokoma(si) planuoti dienotvarkę ir kurti bendras taisykles.
35. Mokymo(si) turinys. 2 klasė.
35.1. Valstybės institucijos ir vietos valdymas – savivalda. Analizuojamos artimosios aplinkos valstybės institucijos, susipažįstama su savivaldos struktūra.
35.2. Valstybės gynyba – bendrų visiems sprendimų priėmimas. Susipažįstama su pagrindiniais balsavimo principais – kaip paprastas lapelis virsta biuleteniu, atliekamos praktinės užduotys – surengti balsavimo procedūras klasėje, šeimoje, tarp klasių sprendžiant aktualų klausimą.
35.3. Asmens saugumas ir sveikata, pagalbos išsikvietimas. Mokoma(si) iškviesti skubią pagalbą, paskambinti trumpuoju numeriu 112, pateikti reikiamą informaciją paskambinus, apibūdinti situaciją ir nustatyti vietovę.
36. Mokymo(si) turinys. 3 klasė.
36.1. Valstybės institucijos ir vietos valdymas.
36.2. Valstybės gynyba.
36.3. Asmens saugumas ir sveikata – nesaugios aplinkos ir tinkamas elgesys. Mokasi teisingo elgesio patekus į nesaugias aplinkas, pagalbos suteikimo aplinkiniams.
37. Mokymo(si) turinys. 4 klasė.
37.1. Valstybės institucijos ir vietos valdymas – gyvenamoji aplinka. Susipažįstama su savivaldybės institucijomis, mokoma(si) atrasti žemėlapyje gyvenamosios vietos teritoriją.
37.2. Valstybės gynyba – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Susipažįstama su Lietuvos valstybės vadovu, jo atliekamomis funkcijomis, kaip tampama valstybės vadovu.
37.3. Asmens saugumas ir sveikata – veikimas išgirdus pavojaus signalą. Susipažįstama su pavojaus signalais. Atliekamos praktinės užduotys, kaip elgtis išgirdus pavojaus signalus, mokoma(si) saugiai evakuotis iš pastato, gelbėti draugą, mokoma(si) apibūdinti situaciją ieškant pagalbos.
38. Mokymo(si) turinys. 5 klasė.
38.1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje.
38.1.1. Elgesys ir bendravimas, valstybės simboliai. Susipažįstama su statutinės organizacijos struktūra, svarbiausiais valstybės simboliais. Mokoma(si) pasisveikinti su kariais, atlikti individualius rikiuotės pratimus.
38.2. Taktika.
38.2.1. Komunikacija. Susipažįstama su komunikacijos rūšimis. Susipažįstama su nebylaus valdymo signalais.
38.2.2. Orientavimasis vietovėje. Susipažįstama su žemėlapiu, kompasu (sausumos), gamtiniu orientavimusi, keturių ir šešių skaičių koordinatėmis.
38.3. Pirmoji pagalba.
39. Mokymo(si) turinys. 6 klasė.
39.1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje.
39.1.1. Elgesys ir bendravimas. Apibūdinama ir paaiškinama statutinės organizacijos sandara. Įvardijama ir klasifikuojama statutinių organizacijų struktūra. Mokoma(si), iš ko sudaryta krašto apsaugos sistema. Savarankiškai atliekami individualūs ir grupiniai rikiuotės pratimai.
39.2. Taktika.
39.2.1. Komunikacija. Mokoma(si) bendravimo: nebylaus informacijos perdavimo ženklais ir signalais. Susipažįstama su komunikacijos priemonėmis. Naudojantis neverbaline komunikacija atliekamos užduotys grupėje. Sužinoma, kaip užmegzti ryšį, siųsti pranešimą.
39.2.2. Topografija. Mokoma(si) naudotis žemėlapiu, kompasu (sausumos), gamtiniais orientyrais. Praktiškai atliekami individualūs orientavimosi erdvėje veiksmai.
39.2.3. Ekipuotė, veikimas lauko sąlygomis. Mokoma(si) pagrindinių ekipuotės komplektavimo ir susidėjimo principų. Individualiai susidedama minimali ekipuotė. Susipažįstama su išgyvenimo paketu ir jo sudėtimi. Mokoma(si) maskavimosi principų. Susipažįstama su asmens higienos sąlygomis lauko sąlygomis. Susipažįstama su maisto ištekliais gamtoje, geriamojo vandens išgavimo būdais lauko sąlygomis. Susipažįstama su stovyklavietės tipais ir reikalavimais stovyklavietei įrengti, mokoma(si) pritaikyti maskavimosi principus. Susipažįstama su šaudyba: sprogmenų, ginklų dalimis bei saugaus elgesio su jais taisykles.
39.3. Pirmoji pagalba.
39.3.1. Būtinybė teikti pirmąją pagalbą. Susipažįstama su sužalojimų tipais ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo būdais netradicinėse erdvėse.
39.4. Karo teorija ir lyderystė.
39.4.1. Karas ir karyba. Susipažįstama su karybos sąvokomis. Mokoma(si) įvardinti karo priežastis ir karo rūšis. Susipažįstama su svarbiausiais Lietuvos karvedžiais.
40. Mokymo(si) turinys. 7 klasė.
40.1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje.
40.1.1. Subordinacija. Mokoma(si) atiduoti pagarbą, vartoti kreipinius pagal subordinaciją statutinėje organizacijoje.
40.2. Taktika.
40.2.2. Topografija. Mokoma(si) nustatyti padėtis žemėlapyje. Susipažįstama su aštuonių skaičių koordinatėmis ir mokoma(si) suplanuoti maršrutą.
40.4. Karo teorija ir lyderystė.
40.4.1. Vadovavimo principai. Susipažįstama su vadovavimo principais ir išmokstama juos taikyti tarp bendraamžių.
41. Mokymo(si) turinys. 8 klasė.
41.1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje.
41.1.1. Karinių ceremonijų statutų pratimai. Mokoma(si) rikiuotės ir karinių ceremonijų statuto pratimų (individualūs, skyriaus ir būrio sudėtyje).
41.2. Taktika.
41.2.1. Komunikacija. Mokoma (si) taktiškai komunikuoti ir judėti kovinėje grandinėje: pleišto ir laužytos voros sudėtyje. Susipažįstama su informacijos keitimosi būdais judant mūšio lauke. Mokoma (si) komunikuoti judant pagal būdą „judu-dengiu“.
41.3. Pirmoji pagalba.
42. Mokymo(si) turinys. I gimnazijos klasė.
42.1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje.
42.1.1. Nacionalinio saugumo strategija. Susipažįstama su nacionalinio saugumo samprata ir sąvokomis, tarptautinės Lietuvos gynybos kryptimis, nacionalinės gynybos pajėgų stiprinimu, visuomenės pasirengimo stiprinimu (šalies gynyba ir visuomene), informaciniu saugumu, kibernetiniu saugumu.
42.2. Taktika.
42.2.2. Topografija. Naudojantis gamtoje sutinkamas požymiais mokoma(si) lokalizuoti buvimo vietą, mokoma(si) vadovaujantis jais sudaryti optimaliausią judėjimo maršrutą.
42.2.3. Šaudyba. Susipažinimas su ginklo priežiūra: dėtuvės užpildymas, užtaisymas, ištaisymas, saugus ginklo perdavimas.
42.3. Pirmoji pagalba.
43. Mokymo(si) turinys. II gimnazijos klasė.
43.1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje.
43.1.1. Autoritarinių ir totalitarinių valstybių keliamos grėsmės. Demokratinių ir totalitarinių valstybių užsienio politikos ir gynybos skirtumai: Rusijos, Baltarusijos, Kinijos politikos.
43.2. Taktika.
43.2.2. Topografija. Susipažinus su maršruto kortele ir su žemėlapiu mokomasi įveikti vidutinio sudėtingumo maršrutą.
43.3. Pirmoji pagalba.
43.3.1. Gaivinimas. Mokoma(si) gaivinti nukentėjusįjį (gaivinimas vienam ir dviese). Susipažįstama su gyvybinių funkcijų palaikymu (dirbtinis kvėpavimas, išorinis širdies masažas).
44. Mokymo(si) turinys. III gimnazijos klasė (sausumos kadetai).
44.1. Nacionalinis saugumas.
44.1.1. Karinės jėgos naudojimo pagrindai. Susipažįstama, kada karys gali naudoti individualius ginklus ir specialiąsias priemones, saugodamas karinę teritoriją ir turtą. Lietuvos šaulių sąjungos narių ir Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnybą atliekančių asmenų pareigos stiprinant nacionalinį saugumą, karių atsakomybė už karinės jėgos panaudojimą.
44.2. Taktika.
44.2.1. Taktinis judėjimas. Mokoma(si) paaiškinti ir pademonstruoti judėjimo būdus ir taktišką judėjimą poroje, skyriaus judėjimo būdus ir rikiuotės formas – sužinomos kadeto pareigos judant rikiuotėje ir grupėje; susipažįstama su priedangų naudojimu, sužinoma, kaip reaguoti į priešo ugnį.
44.3. Pirmoji pagalba.
44.3.1. Teoriška ir praktiška pirmoji pagalba evakuojant žmones. Mokoma(si) teikti pirmąją pagalbą saugiai evakuojant žmones iš pastato, mokoma(si) nagrinėti ir praktiškai išbandyti evakuacijos planus, argumentuoti pagrindines evakuacijos taisykles.
44.4. Karo teorija, lyderystė.
44.4.1. Viešasis kalbėjimas. Mokoma(si) apibrėžti viešojo kalbėjimo retorikos sąvokas. Nagrinėjami pagrindiniai ir taisytini viešojo kalbėjimo principai. Remiantis medijų ir informacinio raštingumo pagrindais mokoma(si) parengti dalykinius pranešimus, atpažinti, identifikuoti probleminę situaciją ir priimti sprendimus.
44.4.2. Vadovavimo principai ir stiliai. Susipažįstama su pagrindiniais vadovavimo principais ir stiliais, mokoma (si) juos atpažinti, apibūdinamos lyderystės sąvokos, tikslai ir reikšmė.
45. Mokymo(si) turinys. III gimnazijos klasė (jūrų kadetai).
45.1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje.
45.1.1. Karinės jėgos naudojimo pagrindai. Susipažįstama su kario individualių ir specialiųjų ginklų bei priemonių naudojimu jūrinės karinės teritorijos ir turto saugojimui. Mokoma (si) Lietuvos kariuomenės (Karinių jūrų pajėgų) ir piliečių pareigų stiprinant nacionalinį saugumą. Analizuojama karių atsakomybė už karinės jėgos panaudojimą.
45.1.2. Tarptautinė humanitarinė teisė. Aiškinamasi tarptautinės humanitarinės teisės taikymo atvejai, principai, civilinių asmenų dalyvavimas koviniuose veiksmuose, asmenų apsauga.
45.2. Laivyba ir laivynas.
45.2.1. Karinių laivynų atsiradimas ir raida. Susipažįstama su karinių laivynų atsiradimu nuo Antikos laikų iki didžiųjų geografinių atradimų (XV–XVI a.).
45.2.2. Naujųjų laikų (iki pirmojo pasaulinio karo) jūrų karybos bruožai. Susipažįstama su pagrindiniais konfliktais ir dominuojančiomis valstybėmis, karinių tradicijų susiformavimu. Susipažįstama su karinio laivyno pradžia ir taktika, šarvuočių raida, povandeninių laivų atsiradimu.
45.2.3. Laivo valdymas. Susipažįstama su laivo sandara, korpuso konstrukcijų, patalpų, įrangų, sistemų išdėstymu laive. Susipažįstama su laivo inkaravimo, švartavimo įrenginiais ir tvarka, saugos reikalavimais bei signalais.
