PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo

ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 11 d.

įsakymu Nr. V-1185

2023–2030 METŲ GAMTOS MOKSLŲ, TECHNOLOGIJŲ, INŽINERIJOS, MATEMATIKOS MOKSLŲ UGDYMO TAIKANT KŪRYBIŠKUMĄ (STEAM) STIPRINIMO PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2023–2030 metų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ugdymo taikant kūrybiškumą (STEAM) stiprinimo planas (toliau – Planas) numato gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ugdymo taikant kūrybiškumą (toliau – STEAM) bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo procese tobulinimo tikslą ir uždavinius, skirtus įgyvendinti 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 5.8 ir 5.9 papunkčius ir 1 priedą „2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano strateginių tikslų, uždavinių ir poveikio rodiklių sąrašas“, siekiant sukurti nuoseklią STEAM ugdymo sistemą ir užtikrinti tvarų Lietuvos mokinių STEAM ugdymo pasiekimų gerėjimą.

2. Plane aptartos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – Ministerija, ŠMSM) inicijuojamos ir kitų institucijų vykdomos sisteminės priemonės, užtikrinančios STEAM ugdymo gerinimą.

3. Plano įgyvendinimo laikotarpis – 2023–2030 metai.

II SKYRIUS

STEAM SAMPRATOS APIBRĖŽTIS

4. Šiame plane STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics) samprata apibrėžiama kaip kompleksiškas ir visuminis tikrovės reiškinių pažinimas taikant kūrybišką prieigą ir organizuojant integruotą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ugdymą.

5. STEAM ugdymo bruožai:

5.1. turinys grindžiamas realiais kontekstais ar tariamais scenarijais, turinčiais išvestį ar projekciją į mokiniui aktualią bei atpažįstamą aplinką ir skatinančiais tvarų ir atsakingą santykį su pasauliu. Ugdymo proceso metu taikoma STEAM dalykų žinių, gebėjimų ir nuostatų integracija, siekiant įgyvendinti mokinio suformuluotus konkrečius tikslus ir uždavinius;

5.2. didžioji dalis taikomų metodų paremti mokinio (-ės) aktyviu tyrinėjimu ir (ar) modeliavimu (įskaitant meninę raišką) ir skirti ugdyti kritinį bei kūrybinį mąstymą, bendradarbiavimą, komunikavimo kompetenciją ir problemų sprendimo gebėjimus. Taip pat turi būti taikomi skaitmeninę kompetenciją ugdantys metodai ar jų variantai;

5.3. ugdymo procesas organizuojamas mokinių aktyvaus įsitraukimo skatinančiose fizinėse ir (ar) virtualiose aplinkose, užtikrinant mokinių praktinę ir (ar) kūrybinę veiklą. Pagal poreikį rekomenduojama naudotis ugdymo partnerių siūlomomis erdvių, priemonių galimybėmis ar patirtimis.

6. Siekiant STEAM ugdymo plėtros Lietuvoje, turi būti skatinamas ir STEAM srities ugdymas, kurio metu, taikant aktyvaus mokymosi metodus, gilinamasi į gamtamokslinį, technologinį, inžinerinį ar matematinį turinį ir (ar) problemas, kelias ar visas sritis jungiant per bendrus kontekstus. Papildomai STEAM srities ugdymo procese menai ar kiti dalykai gali būti integruojami kaip raiškos, įvesties ar proceso formos elementai.

III SKYRIUS

SITUACIJOS ANALIZĖ

7. Pastarąjį dešimtmetį galima stebėti įvairių mokinių pasiekimų tyrimų ir patikrinimų rezultatų netolygumą, kuris rodo, kad ugdymo procese neužtikrinamas tvarus mokinių rezultatų gerėjimas. Taip pat ryškėja tendencijos renkantis dalykus viduriniame ugdyme, brandos egzaminus ar studijų programas, kurie daro įtaką tolesniems profesiniams pasirinkimams:

7.1. praktinių veiklų trūkumas kompetencijomis grįstame bendrajame ugdyme ir profesiniame mokyme. UNESCO teigia, jog svarbu ugdyti(s) kompetencijas, kurios peržengia žinių sričių ribas (2019 m.), o STEAM ugdymas padeda jas peržengti;

