VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS
VIRŠININKAS
ĮSAKYMAS
DĖL valstybinės mokesčių inspekcijos prie lietuvos respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. GRUODŽIO 15 d. įsakymo
Nr. VA-96 „dėl METINĖS PAJAMŲ DEKLARACIJOS gpM308 FORMOS IR JOS PRIEDŲ UŽPILDYMO, PATEIKIMO BEI TIKSLINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“
PAKEITIMO
2015 m. gruodžio 30 d. Nr. VA-121
Vilnius
Pakeičiu Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96 „Dėl Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:
„7. Pajamų mokestis ir sveikatos draudimo įmokos turi būti sumokami į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Sveikatos draudimo įmokos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokamos tik už mokestinius laikotarpius iki 2015 m. gruodžio 31 dienos. Nuo 2016 m. sausio 1 d. sveikatos draudimo įmokas administruoja vienas administratorius – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos.“.
2. Pakeičiu 15.1.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
3. Pakeičiu 15.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
„15.5. GPM308R priedas „Individualios veiklos pajamos atitinkamose valstybėse“ (toliau – GPM308R priedas) – įrašyti mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamas, gautas (uždirbtas) daugiau nei vienoje valstybėje (Lietuvoje ir / ar užsienio valstybėje), kai pajamų mokestis nuo jų turi būti sumokėtas Lietuvos Respublikoje, o užsienio valstybėje (valstybėse) sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis gali būti atskaitytas iš mokėtino mokesčio sumos Taisyklių 163 punkte nustatyta tvarka,“.
4. Pakeičiu 34 punktą ir jį išdėstau taip:
5. Pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:
„35. GPM308N priede turi būti deklaruojamos per mokestinį laikotarpį gautos pajamos (pinigais ir natūra), kurios pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, išskyrus pajamas iš ne individualios veiklos turto, nurodyto GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 27 punkte, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, pajamas iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir / ar pajamas iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo, nurodytas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 30 punkte, taip pat pajamas iš žemės ūkio veiklos, nurodytas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 23 punkte.
GPM308N priede turi būti deklaruojamos tokios iš turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gautos pajamos:
35.1. už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir kuris yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybėje (išskyrus įregistruotą Lietuvoje), taip pat kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus, jeigu toks daiktas buvo perleistas nuosavybėn ne anksčiau kaip po trejų metų. GPM308N priede nurodomos ir Lietuvoje įregistruotų tokių daiktų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, kai gyventojas ketina jas deklaruoti,
35.2. už EEE valstybėje esantį (išskyrus esantį Lietuvoje) nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, jeigu toks daiktas buvo parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn ne anksčiau kaip po penkerių metų. GPM308N priede nurodomos ir Lietuvoje įregistruotų tokių daiktų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, kai gyventojas ketina jas deklaruoti,
35.3. už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn būstą (įskaitant priskirtą žemę), esantį EEE valstybėje (įskaitant esantį Lietuvoje), iš kurio pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gautos pajamos atitinka GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 punkto ar 54 punkto nuostatas.
GPM308N priede turi būti deklaruojamos ir tos užsienio valstybėje gautos pajamos, kurios pagal GPMĮ 37 straipsnį yra atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvos Respublikoje, išskyrus individualios veiklos pajamas.“.
6. Pakeičiu 44 punktą ir jį išdėstau taip:
7. Pakeičiu 49 punktą ir jį išdėstau taip:
„49. GPM308 T priedo I skyrius „Nekilnojamojo daikto ir / ar teisiškai registruotino kilnojamojo daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos (pajamų rūšių kodai 10, 16, 17, 18)“ (toliau – I skyrius) užpildomas, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gavo turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų:
49.1. už EEE valstybėje esantį (įskaitant esantį Lietuvoje) nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, jeigu jis buvo įsigytas po 2011-01-01, o parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn, nepraėjus penkeriems metams nuo įsigijimo,
49.2. už kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus, jeigu jis parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn, nepraėjus trejiems metams nuo įsigijimo,
49.3. už parduotą EEE valstybėje esantį (įskaitant esantį Lietuvoje) nekilnojamąjį daiktą ar pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privalomą registruoti kilnojamąjį daiktą, įregistruotą EEE valstybėje, o pajamos gautos iš užsienio valstybės arba zonos, kuri yra įtraukta į Tikslinių teritorijų sąrašą,
49.4. už parduotą užsienio valstybėje esantį nekilnojamąjį daiktą ar pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privalomą registruoti kilnojamąjį daiktą, įregistruotą ne EEE valstybėje, su kuria nėra sudaryta bei taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis,
49.5. už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn EEE valstybėje esantį (įskaitant esantį Lietuvoje) gyvenamąjį būstą (ir jam priskirtą žemę), kuriame gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau kaip dvejus metus, jeigu iš pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn) gautos pajamos per vienerių metų laikotarpį nebuvo panaudotos kitam EEE valstybėje esančiam būstui įsigyti, kuris deklaruotas kaip gyvenamoji vieta, o gyvenamasis būstas (įsigytas po 2011-01-01) parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn, nepraėjus penkeriems metams nuo įsigijimo.“.
8. Pakeičiu 58 punktą ir jį išdėstau taip:
9. Pakeičiu 79 punktą ir jį išdėstau taip:
„79. GPM308V priedo V12 laukelyje turi būti įrašoma nuo pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą išskaičiuota sveikatos draudimo įmokų suma. Jeigu nuo pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą sveikatos draudimo įmokos nebuvo išskaičiuotos, V12 laukelyje turi būti įrašomas nulis.
Deklaruojant 2016 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio pajamas, GPM308V priedo V12 laukelis neužpildomas.“.
10. Pakeičiu 86 punktą ir jį išdėstau taip:
„86. GPM308V priedo V15 laukelyje turi būti įrašomas mokestinio laikotarpio mėnesių, per kuriuos nuolatinis Lietuvos gyventojas buvo įsigijęs verslo liudijimą (įskaitant ir tą mėnesį, kurį jis galutinai išvyko iš Lietuvos), skaičius, išskyrus tuos mėnesius, kuriais:
- veikla pagal tokį verslo liudijimą buvo nutraukta visą kalendorinį mėnesį,
- buvo vykdoma tik veikla „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos)“,
- nors vieną mėnesio dieną, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 nuostatomis, buvo draudžiamas socialiniu draudimu (įskaitant sveikatos draudimą) ne Lietuvoje, o kitoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje ar Šveicarijoje.
86.1. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas buvo įsigijęs verslo liudijimus ne visam mėnesiui, toks mėnuo turi būti įskaičiuojamas. Pavyzdžiui, jeigu gyventojas vykdė veiklą pagal verslo liudijimą kovo, balandžio mėnesiais ir dvi savaites rugsėjo mėnesį, tai V15 laukelyje jis turi įrašyti skaičių 3.
86.2. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas įsigijo verslo liudijimą veiklai „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos)“, tai, teikdamas deklaraciją, minėto verslo liudijimo galiojimo mėnesių neturi įskaičiuoti į V15 laukelyje įrašomą mėnesių skaičių.