45.3. Pirmoji pagalba.
45.3.1. Pirmosios pagalbos teikimo laivuose reikalavimai. Mokoma(si) apie laive esamą medicinos įrangą bei vaistus, patalpą ligoniams. Susipažįstama su gelbėjimo priemonėmis laivuose, darbo saugos reikalavimais. Mokoma(si) naudotis gelbėjimo priemonėmis.
45.4. Lyderystė.
45.4.1. Asmeninė lyderystė. Susipažįstama su lyderystės formomis. Mokoma(si) identifikuoti asmenines savybes ir kompetencijas pagal skirtingus lyderystės stilius.
45.4.2. Laiko planavimas. Susipažįstama su laiko planavimo strategijomis ir jų taikymu kasdieniniame gyvenime.
46. Mokymo(si) turinys. III gimnazijos klasė (oro kadetai).
46.1. Nacionalinis saugumas.
46.1.1. Karinės jėgos naudojimo pagrindai. Susipažįstama, kada karys gali naudoti individualius ginklus ir specialiąsias priemones, saugodamas karinę teritoriją ir turtą. Lietuvos šaulių sąjungos narių ir Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnybą atliekančių asmenų pareigos stiprinant nacionalinį saugumą, karių atsakomybė už karinės jėgos panaudojimą.
46.2. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos.
46.3. Orlaiviai, orlaivių klasifikacija – orlaivių skraidymas. Aiškinamasi, kodėl orlaivis skrenda, lengvesni ir sunkesni orlaiviai už orą, fiksuoto sparno orlaiviai, besisukančio sparno orlaiviai.
46.4. Orlaivių klasifikacija pagal tipą – naikintuvai, transporto lėktuvai, sraigtasparniai, bepiločiai orlaiviai, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų eksploatuojami orlaiviai.
46.5. Oro gynybos ginkluotė – oro gynybos ginkluotė, klasifikacija. Lietuvos kariuomenės Karinėse oro pajėgose naudojama oro gynybos ginkluotė.
46.7. Karo teorija, lyderystė.
46.7.1. Viešasis kalbėjimas. Mokoma(si) apibrėžti viešojo kalbėjimo retorikos sąvokas. Nagrinėjami pagrindiniai ir taisytini viešojo kalbėjimo principai. Remiantis medijų ir informacinio raštingumo pagrindais mokoma(si) parengti dalykinius pranešimus, atpažinti, identifikuoti probleminę situaciją ir priimti sprendimus.
46.7.2. Vadovavimo principai ir stiliai. Susipažįstama su pagrindiniais vadovavimo principais ir stiliais, mokoma(si) juos atpažinti, apibūdinamos lyderystės sąvokos, tikslai ir reikšmė.
47. Mokymo(si) turinys. IV gimnazijos klasė (sausumos kadetai).
47.1. Nacionalinis saugumas – Lietuvos kariuomenė ir piliečių mobilizacija. Mokoma(si) karinės jėgos naudojimo statuto ir sąvokų, sužinoma apie įspėjimų sekas. Mokoma(si) analizuoti kario pareigas, atsakomybę, mokoma(si) atskirti kario veiksmus tarnybos ir ne tarnybos metu. Susipažįstama su Lietuvos kariuomenės modernizavimo prioritetais, infrastruktūros plėtra, šalies mobilizacijos politika ir rengiamų mobilizacijos planų rūšimis, piliečių pareigomis valstybėje mobilizacijos metu ir įvedus karo padėtį. Analizuojami krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės vienetų veiklos ypatumai.
47.2. Taktika.
47.2.1. Garso ir šviesos maskuotė. Susipažįstama su garso ir šviesos maskuote, mokoma(si) jas taikyti. Susipažįstama su rekomendacijomis žiūrėjimui tamsiu paros metu, su taikinių nurodymų metodais. Mokoma(si) judėti skyriaus sudėtyje mūšio lauke, įrengti stebėjimo postą.
47.2.2. Mažo kalibro pistoletai. Susipažįstama su mažo kalibro pistoleto sandara, veikimo principais ir galimybėmis, specifikacija. Apibūdina saugaus ginklo valdymo principus. .
47.2.3. Rikiuočių ceremonijos. Mokoma(si) atlikti kario veiksmus skyriaus rikiuotėse – susipažįstama su pagrindinėmis ceremonijomis, karinių vienetų apžiūra, inspektavimu, apdovanojimų įteikimu.
47.3. Pirmoji pagalba.
47.3.1. Pirmoji pagalba sužeistiesiems taktinėje aplinkoje. Sužinoma apie pagalbos sužeistiesiems teikimą taktinėje aplinkoje ir sužeistųjų evakavimą taktinėje aplinkoje.
47.4. Karo teorija ir lyderystė.
47.4.2. Karo lyderystė. Susipažįstama su Lietuvos kariuomenės vadų pareigas ėjusiomis asmenybėmis (nuo 1991 m.).
48. Mokymo(si) turinys. IV gimnazijos klasė (jūrų kadetai).
48.1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje.
48.1.1. Karinės jėgos naudojimas. Mokoma(si) karinės jėgos naudojimo statuto ir sąvokų, sužinoma apie įspėjimų sekas.
48.1.2. Karinės jūrų pajėgos. Analizuojama karinių jūrų pajėgų istorija, simbolika, vadovybė, padaliniai, veiklos uždaviniai ir ginkluotė.
48.2. Laivyba ir laivynas.
48.2.1. Laivynas XX a. Susipažįstama su pasaulinio laivyno raida ir pasaulinių karų įtaka jų vystymuisi. Mokoma(si) apie technologinio lenktyniavimo įtaką laivynų vystymuisi. Susipažįstama su pagrindiniais mūšiais pasauliniame vandenyne.
48.2.2. Lietuvos laivyno raida. Susipažįstama su Lietuvos jūrinės idėjos, prekybinio laivyno raida ir karinio laivyno kūrimu ir ateities perspektyvomis.
48.2.3. Plaukiojimo etiketas ir jūriniai papročiai. Susipažįstama su plaukiojimo vidaus vandenimis bei jūrų kelių sąlygomis ir navigacinėmis kliūtimis, jų žymėjimo sistemomis. Teorinės žinios praktiškai išbandomos ir taikomos užsiėmimų laive metu.
48.3. Pirmoji pagalba.
48.3.1. Saugos ir sveikatos reikalavimai. Susipažįstama su pagrindiniais jūrininko darbo ir sveikatos saugos, civilinės saugos, asmens higienos reikalavimais.
48.4. Lyderystė.
48.4.1. Komandų lyderystė. Mokoma(si) komandos formavimo principų ir etapų, tiesioginio lyderio vaidmens komandos formavimo procese. Analizuojami vadovavimo stiliai.
49. Mokymo(si) turinys. IV gimnazijos klasė (oro kadetai).
49.1. Nacionalinis saugumas – Lietuvos kariuomenė ir piliečių mobilizacija. Mokoma(si) karinės jėgos naudojimo statuto ir sąvokų, sužinoma apie įspėjimų sekas. Mokoma(si) analizuoti kario pareigas, atsakomybę, mokoma(si) atskirti kario veiksmus tarnybos ir ne tarnybos metu. Susipažįstama su Lietuvos kariuomenės modernizavimo prioritetais, infrastruktūros plėtra, šalies mobilizacijos politika ir rengiamų mobilizacijos planų rūšimis, piliečių pareigomis valstybėje paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo padėtį. Analizuojami krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės vienetų veiklos ypatumai.
49.2. Taktika – oro erdvė ir oro ginkluotė. Mokoma(si), kaip veikia struktūrinės oro erdvės dalys, oro gynybos ginkluotės rūšių ir jų dalių veikimo.
49.3. Pirmoji pagalba.
49.3.1. Pirmoji pagalba sužeistiesiems taktinėje aplinkoje. Sužinoma apie pagalbos sužeistiesiems teikimą taktinėje aplinkoje ir sužeistųjų evakavimą taktinėje aplinkoje.
49.4. Karo teorija ir lyderystė.
49.4.2. Karo lyderystė. Susipažįstama su Lietuvos kariuomenės vadų pareigas ėjusiomis asmenybėmis (nuo 1991 m.).
VI SKYRIUS
MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS
50. Programa įgyvendinama integruojant ją į kitų dalykų bendrąsias programas ir realizuojant kaip savarankišką ugdymo programą.