7.2. 2014–2018 m. nacionalinių mokinių pasiekimų rezultatai rodo, kad gerėjo pasaulio pažinimo (4 kl.), gamtos mokslų (8 kl.) ir matematikos (4 ir 8 kl.) pasiekimai, tačiau mokinių, pasiekiančių aukštesnįjį pasiekimų lygį, dalis nėra didelė (Nacionalinė švietimo agentūra (toliau – NŠA), 2018; NŠA, 2017; Nacionalinis egzaminų centras (toliau – NEC), 2015; NEC, 2014);

7.3. 2015, 2019 m. atlikti tarptautiniai matematikos ir gamtos mokslų tyrimai TIMSS (angl. Trends in International Mathematics and Science Study) rodo tendenciją, kad ketvirtokų ir aštuntokų gamtos mokslų ir matematikos pasiekimai, palyginti su buvusių tyrimų rezultatais, gerėja ir yra aukštesni negu tarptautinis pasiekimų vidurkis (NŠA, 2016; NŠA, 2020);

7.4. 2018 m. EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) atlikto PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimo duomenimis, Lietuvos mokinių matematinio ir gamtos mokslų raštingumo pasiekimai per 2006–2018 m. laikotarpį išlieka stabilūs, žemiau EBPO valstybių vidurkio (ŠMSM, NŠA, 2021). PISA tyrimai yra labiau orientuoti į praktinių gebėjimų taikymą;

7.5. 2022 m. matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų neišlaikė virš 39,2 proc. visų pagrindinio ugdymo programą baigiančių mokinių. Ankstesniais metais (2021, 2020, 2019) valstybinius brandos egzaminus (toliau – VBE) išlaikiusiųjų rezultatai svyravo ir atitinkamai siekė 15,1 proc., 32,4 proc. ir 17,9 proc. neišlaikiusiųjų;

7.6. 2019–2022 m. matematikos, informacinių technologijų (būsima informatika) VBE neišlaikiusių mokinių dalis didėjo: matematikos VBE 2019 m. neišlaikiusių mokinių dalis buvo 17,86 proc., 2022 m. – 35,4 proc., informacinių technologijų VBE – 3,4 proc., 2022 m. – 13,8 proc. (NŠA, 2019; NŠA, 2022);

7.7. 2019–2022 m. gamtos mokslų VBE neišlaikiusių mokinių dalis nesikeitė: biologijos VBE 2019 m. neišlaikiusių mokinių dalis buvo 2,4 proc., 2022 m. – 3,8 proc., chemijos VBE – 2,2 proc., 2022 m. – 3,6 proc., fizikos VBE – 3,2 proc., 2022 m. – 2,8 proc. (NŠA, 2019; NŠA, 2022), nes šiuos egzaminus renkasi dauguma motyvuotų mokinių;

7.8. 2019–2022 m. abiturientų nėra gausiai pasirenkami laikyti fizikos, chemijos VBE egzaminai (chemijos VBE 2019 m. – 5,89 proc., 2022 m. – 4,73 proc., chemijos VBE 2019 m. – 10,33 proc., 2022 m. – 9,44 proc.), mažai abiturientų rinkosi atlikti brandos darbą (2022 m. mažiau negu 1 proc.);

7.9. neužtikrinama ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo sinergija STEAM ugdymui plėtoti. STEAM veiklos turėtų būti taikomos dažniau, o ypatingą dėmesį reikėtų skirti informacinių technologinių (būsima informatika) bei matematinėms veikloms taikyti, nes būtent šių veiklų mokinių įvertinimo vidurkiai yra mažiausi (Monkevičienė, Autukevičienė, Kaminskienė, 2018);

7.10. neužtikrinama pakankama formaliojo švietimo, formalųjį švietimą papildančio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo dermė (Valstybės auditas, 2015);

