Civilinė byla Nr. e3K-3-83-701/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04698-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1; 3.2.4.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „MV Steel Group“, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 8SD-633-(14.8.125E) panaikinimo ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovui A. K. ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MV Steel Group“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas A. K. prašė: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 8SD-633-(14.8.125E) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nurodyta per du mėnesius po šio Sprendimo gavimo sutvarkyti, atlaisvinti valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir išregistruoti sunykusius nekilnojamuosius daiktus: pastatą – dispečerinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iš Nekilnojamojo turto registro; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių sudaryti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį arba sklypą parduoti.
3. Ieškovas nurodė, kad jis yra nekilnojamųjų daiktų – pastato – dispečerinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), geležinkelio linijos ir pakrovimo ir iškrovimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas. Šie statiniai stovi ant valstybei priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo išnuomotas ieškovui, kaip nekilnojamųjų daiktų savininkui. Baigiantis nuomos sutarties terminui, ieškovas kreipėsi į NŽT, prašydamas leisti įsigyti nuomojamą valstybės žemę, tačiau prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad žemės sklype stovintys statiniai yra inžineriniai statiniai. 2019 m. gruodžio 27 d. ieškovas kreipėsi į NŽT pakartotinai, prašydamas žemės sklypą išnuomoti arba parduoti ne aukciono tvarka. 2020 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 8SD-633-(14.8.125E) NŽT atsisakė žemės sklypą išnuomoti ar parduoti, įpareigojo ieškovą atlaisvinti valstybinės žemės sklypą ir išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, nes žemės sklype stovintys statiniai yra inžineriniai statiniai, be to, statiniai, stovintys žemės sklype, yra sunykę, todėl nenaudojami, nevykdant veiklos, kuriai šie statiniai yra pastatyti, jiems nėra reikalingas žemės sklypas. Nors geležinkelio linija ir pakrovimo ir iškrovimo aikštelė nėra naudojamos taip intensyviai kaip sovietiniais laikais, kai nurodytoje vietoje buvo vykdoma intensyvi gamyba, o geležinkelio linijai valdyti reikėjo atskiros dispečerinės, tačiau šiuo metu geležinkelis yra naudojamas bendrai veiklai su UAB „MV Steel Group“, su kuria yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuria vykdoma metalo žaliavų ir gaminių transporto ir prekybos veikla. Dispečerinė bus reikalinga veiklai vykdyti, todėl, esant būtinybei, ieškovas galėtų dispečerinę rekonstruoti pritaikydamas realiems veiklos poreikiams. NŽT reikalavimas atlaisvinti valstybinės žemės sklypą ir turimus statinius išregistruoti per du mėnesius yra nepagrįstas ir neracionalus. NŽT subjektyvi nuomonė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai nenaudojami, negali būti pagrindu reikalauti iš ieškovo atsisakyti nuosavybės teisių į jam priklausančius statinius ir savo sąskaita atlikti veiksmus, kuriais ieškovo nuosavybės teisės būtų panaikintos.
4. Atsakovė NŽT patikslintu priešieškiniu prašė: įpareigoti ieškovą ir atsakovę UAB „MV Steel Group“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,6788 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pastatą – dispečerinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir geležinkelio liniją bei pakrovimo ir iškrovimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir pateikti duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialui, kad daiktinės teisės, visi juridiniai faktai, susiję su šiais nekilnojamaisiais objektais, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro; jei ieškovas ir (ar) atsakovė UAB „MV Steel Group“ per 3 mėnesių terminą neįvykdys nustatyto įpareigojimo, paskirti ieškovui ir atsakovei UAB „MV Steel Group“ 30 Eur baudą į NŽT sąskaitą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti statiniai, pasibaigimo.
5. Atsakovė NŽT nurodė, kad terminuotomis valstybinės žemės nuomos 2004 m. gruodžio 28 d. sutartimis Nr. N19/2004-365, Nr. N19/2004-0364, Nr. N19/2004-0363, Nr. N19/2004-0362 buvo išnuomotos valstybinės žemės 0,6788 ha sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalys, nuomos sutarčių terminai baigėsi 2019 m. gruodžio 28 d. NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. sausio 21 d. atliko žemės sklypo patikrinimą vietoje Nr. FD-46-(14.8.129.) ir nustatė, kad valstybinis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra apaugęs savaiminių krūmų ir medžių želdiniais bei daugiametėmis žolėmis. Sklypo viduryje matyti galimo statinio pamatų dalys, betoninių plokščių tvoros dalis, betoniniai elektros stulpai. Išlikusios aikštelės yra seno cemento dangos, apaugusios savaiminiais želdiniais, dalyje stovi laikini statybinių atliekų surinkimo konteineriai. Žemės sklype yra primėtyta įvairių rūšies daiktų (padangų, statybinio laužo, stiklo, plastiko taros ir kt.). Žemės sklype pastato vientisųjų konstrukcijų nėra, todėl jo atstatyti nėra galimybės. Pakrovimo ir iškrovimo aikštelė yra įtrūkinėjusi, nėra jos dalių. Žemės nuomos santykiai yra pasibaigę, nuomos sutartis negali būti sudaryta, nes nėra pačių pastatų, taip pat nėra duomenų, kad buvo bandoma atstatyti statinius. NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 3 d. raštu Nr. 8SD-633-(14.8.125 E.) informavo ieškovą, kad valstybinės žemės nuomos sutartis yra išregistruota, ir paprašė atlaisvinti valstybinį žemės sklypą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, patikslintą priešieškinį atmetė: panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 8SD-633-(14.8.125E), kuriuo nurodyta per du mėnesius nuo šio rašto gavimo sutvarkyti, atlaisvinti valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir išregistruoti sunykusius nekilnojamuosius daiktus: pastatą – dispečerinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iš Nekilnojamojo turto registro; įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių sudaryti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su ieškovu.
7. Teismas nustatė, kad nors atsakovė, remdamasi žemės sklypo patikrinimo vietoje aktais, teigė, jog ginčo valstybinės žemės sklypas yra apaugęs savaiminiais krūmais ir žolėmis, išlikusios aikštelės seno cemento dangos dalyje stovi laikino statybinių atliekų surinkimo konteineriai ir kt., po šių aktų surašymo, bylos duomenimis, pasikeitė faktinės aplinkybės, kurios patvirtina, kad 2021 m. balandžio 20 d. trečiasis asmuo (atsakovė pagal priešieškinį) UAB „MV Steel Group“ įsigijo iš buvusios statinių bendraturtės 1/2 dalį pastato – dispečerinės ir 1/2 dalį pakrovimo ir iškrovimo aikštelės, 2021 m. balandžio 26 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) UAB „MV Steel Group“ buvo sudaryta panaudos sutartis (toliau – ir Panaudos sutartis), pagal kurią trečiasis asmuo įgijo teisę naudoti ir valdyti bendraturčiams priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini).
8. Teismo vertinimu, 2021 m. birželio 22 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (toliau – ir Protokolas) patvirtina, kad ginčo valstybinės žemės sklypas yra sutvarkytas, t. y. nelikę savaiminių želdinių, metalo / betono liekanų, ir kad statinių bendraturtis trečiasis asmuo (atsakovė pagal priešieškinį) UAB „MV Steel Group“ faktiškai ir visa apimtimi naudoja pastato – dispečerinės pagrindą bei pakrovimo ir iškrovimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), transporto ir metalų gaminių veiklai.
9. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pakrovimo ir iškrovimo aikštelė nėra įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (ji įregistruota kaip kito statinio priklausinys), neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl šios aikštelės nuosavybės teisės ir jos naudojimo, kadangi šios aplinkybės nustatytinos pagal bylos faktines aplinkybes. Pakrovimo ir iškrovimo aikštelė dėl savo savybių tarnauja ir gali toliau tarnauti pagal savarankišką paskirtį – ji yra naudojama ir gali būti toliau naudojama transporto priemonėms stovėti ir prekėms sandėliuoti. Tokiu būdu yra panaudojamos šio daikto vertingosios savybės, jos savininkui duodančios ekonominę naudą.
10. Teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantys ginčo statiniai neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo kriterijų, kuriems esant valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, todėl atsakovė įpareigotina sudaryti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.
11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės NŽT apeliacinį skundą, 2023 m. spalio 31 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.
12. Kolegija padarė išvadą, kad ginčo statinys – pakrovimo ir iškrovimo aikštelė (klasifikuojama kaip inžinerinis statinys) gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, jam suteiktas unikalus numeris. Šią išvadą, anot kolegijos, patvirtina ir byloje esantys duomenys – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašai, iš kurių matyti, kad ginčo pakrovimo ir iškrovimo aikštelė yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas.
13. Kolegija nusprendė, kad po pakrovimo ir iškrovimo aikštele esantis žemės plotas yra būtinas statiniui tarnauti, nes užtikrina patekimą į ją, atlieka bendrą kiemo funkciją, t. y. jis naudojamas ir pagal pakrovimo ir iškrovimo aikštelės naudojimo paskirtį – sandėliavimą, transporto priemonėms atvykti, pakrauti, iškrauti ir pan.
14. Kolegija nustatė, kad ginčo pakrovimo ir iškrovimo aikštelė, nurodyta kaip priklausanti pastatui – dispečerinei, yra naudojama kaip atskiras statinys, todėl, kolegijos vertinimu, negalima teigti, jog tai yra priklausinys, kuris sunyko su pagrindiniu daiktu. Pakrovimo ir iškrovimo aikštelė dėl savo savybių gali tarnauti pagal savarankišką paskirtį, nes ji gali būti naudojama pramoninei, pakrovimo, iškrovimo, sandėliavimo paskirčiai, kuri ir nurodyta byloje pateiktuose Nekilnojamojo turto registro išrašuose. Tokiu būdu, anot kolegijos, yra panaudojamos šio daikto vertingosios savybės, jos savininkui gali duoti ekonominę naudą. Kolegija nustatė, kad būtent tokiu būdu pakrovimo ir iškrovimo aikštelė yra faktiškai naudojama.
15. Anot kolegijos, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovės teiginys, jog, sunykus pagrindiniam daiktui – pastatui – dispečerinei, pakrovimo ir iškrovimo aikštelę, kaip priklausinį, ištiko pagrindinio daikto likimas, neturi pagrindo. Savininkai ne tik ketina, bet ir naudoja statinį pagal tiesioginę paskirtį, o tai sudaro sąlygas išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu.
16. Kolegijos vertinimu, atsakovės teiginius, kad žemės sklype nėra betono aikštelės, paneigia ieškovo pateiktas Protokolas, vaizdo įrašai, pirmosios instancijos teismo apžiūra vietoje. Tai, kad atsakovės patikrinimo metu nustatyta, jog žemės sklype yra matomi tik sumesti pamatų blokai, nesujungti į bendrą konstrukciją, apaugę medžiais, likusi viduryje žemės sklypo betono dangos aikštelė, apaugusi daugiamečiais medžiais ir krūmais, kuri naudojama konteineriams su šiukšlėmis ir pan. laikyti, nereiškia, kad ginčo statiniai nebuvo ketinami naudoti ir jie jau yra naudojami, todėl kolegija neturėjo pagrindo tenkinti priešieškinio.
17. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju ginčo statiniai nėra išnykę, nėra visiškai sugriuvę, sunaikinti ar nugriauti. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad žemės sklype tebeegzistuoja pastato – dispečerinės pagrindai ir pakrovimo ir iškrovimo aikštelė, kuri yra naudojama pagal paskirtį, o pats valstybinės žemės sklypas yra eksploatuojamas. Kolegijos vertinimu, konstatavus šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti statinių išnykimo fakto, todėl neatsiranda pagrindas išregistruoti juos ir daiktines teises į juos.
18. Kolegija nusprendė, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalį ieškovui atsirado galimybė pašalinti pažeidimus, sutvarkyti ginčo valstybinės žemės sklypą ir statinius naudoti pagal paskirtį, o tai ir buvo padaryta.
19. Kolegijos vertinimu, svarbi aplinkybė, kad trečiasis asmuo (atsakovė pagal priešieškinį) UAB „MV Steel Group“, nusipirkęs 1/2 dalį ginčo turto, tarpininkaujant antstoliui, tenkinus priešieškinį neturėtų galimybės to turto naudoti ir būtų įpareigotas jį sunaikinti ir išregistruoti, o tai, kolegijos įsitikinimu, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
20. Kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl funkcinio ryšio tarp pakrovimo ir iškrovimo aikštelės ir kitų ginčo statinių, svarbu ir tai, kad žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo statiniai, paskirtis – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, taigi valstybinės žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, nurodytą viešame registre.
21. Kolegija atkreipė dėmesį, kad 2001 metais buvo nuspręsta buvusios AB „Petrašiūnų konstrukcija“, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypą padalyti į 20 sklypų prie pastatų ir pastatus parduoti. 2004 metais parduodant statinius, pastatas – dispečerinė buvo su prierašu „nugriautas“, vėliau – „40 procentų pažeista“. Tokios būklės pastatus pardavus, jiems eksploatuoti buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. Kolegija pažymėjo, kad, kaip matyti iš byloje pateiktos informacijos, iš to, kad pramoninis kompleksas buvo išparduotas dalimis, parduota ginčo dispečerinė buvo neveikianti, ji nebuvo naudojama pagal paskirtį. Tačiau prie jos buvo aikštelė, ji galėjo būti naudojama ir šiuo metu yra naudojama pagal paskirtį (sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, kolegija nusprendė, kad valstybinės žemės nuomos sutartis iš esmės buvo sudaryta esant tokiai pačiai statinių faktinei padėčiai, kokia ji yra šios bylos nagrinėjimo metu. Tai reiškia, kad ieškovas, pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarčiai, turėjo pagrįstą lūkestį, jog jo turimiems statiniams eksploatuoti valstybinės žemės nuomos sutartis ir toliau bus sudaroma, kadangi statinių būklė iš esmės nepasikeitė.
