LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2011 M. BALANDŽIO 14 D. NUTARIMO NR. XI-1322 „DĖL LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2023 m. gruodžio 5 d. Nr. XIV-2307

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

 

1 straipsnis.

Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. XI-1322 „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO IR BUVEINĖS ADRESO NUSTATYMO

 

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalimi, nutaria:

 

1 straipsnis.

Patvirtinti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statutą (pridedama).

 

2 straipsnis.

Nustatyti, kad Lietuvos muzikos ir teatro akademijos buveinės adresas yra Gedimino pr. 42, Vilnius.“

 

2 straipsnis.

Įgalioti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorių per 30 dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos pateikti Juridinių asmenų registrui Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statutą.

 

Seimo Pirmininkė                                                                                      Viktorija Čmilytė-Nielsen

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo

2011 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. XI-1322

(Lietuvos Respublikos Seimo

2023 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. XIV-2307 redakcija)

 

LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS

STATUTAS

 

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ištakos siejamos su 1919 m. kompozitoriaus Juozo Naujalio Kaune įsteigta muzikos mokykla. 1933 m. ji pasiekė aukštosios mokyklos lygį ir tapo Kauno konservatorija. 1944 m. įsteigta Vilniaus konservatorija. 1949 m. šios konservatorijos buvo sujungtos ir Vilniuje įkurta Lietuvos valstybinė konservatorija.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Prezidiumo 1992 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. I-2577 „Dėl Lietuvos konservatorijos pavadinimo pakeitimo“ Lietuvos valstybinė konservatorija buvo pavadinta Lietuvos muzikos akademija. Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. IX-2291 „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto pavirtinimo“ Lietuvos muzikos akademija pervadinta į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos misija – užtikrinti tvarią meno ir mokslo veiklą, dalyvauti formuojant šalies meninio švietimo ir kultūros politiką, puoselėti dvasinę visuomenės darną ir nacionalinį tapatumą, ugdyti menui talentingiausią jaunimą – kūrybišką, iniciatyvų, verslų, atvirą Lietuvai ir pasauliui.

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (toliau – Akademija) yra valstybinis universitetas.

2. Akademijos teisinė forma – viešoji įstaiga. Akademija turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose.

3. Akademijos veiklos teisinis pagrindas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statutas (toliau – Statutas), kuris apibrėžia Akademijos misiją, reglamentuoja jos veiklą ir valdymą.

4. Akademijos steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas. Nepažeisdama Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nustatytų reikalavimų, valstybės, kaip valstybinio universiteto savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

5. Akademija turi autonomiją, kuri apima akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir pagarba žmogaus teisėms.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka Akademijos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir steigėjui.

7. Akademija vykdo pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studijas, atsižvelgdama į visuomenės, asmens nuolatinio tobulėjimo poreikius ir siekius įgyti kvalifikaciją pagal visuotinai pripažintus standartus.

8. Akademija dalyvauja tarptautinių mokslo ir studijų, taip pat meno institucijų asociacijų veikloje ir jų įgyvendinamose programose bei projektuose.

 

II SKYRIUS

AKADEMIJOS VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI, SRITYS IR RŪŠYS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

AKADEMIJOS VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

9. Akademija, įgyvendindama savo misiją, siekia šių tikslų:

9.1. rengti aukščiausios kvalifikacijos meno specialistus;

9.2. sudaryti sąlygas asmeniui įgyti profesionalumu, meno veiklos ir kūrybos tradicijomis, meno ir mokslo vienove, tarptautiniais kokybės standartais ir lituanistikos prioritetu pagrįstą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, suteikiantį galimybių sėkmingai integruotis į valstybės ir visuomenės gyvenimą;

9.3. vykdyti ir skelbti mokslo ir meno tyrimus, grindžiamus meninės raiškos ir mokslinių tyrimų laisvės, sąžiningumo, sąžiningos konkurencijos, intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo bei meno ir mokslo veiklos rezultatų viešumo principais;

9.4. aktyviai dalyvauti akademinio ir šiuolaikinio meno kūrybos ir sklaidos procesuose.

10. Taikydama demokratinės savivaldos ir akademinės laisvės principus, laikydamasi moralės ir akademinės etikos normų, Akademija įgyvendina šiuos uždavinius:

10.1. palaiko ir puoselėja akademinio muzikos, teatro, kino, šokio ir medijų meno tradicijas ir paveldą, pagrįstą Europos humanistinėmis ir demokratinėmis tradicijomis, stiprina jų vaidmenį visuomenės kultūriniame gyvenime;

10.2. saugo ir plėtoja profesionalių menininkų ir tyrėjų rengimo tradicijas;

10.3. plėtoja ir tobulina mokymosi visą gyvenimą, įgytos kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo sąlygas, plečia nuotolinio mokymo, karjeros valdymo paslaugų sistemą;

10.4. palaiko ir skatina šiuolaikinį meną ir sudaro sąlygas jo raidai; tobulina dėstytojų ir studentų kompetenciją, kelia jų profesionalumą, skatina iniciatyvumą, verslumą, pareigingumą ir atsakomybę už savo veiklos rezultatus;

10.5. bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio partneriais, vykdydama meno, šviečiamąją ir kultūrinę veiklą, skatindama regionų ir visos šalies meno ir mokslo pažangą;

10.6. teikia metodinę paramą meno mokykloms ir kitoms institucijoms;

10.7. nuolat tobulina studijų kokybę, plėtodama meno, mokslo ir studijų ryšius su Lietuvos ir užsienio partneriais, dalyvaudama tarptautinių asociacijų veikloje, įgyvendindama meno, mokslo ir studijų projektus;

10.8. puoselėja studijų kokybės kultūrą, ugdydama akademinės bendruomenės narių profesinę ir visuomeninę atsakomybę, skatindama studentų asmeninį suinteresuotumą, akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimą.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

AKADEMIJOS VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS

 

11. Pagrindinės Akademijos veiklos sritys yra švietimas, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, meno veikla.