7.11. 2017–2022 m. Lietuvoje mažėjo mokinių pasirinkimas studijuoti inžinerijos, gamybos, statybos studijose, o tai mažina Lietuvos pramonės srities konkurencines galimybes Europos Sąjungoje. Didėja Lietuvoje besirenkančiųjų studijuoti informacijos ir ryšio technologijų, gamtos mokslų, matematikos, statistikos studijas, bet jų dalis nesiekia Europos Sąjungos vidurkio;

7.12. profesiniame mokyme yra populiarios inžinerijos, architektūros ir statybos, informacijos ir ryšio technologijų programos, o tai rodo, kad STEAM dalykai mokiniams yra aktualūs;

7.13. kvalifikuotų darbuotojų, kurie atitiktų rinkos poreikius, trūkumas bus vienas iš iššūkių, siekiant ilgalaikių tikslų. Tai patvirtina numatomas poreikis: 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane gyvybės mokslų sektorius 2030 m. turėtų sukurti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) Lietuvoje, informacinių ir komunikacinių technologijų sektorius – 9,3 proc., o inžinerijos pramonė 2030 m. – 7,69 proc. BVP. Nacionalinėje pažangos strategijoje 2030 pabrėžiamas strateginis tikslas – pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą, svarbu kurti sąlygas verslo, švietimo, mokslo ir kultūros integracijai.

8. Tariantis su ekspertais, suinteresuotomis institucijomis (pvz., STEAM centrais, universitetais, profesinio mokymo institucijomis, verslo subjektų asociacijomis), analizuojant situaciją, identifikuoti iššūkiai STEAM ugdymo(si) procese:

8.1. trūksta visuomenės (ypač mokinių) susidomėjimo STEAM ugdymu, populiarinimo tarp visuomenės bei aktualizavimo švietimo institucijose:

8.1.1. įvairi STEAM sampratos įvairovė Lietuvoje:

8.1.1.1. atlikus STEAM ekosistemos analizę išryškėjo, kad Lietuvoje atsiranda daug iniciatyvų, planuojant įgyvendinti STEAM ugdymo(si) veiklas. Vis dėto jų pateikiamos ir naudojamos pagrindinės idėjų kryptys dažnai skiriasi, o tai apsunkina kryptingą švietimo finansavimą, STEAM veiklų tęstinumo ir tvarumo užtikinimą;

8.1.1.2. Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose, patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos), Lietuvoje nėra teisiškai apibrėžtos vystomos STEAM sampratos pagrindinės kryptys, kuriose atsispindėtų tokio ugdymo(si) savybės. Ji leistų lengviau interpretuoti projektuose taikomų įvairių sėkmės rodiklių pasiekimą;

8.1.2. kylantys STEAM centrų įveiklinimo iššūkiai:

8.1.2.1. neišplėtoti STEAM centrų ir bendrojo ugdymo mokyklų tinklaveikos modeliai, kurie būtų pritaikyti prie įvairių savivaldybių poreikių;

8.1.2.2. kyla iššūkių dėl STEAM atviros prieigos centrų prieinamumo (pvz., neišspręstas bendrojo ugdymo mokyklų tvarkaraščių ir mokinių ugdomųjų veiklų STEAM centruose suderinamumas, pavėžėjimo į STEAM centrus modelis);

8.1.2.3. trūksta aiškesnio formaliojo švietimo, formalųjį švietimą papildančio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo veiklų finansavimo STEAM centruose mechanizmo, kuris padėtų užtikrinti visų mokinių lygias galimybes;

8.2. ne visiems Lietuvos mokiniams sudarytos lygiavertės sąlygos maksimaliai išnaudoti savo mokymosi potencialą ir taikyti praktines veiklas:

8.2.1. nedidelis pasirinkusiųjų mokytis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų (toliau - STEM) srities dalykus viduriniame ugdyme bei studijuoti STEM studijose skaičius:

8.2.1.1. neužtikrinama matematikos, informatikos ir gamtos mokslų teorijos ir praktikos dermė pagrindinio ugdymo pakopoje: mokymas vis dar išlieka teorinis ir sudaromos nepakankamos sąlygos mokiniams modeliuoti, tyrinėti, spręsti realaus pasaulio problemas ir ugdytis realiam gyvenimui aktualius mąstymo ir veiklos gebėjimus;

