Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 m. KOVO 22 d. nutarimO Nr. 309 „DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“
PAKEITIMO
2020 m. spalio 14 d. Nr. 1138
Vilnius
1. Pakeisti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“:
1.1. Pakeisti 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. Nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme.“
1.2. Pakeisti 5.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„5.5. kai prieš apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus tuos atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo. Smurto aplinkybės ir motyvai nustatomi vadovaujantis teisėsaugos institucijų arba nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos išvadomis.“
1.3. Pakeisti 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) teritorinio skyriaus specialistai (atstovai) turi teisę dalyvauti tiriant sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, ūmias profesines ligas, jei gauna darbdavio (draudėjo) pranešimus apie įvykius; taip pat turi teisę dalyvauti tiriant lėtines profesines ligas, jei gauna Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) teritorinio skyriaus kvietimą.
Tais atvejais, kai Fondo valdybos teritorinis skyrius gauna Nuostatų 14 punkte nurodytus papildomus dokumentus ar nustato naujas įvykio aplinkybes, kurios gali turėti įtakos nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimui draudžiamuoju įvykiu, jis turi teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl papildomo tyrimo atlikimo (kreipiantis nurodomas asmens, dėl kurio prašoma atlikti papildomą tyrimą, vardas, pavardė ir gimimo data), o atliekant papildomą tyrimą privalo jame dalyvauti. Fondo valdybos teritorinio skyriaus specialistai (atstovai) dėl ginčytinų klausimų, susijusių su profesinės ligos nustatymu, tyrimu (diagnozės patvirtinimu ar paneigimu), taip pat su sprendimais dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo pagrįstumo ir papildomo tyrimo, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją, dalyvauti jos posėdžiuose, kuriuose sprendžiami ginčytini klausimai, ir dalyvauti atliekant profesinės ligos tyrimą.
Jeigu Fondo valdybos teritorinio skyriaus atstovai nesutinka su nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu, jie raštu išdėsto ir pateikia tyrėjui nesutikimo motyvus. Nesutikimo motyvai pridedami prie nelaimingo atsitikimo darbe akto ar profesinės ligos priežasčių tyrimo akto ir yra tyrimo medžiagos sudedamoji dalis.“
1.4. Pakeisti 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11. Nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais klausimus nagrinėja Fondo valdybos teritorinis skyrius, kuriame vykdoma draudėjo (įmonės, įstaigos, institucijos ar organizacijos, kurioje dirba (dirbo) ar tarnauja (tarnavo) apdraustasis) apskaita, o profesinių ligų – Fondo valdybos teritorinis skyrius pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų, karių ar asmenų, atliekančių alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kurių apskaita vykdoma Fondo valdybos Vilniaus skyriuje, naudojantis karinių ir joms prilygintų struktūrų apdraustųjų informacine duomenų baze (toliau kartu – pareigūnai ar kariai), nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais klausimus nagrinėja ir sprendimus dėl Įstatyme numatytų išmokų jiems skyrimo ir mokėjimo priima Fondo valdybos Vilniaus skyrius.“
1.5. Pakeisti 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12. Vykdydamas nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūrą, Fondo valdybos teritorinis skyrius pagal nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos patvirtinimo aktus ar institucijos, kurioje nukentėjusysis tarnauja (tarnavo), pateiktas šios institucijos nustatytos formos tyrimo komisijos išvadas (toliau – išvada), aktus ir gautus kitus Nuostatų 14 punkte nurodytus dokumentus vertina įvykio aplinkybes, laiką, vietą, asmens kreipimosi į gydymo įstaigą laiką ir kitas nelaimingam atsitikimui pripažinti draudžiamuoju įvykiu būtinas aplinkybes. Fondo valdybos teritorinis skyrius turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų (duomenų), pagal įvykio aplinkybes būtinų nelaimingam atsitikimui darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu (kreipiantis nurodomas asmens vardas, pavardė, gimimo data ir teiktini dokumentai (duomenys).“
1.6. Pakeisti 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13. Fondo valdybos teritoriniame skyriuje nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūra pradedama, kai Valstybinė darbo inspekcija (jos teritorinis skyrius), draudėjas (tyrimo komisija), pats nukentėjusysis ar asmuo, pretenduojantis gauti draudimo išmoką, pateikia nelaimingo atsitikimo darbe aktą (forma N-1 ar N-2), išvadą arba profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos patvirtinimo aktą, tyrimo medžiagą ir reikiamus dokumentus, nurodytus Nuostatų 14 punkte.“
1.7. Pakeisti 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13. Fondo valdybos teritoriniame skyriuje nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūra pradedama, kai Valstybinė darbo inspekcija (jos teritorinis skyrius), draudėjas (tyrimo komisija), pats nukentėjusysis ar asmuo, pretenduojantis gauti draudimo išmoką, pateikia nelaimingo atsitikimo darbe aktą (forma N-1 ar N-2), išvadą arba profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos patvirtinimo aktą, tyrimo medžiagą ir reikiamus dokumentus, nurodytus Nuostatų 14 punkte, arba kai šie aktai ir (ar) kiti dokumentai (duomenys) gaunami iš Valstybinės darbo inspekcijos pagal duomenų teikimo sutartį.“
1.8. Pakeisti 14 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„14. Vykdant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūrą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe aktu (forma N-1 ar N-2), išvada arba profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos patvirtinimo aktu, taip pat vertinami kiti prie aktų pridėti ar papildomai gauti dokumentai (duomenys):“.