51. Kadetų ugdymo mokinių gebėjimų raida:
51.1. 1–4 klasėse mokiniai mokės: nusakyti ir parodyti žemėlapyje gyvenamąją vietą savivaldybėje – gimtinę, regiono ir gyvenamosios vietos simbolius, pilietiškumo sąvoką, valstybinių švenčių ir gynėjų reikšmes valstybei, komandinių sprendimų priėmimą ir balsavimo principus, pilietinio pasipriešinimo būdus valstybės užpuolimo atveju, įvardinti Lietuvos valstybės vadovą ir jo funkcijas, įvertinti nesaugias aplinkas bei tinkamai jose elgtis, elgesio veiksmų seką esant pavojaus signalui, apibūdinti sąvokų „kadetas“, „pagarba“, „atsakomybė“ reikšmes, tinkamo bendravimo ir elgesio, konfliktų sprendimo;
51.2. 5–8 klasėse mokiniai mokės: valstybės ir statutinių organizacijų simbolius, statutinių organizacijų sandarą, kadetų etikos normas ir jų taikymą, rikiuotės pratimus, nebylaus valdymo signalus, ryšio užmezgimą, pranešimo siuntimą ir gavimą, orientuotis vietovėje, ekipuotės komplektavimą, asmens higieną ir prasimaitinimą lauko sąlygomis, įrenti stovyklavietę, maskuotis, saugiai elgtis su sprogmenimis, įvardinti ginklų sudėtines dalis, naudotis pirmosios pagalbos rinkiniu, teikti pagalbą netradicinėse erdvėse, pirmosios pagalbos suteikimo praradus sąmonę, užspringus, nušalimo ir nudegimo atvejais, atskirti lyderystę ir savanorystę, lyderystės principus ir jų taikymą, gero karo vado-lyderio savybes ir atsakomybę, karų priežastis, rūšis, karo eigą ir poveikį visuomenei, žymiausius Lietuvos karvedžius;
51.3. I–II gimnazijos klasėse mokiniai mokės: nacionalinio saugumo sampratą, Lietuvos gynybos kryptis, informacinį ir kibernetinį saugumą, grėsmes, kylančias iš autoritarinių ir totalitarinių valstybių, demokratinių, autoritarinių ir totalitarinių valstybių užsienio politikos ir gynybos skirtumus, apie Lietuvos integraciją į Euroatlantines struktūras, naudotis radijo ryšiu, NATO abėcėlę, susidaryti maršruto kortelę ir įveikti vidutinio sudėtingumo maršrutą, atlikti ginklo priežiūrą, aptikti taikinį ir valdyti ugnį, veiksmus patekus į minų lauką ir aptikus atotampą, apkasų brutsverų ir ugnies pozicijų šauliui įrengimą, pirmosios pagalbos veiksmus netekus sąmonės, gaivinimo veiksmus bei veiksmus, esant galūnių sužalojimams, apibūdinti fortifikacinių įrenginių reikšmę, grūdinti valią, palaikyti vado autoritetą, išsakyti savo nuomonę;
51.4. III–IV gimnazijos klasėse mokiniai mokės:
51.4.1. pagal sausomos kadetų programą: paaiškinti karinės jėgos panaudojimą, įvardinti skirtumus tarp pilietiškumo, patriotiškumo ir nacionalizmo sąvokų, apibūdinti Lietuvos šaulių sąjungos narių ir Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnybą atliekančių asmenų padėtį krašto gynybos sistemoje, Lietuvos kariuomenės modernizavimo prioritetus, Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vienetus, piliečių pareigas mobilizacijos metu ir įvedus karo padėtį, tarptautinę humanitarinę teisę, taktinio judėjimo būdus, elgtis ceremonijų metu, skyriaus judėjimo būdus, formas, judėjimo rikiuotes, maskuotis su ekipuote, ugnies valdymo komandas, įrengti ir užimti trumpalaikes ir ilgalaikes patrulio bazes, teikti pirmąją pagalbą: įkandus, įgėlus, apsinuodijus psichoaktyviomis medžiagomis, praktinių užduočių atliekant evakuaciją, suteikti pirmąją pagalbą evakuacijos metu, rūšiuoti nukentėjusiuosius, suteikti pagalbą asmeniui esančiam šoko būsenoje, rengti dalykinius tekstus, analizuoti dezinformaciją ir parengti pristatymą, lyderystės stilius ir karvedžių charakteristikas;
51.4.2. pagal jūrų kadetų programą: analizuoti statutą, paaiškinti bendruosius karinės jėgos naudojimo pagrindus, kariuomenės ir piliečių pareigas stiprinant nacionalinį saugumą, jėgos naudojimo įspėjimo seką, piliečių pareigas mobilizacijos metu ir įvedus karo padėtį, paaiškinti karinės jėgos naudojimą, karinių jūrų pajėgų funkcijas bei ginkluotę, laivybos įtaką valstybių raidai ir nacionaliniam saugumui, karinių laivynų raidos etapus, jūrinės meteorologijos hidrologijos sampratas, naudotis laivavedyboje naudojamais prietaisais ir navigacijos priemonėmis, saugaus plaukimo ir praktinio mažojo laivo valdymo principus, naudotis laivo medicinos įranga ir gelbėjimosi priemonėmis, jūrininkų darbo ir sveikatos saugos reikalavimus, praktiškai atlikti evakuacijos iš laivo veiksmus, laiko planavimo strategijas, taikyti jūrinę lyderystę, sklandžiai komunikuoti ir praktinį lyderystės principų taikymą, formuoti laivo personalą;
51.4.3. pagal oro kadetų programą: paaiškinti bendruosius karinės jėgos naudojimo pagrindus, karinės jėgos naudojimo statutą, atskirti pilietiškumo, patriotiškumo, nacionalizmo sąvokas, apibūdinti Krašto apsaugos sistemą ir Lietuvos kariuomenės dalis, oro pajėgų struktūrą, simbolius bei ginkluotę, kario pareigas ir atsakomybę, piliečių pareigas mobilizacijos metu ir įvedus karo padėtį, visuotinės gynybos sąvokos, orlaivių klasifikaciją, orlaivio sandarą, veikimo principus, apibūdinti kaip skraido skirtingo tipo orlaiviai, fiksuoto ir besisukančio sparno orlaivius, orlaiviuose esančius prietaisus, klasifikuoti orlaivius pagal tipą (naikintuvus, transporto lėktuvus, sraigtasparnius, bepiločius orlaivius), oro erdvės sandarą, orlaivių valdymo principus, apibūdinti oro uostuose naudojamą infrastruktūros paskirtį, orlaivių remonto, dronų valdymo ypatumus, pirmosios pagalbos teikimo principus bei specifiką, paaiškinti paieškai ir gelbėjimui naudojamuose orlaiviuose esamos įrangos panaudojimą, skirtingus lyderystės stilius, sklandžiai komunikuoti ir praktiškai taikyti lyderystės principus, apibūdinti orlaivio įgulą / eskadrilę kaip sistemą, vyraujančius dėsningumus tarp skirtingų eskadrilės lygių, grandžių ir skyrių, ginkluotų konfliktų taikymo atvejus, principus, civilinių asmenų dalyvavimą koviniuose veiksmuose, asmenų apsaugą, gynybos politikos principus, karinius tikslus ir jų įgyvendinimo būdus.
52. Vertinant mokinių pasiekimus, rekomenduojama 1–8 ir I–IV gimnazijos klasėse mokyti mokinius įsivertinti, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, kelti tolesnio mokymosi tikslus; mokiniams dalyvauti, numatant mokymosi lūkesčius ir sėkmės kriterijus. Apibendrinus vertinimo informaciją, priimti sprendimą apie mokinio pasiekimus pagal mokytojui, mokiniams, administracijai, tėvams (globėjams, rūpintojams) aiškius kriterijus. Įvertinant pabrėžti, kokią individualią pažangą mokinys padarė.
53. Programoje vertinamos mokinių įgytos žinios ir kompetencijos pagal keturis pasiekimų lygių požymius – slenkstinį (1), patenkinamą (2), pagrindinį (3) ir aukštesnįjį (4). Kai mokinių pasiekimai vertinami pažymiais, jie siejami su pasiekimų lygiais: slenkstinis (1) lygis – 4, patenkinamas (2) lygis – 5−6, pagrindinis (3) lygis – 7−8, aukštesnysis (4) lygis – 9−10.
54. Mokinių pasiekimų lygių požymiai pateikiami klasių koncentrams. Nurodomi pasiekimų lygių požymiai skirti vertinti mokinių pasiekimus ir daromą pažangą. Remiantis nurodytais požymiais galima spręsti apie tarpinius mokinių pasiekimus ir daryti apibendrinamuosius vertinimo aprašus trimestrų / pusmečio ir metų pabaigoje. Tas pats pasiekimų lygis skirtinguose koncentruose skiriasi ir nagrinėjamos medžiagos sudėtingumu bei gilumu.
55. Aprašant pasiekimų lygių požymius naudotos šios mokinių pasiekimų augimą rodančios skalės ir sąvokos:
55.1. savarankiškumo:
55.1.2. naudodamasis netiesiogine pagalba – užduotis atlieka atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus, naudodamasis papildomai pateikta medžiaga, vadovaudamasis pateiktais kriterijais;
55.2. sudėtingumo:
55.2.1. paprasčiausiomis vadinamos užduotys, stebėjimai, situacijos, atvejai, kuriems išnagrinėti, surasti sprendimą ar atsakymą reikia 1 žingsnio (pavyzdžiui, informacijos paieška pateiktame informacijos šaltinyje);
55.2.2. paprastomis vadinamos užduotys, stebėjimai, situacijos, atvejai, kuriems išnagrinėti, surasti sprendimą ar atsakymą reikia ne mažiau kaip 2 žingsnių (pavyzdžiui, rasti informacijos pateiktame informacijos šaltinyje ir ją panaudoti užduočiai atlikti);
56. Rengiant formuojamojo ar apibendrinamojo vertinimo užduotis ugdymo procese svarbu atsižvelgti į pasiekimų lygių požymius ir pateikti mokiniams skirtingus pasiekimų lygius atitinkančias užduotis ir įvairius mokymosi kontekstus, kurie turėtų būti pateikti visiems mokiniams neribojant jų galimybių atlikti sudėtingesnes užduotis.
57. Ugdymosi aplinkos. Mokyklai, vykdančiai Programą, rekomenduojama:
57.1. sukurti tinkamas edukacines aplinkas ir užtikrinti reikiamas priemones, kurios sudarytų prielaidas ugdymo proceso dalyviams bendradarbiauti, dalytis gerąja patirtimi, kurti naujų, alternatyvių ugdymo metodų taikymą;
57.2. sukurti aplinkas, tinkančias individualiam ir grupiniam darbui; skatinančias veiklų integraciją, atitinkančias postmodernistinės ugdymo aplinkos modelį, užtikrinančias nededikuotų, universalių aplinkų plėtrą;
57.3. kurti palankų psichologinį klimatą, puoselėti pasitikėjimo atmosferą, sudarant palankias sąlygas kadetų ugdymui;
57.4. kurti įvairiapusišką ir turiningą sociokultūrinę aplinką: demonstruoti mokinių ir mokyklos apdovanojimus, su kadetų ugdymu susijusius atributus ir priemones; eksponuoti sociokultūrinius ženklus, pabrėžiančius kadetų ugdymo kontekstus;
VII SKYRIUS
PROGRAMOS REZULTATAI
58. Įgyvendinus Programą mokiniai gebės:
58.2. identifikuoti ir paaiškinti Lietuvos nacionalinį saugumą ir gynybą stiprinančius veiksnius, nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes;
58.3. priklausomai nuo susidariusios situacijos pasirinkti tinkamą komunikacijos būdą, perduoti ir priimti pranešimus;
58.4. pagal pasirinktus kriterijus, įvertinti gautos informacijos teisingumą ir ją objektyviai įvertinti;
58.5. išmanydamas kompasą, žemėlapį, atpažindamas gamtos reiškinius susidaryti optimalų žygio maršrutą ir jį įveikti;
58.6. tinkamai susikomplektuoti ekipuotę, maskuotis, saugiai naudoti šaunamąjį ginklą, įsirengti apkasą, brutsverą, saugiai elgtis su sprogmenimis;
58.7. atlikti pirmosios pagalbos veiksmus taktinėje lauko aplinkoje: hipotermijos, lūžių, kraujavimo stabdymo atvejais;
58.8. įvardinti svarbiausius Lietuvos ir pasaulio mūšius, karuose naudotus ginklus ir įrangą, karų priežastis, poveikį visuomenei;
58.9. ugdyti svarbiausias lyderio savybes, taikyti būdus, kuriais stiprinama valia, drausmė, palaikomas vado autoritetas;
VIII SKYRIUS
MOKINIŲ PASIEKIMŲ LYGIŲ POŽYMIAI PAGAL PASIEKIMŲ SRITIS
59. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Pasiekimų požymių lentelėse raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) – pasiekimų lygis.
