IV SKYRIUS
KONTROLĖS PROCEDŪRŲ VYKDYMO TVARKA
21. VLK ir TLK vykdo įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą pagal šias kontrolės kryptis:
21.1. kompensuojamųjų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo, kiekio, apskaitos, medicinos dokumentų pildymo kokybės ir norminių dokumentų laikymosi kontrolė;
21.2. siuntimų konsultuoti, hospitalizuoti ir (ar) atlikti brangiuosius tyrimus ir procedūras tinkamumo bei pagrįstumo kontrolė;
21.3. kompensuojamųjų palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų, sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos, ambulatorinės slaugos paslaugų namuose ir paliatyviosios pagalbos paslaugų prieinamumo, tinkamumo, kiekio, apskaitos, medicinos dokumentų pildymo kokybės ir norminių dokumentų laikymosi kontrolė;
21.4. kompensuojamųjų greitosios medicinos pagalbos paslaugų prieinamumo, tinkamumo, kiekio, apskaitos, medicinos dokumentų pildymo kokybės ir norminių dokumentų laikymosi kontrolė;
21.5. skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos paslaugų prieinamumo, tinkamumo, kiekio, apskaitos, medicinos dokumentų pildymo kokybės ir norminių dokumentų laikymosi kontrolė;
21.6. gydytojų specialistų suteiktų kompensuojamųjų ambulatorinių paslaugų prieinamumo, tinkamumo, kiekio, apskaitos, medicinos dokumentų pildymo kokybės ir norminių dokumentų laikymosi kontrolė;
21.7. kompensuojamųjų dienos chirurgijos, ambulatorinės chirurgijos, dienos stacionaro, stebėjimo ir skubiosios pagalbos paslaugų prieinamumo, tinkamumo, kiekio, apskaitos, medicinos dokumentų pildymo kokybės ir norminių dokumentų laikymosi kontrolė;
21.8. kompensuojamųjų specializuotų stacionarinio gydymo paslaugų prieinamumo, tinkamumo, kiekio, apskaitos, medicinos dokumentų pildymo kokybės ir norminių dokumentų laikymosi kontrolė;
21.9. kompensuojamųjų dantų protezavimo paslaugų prieinamumo, tinkamumo, kiekio, apskaitos, medicinos dokumentų pildymo kokybės ir norminių dokumentų laikymosi kontrolė;
21.10. medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo siuntimų išdavimo pagrįstumo kontrolė;
21.11. kompensuojamųjų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugų prieinamumo, tinkamumo, kiekio, apskaitos, medicinos dokumentų pildymo kokybės ir norminių dokumentų laikymosi kontrolė;
21.12. kompensuojamųjų brangiųjų tyrimų ir procedūrų prieinamumo, tinkamumo, kiekio, apskaitos, medicinos dokumentų pildymo kokybės ir norminių dokumentų laikymosi kontrolė;
21.13. kompensuojamųjų ankstyvosios ligų diagnostikos programose numatytų paslaugų tinkamumo, apskaitos, medicinos dokumentų pildymo kokybės ir norminių dokumentų laikymosi kontrolė;
21.14. PSDF lėšų kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti panaudojimo kontrolė;
21.15. kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių skyrimo ir išrašymo pagrįstumo kontrolė;
21.16. kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse teisėtumo kontrolė;
21.17. kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių gamybos, išrašymo ir išdavimo pagrįstumo, kiekio, apskaitos, medicinos dokumentų pildymo kokybės ir norminių dokumentų laikymosi kontrolė;
21.18. kompensuojamųjų nuomojamų medicinos priemonių ir medicinos priemonių (prietaisų), būtinų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, skyrimo teisėtumo kontrolė;
21.19. centralizuotai apmokamų vaistų, vakcinų bei medicinos pagalbos priemonių skyrimo teisėtumo ir su tuo susijusios apskaitos, medicinos dokumentų pildymo įstaigoje ar įmonėje kokybės kontrolė.
22. VLK ir TLK, vykdydamos įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą, atlieka kontrolės procedūras planine arba neplanine tvarka:
22.1. planinės kontrolės procedūros atliekamos pagal patvirtintus VLK ar TLK metinius ir ketvirtinius planus;
22.2. neplaninės kontrolės procedūros inicijuojamos, jei:
22.2.1. gaunama informacija, kad galėjo būti padaryta žala PSDF biudžetui arba pažeisti teisės aktų reikalavimai, arba kitu pagrindu kyla šie įtarimai,
22.2.2. gaunamas kompetentingos institucijos prašymas ar pavedimas atlikti įstaigos ar įmonės veiklos patikrinimą,
22.2.3. siekiama patikrinti, ar nesikartoja tų pačių teisės aktų reikalavimų pažeidimai, nustatyti ankstesnės kontrolės procedūros metu ar nagrinėjant paciento skundą pagal Draudžiamųjų skundų nagrinėjimo TLK taisykles,
22.2.4. atliekant stebėseną paaiškėja, kad teikiant kompensuojamąsias paslaugas ar išduodant (parduodant) kompensuojamąsias priemones galėjo būti padaryta žala PSDF biudžetui arba pažeisti teisės aktų reikalavimai.