12. Akademija vykdo šių rūšių veiklą:

12.1. švietimas – aukštojo mokslo veikla, kultūrinis švietimas, švietimui būdingų paslaugų teikimas, kitas švietimas ir kitas mokymas;

12.2. moksliniai ir meniniai tyrimai, eksperimentinė, socialinė, kultūrinė, technologinė plėtra ir meno kūryba;

12.3. leidybinė veikla;

12.4. kūrybinės ir meno veiklos organizavimas ir sklaida;

12.5. bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla;

12.6. apgyvendinimo studentų bendrabučiuose veikla;

12.7. nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas;

12.8. muzikos instrumentų, teatro dekoracijų ir kostiumų nuoma, vaizdajuosčių ir kompaktinių diskų nuoma, kitų asmeninių ir namų ūkio prekių nuoma; kitos niekur nepriskirtos įrangos nuoma;

12.9. kita informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veikla;

12.10. meno įrenginių eksploatavimo veikla;

12.11. kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba, garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos veikla;

12.12. programų rengimas ir transliavimas;

12.13. renginių organizavimas;

12.14. programinės įrangos leidyba;

12.15. informacinių paslaugų veikla;

12.16. fotografavimo veikla;

12.17. intelektinės nuosavybės ir panašių produktų, išskyrus autorių teisių saugomus objektus, išperkamoji nuoma;

12.18. fotokopijavimo, dokumentų rengimo ir kita specializuota įstaigai būdingų paslaugų veikla;

12.19. įrašytų laikmenų tiražavimas;

12.20. knygų, muzikos ir vaizdo įrašų mažmeninė prekyba;

12.21. kitų maitinimo paslaugų teikimas.

 

III SKYRIUS

AKADEMIJOS VALDYMAS

 

13. Akademijos kolegialūs valdymo organai yra Akademijos taryba (toliau – Taryba) ir Akademijos senatas (toliau – Senatas), vienasmenis valdymo organas – rektorius.

14. Akademijos valdymas grindžiamas demokratijos, savivaldos, viešumo, atskaitomybės, kompetencijos ir efektyvumo principais.

 

PIRMASIS SKIRSNIS

TARYBA

 

15. Taryba yra Akademijos strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis jos atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius.

16. Taryba:

16.1. atlieka Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatytas funkcijas;

16.2. nustato Akademijos studentų atstovybės ir kitų studentų organizacijų rėmimo, patalpų ir lėšų jų veiklai finansuoti skyrimo, taip pat lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai skyrimo tvarką;

16.3. įvertinusi Senato siūlymus, ne mažiau kaip 6 Tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą dėl Akademijos filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo;

16.4. tvirtina Akademijos filialo ir atstovybės nuostatus;

16.5. rektoriaus teikimu tvirtina Akademijos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą.

17. Tarybą sudaro 9 nariai:

17.1. vieną narį skiria ir atšaukia Akademijos studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija);

17.2. 4 nariai, priklausantys Akademijos personalui, renkami ir atšaukiami akademinės bendruomenės narių, išskyrus studentus, Senato nustatyta tvarka;

17.3. vienas narys, nepriklausantis Akademijos personalui ir studentams, renkamas ir atšaukiamas Akademijos studentų atstovybės nustatyta tvarka viešo konkurso būdu;

17.4. 3 nariai, nepriklausantys Akademijos personalui ir studentams, renkami ir atšaukiami Senato nustatyta tvarka viešo konkurso būdu.

18. Tarybos nariai renkami atskirai į kiekvieną iš 8 vietų, Senato apibrėžtų atsižvelgiant į skirtingus Akademijos interesus. Tarybos sudėtį Akademijos interneto svetainėje viešai skelbia Senato pirmininkas.

19. Tarybos nariu gali būti asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės.

20. Tarybos nariais negali būti asmenys, nurodyti Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje.

21. Tarybos kadencijos trukmę ir terminą, kada Senato pirmininkas paskelbia naujai sudaromos Tarybos sudėtį, reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 6 dalis.

22. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Senato nariai ir kiti akademinės bendruomenės atstovai, iškilmingai perskaito ir pasirašo įsipareigojimą vadovautis Akademijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatyme ir Statute nustatytas funkcijas. Tarybos narių įsipareigojimą priima Senato pirmininkas.

23. Taryba renka ir atšaukia Tarybos pirmininką pagal Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nuostatas.

24. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Jame nustatomas Tarybos įgaliojimų vykdymas, posėdžių periodiškumas ir sušaukimo tvarka, klausimų svarstymo Tarybos posėdžiuose ir Tarybos sprendimų priėmimo ir įsigaliojimo tvarka. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 6 Tarybos nariai. Taryba savo sprendimus per 5 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos skelbia viešai Akademijos interneto svetainėje.

25. Rektorius gali dalyvauti Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

26. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Statute, Tarybos darbo reglamente ar Statuto 16 punkte nustatytas pareigas arba nepasirašo Statuto 22 punkte nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį išrinkusį ar paskyrusį subjektą, prašydamas atšaukti paskirtą Tarybos narį.

27. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki Tarybos kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį likusiam Tarybos kadencijos laikui Statuto 17 punkte nustatyta tvarka skiria subjektas, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Senato pirmininkas ir Tarybos narys iškilmingai perskaito ir pasirašo Statuto 22 punkte nurodytą įsipareigojimą.

28. Tarybos nariams atlyginama už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Akademijos lėšų, išskyrus atvejus, kai Tarybos nariai atsisako atlygio. Išmokų dydžiai nustatomi pagal faktiškai posėdžiuose dirbtą laiką, fiksuojamą Tarybos posėdžio protokoluose, taikant:

28.1. Tarybos pirmininkui – rektoriaus vidutinį valandinį darbo užmokestį, apskaičiuotą pagal paeiliui einančius 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš kalendorinį mėnesį, kurį įvyko Tarybos posėdis, už kurį mokamas atlygis;

28.2. Tarybos nariams, išskyrus Tarybos pirmininką, – pusę rektoriaus vidutinio valandinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto pagal paeiliui einančius 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš kalendorinį mėnesį, kurį įvyko Tarybos posėdis, už kurį mokamas atlygis.