60. Pasiekimų lygių požymiai. 1–2 klasės:
| Slenkstinis (1) |
Patenkinamas (2) |
Pagrindinis (3) |
Aukštesnysis (4) |
| 1. Valstybės institucijos ir vietos valdymas (A) |
|||
| Atpažįsta regiono simbolius. Mokytojo padedami nusako, kokios yra savivaldos institucijos, kas yra „gyvenamoji vieta“ ir „gimtinė“ (A1.1). |
Atpažįsta regiono simbolius ir mokytojo padedami juos apibūdina. Mokytojo padedami nurodo, savo gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje (A1.2). |
Atpažįsta regiono simbolius ir mokytojo padedami juos apibūdina. Paaiškina regiono simbolių prasmę. Apibūdina savivaldos institucijas, mokytojo padedami žemėlapyje parodo savo gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje (A1.3). |
Atpažįsta regiono simbolius, paaiškina jų prasmę. Paaiškina, kur ir kada naudojami regiono simboliai. Paaiškina, kokios yra savivaldos institucijos, savarankiškai žemėlapyje parodo savo gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje (A1.4). |
| 2. Valstybės gynyba (B) |
|||
| Mokytojo padedami apibūdina valstybinių švenčių ir gynėjų reikšmę. Mokytojo padedami apibūdina komandinio sprendimo priėmimo reikšmę (B1.1). |
Apibūdina valstybinių švenčių ir gynėjų reikšmė. Apibūdina komandinio sprendimo priėmimo būdus. Mokytojo padedami apibūdina pagrindinius balsavimo principus (B1.2). |
Apibūdina valstybinių švenčių ir gynėjų reikšmę. Nusako tinkamą elgesį švenčių metu. Apibūdina komandinio sprendimo priėmimo reikšmę ir pagrindinius balsavimo principus. Mokytojo padedami surengia balsavimą klasėje (B1.3). |
Paaiškina valstybinių švenčių ir gynėjų reikšmę. Apibūdina tinkamą elgesį švenčių metu ir tinkamai jose elgiasi. Apibūdina komandinio sprendimo priėmimo reikšmę. Savarankiškai apibūdina pagrindinius balsavimo principus ir suorganizuoja balsavimą klasėje (B1.4). |
| 3. Asmens saugumas ir sveikata (C) |
|||
| Mokytojo padedami apibūdina nesaugias aplinkas (C1.1). |
Apibūdina nesaugias aplinkas. Mokytojo padedami paaiškina, kuo aplinka gali būti kenksminga ir nesaugi (C1.2). |
Apibūdina nesaugias ir kenksmingas aplinkas. Paaiškina, kuo aplinka gali būti nesaugi. Mokytojo padedami paaiškina, ką reikia daryti atsitikus nelaimei (C1.3). |
Apibūdina nesaugias aplinkas. Savarankiškai paaiškina, kuo aplinka gali būti nesaugi. Savarankiškai paaiškina, ką reikia daryti atsitikus nelaimei nesaugiose ir kenksmingose aplinkose (C1.4). |
| 4. Kadetų elgesys, tarpusavio santykiai (D) |
|||
| Mokytojo padedami nusako kadeto sąvoką. Mokytojo padedami apibūdina terminus: „pagarba“, „atsakomybė“ (D1.1). |
Mokytojo padedami paaiškina kadeto sąvoką ir apibūdina kadetų taisyklių reikšmę. Mokytojo padedami paaiškina terminus: „pagarba“, „atsakomybė“ (D1.2). |
Paaiškina kadeto sąvoką ir kadetų taisyklių reikšmes. Apibūdina terminus: „pagarba“, „atsakomybė“. Mokytojo padedami pateikia pagarbos ir atsakomybės pavyzdžių (D1.3). |
Paaiškina kadeto sąvoką ir pateikia kadetų taisyklių taikymo pavyzdžių. Savarankiškai apibūdina terminus: „pagarba“, „atsakomybė“. Pateikia pagarbos ir atsakomybės taikymo pavyzdžių (D1.4). |
61. Pasiekimų lygių požymiai. 3–4 klasės:
| Slenkstinis (1) |
Patenkinamas (2) |
Pagrindinis (3) |
Aukštesnysis (4) |
| 1. Valstybės institucijos ir vietos valdymas (A) |
|||
| Mokytojo padedami nusako pilietybės terminą (A1.1). |
Mokytojo padedami nusako pilietybės terminą, paaiškina „piliečio“ ir „migranto“ sąvokas (A1.2). |
Apibūdina pilietybės terminą, paaiškina, kaip įgyjama pilietybė. Išskiria esmines skautų ir šaulių veiklos kryptis, pateikia jų veiklos pavyzdžių (A1.3). |
Savarankiškai paaiškina „pilietybės“ ir „migrantų“ sąvokas. Savarankiškai įvardina skautų ir šaulių veiklos kryptis, pateikia jų veiklos pavyzdžių (A1.4). |
| 2. Valstybės gynyba (B) |
|||
| Mokytojo padedami įvardija valstybės gynimo motyvus. Mokytojo padedami įvardija Lietuvos valstybės vadovą (B1.1). |
Mokytojo padedami įvardija, kokiais būdais galima priešintis Lietuvos valstybės užpuolikams. Įvardija Lietuvos valstybės vadovą, mokytojo padedami nusako jo pagrindines funkcijas (B1.2). |
Nurodo valstybės gynimo motyvus, pilietinio pasipriešinimo būdus. Įvardija Lietuvos valstybės vadovą, mokytojo padedami nurodo, kaip tampama valstybės vadovu, apibūdina jo atliekamas funkcijas (B1.3). |
Savarankiškai paaiškina valstybės gynimo motyvus, pilietinio pasipriešinimo būdus. Pateikia pilietinio pasipriešinimo pavyzdžių. Savarankiškai įvardija Lietuvos valstybės vadovą, nurodo, kaip tampama valstybės vadovu, apibūdina jo atliekamas funkcijas (B1.4). |
| 3. Asmens saugumas ir sveikata (C) |
|||
| Paaiškina pavojaus signalo reikšmę (C1.1). |
Paaiškina pavojaus signalo reikšmę, mokytojo padedami atlieka praktinius veiksmus, išgirdę pavojaus signalus, evakuotis iš pastato (C1.2). |
Paaiškina pavojaus signalo reikšmę. Atlieka praktinius veiksmus, išgirdę pavojaus signalą, saugiai evakuojasi iš pastato. Mokytojo padedami atlieka draugo gelbėjimo veiksmus, ieškodami pagalbos apibūdina situaciją (C1.3). |
Savarankiškai paaiškina pavojaus signalo reikšmę, atlieka praktinius veiksmus, išgirdę pavojaus signalą, saugiai evakuojasi iš pastato, atlieka draugo gelbėjimo veiksmus, ieškodami pagalbos apibūdina situaciją (C1.4). |
| 4. Kadetų elgesys, tarpusavio santykiai (D) |
|||
| Mokytojo padedami įvardija tinkamas ir netinkamas bendravimo formas. Mokytojo padedami įvardija, kas yra konfliktas (D1.1). |
Nusako tinkamas ir netinkamas bendravimo formas. Mokytojo padedami įvardina tinkamą ir netinkamą elgesį. Įvardija, kas yra konfliktas. Mokytojo padedami nusako konflikto priežastis (D1.2). |
Nusako tinkamas ir netinkamas bendravimo formas. Mokytojo padedami įvardina tinkamą ir netinkamą elgesį. Nurodo įvairias žmonių bendravimo ir elgesio situacijas, nusako, koks elgesys padeda parodyti pagarbą. Apibūdina, kas yra konfliktas. Mokytojo padedami identifikuoja konflikto priežastis, apibūdina veiksmų seką priimdami sprendimus ir spręsdami konfliktus (D1.3). |
Savarankiškai įvardija tinkamas ir netinkamas bendravimo formas, tinkamą ir netinkamą elgesį. Apibūdina įvairias žmonių bendravimo ir elgesio situacijas, aptaria, koks elgesys padeda parodyti pagarbą. Praktiškai demonstruoja pagarbą elgesyje su kitais asmenimis ir bendraudami su bendraamžiais. Paaiškina, kas yra konfliktas, identifikuoja konflikto priežastis. Pasiūlo veiksmų seką priimdami sprendimus ir spręsdami konfliktus (D1.4). |
62. Pasiekimų lygių požymiai. 5–6 klasės:
| Slenkstinis (1) |
Patenkinamas (2) |
Pagrindinis (3) |
Aukštesnysis (4) |
|
| 1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje (A) |
||||
| Atpažįsta statutinės organizacijos struktūrą (A1.1). |
Atpažįsta, išvardija svarbiausius statutinės organizacijos požymius (A1.2). |
Išskiria statutinę organizaciją iš kitų organizacijų ir išvardina svarbiausius statutinės organizacijos požymius (A1.3). |
Išskiria statutinę organizaciją iš kitų organizacijų ir išvardina svarbiausius statutinės organizacijos požymius. Pagal pasirinktus požymius suskirsto statutines organizacijas (A1.4). |
|
| Mokytojo padedami pasisveikina lauke. Atpažįsta svarbiausius valstybės simbolius. Identifikuoja tinkamą ir netinkamą kadeto elgesį (A2.1). |
Mokytojo padedami pasisveikina, įvardija esminius rikiuotės elementus. Apibūdina svarbiausius valstybės simbolius. Įvardina svarbiausius vėliavos grupės veiksmus. Identifikuoja tinkamą ir netinkamą kadeto elgesį. Apibūdina kadetų išskirtinumą (A2.2). |
Savarankiškai pasisveikinti, geba atlikti esminius rikiuotės elementus, paaiškina jų svarbą. Apibūdina svarbiausius valstybės simbolius ir nurodo 1–2 pagrindinių statutinių organizacijų simbolius. Mokytojo padedami atlieka svarbiausius vėliavos grupės veiksmus pakėlimo, nuleidimo, sulankstymo taisykles. Identifikuoja tinkamą ir netinkamą kadeto elgesį. Apibūdina kadetų išskirtinumą. Nurodo svarbiausius kadetų etikos principus (A2.3). |
Savarankiškai pasisveikinti, atlikti rikiuotės elementus. Geba paaiškinti jų svarbą statutinėje organizacijoje. Apibūdina svarbiausius statutinių organizacijų ir valstybės simbolius. Savarankiškai atlieka svarbiausius vėliavos grupės pakėlimo, nuleidimo, sulankstymo veiksmus. Identifikuoja tinkamą ir netinkamą kadeto elgesį. Apibūdina kadetų išskirtinumą. Nurodo svarbiausius kadetų etikos principus. Paaiškina, kaip kasdieniniame gyvenime laikosi kadeto teisių ir pareigų (A2.4). |
|
| 2. Taktika (B) |
||||
| Paaiškina komunikacijos sąvoką (B1.1). |
Mokytojo padedami, pateiktus komunikacijos pavyzdžius suskirsto pagal jų rūšis. Atpažįsta pagrindinius nebylios komunikacijos signalus (B1.2). |
Savarankiškai suskirsto pateiktus komunikacijos pavyzdžius pagal komunikacijos rūšis. Pagal pateiktą pavyzdį naudoja nebylios komunikacijos signalus (B1.3). |
Savarankiškai suskirsto pateiktus komunikacijos pavyzdžius pagal komunikacijos rūšis. Savarankiškai naudojasi ir perduoda informaciją nebylios komunikacijos signalais (B1.4). |
|
| Mokytojo padedami, išvardina padedančius vietovėje orientuotis prietaisus (žemėlapis, kompasas) (B2.1). |
Mokytojo padedami naudojasi žemėlapiu, kompasu. Geba paaiškinti, kaip naudojantis gamtoje sutinkamais požymiais orientuotis vietovėje (B2.2). |
Mokytojo padedami naudojasi žemėlapiu, kompasu. Paaiškina, kaip naudojantis gamtoje sutinkamais požymiais orientuotis vietovėje. Paaiškina, kaip nustatoma padėtis vietovėje naudojantis keturių ir šešių skaičių koordinatėmis (B2.3). |