23. Kiekvienais kalendoriniais metais TLK atrenka įstaigas ir įmones, kuriose numatoma atlikti planines kontrolės procedūras, pagal šiuos kriterijus:
23.1. VLK direktoriaus patvirtintą einamųjų metų prioritetinių TLK vykdomos kontrolės krypčių sąrašą ir rekomendacijas;
23.2. įstaigos ar įmonės rizikingumo laipsnį, apskaičiuotą vadovaujantis Asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su VLK ar TLK, veiklos rizikos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu VLK direktoriaus 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 1K-339 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos rizikos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
23.3. ankstesnių kontrolės procedūrų metu įstaigoje ar įmonėje nustatytus sistemingus ir (ar) kartotinius pažeidimus;
23.4. ankstesnių kontrolės procedūrų metu įstaigoje ar įmonėje nustatytą didžiausią žalą PSDF biudžetui TLK mastu;
23.5. iš esmės pasikeitusį įstaigos ar įmonės veiklos intensyvumą;
23.6. pakartotinai gautus pagrįstus pacientų skundus arba kompetentingų institucijų bei kitų šaltinių informaciją apie nustatytus pažeidimus;
23.7. gautus stebėsenos duomenis, pagal kuriuos teikiant kompensuojamąsias paslaugas ar išduodant (parduodant) kompensuojamąsias priemones galėjo būti padaryta žala PSDF biudžetui arba pažeisti teisės aktų reikalavimai.
24. Pirmaisiais įstaigos ar įmonės veiklos priežiūros metais už pirmojo planinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus negali būti taikomos poveikio priemonės, susijusios su įstaigos ar įmonės veiklos ribojimu. Paaiškėjus, kad įstaiga ar įmonė nesilaiko teisės aktų reikalavimų ar netinkamai juos taiko, nustatomas protingas (paprastai ne trumpesnis kaip vieno mėnesio) terminas šiems pažeidimams pašalinti. Ši išlyga netaikoma, jeigu poveikio priemonės yra būtinos ir neišvengiamos siekiant užkirsti kelią žalai, kuri gali būti padaryta teisės normų saugomoms vertybėms (įstaiga teikia paslaugas ne tuo veiklos adresu, kuris numatytas jos licencijoje, licencija yra sustabdyta arba panaikinta).
25. Įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdantys specialistai turi būti pasirašę VLK direktoriaus įsakymu, reglamentuojančiu VLK ir TLK informacijos saugą, patvirtintos formos konfidencialumo pasižadėjimą. Šis pasižadėjimas registruojamas ir saugomas įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovo nustatyta tvarka.
26. Vykdydami savo funkcijas, įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdantys specialistai privalo vadovautis kolegialumo, skaidrumo, nešališkumo, teisėtumo, sąžiningumo, viešumo, asmens duomenų apsaugos, kitais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais ūkio subjektų veiklos priežiūros principais ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis. Įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdantys specialistai turi būti deklaravę privačius interesus teisės aktų nustatyta tvarka. Šiems specialistams draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ir priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, jei tai kelia ar gali sukelti interesų konfliktą.
27. Kontrolės procedūra atliekama dviem etapais: pirmiausia atliekamas patikrinimas, po to – ekspertizė.
28. Atlikdama kontrolės procedūrą, įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdanti institucija, siekdama mažinti administracinę bei priežiūros naštą įstaigoms ir įmonėms, bendradarbiauja su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis.
29. Kontrolės procedūros metu nustačius, kad padaryta veika galimai turi nusikalstamos veikos požymių, procedūra sustabdoma (išskyrus atvejus, kai galima nesustabdžius užbaigti kontrolės procedūrą) ir kontrolės procedūros metu surinkta medžiaga perduodama kompetentingai institucijai. Kontrolės procedūra atnaujinama, kai priimamas baigiamasis procesinis sprendimas dėl nusikalstamos veikos arba jei atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, arba paaiškėja aplinkybės, leidžiančios objektyviai užbaigti kontrolės procedūrą. Sustabdymo laikotarpis nėra įskaitomas į kontrolės procedūrų terminus. Procedūra stabdoma ir atnaujinama TLK direktoriaus įsakymu.
30. Patikrinimui atlikti skiriami įstaigų ir įmonių priežiūrą vykdantys specialistai, turintys reikiamos kompetencijos efektyviai, proporcingai, nešališkai ir objektyviai įvykdyti kontrolės užduotis ir pasiekti jos tikslą. Patikrinimą atliksiančių specialistų skaičius parenkamas pagal planuojamo patikrinimo mastą, tikrinamos įstaigos ar įmonės dydį ir esamus žmogiškuosius išteklius. Negali būti skiriamas vienas asmuo patikrinimui atlikti. Jei patikrinimą atlikti pavedama 3 ir daugiau darbuotojų, sudaroma patikrinimo komisija. Komisijos darbui koordinuoti skiriamas pirmininkas – didžiausią tarnybinę patirtį ir (ar) kompetenciją tikrinamoje srityje turintis darbuotojas.