Pavyzdžiui, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas 2014 m. sausio 4 d. įsigijo verslo liudijimą veiklai „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos)“ vykdyti 2014 m. sausio–gruodžio mėnesiais, tai V15 laukelyje jis turi įrašyti 0.
Pavyzdžiui, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas 2014 m. sausio 4 d. įsigijo verslo liudijimą veiklai „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos)“ vykdyti 2014 m. sausio–gruodžio mėnesiais, o 2014 m. liepos 1 d. įsigijo antrą verslo liudijimą prekybos kioskuose veiklai vykdyti 2014 m. liepos–gruodžio mėnesiais, tai V15 laukelyje jis turi įrašyti 6.
86.3. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas užpildo GMP308V priedo II skyrių, į V15 laukelį turi įrašyti 0 tais atvejais, kai įsigijo tik verslo liudijimą veiklai „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos)“.
Deklaruojant 2016 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio pajamas, GPM308V priedo V15 laukelis neužpildomas.“.
11. Pakeičiu 87 punktą ir jį išdėstau taip:
„87. GPM308V priedo V16 laukelyje turi būti įrašoma privaloma sumokėti sveikatos draudimo įmokų suma, apskaičiuota V15 laukelyje nurodytą mėnesių skaičių padauginus iš 9 proc. minimaliosios mėnesinės algos.
Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniu laikotarpiu buvo įsigijęs verslo liudijimą ne visam mėnesiui ir bent vieną to mėnesio dieną dirbo pagal darbo sutartį ar vykdė veiklą, vykdomą teisinių santykių, kurie iš esmės atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu, arba (ir) buvo draustas valstybės lėšomis, privalomojo sveikatos draudimo įmokos apskaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui, t. y. V16 laukelyje turi būti įrašoma privaloma sumokėti sveikatos draudimo įmokų suma, apskaičiuota 9 proc. minimalios mėnesinės algos padalijus iš to mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus ir padauginus iš dienų, kurioms tą mėnesį nuolatinis Lietuvos gyventojas buvo įsigijęs verslo liudijimą, skaičiaus.
Deklaruojant 2016 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio pajamas, GPM308V priedo V16 laukelis neužpildomas.“.
12. Pakeičiu 88 punktą ir jį išdėstau taip:
„88. Deklaracijos GPM308R priedą turi užpildyti nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs (uždirbęs) individualios veiklos pajamų, nuo kurių turi būti sumokėtas pajamų mokestis, taikant 5 ar 15 procentų pajamų mokesčio tarifą, kai iš tos pačios individualios veiklos rūšies pajamos yra gautos (uždirbtos) daugiau kaip vienoje valstybėje (t. y. kai GPM308V priedo V3>1, o V5 laukelyje įrašyta 5 ar 15 procentų), o užsienio valstybėje (valstybėse) sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis gali būti atskaitytas iš mokėtino mokesčio sumos Taisyklių 163 punkte nustatyta tvarka. GPM308V priede bendromis sumomis deklaruotos kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamos, leidžiami atskaitymai ir mokestiniai nuostoliai šiame GPM308R priede suskaidomi, t. y. apskaičiuojami atskirai pagal kiekvieną valstybę, kurioje individualios veiklos pajamos buvo gautos (uždirbtos).“.
13. Pakeičiu 145 punktą ir jį išdėstau taip:
„145. Deklaracijos 34 laukelyje turi būti įrašomas skaičiais gyventojo turimos žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis (išreikštas EDV), apskaičiuotas, vadovaujantis Žemės ūkio valdos ar ūkio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais, apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-1106 „Dėl Žemės ūkio valdos ar ūkio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais, apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Įrašomas EDV dydis, apskaičiuotas už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. EDV skaičius neapvalinimas.
Pavyzdžiui, nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio žemės ūkio veiklą, 2014 metais turimos žemės ūkio valdos (ūkio) dydis buvo 5 EDV. 2015 m. liepos mėnesį gyventojo turimos žemės ūkio valdos (ūkio) dydis sumažėjo iki 1 EDV. Tokiu atveju gyventojas, teikdamas 2015 mokestinio laikotarpio deklaraciją, deklaracijos 34 laukelyje turi įrašyti skaičių, kuris atitinka EDV dydį, apskaičiuotą už 2014 metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d. (rodiklio reikšmė paskelbta 2015 metų sausio 30 d.), t. y. 5 EDV.
Kai gyventojas neturi apskaičiuoto EDV, taip pat, deklaruojant 2016 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio pajamas, 34 laukelis neužpildomas.“.
14. Pakeičiu 146 punktą ir jį išdėstau taip:
„146. Deklaracijos 35A laukelyje turi būti įrašomas skaičius mėnesių, kuriais nuolatinis Lietuvos gyventojas nedirbo pagal darbo sutartį, nevykdė veiklos, prilygintos darbo santykiams, nebuvo draustas sveikatos draudimu valstybės lėšomis, nevykdė žemės ūkio veiklos, nevykdė individualios veiklos pagal pažymą ar (ir) įgijus verslo liudijimą, nebuvo individualios įmonės savininkas, ūkinės bendrijos tikrasis narys, šeimynos dalyvis, mažosios bendrijos narys, nebuvo draudžiamas sveikatos draudimu kaip žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus teikiantis asmuo, neturėjo SDĮ 6 straipsnio 5 dalyje nurodyto statuso, t. y. mėnesių, kuriais sveikatos draudimu privalėjo draustis savarankiškai, skaičius. Skaičiuojami tik tie mėnesiai, kuriais gyventojas laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Be to, gyventojas, skaičiuodamas į deklaracijos 35A laukelį įrašomą mėnesių skaičių, neturi įskaičiuoti mėnesių, kuriais nors vieną dieną, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 nuostatomis, buvo draudžiamas socialiniu draudimu (įskaitant sveikatos draudimą) ne Lietuvoje, o kitoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje ar Šveicarijoje.
146.1. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas dirbo pagal darbo sutartį ar vykdė veiklą, prilygintą darbo santykiams, tačiau jo gautos darbo užmokesčio pajamos sveikatos draudimo įmokomis apmokestintos, vadovaujantis ne Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybės narės ar Šveicarijos, o kitos užsienio valstybės teisės aktais, arba jis yra draustas valstybės lėšomis ne pagal SDĮ, šie mėnesiai turi būti įskaičiuojami į deklaracijos 35A laukelį.
146.2. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas tą patį mėnesį nedirbo pagal darbo sutartį, nevykdė veiklos, prilygintos darbo santykiams, nebuvo draustas sveikatos draudimu valstybės lėšomis, nevykdė žemės ūkio veiklos, nevykdė individualios veiklos pagal pažymą ar (ir) įgijus verslo liudijimą, nebuvo individualios įmonės savininkas, ūkinės bendrijos tikrasis narys, šeimynos dalyvis, mažosios bendrijos narys, nebuvo draudžiamas sveikatos draudimu kaip žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus teikiantis asmuo, neturėjo SDĮ 6 straipsnio 5 dalyje nurodyto statuso, šis mėnuo turi būti skaičiuojamas kaip vienas mėnuo.