Naudodamiesi žemėlapiu, kompasu gamtoje sutinkamais požymiais, keturių ir šešių skaičių koordinatėmis nustato savo padėtį vietovėje (B2.4). |
|
| Įvardina, kas yra ekipuotė. Nurodo tik kai kuriuos svarbiausius asmens higienos principus, būtinus gyvenant lauko sąlygomis. Apibūdina stovyklavietės reikšmę. Nurodo saugaus elgesio su ginklais taisykles (B3.1). |
Atpažįsta ekipuotės sudėtines dalis ir apibūdina jų reikšmę. Nurodo svarbiausius asmens higienos ir prasimaitinimo principus, būtinus gyvenant lauko sąlygomis. Įvardija maskuotės reikšmę. Apibūdina pagrindinius stovyklavietės įrengimo principus. Mokytojo padedami apibūdina ginklų dalis bei saugaus su sprogmenimis ir ginklu taisykles (B3.2). |
Identifikuoja ekipuotės sudėtines dalis ir apibūdina jų reikšmę. Mokytojo padedami geba sukomplektuoti ekipuotę. Mokytojo padedami taiko asmens higienos ir prasimaitinimo principus, būtinus gyvenant lauko sąlygomis. Mokytojo padedami demonstruoja maskavimosi gebėjimus. Pagal stovyklavietės įrengimo principus ir reikalavimus konsultuodamiesi įrengia stovyklavietę. Savarankiškai apibūdina ginklų dalis bei saugaus elgesio su sprogmenimis ir ginklu taisykles (B3.3). |
Naudodamiesi pagrindiniais ekipuotės komplektavimo principais, savarankiškai susikomplektuoja ekipuotę. Savarankiškai praktiškai taiko asmens higienos ir prasimaitinimo principus, būtinus gyvenant lauko sąlygomis. Pagal stovyklavietės įrengimo principus ir reikalavimus savarankiškai įrengia stovyklavietę. Savarankiškai apibūdina ginklų dalis bei saugaus elgesio su sprogmenimis ir ginklu taisykles (B3.4). |
|
| 3. Pirmoji pagalba (C) |
||||
| Apibūdina pirmosios pagalbos teikimo tikslus (C1.1). |
Apibūdina pirmosios pagalbos tikslus bei veiksmų seką siekdami suteikti pirmąją pagalbą (C1.2). |
Apibūdina pirmosios pagalbos tikslus bei veiksmų seką, siekdami suteikti pirmąją pagalbą netradicinėse erdvėse. Mokytojo padedami išvardina pirmosios pagalbos teikimo taisykles (C1.3). |
Apibūdina pirmosios pagalbos tikslus bei apibūdina veiksmų seką siekdami suteikti pirmąją pagalbą. Savarankiškai taiko pirmosios pagalbos suteikimo taisykles, imituojamose praktinėse situacijose (C1.4). |
|
| Apibūdina pirmosios pagalbos rinkinio paskirtį (C2.1). |
Įvardija pirmosios pagalbos rinkinio paskirtį, nurodo kam taikomos joje esančios priemonės. (C2.2). |
Įvardija pirmosios pagalbos rinkinio paskirtį, nurodo, kam taikomos joje esančios priemonės. Mokytojo padedami imitacinėje situacijoje tinkamai naudoja priemones (C2.3). |
Įvardija pirmosios pagalbos rinkinio paskirtį, nurodo, kam taikomos joje esančios priemonės. Imitacinėje situacijoje savarankiškai tinkamai naudoja priemones, esančias pirmosios pagalbos rinkinyje (C2.4). |
|
| 4. Karo teorija ir lyderystė (D) |
||||
| Paaiškina karo ir karybos sąvokas (D1.1). |
Pateikia karo ir karybos sąvokų pavyzdžių (D1.2). |
Pateikia karo ir karybos sąvokų pavyzdžių. Įvardija pagrindines karo priežastis ir karo rūšis (D1.3). |
Pateikia karo ir karybos sąvokų pavyzdžių. Įvardija karo priežastis bei įvardija žymiausius regiono karvedžius (D1.4). |
|
| Apibūdina lyderystės ir savanorystės sąvokas (D2.1). |
Nurodo esminius skirtumus tarp lyderystės ir savanorystės (D2.2). |
Nurodo esminius skirtumus tarp lyderystės ir savanorystės. Pateikia lyderystės ir savanorystės pavyzdžių (D2.3). |
Nurodo esminius skirtumus tarp lyderystės ir savanorystės. Pateikia lyderystės ir savanorystės pavyzdžių. Įvardija lyderystės reikšmę grupei, o savanorystės visuomenei (D2.4). |
|
63. Pasiekimų lygių požymiai. 7–8 klasės:
| Slenkstinis (1) |
Patenkinamas (2) |
Pagrindinis (3) |
Aukštesnysis (4) |
|
| 1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje (A) |
||||
| Atpažįsta asmenis pagal Lietuvos kariuomenės karinius laipsnius. Paaiškina skirtumus tarp karinių ceremonijų individualių, skyriaus ir būrio pratimų (A1.1). |
Atpažįsta asmenis pagal Lietuvos kariuomenės karinius laipsnius, padedami mokytojo atiduoda pagarbą. Paaiškina skirtumus tarp karinių ceremonijų individualių, skyriaus ir būrio pratimų. Atlieka individualius pratimus (A1.2). |
Atpažįsta asmenis pagal Lietuvos kariuomenės karinius laipsnius, savarankiškai atiduoda pagarbą. Paaiškina individualių skyriaus ir būrio pratimų skirtumus karinių ceremonijų metu. Atlieka pratimus individualiai ir skyriaus sudėtyje (A1.3). |
Išskiria statutinę organizaciją iš kitų organizacijų ir išvardina svarbiausius statutinės organizacijos požymius. Pagal pasirinktus požymius suskirsto statutines organizacijas. Paaiškina individualių, skyriaus ir būrio pratimų skirtumus karinių ceremonijų metu. Atlieka pratimus individualiai ir skyriaus sudėtyje (A1.4). |
|
| Apibūdina krašto apsaugos statutų (Karo tarnybos, Karinės jėgos naudojimo ir Lietuvos kariuomenės drausmės statutai) reglamentavimo sritis (A2.1). |
Apibūdina krašto apsaugos statutų (Karo tarnybos, Karinės jėgos naudojimo ir Lietuvos kariuomenės drausmės statutai) reglamentavimo sritis. Mokytojo padedami pateikia pavyzdžių iš krašto apsaugos statutų reglamentavimo sričių taikymo (A2.2). |
Apibūdina krašto apsaugos statutų (Karo tarnybos, Karinės jėgos naudojimo ir Lietuvos kariuomenės drausmės statutai) reglamentavimo sritis. Savarankiškai pateikia pavyzdžių iš krašto apsaugos statutų reglamentavimo sričių taikymo (A2.3). |
Apibūdina krašto apsaugos statutų (Karo tarnybos, Karinės jėgos naudojimo ir Lietuvos kariuomenės drausmės statutai) reglamentavimo sritis. Savarankiškai pateikia pavyzdžių iš krašto apsaugos statutų reglamentavimo sričių taikymo. Paaiškina kario pareigas ir teises (A2.4). |
|
| 2. Taktika (B) |
||||
| Paaiškina ryšio užmezgimo svarbą ir būdus. Apibūdina komunikacijos būdus judant kovinėje grandinėje (B1.1). |
Paaiškina ryšio užmezgimo svarbą ir būdus. Apibūdina komunikacijos būdus judant kovinėje grandinėje. Apibūdina, kaip komunikuoti judant kovinėje grandinėje mūšio lauke (B1.2). |
Paaiškina ryšio užmezgimo svarbą ir būdus. Apibūdina komunikacijos būdus judant kovinėje grandinėje. Apibūdina, kaip komunikuoti judant kovinėje grandinėje. Mokytojo padedami nustato kontaktus, sukuria situacijos raportus. Mokytojo padedami komunikuoja judėdami pleišto laužytos voros sudėtyje bei judėdami „judu-dengiu“ būdu (B1.3). |
Paaiškina ryšio užmezgimo svarbą ir būdus. Apibūdina komunikacijos būdus judant kovinėje grandinėje. Apibūdina, kaip komunikuoti judant kovinėje grandinėje. Savarankiškai užmezga ryšį ir paaiškina ryšio užmezgimo svarbą; nustato kontaktus, sukuria situacijos raportus ir juos išsiunčia. Savarankiškai komunikuoja pleišto laužytos voros sudėtyje bei judėdami „judu-dengiu“ būdu (B1.4). |
|
| Mokytojo padedami, nustato savo padėtį žemėlapyje (B2.1). |
Mokytojo padedami, nustato savo padėtį žemėlapyje. Lokalizuoja savo padėtį naudodamiesi aštuonių skaičių koordinatėmis (B2.2). |
Savarankiškai nustato savo padėtį žemėlapyje. Lokalizuoja savo padėtį naudodamiesi aštuonių skaičių koordinatėmis. Padedami mokytojo susiplanuoja maršrutą (B2.3). |
Savarankiškai nustato savo padėtį žemėlapyje. Lokalizuoja savo padėtį naudodamiesi aštuonių skaičių koordinatėmis. Savarankiškai susiplanuoja maršrutą, nustato azimutą (B2.4). |
|
| Apibūdina svarbiausias žygio ir atakos ekipuotės dalis. Atpažįsta šaulių lengvuosius ginklus (B3.1). |
Apibūdina svarbiausias žygio ir atakos ekipuotės dalis. Paaiškina skirtumus tarp atakos ir žygio ekipuotės. Atpažįsta šaulių lengvuosius ginklus. Paaiškina taiklios šaudybos principus (B3.2). |
Apibūdina svarbiausias žygio ir atakos ekipuotės dalis. Paaiškina skirtumus tarp atakos ir žygio ekipuotės. Mokytojo padedami paruošia atakos ir žygio ekipuotes. Įrengia trikampę būrio stovyklavietę. Atpažįsta šaulių lengvuosius ginklus. Paaiškina taiklios šaudybos principus. Mokytojo padedami nurodo svarbiausias G-36 ginklo dalis, priedus, šaudmenis. Įvardija minų rūšis, minų laukų žymėjimą sausumoje ir jūroje (B3.3). |
Naudodamiesi pagrindiniais ekipuotės komplektavimo principais savarankiškai susikomplektuoja ir paruošia atakos bei žygio ekipuotę. Atpažįsta šaulių lengvuosius ginklus. Paaiškina taiklios šaudybos principus. Savarankiškai nurodo svarbiausias G-36 ginklo dalis, priedus, šaudmenis. Įvardija minų rūšis, minų laukų žymėjimą sausumoje ir jūroje. Nurodo svarbiausias minų konstrukcines dalis (B3.4). |
|
| 3. Pirmoji pagalba (C) |
||||
| Paaiškina, kaip sustabdyti kraujavimą (C1.1). |
Įvardija kraujavimo rūšis (C1.2). |
Mokytojo padedami įvertina situaciją ir nukentėjusiojo būklę. Mokytojui padedant praktikuoja kraujavimo stabdymą (C1.3). |
Savarankiškai įvertina situaciją ir nukentėjusiojo būklę. Imitacinėje situacijoje savarankiškai demonstruoja kraujavimo stabdymą (C1.4). |
|
| Nurodo, kaip apsisaugoti nuo hipotermijos (C2.1). |
Paaiškina pirmosios pagalbos veiksmus esant hipotermijos ir nudegimo atvejams (C2.2). |
Mokytojo padedami imitacinėje aplinkoje atlieka pirmosios pagalbos veiksmus esant hipotermijos ir nudegimo atvejais (C2.3.) |
Savarankiškai atlieka pagalbos veiksmus esant hipotermijos, nudegimo ir nušalimo atvejams (C2.4). |
|
| 4. Karo teorija ir lyderystė (D) |
||||
| Nurodo vadovavimo principus. Paaiškina vado pareigų funkcijas (D1.1). |
Nurodo vadovavimo principus. Paaiškina vado pareigų funkcijas. Pateikia gero vado-lyderio pavyzdžių (D1.2). |
Nurodo vadovavimo principus. Paaiškina vado pareigų funkcijas. Apibūdina gero vado-lyderio atsakomybės sąvoką ir pateikia pavyzdžių (D1.3). |
