LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS
SPRENDIMAS
DĖL PASAULIO PAVELDO VIETOVĖS – VILNIAUS ISTORINIO CENTRO (SENAMIESČIO) IR JO APLINKOS POKYČIŲ
2015 m. spalio 16 d. Nr. S-8(6.2.-198)
Vilnius
Lietuvos Respublika yra atsakinga už Vilniaus istorinio centro (Senamiesčio), įrašyto į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, ir jo istoriškai susiformavusios aplinkos išsaugojimą. Senamiesčiui ir jo aplinkai privalomi Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos ir jos įgyvendinimo gairių reikalavimai, todėl negalima planuoti veiksmų, kurie galėtų pakenkti pasaulio paveldo vietovės visuotinei išskirtinei vertei. Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių (2006 m.) 96 paragrafe yra nustatyta, jog „Pasaulio paveldo vertybės apsauga ir valdymas turi garantuoti, kad išskirtinė visuotinė vertė bei vientisumo ir autentiškumo požymiai, nustatyti vertybės įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą metu, ateityje išliktų nepakitę ar pagerėtų“. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane iki 2015 metų nustatyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas laikomas integralia plėtros dalimi, o Senamiestis ir istoriniai priemiesčiai yra prioritetiniai nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorinės apsaugos objektai. Nauji būstai senamiestyje planuojami „tik atnaujinant esamą arba atkuriant buvusį užstatymą bei konversijos atveju“.
UNESCO dokumentuose nuolat pabrėžiama būtinybė išsaugoti ir pasaulio paveldo vietovių aplinką. Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių (2006 m.) 107 paragrafe yra nustatyta, jog „paprastai apsauginė zona nėra siūlomos vertybės dalis, tačiau bet kokioms apsauginės zonos permainoms po vertybės įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą turi pritarti Pasaulio paveldo komitetas“.
Valstybinė kultūros paveldo komisija konstatuoja, kad pastaruoju metu vėl pastebimi intensyvūs istoriškai susiformavusios Senamiesčio branduolio ir istorinių priemiesčių urbanistinės struktūros bei vertingų gamtinių elementų keitimo ir žalojimo procesai. Ypač daug medžiagos surinkta apie savitų Užupio erdvinių struktūrų pakeitimus ar agresyvios plėtros planavimą. Keičiama ir į jų kultūros paveldo audinį įsiterpianti išskirtinė, žaliomis kalvomis, išraiškingu reljefu ir vertingu kraštovaizdžiu stebinanti gamtinė aplinka, nukasami šlaitai. Apie tai liudija gausūs miesto bendruomenių, pavienių gyventojų kreipimaisi dėl senamiesčio ir jo aplinkos keitimo, užstatymo tankumo, intensyvumo bei aukštingumo didinimo, galimai neteisėtų statybų, netinkamo pastatų atstatymo, kalvų šlaitų nukasimo, kitokio reljefo keitimo, miesto želdynų ir želdinių plotų mažinimo ir kt. Dažnai nepaisoma visuomenės nuomonės ir pažeidžiamos jos teisės bei kokybiškos gyvenamosios aplinkos puoselėjimo interesai.
Kultūros paveldo objektai išimtiniais atvejais gali būti LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atkuriami, jeigu jie turi ypatingą meninę ar simbolinę reikšmę, yra itin svarbūs tautinei savimonei ir kultūros paveldui puoselėti bei dera prie kraštovaizdžio, o atkūrimui pritaria ne tik valstybės ir savivaldybių institucijos, bet ir visuomenė. Tačiau prisidengiant „atkūrimo“ sąvoka, nepaisant visuomenės nuomonės, nenustačius buvusių pastatų vertės statomi pastatai Malūnų g. 6 ir kt.
