Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS VEIKLOS KOORDINAVIMO TARYBOS SUDĖTIES IR DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2023 m. balandžio 5 d. Nr. 221
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti šios sudėties Lietuvos šaulių sąjungos veiklos koordinavimo tarybą (toliau – Taryba):
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos atstovas (Tarybos pirmininkas);
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovas (Tarybos pirmininko pavaduotojas);
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atstovas;
Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovas, atstovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo opozicijai;
Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovas, atstovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo valdančiajai daugumai;
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovas;
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas;
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovas;
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas;
Lietuvos kariuomenės atstovas;
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2023 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 221
LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS VEIKLOS KOORdinavimo TARYBOS DARBO REGLAMENTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos šaulių sąjungos veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato Lietuvos šaulių sąjungos veiklos koordinavimo tarybos (toliau – Taryba) uždavinius, funkcijas, teises ir pareigas, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką.
2. Taryba yra kolegiali patariamoji institucija, teikianti rekomendacijas ir pasiūlymus dėl Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) veiklos Lietuvos Respublikos Vyriausybei, LŠS suvažiavimui ir LŠS vadui.
3. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymu ir Reglamentu.
4. Reglamente vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme.
II SKYRIUS
TARYBOS UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS, TEISĖS IR PAREIGOS
7. Taryba, įgyvendindama jai keliamus uždavinius, atlieka Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatytas funkcijas.
8. Taryba, vykdydama savo funkcijas, turi teisę:
8.1. gauti iš LŠS, kitų valstybės institucijų ir įstaigų informaciją LŠS veiklos kausimais, veiklos planavimo dokumentus ir jų projektus, su LŠS veikla susijusių teisės aktų projektus bei kitą su LŠS veikla susijusią informaciją ir dokumentus;
8.2. kviesti į Tarybos posėdžius ekspertus, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir organizacijų, ūkio subjektų ir kitų juridinių asmenų atstovus;
III SKYRIUS
TARYBOS DARBO ORGANIZAVIMAS IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS
9. Tarybai vadovauja Tarybos pirmininkas, jo nesant (dėl objektyvių priežasčių: nedarbingumo, komandiruotės ar kitų) – Tarybos pirmininko pavaduotojas.
10. Pagrindinė Tarybos veiklos forma yra Tarybos posėdžiai, kurie vyksta Vyriausybės pastate. Prireikus gali būti organizuojami išvažiuojamieji Tarybos posėdžiai arba posėdžiai, rengiami nuotoliniu būdu esamuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis. Nuotoliniu būdu priimant Tarybos sprendimus, turi būti užtikrintas Tarybos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Tarybos pirmininkui (o jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojui) nusprendus, Tarybos posėdžio klausimai gali būti sprendžiami apklausos būdu, jeigu jie pateikiami ir Tarybos nariai savo nuomonę pareiškia raštu. Tarybos posėdžiuose dalyvauja LŠS vadas, o jo nesant – LŠS vado pavaduotojas.
11. Tarybos pirmininkas:
11.4. atstovauja Tarybai valstybės ir / ar savivaldybių institucijose, įstaigose ir / ar organizacijose arba paveda atstovauti Tarybai kitam Tarybos nariui;
12. Eiliniai Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Tarybos posėdžio metu Tarybos nariai suderina kito eilinio Tarybos posėdžio datą ir vietą. Neeiliniai Tarybos posėdžiai šaukiami Tarybos pirmininko (jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojo) arba 1/3 Tarybos narių iniciatyva.
13. Tarybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Tarybos posėdyje turi dalyvauti Tarybos pirmininkas, o jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojas.
14. Tarybos sekretoriato funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinis krizių valdymo centras.
15. Tarybos sekretoriatas:
15.2. suderinęs su Tarybos pirmininku, o jo nesant – su Tarybos pirmininko pavaduotoju, siunčia Tarybos nariams kvietimus į Tarybos posėdžius;
16. Tarybos nariams apie eilinio Tarybos posėdžio vietą ir laiką turi būti pranešta ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms, apie neeilinio Tarybos posėdžio vietą ir laiką – ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki Tarybos posėdžio. Tarybos narys, negalintis dalyvauti Tarybos posėdyje, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki šio posėdžio turi raštu pranešti apie tai Tarybos sekretoriatui ir nurodyti nedalyvavimo priežastį.
17. Kiekvienas Tarybos narys likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki Tarybos posėdžio arba Tarybos posėdžio metu gali teikti pasiūlymus dėl Tarybos posėdžio darbotvarkės papildymo ir / ar pakeitimo. Sprendimą dėl Tarybos posėdžio darbotvarkės papildymo ir / ar pakeitimo priima Tarybos pirmininkas, o jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojas (toliau – Tarybos posėdžio pirmininkas).
18. Tarybos posėdžio pirmininkas Tarybos posėdžio metu supažindina Tarybos narius ir kitus Tarybos posėdžio dalyvius su Tarybos posėdžio darbotvarke, papildoma medžiaga (jeigu yra), išklauso Tarybos narių ir kitų Tarybos posėdžio dalyvių pranešimus, nuomonę svarstomais klausimais.
19. Tarybos sprendimai priimami bendru sutarimu. Jeigu sprendimas nepriimamas bendru sutarimu, vyksta atviras balsavimas. Sprendimai priimami paprasta Tarybos posėdyje dalyvaujančių arba, jei Tarybos posėdžio klausimai sprendžiami apklausos būdu, nuomonę pareiškusių raštu Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos posėdžio pirmininko balsas. Tarybos nario pareikšta atskiroji nuomonė dėl Tarybos sprendimo turi būti įrašoma Tarybos posėdžio protokole arba prie jo pridedama. Tarybos sprendimai yra patariamojo pobūdžio.
20. Tarybos narys privalo raštu prieš Tarybos posėdį ar Tarybos posėdžio metu prieš svarstant klausimą, dėl kurio jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti interesų konfliktą, pranešti Tarybos posėdžio pirmininkui ir nusišalinti nuo klausimo svarstymo, ir jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Taryba motyvuotu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį dalyvauti svarstant šį klausimą. Apie Tarybos nario nusišalinimą ir / ar Tarybos sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo ir tai lėmusius motyvus pažymima Tarybos posėdžio protokole.
21. Tarybos sprendimai įforminami Tarybos posėdžio protokolais. Tarybos posėdžio eiga gali būti fiksuojama garso įrašu. Tarybos posėdyje padarytas garso įrašas pridedamas prie Tarybos posėdžio protokolo ir yra sudedamoji jo dalis.
22. Tarybos posėdžio sekretorius Tarybos posėdžio protokolą turi parengti ir raštu pateikti Tarybos nariams pastaboms gauti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po Tarybos posėdžio. Tarybos nariams nepateikus pastabų per 2 darbo dienas nuo Tarybos posėdžio protokolo išsiuntimo, laikoma, kad šis protokolas suderintas be pastabų.
23. Su Tarybos nariais suderintą Tarybos posėdžio protokolą pasirašo Tarybos posėdžio pirmininkas ir sekretorius.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
25. Tarybą ūkiškai ir techniškai aptarnauja Vyriausybės kanceliarija; joje Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi Tarybos veiklos dokumentai.
26. Reglamente nenumatytus Tarybos darbo organizavimo klausimus sprendžia Tarybos posėdžio pirmininkas.