ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL GYVENTOJŲ MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2024 m. kovo 28 d. Nr. T-134

Alytus

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punktu, Alytaus miesto savivaldybės taryba nusprendžia:

1. Pavirtinti gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. T-371 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės socialinių paslaugų organizavimo, jų poreikio nustatymo, skyrimo ir mokėjimo už jas tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                                  Nerijus Cesiulis

 

PATVIRTINTA

Alytaus miesto savivaldybės tarybos

2024 m. kovo 28 d.

sprendimu Nr. T-134

 

GYVENTOJŲ MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja mokėjimo už tam tikrų rūšių socialines paslaugas tvarką, mokėjimo dydžių nustatymą, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus ir kitas sąlygas.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu (toliau – Įstatymas), Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas). Šiame Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

3. Aprašo nuostatos taikomos toms socialinėms paslaugoms, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Alytaus miesto savivaldybė (toliau – savivaldybė) ir kurių teikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Aprašas netaikomas organizuojant socialines paslaugas, kurias apmoka pats asmuo (paslaugos organizuojamos ir teikiamos socialinių paslaugų gavėjo ir teikėjo susitarimu). Prevencinės socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) teikiamos nemokamai.

4. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį.

5. Mokėjimo šaltiniai yra asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, skirtos asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.

6. Už kitas privačias ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.

7. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.

8. Jei asmuo (šeima) neturi finansinių galimybių mokėti už teikiamas socialines paslaugas, už jas moka (dalinai moka) asmens artimieji giminaičiai ar kiti suinteresuoti asmenys, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo rūpintis jais ir juos išlaikyti.

9. Jei asmuo (šeima) naudojasi socialinių paslaugų įstaigos teikiamomis socialinėmis paslaugomis ne visą mėnesį, už socialines paslaugas moka proporcingai teikiamų paslaugų trukmei.

10. Mokestis už socialines paslaugas imamas po paslaugos suteikimo.

11. Asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens ar jo globėjo (rūpintojo), kito teisėto asmens atstovo ir savivaldybės sutartimi. Sutartyje turi būti nustatyta mokėjimo už socialines paslaugas tvarka, savivaldybės apskaičiuoto asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio keitimo atvejai ir informacijos apie savivaldybės apskaičiuotą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį (pinigine išraiška) pateikimo socialines paslaugas gaunančiam asmeniui ar jo globėjui (rūpintojui), kitam teisėtam asmens atstovui tvarka.

 

II SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS

 

12. Bendrosios socialinės paslaugos: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, maitinimo organizavimas teikiamos nemokamai.

13. Mokėjimas už teikiamas transporto paslaugas apskaičiuojamas vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-174 „Dėl Transporto paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas tvarkos aprašo tvirtinimo“ ir visais jo pakeitimais ir papildymais.

14. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį. Vertinant vidutines šeimos pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui, šeimos nariams priskiriami sutuoktiniai ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, taip pat nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, besimokantys pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuojantys aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai, kuriems nustatyta globa ar rūpyba, šeimos nariams nepriskiriami.

 

III SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ

 

15. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.

16. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui:

16.1. kai asmens pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 5 procentai asmens pajamų;

16.2. kai asmens pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 10 procentų asmens pajamų;

16.3. kai asmens pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų penkiagubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 15 procentų asmens pajamų;

16.4. kai asmens pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų penkiagubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.

17. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis šeimai:

17.1. kai šeimos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 5 procentai šeimos pajamų;

17.2. kai šeimos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 10 procentų šeimos pajamų;

17.3. kai šeimos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų penkiagubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 15 procentų šeimos pajamų;

17.4. kai šeimos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų penkiagubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų.

18. Nemokamai teikiamos šios socialinės priežiūros paslaugos:

18.1. socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo ir socialinės priežiūros šeimoms paslaugos socialinę riziką patiriantiems vaikams ir jų šeimoms, socialinę riziką patiriančioms šeimoms;

18.2. socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos asmenims, dalyvaujantiems socialinių dirbtuvių veikloje;

18.3. laikino apnakvindinimo paslaugos;

18.4. intensyvi krizių įveikimo pagalba krizių atvejais institucijoje, kai vaiko laikinoji priežiūra organizuojama, apgyvendinus jį kartu su jo tėvais ar vienu iš jų, arba kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu;

18.5. psichosocialinė pagalba vaikams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą nustatyta laikinoji priežiūra, kitiems tos šeimos vaikams kartu su jų atstovais pagal įstatymą;

18.6. vaikų dienos socialinė priežiūra;

18.7. palydėjimo paslaugos jaunuoliams;

18.8. socialinė reabilitacija asmenims su negalia bendruomenėje.

19. Vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams (esant įtėvių prašymui) ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims nemokamai nuolat teikiama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atestuotų asmenų ir kitų specialistų pagalba, užtikrinanti visapusį jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų vystymąsi ir ugdymą.

20. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iems) socialinę pašalpą arba kai asmens (šeimos) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą, socialinės priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai. Šiuo atveju socialinę riziką patiriančiam asmeniui (šeimai), kuris (-i) ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 5 procentai asmens (šeimos) gaunamų pajamų.

21. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, o socialinės rizikos suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.

 

IV SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ

 

22. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.

23. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui:

23.1. kai asmens pajamos yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis yra 10 procentų asmens pajamų;

23.2. kai asmens pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis yra 15 procentų asmens pajamų;

23.3. kai asmens pajamos yra didesnės už trigubą valstybės remiamų pajamų dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.

24. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui, gyvenančiam šeimoje:

24.1. kai šeimos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis yra 10 procentų asmens pajamų;

24.2. kai šeimos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis yra 20 procentų asmens pajamų;

24.3. kai šeimos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis yra 30 procentų asmens pajamų;

24.4. kai šeimos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų penkiagubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis yra 40 procentų asmens pajamų;

24.5. kai šeimos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų penkiagubą dydį, mokėjimo už socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų. 

25. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.

 

V SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ

 

26. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.

27. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Jei asmeniui teikiamos laikino atokvėpio paslaugos (teikiant trumpalaikę socialinę globą), šiais atvejais mokėjimo dydis už laikino atokvėpio paslaugas neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.

28. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.

29. Trumpalaikės socialinės globos paslaugas teikianti socialinių paslaugų įstaiga, gavusi informaciją apie jau gaunančio trumpalaikės socialinės globos paslaugas asmens pajamų pokyčius, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų šią informaciją pateikia Socialinės paramos skyriui. Asmens mokamas dydis už socialinę paslaugą taip pat perskaičiuojamas gavus informaciją apie vykdomaisiais dokumentais paremtus asmens pajamų išskaičiavimus, t. y. pagal realias asmens pajamas, gaunamas po atskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus. Pasikeitus asmens finansinėms galimybėms, parengiamas susitarimas dėl sutarties papildymo (pakeitimo), asmuo už suteiktas paslaugas moka nuo datos, kurią pasikeitė asmens mokėjimo už paslaugas dydis.

30. Krizių atvejais, kai socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.

31. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.

 

VI SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ

 

32. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą.

33. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.

34. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

35. Jeigu suaugusiojo asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.

36. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

37. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms), mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.

 

VII SKYRIUS

ASMENS (ŠEIMOS) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS

 

38. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.

39. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusiųjų šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas, jeigu šių duomenų savivaldybė negauna pagal duomenų teikimo sutartis.

40. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir apie turimą turtą. 

41. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.

42. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, komisija turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.

43. Socialinės paramos skyrius, gavęs informaciją apie jau gaunančio socialines paslaugas asmens (šeimos) pajamų ir (ar) turto pokyčius per paslaugų gavimo laiką, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.

44. Pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam valstybės remiamų pajamų dydžiui, mokėjimą už socialines paslaugas reglamentuojantiems teisės aktams, socialinių paslaugų kainai ar asmens pajamoms, Socialinės paramos skyrius finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo informacijos gavimo.

45. Socialinės paramos skyrius turi teisę asmens (šeimos), gaunančio socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų įstaigos iniciatyva.

46. Socialinės paramos skyriaus specialistas, tiesiogiai nedalyvaujantis rengiant sprendimus ir pirminiame finansinių galimybių vertinime, kartą per ketvirtį atlieka socialinės priežiūros ir socialinės globos paslaugų gavėjų gaunamų pajamų kontrolę (patikrinimą) ir informuoja finansinių galimybių vertinimą atliekančius skyriaus specialistus apie paslaugų gavėjų pajamų pokyčius.

47. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos šiais atvejais:

47.1. kai asmuo (šeimos nariai) teisės aktų nustatyta tvarka gauna socialinę pašalpą, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;

47.2. kai asmuo (šeimos nariai) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainos sumą.

48. Jei asmuo (šeima) naudojasi socialinių paslaugų įstaigos teikiamomis socialinėmis paslaugomis ne visą mėnesį, už socialines paslaugas moka proporcingai teikiamų paslaugų skaičiui ar trukmei.

49. Asmens (šeimos) pajamos ir turtas apskaičiuojami, turimo turto vertė ir turto vertės normatyvas nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarime Nr. 583 patvirtintame Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka ir terminais.

 

VIII SKYRIUS

ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS

 

50. Asmuo (šeima) gali būti atleidžiamas nuo mokėjimo už socialines paslaugas šiais atvejais:

50.1. kai vienas asmuo su negalia augina vaiką su negalia, kuriam nustatyta nuolatinė slauga iki 6 mėnesių per kalendorinius metus;

50.2. kitais ypatingais atvejais (sunki liga, gaisras, vagystė ar kt.) iki 6 mėnesių per kalendorinius metus;

50.3. kol asmeniui, kuriam teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos globos namuose, teismo keliu bus paskirta institucinė globa (rūpyba) ir parduotas jo turimas turtas bei grąžintas globos namams savivaldybės sumokėtas turto mokestis nuo jo apgyvendinimo datos, asmuo atleidžiamas nuo apskaičiuoto turimo turto, viršijančio normatyvą, mokesčio mokėjimo iki 12 mėnesių per metus;

50.4. netekus pragyvenimo šaltinio už teikiamas socialinės priežiūros, dienos ar trumpalaikės, ilgalaikės socialinės globos paslaugas iki 3 mėnesių per kalendorinius metus.