22. Kolegija nusprendė, kad kadangi pakrovimo ir iškrovimo aikštelė pažeista, nėra pagrindo laikyti ją sunykusia, todėl atmetė atsakovės argumentus, kad ji netinkama naudoti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Atsakovė NŽT kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 31 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Teismai, spręsdami dėl byloje pateiktų reikalavimų, nesilaikė įstatyme nustatytų įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, nukrypo nuo šiais klausimais suformuotos kasacinio teismo praktikos. Teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir neįvertino to, kad valstybinės žemės sklype esantys statiniai yra sunykę ir nebeatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme keliamų reikalavimų, todėl privalo būti išregistruoti:
24.1.1. 2004 m. sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, pastatas (dispečerinė) buvo visiškai pastatytas (statinio baigtumas 100 proc.). Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad pastatas – dispečerinė visada buvo sugriuvęs ir niekada nebuvo naudojamas pagal paskirtį, yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad pastato – dispečerinės vietoje yra likę tik pavieniai statybiniai blokai, kurie tarpusavyje nėra sujungti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pastatas – dispečerinė nėra sunykęs.
24.1.2. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pakrovimo ir iškrovimo aikštelės pamatas yra pažeistas, suskaldytas pavieniais luitais, o išlikusios pakrovimo ir iškrovimo aikštelės dalys negali suteikti statiniui mechaninio atsparumo ir stabilumo. Faktas, kad išlikusios vien tik pamato dalys, o ne visa pamato konstrukcija, leidžia daryti išvadą, jog laikančiosios konstrukcijos neišlikusios, o statinys turėtų būti laikomas sugriuvusiu (sunykusiu) (statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 straipsnis). Konstatavus, kad nėra likusių laikančiųjų konstrukcijų, o likusios pamato dalys negali įgyvendinti laikančiosios konstrukcijos paskirties, pakrovimo ir iškrovimo aikštelė neatitinka Statybos įstatyme įtvirtintos statinio sąvokos. Be to, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ priedo 60.1 papunkčiu, asfaltbetonio dangos aikštelės gyvavimo trukmė – 15 metų, todėl ginčo pakrovimo ir iškrovimo aikštelės gyvavimo trukmė baigėsi 1987 metais. Nekilnojamojo turto registre taip pat nėra jokių duomenų, kad aikštelės danga būtų buvusi atnaujinta ar remontuota.
24.1.3. Geležinkelio linija yra sunykusi ir jos jau nebeįmanoma atstatyti, todėl ieškovas ir trečiasis asmuo turėjo būti įpareigoti išregistruoti statinį. Bylą nagrinėję teismai visiškai nesprendė dėl geležinkelio linijos išregistravimo. Teismai, nespręsdami klausimo dėl geležinkelio linijos išregistravimo, neišsprendė bylos iš esmės.
24.2. Atsakovė kasaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad jos į bylą pateikti įvairių laikotarpių faktinių duomenų patikrinimo aktai turi didesnę įrodomąją galią, todėl teismai, priimdami procesinius sprendimus, privalėjo vadovautis šiais įrodymais, kurie patvirtina, kad valstybinės žemės sklype jokia veikla nėra vykdoma.
24.3. Teismų įpareigojimas sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį su ieškovu neatitinka imperatyvaus teisinio reglamentavimo nuostatų. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, (toliau – STR 1.01.03:2017) aikštelė, kaip inžinerinis statinys, nėra automobilių stovėjimo aikštelė, todėl, priešingai nei vertino bylą nagrinėję teismai, transporto priemonių laikymas aikštelėje niekaip negali reikšti, kad statinys naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Be to, teismų nustatytos aplinkybės, kad aikštelė yra naudojama pakrauti, iškrauti ir prekėms sandėliuoti, neatitinka į bylą pateiktų įrodymų. Iš paties ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad pakrovimo ir iškrovimo aikštelės vietoje laikomos transporto priemonės, tačiau nėra jokių duomenų apie prekių sandėliavimą ar vykstančius pakrovimo, iškrovimo darbus. Pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarčiai ir nustačius, kad statiniai yra sunykę, o ieškovas neturi galiojančio statybą leidžiančio dokumento, spręstina, kad ieškovas ne tik negali, bet ir neketino naudotis statiniais pagal paskirtį, todėl nauja valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti sudaroma.
24.4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, pažeidė teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, o tai galėjo turėti įtakos priimant neteisingą sprendimą dėl pakrovimo ir iškrovimo aikštelės, kaip savarankiškai funkcionuojančio statinio, kvalifikavimo. Atsakovės teigimu, pakrovimo ir iškrovimo aikštelė priskirtina prie neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo statinių. Tokia aikštelė nelaikytina pagrindiniu daiktu, todėl nėra pagrindo ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinės žemės sklypo prie tokio statinio.
24.5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies nuostatas, jas taikydamas ir tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės nuomos sutartys galiojo nuo 2004 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 28 d., todėl ieškovas neįgijo teisės pašalinti valstybinės žemės nuomos sutarčių pažeidimų, nes nuomos sutartys su ieškovu jau buvo pasibaigusios.
25. Ieškovas ir trečiasis asmuo (atsakovė pagal priešieškinį) UAB „MV Steel Group“ atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 31 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo 2021 m. birželio 22 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio, dėl 2021 m. balandžio 26 d. ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos panaudos sutarties turinio, dėl faktinių duomenų patikrinimo aktų turinio aiškinimo, jų tikslų, priežastinio ryšio su valstybinės žemės sklypu, dispečerine ar aikštele nesudaro kasacijos pagrindų, nes tai yra fakto klausimas.
25.2. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukas, įrašą apie aikštelės naudojimą, pagrįstai konstatavo, kad ginčo statinių padėtis iš esmės pasikeitė – jie yra naudojami transportui ir sandėliavimui, krūmai iškirsti, aikštelė sutvarkyta. Taip pat iš statinių pardavimo fakto padarė pagrįstą išvadą, kad statiniai buvo, jie nebuvo sunykę, buvo pirkimo–pardavimo sutarties objektu, todėl jų egzistavimo faktas yra įrodytas.
25.3. Atsakovė NŽT, siekdama įrodyti aplinkybes, kad dispečerinė ir aikštelė yra sunykusios, turėjo pareigą įrodyti, kad minėtų statinių konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos, tačiau tokių duomenų atsakovė į bylą nepateikė.
25.4. Aplinkybė, kad aikštelė nėra įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (įregistruota kaip kito statinio priklausinys), neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl aikštelės nuosavybės teisės ir jos naudojimo, kadangi šios aplinkybės nustatytinos pagal bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju aikštelė dėl savo savybių tarnauja ir gali toliau tarnauti pagal savarankišką paskirtį – ji yra naudojama ir gali būti toliau naudojama pakrauti į transporto priemones, joms stovėti ir prekėms sandėliuoti. Dėl šių daikto savybių ir naudojimo daiktas negali būti vertinamas kaip neturintis apibrėžtos paskirties.
25.5. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 16 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, pasitelkęs matininkus su specialia sklypo ribų koordinačių matavimo įranga ir atlikęs vietos apžiūrą, nustatė, kad geležinkelio linija nepatenka į ginčo valstybinės žemės sklypo ribas, todėl vien ta aplinkybė, kad 2002 m. spalio 2 d. žemės sklypo plane pažymėta netiksli geležinkelio linijos vieta, nesudaro pagrindo įpareigoti ieškovą ir trečiąjį asmenį (atsakovę pagal priešieškinį) UAB „MV Steel Group“ išregistruoti geležinkelio liniją iš Nekilnojamojo turto registro. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės NŽT argumentą dėl geležinkelio linijos išregistravimo.