31. Patikrinimą atliekančių specialistų teisės:
31.1. pateikus įstaigos ar įmonės vadovui arba jį pavaduojančiam asmeniui VLK ar TLK direktoriaus įsakymą atlikti patikrinimą ir savo tarnybinį pažymėjimą, netrukdomai patekti į įstaigą ar įmonę ir atlikti įsakyme nurodytų jos veiklos sričių patikrinimą;
31.2. gauti visą reikiamą informaciją, įskaitant paciento medicinos dokumentų kopijas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros specialistų, pacientų ar jų atstovų žodinius ir raštiškus paaiškinimus, kuriuose pateikiama visa informacija apie pacientą (įskaitant informaciją apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, prognozę ir gydymą, taip pat visą kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą). Įstaiga, į kurią kreipiamasi, privalo pateikti šiame papunktyje nurodytą informaciją. Visa informacija apie pacientą ir asmens sveikatos priežiūros specialistus naudojama Apraše numatytais tikslais ir laikoma konfidencialia – ji gali būti atskleista kitiems asmenims tik teisės aktuose, reguliuojančiuose tokios informacijos tvarkymą, nustatytais pagrindais ir tvarka. Gaunant žodinius paaiškinimus, prireikus gali būti daromas garso įrašas. Garso įrašas laikomas sudedamąja patikrinimo medžiagos dalimi. Gaunant žodinius pacientų paaiškinimus telefonu, pokalbio pradžioje privaloma informuoti asmenį apie jo teisę nesutikti su žodinių paaiškinimų teikimu telefonu ir apie galimybę pateikti patikrinimą atliekantiems specialistams rašytinius paaiškinimus arba žodinius paaiškinimus atvykus į TLK;
31.3. reikalauti ir gauti visus su patikrinimu susijusius duomenis apie įstaigos ar įmonės darbo organizavimą, finansinę veiklą, kompensuojamųjų paslaugų teikimą ir joms skirtų lėšų panaudojimą, kompensuojamųjų priemonių išrašymą, išdavimą ir kt., prireikus daryti dokumentų kopijas arba išrašus;
31.4. gauti patalpas ir priemones patikrinimui atlikti (jeigu jis atliekamas tikrinamos įstaigos ar įmonės patalpose);
31.5. patikrinimo metu naudotis informacinių sistemų duomenimis;
31.6. patikrinimo metu naudotis viešai skelbiama ir prieinama informacija;
31.7. kreiptis į kitas viešojo administravimo institucijas, kitas įstaigas, įmones ar piliečius ir gauti iš jų reikiamą informaciją kontrolės užduotims įvykdyti;
31.8. nustačius teisės aktų pažeidimus, siūlyti įstaigų ar įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovui taikyti teisės aktų nustatytas poveikio priemones pažeidimus padariusiai įstaigai ar įmonei;
31.9. nustačius mažareikšmį teisės akto reikalavimo pažeidimą, pareikšti žodinę pastabą arba rašytinį nurodymą;
31.10. gali turėti kitų teisių, nustatytų įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
32. Patikrinimą atliekančių specialistų pareigos:
32.1. per nustatytą terminą pateikti patikrinimo pažymą įstaigos ar įmonės, kurioje buvo atliekamas patikrinimas, vadovui;
32.2. nustačius administracinio nusižengimo, baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų;
32.3. kitos pareigos, nustatytos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
33. Įstaigos ir įmonės teisės:
33.1. gauti įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos konsultaciją ar kitą informaciją teisės aktų reikalavimų taikymo klausimais pagal šios institucijos kompetenciją;
33.2. būti informuotoms apie patikrinimo užduotis ir pagrindą;
33.3. reikalauti iš patikrinimą atliekančių specialistų laikytis Aprašo reikalavimų;
33.4. kreiptis į įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovą dėl patikrinimą ar ekspertizę atliekančių specialistų įgaliojimų viršijimo ar kitų neteisėtų veiksmų (neveikimo) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka;
33.5. skųsti jų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos sprendimus teisės aktų nustatyta tvarka;
33.6. sudaryti su TLK ar VLK, sudariusia su tikrinama įstaiga ar įmone sutartį dėl kompensuojamųjų paslaugų teikimo ir (ar) kompensuojamųjų priemonių išrašymo, išdavimo (pardavimo), panaudojimo ir šių paslaugų bei priemonių apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis, sutartį dėl žalos atlyginimo dalimis, jei atliekant kontrolės procedūrą nustatyta žala PSDF biudžetui yra didesnė nei 15 proc. mėnesinės sutartinės sumos. TLK darbuotojas, atsakingas už apskaitą (jo nesant – jį pavaduojantis asmuo), užtikrina grąžintinos PSDF biudžeto lėšų sumos įtraukimą į apskaitą. Įstaigos ir įmonės, sudarydamos sutartį dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo dalimis, įsipareigoja tam tikrą laikotarpį kiekvieną mėnesį mokėti nurodyto dydžio įmokas. Konkretų žalos atlyginimo terminą ir mėnesinių įmokų dydį nustato įstaiga ar įmonė ir TLK atstovas sutartimi, atsižvelgdami į žalos dydį:
33.6.1. jeigu žala PSDF biudžetui sudaro nuo 15 proc. iki 30 proc. mėnesinės sutartinės sumos, ji turi būti grąžinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius;
33.6.2. jeigu žala PSDF biudžetui sudaro nuo 30 proc. iki 50 proc. mėnesinės sutartinės sumos, ji turi būti grąžinama ne vėliau kaip per 6 mėnesius;
33.6.3. jeigu žala PSDF biudžetui viršija 50 proc. mėnesinės sutartinės sumos, ji turi būti grąžinama ne vėliau kaip per 12 mėnesių;
33.7. turėti kitų teisės aktuose nustatytų teisių.
