Prašymo Nr. DOK-1118/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00834-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, susipažinusi su administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. ir jo įgaliotojo atstovo advokato Alberto Štopo prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. VTPSI-ANR_N-78-2023, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties,
n u s t a t ė :
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-78-2023 P. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 363 straipsnį 800 Eur bauda už tai, kad jo vadovaujama mažoji bendrija „P“, nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d., adresu: Vilnius, Antakalnio g. 95, vykdė statinio statybos techninės priežiūros rangovo vadovo veiklą objekte, pavadinimu „Daugiabučio gyvenamojo namo, Antakalnio g. 95, Vilnius, atnaujinimo (modernizavimo) darbai“, neturėdama galiojančios civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 straipsnio 1, 2, 7, 9, 11, 13 dalių ir 44 straipsnio nuostatas bei Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (toliau – Draudimo taisyklės) 27 ir 28 punktų reikalavimus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. įgaliotojo atstovo advokato A. Štopo skundas netenkintas, Institucijos 2023 m. birželio 8 d. nutarimas paliktas nepakeistas, prašymas dėl advokato atstovavimo išlaidų priteisimo P. B. atmestas.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. įgaliotojo atstovo advokato A. Štopo apeliacinis skundas netenkintas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. B. ir jo įgaliotasis atstovas advokatas A. Štopas prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir: 1) panaikinti Institucijos nutarimą, apylinkės bei apygardos teismų nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną P. B. nutraukti; arba 2) pakeisti Institucijos ir teismų sprendimus: neskirti P. B. administracinės nuobaudos, ar paskirti įspėjimą, t. y. švelnesnę administracinę nuobaudą, negu nustatyta ANK 363 straipsnio sankcijoje, arba paskirti P. B. mažesnę baudą, negu šio straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda; 3) priteisti iš Institucijos P. B. šioje byloje patirtas advokato atstovavimo išlaidas.
Prašyme nurodoma, kad teismai padarė esminį pažeidimą, nes netinkamai taikė ANK 363 straipsnį. Skundžiamos nutartys yra neteisėtos, nes jos tinkamai nemotyvuotos, t. y. neatitinka nutarties surašymui keliamų reikalavimų, nustatytų ANK 636 straipsnio 4 dalyje. Be to, teismai neatsakė į P. B. įgaliotojo atstovo advokato skunduose keliamus bylos teisingam išsprendimui reikšmingus klausimus.
Pasak pareiškėjų, Institucijos ir teismų išvados dėl mažosios bendrijos neteisėtos veikos, nurodytos ANK 363 straipsnyje, padarymo prieštarauja Statybos įstatymo, Draudimo įstatymo, Draudimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatoms, todėl P. B. už tai nubaustas nepagrįstai. Byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad P. B. vadovaujama mažoji bendrija, nutarime nurodytu laikotarpiu, statybos objekte vykdė veiklą, neturėdama civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. CK 6.996 straipsnio nuostatos leidžia draudimo sutartyje jos šalims susitarti taikyti draudimą ir draudiminiams įvykiams, įvykusiems iki draudimo sutarties įsigaliojimo, t. y. nustatyti retroaktyvųjį (atgalinio veikimo) draudimo taikymą. 2022 m. gegužės 25 d. išduotas draudimo liudijimas, kuriame nustatyta ir retroaktyvus draudimo apsaugos galiojimas nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. yra teisėtas ir galiojantis. Todėl teismų patvirtina Institucijos išvada dėl ANK 363 straipsnio pažeidimo nepagrįsta.
Pareiškėjų teigimu, ANK 363 straipsnis nenustato atsakomybės už šios rūšies draudimo sutarties pavėluotą (t. y. praėjus daugiau kaip 10 darbo dienų laikotarpiui) sudarymą. Pavėluotas šios rūšies draudimo sutarties sudarymas nelėmė situacijos, kuriai esant nutarime nurodytu laikotarpiu nebuvo užtikrinta draudimo apsauga, taikytina 2022 m. vasario 25 d. liudijimo pagrindu. Priešingai nei nurodė apygardos teismas, Statybos įstatymo 42 straipsnio 13 dalies nuostatos (galiojusios iki 2022 m. gegužės 1 d.) negali būti aiškinamos kaip nustatančios maksimalų tik 10 darbo dienų trukmės aptariamos rūšies draudimo retroaktyvaus taikymo laikotarpį. Nei Statybos įstatymo 42 straipsnio 14 dalis, nei Draudimo taisyklių 28 punktas nenustato leistino retroaktyvaus draudimo apsaugos galiojimo laikotarpio. Taigi dėl retroaktyvaus draudimo apsaugos galiojimo laikotarpio trukmės palikta susitarti šios rūšies draudimo sutarties šalims. Institucija, priimdama nutarimą, neturėjo pagrindo vadovautis teismų praktikos pavyzdžiais, nes nurodomose nutartyse faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios šios bylos aplinkybėms.