Pavyzdys. Gyventojas dirbo pagal darbo sutartį 2014 metų sausio, vasario, kovo mėnesiais ir vykdė individualią veiklą pagal pažymą 2014 metų sausio, vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais. Jis deklaracijos 35A laukelyje turi įrašyti skaičių 7, nes gyventojas birželio–gruodžio mėnesiais nedirbo pagal darbo sutartį, nevykdė veiklos, prilygintos darbo santykiams, nebuvo draustas sveikatos draudimu valstybės lėšomis, nevykdė žemės ūkio veiklos, individualios veiklos pagal pažymą ar (ir) įgijus verslo liudijimą, nebuvo individualios įmonės savininkas, ūkinės bendrijos tikrasis narys, šeimynos dalyvis, neturėjo SDĮ 6 straipsnio 5 dalyje nurodyto statuso.
146.3. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas dirbo pagal darbo sutartį ar vykdė veiklą, prilygintą darbo santykiams, ar buvo draustas valstybės lėšomis, ar vykdė žemės ūkio veiklą, ar individualią veiklą pagal pažymą arba įgijus verslo liudijimą, ar buvo individualios įmonės savininkas, ar ūkinės bendrijos tikrasis narys, ar šeimynos dalyvis, ar mažosios bendrijos narys, ar buvo draudžiamas sveikatos draudimu kaip žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus teikiantis asmuo, ar turėjo SDĮ 6 straipsnio 5 dalyje nurodytą statusą ne visą mėnesį, tas mėnuo turi būti skaičiuojamas kaip visas mėnuo.
Pavyzdys. Gyventojas individualios įmonės savininkas buvo nuo 2015 m. sausio 1 d. iki spalio 20 d. Jis deklaracijos 35A laukelyje turi įrašyti skaičių 2, nes lapkričio–gruodžio mėnesiais nedirbo pagal darbo sutartį, nevykdė veiklos, prilygintos darbo santykiams, nebuvo draustas sveikatos draudimu valstybės lėšomis, nevykdė žemės ūkio veiklos, individualios veiklos pagal pažymą ar (ir) įgijus verslo liudijimą, nebuvo individualios įmonės savininkas, ūkinės bendrijos tikrasis narys ir šeimynos dalyvis, neturėjo SDĮ 6 straipsnio 5 dalyje nurodyto statuso.
146.4. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas visais atitinkamų metų mokestinio laikotarpio mėnesiais, kuriais buvo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, dirbo pagal darbo sutartį, vykdė veiklą, prilygintą darbo santykiams, buvo draustas sveikatos draudimu valstybės lėšomis, vykdė žemės ūkio veiklą, vykdė individualią veiklą pagal pažymą ir (ar) įgijus verslo liudijimą, buvo individualios įmonės savininkas ir (ar) ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir (ar) šeimynos dalyvis, ir (ar) mažosios bendrijos narys, ir (ar) buvo draudžiamas sveikatos draudimu kaip žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus teikiantis asmuo, ir (ar) turėjo SDĮ 6 straipsnio 5 dalyje nurodytą statusą, gyventojas deklaracijos 35A laukelyje turi įrašyti nulį.
15. Pakeičiu 147 punktą ir jį išdėstau taip:
„147. 2014 metų mokestinio laikotarpio deklaracijos 36A laukelyje turi būti įrašomas toks skaičius, kiek mėnesių nuolatinis Lietuvos gyventojas vykdė tik žemės ūkio veiklą. Deklaracijos 36A laukelis užpildomas tik tada, kai 34 lauk. > = 0 (t. y., kai deklaracijos 34 laukelyje įrašyta žemės ūkio veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo turimos žemės ūkio valdos (ūkio) EDV). Skaičiuojant į deklaracijos 36A laukelį įrašytiną skaičių, į mėnesių, kuriais nuolatinis Lietuvos gyventojas vykdė žemės ūkio veiklą, skaičių neturi būti įskaičiuojami mėnesiai, kuriais jis vykdė ne tik žemės ūkio veiklą, bet dirbo pagal darbo sutartį ar vykdė veiklą, prilygintą darbo santykiams, ar buvo draustas valstybės lėšomis, ar buvo individualios įmonės savininkas, ar ūkinės bendrijos narys, ar mažosios bendrijos narys, ar šeimynos dalyvis, ar buvo draudžiamas sveikatos draudimu kaip žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus teikiantis asmuo, ar vykdė individualią veiklą pagal pažymą, ar buvo įsigijęs verslo liudijimą, ar turėjo SDĮ 6 straipsnio 5 dalyje nurodytą statusą. Be to, nuolatinis Lietuvos gyventojas, skaičiuodamas į deklaracijos 36A laukelį įrašomą mėnesių skaičių, neturi įskaičiuoti mėnesių, kuriais nors vieną dieną, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 nuostatomis, buvo draudžiamas socialiniu draudimu (įskaitant sveikatos draudimą) ne Lietuvoje, o kitoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje ar Šveicarijoje. Šeimynos dalyvis, apskaičiuodamas į 2014 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio deklaracijos 36A laukelį įrašomą mėnesių skaičių, mėnesių, kuriais turėjo šeimynos dalyvio statusą, neturi įskaičiuoti. Jeigu apskaičiuotas skaičius lygus nuliui, deklaracijos 36A laukelyje turi būti įrašomas nulis.
Pavyzdys. Nuolatinis Lietuvos gyventojas žemės ūkio veiklą 2014 m. vykdė nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., o individualią prekybos veiklą – nuo gegužės 1 d. iki gruodžio 31 d. Jis deklaracijos 36A laukelyje turi įrašyti skaičių 4, nes gyventojas tik žemės ūkio veiklą vykdė sausio–balandžio mėnesiais, o gegužės–gruodžio mėnesiais vykdė ir žemės ūkio veiklą, ir individualią prekybos veiklą.
2015 metų mokestinio laikotarpio deklaracijos 36A laukelyje turi būti įrašomas toks skaičius, kiek mėnesių nuolatinis Lietuvos gyventojas vykdė tik žemės ūkio veiklą. Deklaracijos 36A laukelis užpildomas tik tada, kai deklaracijos 34 lauk. > = 0 (t. y., kai deklaracijos 34 laukelyje įrašyta žemės ūkio veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo turimos žemės ūkio valdos (ūkio) EDV). Skaičiuojant į deklaracijos 36A laukelį įrašytiną skaičių, į mėnesių, kuriais nuolatinis Lietuvos gyventojas vykdė žemės ūkio veiklą, skaičių neturi būti įskaičiuojami mėnesiai, kuriais jis vykdė ne tik žemės ūkio veiklą, bet dirbo pagal darbo sutartį ar vykdė veiklą, prilygintą darbo santykiams, ar buvo draustas valstybės lėšomis, ar buvo individualios įmonės savininkas, ar ūkinės bendrijos narys, ar mažosios bendrijos narys (išskyrus savininkus ir narius, kurių žemės ūkio valdos dydis, įrašytas deklaracijos 34 laukelyje – 2 ir mažiau EDV), ar šeimynos dalyvis, ar buvo draudžiamas sveikatos draudimu kaip žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus teikiantis asmuo, ar vykdė individualią veiklą pagal pažymą, ar buvo įsigijęs verslo liudijimą, ar turėjo SDĮ 6 straipsnio 5 dalyje nurodytą statusą. Be to, nuolatinis Lietuvos gyventojas, skaičiuodamas į deklaracijos 36A laukelį įrašomą mėnesių skaičių, neturi įskaičiuoti mėnesių, kuriais nors vieną dieną, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 nuostatomis, buvo draudžiamas socialiniu draudimu (įskaitant sveikatos draudimą) ne Lietuvoje, o kitoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje ar Šveicarijoje. Šeimynos dalyvis, apskaičiuodamas į 2014 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio deklaracijos 36A laukelį įrašomą mėnesių skaičių, mėnesių, kuriais turėjo šeimynos dalyvio statusą, neturi įskaičiuoti. Jeigu apskaičiuotas skaičius lygus nuliui, deklaracijos 36A laukelyje turi būti įrašomas nulis.