34. Įstaigos ir įmonės pareigos:
34.1. suteikti patalpas ir priemones patikrinimui atlikti;
34.2. pateikti visus su patikrinimu susijusius dokumentus, kuriuose nurodomi pacientų medicininių apžiūrų ir tyrimų duomenys, taip pat duomenys apie įstaigos ar įmonės darbo organizavimą, finansinę veiklą, kompensuojamųjų paslaugų teikimą ir PSDF biudžeto lėšų panaudojimą, kompensuojamųjų priemonių išrašymą, išdavimą (pardavimą) bei panaudojimą, taip pat kitus reikiamus dokumentus patikrinimui atlikti;
34.3. pateikti įstaigos ar įmonės vadovų, kitų darbuotojų ir jų atstovų žodinius ir raštiškus paaiškinimus;
34.4. netrukdyti patikrinimą atliekantiems specialistams vykdyti kontrolės užduotis;
34.5. vykdyti ekspertizės pažymoje nurodytus sprendimus.
35. Kontrolės procedūra inicijuojama įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovo įsakymu (arba vadovaujantis VLK direktoriaus įsakymu dėl rotacinės kontrolės procedūros atlikimo) atlikti patikrinimą, kuriame nurodoma:
35.1. patikrinimą atliekantys specialistai ir, jei sudaroma patikrinimo komisija, jos pirmininkas;
35.2. įstaigos ar įmonės, kurioje numatoma atlikti patikrinimą, pavadinimas;
35.3. kontrolės užduotys, nurodant kompensuojamąsias paslaugas ir (ar) kompensuojamąsias priemones;
35.4. tikrinamasis laikotarpis;
35.5. patikrinimo pradžios ir pabaigos datos;
35.6. pažymos surašymo data.
36. Jeigu kontrolės užduoties pagal kompetenciją negali atlikti įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos specialistai, jos vadovas gali kreiptis į kitas institucijas dėl tarnybinės pagalbos.
37. Įsakymas atlikti planinį patikrinimą pateikiamas įstaigai ar įmonei ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki numatomos patikrinimo pradžios datos (išskyrus atvejus, kai patikrinimas atliekamas remiantis informacinės sistemos „Sveidra“, ESPBI ir kt. sistemų duomenimis ir iš įstaigų ar įmonių nereikalaujama pateikti medicinos dokumentų). Kartu pateikiamas preliminarus numatomų tikrinti objektų (dokumentų, patalpų, gaminių ir pan.) sąrašas. Patikrinimą atliekančių specialistų reikalavimu turi būti pateikiami ir kiti su patikrinimu susiję dokumentai. Jeigu įstaigos ar įmonės patikrinimą numatoma atlikti tuo pačiu metu, kai ją tikrina kitos ūkio subjektų veiklą prižiūrinčios institucijos, įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdanti institucija suderina su tikrinama įstaiga ar įmone planinės kontrolės procedūros pradžios datą. Įsakymo pateikimo terminas netaikomas neplaninėms kontrolės procedūroms.
38. Patikrinimas gali būti atliekamas įstaigoje ar įmonėje arba jos veiklos priežiūrą vykdančioje institucijoje.
39. Jeigu įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdanti institucija nagrinėja įstaigos ar įmonės pateiktus dokumentus, tiesiogiai susijusius su patikrinimu, šios patalpose ir nusprendžiama šiuos dokumentus pasiimti į TLK, šių dokumentų perdavimas turi būti tvirtinamas aktu, kurį pasirašo juos perduodantys ir priimantys asmenys, nurodydami vardą, pavardę, pareigybę ir dokumentų perdavimo datą.
40. Patikrinimą atliekantys specialistai pagal kompetenciją patikrina pateiktus dokumentus ir atrenka tuos, kuriuose yra duomenų ir faktų, leidžiančių įtarti neatitiktis. Šiuos atrinktus dokumentus dar kartą peržiūri visi patikrinimą atliekantys specialistai. Jeigu jų nuomonės dėl nustatytų duomenų ir faktų, kurie gali būti įvardijami kaip pažeidimai ar neatitiktys, nesutampa, tai nurodoma įrašomoje į patikrinimo pažymą pastaboje. Šie dokumentai, taip pat dokumentai, pagal kurių duomenis nustatoma, kad gali būti padaryta žala PSDF biudžetui, gali būti kopijuojami ir saugomi įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančioje institucijoje.