1.9. Pakeisti 14.13 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.10. Pakeisti 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15. Fondo valdybos teritorinis skyrius, vykdydamas nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūrą, privalo nustatyti, ar:
15.1. įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje dirba (dirbo) ar tarnauja (tarnavo) apdraustasis, apskaita yra (buvo) vykdoma Fondo valdybos teritoriniame skyriuje tą dieną (tuo laikotarpiu), kai įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar buvo nustatyta ūmi profesinė liga;
15.2. draudėjas moka ar privalo mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas (išskyrus tuos atvejus, kai nurodytų įmokų mokėjimo terminai dar nepraėję arba kai šias įmokas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) lėšų moka valstybės biudžeto asignavimų valdytojai);
15.3. asmuo įrašytas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą arba draudėjas yra pateikęs Fondo valdybos teritoriniam skyriui pranešimą apie asmens, kuriam įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar nustatyta profesinė liga, valstybinio socialinio draudimo pradžią.“
1.11. Pakeisti 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16. Nuostatų 10–14 punktai netaikomi, jei nelaimingi atsitikimai darbe įvyko ar profesinės ligos nustatytos pareigūnams ar kariams, pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą privalomai draudžiamiems nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, kurie vykdo ar vykdė veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai. Tokiais atvejais išvadą pateikia institucija, kurioje tarnauja (tarnavo) pareigūnas ar karys. Išvada pateikiama Fondo valdybos Vilniaus skyriui. Išvadoje turi būti nurodytos visos Įstatymo 6 ir 7 straipsniuose nustatytos sąlygos ir aplinkybės, turinčios reikšmės nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą pripažįstant draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu, pareigūno ar kario vardas, pavardė, gimimo data.
Pareigūno ar kario nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūra pradedama, kai institucija, kurioje tarnauja (tarnavo) pareigūnas ar karys, pateikia išvadą. Nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu klausimą, vadovaujamasi tik išvada. Kiti su nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimu susiję dokumentai nepateikiami. Jeigu išvadoje trūksta informacijos sprendimui dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu priimti, nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą nagrinėjantis Fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipiasi į nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą tyrusį subjektą su motyvuotu prašymu suteikti papildomos informacijos, pagal įvykio aplinkybes būtinos nelaimingam atsitikimui darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu (kreipiantis nurodomas asmens vardas, pavardė, gimimo data ir konkretūs teiktini dokumentai (duomenys)). Prašoma informacija pateikiama, jeigu ji gali būti pateikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu.“
1.12. Pakeisti 17 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„17. Sprendimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar nustatytos profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu, kuriame turi būti nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, nuorašas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikiamas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (toliau – EGAS) arba kopija išsiunčiama registruotu paštu:“.
1.13. Pakeisti 17.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.14. Pakeisti 19 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.15. Pakeisti 24 punktą ir jį išdėstyti taip:
„24. Asmeniui, be pateisinamų priežasčių pažeidusiam elgesio nedarbingumo metu taisykles, nustatytas sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, ligos išmoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos. Fondo valdybos teritorinis skyrius nustato, ar priežastys pateisinamos. Pateisinamomis priežastimis laikoma: ūmus asmens sveikatos sutrikimas, stichinė nelaimė, nelaimingas atsitikimas, šeimos nario mirtis, ūmi liga, kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių buvo pažeistos elgesio nedarbingumo metu taisyklės. Priežastys pripažįstamos pateisinamomis, kai pateikiami ir (ar) gaunami jas patvirtinantys dokumentai ir (ar) duomenys.