Nurodo vadovavimo principus ir juos taiko imitacinėse veiklose tarp bendraamžių. Paaiškina vado pareigų funkcijas. Apibūdina gero vado-lyderio atsakomybės sąvoką ir pateikia pavyzdžių (D1.4). |
|
| Apibūdina konvencinių ir hibridinių karų rūšis (D2.1). |
Apibūdina konvencinių ir hibridinių karų rūšis. Nurodo jų istorinę raidą (D2.2). |
Apibūdina konvencinių ir hibridinių karų rūšis. Nurodo jų istorinę raidą. Paaiškina netiesioginių karų (proxy), hibridinių karų, etninių konfliktų ir genocido sąvokas. Mokytojo padedami įvardina svarbiausius Lietuvos ir Europos karinės istorijos mūšius (D2.3). |
Apibūdina konvencinių ir hibridinių karų rūšis. Nurodo jų istorinę raidą. Paaiškina: netiesioginių karų (proxy), hibridinių karų, etninių konfliktų ir genocido sąvokas. Savarankiškai įvardina svarbiausius Lietuvos ir Europos karinės istorijos mūšius. paaiškina karo poveikį žmogui ir valstybei (D2.4). |
|
64. Pasiekimų lygių požymiai. I–II gimnazijos klasės:
| Slenkstinis (1) |
Patenkinamas (2) |
Pagrindinis (3) |
Aukštesnysis (4) |
| 1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje (A) |
|||
| Paaiškina nacionalinio saugumo reikšmę (A1.1). |
Paaiškina nacionalinio saugumo reikšmę. Pateikia pavyzdžių apie kibernetinio ir informacinio saugumo reikšmę valstybei (A1.2). |
Paaiškina nacionalinio saugumo reikšmę. Pateikia kibernetinio saugumo grėsmių pavyzdžių. Pateikia pavyzdžių apie kibernetinio ir informacinio saugumo reikšmę valstybei. Apibūdina Lietuvos kariuomenės struktūrą (A1.3). |
Paaiškina nacionalinio saugumo reikšmę. Pateikia pavyzdžių apie kibernetinio ir informacinio saugumo reikšmę valstybei. Apibūdina Lietuvos kariuomenės struktūrą. Nusako kariuomenės ir visuomenės santykį demokratinėse valstybėse (A1.4). |
| Mokytojo padedami paaiškina autoritarinių valstybių: Baltarusijos, Kinijos, Rusijos grėsmes nacionaliniam saugumui. Nusako Euroatlantinės integracijos svarbą Lietuvos Respublikai (A2.1). |
Mokytojo padedami paaiškina autoritarinių valstybių: Baltarusijos, Kinijos, Rusijos grėsmes nacionaliniam saugumui. Nusako Euroatlantinės integracijos svarbą Lietuvos Respublikai. Apibūdina Europos Sąjungos bendrąją saugumo ir gynybos politiką (A2.2). |
Savarankiškai paaiškina autoritarinių valstybių: Baltarusijos, Kinijos, Rusijos grėsmes nacionaliniam saugumui. Nusako Euroatlantinės integracijos svarbą Lietuvos Respublikai. Apibūdina Europos Sąjungos bendrąją saugumo ir gynybos politiką (A2.3). |
Paaiškina autoritarinių valstybių: Baltarusijos, Kinijos, Rusijos grėsmes nacionaliniam saugumui. Nusako Euroatlantinės integracijos svarbą Lietuvos Respublikai. Apibūdina Europos Sąjungos bendrąją saugumo ir gynybos politiką. Pateikia argumentus diskusijoje-simuliacijoje apie NATO sprendimų priėmimo procesą (A2.4). |
| 2. Taktika (B) |
|||
| Nurodo pagrindinius NATO abėcėlės signalus (B1.1). |
Nurodo pagrindinius NATO abėcėlės signalus, pateikia NATO abėcėlės pavyzdžių (B1.2). |
Mokytojo padedami komunikuoja naudodamiesi NATO abėcėle (B1.3). |
Savarankiškai komunikuoja naudodamiesi NATO abėcėle (B1.4). |
| Išskiria pagrindinius orientavimosi vietovėje principus (B2.1). |
Išskiria pagrindinius orientavimosi vietovėje principus. Mokytojo padedami sudaro maršruto kortelę (B2.2). |
Išskiria pagrindinius orientavimosi vietovėje principus. Paaiškina optimalaus maršruto sudarymo principus. Pateikia pavyzdžių, kaip pagal gamtoje sutinkamus požymius lokalizuoti savo buvimo vietą. Savarankiškai sudaro maršruto kortelę (B2.3). |
Išskiria pagrindinius orientavimosi vietovėje principus. Paaiškina optimalaus maršruto sudarymo principus. Pateikia pavyzdžių, kaip pagal gamtoje sutinkamus požymius lokalizuoti savo buvimo vietą. Savarankiškai sudaro maršruto kortelę. Vadovaudamiesi žemėlapiu įveikia vidutinio sudėtingumo maršrutą (B2.4). |
| Demonstruoja saugaus ginklo perdavimą. Paaiškina, kaip aptikti taikinį. Paaiškina apkasų brutsverų paskirtį. Nurodo veiksmus patekus į minų lauką ir aptikus atotampą. Nurodo, kaip įrengti ugnies pozicijas šauliui (B3.1). |
Demonstruoja saugaus ginklo perdavimą. Nurodo pagrindinius ginklo priežiūros veiksmus. Paaiškina, kaip aptikti taikinį. Paaiškina apkasų brutsverų paskirtį. Pateikia medžiagų pavyzdžių, iš kurių jie gali būti įrengti. Nurodo veiksmus patekus į minų lauką ir aptikus atotampą. Paaiškina, kaip įrengti ugnies pozicijas šauliui (B3.2). |
Demonstruoja saugaus ginklo perdavimą. Padedami mokytojo atlieka ginklo priežiūros veiksmus. Įvardija ir demonstruoja taiklaus šaudymo principus. Paaiškina apkasų brutsverų paskirtį. Nurodo veiksmus, patekus į minų lauką ir aptikus atotampą. Pateikia medžiagų pavyzdžių, iš kurių jie gali būti įrengti. Mokytojo padedami įrengia apkasą brutsverą. Mokytojo padedami įrengia ugnies pozicijas šauliui (B3.3). |
Demonstruoja saugaus ginklo perdavimą. Savarankiškai atlieka ginklo priežiūros veiksmus. Įvardija ir demonstruoja taiklaus šaudymo principus. Paaiškina apkasų brutsverų paskirtį. Nurodo veiksmus patekus į minų lauką ir aptikus atotampą. Pateikia medžiagų pavyzdžių, iš kurių jie gali būti įrengti. Savarankiškai įrengia apkasą brutsverą. Savarankiškai įrengia ugnies pozicijas šauliui (B3.4). |
| 3. Pirmoji pagalba (C) |
|||
| Apibūdina pirmosios pagalbos veiksmus (C1.1). |
Mokytojo padedami išvardina pirmosios pagalbos veiksmus (C1.2). |
Atlieka pirmosios pagalbos veiksmus. Mokytojo padedami atlieka gyvybinių funkcijų palaikymą (C1.3). |
Atlieka pirmosios pagalbos veiksmus. Savarankiškai atlieka gyvybinių funkcijų palaikymą (C1.4). |
| Nurodo atvirų galūnių sužalojimo pagrindinius požymius. Apibūdina nukentėjusiojo transportavimo būdus (C2.1). |
Nurodo atvirų galūnių sužalojimo požymius. Mokytojo padedami paaiškina pirmosios pagalbos veiksmus esant galūnių sužalojimo atvejui (C2.2). |
Apibūdina atviro galūnių sužalojimo požymius. Savarankiškai nurodo ir paaiškina pirmosios pagalbos veiksmus esant galūnių sužalojimo atvejui. Demonstruoja nukentėjusiojo transportavimo būdus, kai vienas asmuo transportuoja nukentėjusįjį (C2.3). |
Apibūdina atviro galūnių sužalojimo požymius. Savarankiškai nurodo pirmosios pagalbos veiksmus ir paaiškina juos esant galūnių sužalojimo atvejais. Praktiškai atlieka pirmosios pagalbos veiksmus suteikdami pirmąją pagalbą esant atviriems galūnių sužalojimo požymiams. Demonstruoja nukentėjusiojo transportavimo būdus, kai vienas asmuo ir keli asmenys transportuoja nukentėjusįjį (C2.4). |
| 4. Karo teorija ir lyderystė (D) |
|||
| Paaiškina fortifikacinių įrenginių reikšmę. Išskiria svarbiausias XX a. Lietuvos istorijos ir kariuomenės datas (D1.1). |
Paaiškina fortifikacinių įrenginių reikšmę. Išskiria svarbiausias XX a. ir XXI a. Lietuvos istorijos ir kariuomenės datas (D1.2). |
Paaiškina fortifikacinių įrenginių reikšmę. Mokytojo padedami pateikia fortifikacinių įrenginių Lietuvoje pavyzdžių. Išskiria svarbiausias XX a. ir XXI a. Lietuvos istorijos ir kariuomenės datas (D1.3). |
Paaiškina fortifikacinių įrenginių reikšmę. Savarankiškai pateikia fortifikacinių įrenginių Lietuvoje pavyzdžių. Išskiria svarbiausias XX a. ir XXI a. Lietuvos istorijos ir kariuomenės datas (D1.4). |
| Paaiškina saviugdos ir komunikabilumo reikšmę kadetui (D2.1). |
Paaiškina saviugdos ir komunikabilumo reikšmę kadetui. Pateikia pavyzdžių, kaip ugdyti drausmę, grūdinti valią (D2.2). |
Paaiškina saviugdos ir komunikabilumo reikšmę kadetui. Pateikia pavyzdžių, kaip ugdyti drausmę, grūdinti valią. Apibūdina būdus, kuriais palaikomas vado autoritetas. Pagrįstai išsako savo nuomonę (D2.3). |
Paaiškina saviugdos ir komunikabilumo reikšmę kadetui. Pateikia pavyzdžių, kaip ugdyti drausmę, grūdinti valią. Apibūdina būdus, kuriais palaikomas vado autoritetas. Dalyvaudami diskusijose pagrįstai išsako savo nuomonę (D2.4). |
65. Pasiekimų lygių požymiai. III–IV gimnazijos klasės (sausumos kadetai):
| Slenkstinis (1) |
Patenkinamas (2) |
Pagrindinis (3) |
Aukštesnysis (4) |
| 1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje (A) |
|||
| Paaiškina karinės jėgos naudojimo statutą (A1.1). |
Paaiškina karinės jėgos naudojimo statusą. Atpažįsta bendruosius karinės jėgos naudojimo pagrindus (A1.2). |
Paaiškina karinės jėgos naudojimo statutą, atpažįsta ir išvardina bendruosius karinės jėgos naudojimo pagrindus (A1.3). |
Paaiškina karinės jėgos naudojimo statutą, išvardina bendruosius karinės jėgos naudojimo pagrindus. Įvardija ir atskiria pilietiškumo, patriotiškumo, nacionalizmo sąvokas, apibūdina Lietuvos šaulių sąjungos narių veiklą ir Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnybą atliekančių asmenų pareigas krašto apsaugos sistemoje (A1.4). |
| Paaiškina Lietuvos kariuomenės modernizavimo prioritetus (A2.1). |
Paaiškina Lietuvos kariuomenės modernizavimo prioritetus, įvardija Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetus (A2.2). |
Paaiškina Lietuvos kariuomenės modernizavimo prioritetus, įvardija Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetus. Įvardija Lietuvos šaulių sąjungos narių pareigas stiprinant nacionalinį saugumą, karių atsakomybę už karinės jėgos naudojimą (A2.3). |
Paaiškina Lietuvos kariuomenės modernizavimo prioritetus, įvardija Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetus. Įvardija Lietuvos šaulių sąjungos narių pareigas stiprinant nacionalinį saugumą, karių atsakomybę už karinės jėgos naudojimą. Įvardija tarptautinės humanitarinės teisės taikymo atvejus, principus (A2.4). |
| 2. Taktika ir inžinerija (B) |
|||