29. Rektorius užtikrina Tarybos veiklai reikiamas materialines ir organizacines sąlygas.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

SENATAS

 

30. Senatas yra Akademijos akademinių reikalų valdymo organas.

31. Senatas:

31.1. atlieka Mokslo ir studijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatytas funkcijas;

31.2. šaukia Akademijos akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Akademijos veiklos klausimams aptarti. Apie nutarimą sušaukti tokį susirinkimą informuoja akademinę bendruomenę Akademijos interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomos akademinės bendruomenės susirinkimo datos;

31.3. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Akademijos filialų ir atstovybių steigimo ar jų veiklos nutraukimo;

31.4. rektoriaus teikimu tvirtina Akademijos akademinių padalinių nuostatus;

31.5. savo kadencijos laikotarpiui sudaro nuolatines arba laikinąsias Senato komisijas, tvirtina jų nuostatus, išklauso jų siūlymus ir ataskaitas;

31.6. nustato Tarybos narių, nurodytų Statuto 17.2 ir 17.4 papunkčiuose, atrankos, rinkimo ir atšaukimo tvarką;

31.7. suderinęs su Akademijos studentų atstovybe, nustato skatinamųjų stipendijų fondo sudarymo ir šių stipendijų skyrimo tvarką.

32. Senatas priima nutarimus, kuriuos per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo skelbia Akademijos interneto svetainėje.

33. Senatas sudaromas 5 metų laikotarpiui.

34. Naujos kadencijos Senato narių skaičius ir Senato sudėties proporcijos nustatomos kadenciją baigiančio Senato nutarimu.

35. Senato nariais gali būti asmenys, nurodyti Mokslo ir studijų įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje.

36. Senato sudarymo principai:

36.1. studentų skiriami atstovai sudaro ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Studentų atstovus į Senatą skiria Akademijos studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija);

36.2. profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys sudaro ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių;

36.3. docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys sudaro ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių;

36.4. Senato nariai pagal pareigas sudaro ne daugiau kaip 10 procentų Senato narių. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas. Senato nariais pagal pareigas gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai.

37. Senato narių rinkimų principai:

37.1. Senato narius, išskyrus Senato narius pagal pareigas ir Akademijos studentų atstovybės skiriamus atstovus, o jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) skiriamus atstovus, renka Akademijos akademinių padalinių dėstytojų ir mokslininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas);

37.2. Susirinkimo dalyviai yra dėstytojai ir mokslininkai, dirbantys Akademijoje pagal neterminuotas darbo sutartis, bei dėstytojai ir mokslininkai, ne trumpiau kaip 3 metus nepertraukiamai dirbantys Akademijoje pagal terminuotas darbo sutartis (toliau – Susirinkimo dalyviai);

37.3. Susirinkimą šaukia rektorius, kai jo nėra, – rektorių pavaduojantis asmuo. Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė Susirinkimo dalyvių.

38. Senato narys laikomas išrinktu, kai surenka daugiausia balsų, bet ne mažiau kaip pusę Susirinkime dalyvaujančių rinkėjų balsų.

39. Išsami kandidatų į Senatą kėlimo, Senato narių rinkimų organizavimo ir vykdymo, Senato kadencijos metu atsilaisvinusių vietų užėmimo tvarka nustatoma Senato tvirtinamame Senato narių rinkimų tvarkos apraše.

40. Pirmąjį naujai išrinkto Senato posėdį ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Senato narių išrinkimo dienos šaukia rektorius.

41. Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Senato pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Senato pirmininku negali būti rektorius.

42. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas, kai jo nėra, – Senato pirmininko pavaduotojas ne rečiau kaip du kartus per semestrą.

43. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to raštu reikalauja ne mažiau kaip vienas trečdalis Senato narių, arba rektoriaus siūlymu, bet ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki numatomo Senato posėdžio dienos.

44. Atviruose Senato posėdžiuose gali dalyvauti Akademijos darbuotojai ir studentai.

45. Senato posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Senato narių.

46. Senato įgaliojimų vykdymo tvarką, posėdžių periodiškumą ir posėdžių sušaukimo tvarką, taip pat klausimų svarstymo Senato posėdžiuose ir Senato nutarimų priėmimo ir įsigaliojimo tvarką reglamentuoja Senato patvirtintas Senato darbo reglamentas.

47. Senatas pirmąjį kalendorinių metų ketvirtį atsiskaito Akademijos bendruomenei už savo veiklą, pateikdamas praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą Akademijos interneto svetainėje.

48. Senato veiklai reikiamas materialines ir organizacines sąlygas užtikrina rektorius.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

REKTORIUS

 

49. Rektorius yra Akademijos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja.

50. Rektorius:

50.1. atlieka Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytas funkcijas;

50.2. įvertinęs Senato nuomonę, nustato prorektorių skaičių, veiklos sritį ir funkcijas, skiria asmenis į prorektoriaus pareigas savo kadencijos laikotarpiui ir atleidžia iš jų;

50.3. teikia Tarybai tvirtinti Akademijos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą ir, Tarybai jį patvirtinus, pagal šį aprašą, neviršydamas darbo užmokesčiui skirtų lėšų, nustato darbuotojams darbo užmokesčio (mėnesio algos, priedų, priemokų ir premijų) dydžius;

50.4. sudaro sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis bei kitomis organizacijomis ir įmonėmis;

50.5. teikia Senatui tvirtinti Akademijos akademinių padalinių nuostatus;

50.6. tvirtina Akademijos padalinių, išskyrus akademinius padalinius, nuostatus, darbuotojų skaičių, pareigybių sąrašą ir jų aprašymus;

50.7. užtikrina materialines ir organizacines sąlygas Tarybos ir Senato veiklai.

51. Rektorius renkamas viešo konkurso būdu. Rektoriaus rinkimų organizavimo tvarkos aprašą, vadovaudamasi Statuto nuostatomis, tvirtina Taryba.

52. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 6 Tarybos nariai.

53. Rektorius turi būti nepriekaištingos reputacijos, pedagoginės ir vadybinės patirties turintis asmuo, kuris turi mokslo arba meno daktaro laipsnį, arba yra pripažintas menininkas.

54. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Akademijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.

55. Rektoriaus kadenciją reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 7 dalis.

56. Jeigu rektoriaus pateikta Akademijos metinė veiklos ataskaita Tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius gali būti atleidžiamas iš pareigų ne mažesne kaip 6 Tarybos narių balsų dauguma.

 

IV SKYRIUS

MENO, MOKSLO IR STUDIJŲ VEIKLA

 

PIRMASIS SKIRSNIS

MENO, MOKSLO IR STUDIJŲ VIENOVĖ

 

57. Akademijoje plėtojama meno ir mokslo veikla, užtikrinanti meno, mokslo ir studijų vienovę:

57.1. Akademija užtikrina dėstytojų ir studentų dalyvavimą moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinėje plėtroje (meno veikloje);

57.2. mokslo (meno) darbuotojai dalyvauja studijų procese;

57.3. mokslo ir meno žinios, moksliniai ir meniniai tyrimai ir meno kūrybos įgūdžiai perteikiami antrosios pakopos studijų programose bei doktorantūroje;

57.4. Akademijoje atliekami užsakomieji mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (meno) darbai verslui, nevalstybiniam ir viešajam sektoriams.

58. Akademija nustato meno veiklos formas ir turinį, mokslinių meno ir meninių tyrimų kryptis, apimtį, tematiką ir terminus, atsižvelgdama į turimo meninio ir mokslinio potencialo galimybes, studijų poreikius, valstybės ir visuomenės reikmes, švietimo ir kultūros prioritetus bei turimus finansinius išteklius.

59. Akademija skatina ir remia akademinės bendruomenės narių dalyvavimą meno ir mokslo programose bei projektuose, mokslinėse konferencijose, seminaruose, meno ir mokslo darbų konkursuose.

60. Akademijoje parengti meno projektai ir atlikti meniniai, moksliniai tyrimai sudaro meno, mokslo, kūrybinės veiklos ir studijų vienovės pagrindą ir yra meninės ir mokslinės kvalifikacijos kėlimo bazė, skatinanti geresnę studijų kokybę.

61. Akademija rengia atvirus visuomenei meno, mokslo ir kitus renginius.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

MENO, MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

 

62. Akademija atsako už meno ir mokslo veiklos, studijų ir teikiamo išsilavinimo kokybę, viešai skelbia savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėja kokybės kultūrą.

63. Akademijos studijų kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis. Mokslo kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos mokslinių tyrimų erdvės nuostatomis.

64. Akademijos meno, mokslo veiklos ir studijų kokybė užtikrinama taikant Senato patvirtintą vidinę kokybės užtikrinimo sistemą, kuri apima strateginį veiklos planavimą, finansų, žmogiškųjų ir materialinių išteklių valdymą, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymą, veiklos procesų ir numatytų rodiklių stebėseną, kokybės gerinimo bei rizikų valdymo kontrolę. Nuolatinis veiklos tobulinimas grindžiamas veiklos rezultatyvumo matavimu, veiklos ataskaitomis, institucinės ir studijų programų savianalizės atlikimu, kokybės gerinimo tikslų numatymu, suinteresuotųjų šalių apklausų vykdymu, išoriniu kokybės vertinimu. Atsižvelgiant į nuolatinę darbo rinkos ir jos poreikių kaitą, kokybės vertinimas ir tobulinimas yra tęstinis procesas.

65. Akademija viešai (Akademijos interneto svetainėje ir kitais būdais) skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, Akademijos veiklos, studijų programų vertinimo rezultatus, absolventų karjeros pasiekimus, taip pat valstybės biudžeto lėšomis atliekamų meninių, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus, kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

STUDIJOS IR AUKŠTOJO MOKSLO KVALIFIKACIJOS

 

66. Akademijoje vykdomos:

66.1. pakopinės studijos – kvalifikaciniam laipsniui arba mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti;

66.2. profesinės studijos – kvalifikacijai įgyti ir pasirengti savarankiškai praktinei veiklai.

67. Pakopinės studijos gali būti trijų pakopų: pirmoji ir antroji – kvalifikaciniam (bakalauro, magistro) laipsniui įgyti, trečioji – meno, mokslo daktaro laipsniui įgyti.

68. Akademijoje vykdomos mokslo doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvauti mokslinėje veikloje.

69. Akademijoje vykdomos meno doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, kurie gebėtų kurti, interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus.

70. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetines studijas, suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas magistrantūroje.

71. Asmenims, baigusiems antrosios pakopos studijas, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas doktorantūroje.

72. Teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisosios – apimti pirmosios ir antrosios pakopų studijas.

73. Asmenims, baigusiems trečiosios pakopos studijas (doktorantūrą) ir apgynusiems meno projektą arba disertaciją, atitinkamai suteikiami meno daktaro arba mokslo daktaro laipsniai.

74. Kartu su kvalifikaciniu laipsniu gali būti suteikiama kvalifikacija. Akademija, suteikdama kvalifikaciją, turi turėti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti.

75. Akademija gali vykdyti jungtines universitetinių studijų programas kartu su Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiomis mokyklomis. Baigus šias programas suteikiamas kvalifikacinis (-iai) arba jungtinis (-iai) kvalifikacinis (-iai) laipsnis (-iai).

76. Studijų programos gali būti tarpkryptinės – skirtos susietiems dviejų ir daugiau krypčių studijų rezultatams pasiekti.

77. Studijų metų pradžią ir pabaigą nustato Senatas.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

DALINĖS STUDIJOS IR JŲ REZULTATŲ ĮSKAITYMAS

 

78. Dalinės studijos yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami Akademijos išduodamu pažymėjimu.

79. Akademijoje įskaitomi:

79.1. Akademijos studentų dalinių studijų kitoje to paties ar kito tipo (universiteto, kolegijos) aukštojoje mokykloje rezultatai;

79.2. Akademijos studentų dalinių studijų pagal kitą Akademijos studijų programą rezultatai;

79.3. studentų dalinių studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jeigu ši aukštoji mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka.