Dokumentus su duomenimis apie galimus pareigūnų ar karių elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimus ir informaciją apie tai, kad elgesio nedarbingumo metu taisyklės pažeistos dėl nepateisinamų priežasčių, Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikia institucija, kurioje tarnauja pareigūnas ar karys. Vadovaujantis šiais dokumentais ir informacija, ligos išmoka Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos.“
1.16. Pakeisti 25 punktą ir jį išdėstyti taip:
„25. Jei asmuo tampa laikinai nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, nustatytos iki 2000 m. sausio 1 d., komplikacijų ar paūmėjimo arba jei įvykis nepripažįstamas draudžiamuoju (Nuostatų 23.1 papunktis), ligos išmoka mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.“
1.17. Pakeisti 28 punktą ir jį išdėstyti taip:
„28. Jeigu apskaičiuotas vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis yra didesnis už maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, ligos išmoka skaičiuojama pagal pastarąjį dydį.
Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio, 2 dydžių sumą dalijant iš teisės į atitinkamą išmoką atsiradimo metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).“
1.18. Pakeisti 29 punktą ir jį išdėstyti taip:
„29. Jeigu apskaičiuotas vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už minimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, ligos išmoka skaičiuojama pagal pastarąjį dydį.
Minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas 15 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio, dalijant iš teisės į atitinkamą išmoką atsiradimo metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).“
1.19. Papildyti 301 punktu:
„301. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti nustatomas asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų Įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatytu laikotarpiu, sumą dalijant iš 12.
Asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos netekto darbingumo periodinei kompensacijai apskaičiuoti (Įstatymo 3 straipsnio 8 dalis, 20 straipsnio 2 dalis) apskaičiuojamos šio asmens per paskutinius paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, skaičiuojant atgal nuo užpraeito kalendorinio mėnesio, buvusio prieš nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba ūmios profesinės ligos nustatymo mėnesį, pabaigos, turėtų draudžiamųjų pajamų sumą dalijant iš 12.“
1.20. Pakeisti 35 punktą ir jį išdėstyti taip:
„35. Jeigu asmens, gaunančio netekto darbingumo periodinę kompensaciją, netektas darbingumas pakartotinai sumažėja (Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis) iki Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų dydžių, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija už tą patį nelaimingą atsitikimą darbe ar nustatytą profesinę ligą mokama Nuostatų 30 punkte nustatyta tvarka.“
1.21. Pakeisti 43 punktą ir jį išdėstyti taip:
„43. Periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus gavėjai, vyresni kaip 18 metų, kurie mokosi įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas arba studijuoja pagal nuolatinės formos studijų programas, privalo per 30 kalendorinių dienų nuo kiekvienų mokslo metų atitinkamoje švietimo įstaigoje pradžios pateikti Fondo valdybos teritoriniam skyriui atitinkamos švietimo įstaigos išduotą pažymą apie jų mokymąsi, kurioje turi būti nurodomas asmens vardas, pavardė, gimimo data, patvirtinama, kad šis asmuo mokosi šioje švietimo įstaigoje, ir pateikiami duomenys apie mokslo trukmę ir formą (toliau – švietimo įstaigos išduota pažyma), išskyrus atvejus, kai duomenys apie mokymąsi, nurodyti švietimo įstaigos išduotoje pažymoje, gaunami elektroniniu būdu Nuostatų 58 punkte nustatyta tvarka. Jeigu per šiame punkte nurodytą terminą tokia pažyma nepateikiama ir duomenys apie mokymąsi negaunami elektroniniu būdu, laikoma, kad šie gavėjai neatitinka periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus mokėjimo sąlygos, nurodytos Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir išmokos mokėjimas jiems stabdomas. Iš naujo atsiradus Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytoms sąlygoms ir asmeniui pateikus atitinkamos švietimo įstaigos išduotą pažymą apie jo mokymąsi arba duomenis apie mokymąsi (asmens vardą, pavardę, gimimo datą, patvirtinimą, kad asmuo mokosi šioje švietimo įstaigoje, duomenis apie mokslo trukmę ir formą) gavus elektroniniu būdu, išmokos mokėjimas atnaujinamas.“