8.2.1.2. profesinėse mokyklose populiarios inžinerijos, architektūros ir statybos, informacijos ir ryšio technologijų profesijos. STEAM mokomojo dalyko turinys per mažai integruojamas su specialybės mokymosi turiniu;

8.2.1.3. 2022 m. padaugėjo pasirinkusiųjų studijuoti matematikos, informatikos, fizinius mokslus, bet sumažėjo inžinerijos, technologijos mokslus pasirinkusių studijuoti studentų skaičius;

8.2.1.4. skiriamas nepakankamas dėmesys tėvų (globėjų, rūpintojų) švietimui skatinant atkreipti dėmesį į STEAM ugdymą(si);

8.2.2. silpnesni matematikos, informacinių technologijų (informatikos) ir gamtos mokslų rezultatai pagrindinio ugdymo antroje dalyje ir viduriniame ugdyme:

8.2.2.1. įvertinus matematikos, informacinių technologijų (informatikos) ir gamtos mokslų VBE rezultatus, pastebėta, kad prastėja matematikos ir informacinių technologijų, o lieka stabilūs gamtos mokslų VBE rezultatai;

8.2.2.2. PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimuose Lietuvos mokinių pasiekimų vidurkis yra žemesnis už EBPO valstybių vidurkį;

8.2.3. neaktyvus STEAM praktinių veiklų (pvz., projektiniai ir tiriamieji darbai, brandos darbai, laboratoriniai darbai, užduotys lauke) taikymas mokyklose:

8.2.3.1. pastarąjį dešimtmetį sparčiai atnaujinant mokyklų materialiuosius išteklius (pvz., gamtos mokslų kabinetų įrangą) pastebima, kad mokytojai pamokoje neaktyviai organizuoja praktines veiklas, nepakankamai išnaudojama sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūra ir joje dirbančių profesinio mokymo mokytojų kompetencija;

8.2.3.2. STEAM dalykų mokytojams nepakanka motyvacijos ir patirties vykdyti praktines ugdymo(si) veiklas. Diegiant 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas svarbu sudaryti sąlygas mokytojui įsivertinti turimas kompetencijas ir pasiūlyti jų darbo kontekstą ir poreikius atliepiančias kvalifikacijos tobulinimo programas, kuriose įgytos kompetencijos galėtų būti pritaikomos kasdieniame mokytojų darbe, ypač akcentuojant integruotų ir praktinių veiklų būtinumą;

8.2.3.3. mokiniai Lietuvoje nepakankamai dirba su užduotimis, kurios skirtos mokinių praktiniams gebėjimams ugdyti, integruojant įvairių dalykų žinias ir gebėjimus, kūrybišką ir kritinį mąstymą, kurie būtini ateities kartoms (EBPO, 2023);

8.3. STEM dalykų mokytojų trūkumas ir neatlieptas STEM mokytojų poreikis tobulinti profesinę kvalifikaciją:

8.3.1. kyla iššūkių organizuojant, vykdant ir skatinant STEM dalykų mokytojus tobulinti profesinę kvalifikaciją:

8.3.1.1. tarptautinių tyrimų (TIMSS, PISA) ataskaitose akcentuojama, kad Lietuvos pedagogams, dirbantiems Lietuvos mokyklose, svarbu atnaujinti žinias, mokymo(si) metodus, praktiškai išbandyti įvairius taikomuosius darbus bei padėti mokiniui išsiskleisti, ugdyti smalsumą, kūrybiškumą, atsparumą, atkaklumą, siekti tobulėjimo (IEA TIMSS, 2015; PISA, 2018);

8.3.1.2. nepakankamas aukštųjų mokyklų įsitraukimas į mokytojų kvalifikacijos kėlimą;

8.3.2. silpnas mokslo ir studijų institucijų įsitraukimas į STEAM ugdymo(si) mokyklose tobulinimą ir vykdymą:

8.3.2.1. mokyklose ypač trūksta gamtos, matematikos ir informatikos mokytojų (Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose, 2022);