41. Patikrinimas turi būti atliekamas ir patikrinimo pažyma surašoma ne vėliau kaip per 50 darbo dienų nuo įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovo įsakyme numatyto patikrinimo pradžios datos.
42. Neplaninės kontrolės procedūros pirmojo etapo – patikrinimo – terminą nustato įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovas, įvertinęs patikrinimo užduotį, bet patikrinimas turi būti atliktas ir patikrinimo pažyma surašyta ne vėliau kaip per Aprašo 41 punkte numatytą terminą.
43. Patikrinimo metu paaiškėjus, kad nustatytos patikrinimo trukmės ar patikrinimo komisijos narių nepakanka, taip pat paaiškėjus, kad patikrinimo apimtis turi būti didesnis, nei buvo numatyta, šios komisijos pirmininkas (jeigu jo nėra – vienas iš asmenų, atliekančių patikrinimą) apie tai informuoja įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovą. Įvertinęs kontrolės užduotį ir objektyvias priežastis, dėl kurių ji negali būti tinkamai įvykdyta, įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovas papildo (pakeičia) įsakymą dėl patikrinimo atlikimo.
44. Patikrinimas baigiamas pažymos surašymu. Patikrinimo pažymoje nurodoma:
44.1. patikrinimo pažymos numeris, surašymo data;
44.2. įstaigos ar įmonės pavadinimas;
44.3. įsakymo, kuriuo vadovaujantis buvo atliktas patikrinimas, data, numeris ir pavadinimas;
44.4. data, kai buvo pradėtas patikrinimas;
44.5. kontrolės užduotys ir tikrinamasis laikotarpis;
44.6. specialistų, atlikusių patikrinimą, vardai, pavardės, pareigos;
44.7. įstaigos ar įmonės darbuotojų (jei jie dalyvauja patikrinime) vardai, pavardės ir pareigos;
44.8. teisės aktų, kuriais buvo vadovaujamasi atliekant patikrinimą, sąrašas;
44.9. patikrinimo metu nustatytos neatitiktys (jei jos nustatomos), aprašomos nurodant konkrečias norminių teisės aktų nuostatas, kurios buvo pažeistos;
44.10. patikrinimo metu nustatyti faktai, dėl kurių nesutampa patikrinimo komisijos narių nuomonės;
44.11. patikrinimo metu nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai arba rašytiniai nurodymai;
44.12. jeigu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas – nurodomi registracijos data ir numeris, administracinio nusižengimo požymiai ir atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnis;
44.13. dokumentai, kurie nebuvo pateikti patikrinimą atliekantiems specialistams;
44.15. patikrinimo išvados (nurodomas pažeidimas, pažeistas teisės aktas ir galima žala PSDF biudžetui);
44.16. informacija apie VLK vykdomą grįžtamojo ryšio apklausą, kuri atliekama vadovaujantis Grįžtamojo ryšio su ūkio subjektais, sudariusiais sutartį su VLK ir (ar) TLK, užtikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu VLK direktoriaus 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1K-70 „Dėl Grįžtamojo ryšio su ūkio subjektais, sudariusiais sutartį su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir (ar) teritorinėmis ligonių kasomis, užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, siekiant sužinoti įstaigos ar įmonės nuomonę apie jos veiklos patikrinimą;
44.17. pastaba apie tai, kad pažymoje gali būti konfidencialios ar kitaip teisiškai saugomos informacijos, kurios turinio neteisėtas atskleidimas, platinimas, kopijavimas ar kitoks naudojimas bus laikomas įstatymų pažeidimu ir užtrauks teisinę atsakomybę;
44.18. įstaigos ar įmonės vadovo teisės:
44.18.1. per 14 darbo dienų nuo patikrinimo pažymos gavimo dienos pateikti įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovui savo pastabas, patikslinimus ir paaiškinimus, juos pagrindžiančius dokumentus ir pareikšti pageidavimą dalyvauti patikrinimo rezultatų svarstyme arba jo atsisakyti;
44.18.2. motyvuotu raštu kreiptis į įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovą dėl pastabų, patikslinimų ir paaiškinimų pateikimo termino pratęsimo. Šis terminas negali būti pratęstas daugiau negu 7 darbo dienomis;
44.19. kita reikiama informacija.
45. Patikrinimo pažymoje ir jos prieduose pacientų asmens duomenys turi būti nurodomi taip, kad būtų užtikrinta asmens duomenų apsauga.
46. Patikrinimo pažymą pasirašo visi patikrinimą atlikę specialistai.
47. Rengiama elektroninė patikrinimo pažyma TLK dokumentų valdymo informacinėje sistemoje ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios pažymos pasirašymo dienos išsiunčiama, vadovaujantis TLK patvirtintomis dokumentų valdymo taisyklėmis, įstaigos ar įmonės vadovui (jo įgaliotam asmeniui) ir VLK ar atitinkamai TLK (atsižvelgiant į tai, su kuria iš šių institucijų įstaiga ar įmonė yra sudariusi sutartį).