25.6. Nesutiktina su atsakovės NŽT pozicija, kad teismo įpareigojimas sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį su ieškovu neatitinka imperatyvaus teisinio reglamentavimo nuostatų. Byloje nustatyta, kad ginčo valstybinės žemės sklype yra ieškovui ir trečiajam asmeniui (atsakovei pagal priešieškinį) UAB „MV Steel Group“ nuosavybės teise priklausantys statiniai. 2021 m. balandžio 26 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) buvo sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo (atsakovė pagal priešieškinį) įgijo teisę visa apimtimi naudoti ir valdyti bendraturčiams priklausančius minėtus statinius. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo valstybinės žemės sklypas yra visiškai sutvarkytas, t. y. nelikę savaiminių želdinių, metalo / betono liekanų, ir kad statinių bendraturtis trečiasis asmuo (atsakovė pagal priešieškinį) UAB „MV Steel Group“ faktiškai ir visa apimtimi naudoja pastato – dispečerinės pagrindą bei pakrovimo ir iškrovimo aikštelę transporto ir metalų gaminių veiklai.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kasacinio nagrinėjimo dalyko ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
27. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Nurodyto straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas, inter alia (be kita ko), įpareigoti atsakovę sudaryti ginčo valstybinės žemės nuomos sutartį arba ginčo valstybinės žemės sklypą parduoti. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantys ginčo statiniai neatitinka Žemės įstatymo kriterijų, kuriems esant valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami be aukciono. Ši išvada apeliacine tvarka nebuvo ginčijama. Atsakovė NŽT kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos santykius. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismų procesinių sprendimų dalis dėl ginčo valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu nepatenka į šios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas.
Dėl valstybinės žemės nuomos be aukciono sąlygų
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės NŽT Sprendimą, kuriuo nurodyta per du mėnesius nuo Sprendimo gavimo sutvarkyti, atlaisvinti valstybinės žemės sklypą ir išregistruoti sunykusius ginčo statinius, ir įpareigoti atsakovę NŽT sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono tvarka. Atsakovė NŽT pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą ir trečiąjį asmenį atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, pašalinant ginčo statinius, kadangi nėra išlikusių pačių statinių ir nėra duomenų, kad buvo bandoma juos atstatyti.
30. Bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Taip siekiama kuo didesnės finansinės naudos iš išnuomoto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 60 punktas).
31. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nurodytais atvejais.
32. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrą nuostatą detalizuoja Žemės įstatymo 9 straipsnis. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d.), valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui; žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
33. Šiuos teisinius santykius taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad, vadovaujantis Taisyklėmis, išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 papunkčiuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose papunkčiuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai, arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.
34. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti valstybinės žemės nuomos teisinį reglamentavimą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota, pabrėžiant, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023, 16 punktas). Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-684/2018, 26 punktas).
35. Priimant sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės įgyvendinimo, sudarant valstybinės žemės sandorius turi būti laikomasi ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 26, 27 punktai; 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020, 26 punktas). Šiame straipsnyje, be kita ko, įtvirtinti visuomeninės naudos ir efektyvumo principai. Visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 punktas). Efektyvumo principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (VSTVNDĮ 9 straipsnio 2 punktas).
36. Pagal kasacinio teismo praktiką, pirminė valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu (lengvatine tvarka) sąlyga – statinio ar įrenginio buvimo valstybinėje žemėje faktas. Pažymėtina, kad teisė į valstybinės žemės nuomą be aukciono gali būti pripažįstama tik tokiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie teisėtai (nuomos ar nuosavybės teise) valdo valstybinėje žemėje esančius statinius. Be to, ne bet kokio statinio ar įrenginio buvimas valstybinėje žemėje sudaro pagrindą išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023, 19 punktas).
36.1. Pirma, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir Taisyklių 28 punkte yra išskirti statiniai, kurių buvimas valstybinėje žemėje nesuteikia jų savininkui ar nuomininkui teisės išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Sprendžiant pagal išskirtųjų (kaip neatitinkančių pirmiau nurodytų materialiosios teisės normų taikymo sąlygų) statinių pobūdį, darytina išvada, kad tik tokių statinių, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, buvimas valstybinėje žemėje atitinka aptariamą valstybinės žemės išnuomojimo ne aukcionu būdu sąlygą.
36.2. Antra, statinio, jeigu jis ir atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus, buvimo valstybinėje žemėje faktas per se (pats savaime) nėra pakankamas teisei į užstatytos valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka įgyti. Šios teisės įgijimas sietinas su būtinumu užtikrinti statinio savininko (nuomininko) galimybę įgyvendinti savo turimas teises į statinį, t. y. teisė nuomos pagrindu valdyti ir naudotis valstybine žeme turi būti reikalinga statinio savininko (nuomininko) teisėms į statinį įgyvendinti. Tai reiškia, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji yra užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 24–25 punktus). Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, 21 punktas).
37. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad teisinis reguliavimas, nustatantis teisę nuomoti statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad susiklosčius situacijai, kai savininkas negali valstybinėje žemėje esančių statinių naudoti pagal paskirtį dėl statinių būklės pablogėjimo, ypač jeigu tokia situacija susiklosto dėl veiksnių, kurie nepriklauso nuo savininko valios, įtakos, jis neturi (netenka) teisės naudoti valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, jeigu pagal galiojančius teisės aktus tokių statinių savininkas turi teisę atkurti statinius ir šią teisę jis įgyvendina tinkamai, per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 32 punktas; 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-278/2022, 29 punktas).
38. Taigi konkrečiu atveju išvada, ar ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turėjo teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, turi būti daroma įvertinus konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių bei patikrina apskųstus kasacine tvarka nurodytų instancijų teismų sprendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinis teismas iš naujo nenustato faktinių bylos aplinkybių, tačiau patikrina, ar ginčo santykiams pagal nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes buvo teisingai taikyta teisė.
39. Apibendrinant pirmiau išdėstytus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad, sprendžiant dėl ieškovo teisės lengvatine tvarka išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, visų pirma, reikia įvertinti, ar valstybinės žemės sklype yra išlikę ginčo statiniai – pastatas – dispečerinė, pakrovimo ir iškrovimo aikštelė ir geležinkelio linija. Antra, nustačius, kad minėti statiniai yra išlikę (nesunykę), vertintina, ar ieškovas šiuos statinius naudoja pagal jų tiesioginę paskirtį ir būtent jiems eksploatuoti reikalingas valstybinės žemės sklypas nuomos pagrindu. Jeigu statinių būklė pablogėjusi tiek, kad jų neįmanoma naudoti pagal tiesioginę paskirtį, vertintina, ar per protingą terminą ieškovas ėmėsi teisės aktuose nustatytų priemonių, būtinų statiniams atkurti (atstatyti, suremontuoti), kad juos vėl būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ir ar tam yra būtina išsinuomoti pageidaujamo dydžio valstybinės žemės sklypą.