Pavyzdys. Nuolatinis Lietuvos gyventojas žemės ūkio veiklą 2015 m. vykdė nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ir jo turimos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, įrašytas deklaracijos 34 laukelyje – 2 ir mažiau EDV, o nuo gegužės 1 d. iki gruodžio 31 d. tuo pačiu buvo ir individualios įmonės savininkas, ar ūkinės bendrijos tikrasis narys, ar mažosios bendrijos narys, jis deklaracijos 36A laukelyje turi įrašyti skaičių 12, nes laikoma, kad jis visą mokestinį laikotarpį vykdė žemės ūkio veiklą.
147.1. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas dirbo pagal darbo sutartį ar vykdė veiklą, prilygintą darbo santykiams, tačiau jo gautos darbo užmokesčio pajamos sveikatos draudimo įmokomis apmokestintos, vadovaujantis ne Europos Sąjungos, EEE valstybės narės ar Šveicarijos, o kitos užsienio valstybės teisės aktais arba jis yra draustas valstybės lėšomis ne pagal SDĮ, šie mėnesiai turi būti įskaičiuojami į deklaracijos 35A laukelį.
147.2. Teikiant deklaraciją, kai deklaracijos 34 laukelyje įrašytas skaičius yra didesnis nei 2 EDV, o žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas yra PVM mokėtojas, deklaracijos 36A laukelyje turi būti įrašomas nulis.
Deklaruojant 2016 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio pajamas, 36A laukelis neužpildomas.“.
16. Pakeičiu 148 punktą ir jį išdėstau taip:
„148. Deklaracijos 37 laukelyje turi būti įrašoma minimali mokėtina privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma. Ši suma apskaičiuojama, 35A laukelyje įrašytą skaičių padauginus iš 9 proc. minimaliosios mėnesinės algos (2014 m. sausio–rugsėjo mėn. 9 proc. minimaliosios mėnesinės algos dydis buvo 90 Lt (1000 Lt x 9 proc.), o spalio–gruodžio mėn. – 93 Lt (1035 Lt x 9 proc.; 2015 m. sausio–birželio mėn. 9 proc. minimaliosios mėnesinės algos dydis – 27 Eur (300 Eur x 9 proc.), o liepos–gruodžio mėn. – 29 Eur (325 Eur x 9 proc.).
Deklaruojant 2016 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio pajamas, 37 laukelis neužpildomas.“.
17. Pakeičiu 149 punktą ir jį išdėstau taip:
„149. Deklaracijos 38 laukelyje turi būti įrašoma minimali mokėtina sveikatos draudimo įmokų suma už mėnesius, kuriais gyventojas vykdė tik žemės ūkio veiklą. 38 laukelis užpildomas tik tada, kai 34 lauk. > = 0 (t. y. kai 34 laukelyje įrašyta žemės ūkio veiklą vykdančio gyventojo turimos žemės ūkio valdos (ūkio) EDV). Ši suma apskaičiuojama:
149.1. kai 34 laukelyje įrašytas skaičius yra lygus ar mažesnis kaip 2 EDV, tai 36A laukelyje įrašytą skaičių padauginus iš 3 proc. minimaliosios mėnesinės algos (2014 m. sausio – rugsėjo mėn. 3 proc. minimaliosios mėnesinės algos buvo 30 Lt (1000 Lt x 3 proc.), o spalio – gruodžio mėn. – 31 Lt (1035 Lt x 3 proc.); 2015 m. sausio – birželio mėn. 3 proc. minimaliosios mėnesinės algos – 9 Eur (300 Eur x 3 proc.), o liepos – gruodžio mėn. – 10 Eur (325 Eur x 3 proc.). Kai apskaičiuota suma yra lygi nuliui, į 38 laukelį turi būti įrašomas nulis,
149.2. kai 34 laukelyje įrašytas skaičius yra didesnis nei 2 EDV, bet žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas nėra PVM mokėtojas ir neprivalo juo registruotis, tai, 36A laukelyje įrašytą skaičių padauginus iš 9 proc. minimaliosios mėnesinės algos (2014 m. sausio–rugsėjo mėn. 9 proc. minimaliosios mėnesinės algos dydis buvo 90 Lt (1000 Lt x 9 proc.), o spalio–gruodžio mėn. – 93 Lt (1035 Lt x 9 proc.); 2015 m. sausio–birželio mėn. 9 proc. minimaliosios mėnesinės algos dydis – 27 Eur (300 Eur x 9 proc.), o liepos–gruodžio mėn. – 29 Eur (325 Eur x 9 proc.). Kai apskaičiuota suma lygi nuliui, į 38 laukelį turi būti įrašomas nulis,
18. Pakeičiu 150 punktą ir jį išdėstau taip:
„150. Deklaracijos 39 laukelyje turi būti įrašoma draudėjo (Lietuvos vieneto, fizinio asmens), išmokėjusio 51, 52 ir 61 kodu žymimų rūšių pajamas, nuo šių pajamų išskaičiuota ir sumokėta (įskaitant draudėjo lėšomis sumokėtą) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms sveikatos draudimo įmokų suma.
51, 52 ir 61 pajamų rūšies kodais deklaruojamos ir sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamos bei autoriniai atlyginimai, gauti iš fizinio asmens, su kuriuo gyventojas, gavęs šias pajamas, susijęs darbo santykiais.
Jeigu sveikatos draudimo įmokos išskaičiuotos nebuvo, deklaracijos 39 laukelyje turi būti įrašytas nulis.
Deklaruojant 2016 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio pajamas, 39 laukelis neužpildomas.“.
19. Pakeičiu 152 punktą ir jį išdėstau taip:
„152. Deklaracijos 40B laukelyje turi būti įrašoma bendra perskaičiuota mokėtina sveikatos draudimo įmokų suma:
152.1. kai deklaracijos 39 laukelio suma yra didesnė arba lygi sumai, apskaičiuotai 37 laukelyje, deklaracijos 40B laukelyje įrašoma deklaracijos 38 ir GPM308V priedo V16 laukelių suma,
152.2. kai deklaracijos 39 laukelio suma yra mažesnė už sumą, apskaičiuotą deklaracijos 37 laukelyje, deklaracijos 40B laukelyje įrašoma suma, apskaičiuota iš 37 laukelyje nurodytos sumos atėmus deklaracijos 39 laukelio sumą ir pridėjus deklaracijos 38 ir GPM308V priedo V16 laukelių sumas.
