LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL ANTIMIKROBINIO ATSPARUMO VALDYMO APSKRITYSE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2015 m. kovo 5 d. Nr. V-322

Vilnius

Įgyvendindama Skatinimo racionaliai vartoti vaistus 2015−2017 m. priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-1273 „Dėl Skatinimo racionaliai vartoti vaistus 2015−2017 m. priemonių plano patvirtinimo“, 6.2 priemonę „Įdiegti regioninį antimikrobinio atsparumo valdymo modelį visose Lietuvos apskrityse“:

1.  T v i r t i n u Antimikrobinio atsparumo valdymo apskrityse tvarkos aprašą (pridedama).

2.  P a v e d u:

2.1. Visuomenės sveikatos centrams iki 2015 m. birželio 31 d. įsteigti antimikrobinio atsparumo valdymo grupes;

2.2. Higienos institutui organizuoti seminarus antimikrobinio atsparumo valdymo grupių nariams antimikrobinio atsparumo valdymo klausimais iki 2015 m. gruodžio 31 d.;

2.3. Įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

Sveikatos apsaugos ministrė                                                                              Rimantė Šalaševičiūtė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2015 m. kovo 5 d.

įsakymu Nr. V-322

Antimikrobinio atsparumo VALDYMO APSKRITYSE TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.      Antimikrobinio atsparumo valdymo apskrityse tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja antimikrobinio atsparumo valdymą apskrityse.

2.      Antimikrobinio atsparumo valdymo apskrityse tikslas – skatinti ir diegti racionalų antimikrobinių preparatų vartojimą vykdant antimikrobinių vaistų suvartojimo bei atsparumo stebėseną ir valdymą, tyrimais ir gerąja praktika pagrįstą tinkamo antimikrobinių vaistų skyrimo ir vartojimo skatinimą, užtikrinant Pasaulio sveikatos organizacijos bei Europos Sąjungos rekomendacijų įgyvendinimą vietiniu lygmeniu.

II SKYRIUS

ANTIMIKROBINIO ATSPARUMO VALDYMO APSKRITYSE DALYVIAI IR JŲ FUNKCIJOS

3. Antimikrobinio atsparumo valdymo apskrityse dalyviai:

3.1. Higienos institutas – koordinuojanti įstaiga nacionaliniu lygmeniu, kuri:

3.1.1. metodiškai vadovauja antimikrobinio atsparumo valdymui apskrityse;

3.1.2. koordinuoja informacijos sklaidą antimikrobinio atsparumo klausimais ir keitimąsi gerąja praktika tarp apskričių;

3.1.3. pagal kompetenciją konsultuoja antimikrobinio atsparumo valdymo klausimais.

3.2.   Antimikrobinio atsparumo valdymo grupė (toliau – Grupė):

3.2.1. identifikuoja ir sprendžia apskrityse iškilusias antimikrobinio atsparumo bei antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojimo problemas;

3.2.2. sudaroma iš visuomenės sveikatos centrų, teritorinių ligonių kasų, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, savivaldybių gydytojų, aukštųjų mokyklų, teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų ir kitų suinteresuotų institucijų atstovų (ne mažiau nei 7 ir ne daugiau nei 20 narių);

3.2.3. kasmet rengia savo veiklos planą, tvirtinamą visuomenės sveikatos centro (toliau – VSC) direktoriaus įsakymu, ir plane numatytų priemonių įgyvendinimo ataskaitą.

3.3. VSC – antimikrobinio atsparumo valdymo apskrityse koordinatoriai:

3.3.1. įsteigia Grupę apskrityje, tvirtina jos veiklos planą ir reglamentą, parengtą pagal Pavyzdinį antimikrobinio atsparumo valdymo grupės veiklos reglamentą (priedas);

3.3.2. paskiria Grupės vadovą (VSC atstovą);

3.3.3. organizuoja ir koordinuoja Grupės veiklą – sudaro sąlygas Grupės posėdžiams rengti, užtikrina bendradarbiavimą su Higienos institutu, Lietuvos Respublikos  sveikatos apsaugos ministro sudaroma Nacionaline antimikrobiniams preparatams atsparių mikroorganizmų atsiradimo ir plitimo prevencijos ekspertų grupe (toliau – Ekspertų grupė) ir kitomis institucijomis;

3.3.4. kasmet iki sausio 31 d. teikia Higienos institutui Grupės veiklos ataskaitą.

3.4. Teritorinės ligonių kasos vykdo antimikrobinių vaistų suvartojimo stebėseną ir teikia informaciją apie antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojimą apskrityje.

3.5. Visuomenės sveikatos biurai vykdo visuomenės švietimą tinkamo antimikrobinių vaistų vartojimo klausimais.

3.6. Ekspertų grupė teikia metodinę, ekspertinę pagalbą racionalaus antimikrobinių preparatų vartojimo klausimais.

3.7. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija vykdo antimikrobinio atsparumo stebėseną ir teikia informaciją apie antimikrobinio atsparumo situaciją apskrityje.

3.8. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos išbando ir diegia intervencijas, skirtas tinkamam antimikrobinių preparatų vartojimui ir antimikrobiniam atsparumui mažinti.

____________________________

part_b2c208c7d61142eb923f2b9b8a070661_end

Antimikrobinio atsparumo

valdymo apskrityse

tvarkos aprašo

priedas

PAVYZDINIS ANTIMIKROBINIO ATSPARUMO VALDYMO GRUPĖS VEIKLOS REGLAMENTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.      Antimikrobinio atsparumo valdymo grupė (toliau – Grupė) sudaroma siekiant spręsti antimikrobinio atsparumo ir antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojimo valdymo problemas apskrityje.