Valstybinė kultūros paveldo komisija 2015-06-19 posėdyje išklausė bendruomenių atstovų nuomones apie susidariusią situaciją. Posėdyje dalyvavo Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento ir Senamiesčio atnaujinimo agentūros atstovai. Konstatuota, jog ypač kenksmingas reiškinys yra savito Vilniaus reljefo naikinimas, jo pakeitimas dėl įrengiamų požeminių garažų, pastatų cokolinių aukštų gilinimo (Zarasų g. 15, Polocko g. 17, Polocko g. 7a, Polocko g. 40, M. K. Paco g. 9 ir 11, Bokšto g. 6, Krivių g. 1, Mindaugo g. 14, Baltojo skersgatvio 8). Pradedant statybas yra masiškai iškertami senieji medžiai bei krūmai (Zarasų g. 15, M. K. Paco g. 9, M. K. Paco g. 11, Polocko g. 7a). Nesilaikoma ir įstatymu numatytos bei Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente (toliau – Reglamentas) nurodytos tvarkos. Jau tapo įprasta statybų metu nesilaikyti patvirtinto plano, jį keisti, koreguoti atgaline data (Zarasų g. 15). Išduodant leidimus ar tvirtinant planus vartojamas terminas „rekonstrukcija”. Tenka priminti Vilniaus miesto savivaldybei ir Kultūros paveldo departamentui, jog Vilniaus miesto teritorijos bendrajame plane iki 2015 metų ir Reglamente aiškiai nurodyti istoriniame centre taikomi režimai – konservavimas-restauravimas, restauravimas ir restauravimas-atkūrimas. Reglamente nurodoma, jog draudžiama keisti istoriškai susiformavusį reljefą – judinti žemę, išskyrus kultūros paveldo objektų tyrimo ar objektų pritaikymo eksponavimui darbus. Draudžiama mažinti želdynų ir želdinių plotus. Juos būtina prižiūrėti ir tvarkyti, konservuoti-restauruoti, kur įmanoma atkuriant ir autentišką augaliją. Rengiant detaliuosius ar specialiuosius planus tiek Senamiesčio teritorijoje, tiek jo apsaugos zonoje, privalomi priešprojektiniai pasiūlymai.
Iki šiol neparengtas Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos specialusis paveldotvarkos planas. Tebegalioja reikalavimai, nustatyti Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2005-04-19 įsakymu Nr. Į-167 „Dėl Pasaulinio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento patvirtinimo“, tačiau jų dažnai nesilaikoma.
1. Kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimai pažeisto viešojo intereso vykdant statybas Vilniaus istoriniame centre (Senamiestyje), įrašytame į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, ir jo aplinkoje.
2. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
2.1. įpareigoti institucijas pagal kompetenciją imtis prevencinių priemonių dėl visuomenės teisių užtikrinimo, Orhuso konvencijos reikalavimų taikymo praktikoje, iš anksto informuojant visuomenę apie Vilniaus istoriniame centre ir jo aplinkoje planuojamą veiklą bei rengiant projektą (ypač atkūrimo atveju) atsižvelgti į jos nuomonę bei pasiūlymus.
2.2. įpareigoti Lietuvos Respublikos kultūros ministrą, atsakingą už Vilniaus istorinio centro (Senamiesčio) ir jo aplinkos kultūros paveldo išsaugojimą:
2.2.1. vadovaujantis Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėmis užtikrinti, kad Lietuvos Respublika informuotų Pasaulio paveldo komitetą „apie ketinimus imtis didelių restauravimo ar naujų statybų darbų, kurie galėtų pakenkti paveldo vertybės išskirtinei visuotinei vertei“, kad „bet kokioms apsauginės zonos permainoms po vertybės įtraukimo būtų gautas Pasaulio paveldo komiteto pritarimas“.
2.2.2. imtis veiksmingų priemonių dėl asmenų, kurie nesilaiko teisės aktų ir žaloja Vilniaus istorinio centro ir jo savitos aplinkos vertingąsias savybes, vientisumą ir autentiškumą, drausminimo, su paveldo apsaugos reikalavimais nesuderinamų, bet patvirtintų projektinių pasiūlymų ir techninių projektų peržiūrėjimo.
3. Pareikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės, kad ji kartu su Kultūros paveldo departamentu užtikrintų Vilniaus istorinio centro ir jo aplinkos išsaugojimą, vertingųjų savybių atskleidimą, pagal nustatytus reikalavimus atsakingai vykdytų Senamiesčio tvarkybą, o rengdama projektus atsižvelgtų į išlikusias kultūros paveldo dalis ir elementus, taip pat vykdytų nuolatinę šios vietovės kultūros paveldo būklės stebėseną. Stebėsenos išvados privalo būti naudojamos išduodant projektavimo sąlygas naujų objektų statybos ar tvarkybos darbams Senamiestyje.