1.22. Pakeisti 44 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Mirusiojo vaikui, baigusiam bendrojo ugdymo programą ar jos dalį ir tais pačiais kalendoriniais metais pradėjusiam mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoti pagal nuolatinės formos studijų programą, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus už vasaros atostogų laiką išmokama, jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo mokslo metų toje švietimo įstaigoje pradžios jis pateikia švietimo įstaigos išduotą pažymą, patvirtinančią mokymąsi švietimo įstaigoje, išskyrus atvejus, kai duomenys apie mokymąsi, nurodyti švietimo įstaigos išduotoje pažymoje, gaunami elektroniniu būdu Nuostatų 58 punkte nustatyta tvarka. Nutraukus mokymąsi, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus baigiama mokėti Nuostatų 45 punkte nustatyta tvarka.“
1.23. Pakeisti 46 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Jei asmuo, turintis teisę gauti periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, dėl išmokos skyrimo kreipiasi į Fondo valdybos teritorinį skyrių po to, kai ši išmoka buvo paskirta kitiems asmenims, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus perskaičiuojama ir visiems periodinės draudimo išmokos gavėjams mokama nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį gautas paskutinis prašymas, pirmos dienos.“
1.24. Pakeisti 47 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Mirusiojo vaikai, vyresni kaip 18 metų, kurie apdraustojo mirties dieną mokosi įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas arba studijuoja pagal nuolatinės formos studijų programas, iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai, pateikia Fondo valdybos teritoriniam skyriui atitinkamos švietimo įstaigos išduotą pažymą apie mokymąsi, išskyrus atvejus, kai duomenys apie mokymąsi, nurodyti švietimo įstaigos išduotoje pažymoje, gaunami elektroniniu būdu Nuostatų 58 punkte nustatyta tvarka. Asmenų, kurie iki 18 metų buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), teisei į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus nustatyti duomenys apie neįgalumą (invalidumą) (asmens vardas, pavardė, nustatytas neįgalumo lygis, darbingumo lygis (invalidumo grupė), specialieji poreikiai, jo (jų) nustatymo termino pradžios ir pabaigos datos) gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį arba turi būti pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduota pažyma.“
1.25. Pakeisti 48 punktą ir jį išdėstyti taip:
„48. Mirusiojo šeimos nariai, pateikdami prašymus skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, Fondo valdybos teritorinį skyrių informuoja apie kitus jiems žinomus mirusiojo šeimos narius, draudžiamojo įvykio dieną turėjusius teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, nurodydami asmens vardą, pavardę, faktinės gyvenamosios vietos adresą. Jeigu asmenys patys nėra pateikę prašymų skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir šių asmenų giminystės ryšio ar santuokos su apdraustuoju nepatvirtina Gyventojų registro duomenys, Fondo valdybos teritorinis skyrius raštu arba elektroniniu būdu informuoja nurodytus asmenis apie galbūt egzistuojančią jų teisę į vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dalį ir nurodo šios teisės įgyvendinimo sąlygas, nustatydami ne ilgesnį kaip 3 mėnesių nuo informavimo rašto išsiuntimo dienos terminą Gyventojų registro duomenims patikslinti arba Nuostatų 55 punkte nurodytiems dokumentams, patvirtinantiems teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, pateikti.“
1.26. Pakeisti 51.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„51.2. Moteris, kuri laukiasi mirusiojo apdraustojo vaiko (-ų), iki vaiko (-ų) gimimo Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia prašymą skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią jos nėštumą, taip informuodama Fondo valdybos teritorinį skyrių, kad į vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dalį pretenduoja ir apdraustojo vaikas (-ai), gimsiantis (-ys) po jo mirties. Tokiu atveju atitinkama išmokos dalis paliekama būsimam (-iems) vaikui (-ams);“.