2.      Grupė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Grupės veiklos reglamentu ir Grupės veiklos planu, kuriuos tvirtina visuomenės sveikatos centro direktorius.

3.      Metodinę pagalbą Grupės veiklai teikia Higienos institutas ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sudaroma Nacionalinė antimikrobiniams preparatams atsparių mikroorganizmų atsiradimo ir plitimo prevencijos ekspertų grupė (toliau – Ekspertų grupė).

II SKYRIUS

ANTIMIKROBINIO ATSPARUMO VALDYMO GRUPĖS FUNKCIJOS IR TEISĖS

4. Grupė, pagal kompetenciją spręsdama antimikrobinio atsparumo ir antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojimo valdymo apskrityje problemas, atlieka šias funkcijas:

4.1. nustato antimikrobinio atsparumo bei antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojimo prioritetines problemas ir teikia siūlymus vietinio lygmens institucijoms;

4.2. planuoja, organizuoja ir koordinuoja antimikrobinio atsparumo ir antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojimo stebėseną apskrityje;

4.3. inicijuoja tyrimus antimikrobinio atsparumo ir antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimo problemoms nustatyti;

4.4. inicijuoja visuomenės švietimą tinkamo antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimo ir antimikrobinio atsparumo klausimais;

4.5. bendradarbiauja su kitų apskričių grupėmis, Higienos institutu ir Ekspertų grupe, teikia siūlymus dėl antimikrobinio atsparumo valdymo tobulinimo;

4.6. pristato apskrities antimikrobinio atsparumo valdymo rezultatus ir problemas suinteresuotoms institucijoms, visuomenei;

4.7. vykdo kitas su antimikrobinio atsparumo valdymu susijusias funkcijas.

5. Grupė, atlikdama savo funkcijas, turi šias teises:

5.1. gauti Grupės veiklai reikalingą informaciją iš asmens sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų;

5.2. kreiptis į Higienos institutą ir kitas institucijas bei ekspertus, nedalyvaujančius Grupės veikloje, ir pasinaudoti jų žiniomis bei kompetencija;

5.3. teikti siūlymus ir valdymo sprendimus, būtinus antimikrobinio atsparumo problemai spręsti;

5.4. nesvarstyti klausimų, kurie nepriklauso Grupės kompetencijai;

5.5. turėti kitų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

III SKYRIUS

ANTIMIKROBINIO ATSPARUMO VALDYMO GRUPĖS DARBO ORGANIZAVIMAS

6.      Nariai į Grupės sudėtį įtraukiami pagal savanoriškumo principą, užtikrinant visų apskrities savivaldybių atstovų dalyvavimą.

7.      Grupės sudėtis peržiūrima ne rečiau kaip kas trejus metus.

8.      Pagrindinė Grupės veiklos forma – posėdžiai. Grupės vadovas atstovauja Grupei, organizuoja jos darbą, sudaro posėdžių darbotvarkę, vadovauja jos posėdžiams ir atsako už jos veiklą.

9.      Posėdžiai organizuojami kartą per pusmetį, o esant reikalui – dažniau.

10.    Pasiūlymus dėl Grupės susitikimų organizavimo, vietos ir laiko bei juose nagrinėjamų klausimų gali teikti visi Grupės nariai.

11.    Į Grupės posėdį kviečia Grupės vadovas ar jo įgaliotas Grupės narys.

12.    Apie posėdį Grupės vadovas ar jo įgaliotas narys praneša Grupės nariams ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, pateikdamas planuojamą darbotvarkę, jei yra galimybė – medžiagą nagrinėjamais klausimais.

13.    Grupės posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė Grupės narių ir būtinai Grupės vadovas ar jo įgaliotas Grupės narys. Negalintis dalyvauti posėdyje Grupės narys iki susitikimo pradžios turi pranešti (telefonu ar el. paštu) apie tai Grupės vadovui.

14.    Grupė svarstomais klausimais priima sprendimus. Sprendimai Grupės posėdyje priimami 2/3 dalyvaujančių susitikime Grupės narių balsų dauguma. Kiekvienas Grupės narys turi po 1 (vieną) balsą. Balsus skaičiuoja Grupės sekretorius. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Grupės vadovo balsas, o kai šio nėra – jo įgalioto nario balsas. Grupės nariai turi teisę kiekvienu svarstomu klausimu pareikšti atskirąją nuomonę, jeigu jų nuomonė nesutampa su daugumos nuomone, kuri įrašoma ar pridedama prie susitikimo protokolo.

15.    Į Grupės posėdžius gali būti kviečiami ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai. Dalyvaujantys susitikime kviestiniai asmenys balsavimo teisės neturi.

16.    Grupės posėdžiai yra protokoluojami. Protokole nurodoma susitikimo data ir vieta, Grupės vadovo ar jo įgalioto nario ir sekretoriaus vardas ir pavardė, susitikimo dalyviai, susitikimo metu svarstyti klausimai, balsavimo rezultatai ir priimti sprendimai. Pasirašytas protokolas (skanuotas variantas) el. paštu per 5 darbo dienas išsiunčiamas visiems Grupės nariams. Pasirašytus protokolų originalus saugo Grupės vadovas. Protokolą pasirašo Grupės vadovas arba jo įgaliotas Grupės narys ir Grupės sekretorius.

____________________________

part_6638cd7cd8be418b856fa1d47d8007c5_end