| Nurodo tik kai kuriuos taktinio judėjimo būdus. Įvardija rikiuotės pagrindines ceremonijas (B1.1). |
Mokytojo padedami, gali paaiškinti taktinio judėjimo būdus. Mokytojo padedami paaiškina pagrindinių rikiuočių ceremonijų esmę (B1.2). |
Savarankiškai paaiškina judėjimo būdus ir taktinį judėjimą. Išmano elgseną ceremonijose (B1.3). |
Savarankiškai paaiškina ir pademonstruoja judėjimo būdus ir taktinį judėjimą poroje. Paaiškina ir pademonstruoja, kaip elgtis pagrindinėse ceremonijose (B1.4). |
| Mokytojo padedami, įvardija skyriaus judėjimo būdus ir formas. Įvardija, kas yra maskuotė. Paaiškina saugaus ginklo valdymo principus (B2.1). |
Mokytojo padedami išvardija kadeto pareigas judant rikiuotėje, gali savais žodžiais nupasakoti reakciją į priešo ugnį. Mokytojo padedami įvardija, kaip reikia individualiai maskuotis pagal vietovę. Paaiškina saugaus ginklo valdymo principus (B2.2). |
Savarankiškai apibūdina skyriaus judėjimo būdus ir formas, išvardija kadeto pareigas judant rikiuotėje, gali supažindinti, kada naudoti priedangas ir kaip reaguoti į priešo ugnį. Identifikuoja užmaskuotas kūno vietas ir ekipuotę. Paaiškina saugaus ginklo valdymo principus (B2.3). |
Teoriškai ir praktiškai gali pristatyti skyriaus judėjimo būdus ir formas bei pagrindines skyriaus judėjimo rikiuotes. Naudodamiesi vietovės apibūdinimu savarankiškai užsimaskuoja atviras kūno vietas ir ekipuotę. Paaiškina saugaus ginklo valdymo principus (B2.4). |
| Paaiškina garso maskuotės ir šviesos naudojimo reikalavimus. Su mokytojo pagalba parengia vietovės maketą, įvardija maketo rengimo eigą. Apibūdina patrulio bazę (B3.1). |
Mokytojo padedami paaiškina garso maskuotės ir šviesos naudojimo reikalavimus, įvardija maketo rengimo eigą ir principus. Mokytojo padedami pateikia trumpalaikės ir ilgalaikės patrulio bazės užėmimo ir įrengimo žingsnius, įvardija taikinių nurodymo metodus, identifikuoja judėjimo komandas (B3.2). |
Apibūdina garso maskuotės ir šviesos naudojimo reikalavimus. Įvardija ugnies valdymo komandas, savarankiškai apibūdina patrulio bazės užėmimą ir įrengimą (B3.3). |
Apibūdina ir praktiškai pademonstruoja ugnies valdymo komandas, demonstruoja, kaip užimti ir įrengti trumpalaikę ir ilgalaikę patrulio bazę (B3.4). |
| 3. Pirmoji pagalba (C) |
|||
| Apibūdina pirmosios pagalbos teikimo tikslus evakuojant žmones (C1.1). |
Mokytojo padedami apibūdina pirmosios pagalbos tikslus bei veiksmų seką siekdami suteikti pirmąją pagalbą evakuacijos metu (C1.2). |
Paaiškina pirmosios pagalbos tikslus bei veiksmų seką suteikdami pirmąją pagalbą evakuacijos metu. Apibūdina atpažinimo apsinuodijus faktorius, numato kritinės būklės ir pirmosios pagalbos skirtumus (C1.3). |
Savarankiškai įvardija ir tinkamai apibūdina, kaip teikti pirmąją pagalbą apsinuodijus psichoaktyviomis medžiagomis bei įkandimo ir įgėlimo atvejais. Apibūdina pirmosios pagalbos veiksmus esant skirtingiems sužeidimams ir traumoms evakuacijos metu. Savarankiškai saugiai atlieka praktines užduotis evakuacijos metu (C1.4). |
| Įvardija, kaip pagal situacijas evakuoti žmones taktinėje aplinkoje (C2.1). |
Įvardija, kaip pagal situacijas evakuoti žmonės taktinėje aplinkoje. Įvardija pagrindines evakuacijos taisykles ir pagalbą nukentėjusiems. Mokytojo padedami įvardija kritinės būklės ir pirmosios pagalbos teikimo skirtumus (C2.2). |
Paaiškina evakuacijos taisykles ir pagalbą nukentėjusiems. Apibūdina, kaip naudotis evakuacijos planais, nurodo pagrindines evakuacijos taisykles, atpažįsta kritinės būklės ir pirmosios pagalbos tiekimo skirtumus (C2.3). |
Apibūdina pirmosios pagalbos veiksmus esant skirtingiems sužeidimams ir traumoms evakuacijos metu. Savarankiškai saugiai atlieka praktines užduotis evakuacijos metu (C2.4). |
| Suklasifikuoja šoką pagal priežastis (C3.1). |
Paaiškina šoko klasifikacijas pagal priežastis. Mokytojo padedami demonstruoja pagalbą šoko atveju (C3.2). |
Paaiškina šoko klasifikaciją pagal priežastis ir gali suteikti savarankiškai pagalbą šoko atveju. Mokytojo padedami paaiškina nukentėjusiųjų rūšiavimų principus (C3.3). |
Paaiškina šoko klasifikaciją pagal priežastis ir gali suteikti savarankiškai pagalbą šoko atveju. Savarankiškai apibūdina nukentėjusiųjų rūšiavimo principus (C3.4). |
| 4. Karo teorija ir lyderystė (D) |
|||
| Paaiškina viešo kalbėjimo ir retorikos sąvokas bei principus (D1.1). |
Paaiškina viešo kalbėjimo ir retorikos sąvokas bei principus. Mokytojo padedami pateikia dalykinių pranešimų pagrindinius reikalavimus (D1.2). |
Mokytojo padedami parengia dalykinius pranešimus vartodami viešo kalbėjimo sąvokas bei principus (D1.3). |
Savarankiškai parengia dalykinius tekstus apie Lietuvos šaulių sąjungą, Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgas, Kadetų mokyklą, vartodami viešo kalbėjimo sąvokas bei principus (D1.4). |
| Mokytojo padedami atpažįsta ir identifikuoja problemines situacijas socialinėse medijose (D2.1). |
Įvardija, kaip atpažinti dezinformaciją, mokytojo padedami analizuoja problemines situacijas ir rengia įžvalgas (D2.2). |
Mokytojo padedami išanalizuoja dezinformacijos atvejį. Naudodamiesi juo parengia pristatymą klasei (D2.3). |
Savarankiškai analizuoja dezinformacijos atvejus, paruošia pristatymą klasei pagal gautą probleminę situaciją, numato jos sprendimų būdus (D2.4). |
| Įvardija pagrindinius vadovavimo principus ir stilius (D3.1). |
Įvardija pagrindinius vadovavimo principus ir stilius. Mokytojo padedami atpažįsta juos pagal nagrinėjamus pavyzdžius (D3.2). |
Mokytojo padedami parengia pristatymą apie lyderystę, jos tikslus ir reikšmę, supažindina su vietos įkvepiančiu lyderiais – kariais, laisvės kovų dalyviais (D3.3). |
Savarankiškai apibūdina lyderystės sąvokas, tikslus ir reikšmę, pateikia vadovavimo stilių pavyzdžių, gali juos apibūdinti pagal žymiausių karvedžių charakteristikas (D3.4). |
66. Pasiekimų lygių požymiai. III–IV gimnazijos klasės (jūrų kadetai):
| Slenkstinis (1) |
Patenkinamas (2) |
Pagrindinis (3) |
Aukštesnysis (4) |
| 1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje (A) |
|||
| Paaiškina karinės jėgos naudojimo statutą (A1.1). |
Paaiškina karinės jėgos naudojimo statutą. Atpažįsta bendruosius karinės jėgos naudojimo pagrindus (A1.2). |
Paaiškina karinės jėgos naudojimo statutą, atpažįsta ir išvardina bendruosius karinės jėgos naudojimo pagrindus (A1.3). |
Analizuoja karinės jėgos naudojimo statutą, išvardina bendruosius karinės jėgos naudojimo pagrindus. Įvardija kariuomenės ir piliečių pareigas stiprinant nacionalinį saugumą (A1.4). |
| Paaiškina jėgos naudojimo ir įspėjimų seką (A2.1). |
Paaiškina jėgos naudojimo ir įspėjimų seką, krašto apsaugos sistemą ir Lietuvos kariuomenės vienetus (Karinės jūrų pajėgos) bei jų funkcijas (A2.2). |
Paaiškina jėgos naudojimo, įspėjimo seką. Įvardija krašto apsaugos sistemą ir Lietuvos kariuomenės vienetus (Karinės jūrų pajėgos), atpažįsta karinių jūrų pajėgų funkcijas bei ginkluotę. Paaiškina piliečių pareigas mobilizacijos ir karo padėties metu, įvardija karinės jėgos naudojimo statutą ir sąvokas (A2.3). |
Analizuoja jėgos naudojimo įspėjimo seką. Išmano piliečių pareigas mobilizacijos ir karo padėties metu, karinės jėgos naudojimo statutą, krašto apsaugos sistemą ir Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšis. Apibūdina karinių jūrų pajėgų funkcijas bei ginkluotę. Nustato laivybos įtaką valstybių raidai ir nacionaliniam saugumui (A2.4). |
| 2. Laivyba ir laivynas (B) |
|||
| Atpažįsta laivybos ir karybos jūroje raidos eigą. Įvardija pagrindinius Baltijos jūros regiono uostus (B1.1). |
Atpažįsta laivybos ir kariavimo jūroje vystymosi eigą ir padedami mokytojo geba įvardinti pagrindinius laivybos vystymosi etapus bei pagrindinius jūrinius mūšius pasaulio mastu (B1.2). |
Paaiškina pagrindinius laivybos ir karinių laivynų raidos etapus, mokytojo padedami apibūdina priežastis, nulėmusias karinių laivynų vystymąsi (B1.3). |
Išmano pagrindinius laivybos ir karinių laivynų raidos etapus, apibūdina jų priežastis bei įtaką karinių laivynų raidai. Remdamasis praeities žiniomis paaiškina dabarties problemas ir ateities perspektyvas (B1.4). |
| Atpažįsta pagrindinius laivo sandaros, korpuso konstrukcijų elementus bei įrangų ir sistemų išdėstymą laive, atpažįsta signalines jūrų vėliavas (B2.1). |
Įvardija laivo sandaros, korpuso konstrukcijų elementus bei įrangas ir jų išdėstymą laive. Nurodo signalinių jūrų vėliavų reikšmes. Mokytojo padedami apibūdina laivavedyboje naudojamus prietaisus (B2.2). |
Paaiškina laivo sandaros, korpuso konstrukcijų elementus bei įrangas ir jų išdėstymą laive. Apibūdina pagrindines navigacijos sąvokas, jūrinės meteorologijos ir hidrologijos sampratas, laivavedyboje naudojamus prietaisus, kranto ir jūros navigacinius įrenginius. Mokytojo padedami sprendžia grafinius navigacinius uždavinius. Mokytojo padedami įgytas žinias taiko praktiškai plaukdami laive (B2.3). |
Išmano jūrinės meteorologijos ir hidrologijos sampratas, navigacijos priemones, laivavedyboje naudojamus prietaisus ir jais naudojasi. Išvardija plaukiojimo vidaus vandens bei jūrų kelių sąlygas, taiko kelio kontrolės reikalavimus, atpažįsta tinkamą vizualinį ir garsinį stebėjimą užtikrinant saugų plaukimą, praktiškai geba valdyti maža laivą (B2.4). |
| 3. Pirmoji pagalba (C) |
|||
| Atpažįsta laive esamą medicinos įrangą, gelbėjimo priemones (C1.1). |
Atpažįsta laive esamą medicinos įrangą, gelbėjimo priemones, įvardija pagrindinius jūrininko darbo ir sveikatos saugos reikalavimus (C1.2). |
