LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL KREIPIMOSI Į LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINĮ TEISMĄ SU PRAŠYMU IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIS NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2014 m. balandžio 10 d. Nr. XII-819
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija) yra aukščiausioji teisė. Konstitucijos šaltinis yra pati valstybinė bendruomenė – pilietinė Tauta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas). Konstitucijoje atsispindi visuomenės sutartis – visų Lietuvos Respublikos piliečių demokratiškai prisiimtas įsipareigojimas dabartinei ir būsimosioms kartoms gyventi pagal Konstitucijoje įtvirtintas pamatines taisykles ir joms paklusti, kad būtų užtikrintas valdžios legitimumas, jos sprendimų teisėtumas, žmogaus teisės ir laisvės, kad visuomenėje būtų santarvė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Konstitucija, kaip aukščiausiosios teisinės galios aktas ir visuomenės sutartis, yra grindžiama universaliomis, nekeliančiomis abejonių vertybėmis – suvereniteto priklausymu Tautai, demokratija, žmogaus teisių ir laisvių pripažinimu ir jų gerbimu, pagarba teisei ir teisės viršenybe, valdžios galių ribojimu, valdžios įstaigų priederme tarnauti žmonėms ir atsakomybe visuomenei, pilietiškumu, teisingumu, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimai, 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas).
Esminis demokratinės teisinės valstybės reikalavimas – Konstitucijos viršenybės principas, įtvirtintas Konstitucijos 7 straipsnio pirmojoje dalyje, kurioje nustatyta, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas). Konstitucijos viršenybės principas reiškia, kad Konstitucija pagal teisės aktų hierarchiją užima išskirtinę – aukščiausią – vietą; joks teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai; niekam neleidžiama pažeisti Konstitucijos; konstitucinė tvarka turi būti ginama; pačioje Konstitucijoje numatytas mechanizmas, leidžiantis nustatyti, ar teisės aktai (jų dalys) neprieštarauja Konstitucijai; šiuo požiūriu Konstitucijoje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas yra neatsiejamai susijęs su konstituciniu teisinės valstybės principu – universaliu konstituciniu principu, kuriuo grindžiama visa Lietuvos Respublikos teisės sistema ir pati Konstitucija; Konstitucijos viršenybės principo pažeidimas reikštų, kad yra pažeidžiamas ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. spalio 29 d., 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai, 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimas).
Konstitucijos 6 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad „Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas“. Konstitucijos 7 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad „negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai“. Šios nuostatos įtvirtina Konstitucijos, kaip aukščiausią galią turinčio teisės akto, vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų hierarchiją. Visi valstybinės ir vietos valdžios subjektai yra įpareigoti užtikrinti, kad ši hierarchija nebūtų pažeista. Dėl šios priežasties subjektai pagal jiems teisės aktų suteikiamą kompetenciją turi užtikrinti, kad nebūtų priimami teisės aktai, prieštaraujantys Konstitucijai ir taip pažeidžiantys pamatinį demokratinės teisinės valstybės reikalavimą.
2002 m. birželio 4 d. priimto Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 (Žin., 2002, Nr. 64-2570) (toliau – Referendumo įstatymas) 14 straipsnyje nustatyta:
„1. Seimas, gavęs tinkamai įformintą grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadą, kad pateikti dokumentai atitinka šį Įstatymą, sesijos metu artimiausiame Seimo posėdyje svarsto referendumo paskelbimo datos klausimą. Į šį posėdį kviečiami dalyvauti referendumo grupės atstovai. Seimo nutarimas dėl referendumo paskelbimo datos priimamas Seimo statuto nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią Seimo posėdyje pradėtas svarstyti referendumo paskelbimo datos klausimas.
2. Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ši išvada negali būti pagrindas neskelbti referendumo.“
Šios Referendumo įstatymo nuostatos suponuoja, kad Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas), net gavęs savo sudarytos ekspertų grupės išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, negali šio klausimo svarstyti ir jam nesudaroma galimybė užkirsti kelią priimti įstatymą ar kitą teisės aktą, prieštaraujantį Konstitucijai. Referendumo įstatymo nuostatos leidžia Seimui tik spręsti klausimą dėl referendumo datos paskelbimo.
Konstitucijos 9 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, kad „referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę“. Šioje Konstitucijos nuostatoje nėra imperatyviai pasakyta, kad Seimas bet kuriuo atveju privalo skelbti referendumą, kai yra surinktas pakankamas skaičius rinkėjų parašų.
Seimui paskelbus referendumą ir Lietuvos Respublikos piliečiams jo metu priėmus įstatymą ar kitą teisės aktą, kurie gali prieštarauti Konstitucijai, Respublikos Prezidentas neturi teisės jo grąžinti svarstyti iš naujo, o privalo jį pasirašyti ir paskelbti (Konstitucijos 71 straipsnio trečioji dalis). Toks teisės aktas (išskyrus Konstitucijos pakeitimus, kurie įsigalioja ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo priėmimo) įsigalioja kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Tik teisės aktui įsigaliojus, Seimas (kai referendumu priimtas teisės aktas – įstatymas) gali kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar jis neprieštarauja Konstitucijai. Taigi, suponuojama situacija, kai Seimas, net ir ekspertų grupei padarius išvadą, kad referendumui teikiamas tekstas gali prieštarauti Konstitucijai, neturi teisės užkirsti kelią tokio teisės akto priėmimui. Taigi, Seimas negali vykdyti savo konstitucinės pareigos – nepažeisti Konstitucijos.
Konstitucijos 9 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad „referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas“. Vadinasi, pagal Konstituciją Tautos atstovybei perduodama teisė numatyti, kaip turi būti atliekamos referendumo skelbimo ir vykdymo procedūros, tačiau jos neturi prieštarauti Konstitucijai, nesvarbu, kas referendumą inicijuoja, – 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, ar Seimas. Šiuo aspektu Konstitucijoje nėra nustatyta jokių referendumo iniciatorių teisinio statuso skirtumų ir vienam iš referendumo iniciatorių jokių privilegijų nesuteikiama.
Taigi, kyla pagrįstų abejonių, ar toks Referendumo įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucijos 6 straipsnio pirmąją dalį, 7 straipsnio pirmąją dalį ir konstitucinį teisinės valstybės principą, nes, vadovaujantis galiojančiu Referendumo įstatymo 14 straipsniu, Seimas negali užkirsti kelio galimai situacijai, kai bent tam tikrą laiką po referendumu priimto sprendimo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos teisės sistemoje galiotų teisės aktas, prieštaraujantis Konstitucijai.
Dėl šių priežasčių egzistuoja teisiškai pagrįsta abejonė, kad Referendumo įstatymo 14 straipsnis tiek, kiek Seimui, gavus ekspertų grupės išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, nesuteikiama teisė spręsti dėl tokio referendumo skelbimo, gali prieštarauti Konstitucijos 6 straipsnio pirmajai daliai, 7 straipsnio pirmajai daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei argumentus ir vadovaudamasis Konstitucijos 105 straipsnio pirmąja dalimi ir 106 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a:
1 straipsnis.
Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2002 m. birželio 4 d. priimto Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 (Žin., 2002, Nr. 64-2570) 14 straipsnis tiek, kiek Lietuvos Respublikos Seimui, gavus ekspertų grupės išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nesuteikiama teisė spręsti dėl tokio referendumo skelbimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio pirmajai daliai, 7 straipsnio pirmajai daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.