Be kita ko, pasak pareiškėjų, teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, netaikydami P. B. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, kadangi šioje byloje egzistuoja visos šio įstatymo taikymo sąlygos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad retroaktyvių draudimų praktika yra įprasta statinio statybos techninių prižiūrėtojų veikloje, taikoma ilgą laiką, Lietuvos bankas tokios draudikų praktikos nelaiko netinkama ir (ar) neteisėta, be to, pati Institucija ilgą laiką tokios draudimų praktikos nevertino kaip Statybos įstatymo 42 straipsnio ir Draudimo taisyklių reikalavimų pažeidimu. Reikšminga ir tai, kad objekto statyba buvo užbaigta objekto statybos užbaigimo aktu, o objekto statybos užbaigimo procedūroje nebuvo nustatyti jokie mažosios bendrijos veiklos objekte trūkumai. Todėl teismai nepagrįstai nurodytų aplinkybių nevertino ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo aspektu. Taip pat nepagrįstai neatsižvelgta į tai, kad P. B. neturėjo tyčios padaryti administracinį nusižengimą, veika pagal savo pobūdį nepriskiriama sunkiems nusižengimams, yra susijusi su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba. Be to, dėl P. B. veiksmų (neveikimo) jokia žala valstybei, jos saugomiems interesams nepadaryta, pažeidimas, padarytas prieš 1,5 metų iki Institucijos nutarimo priėmimo, buvo ištaisytas (liudijimas gautas), o pats objektas nustatyta tvarka yra pripažintas tinkamu naudoti. Dalį nurodytų aplinkybių teismai turėjo vertinti kaip P. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamiesi ANK 35 straipsnio 2 dalimi, o kitą dalį – kaip teisiškai reikšmingus kriterijus pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Be to, turėjo būti atsižvelgta ne tik į P. B. amžių (virš 65 metų), bet ir į jo ilgametę patirtį statybos techninės priežiūros srityje, jo puikią kvalifikaciją.
Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.
Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų išvadomis, nesant išsamių teisinių argumentų apie esminį teisės pažeidimą, nesudaro administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindo. Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra ekstraordinarinė (išskirtinė) įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25/2013, 2AT-96-303/2015 ir kt.).
Prašyme pareiškėjai, nesutikdami su P. B. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 363 straipsnį, ginčija byloje nustatytas aplinkybes, kartu pateikia savą jų versiją, interpretuodami šioje byloje taikytus specialiuosius įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus. Be kita ko, vertindami savaip bylos įrodymus, ginčija ir teismo išvadas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, skiriant P. B. nuobaudą. Tačiau, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad prašyme ginčijamų bylos įrodymų vertinimas ir jų pagrindu faktinių aplinkybių nustatymas, be kita ko ir nuobaudos skyrimas, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą yra priskirta apylinkės ir apygardos teismų kompetencijai. Tuo tarpu proceso šalių pateikta nuomonė teismams nėra privaloma.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą yra pateikti iš esmės analogiški apeliaciniam skundui argumentai, kurie buvo nuosekliai išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, skundžiamoje nutartyje dėl jų išdėstytos motyvuotos išvados (dėl Statybos įstatymo 42 straipsnyje ir Draudimo taisyklių 27 ir 28 punktuose nustatyto teisinio reguliavimo ir šių nuostatų taikymo, kartu pagrindžiant ANK 363 straipsnio taikymą P. B.); išdėstytos motyvuotos išvados ir dėl galimybės taikyti P. B. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Apygardos teismas nenustatė Institucijos ar apylinkės teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimų. O nagrinėjamame prašyme nėra pateikta kitų argumentų, kuriuos būtų galima vertinti kaip teisiškai pagrįstus dėl galimo esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,