48. Jei rengiamas patikrinimo pažymos popierinis variantas, jis surašomas dviem arba trimis egzemplioriais (jei kontrolės procedūrą atliko TLK, nesudariusi sutarties su įstaiga ar įmone). Vienas patikrinimo pažymos egzempliorius (su priedais) saugomas įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančioje institucijoje. Patikrinimo pažyma ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios pažymos pasirašymo dienos išsiunčiama, vadovaujantis TLK patvirtintomis dokumentų valdymo taisyklėmis, įstaigos ar įmonės vadovui (jo įgaliotam asmeniui) ir VLK ar atitinkamai TLK (atsižvelgiant į tai, su kuria iš šių institucijų įstaiga ar įmonė yra sudariusi sutartį). Įstaigos ar įmonės vadovui patikrinimo pažymos egzempliorius gali būti įteikiamas asmeniškai, siunčiamas registruotu laišku arba per E. pristatymo sistemą, taip pat faksu ar elektroniniu paštu. Šiais atvejais turi būti patvirtinamas pažymos gavimas. Jei pažymos gavimas nepatvirtinamas, laikoma, kad ji įteikta praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos.
49. Patikrinimo pažyma užregistruojama įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos patikrinimo pažymų registre.
50. Įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovas, pasibaigus patikslinimų, paaiškinimų ir pastabų pateikimo terminui, įsakymu paveda atlikti ekspertizę.
51. Bendra TLK ir (ar) VLK ekspertizė inicijuojama kontrolės procedūrą atliekančios TLK pagal VLK direktoriaus patvirtintas prioritetines kryptis, atskiru VLK direktoriaus pavedimu arba formuojant bendrą praktiką.
52. Ekspertizę atliksiančių specialistų skaičius parenkamas atsižvelgiant į patikrinimo mastą, tikrinamos įstaigos ar įmonės dydį ir esamus žmogiškuosius išteklius. Ekspertizės negali atlikti vienas asmuo arba patikrinimą atlikę specialistai. Jei ekspertizę atlikti pavedama 3 ir daugiau darbuotojų, sudaroma ekspertizės komisija. Komisijos darbui vadovauja vyresnysis ekspertas.
53. Įstaigos ar įmonės veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovo įsakyme atlikti ekspertizę nurodoma:
53.1. vyresnysis ekspertas ir kiti ekspertizę atliekantys asmenys;
53.2. įstaigos ar įmonės, kurioje buvo atliekamas patikrinimas, pavadinimas;
53.3. patikrinimo pažymos data ir numeris;
53.4. ekspertizės atlikimo terminas;
53.5. kiti reikiami duomenys ekspertizei atlikti.
54. Jeigu įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos specialistai pagal kompetenciją negali atlikti ekspertizės, šios institucijos vadovas kreipiasi į kitas institucijas dėl tarnybinės pagalbos.
55. Ekspertizei atlikti skiriami įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos darbuotojai arba VLK ir visų TLK specialistai, turintys reikiamą kompetenciją efektyviai, proporcingai, nešališkai ir objektyviai įvertinti patikrinimo pažymoje nurodytus duomenis ir išvadas, patikrinimo metu įstaigos ar įmonės pateiktus paaiškinimus ir papildomus duomenis, nustatyti neatitiktis, dėl kurių padaryta žala PSDF biudžetui, ir šios žalos dydį, pateikti siūlymus dėl neatitikčių ir jų atsiradimo prielaidų šalinimo. Jei įstaiga nesutinka su patikrinimo pažymoje nustatytais teisės aktų pažeidimais ar nesutinka su teisės aktų taikymu, ekspertizei atlikti skiriamas ir specialistas, turintis teisinį išsilavinimą. Didžiausią tarnybinę patirtį ir (ar) kompetenciją tikrinamoje srityje turintis patikrinimą organizavusios TLK darbuotojas skiriamas vyresniuoju ekspertu.
56. Vyresniojo eksperto teisės:
56.1. reikalauti iš įstaigos ar įmonės papildomos medžiagos ir duomenų;
56.2. nustatyti posėdžio, kuriame bus svarstomi patikrinimo rezultatai, datą, sukviesti į jį patikrinimą atlikusius specialistus ir įstaigos ar įmonės atstovus;
56.3. jei ekspertizę atlieka 2 asmenys, priimti sprendimą dėl galutinių ekspertizės išvadų;
56.4. siūlyti įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovui:
56.4.1. sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo, efektyvesnio įstaigos ar įmonės veiklos organizavimo,
56.4.2. tobulinti atitinkamus teisės aktus ar taikyti kitas prevencines priemones įstaigų ir įmonių veiklos priežiūros tikslui pasiekti;
56.4.3. per nurodytą terminą atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą.