Apibūdina laive esamą medicinos įranga bei vaistus, gelbėjimo priemones laivuose, įvardija pagrindinius jūrininko darbo ir sveikatos saugos reikalavimus. Mokytojo padedami naudoja pirmosios pagalbos ir gelbėjimosi priemonėmis laive (C1.3). |
Apibūdina laive esamą medicinos įrangą bei vaistus, gelbėjimo priemones laivuose ir savarankiškai jomis naudojasi. Išmano pagrindinius jūrininko darbo ir sveikatos saugos reikalavimus (C1.4). |
| Įvardija, kaip naudotis evakuacijos planais evakuojant žmones (C2.1). |
Įvardija pagrindines evakuacijos taisykles ir pagalbą nukentėjusiesiems. Įvardija įgulos narių veiksmus ekstremalių situacijų laive metu (C2.2). |
Apibūdina, kaip naudotis evakuacijos planais, nurodo pagrindines evakuacijos taisykles. Mokytojo padedami imituoja įgulos narių veiksmus ekstremalių situacijų laive metu (C2.3). |
Paaiškina pirmosios pagalbos veiksmus esant skirtingiems sužeidimams ir traumoms evakuacijos metu. Savarankiškai saugiai atlieka praktines užduotis evakuacijos metu. Įvardija įgulos narių veiksmus ekstremalių situacijų laive metu bei juos atlieka (C2.4). |
| 4. Lyderystė (D) |
|||
| Atpažįsta lyderystės formas. Įvardija asmenines savybes, būdingas lyderiui (D1.1). |
Apibūdina lyderystės formas bei asmenines savybes, būdingas lyderiui. Įvardija laiko planavimo strategijas (D1.2). |
Apibūdina lyderystės formas, asmenines savybes, būdingas lyderiui. Mokytojo padedami identifikuoja asmenines savybes ir kompetencijas pagal skirtingus lyderystės stilius. Pateikia vadovavimo stilių pavyzdžių, gali juos apibūdinti pagal žymiausių karvedžių charakteristikas (D1.3). |
Taiko laiko planavimo strategijas. Savarankiškai identifikuoja asmenines savybes ir kompetencijas pagal skirtingus lyderystės stilius, sklandžiai komunikuoja ir taiko lyderystės principus praktiškai (D1.4). |
| Atpažįsta komandos formavimo principus ir etapus (D2.1). |
Apibūdina komandos formavimo principus ir etapus. Paaiškina jūrų lyderystės sąvoką (D2.2). |
Išvardija komandos formavimo principus ir etapus. Paaiškina jūrų lyderystės sąvoką ir specifiką. Mokytojo padedami paaiškina laivo įgulos formavimo principus (D2.3). |
Apibūdina laivo įgulą kaip sistemą, įvardija vyraujančius dėsningumus tarp skirtingų laivo įgulos lygių, dalių ir grupių. Taiko laivo personalo formavimo principus ir specifiką (D2.4). |
67. Pasiekimų lygių požymiai. III–IV gimnazijos klasės (oro kadetai):
| Slenkstinis (1) |
Patenkinamas (2) |
Pagrindinis (3) |
Aukštesnysis (4) |
| 1. Elgesys ir bendravimas statutinėje organizacijoje bei visuomenėje (A) |
|||
| Paaiškina karinės jėgos naudojimo statutą bei visuotinės gynybos sąvoką (A1.1). |
Paaiškina karinės jėgos naudojimo statutą bei visuotinės gynybos sąvoką. Atpažįsta bendruosius karinės jėgos naudojimo pagrindus (A1.2). |
Paaiškina karinės jėgos naudojimo statutą, visuotinės gynybos sąvoką bei, atpažįsta ir išvardina bendruosius karinės jėgos naudojimo pagrindus (A1.3). |
Paaiškina karinės jėgos naudojimo statutą, visuotinės gynybos sąvoką, išvardina bendruosius karinės jėgos naudojimo pagrindus. Įvardija ir atskiria pilietiškumo, patriotiškumo, nacionalizmo sąvokas, apibūdina Lietuvos šaulių sąjungos narių veiklą ir Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnybą atliekančių asmenų pareigas valstybės gynyboje (A1.4). |
| Paaiškina Lietuvos kariuomenės modernizavimo prioritetus (A2.1). |
Paaiškina Lietuvos kariuomenės modernizavimo prioritetus, įvardija Lietuvos kariuomenės Oro pajėgų vienetus (A2.2). |
Paaiškina Lietuvos kariuomenės modernizavimo prioritetus, įvardija Lietuvos kariuomenės Oro pajėgų vienetus. Įvardija Lietuvos šaulių sąjungos narių pareigas stiprinant nacionalinį saugumą, karių atsakomybę už karinės jėgos naudojimą (A2.3). |
Paaiškina Lietuvos kariuomenės modernizavimo prioritetus, įvardija Lietuvos kariuomenės Oro pajėgų vienetus. Įvardija Lietuvos šaulių sąjungos narių pareigas stiprinant nacionalinį saugumą, karių atsakomybę už karinės jėgos naudojimą. Įvardija tarptautinės humanitarinės teisės taikymo atvejus, principus (A2.4). |
| 2. Taktika (B) |
|||
| Nurodo tik kai kuriuos karinių oro pajėgų pagrindinius uždavinius. Apibūdina karinių oro pajėgų struktūrą (B1.1). |
Nurodo karinių oro pajėgų uždavinius ir apibūdina karinių oro pajėgų struktūrą. Mokytojo padedami, įvardina orlaivių klasifikaciją pagal tipą (B1.2). |
Nurodo karinių oro pajėgų uždavinius ir apibūdina karinių oro pajėgų struktūrą. Geba paaiškinti, kodėl skrenda orlaiviai. Įvardina orlaivių klasifikaciją pagal tipą, apibūdina fiksuoto ir besisukančio sparno orlaivius (B1.3). |
Nurodo karinių oro pajėgų uždavinius ir apibūdina karinių oro pajėgų struktūrą. Geba paaiškinti, kodėl skrenda orlaiviai. Įvardina orlaivių klasifikaciją pagal tipą, apibūdina fiksuoto ir besisukančio sparno orlaivius. Nagrinėja orlaivių sandarą, veikimo principą, orlaiviuose esančius prietaisus (B1.4). |
| Mokytojo padedami, įvardija oro erdvės sandarą. Paaiškina oro uosto paskirtį ir infrastruktūrą (B2.1). |
Savarankiškai įvardina oro erdvės sandarą. Paaiškina oro uosto paskirtį ir infrastruktūrą (B2.2). |
Savarankiškai įvardina oro erdvės sandarą. Paaiškina oro uosto paskirtį, infrastruktūrą. Apibūdina aviacijos bazės, ginkluotės ir remonto depo, oro gynybos bataliono, oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos paskirtį ir funkcijas. Paaiškina orlaivių valdymo principus ir pagrindinius piloto kabinose esančius prietaisus (B2.3). |
Savarankiškai įvardina oro erdvės sandarą. Paaiškina oro uosto paskirtį, infrastruktūrą. Apibūdina aviacijos bazės, ginkluotės ir remonto depo, oro gynybos bataliono, oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos paskirtį ir funkcijas. Paaiškina orlaivių valdymo principus ir pagrindinius piloto kabinose esančius prietaisus. Valdo droną (B2.4). |
| 3. Pirmoji pagalba (C) |
|||
| Nurodo paieškai ir gelbėjimui naudojamuose orlaiviuose esamą įrangą, gelbėjimo priemones (C1.1). |
Mokytojo padedami apibūdina pirmosios pagalbos tikslus bei veiksmų seką siekiant suteikti pirmąją pagalbą evakuacijos iš orlaivio metu (C1.2). |
Paaiškina pirmosios pagalbos tikslus bei veiksmų seką suteikiant pirmąją pagalbą evakuacijos metu. Apibūdina atpažinimo apsinuodijus faktorius, numato kritinės būklės ir pirmosios pagalbos skirtumus (C1.3). |
Savarankiškai įvardija ir tinkamai apibūdina, kaip teikti pirmąją pagalbą apsinuodijus psichoaktyviomis medžiagomis bei įkandimo ir įgėlimo atvejais. Apibūdina pirmosios pagalbos veiksmus esant skirtingiems sužeidimams ir traumoms evakuacijos metu. Savarankiškai saugiai atlieka praktines užduotis evakuacijos iš orlaivio metu (C1.4). |
| Įvardija kaip pagal situacijas evakuoti žmones taktinėje aplinkoje (C2.1). |
Įvardija, kaip pagal situacijas evakuoti žmonės taktinėje aplinkoje. Įvardija pagrindines evakuacijos taisykles ir pagalbą nukentėjusiems. Mokytojo padedami įvardija kritinės būklės ir pirmosios pagalbos teikimo skirtumus (C2.2). |
Paaiškina evakuacijos taisykles ir pagalbą nukentėjusiems. Apibūdina, kaip naudotis evakuacijos planais, nurodo pagrindines evakuacijos taisykles, atpažįsta kritinės būklės ir pirmosios pagalbos tiekimo skirtumus (C2.3). |
Apibūdina pirmosios pagalbos veiksmus esant skirtingiems sužeidimams ir traumoms evakuacijos metu. Savarankiškai saugiai atlieka praktines užduotis evakuacijos metu (C2.4). |
| Suklasifikuoja šoką pagal priežastis (C3.1). |
Paaiškina šoko klasifikacijas pagal priežastis. Mokytojo padedami demonstruoja pagalbą šoko atveju (C3.2). |
Paaiškina šoko klasifikaciją pagal priežastis ir gali suteikti savarankiškai pagalbą šoko atveju. Mokytojo padedami paaiškina nukentėjusiųjų rūšiavimų principus (C3.3). |
Paaiškina šoko klasifikaciją pagal priežastis ir gali suteikti savarankiškai pagalbą šoko atveju. Savarankiškai apibūdina nukentėjusiųjų rūšiavimo principus (C3.4). |
| 4. Karo teorija ir lyderystė (D) |
|||
| Paaiškina viešo kalbėjimo ir retorikos sąvokas bei principus (D1.1). |
Paaiškina viešo kalbėjimo ir retorikos sąvokas bei principus. Mokytojo padedami pateikia dalykinių pranešimų pagrindinius reikalavimus (D1.2). |
Mokytojo padedami parengia dalykinius pranešimus vartodami viešo kalbėjimo sąvokas bei principus (D1.3). |
Savarankiškai parengia dalykinius tekstus apie Lietuvos šaulių sąjungą, Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgas, Kadetų mokyklą, vartodami viešo kalbėjimo sąvokas bei principus (D1.4). |
| Mokytojo padedami atpažįsta ir identifikuoja problemines situacijas socialinėse medijose (D2.1). |
Įvardija, kaip atpažinti dezinformaciją, mokytojo padedami analizuoja problemines situacijas ir rengia įžvalgas (D2.2). |
Mokytojo padedami išanalizuoja dezinformacijos atvejį. Naudodamiesi juo parengia pristatymą klasei (D2.3). |
Savarankiškai analizuoja dezinformacijos atvejus, paruošia pristatymą klasei pagal gautą probleminę situaciją, numato jos sprendimų būdus (D2.4). |
| Įvardija pagrindinius vadovavimo principus ir stilius (D3.1). |
Įvardija pagrindinius vadovavimo principus ir stilius. Mokytojo padedami atpažįsta juos pagal nagrinėjamus pavyzdžius (D3.2). |
Mokytojo padedami parengia pristatymą apie lyderystę, jos tikslus ir reikšmę, supažindina su vietos įkvepiančiais lyderiais – kariais, laisvės kovų dalyviais (D3.3). |
Savarankiškai apibūdina lyderystės sąvokas, tikslus ir reikšmę, pateikia vadovavimo stilių pavyzdžių, gali juos apibūdinti pagal žymiausių karvedžių charakteristikas (D3.4). |