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo, nustatant ginčo statinių (ne)buvimo faktą
40. Byloje kilo ginčas dėl ginčo statinių – pastato – dispečerinės, pakrovimo ir iškrovimo aikštelės, geležinkelio linijos – faktinio buvimo ir jų teisinio statuso. Atsakovė NŽT įrodinėjo, kad ginčo statiniai yra faktiškai sunykę, todėl turi būti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Ieškovas teigė priešingai, t. y. kad ginčo statiniai nėra išnykę.
41. CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
42. CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
43. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys.
44. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
45. Reikalavimas šaliai įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
46. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
47. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023, 45 punktas).
48. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškė dvejopo pobūdžio reikalavimus – prašė panaikinti šios nutarties 2 punkte nurodytą atsakovės Sprendimą ir pareiškė reikalavimą dėl savo teisių įgyvendinimo, t. y. prašė įpareigoti atsakovę sudaryti su juo valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono tvarka. Atsižvelgiant į tai, pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti šio savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis).
49. Nagrinėjant civilinę bylą dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, vertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė gali ir turi pateikti visus su pareikštais reikalavimais ar nesutikimu su jais susijusius argumentus ir motyvus, įrodymus. Jie ta apimtimi, kiek yra leistini ir susiję su ginčo dalyku, priimtini ir nagrinėtini teisme. Šioje byloje tai reiškia, kad ieškovas, pašydamas įpareigoti atsakovę su juo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono, privalėjo ne tik nuginčyti atsakovės priimtus sprendimus (paneigti juose nurodytus argumentus), bet ir pagrįsti, jog egzistuoja visos teisės aktuose nustatytos sąlygos, kurioms esant valstybinės žemės sklypas turi būti būtent jam, o ne jam kartu su trečiuoju asmeniu (atsakove pagal priešieškinį) UAB „MV Steel Group“, atsižvelgiant į teismų nustatytą aplinkybę, kad ginčo statiniai priklauso nuosavybės teise tiek ieškovui (1/2 dalis), tiek trečiajam asmeniui (atsakove pagal priešieškinį) UAB „MV Steel Group“ (1/2 dalis), išnuomojamas ne aukciono tarka. Atitinkamai atsakovė NŽT, nesutikdama su tokia ieškovo pozicija, turėjo teisę ir pareigą pateikti savo nesutikimo motyvus, pridėti juos patvirtinančius įrodymus.
50. Atsakovė NŽT kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėjusių teismų išvados nepagrįstos byloje esančiais įrodymais, teismai nevertino, kad byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog pastatas – dispečerinė yra naudojamas pagal paskirtį ir kad jis nėra sunykęs. Taip pat teismai nevertino geležinkelio linijos bei pakrovimo ir iškrovimo aikštelės sunykimo.
51. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl teisės pasinaudoti lengvatine valstybinės žemės nuomos tvarka, neturėtų formaliai remtis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie statinių būklę, o turėtų įvertinti jų (registro duomenų) pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023, 27 punktas). Vertinant, ar ginčo statiniai yra sunykę, atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą, t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 44 punktas; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023, 29 punktas). Vadinasi, nagrinėjamoje byloje ieškovas, siekdamas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį lengvatine tvarka, turėjo įrodyti, kad ginčo statinių (pastato – dispečerinės, pakrovimo ir iškrovimo aikštelės, geležinkelio linijos) konstrukcijos išlikusios arba likusios tik po žemės paviršiumi ne giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos. Tai reiškia, kad nustačius laikančiųjų konstrukcijų (būtent laikančiųjų konstrukcijų, o ne jų fragmentų ar liekanų), esančių ne giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi, egzistavimo faktą statinys negali būti laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 52 punktas).
52. Kaip matyti iš kasacine tvarka skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvuojamosios dalies, teismai nusprendė, kad tiek Panaudos sutartis, tiek Protokolas ir kartu su juo pateiktos nuotraukos, tiek pakrovimo ir iškrovimo aikštelės vaizdo įrašai patvirtina, jog valstybinės žemės sklype, kurio nuomos lengvatine tvarka siekia ieškovas, tebeegzistuoja pastato – dispečerinės pagrindai ir pakrovimo ir iškrovimo aikštelė, kuri yra naudojama pagal paskirtį, todėl nėra pagrindo konstatuoti ginčo statinių išnykimo fakto. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo statinių buvimo fakto, taip pat rėmėsi aplinkybėmis, kad: (i) trečiasis asmuo (atsakovė pagal priešieškinį) UAB „MV Steel Group“ 1/2 dalį ginčo statinių įsigijo iš buvusios ginčo statinių bendraturtės tarpininkaujant oficialiam asmeniui – antstoliui; (ii) ieškovas 2004–2019 m. buvo sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartis dėl ginčo statinių eksploatavimo, o statinių būklė nuo to laiko nėra pakitusi.
53. Byloje teismų nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartimis, kurių terminai baigėsi 2019 m. gruodžio 28 d., buvo išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalys ginčo statiniams eksploatuoti. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo statinių, tarp jų ir pastato – dispečerinės, būklės, vertino, jog minėtos valstybinės žemės nuomos sutartys 2004 m. buvo sudarytos esant tokiai pačiai faktinei situacijai, kuri yra šios bylos nagrinėjimo metu, t. y., 2004 m. parduodant ieškovui ginčo statinius, pastatas – dispečerinė buvo su prierašu „nugriautas“, vėliau – „40 proc. pažeistas“. Tokią savo išvadą apeliacinės instancijos teismas grindė 2002 m. ir 2004 m. Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, akivaizdu, kad, 2004 m. pardavus nebaigtą, nugriautu įvardijamą ir 40 proc. pažeistą pastatą – dispečerinę, jau 2004 m. buvo aišku, kad jis nėra naudojamas ir nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį kaip dispečerinė. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai galėjo suformuoti ieškovui pagrįstą lūkestį, kad valstybinės žemės nuomos sutartis ir toliau bus sudaroma.
54. Pažymėtina, kad byloje nėra pateiktos 2004 m. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, todėl nėra pagrindo spręsti, kokiomis sąlygomis jos buvo sudarytos. Taip pat 2002 m. sausio 3 d. suformuotame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad pastato – dispečerinės, kurio paskirtis – administracinė, baigtumas – 91 proc., nors ranka yra prierašas „nugriautas“, tačiau oficialiai nėra įrašų, kad pastatas – dispečerinė būtų nugriautas ar pažeistas. 2004 m. spalio 11 d. suformuotame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įraše nurodyta, kad pastato – dispečerinės, kurio paskirtis – administracinė, baigtumas – 100 proc., taip pat minėto išrašo 11 punkte nurodyta, kad, pagal 2004 m. kovo 10 d. kadastrinius matavimus, pastatas – dispečerinė fiziškai pažeistas (40 proc.), tačiau nepateikti dokumentai dėl pastato pažeistumo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. 2021 m. balandžio 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad pastato – dispečerinės būklė – „fiziškai pažeistas“, o baigtumas – 33 proc. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pritarti apeliacinės instancijos teismui, kad vien duomenys iš Nekilnojamojo turto registro išrašų sudaro pagrindą pripažinti, jog ginčo pastato – dispečerinės būklė nekinta nuo 2004 m. Tačiau pritartina atsakovės NŽT kasacinio skundo argumentams, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nepagrindžia fakto, jog valstybinės žemės nuomos sutartys, kurios buvo sudarytos 2004 m. ir baigėsi 2019 m., buvo sudarytos ginčo statiniams esant tokios pačios būklės, kokios jie yra dabar.
55. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje sprendžiama ne dėl (ne)tinkamo valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymo ar jos (ne)pratęsimo, o dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Todėl vien tai, kad su ieškovu buvo anksčiau sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys dėl ginčo statinių eksploatavimo, savaime nesudaro pagrindo ieškovui tikėtis naujos sutarties sudarymo. Be to, šiuo aspektu pritartina atsakovės kasacinio skundo argumentams, kad teismai, spręsdami šalių ginčą, nepagrįstai taikė bylos nagrinėjimo metu galiojusio Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalies nuostatą, įtvirtinančią, jog sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų, nes ši nuostata aktuali sprendžiant dėl galiojančių (nepasibaigusių suėjus sutarties terminui) valstybinės žemės nuomos sutarčių (ne)nutraukimo ir vykdymo.
56. Iš esmės pagrįsti kasacinio skundo argumentai, jog teismai, nustatydami faktą dėl ginčo statinių išlikimo, vertino ne visus byloje esančius įrodymus. Pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl ginčo statinių būklės, rėmėsi ieškovo ir trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) UAB „MV Steel Group“pateiktais įrodymais – Protokolu, prie jo pridėtomis nuotraukomis, Panaudos sutartimi, vaizdo įrašais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien ta aplinkybė, jog skundžiamoje nutartyje atskirai nepateiktas visų įrodymų (įskaitant atsakovės pateiktus 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. rugsėjo 30 d., 2022 m. spalio 24 d., 2022 m. lapkričio 28 d., 2023 m. kovo 1 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus, aerofotografines nuotraukas) teisinis vertinimas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėję teismai jų nevertino. Tačiau nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į tai, kad, įrodinėdamos ginčo statinių būklę, įrodymus teikė abi ginčo šalys, ir į tai, kad nurodytos aplinkybės dėl ginčo statinių būklės yra prieštaringos, teismai procesiniuose sprendimuose turėjo nurodyti, kodėl išvada dėl ginčo statinių būklės daroma ieškovo ir trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) UAB „MV Steel Group“, o ne atsakovės NŽT pateiktų įrodymų pagrindu ir kodėl atsakovės pateikti įrodymai laikomi nepatvirtinančiais jos įrodinėjamų aplinkybių (statinių išnykimo). To nepadarydami teismai pažeidė pirmiau nurodytas įrodymų vertinimo taisykles (žr. šios nutarties 47 punktą).
57. Apeliacinės instancijos teismas svarbia aplinkybe sprendžiant dėl ginčo statinių buvimo laikė aplinkybę, kad trečiasis asmuo (atsakovė pagal priešieškinį) UAB „MV Steel Group“ 1/2 dalį ginčo statinių nusipirko tarpininkaujant oficialiam asmeniui – antstoliui. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pats ginčo statinių pardavimo faktas, kai trečiasis asmuo (atsakovė pagal priešieškinį) UAB „MV Steel Group“ įsigijo 1/2 dalį ginčo statinių iš buvusios ginčo statinių bendraturtės, įrodo, kad ginčo statiniai yra, jie nėra sunykę ir kad jų egzistavimo faktas yra įrodytas. Teisėjų kolegija su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nesutinka.
58. Kaip teisingai pažymi atsakovė NŽT kasaciniame skunde, byloje nėra pateikta ginčo statinių įsigijimo sutartis. Bylą nagrinėję teismai ginčo statinių įsigijimo faktą nustatė iš byloje pateikto 2021 m. balandžio 4 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, kuriame nurodyta, kad trečiajam asmeniui (atsakovei pagal priešieškinį) UAB „MV Steel Group“ nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis ginčo statinių (pastato – dispečerinės, pakrovimo ir iškrovimo aikštelės, geležinkelio), įregistravimo pagrindas – 2021 m. balandžio 20 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. S-21-70-9605. Todėl nėra aišku, kokiomis sąlygomis ir kokios būklės tie statiniai trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) UAB „MV Steel Group“ buvo įsigyti, atsižvelgiant į tai, kad turto pirkėjas gali turėti savų tikslų įsigyjant turtą ir tie tikslai nebūtinai reiškia ketinimą naudoti perkamą turtą pagal tiesioginę jo paskirtį. Todėl pritartina atsakovei, kad pats ginčo statinių įsigijimo faktas neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl vieno iš valstybinės žemės nuomos sutarties elementų – ginčo statinių – buvimo (nesunykimo) fakto.
59. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ginčo statinių neišnykimą taip pat įrodo ieškovo ir trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) UAB „MV Steel Group“ sudaryta Panaudos sutartis, tačiau tokios savo išvados nepagrindžia konkrečiomis Panaudos sutarties nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien Panaudos sutarties sudarymo faktas taip pat savaime neįrodo aplinkybės, jog ginčo statiniai tebeegzistuoja valstybinės žemės sklype ir nėra išnykę, atsižvelgiant į kasacinio teismo jurisprudencijoje, nurodytoje šios nutarties 51 punkte, pateiktus kriterijus.
60. Protokole nurodyta, kad antstolis, vykdydamas trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) UAB „MV Steel Group“ pavedimą konstatuoti stovėjimo aikštelės naudojimo faktą, konstatavo tokias aplinkybes: „<...> dalis aikštelės išklota betono danga, kita dalis uždengta žvyru. Aikštelė yra naudojama: aikštelėje parkuojami lengvieji automobiliai, krovininiais automobiliai, vilkikai, aikštelėje sandėliuojama produkcija, produkcija pakraunama į atvykusį transportą <...>.“ Kaip teisingai pažymi atsakovė NŽT kasaciniame skunde, nurodytame antstolio faktinių aplinkybių Protokole apskritai nėra minimas pastatas – dispečerinė ar jo dalys, pvz., pagrindas, todėl Protokolas nesudaro pagrindo savaime konstatuoti pastato – dispečerinės (ar jo pagrindo) buvimo fakto.
61. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino, kad atsakovės NŽT patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, jog valstybinės žemės sklype matomi tik sumesti pamatų blokai, nesujungti į bendrą konstrukciją, apaugę medžiais ir pan., nereiškia, kad ginčo statiniai, įskaitant pastatą – dispečerinę, nebuvo ketinami naudoti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės nevertinant, ar yra išlikusios pastato – dispečerinės laikančiosios konstrukcijos ir (ar) pamatai, kaip nurodyta šios nutarties 51 punkte, nei iš byloje pateiktų nuotraukų, nei iš Protokolo, nei iš Panaudos sutarties, nei iš vaizdo įrašų negalima vienareikšmiškai nustatyti, kur yra pastatas – dispečerinė, ar jis yra išlikęs ir kaip jis yra naudojamas.
62. Minėta, kad asmuo, norintis pasinaudoti lengvatine valstybinės žemės nuomos tvarka, be kita ko, privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu, t. y. statinio naudingųjų savybių pritaikymu, ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina teisė į valstybinės žemės nuomą (žr. šios nutarties 36 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taip pat, kaip minėta nutarties 45, 48 punktuose, įrodinėjimo našta tokio pobūdžio ginčuose tenka asmeniui, norinčiam pasinaudoti lengvatine valstybinės žemės nuomos teise, o ne atvirkščiai – institucijai, priimančiai dėl to sprendimą.
