DOK-4125
Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00318-2020-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. lapkričio 8 d. paduotu atsakovo J. E. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties ir 2024 m. rugpjūčio 22 d. papildomos nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties ir 2024 m. rugpjūčio 22 d. papildomos nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl neteisėtai ir savavališkai įrengto kanalizacijos šulinio pašalinimo ir žemės sklypo ribų pakeitimo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė: įpareigojo atsakovą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per 30 dienų pašalinti iš žemės sklypo, priklausančio ieškovams, neteisėtai įrengtą nuotekų kaupimo rezervuarą ir tinkamai sutvarkyti teritoriją šulinio vietoje; teismas nusprendė, kad atsakovui per 30 dienų terminą savo lėšomis nepašalinus nuotekų kaupimo rezervuaro iš ieškovams priklausančio žemės sklypo ir nesutvarkius teritorijos, tokią teisę suteikti ieškovams, visas susijusias išlaidas išieškant iš atsakovo; priteisė iš atsakovo ieškovams po 895,82 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 33,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. rugpjūčio 22 d. papildoma nutartimi priteisė ieškovams iš atsakovo po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai spręsdami ginčą nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kuriose suformuota taisyklė, kad atliekant žemės sklypo ribų nužymėjimą, turi būti kviečiami besiribojančių žemės sklypų savininkai. Teismai, spręsdami ginčą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos išvada apie žemės sklypų nepersidengimą, kuri padaryta, patikrinimą atlikus tik GPS įrenginio pagalba, ignoruojant aplinkybę, kad atsakovo žemės sklypas suformuotas taikant 1942 m. metodiką ir galimos paklaidos.
2. Teismai netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą.
3. Teismai, vadovaudamiesi prieštaringais duomenimis, nepatikimais įrodymais, padarydami nepagrįstas išvadas ir neatskleisdami ginčo esmės, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Be to, paduodant kasacinį skundą sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis, nors pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 4 ir 7 dalis, 82 straipsnį mokėtinas 220 Eur žyminis mokestis (110 Eur už kasaciniu skundu ginčijamą ieškinio neturtinį reikalavimą ir 110 Eur už kasaciniu skundu ginčijamą priešieškinio neturtinį reikalavimą). Taigi kasacinį skundą atsisakytina priimti ir dėl to, kad nesumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi. Kadangi 75 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą sumokėjo advokatas Vaidas Batūra, tai, atsisakius priimti kasacinį skundą, jam ir grąžintinas žyminis mokestis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti advokatui Vaidui Batūrai (duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. lapkričio 8 d. Luminor Bank AS, lėšų pervedimo nurodymas Nr. 484, kodas ZN70048.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.