80. Dalinių studijų aukštosiose mokyklose rezultatai įskaitomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

FORMALIOJO IR NEFORMALIOJO ŠVIETIMO BEI SAVIŠVIETOS BŪDU ĮGYTŲ KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS IR PRIPAŽINIMAS

 

81. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas Akademijoje, pripažinimą kaip studijų programos dalį Akademija atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

82. Neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo bendruosius principus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Šių kompetencijų vertinimas ir pripažinimas atliekamas Senato nustatyta tvarka.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

DIPLOMAI, DIPLOMO PRIEDĖLIAI, PAŽYMĖJIMAI

 

83. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programą, išduodamas bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis.

84. Asmenims, baigusiems antrosios pakopos studijas, vientisųjų studijų programą, išduodamas magistro diplomas ir diplomo priedėlis.

85. Asmenims, baigusiems trečiosios pakopos studijas (doktorantūrą) ir apgynusiems meno projektą ar daktaro disertaciją, išduodamas meno ar mokslo daktaro diplomas.

86. Diplomo priedėlis yra neatskiriama bakalauro ir magistro diplomų dalis, diplomą papildantis dokumentas, kuriame nurodomas studijų programos pavadinimas ir informacija apie pasiektus studijų rezultatus.

87. Asmenims, baigusiems profesines studijas, studijų modulius, skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas.

88. Diplomai, diplomų priedėliai ir studijų pažymėjimai išduodami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PRIĖMIMAS Į AKADEMIJĄ

 

89. Į Akademijos pirmosios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus priėmimo į aukštąją mokyklą reikalavimus, išlaikę stojamuosius egzaminus ar atitinkantys kitus Akademijos nustatytus kriterijus.

90. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus Akademija skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos dienos. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą Akademija skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos.

91. Bendrą studijų vietų skaičių pagal studijų kryptis ir (arba) studijų krypčių grupes ir studijų pakopas Akademija nustato atsižvelgdama į savo galimybes užtikrinti studijų kokybę. Minimalų studijų programos studijų vietų skaičių Akademijoje pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes ir pakopas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.

92. Į antrosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami asmenys, baigę ne žemesnes kaip pirmosios pakopos studijas ir išlaikę stojamuosius egzaminus.

93. Asmenų priėmimo į Akademijos pirmosios, antrosios, trečiosios pakopų, vientisąsias ir profesines studijas taisykles tvirtina Senatas.

94. Studentų priėmimą į pirmosios, antrosios studijų pakopų, vientisąsias studijas ir profesinių studijų programas Akademijoje vykdo rektoriaus įsakymu sudaroma priėmimo komisija.

95. Asmenys, ketinantys mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų ir vaikų švietimo programas ar studijuoti atskirus dalykus (modulius), priimami rektoriaus nustatyta tvarka.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

STUDENTŲ ŠALINIMAS, STUDIJŲ NUTRAUKIMAS IR ATNAUJINIMAS

 

96. Studentas yra šalinamas iš Akademijos:

96.1. jeigu be pateisinamos priežasties laiku neužsiregistruoja į studijas;

96.2. dėl nepažangumo. Pažangumo kokybiniai (vertinamieji) rodikliai nustatomi Akademijos studijų nuostatuose, kuriuos tvirtina Senatas;

96.3. už akademinės etikos pažeidimą;

96.4. dėl finansinių įsipareigojimų Akademijai nevykdymo;

96.5. jeigu antrą kartą per Akademijos studijų nuostatuose nustatytą laikotarpį neapgina arba negina baigiamojo darbo;

96.6. įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo studentui paskirta laisvės atėmimo bausmė;

96.7. kitais Akademijos studijų nuostatuose nurodytais atvejais.

97. Studijos gali būti nutraukiamos paties studento prašymu.

98. Studentas išbraukiamas iš Akademijos studentų sąrašų rektoriaus įsakymu, nurodant jo šalinimo ar studijų nutraukimo priežastis.

99. Jeigu studijas nutraukęs asmuo nori jas atnaujinti, jis turi raštu kreiptis į rektorių ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki studijų semestro pradžios.

100. Studijos atnaujinamos rektoriaus įsakymu, vadovaujantis Akademijos studijų nuostatais. Jeigu atnaujinus studijas Akademijoje dėl kokių nors priežasčių nėra galimybių tęsti tos pačios studijų programos studijų, asmuo gali būti priimtas į pasirinktą studijų programą Akademijos studijų nuostatuose nustatyta tvarka, įskaitant jo ankstesnių studijų rezultatus.

 

V SKYRIUS

AKADEMIJOS VEIKLOS VIEŠUMAS IR SOCIALINĖ ATSKAITOMYBĖ

 

101. Akademija kiekvienais metais Mokslo ir studijų įstatymo nustatytais terminais viešai skelbia ir teikia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, steigėjui ir Juridinių asmenų registrui metines veiklos ataskaitas, taip pat viešai skelbia metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir jos įvykdymo ataskaitą.

102. Tarybos sprendimai, jos metinė veiklos ataskaita, Senato nutarimai, jo metinė veiklos ataskaita skelbiami viešai Akademijos interneto svetainėje. Viešu paskelbimu laikomas ir toks paskelbimas, kai viešai skelbiama tik ta Tarybos sprendimo ar Senato nutarimo dalis, kurią paskelbus nebus pažeistos Akademijos ar kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai.

103. Siekiant užtikrinti valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų ir meno veiklos kokybę, valstybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą, skatinti mokslo ir meno pažangą, visi Akademijoje valstybės biudžeto lėšomis atliekamų meninių, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos rezultatai skelbiami viešai (Akademijos interneto svetainėje ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių, asmens duomenų apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

104. Kai Akademijos vieši dokumentai ir kita vieša informacija turi būti paskelbti viešai, jie skelbiami Akademijos interneto svetainėje.