63. Pažymėtina, jog vien teorinė galimybė eksploatuoti statinį nėra pakankama, kad valstybinės žemės sklypas, ant kurio yra toks statinys, būtų nuomojamas lengvatine tvarka. Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-701/2022, 24 punktas). Galiojančio teisinio reglamentavimo tikslų akivaizdžiai neatitiktų situacija, kai valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka būtų išnuomojamas ketinant ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti valstybinėje žemėje esančius statinius, o šių statinių vietoje statyti naujus statinius ar vykdyti tik kitą, su esamų statinių eksploatavimu nesusijusią, žemės sklype leidžiamą veiklą.
64. Akcentuotina ir tai, kad valstybinės žemės nuomos kontekste statinio savininko teisės bendrąja prasme ir statinio savininko teisės valstybinėje žemėje, kai ją siekiama išsinuomoti, negali būti tapatinamos, nes šių teisių apimtį riboja anksčiau aptartos visuomeninės naudos ir viešojo intereso apsaugos sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas Statybos įstatymo ir poįstatyminių statybą reglamentuojančių teisės aktų normas, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei statinys nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, jis gali būti visiškai ar iš dalies atkurtas dviem būdais (dviem statybos rūšimis): 1) rekonstrukcija; 2) kapitaliniu remontu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 36, 43 punktai; 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022, 37 punktas). Taigi, tais atvejais, kai statinys yra nusidėvėjęs, tik remonto ir rekonstrukcijos darbai, o ne nauja statyba reiškia statinio naudojimą pagal paskirtį Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto taikymo prasme.
65. Kasacinio teismo pažymėta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas valstybinės žemės sklypą išnuomoti ne aukciono būdu jame esančių statinių ar įrenginių eksploatavimo tikslais, svarbu įvertinti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2019, 43 punktas).
66. Nagrinėjamoje byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo pastato – dispečerinės paskirtis – administracinė. Teismų nustatyta ir ieškovo neginčijama aplinkybė, kad pastatas – dispečerinė yra stipriai sunykęs statinys ir valstybinės žemės sklype jo likę apie 33 procentus.
67. Ieškovas ieškinyje pripažino, jog kadangi geležinkelio linija bei pakrovimo ir iškrovimo aikštelė nėra naudojamos intensyviai, nėra reikalingas nuolat prie jos dirbantis geležinkelio darbuotojas ir atitinkamai nėra poreikio dispečerinės pastatui. Taip pat ieškovas ieškinyje nurodė, kad, didėjant bendros veiklos kartu su UAB „MV Steel Group“ mastui, dispečerinė bus reikalinga veiklai vykdyti, todėl ieškovas neabejojo, jog dispečerinė bus reikalinga veiklai vykdyti ir, esant būtinybei, turėtų galimybę dispečerinę rekonstruoti pritaikydamas realiems veiklos poreikiams. Šių ieškovo argumentų teismai nevertino. Nepaisant to, teismų nustatytos aplinkybės dėl pastato – dispečerinės naudojimo yra dviprasmiškos. Viena vertus, teismai teigia, jog byloje esantys įrodymai paneigia atsakovės teiginius, kad valstybinės žemės sklype pastato – dispečerinės nėra išlikę ir kad ginčo statiniai, įskaitant pastatą – dispečerinę, yra naudojami. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas vertino, kad iš byloje pateiktų duomenų spręstina, jog pastatas – dispečerinė niekada nebuvo naudojamas pagal paskirtį.
68. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino bylos aplinkybes, susijusias su ginčo pastato – dispečerinės naudojimu, teismai nenustatė aplinkybių, kad ieškovas būtų atlikęs kokius nors (bent) smulkius remonto darbus ar būtų ketinęs pastatą – dispečerinę remontuoti, bandęs pagerinti ginčo pastato – dispečerinės būklę ar būtų atlikęs kokius nors veiksmus, susijusius su ginčo pastato – dispečerinės naudojimu pagal jo paskirtį.
69. Atsakovė NŽT kasaciniame skunde taip pat ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą dėl ginčo pakrovimo ir iškrovimo aikštelės buvimo fakto nustatymo, argumentuodama, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pakrovimo ir iškrovimo aikštelės pamatas pažeistas, suskaldytas pavieniais luitais, o išlikusios aikštelės dalys negali suteikti statiniui mechaninio atsparumo ir stabilumo. Anot atsakovės NŽT, faktas, kad išlikusios vien tik pamato dalys, o ne visa konstrukcija, leidžia daryti išvadą, kad laikančiosios konstrukcijos neišlikusios, o pats statinys laikytinas sunykusiu.
70. Teisėjų kolegija pažymi, kad, šiuo atveju sprendžiant dėl ginčo pakrovimo ir iškrovimo aikštelės (ne)išnykimo, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytini šios nutarties 51 punkte nurodytoje kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuluoti išaiškinimai, todėl, kaip ir ginčo pastato – dispečerinės atveju, vien Panaudos sutartis ar ieškovo bei trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) UAB „MV Steel Group“ pateikti vaizdo įrašai bei fotonuotraukos, nevertinant, ar yra išlikusios konstrukcijos ir pan., savaime neįrodo šio statinio buvimo fakto.
71. Tai, jog Protokole, kuriuo remdamiesi teismai sprendė dėl pakrovimo ir iškrovimo aikštelės buvimo ir jos naudojimo, nurodyta, kad dalis aikštelės yra išklota betono danga, o kita dalis – uždengta žvyru, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog, remiantis šios nutarties 51 punkte nurodytu išaiškinimu, ginčo pakrovimo ir iškrovimo aikštelė, kaip inžinerinis statinys, yra išlikęs.
72. Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pakrovimo ir iškrovimo aikštelę kvalifikavo kaip savarankiškai funkcionuojantį statinį.
73. Kaip minėta šios nutarties 36 punkte, ne bet kokio statinio ar įrenginio buvimas valstybinėje žemėje sudaro pagrindą išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir Taisyklių 28 punkte yra išskirti statiniai, kurių buvimas valstybinėje žemėje nesuteikia jų savininkui ar nuomininkui teisės išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu: inžineriniai tinklai, laikinieji statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Tik tokių statinių, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, buvimas valstybinėje žemėje atitinka valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu sąlygą.
74. Nagrinėjamoje byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo pakrovimo ir iškrovimo aikštelė įregistruota kaip inžinerinis statinys, pastato – dispečerinės priklausinys, pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, statybos pabaigos metai – 1972 m.
75. Daiktai skirstomi į pagrindinius ir antraeilius pagal tai, ar jie yra savarankiški teisinių santykių objektai. CK 4.19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal CK 4.13 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, priklausiniai yra antraeiliai daiktai, kurie, skirtingai nei pagrindiniai daiktai (CK 4.12 straipsnis), negali būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Fakto, ar savarankiškas daiktas yra kito daikto priklausinys, nustatymas reikšmingas sprendžiant dėl daikto teisinio statuso ir jo pasikeitimo. CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 17 punktas).
76. Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.
77. Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje pateikta statinio sąvoka – tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
78. STR 1.01.03:2017 5 punkte nustatyta, kad statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius. Inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į grupes: susisiekimo komunikacijos (STR 1.01.03:2017 5.2.1 punktas); inžineriniai tinklai (STR 1.01.03:2017 5.2.2 punktas); hidrotechnikos statiniai (STR 1.01.03:2017 5.2.3 punktas) ir kiti inžineriniai statiniai (STR 1.01.03:2017 5.2.4 punktas). STR 1.01.03:2017 12 punkte taip pat nustatyta, kad kitos paskirties inžineriniai statiniai – fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti), transporterių galerijos, estrados, nuotekų valyklos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai). Kasacinio teismo pažymėta, kad STR 1.01.03:2017 pateiktas aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo neturinčių statinių sąrašas tėra pavyzdinis, STR 1.01.03:2017 paskirtis nėra skirstyti statinius į pagrindinius ir antraeilius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-695/2019, 27 punktas).
79. Statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ patvirtinimo“, (toliau – STR 1.12.06:2002) 5.1 punkte nustatyta, kad statinio gyvavimo trukmė – teorinis laikotarpis, per kurį statinys, normaliai jį naudojant (nuo statinio naudojimo pradžios iki jo nugriovimo) ir atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jis pastatytas, bei vietines klimato sąlygas, atitinka esminius statinio reikalavimus. STR 1.12.06:2002 priedo 60.1 punkte asfalto aikštelės, kaip kitos paskirties statinio, gyvavimo trukmė nurodyta 15 metų.
80. Sprendžiant dėl pakrovimo ir iškrovimo aikštelės teisinio kvalifikavimo, aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija yra reikšminga išviešinimo tikslais, o daiktų teisinis kvalifikavimas yra atliekamas išanalizavus materialiosios teisės normas, ištyrus esamas faktines aplinkybes, su jomis susijusius įrodymus bei atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2014). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-916/2019 20 punktą; 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021 26 punktą). Tai, ar minėta aikštelė tapo kitokio apibrėžto naudojimo statiniu, reikšmingos aplinkybės, pagal kurias galima nustatyti, ar šis statinys (aikštelė) yra (gali būti) naudojamas kaip savarankiškas daiktas pagal kitą paskirtį, pvz., kaip sandėliavimo, automobilių saugojimo aikštelės ir pan. Tokios reikšmingos aplinkybės yra statinio dydis (plotas), vieta, žemės sklypo, kuriame jie yra, paskirtis, naudojimo būdas, pobūdis ir kt. Pažymėtina, kad tokias reikšmingas aplinkybes turi įrodyti tai teigiantis asmuo, nagrinėjamoje byloje – ieškovas. Tačiau nekilnojamojo daikto, šiuo atveju – ginčo pakrovimo ir iškrovimo aikštelės, teisinis kvalifikavimas galimas tik nustačius jo buvimo (egzistavimo) valstybinės žemės sklype faktą.
81. Ieškovas ieškiniu teikė prašymą įpareigoti atsakovę NŽT lengvatine tvarka išnuomoti valstybinės žemės sklypą, be kita ko, motyvuodamas tuo, kad jam nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis geležinkelio linijos, esančios toje valstybinėje žemėje, kuri yra naudojama, nors ir ne taip intensyviai, bendrai veiklai kartu su UAB „MV Steel Group“ vykdant metalo žaliavų ir gaminių transporto ir gamybos veiklą. Tuo tarpu atsakovė NŽT patikslintu priešieškiniu prašė teismo įpareigoti ieškovą ir trečiąjį asmenį (atsakovę pagal priešieškinį) UAB „MV Steel Group“ atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, pašalinant, be kita ko, geležinkelio liniją, nes ji nėra išlikusi.
82. Kaip jau minėta šios nutarties 36 punkte, visų pirma, sprendžiant dėl ieškovo teisės lengvatine tvarka išsinuomoti valstybinės žemės sklypą geležinkelio linijai eksploatuoti pagal jos tiesioginę paskirtį, turi būti nustatyta faktinė aplinkybė, ar ginčo geležinkelio linija toje valstybinėje žemėje yra, t. y. nėra išnykusi. Nustačius faktą, kad geležinkelio linija nėra išnykusi, vertintina, ar ji naudojama pagal paskirtį. Šių faktinių aplinkybių įrodymo našta, kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, tenka ieškovui.
83. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl geležinkelio linijos buvimo, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atsakovės NŽT argumentus, pažymėjo, kad šios atsakovės akte fiksuota geležinkelio linija, nenurodant tikslios jos išsidėstymo vietos, t. y. ar ji įėjo į valstybinės žemės sklypo ribas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai taikė proceso teisės normas, be kita ko, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, ir, spręsdami dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškovu, nenustatė vienos iš būtinų tokios sutarties sudarymo elementų – ginčo geležinkelio linijos buvimo fakto. Kaip ir pakrovimo ir iškrovimo aikštelės atveju, sprendžiant dėl geležinkelio linijos buvimo fakto, mutatis mutandis taikytini šios nutarties 51 punkte nurodytoje kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuluoti išaiškinimai.
84. Aptariamu aspektu taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė – kad valstybinės žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo statiniai, paskirtis – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, taigi, anot apeliacinės instancijos teismo, valstybinės žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, nurodytą viešame registre. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl valstybinės žemės nuomos lengvatine tvarka, teisiškai reikšminga aplinkybė yra ieškovo siekis naudotis ne ginčo sklypu, o jame esančiais pastatais – pastatu – dispečerine, pakrovimo ir iškrovimo aikštele, geležinkelio linija (jei tokie apskritai faktiškai egzistuoja).
85. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovės NŽT kasaciniame skunde pateiktą argumentą, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnio 1 dalis): tinkamai neįvertinę byloje esančių įrodymų, konstatavo, jog valstybinės žemės sklype, kurio nuomos ne aukciono tvarka siekia ieškovas, egzistuoja ginčo statiniai (pastatas – dispečerinė, pakrovimo ir iškrovimo aikštelė, geležinkelio linija), jie nėra sunykę, taip pat naudojami pagal tiesioginę paskirtį. Taip pat teismų procesiniai sprendimai priimti pažeidus įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka, nukrypo nuo šioje nutartyje nurodytos kasacinio teismo praktikos, nes nenustatė šioms teisės normoms tinkamai taikyti būtinų faktinių aplinkybių dėl ginčo statinių (pastato – dispečerinės, pakrovimo ir iškrovimo aikštelės ir geležinkelio linijos) (ne)išnykimo, taip pat dėl ieškovo ketinimo naudoti šiuos ginčo statinius pagal jų tiesioginę paskirtį. Materialiosios teisės normų taikymas nenustačius joms taikyti reikšmingų faktinių bylos aplinkybių vertintinas kaip netinkamas jų taikymas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotas netinkamas proceso ir materialiosios teisės normų taikymas yra pagrindas panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti proceso normų pažeidimai yra esminiai, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl, panaikinus skundžiamus teismų procesinius sprendimus, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
86. Panaikinus skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas išspręsti šiam teismui. Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 20 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 7,15 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.