57. Vyresniojo eksperto pareigos:
57.1. organizuoti patikrinimo pažymoje pateiktų duomenų ir išvadų, patikrinimo metu įstaigos ar įmonės pateiktų paaiškinimų (jei jie buvo teikiami) ir papildomų duomenų analizės atlikimą, šių duomenų, išvadų ir paaiškinimų pagrįstumo ir teisingumo vertinimą, žalos PSDF biudžetui nustatymą, ekspertizės rezultatų įforminimą;
57.2. jei ekspertizės metu paaiškėja, kad dėl objektyvių priežasčių ekspertizė gali užtrukti, kreiptis į įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovą dėl ekspertizės termino pratęsimo;
57.3. kreiptis į įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovą ir siūlyti atlikti neplaninį patikrinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios negalėjo būti žinomos patikrinimo metu ir gali turėti įtakos galutiniam kontrolės procedūros rezultatų įvertinimui;
57.4. spręsti visus ekspertizės metu kylančius ginčytinus klausimus;
57.5. nustačius administracinio nusižengimo, baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų;
57.6. jei įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdanti institucija yra sudariusi sutartį su tikrinama įstaiga ar įmone dėl kompensuojamųjų paslaugų teikimo ir (ar) kompensuojamųjų priemonių išrašymo, išdavimo (pardavimo), panaudojimo ir šių paslaugų bei priemonių apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis (toliau – sutartis), įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovui priėmus sprendimą, kad buvo padaryta žala PSDF biudžetui, pateikti ekspertizės pažymą struktūrinio padalinio, atsakingo už apskaitą, vedėjui, kad šis užtikrintų žalos sumos įtraukimą į apskaitą. Rotacinės kontrolės procedūros metu priėmus sprendimą dėl padarytos žalos PSDF biudžetui, apie žalos sumos įtraukimą į apskaitą informuojama VLK ir (ar) atitinkama TLK (atsižvelgiant į tai, kuri iš šių institucijų yra sudariusi sutartį su tikrinama įstaiga ar įmone).
58. Ekspertizę atliekančių specialistų teisės:
58.1. siūlyti vyresniajam ekspertui reikalauti iš įstaigos ar įmonės papildomos medžiagos ir duomenų;
58.2. ekspertizės metu naudotis informacinių sistemų duomenimis;
58.3. ekspertizės metu naudotis viešai skelbiama ir prieinama informacija;
58.4. dalyvauti ekspertizės posėdyje;
58.5. pareikšti atskirąją nuomonę;
58.6. balsuoti dėl galutinių išvadų ir sprendimo;
58.7. gali turėti kitų teisių, nustatytų įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
59. Ekspertizę atliekančių specialistų pareigos:
59.1. vyresniojo eksperto pavedimu per nustatytą terminą parengti ekspertizės pažymą;
59.2. vyresniojo eksperto pavedimu per nustatytą terminą pateikti ekspertizės pažymą įstaigos ar įmonės, kurioje buvo atliekamas patikrinimas, vadovui;
59.3. kitos pareigos, nustatytos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
60. Atliekant ekspertizę, rengiamas patikrinimo rezultatų svarstymo posėdis. Šis posėdis laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė patikrinimą atlikusių asmenų. Įstaigai ar įmonei apie šį posėdį pranešama raštu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio, išskyrus atvejus, kai įstaiga ar įmonė atsisako dalyvauti patikrinimo rezultatų svarstyme. Patikrinimo rezultatų svarstymo posėdis gali būti organizuojamas anksčiau, jeigu įstaiga ir įmonė to pageidauja ar sutinka su jai pasiūlyta ankstesne posėdžio data. Visais atvejais, kai įstaigos ar įmonės atstovas (-ai) dalyvauja patikrinimo rezultatų svarstymo posėdyje, daromas garso įrašas arba rašomas posėdžio protokolas (protokolas registruojamas). Garso įrašas ir posėdžio protokolas saugomi įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančioje institucijoje. Jeigu rašomas posėdžio protokolas, jame pažymima, kurių neatitikčių vertinimui nepritaria įstaigos ar įmonės vadovas, ir nurodomi jo motyvai. Įstaigos ar įmonės, kurioje buvo atliekamas patikrinimas, vadovas gali susipažinti su įrašu arba protokolu, prieš tai pateikęs prašymą įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovui.
61. Patikrinimo rezultatų svarstymo posėdyje vyresnysis ekspertas (arba jo įgaliotas asmuo), kuriam pavesta dalyvauti atliekant ekspertizę, išvardija ir įvertina patikrinimo metu nustatytas neatitiktis, įstaigos ar įmonės pateiktus paaiškinimus dėl patikrinimo metu nustatytų faktų bei papildomus duomenis. Posėdžio dalyviams paaiškinamas nustatytos neatitikties vertinimas ir galimos poveikio priemonės. Jei nebuvo atsižvelgta į patikrinimo pažymoje pateiktas išvadas, pasiūlymus ir (ar) įstaigos ar įmonės paaiškinimus, nurodomos tai nulėmusios priežastys.
62. Įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovas, įvertinęs kontrolės užduotis ir surinktos medžiagos kiekį bei objektyvias priežastis, dėl kurių ekspertizę būtina tęsti, rašytiniu motyvuotu vyresniojo eksperto prašymu gali pratęsti jos atlikimo terminą.