 

VI SKYRIUS

AKADEMIJOS BENDRUOMENĖ

 

PIRMASIS SKIRSNIS

AKADEMIJOS BENDRUOMENĖS NARIAI

 

105. Akademijos bendruomenę sudaro:

105.1. Akademinės bendruomenės nariai, t. y. Akademijos studentai, dėstytojai, meno, mokslo darbuotojai, profesoriai emeritai, mokslininkai emeritai, kiti darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys mokslo, meno ir (ar) studijų veikloje;

105.2. kiti Akademijos bendruomenės nariai, t. y. Akademijos administracijai priklausantys darbuotojai ir kiti darbuotojai, kurie užtikrina Akademijos ir jos vidinių organizacinių padalinių administravimą ir kitą veiklą;

105.3. Akademijos alumnai;

105.4. Statuto 105.1–105.3 papunkčiuose nenurodyti asmenys, kuriems suteikti Akademijai nusipelniusio asmens garbės vardai: Akademijos garbės daktarai, Akademijos garbės profesoriai ir kt.;

105.5. Akademijos klausytojai;

105.6. Statuto 17.3 ir 17.4 papunkčiuose nurodyti Tarybos nariai.

 

 

ANTRASIS SKIRSNIS

STUDENTAI, KLAUSYTOJAI

 

106. Studentas – asmuo, studijuojantis Akademijoje pagal studijų programą arba doktorantūroje. Jo ir Akademijos santykiai įforminami studijų sutartimi.

107. Studentui išduodamas studento pažymėjimas. Studento pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, o jo gamybą ir išdavimą organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (-os).

108. Klausytojas – asmuo, besimokantis Akademijoje pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba atskirus studijų dalykus (modulius). Jo ir Akademijos santykiai įforminami vadovaujantis Senato nustatyta tvarka, pasirašant rektoriaus patvirtintą Klausytojo mokymo sutartį.

109. Akademijos studentai turi teisę:

109.1. studijuoti pagal pasirinktą studijų programą;

109.2. studijuoti pagal individualų studijų planą, vadovaudamiesi Senato nustatyta tvarka;

109.3. studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Akademijoje arba kitoje aukštojoje mokykloje;

109.4. vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę;

109.5. rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai, atsižvelgdami į Akademijos galimybes; siūlyti savo baigiamojo darbo temą, meno projekto programą arba pasirinkti iš keleto siūlymų;

109.6. atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti studijų rezultatai;

109.7. kreiptis į Akademijos administraciją, kad būtų įskaityti studijų Akademijoje arba kitoje aukštojoje mokykloje rezultatai;

109.8. kreiptis į Akademijos administraciją, Ginčų nagrinėjimo komisiją dėl savo interesų pažeidimo;

109.9. Statute nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas;

109.10. išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam kaip vienų studijų metų laikotarpiui, neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo prieš išeidami akademinių atostogų;

109.11. laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras;

109.12. dalyvauti Akademijos valdymo organuose;

109.13. rinkti Akademijos studentų atstovybę ir būti išrinktiems į ją, laisvai burtis į kitas asociacijas;

109.14. atlikti savanorišką praktiką arba stažuotę, kuri nėra studijų programos dalis;

109.15. naudotis kitomis įstatymuose, Statute ir kituose teisės aktuose nustatytomis teisėmis.

110. Studentai privalo:

110.1. siekti studijų programos apraše numatytų rezultatų;

110.2. laikytis Akademinės etikos kodekso ir akademinės drausmės;

110.3. tausoti Akademijos turtą;

110.4. laikytis Mokslo ir studijų įstatymo, Statuto ir vidaus tvarkos taisyklių.

111. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato Senatas, suderinęs su Studentų atstovybe.

112. Rektorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius prašymus, skundus ar pranešimus dėl Mokslo ir studijų įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų ar priimtų sprendimų, privalo per 15 kalendorinių dienų nuo šių prašymų, skundų ar pranešimų gavimo dienos juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.

113. Akademijos studentų interesams atstovauja Akademijos studentų atstovybė. Akademijos studentų atstovybės nariais gali būti Akademijos studentai. Akademijos studentų atstovybės valdymo organų narius – studentus, vadovaudamasis Akademijos studentų atstovybės įstatais, renka visuotinis Akademijos studentų atstovybės narių susirinkimas, remdamasis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais.

114. Visuotinis Akademijos studentų atstovybės narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų. Visuotinio studentų susirinkimo sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių studentų.

115. Akademijos studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, jeigu Mokslo ir studijų įstatymas nenustato kitaip, taip pat Statutu ir visuotinio Akademijos studentų atstovybės narių susirinkimo patvirtintais Akademijos studentų atstovybės įstatais.

116. Studentų atstovai deleguojami į Akademijos valdymo ir kitus organus remiantis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais ir Akademijos studentų atstovybės įstatuose ir kituose Akademijos studentų atstovybės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatyta tvarka. Studentų atstovai dalyvauja Akademijos valdymo organų veikloje sprendžiamojo balso teise. Akademijos studentų atstovybė Mokslo ir studijų įstatymo 63 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisę įgyvendina per į Akademijos valdymo organus deleguotus savo atstovus Akademijos valdymo organų darbo reglamentuose nustatyta tvarka.

117. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Akademijos ir jos padalinių visais studijų ir su studijomis susijusiais klausimais.

118. Akademija Tarybos nustatyta tvarka remia Akademijos studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria joms patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Studentų atstovybė ir kitos studentų organizacijos atsiskaito už Akademijos skirtas lėšas.

119. Akademijos studentų atstovybė savo įstatuose nustatyta tvarka viešai skelbia visuotinio Akademijos studentų atstovybės narių susirinkimo patvirtintą metinę veiklos ir finansinę ataskaitą.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

DĖSTYTOJAI

 

120. Akademijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, asistentas, jaunesnysis asistentas, vyresnysis lektorius ir lektorius.

121. Rektorius gali nustatyti įvairias dėstytojų praktikų pareigybes.

122. Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius, negu nustatyti Mokslo ir studijų įstatyme, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato Senatas.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKSLO DARBUOTOJAI

 

123. Akademijos mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas.

124. Kvalifikacinius mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius, negu nustatyti Mokslo ir studijų įstatyme, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarką nustato Senatas. Nustatydamas kvalifikacinius mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, Senatas turi atsižvelgti į Lietuvos mokslo tarybos nustatytus reikalavimus dėl visų tyrėjų pakopų privalomų kompetencijų.