8.3.2.2. Lietuvoje trūksta mokslininkų, kurie atliktų tyrimus STEAM dalykų, STEAM didaktikų srityse, plėtotų šią sritį ir galėtų būsimiems pedagogams perduoti reikalingas žinias bei kompetencijas;

8.3.2.3. stebimas nepakankamas mokslininkų ir mokyklų bendradarbiavimas rengiant pedagogus, vykdant mokslinius tyrimus, dalijantis naujų mokslinių atradimų informacija;

8.3.2.4. būtina siekti, kad STEM dalykų mokymas būtų grindžiamas ne tik užsienio mokslininkų įžvalgomis, bet būtų tyrinėjamas ir Lietuvos ugdymo kontekstas bei STEM dalykų mokymo ir mokymosi praktika mokyklose. Tokie tyrimai padėtų plėtoti STEM dalykų mokymo didaktiką, formuoti nacionalinį mokymosi turinį ir ieškoti būdų didinti mokinių mokymosi motyvaciją, atsparumą ir įsitraukimą mokantis STEM dalykų;

8.4. neatlieptas mokyklų ir STEAM centrų priemonių poreikis:

8.4.1. STEAM priemonių standarto trūkumas. Lietuvoje trūksta susitarimo dėl STEAM dalykų ir priemonių standarto, o 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijose pateikiami priemonių sąrašai šiuo metu vienas kitą dubliuoja (NŠA, 2023);

8.4.2. STEAM priemonių trūkumas. Lietuvoje sumažėjo mokinių, kuriuos mokyti gana stipriai arba labai stipriai trukdo su materialiaisiais ištekliais susiję veiksniai, bet jų lieka virš 15 proc. Materialiųjų išteklių atnaujinimas taip pat yra svarbus veiksnys, siekiant mokinių mokymo sėkmės (PISA, 2018).

IV SKYRIUS

PLANO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR VEIKLOS KRYPTYS

9. Siekiant gerinti STEM dalykų mokinių pasiekimus ir didinti STEM studijų pasirinkimus, būtina sistemingai ugdyti mokinių kompetencijas, skatinti praktines integralias veiklas, ugdančias kūrybiškumą, kritinį mąstymą.

10. Šio plano tikslas – kiekvienam mokiniui suteikti galimybę pažinti STEAM dalykus, užtikrinant mokyti ir mokytis būtinas sąlygas bei akcentuojant praktinių veiklų stiprinimą.

11. Šiam tikslui pasiekti išskiriami uždaviniai:

11.1. parengti STEAM stiprinimo bei aktualizavimo Lietuvos bendrajame ugdyme ir profesiniame mokyme gaires;

11.2. stiprinti STEAM mokytojų kompetencijas, būtinas atnaujintoms bendrojo ugdymo programoms įgyvendinti;

11.3. skatinti platesnį STEAM praktinių veiklų įtraukimą į bendrąjį ugdymą (pvz., projektinių-tiriamųjų darbų, brandos darbų) įtraukinant įvairius socialinius partnerius (pvz., verslo įmones, profesines mokyklas, mokslo ir studijų institucijas), jas įgyvendinant bendrojo ugdymo mokyklose bei STEAM centruose;

11.4. didinti STEAM ugdymo atviros prieigos centrų, bendrojo ugdymo mokyklų, sektorinių praktinio mokymo centrų potencialą, skirtą įgyvendinti STEAM ugdymo stiprinimo planą.

12. Pagrindinės plano veiklos kryptys:

12.1. STEAM samprata ir aktualizavimas.

12.2. Praktinės veiklos.

12.3. Pagalba mokytojui.

12.4. Priemonių prieinamumo didinimas.

13. Plano uždaviniams įgyvendinti skirtos priemonės, atsakingi vykdytojai, įgyvendinimo terminai ir finansavimo šaltiniai pateikiami Plano priede.

V SKYRIUS

PLANO ĮGYVENDINIMAS IR STEBĖSENA

14. Plano įgyvendinimą koordinuoja Ministerija:

14.1. užtikrindama finansavimą Plano priemonėms įgyvendinti;

14.2. derindama su kitomis institucijomis jų dalyvavimą įgyvendinant Plane numatytas priemones.