Deklaruojant 2016 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio pajamas, 40B laukelis neužpildomas.“.
20. Pakeičiu 153 punktą ir jį išdėstau taip:
„153. Deklaracijos 41 laukelyje turi būti įrašoma bendra sveikatos draudimo įmokų suma, išskaičiuota nuo nuolatinio Lietuvos gyventojo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų. 41 laukelyje įrašytina suma apskaičiuojama sudėjus visų GPM308P priedo lapų P9 laukelių, visų GPM308V priedo lapų V12 laukelių, visų GPM308T priedo lapų T43 laukelių ir visų GPM308N priedo lapų N6 laukelių sumas.
Šiame 41 laukelyje nenurodoma mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuota, tačiau iki mokestinio laikotarpio pabaigos gyventojui grąžinta sveikatos draudimo įmokų suma (ar jos dalis), taip pat gyventojo savo lėšomis sumokėta ar kito asmens savo lėšomis už gyventoją sumokėta, užsienio valstybėje išskaičiuota (sumokėta) sveikatos draudimo įmokų suma.
Jeigu gyventojas kitam asmeniui grąžino sveikatos draudimo įmokų sumą, pastarojo savo lėšomis sumokėtą už gyventoją, ši mokesčio suma deklaruojama kaip išskaičiuota sveikatos draudimo įmokų suma.
Jeigu sveikatos draudimo įmokos išskaičiuotos nebuvo, deklaracijos 41 laukelyje turi būti įrašomas nulis.
Deklaruojant 2016 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio pajamas, 41 laukelis neužpildomas.“.
21. Pakeičiu 154 punktą ir jį išdėstau taip:
„154. Deklaracijos 42 laukelyje turi būti įrašoma bendra sveikatos draudimo įmokų suma, iki deklaracijos pateikimo dienos už gyventoją į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėta kito asmens savo lėšomis už mokestinį laikotarpį, nurodytą deklaracijos 6 laukelyje.
Kito asmens savo lėšomis sumokėta, tačiau gyventojo iki deklaracijos pateikimo dienos tam asmeniui grąžinta sveikatos draudimo įmokų suma deklaracijos 42 laukelyje nenurodoma.
Jeigu kitas asmuo savo lėšomis už gyventoją sveikatos draudimo įmokų nemokėjo, deklaracijos 42 laukelyje turi būti įrašomas nulis.
Deklaruojant 2016 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio pajamas, 42 laukelis neužpildomas.“.
22. Pakeičiu 155 punktą ir jį išdėstau taip:
„155. Deklaracijos 43 laukelyje turi būti įrašoma bendra sveikatos draudimo įmokų suma, gyventojo iki deklaracijos (teikiant patikslintą deklaraciją (iki patikslintos deklaracijos) pateikimo dienos už mokestinį laikotarpį (nurodytą deklaracijos 6 laukelyje) į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą savo lėšomis sumokėta ar MAĮ nustatyta tvarka įskaityta iš kitų mokesčių.
Gyventojo savo lėšomis sumokėta, SDĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta trijų minimalių mėnesinių algų dydžio sveikatos draudimo įmoka 43 laukelyje nenurodoma.
Jei gyventojas savo lėšomis iki deklaracijos pateikimo dienos sveikatos draudimo įmokų nemokėjo, 43 laukelyje turi būti įrašomas nulis.
Deklaruojant 2016 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio pajamas, 43 laukelis neužpildomas.“.
23. Pakeičiu 156 punktą ir jį išdėstau taip:
„156. Deklaracijos 44 ir 45 laukeliuose turi būti įrašomi duomenys apie nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestinę prievolę:
156.1. 44 laukelyje – sveikatos draudimo įmokų prievolės suma, apskaičiuota, neatsižvelgus į kito asmens savo lėšomis už gyventoją sumokėtas sveikatos draudimo įmokas. Įrašytina suma apskaičiuojama, iš 40B laukelio sumos atėmus 41 laukelio sumą. Kai apskaičiuota suma yra neigiama, turi būti įrašomas ir minuso ženklas. Kai apskaičiuota suma lygi nuliui, turi būti įrašomas nulis,
156.2. 45 laukelyje – sveikatos draudimo įmokų prievolės suma, sumažinta kito asmens savo lėšomis už gyventoją sumokėtų sveikatos draudimo įmokų suma. 45 laukelis užpildomas, kai 44 lauk. > 0 (t. y. kai 44 laukelyje įrašyta suma yra teigiama). 45 laukelyje įrašytina suma apskaičiuojama, iš 44 laukelio sumos atėmus 42 laukelio sumą. Kai apskaičiuota suma yra neigiama arba lygi nuliui, 45 laukelyje turi būti įrašomas nulis.
Deklaruojant 2016 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio pajamas, 44 ir 45 laukeliai neužpildomi.“.
24. Pakeičiu 157 punktą ir jį išdėstau taip:
„157. Deklaracijos 46 laukelyje turi būti įrašoma grąžintina (kai apskaičiuota suma yra teigiama) arba mokėtina (kai apskaičiuota suma yra neigiama) sveikatos draudimo įmokų suma. Kai deklaracijos 46 laukelyje įrašytina suma gaunama su minuso ženklu, tai turi būti įrašomas ir minuso ženklas. Kai 46 laukelyje gaunamas nulis, tai 46 laukelyje turi būti įrašomas nulis. Deklaracijos 46 laukelyje įrašytina įmokų suma apskaičiuojama taip:
157.2. kai 44 laukelyje įrašyta suma yra neigiama arba lygi nuliui, prie 43 laukelio sumos pridedama 41 laukelio suma ir iš gautos sumos atimama 40B laukelio suma.
Nuo 2014 m. mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų mokėtina sveikatos draudimo įmokų suma, perskaičiuota pagal Europos centrinio banko nustatytą euro ir lito perskaičiavimo santykį, turi būti sumokėta eurais ir centais (t. y. sumokama, neapvalinant iki euro).
Deklaruojant 2016 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio pajamas, 46 laukelis neužpildomas.“.
25. Pakeičiu 1 priedą „Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų, gautų 2014 m. ir vėlesnį mokestinį laikotarpį, sąrašas“ ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).
Metinės pajamų deklaracijos GPM308
formos ir jos priedų užpildymo,
pateikimo bei tikslinimo taisyklių
1 priedas
NEDEKLARUOJAMŲ NEAPMOKESTINAMŲJŲ PAJAMŲ,
GAUTŲ 2014 M. IR VĖLESNĮ MOKESTINĮ LAIKOTARPĮ,
SĄRAŠAS
I SKYRIUS
NE DIDESNĖS UŽ NUSTATYTĄ DYDĮ NEDEKLARUOJAMOS NEAPMOKESTINAMOSIOS PAJAMOS, GAUTOS 2014 M. MOKESTINĮ LAIKOTARPĮ
1. Indėlių palūkanos, gautos už Europos ekonominės erdvės valstybių kredito įstaigose laikomus indėlius pagal sutartis, sudarytas iki 2013 m. gruodžio 31 d., kai šių pajamų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 2 000 Lt.
2. Palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius, įsigytus iki 2013 m. gruodžio 31 d. (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos, kai šių pajamų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 2 000 Lt.
3. Indėlių palūkanos, gautos už Lietuvos ir užsienio valstybių kredito įstaigose laikomus indėlius pagal sutartis, sudarytas nuo 2014 m. sausio 1 d., kai šių pajamų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 2 000 Lt, o bendra tokių palūkanų ir palūkanų už nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigytus ne nuosavybės vertybinius popierius (neįskaitant asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, mokamų didesnių palūkanų už šio asmens išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius) suma nėra didesnė kaip 10 000 Lt.
4. Palūkanos už Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių, politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius, įsigytus iki 2013 m. gruodžio 31 d., kai šių pajamų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 2 000 Lt.
5. Pavėluoto mokėjimo palūkanos, numatytos atsiskaitymą už žemės ūkio produkciją reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, kai šių palūkanų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 2 000 Lt.
6. Ne didesnės kaip 10 000 Lt gautos pajamos iš žemės ūkio veiklos, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju.
7. Tokios ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos:
7.1. iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių priemonių realizavimo (išskyrus pajamas, gautas už Tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones, taip pat gautas už akcijas išleidusio vieneto nuosavybėn perleistas akcijas, už Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu būdu gautas akcijas bei vertybinius popierius, parduotus vieneto likvidavimo atveju), kai šių pajamų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 10 000 Lt;
7.2. GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 27 punkte nurodyto kito turto, kai pajamų ir jo įsigijimo kainos bei kitų GPMĮ 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas per mokestinį laikotarpį nėra didesnis kaip 8 000 Lt;
7.3. už parduotas paties gyventojo surinktas miško gėrybes (grybus, uogas, riešutus, vaistažoles), kai šių pajamų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 10 000 Lt;
7.4. anksčiau kaip prieš trejus metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn įsigyto teisiškai registruotino kilnojamojo daikto, taip pat nekilnojamojo daikto, laikomo tokiu pagal įstatymus, įregistruoto Europos ekonominės erdvės valstybėje, kai šių pajamų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 10 000 Lt;
7.5. anksčiau kaip prieš trejus metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn įsigyto (jeigu jis buvo įsigytas iki 2010 m. gruodžio 31 d.) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Europos ekonominės erdvės valstybėje, išskyrus esantį Lietuvoje (iš kurio gautoms pajamoms taikomas šio sąrašo 14 punktas), ir Lietuvoje esantį gyvenamąjį būstą (iš kurio gautoms pajamoms taikomas šio sąrašo 15 punktas), kai šių pajamų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 10 000 Lt.
8. Dovanojimo būdu iš kitų asmenų (ne iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių) brolių, seserų, senelių, vaikaičių) gautos pajamos, kai šių pajamų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 8 000 Lt; iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, senelių ir vaikaičių dovanojimo būdu gautos pajamos, kurių suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 10 000 Lt.
9. Piniginiai ar daiktiniai loterijų laimėjimai, kurių kiekvieno suma (vertė) yra ne didesnė kaip 3 500 Lt, gauti iš Europos ekonominės erdvės valstybių vienetų, kurie šių valstybių teisės aktų nustatyta tvarka moka mokestį nuo loterijų apyvartos.
10. Iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų vertė, ne didesnė kaip 700 Lt.
11. Iš to paties asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gauti ne didesni kaip 700 Lt sporto varžybų ir kiti prizai bei laimėjimai, jeigu jie gauti ne daugiau kaip 6 kartus per mokestinį laikotarpį.
12. Vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius vienetus) mokymo įstaigų studentams ir moksleiviams pagal vieneto, mokymo įstaigos ir studento ar moksleivio pasirašytas trišales sutartis mokamos stipendijos, skirtos studento ar moksleivio mokymosi ir pragyvenimo reikmėms apmokėti, jeigu stipendijos mokėjimo laikotarpiu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininkas, darbuotojas arba stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininko arba darbuotojo šeimos narys ir tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais, suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis, o metinė stipendijos suma neviršija 8 000 Lt per mokestinį laikotarpį.
II SKYRIUS
BET KOKIO DYDŽIO NEDEKLARUOJAMOS NEAPMOKESTINAMOSIOS PAJAMOS, GAUTOS 2014 M. MOKESTINĮ LAIKOTARPĮ
14. Turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už anksčiau kaip prieš trejus metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn iki 2011 m. sausio 1 d. įsigytą Lietuvoje esantį nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris 2010 m. gruodžio 11 d. nebuvo priskirtas individualios veiklos turtui.
15. Turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn Lietuvoje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame pastaruosius dvejus metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka.
16. Pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias išmoka asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams).
17. Pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas.
18. Pelno nesiekiančių vienetų pašalpos savo nariams, išmokėtos iš lėšų, sukauptų iš nario mokesčio, išskyrus pašalpas, kurias gauna gyventojai, susiję su šiais vienetais darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais.
19. Pašalpos stichinių nelaimių atvejais, jeigu jos išmokamos, remiantis valstybės arba savivaldybių institucijų sprendimais.
20. Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojams, kai nutraukiamos darbo sutartys ar jų esmę atitinkančios sutartys, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas.
21. Kompensacijos, mokamos už žalą ar nuostolius, patirtus dėl karo veiksmų arba buvusio politinio persekiojimo.
22. Ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti, taip pat, nutraukus ne gyvybės draudimo sutartį, gyventojui grąžinamos draudimo įmokos, išskyrus grąžinamų, nutraukus iki 2003 m. sausio 1 d. sudarytas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atveju sutartis, įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos.
23. Pensijos ir rentos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš užsienio valstybių valstybinių fondų.
25. Pajamos, gautos kaip labdara Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka.
26. Paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus (nesvarbu, ar turtą paveldėjęs gyventojas sumokėjo paveldimo turto mokestį, ar pagal šį įstatymą nuo to mokesčio sumokėjimo yra atleistas).
27. Sumos turtinei žalai, išskyrus negautas pajamas, atlyginti, teismų priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti, taip pat išlaidų, susijusių su socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas.
29. Mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos.
30. Mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų pelno nesiekiančių vienetų lėšos, jeigu stipendijų mokėjimas yra numatytas šių vienetų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ir jeigu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvis, darbuotojas arba šio vieneto dalyvio arba darbuotojo šeimos narys, ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais, suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis.,
32. Premijos, skirtos konkurso tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų, iš užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos administracinio padalinio, vietos valdžios biudžetų, taip pat premijos, skirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių tarybų sprendimais, ir premijos profesionalaus meno konkursų nugalėtojams, skiriamos meno kūrėjų organizacijų sprendimais iš šių organizacijų lėšų, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio premijos sportininkams ir jų treneriams, gydytojams, masažuotojams ir mokslininkams, išmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
33. Sporto varžybų prizai, jeigu juos įsteigia ir skiria olimpiniai (parolimpiniai) komitetai, tarptautinės sporto šakų federacijos (sąjungos, asociacijos) ar šių federacijų (sąjungų, asociacijų) nariai, Lietuvos sporto šakų federacijos (sąjungos, asociacijos), taip pat vardinės dovanos, dovanojamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
34. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka politinės kampanijos metu gautos ir šiai kampanijai panaudotos aukos ir dovanos.
35. Religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (išskyrus asmenis, atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) pajamos, gautos kaip išlaikymas, taip pat tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (išskyrus asmenis, atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) pajamos, gautos už tradicinei religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, jeigu tos teikiamos paslaugos ir atliekami darbai yra susiję su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais.
36. Gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų įmokos į pensijų sąskaitą pensijų fonde.
37. Iš pensijų kaupimo bendrovės gauta pensijų išmoka pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo arba kitų užsienio valstybių įstatymų, reglamentuojančių analogišką pensijų kaupimą, nuostatas.
38. Iš pensijų fondo, įsteigto pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą, ar kitų užsienio valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka, ir gyventojui, išstojusiam iš pensijų fondo ir neperėjusiam į kitą pensijų fondą, grąžinamos sumokėtos pensijų įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka.
39. Darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama, apdraustajam sulaukus 55 metų, ir draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų.
40. Darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2013 m. sausio 1 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau − VSDPĮ), yra likę ne daugiau kaip 5 metai, ir draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų.
41. Asmenų, Lietuvos Respublikoje išrinktų ar Lietuvos Respublikos valstybės institucijų sprendimu komandiruotų, perkeltų ar kitaip išsiųstų į tarptautines tarpvyriausybines organizacijas, Europos Sąjungos institucijas arba užsienio valstybines institucijas, taip pat į šių organizacijų ar institucijų rengiamas civilines tarptautines operacijas ir misijas (toliau šiame punkte – organizacijos), gaunamos išmokos, kurios skirtos šių asmenų su jų veikla šiose organizacijose susijusioms išlaidoms padengti ir kurių mokėjimą reglamentuoja šiose organizacijose galiojantys teisės aktai.
42. Įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai, gauti už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą.
43. Pajamas iš žemės ūkio veiklos gaunančių gyventojų išmokos, mokamos kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) dalyviams (nariams), skirstant šios kooperatinės bendrovės pelną, jeigu tą mokestinį laikotarpį, už kurį jos išmokėtos, šios bendrovės pelnas (ar jo dalis) apmokestinamas, taikant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 6 dalį.
44. Premijos, kurias inicijuoja pelno nesiekiantys vienetai, veikiantys Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nurodytais visuomenei naudingais tikslais, ir kurios yra skiriamos už nuopelnus Lietuvos kultūros, visuomenės ir mokslo srityse, jeigu tokių premijų gavėjai nustatomi konkurso tvarka, o premijai nominuotų darbų vertinimo komisija sudaryta iš ne mažiau kaip 10 narių, kurių dauguma – mokslo ir studijų sistemos institucijų, įstaigų ar organizacijų ir meno kūrėjų organizacijų atstovai.
45. Pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis, taip pat gyventojui, išstojusiam iš pensijų fondo ir neperėjusiam į kitą pensijų fondą, išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir pensijų išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų.
46. Iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį šios sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame VSDPĮ, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis, taip pat gyventojui, išstojusiam iš pensijų fondo ir neperėjusiam į kitą pensijų fondą, išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame VSDPĮ, yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
III SKYRIUS
NE DIDESNĖS UŽ NUSTATYTĄ DYDĮ NEDEKLARUOJAMOS NEAPMOKESTINAMOSIOS PAJAMOS, GAUTOS 2015 M. IR VĖLESNĮ MOKESTINĮ LAIKOTARPĮ
47. Palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti 3 000 eurų per mokestinį laikotarpį, kai ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 d.
48. Ne didesnės kaip 3 000 Eur žemės ūkio veiklos pajamos, gautos iš gyventojų ar šaltinio užsienio valstybėje, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju.
49. Ne didesnės kaip 1 750 Eur pajamos, gautos kaip atlygis, teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas.
50. Tokios ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos:
50.1. iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių priemonių realizavimo (išskyrus pajamas, gautas už Tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones, taip pat gautas už akcijas išleidusio vieneto nuosavybėn perleistas akcijas, už GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu būdu gautas akcijas bei vertybinius popierius, parduotus vieneto likvidavimo atveju), kai šių pajamų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 3 000 Eur;
50.2. GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 27 punkte nurodyto kito turto, kai pajamų ir jo įsigijimo kainos bei kitų GPMĮ 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas per mokestinį laikotarpį nėra didesnis kaip 2500 Eur;
50.3. už parduotas paties gyventojo surinktas miško gėrybes (grybus, uogas, riešutus, vaistažoles), kai šių pajamų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 3 000 Eur;
50.4. anksčiau kaip prieš trejus metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn įsigyto teisiškai registruotino kilnojamojo daikto (įskaitant laikomą nekilnojamuoju daiktu pagal įstatymus), įregistruoto Europos ekonominės erdvės valstybėje (išskyrus įregistruotą Lietuvoje), kai šių pajamų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 3 000 Eur.
51. Dovanojimo būdu iš kitų asmenų (ne iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių) brolių, seserų, senelių, vaikaičių) gautos pajamos, kai šių pajamų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 2 500 Eur; iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, senelių ir vaikaičių dovanojimo būdu piniginėmis lėšomis gautos pajamos, kurių suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 2 500 Eur.
52. Piniginiai ar daiktiniai loterijų laimėjimai, kurių bendra suma (vertė) yra ne didesnė kaip 3 000 Eur, gauti iš Europos ekonominės erdvės valstybių (išskyrus gautus iš Lietuvos) vienetų, kurie šių valstybių teisės aktų nustatyta tvarka moka mokestį nuo loterijų apyvartos.
53. Iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų vertė, ne didesnė kaip 200 Eur.
54. Iš to paties asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gauti ne didesni kaip 200 Eur sporto varžybų ir kiti prizai bei laimėjimai, jeigu jie gauti ne daugiau kaip 6 kartus per mokestinį laikotarpį.
55. Vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius vienetus) mokyklų studentams ir mokiniams pagal vieneto, mokyklos ir studento ar mokinio pasirašytas trišales sutartis mokamos stipendijos, skirtos studento ar moksleivio mokymosi ir pragyvenimo reikmėms apmokėti, jeigu stipendijos mokėjimo laikotarpiu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininkas, darbuotojas arba stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininko arba darbuotojo šeimos narys ir tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais, suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis, o metinė stipendijos suma neviršija 2 500 Eur per mokestinį laikotarpį.