51. Nuo mokėjimo už ilgalaikės socialinės globos paslaugas atleidžiami asmenys, nuosavybės teise turimą turtą padovanoję Globos namams, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ar dalininkė (savininkė) yra Alytaus miesto savivaldybės taryba ir kuriuose asmuo gauna ilgalaikę socialinę globą.

52. Asmuo (šeima) ar jo globėjas (rūpintojas) dėl atleidimo nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas kreipiasi į Socialinės paramos skyrių, pateikia raštišką prašymą ir aplinkybes pateisinančius, motyvuotus dokumentus.

53. Socialinės paramos skyriaus specialistas patikrina paslaugų gavėjo buities ir gyvenimo sąlygas (išskyrus atvejus kai teikiama ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa institucijoje), surašo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą ir išvadas pateikia savivaldybės tarybai.

54. Sprendimą dėl atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas priima Alytaus miesto savivaldybės taryba.

55. Asmenį atleidus nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas, socialinių paslaugų teikimo išlaidos yra dengiamos iš Alytaus miesto savivaldybės biudžeto.

 

IX SKYRIUS

PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJAMS ATVEJAI

 

56. Pagalbos pinigai – tai piniginė išmoka, skiriama, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo vaikus globojančiai šeimai arba asmeniui.

57. Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl nuolatinės globos nustatymo, vaikus globojančiai šeimai arba asmeniui skiriama vienkartinė vaiko įsikūrimo šeimoje išmoka – 500,00 Eur.

58. Sprendimas dėl vienkartinės vaiko įsikūrimo šeimoje išmokos ir pagalbos pinigų asmeniui (šeimai) skyrimo ir nutraukimo priimamas savivaldybės mero nustatyta tvarka.

59. Pagalbos pinigai skiriami ir mokami vaiko globėjams (rūpintojams), kurių globojamiems vaikams teismo sprendimu (nutartimi) nustatyta nuolatinė globa, kai iki globos nustatymo vaiko deklaruota gyvenamoji vieta buvo nustatyta Alytaus miesto savivaldybėje. Už kiekvieną globojamą vaiką, kuriam vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta nuolatinė globa, skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.

60. Pagalbos pinigai skiriami už vaiką iki 18 metų ir vyresnį, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau iki jam sukaks 21 metai. Baigus bendrojo lavinimo mokyklą, pagalbos pinigai mokami iki tų metų rugsėjo 1 d.

61. Prašymą skirti pagalbos pinigus globėjas (rūpintojas) pateikia Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui. Kartu su prašymu pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentus, patvirtinančius nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą (įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį).

62. Pagalbos pinigai turi būti naudojami globojamo vaiko poreikiams tenkinti: jo ugdymui, lavinimui, sveikatos priežiūrai, užimtumui, drabužiams, kišenpinigiams, kitoms vaiko reikmėms.

63. Pagalbos pinigų naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja globos centro funkcijas vykdanti institucija – biudžetinė įstaiga Alytaus miesto šeimos centras. Gavus informaciją ar kilus abejonėms, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, globos centro darbuotojas turi teisę aplankyti globėją (rūpintoją) ir surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą. Alytaus miesto šeimos centro globos centro darbuotojas, nustatęs, kad pagalbos pinigai yra naudojami ne pagal paskirtį ir yra neužtikrinama vaiko gerovė, nedelsdamas raštu informuoja Socialinės paramos skyrių.

64. Pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas:

64.1. nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį ir neužtikrinama globotinio (rūpintinio) gerovė;

64.2. įvaikinus globotinį (rūpintinį);

64.3. apgyvendinus globotinį (rūpintinį) socialinės globos įstaigoje;

64.4. globėjui (rūpintojui) deklaravus savo gyvenamąją vietą kitoje valstybėje;

64.5. panaikinus nuolatinę globą (rūpybą);

64.6. mirus globotiniui (rūpintiniui) ar globėjui (rūpintojui).

 

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

65. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

66. Socialinių paslaugų įstaigos atsako už lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms finansuoti, tinkamą apskaitą.

67. Savivaldybės administracija ir socialinių paslaugų įstaigos užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.

68. Dokumentai ir duomenys saugomi:

68.1. dokumentai – Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytais terminais;

68.2. duomenys, kuriuos pagal Socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo nuostatas privaloma registruoti SPIS, – Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. A1-172 „Dėl Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos nuostatų ir socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir terminais.

69. Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir duomenų valdytojo, į kurį kreipiamasi dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo, nustatyta tvarka.

70. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba kontroliuoja savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų socialinių paslaugų įstaigoms socialinėms paslaugoms teikti, panaudojimą pagal paskirtį.

____________________