63. Patikrinimo rezultatų svarstymo posėdyje dėl nustatytų neatitikčių įvertinimo, prevencinių ir poveikio priemonių taikymo sprendžiama balsuojant. Sprendimas priimamas posėdyje dalyvaujančių ekspertizės komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas yra vyresniojo eksperto balsas.
64. Ekspertizės pažymą surašo vyresnysis ekspertas arba jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo ekspertizės pradžios datos, numatytos įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovo įsakyme atlikti ekspertizę.
65. Ekspertizės pažymoje nurodoma:
65.1. ekspertizės pažymos numeris, data ir surašymo vieta;
65.2. įstaigos ar įmonės, kurioje buvo atliekamas patikrinimas, pavadinimas;
65.3. ekspertizę atlikę specialistai, taip pat nurodoma, kad jie yra pasirašę konfidencialumo pasižadėjimą;
65.4. patikrinimo pažymos surašymo data ir numeris;
65.5. patikrinimą atlikę specialistai;
65.6. kontrolės užduotys;
65.7. ekspertizės metu vertinti dokumentai;
65.8. patikrinimo pažymoje nustatytų neatitikčių įvertinimas, pagrindžiant jį konkrečių teisės aktų nuostatomis, ir sprendimas, priimtas dėl neatitikčių;
65.9. ekspertizės komisijos nario (-ių) atskiroji nuomonė, jeigu tokia buvo pareikšta;
65.10. sistemingi ir (ar) kartotiniai pažeidimai, jeigu tokie nustatomi;
65.11. sprendimas dėl bendro žalos PSDF biudžetui dydžio ir (ar) poveikio priemonių taikymo;
65.12. jeigu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas – nurodoma data ir numeris, administracinio nusižengimo požymiai ir atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnis;
65.13. reikalavimas atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą ir jos atlyginimo terminas (žala turi būti atlyginta per 30 dienų nuo ekspertizės pažymos gavimo dienos), VLK ar atitinkama TLK (nurodoma ta institucija, su kuria įstaiga ar įmonė yra sudariusi sutartį), bankas ir sąskaitos numeris, į kurią turi būti pervesti pinigai;
65.14. rekomendacijos įstaigos ar įmonės, kurioje buvo atliekamas patikrinimas, administracijai dėl priemonių, užtikrinančių teisės aktų laikymąsi ir paslaugų teikimo organizavimo gerinimą, taikymo;
65.15. pastaba apie tai, kad pažymoje gali būti konfidencialios ar kitaip teisiškai saugomos informacijos, kurios turinio neteisėtas atskleidimas, platinimas, kopijavimas ar kitoks naudojimas bus laikomas įstatymų pažeidimu ir užtrauks teisinę atsakomybę;
65.16. ekspertizės pažymos apskundimo tvarka;
65.18. reikalavimas įvykdyti sprendimą per nurodytą terminą;
66. Ekspertizės pažymoje ir jos prieduose pacientų asmens duomenys turi būti nurodomi taip, kad būtų užtikrinta asmens duomenų apsauga.
67. Jei atliekama bendra ekspertizė ir TLK vadovas nesutinka su ekspertizės pažyma, jis pateikia šią pažymą kartu su motyvuotu sprendimu VLK vadovui. VLK vadovas priima galutinį sprendimą.
68. Rengiama elektroninė ekspertizės pažyma TLK dokumentų valdymo informacinėje sistemoje ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios pažymos pasirašymo dienos išsiunčiama, vadovaujantis TLK patvirtintomis dokumentų valdymo taisyklėmis, įstaigos ar įmonės vadovui (jo įgaliotam asmeniui) ir VLK ar atitinkamai TLK (atsižvelgiant į tai, su kuria iš šių institucijų įstaiga ar įmonė yra sudariusi sutartį).
69. Jei rengiamas ekspertizės pažymos popierinis variantas, jis surašomas dviem arba trimis (jei kontrolės procedūrą atliko TLK, nesudariusi sutarties su įstaiga ar įmone) egzemplioriais. Ekspertizės pažymą turi pasirašyti įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir patvirtinti antspaudu. Vienas ekspertizės pažymos egzempliorius (su priedais) saugomas įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančioje institucijoje. Kiti ekspertizės pažymos egzemplioriai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo ekspertizės pažymos pasirašymo dienos išsiunčiami, vadovaujantis TLK patvirtintomis dokumentų valdymo taisyklėmis, įstaigos ar įmonės vadovui (jo įgaliotam asmeniui) ir VLK ar atitinkamai TLK (atsižvelgiant į tai, su kuria iš šių institucijų įstaiga ar įmonė yra sudariusi sutartį). Įstaigos ar įmonės vadovui ekspertizės pažymos egzempliorius gali būti įteikiamas asmeniškai, siunčiamas registruotu laišku arba per E. pristatymo sistemą, taip pat faksu ar elektroniniu paštu. Šiais atvejais turi būti patvirtinamas pažymos gavimas. Jei pažymos gavimas nepatvirtinamas, laikoma, kad ji įteikta praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos.
70. Ekspertizės pažyma registruojama įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos ekspertizės pažymų registre.