 

 

 

 

PENKTASIS SKIRSNIS

KVIESTINIAI DĖSTYTOJAI IR MOKSLO DARBUOTOJAI, DĖSTYTOJAI PRAKTIKAI

 

125. Akademija gali kviesti kitų mokslo ir studijų institucijų dėstytojus ir mokslo darbuotojus, atitinkančius pirmaujančiojo ar pripažinto tyrėjo karjeros pakopos reikalavimus ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui be konkurso pagal terminuotą darbo sutartį.

126. Akademija gali nustatyti įvairias dėstytojų praktikų pareigybes pagal Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus. Į šias pareigas Akademijos nustatyta tvarka priimami asmenys, turintys ne trumpesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį dėstymo srityje ir profesinių pasiekimų. Atlikdami pareigas tokie dėstytojai privalo dirbti praktinį darbą dėstymo srityje ir turėti Akademijos nustatyta tvarka numatytas dėstymo kompetencijas.

127. Kviestiniai dėstytojai ir mokslo darbuotojai, dėstytojai praktikai priimami į darbą ir atleidžiami iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka rektoriaus įsakymu.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ASOCIJUOTIEJI MOKSLININKAI IR DĖSTYTOJAI

 

128. Asocijuotojo mokslininko ar dėstytojo statusas Senato nutarimu gali būti suteikiamas Akademijoje pagal neterminuotą darbo sutartį dirbusiam mokslininkui ar dėstytojui, palaikančiam su Akademija mokslinius ar meninius ryšius – rengiančiam su Akademijos darbuotojais bendras mokslines ar menines publikacijas, vykdančiam su jais bendrus mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros ar meno projektus, konsultuojančiam juos mokslo, meno ar pedagoginiais klausimais ar panašiai, bet ne ilgiau kaip iki neterminuotos darbo sutarties pabaigos.

129. Asocijuotasis mokslininkas ar dėstytojas gali be konkurso grįžti į ankstesnes pareigas, jeigu tam pritaria Senatas ir jeigu pateikus prašymą grąžinti į ankstesnes pareigas yra atliekama jo neeilinė atestacija. Jeigu asocijuotojo mokslininko ar dėstytojo veikla atlikus neeilinę atestaciją įvertinama teigiamai, su juo yra sudaroma neterminuota darbo sutartis.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PROFESORIAI EMERITAI

 

130. Profesoriui, aktyviai dirbusiam mokslinį ar meninį ir (ar) pedagoginį darbą Akademijoje, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą.

131. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Akademijos meno, mokslo ir kitoje veikloje. Profesoriaus emerito teises ir pareigas nustato Senatas.

132. Profesoriui emeritui Tarybos nustatyta tvarka iš Akademijos lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ADMINISTRACIJA IR KITI DARBUOTOJAI

 

133. Akademijos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, Akademijos studijų, meno veiklos, meninių, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti Akademija gali įdarbinti asmenis, vadovaudamasi Darbo kodeksu bei jo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir Mokslo ir studijų įstatymu.

134. Administraciją sudaro Akademijos darbuotojai, išskyrus Akademijos akademinių padalinių, įeinančių į kitų akademinių padalinių sudėtį, vadovus, kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus sau pavaldiems darbuotojams.

135. Be administracinių pareigų, administracijos ir kiti darbuotojai gali dirbti pedagoginį, kūrybinį, mokslinį ir (arba) kitą darbą.

136. Administracijos ir kitų darbuotojų skaičių, jų pareigybių aprašymus tvirtina rektorius.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

AKADEMIJOS DARBUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

137. Akademijos darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

137.1. pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti tam skirtomis lėšomis;

137.2. dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

137.3. gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją. Jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;

137.4. dalyvauti svarstant Statutą ir Akademijos veiklos kryptis;

137.5. dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, taip pat ir veikiančiose užsienyje;

137.6. dirbti savarankiškai arba burtis į kūrybines grupes;

137.7. savarankiškai skelbti savo mokslo ir (arba) meno darbus.

138. Dėstytojai per 5 metų kadencijos laikotarpį arba kas 5 metus gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams ir (arba) meniniams tyrimams atlikti bei mokslinei ir (arba) meninei, ir (arba) pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

139. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali gauti valstybės paramą mokslinėms stažuotėms, taip pat paramą dalyvauti mokslinėse konferencijose užsienyje, dėstyti užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose. Šią paramą administruoja Lietuvos mokslo taryba savo nustatyta tvarka. Valstybės paramą taip pat gali teikti ir kitos valstybės institucijos. Dėstytojams ir mokslo darbuotojams, vykstantiems į mokslines stažuotes užsienyje pagal tarptautines sutartis, valstybės parama skiriama  švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Šią paramą teikia Lietuvos mokslo taryba ir kitos valstybės institucijos.

140. Akademijos darbuotojai privalo:

140.1. laikytis Akademinės etikos kodekso;

140.2. atlikti Statute ir darbo sutartyse nustatytas pareigas.

141. Akademinės bendruomenės nariai ir kiti asmenys už akademinės etikos pažeidimus atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

 

VII SKYRIUS

GINČŲ NAGRINĖJIMAS

 

142. Akademijos akademinė bendruomenė vadovaujasi Akademijos akademinės etikos kodeksu, skirtu Akademijos meninės, mokslinės veiklos ir studijų kokybės kultūrai, socialiai atsakingam elgesiui, sąžiningumui, skaidrumui ir atsakomybei puoselėti.

143. Akademijos akademinės bendruomenės narių ginčus dėl akademinės etikos nagrinėja Akademijos etikos komitetas, kurio sudėtį tvirtina Senatas.

144. Akademijos etikos komitetas veikia vadovaudamasis Senato patvirtintais Akademijos etikos komiteto veiklos nuostatais.

145. Akademijos darbuotojų darbo ginčai nagrinėjami Darbo kodekso ir kitų darbo santykius reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

146. Ginčus, susijusius su mokslo, meno ir studijų veikla, tarp studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų nagrinėja Ginčų nagrinėjimo komisija.

147. Ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ir jos pirmininką skiria Senatas. Į Ginčų nagrinėjimo komisiją skiriama po lygiai rektoriaus ir Studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo komisiją gali sudaryti ne mažiau kaip 4 ir ne daugiau kaip 8 nariai.

148. Ginčų nagrinėjimo komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos narių, o sprendimai priimami daugiau kaip pusės posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemia posėdžio pirmininko balsas.

149. Ginčų nagrinėjimo komisija veikia, jos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami vadovaujantis Senato patvirtintais Ginčų nagrinėjimo komisijos nuostatais.

150. Ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką nustato Senatas, suderinęs su Studentų atstovybe, jeigu jos nėra, – su visuotiniu studentų susirinkimu (konferencija).

151. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Senatui, o Senato nutarimas Akademijoje yra galutinis.

 

VIII SKYRIUS

AKADEMIJOS LĖŠOS IR TURTAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

AKADEMIJOS LĖŠOS

 

152. Akademijos lėšas sudaro:

152.1. valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos;

152.2. Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka Akademijai skiriamos valstybės biudžeto lėšos studijoms;

152.3. valstybės biudžeto lėšos, skirtos pagal specialiąsias sutartis su Akademija, sudarytas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka;

152.4. valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos;

152.5. pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš meninių, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, meno veiklos, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

152.6. lėšos, gautos kaip programinis konkursinis meninių, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimas;

152.7. valstybės fondų lėšos;

152.8. tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;

152.9. lėšos, gautos kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;

152.10. kitos teisėtai gautos lėšos.

153. Akademijai valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos pagal Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 1 dalies nuostatas.

154. Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti Akademijai skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo rezultatus bei finansines galimybes.

155. Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai Akademijai skiriamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

156. Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:

156.1. studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti;

156.2. geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka;

156.3. valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms;

156.4. socialinėms stipendijoms, studijų stipendijoms, tikslinėms stipendijoms ir kitai paramai.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

AKADEMIJOS TURTAS

 

157. Akademija, valdydama, naudodama jai patikėtą turtą ir juo disponuodama, vadovaujasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.

158. Akademija naudojasi žemės sklypų, pastatų ir kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo teise. Keisti Akademijos panaudos pagrindais naudojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, perduotų valdyti Akademijai patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Tarybos nuomonę. Jeigu Taryba nesutinka, žemės sklypų ribas, valstybės pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, valdytojus gali keisti Seimas.

159. Akademijos turtą sudaro:

159.1. valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal turto patikėjimo sutartį Akademijai perduotas ilgalaikis materialusis turtas;

159.2. Akademijai nuosavybės teise priklausantis turtas.

160. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Akademijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Akademija naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi, laikydamasi Tarybos nustatytos tvarkos.

161. Akademija jai pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka. Akademijos išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas, kai yra Akademijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rašytinis sutikimas.

162. Akademija Vyriausybės nustatyta tvarka, kai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sutikimas, priima sprendimus dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų, kurie jai perduoti valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti.

163. Turtas, kurį Akademija valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:

163.1. valstybės investuotas turtas;

163.2. pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš meninių, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, ūkinės, mokslinės ir meno veiklos ir teikiamų paslaugų;

163.3. lėšos ir kitas turtas, kurie gauti kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;

163.4. kitos piniginės lėšos, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;

163.5. iš valstybės biudžeto lėšų ir iš Statuto 163.2–163.4 papunkčiuose numatytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;

163.6. dovanotas turtas;

163.7. paveldėtas turtas;

163.8. turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių, pramoninės nuosavybės teisių objektų ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);

163.9. pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant, naudojant Statuto 163.1–163.8 papunkčiuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant.

164. Nuosavybės teise priklausantį turtą Akademija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais ir laikydamasi Tarybos nustatytos tvarkos.

165. Valdydama, naudodama Statuto 163 punkte numatytą turtą ir juo disponuodama, Akademija gali sudaryti tik tokius civilinius sandorius, kurie neprieštarauja Statutui ir Akademijos veiklos tikslams.

166. Akademijos bendruomenės nariai naudojasi Akademijos turtu, laikydamiesi vidaus teisės aktų nustatytos tvarkos ir sąlygų.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

TEISĖS, ATSIRANDANČIOS IŠ INTELEKTINĖS VEIKLOS REZULTATŲ

 

167. Akademijai nuosavybės teise priklauso turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų, mokslo ir meno kūrinių, kitų intelektinės nuosavybės objektų, įgytų pagal sutartį ar įstatymų nustatyta tvarka.

168. Apie savo intelektinės veiklos rezultatus, kurie buvo sukurti Akademijoje atliekant mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ar vykdant meno veiklą, naudojantis jos patirtimi arba technologijomis ir (arba) įranga, vykdant darbo funkcijas, asmuo privalo pranešti Senato patvirtintame Akademijos intelektinės nuosavybės objektų valdymo reglamente nustatyta tvarka.

169. Turtinių teisių, atsirandančių iš intelektinės veiklos rezultatų, perdavimo Akademijai ar teisių jomis naudotis suteikimo klausimai reglamentuojami įstatymų ir (arba) sutarčių nustatyta tvarka.

170. Ne mažiau kaip trečdalis pajamų, gautų už intelektinės veiklos rezultatų (sukurtų Akademijos darbuotojams atliekant mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir (arba) meno veiklą, vykdant darbo funkcijas ir studentams atliekant mokslo tiriamąjį, eksperimentinės plėtros ar meno darbą) komercinį panaudojimą, turi būti skiriama autoriui (bendraautoriams), jeigu darbo ar kitoje Akademijos ir darbuotojo (studento) sudarytoje sutartyje nenumatyta kitaip.

171. Akademija, bendradarbiaudama mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos srityje su kitomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis, intelektinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja sąlygas nustato sutartyje.

 

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

172. Statuto pakeitimus Vyriausybės teikimu, atsižvelgęs į Tarybos nuomonę, tvirtina Seimas.

___________________