1.27. Pakeisti 52 punktą jį išdėstyti taip:
„52. Prašymą skirti Įsatyme nustatytas išmokas, išskyrus ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos išmoką, su Nuostatuose nurodytais dokumentais asmuo pateikia tam Fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuriame vykdoma draudėjo apskaita, o išmokas dėl profesinės ligos – Fondo valdybos teritoriniam skyriui pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, išskyrus pareigūnus ir karius (jie prašymus teikia Fondo valdybos Vilniaus skyriui). Asmuo prašymą dėl ligos išmokos gali pateikti bet kuriam Fondo valdybos teritoriniam skyriui. Jeigu asmuo prašymą pateikia kitam Fondo valdybos teritoriniam skyriui, prašymas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas persiunčiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka atitinkamam Fondo valdybos teritoriniam skyriui. Prašyme turi būti nurodomas asmens vardas, pavardė, gimimo data ir išmokos, dėl kurios kreipiamasi, rūšis. Jeigu asmuo yra pateikęs prašymą pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos jam skiriama pagal tą patį prašymą. Prašymas gali būti teikiamas atvykus į Fondo valdybos teritorinį skyrių (toliau – tiesiogiai), paštu arba per EGAS.“
1.28. Pakeisti 53 punktą ir jį išdėstyti taip:
„53. Prie prašymo skirti ligos išmoką turi būti pateikti šie dokumentai arba juos išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), konsulinio pareigūno, kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno patvirtintos kopijos:
53.1. Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, jei prašymas teikiamas ne per EGAS. Prašymą teikiant tiesiogiai, pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, kuris, įsitikinus asmens tapatybe, grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (dokumento kopija nedaroma); prašymą teikiant paštu, teikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
53.2. išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ir draudėjo (-ų) pranešimas išmokai skirti (forma NP-SD2). Nurodyto pranešimo (forma NP-SD2) formą, jos pildymo ir pateikimo taisykles tvirtina Fondo valdybos direktorius;
1.29. Pakeisti 53.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.30. Pakeisti 54.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„54.1. Lietuvos Respublikos piliečio pasas ar asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, jei prašymas teikiamas ne per EGAS. Prašymą teikiant tiesiogiai, pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, kuris, įsitikinus asmens tapatybe, grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (dokumento kopija nedaroma); prašymą teikiant paštu, teikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;“.
1.31. Pakeisti 54.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.32. Pakeisti 55.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„55.1. į išmoką pretenduojančio asmens Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, jei prašymas pateikiamas ne per EGAS. Prašymą teikiant tiesiogiai, pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, kuris, įsitikinus asmens tapatybe, grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (dokumento kopija nedaroma); prašymą teikiant paštu, teikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;“.
1.33. Pakeisti 55.9 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.34. Pakeisti 57 punktą ir jį išdėstyti taip:
„57. Įstatymo 11 straipsnyje nustatytos išmokos jų gavėjams, persikėlusiems nuolat gyventi į kitą valstybę ar gyvenantiems kitoje valstybėje, mokamos tarptautinėse sutartyse ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės aktai ar tarptautinės sutartys netaikomi, apdraustųjų asmenų šeimos nariai, gyvenantys trečiosiose šalyse ar persikėlę nuolat gyventi į trečiąją šalį ir turintys teisę į vienkartinę ir (ar) periodinę draudimo išmokas apdraustajam mirus, pateikia reikiamus dokumentus Nuostatų nustatyta tvarka.“
1.35. Pakeisti 58 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.36. Pakeisti 59 punktą ir jį išdėstyti taip:
„59. Kreipimosi dėl išmokos skyrimo data laikoma diena, kurią Fondo valdybos teritoriniame skyriuje gaunamas asmens prašymas skirti išmoką. Jeigu prašymas skirti išmoką siunčiamas paštu, kreipimosi data laikoma prašymo išsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude. Jeigu prie prašymo pridėti ne visi reikiami dokumentai arba gauti ne visi duomenys, kurių reikia išmokai skirti, ir prašymo skirti išmoką priėmimo metu trūkstami dokumentai ir duomenys pareiškėjui nebuvo nurodyti, Fondo valdybos teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos prašyme nurodytu būdu turi pranešti pareiškėjui, kokie dokumentai ar duomenys turi būti pateikti papildomai.“
1.37. Pakeisti 60 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.38. Pakeisti 61 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.39. Pakeisti 62 punktą ir jį išdėstyti taip:
„62. Nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą pripažinus draudžiamuoju įvykiu, sprendimas dėl išmokų (išskyrus vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją) skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ar duomenų gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos. Sprendimas dėl netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos skyrimo turi būti priimtas per 10 darbo dienų nuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimo apskundimo termino pabaigos, o tuo atveju, kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimas skundžiamas Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija), – nuo Ginčų komisijos sprendimo apskundimo termino pabaigos. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, gavusi skundą dėl darbingumo lygio nustatymo, kurio priežastis yra nelaimingas atsitikimas darbe arba profesinė liga, per 5 darbo dienas raštu praneša Fondo valdybai apie gautą skundą, nurodydama apskųsto sprendimo numerį ir datą. Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimas skundžiamas Ginčų komisijai, Ginčų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša Fondo valdybai apie gautą skundą, nurodydama apskųsto sprendimo numerį ir datą.“
1.40. Pakeisti 65 punktą ir jį išdėstyti taip:
„65. Atsisakęs skirti išmoką, Fondo valdybos teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos pareiškėjui pateikia per EGAS arba išsiunčia registruotu paštu sprendimo nuorašą. Sprendime turi būti nurodyta atsisakymo skirti išmoką priežastis ir informacija apie sprendimo apskundimo tvarką bei terminus.“
1.41. Pakeisti 72 punktą ir jį išdėstyti taip:
„72. Pereinamuoju laikotarpiu (iki pareigūnams ir kariams bus mokamos viso dydžio socialinio draudimo išmokos iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų) Fondo valdybos Vilniaus skyrius per 5 darbo dienas nuo sprendimo skirti socialinio draudimo išmoką priėmimo dienos raštu praneša institucijai, kurioje tarnauja (tarnavo) pareigūnas (-ai) ar karys (-iai), apie pareigūnui (-ams) ar kariui (-iams) paskirtą ir mokamą (išmokėtą) socialinio draudimo išmoką, nurodydamas pareigūno (-ų) vardą (‑us), pavardę (-es), gimimo datą (-as), pareigūnui (-ams) ar kariui (-iams) paskirtą ir mokamą (išmokėtą) socialinio draudimo išmoką. Kartu pateikiama informacija apie pareigūnui (-ams) ar kariui (-iams) iš institucijai, kurioje tarnauja (tarnavo) pareigūnas (-ai) ar karys (-iai), skirtų valstybės biudžeto asignavimų mokėtinos socialinio draudimo išmokos ar jos dalies pagal Įstatymą dydį, kurį apskaičiuoja Fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Institucija, kurioje tarnauja pareigūnas (-ai) ar karys (-iai), gavusi šią informaciją, pareigūnui (-ams) ar kariui (-iams) skiria ir moka kompensuojamojo uždarbio dalį, kuri apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos socialinio draudimo išmokos skirtumas.“
1.42. Pakeisti 73 punktą ir jį išdėstyti taip:
„73. Apdraustaisiais tapę atleisti vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir nuo 2017 m. sausio 1 d. išleisti į atsargą profesinės karo tarnybos kariai vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinei įstaigai ar krašto apsaugos sistemos institucijai, kurioje jie tarnavo paskiausiai, pateikia rašytinį laisvos formos prašymą dėl kompensuojamojo uždarbio dalies, kuri apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos socialinio draudimo išmokos skirtumas, skyrimo ir mokėjimo, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, gimimo datą, sąskaitą mokėjimo ar kredito įstaigoje, į kurią turėtų būti pervedama nurodyta kompensuojamojo uždarbio dalis. Gavusi šį prašymą, vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinė įstaiga ar krašto apsaugos sistemos institucija Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikia laisvos formos prašymą dėl informacijos apie mokėtiną kompensuojamojo uždarbio dalį ir paskirtas bei mokamas (išmokėtas) socialinio draudimo išmokas pagal Įstatymą gavimo, nurodydama asmens vardą, pavardę ir gimimo datą. Fondo valdybos Vilniaus skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos prašymo gavimo dienos raštu praneša šiai institucijai apie atleistam vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar išleistam į atsargą profesinės karo tarnybos kariui paskirtą ir mokamą (išmokėtą) socialinio draudimo išmoką, kartu pateikia informaciją apie atleistam vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar išleistam į atsargą profesinės karo tarnybos kariui iš vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinei įstaigai ar krašto apsaugos sistemos institucijai, kurioje jis tarnavo paskiausiai, skirtų valstybės biudžeto asignavimų mokėtinos socialinio draudimo išmokos ar jos dalies pagal Įstatymą dydį. Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinė įstaiga ar krašto apsaugos sistemos institucija, kurioje atleistas vidaus tarnybos sistemos pareigūnas ar išleistas į atsargą profesinės karo tarnybos karys tarnavo paskiausiai, gavusios šią informaciją, atleistam vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar išleistam į atsargą profesinės karo tarnybos kariui skiria ir moka Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensuojamojo uždarbio dalį, kuri apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos socialinio draudimo išmokos skirtumas.“