IV SKYRIUS
BET KOKIO DYDŽIO NEDEKLARUOJAMOS NEAPMOKESTINAMOSIOS PAJAMOS, GAUTOS 2015 M. IR VĖLESNĮ MOKESTINĮ LAIKOTARPĮ
56. Indėlių palūkanos, gautos už Europos ekonominės erdvės valstybių kredito įstaigose laikomus indėlius pagal sutartis, sudarytas iki 2013 m. gruodžio 31 d.
57. Palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius, įsigytus iki 2013 m. gruodžio 31 d. (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos.
58. Palūkanos už Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių, politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius, įsigytus iki 2013 m. gruodžio 31 d.
59. Pavėluoto mokėjimo palūkanos, numatytos atsiskaitymą už žemės ūkio produkciją reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
60. Žemės ūkio veiklos pajamos, gautos iš Lietuvos vienetų, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju.
61. Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą, įsigytą anksčiau kaip prieš 5 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.
62. Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn Lietuvoje įregistruotą teisiškai registruotiną kilnojamąjį daiktą (įskaitant laikomą nekilnojamuoju daiktu pagal įstatymus), įsigytą anksčiau kaip prieš 3 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.
63. Piniginiai ar daiktiniai loterijų laimėjimai, gauti iš Lietuvos vienetų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka moka mokestį nuo loterijų apyvartos.
64. Pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias išmoka asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams).
65. Pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas.
66. Pelno nesiekiančių vienetų pašalpos savo nariams, išmokėtos iš lėšų, sukauptų iš nario mokesčio, išskyrus pašalpas, kurias gauna gyventojai, susiję su šiais vienetais darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais.
67. Pašalpos stichinių nelaimių atvejais, jeigu jos išmokamos, remiantis valstybės arba savivaldybių institucijų sprendimais.
68. Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojams, kai nutraukiamos darbo sutartys ar jų esmę atitinkančios sutartys, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas.
69. Kompensacijos, mokamos už žalą ar nuostolius, patirtus dėl karo veiksmų arba buvusio politinio persekiojimo.
70. Ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti, taip pat, nutraukus ne gyvybės draudimo sutartį, gyventojui grąžinamos draudimo įmokos, išskyrus grąžinamų, nutraukus iki 2003 m. sausio 1 d. sudarytas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atveju sutartis, įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos.
71. Pensijos ir rentos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš užsienio valstybių valstybinių fondų.
73. Pajamos, gautos kaip labdara Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka.
74. Paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus (nesvarbu, ar turtą paveldėjęs gyventojas sumokėjo paveldimo turto mokestį, ar pagal šį įstatymą nuo to mokesčio sumokėjimo yra atleistas).
75. Sumos turtinei žalai, išskyrus negautas pajamas, atlyginti, teismų priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti, taip pat išlaidų, susijusių su socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas.
77. Mokyklų studentų ir mokinių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos.
78. Mokyklų studentų ir mokinių stipendijos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų pelno nesiekiančių vienetų lėšos, jeigu stipendijų mokėjimas yra numatytas šių vienetų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvis, darbuotojas arba šio vieneto dalyvio arba darbuotojo šeimos narys, ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais, suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis.
80. Premijos, skirtos konkurso tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų, iš užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos administracinio padalinio, vietos valdžios biudžetų, taip pat premijos, skirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių tarybų sprendimais, ir premijos profesionalaus meno konkursų nugalėtojams, skiriamos meno kūrėjų organizacijų sprendimais iš šių organizacijų lėšų, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio premijos sportininkams ir jų treneriams, gydytojams, masažuotojams ir mokslininkams, išmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
81. Sporto varžybų prizai, jeigu juos įsteigia ir skiria olimpiniai (parolimpiniai) komitetai, tarptautinės sporto šakų federacijos (sąjungos, asociacijos) ar šių federacijų (sąjungų, asociacijų) nariai, Lietuvos sporto šakų federacijos (sąjungos, asociacijos), taip pat vardinės dovanos, dovanojamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
82. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka politinės kampanijos metu gautos ir šiai kampanijai panaudotos aukos ir dovanos.
83. Religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (išskyrus asmenis, atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) pajamos, gautos kaip išlaikymas, taip pat tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (išskyrus asmenis, atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) pajamos, gautos už tradicinei religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, jeigu tos teikiamos paslaugos ir atliekami darbai yra susiję su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais.
84. Gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų įmokos į pensijų sąskaitą pensijų fonde.
85. Iš pensijų kaupimo bendrovės gauta pensijų išmoka pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo arba kitų užsienio valstybių įstatymų, reglamentuojančių analogišką pensijų kaupimą, nuostatas.
86. Iš pensijų fondo, įsteigto pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą, ar kitų užsienio valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka, ir gyventojui, išstojusiam iš pensijų fondo ir neperėjusiam į kitą pensijų fondą, grąžinamos sumokėtos pensijų įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka.
87. Darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama, apdraustajam sulaukus 55 metų, ir draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų.
88. Darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2013 m. sausio 1 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame VSDPĮ, yra likę ne daugiau kaip 5 metai, ir draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų.
89. Asmenų, Lietuvos Respublikoje išrinktų ar Lietuvos Respublikos valstybės institucijų sprendimu komandiruotų, perkeltų ar kitaip išsiųstų į tarptautines tarpvyriausybines organizacijas, Europos Sąjungos institucijas arba užsienio valstybines institucijas, taip pat į šių organizacijų ar institucijų rengiamas civilines tarptautines operacijas ir misijas (toliau šiame punkte – organizacijos), gaunamos išmokos, kurios skirtos šių asmenų su jų veikla šiose organizacijose susijusioms išlaidoms padengti ir kurių mokėjimą reglamentuoja šiose organizacijose galiojantys teisės aktai.
90. Pajamas iš žemės ūkio veiklos gaunančių gyventojų išmokos, mokamos kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) dalyviams (nariams), skirstant šios kooperatinės bendrovės pelną, jeigu tą mokestinį laikotarpį, už kurį jos išmokėtos, šios bendrovės pelnas (ar jo dalis) apmokestinamas taikant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 6 dalį.
91. Įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai, gauti už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą.
92. Premijos, kurias inicijuoja pelno nesiekiantys vienetai, veikiantys Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nurodytais visuomenei naudingais tikslais, ir kurios yra skiriamos už nuopelnus Lietuvos kultūros, visuomenės ir mokslo srityse, jeigu tokių premijų gavėjai nustatomi konkurso tvarka, o premijai nominuotų darbų vertinimo komisija sudaryta iš ne mažiau kaip 10 narių, kurių dauguma – mokslo ir studijų sistemos institucijų, įstaigų ar organizacijų ir meno kūrėjų organizacijų atstovai.
93. Pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis, taip pat gyventojui, išstojusiam iš pensijų fondo ir neperėjusiam į kitą pensijų fondą, išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir pensijų išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų.
94. Iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį šios sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame VSDPĮ, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis, taip pat gyventojui, išstojusiam iš pensijų fondo ir neperėjusiam į kitą pensijų fondą, išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame VSDPĮ, yra likę ne daugiau kaip 5 metai.