15. Įgyvendinus Planą, numatyta pasiekti šių rezultatų:

Rodiklio tipas (rezultato / produkto)	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Pradinė rodiklio reikšmė (metai)		Tarpinė reikšmė 2025 m.		Galutinė reikšmė 2030 m.
Rezultato	Bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių gamtos mokslų laboratorijas, dalis	Procentai	Sostinės regione 47,5 (2020)		–		Sostinės regione 58 (2029)
Rezultato		Procentai	Vidurio ir vakarų Lietuvos regione 41,7 (2020)		–		Vidurio ir vakarų Lietuvos regione 56 (2029)
Rezultato	Bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių standartus atitinkančias laboratorijas ir / ar technikos kabinetus, dalis (proc.)	Procentai	38,6 (2021)		57		80
Rezultato	Mokinių pasiekimų skirtumas tarp mažiausių (mažiau nei 3 tūkst. gyventojų) ir didžiausių (per 15 tūkst.) vietovių (didžiausias iš visų PISA tyrimų tiriamų sričių) (skirtumas taškais)	Skirtumas taškais	67,68 (2018)		55		ne daugiau kaip 40
Rezultato	Atnaujintų STEAM centrų skaičius	Vienetai	0		–		10
Produkto	Mobilių laboratorijų skaičius	Vienetai	0		–		40
Rezultato	Mokinių, atitinkančių bent 3 (iš 6) mokymosi pasiekimų lygį, dalis (Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (PISA))	Procentai	Skaitymas – 45,6; matematika – 47,7; gamtos mokslai – 54,1 (2009)	bent 50 proc. visoms sritims		bent 55 proc. visoms sritims
Produkto	Dalyvaujančių praktiniame integruotame gamtos ir visuomenės mokslų nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime mokyklų skaičius (mokyklos, turinčios 4 ir 8 kl.)	Procentai	0		bent 25		bent 70
Produkto	Vykdomos nacionalinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos, susijusios su STEAM dalykais	Vienetai	0		2		2
Rezultato	Bendrojo ugdymo mokyklų, pasirašiusių bendradarbiavimo sutartis su viena ar daugiau aukštųjų mokyklų, dalis	Procentai	-		15		30
Rezultato	Aukštųjų mokyklų, įtraukusių bendradarbiavimą su bendrojo ugdymo mokyklomis į dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo kriterijus, dalis	Procentai	-		20		60
Rezultato	STEAM ekosistemos skatinamiems ryšiams stiprinti skirti projektai	Vienetai	0		15		40

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16. Atnaujindama Planą, Ministerija užtikrina prisiimtų įsipareigojimų dėl projektų, finansuojamų iš švietimo, mokslo ir sporto ministro valdymo sričiai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, įskaitant Ministerijos administruojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšas, bei sąlygų tęstinumą. Ministerija taip pat įvertina Plane suplanuotų veiklų tęstinumo poreikį, nustatytų rodiklių pasiekimą.

_______________

2022–2030 metų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ugdymo taikant kūrybiškumą (STEAM) stiprinimo plano

priedas

2023–2030 METŲ GAMTOS MOKSLŲ, TECHNOLOGIJŲ, INŽINERIJOS, MATEMATIKOS MOKSLŲ UGDYMO TAIKANT KŪRYBIŠKUMĄ (STEAM) STIPRINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.	Veiklos kryptis	Priemonė / veikla	Priemonės vykdytojai ir partneriai	Vykdymo terminas	Tikslinė auditorija	Finansai ir jų šaltinis
1.	STEAM samprata ir aktualizavimas	Bendrų bendrajame ugdyme ir profesiniame mokyme siektinų STEAM ugdymo(si) sampratos gairių pasidalijimas su bendruomenėmis (koncepcija).	STEAM ekosistemos grupės nariai	2023-12-31	Mokytojai, STEAM centrų darbuotojai	ESF
		Visuomenės įtraukimas į STEAM ugdymo(si) veiklas formuojant teigiamą požiūrį į STEM dalykus (karjera ir taikymas kasdieniniame gyvenime).	NŠA, LINEŠA	2030-08-31	Mokslininkai, mokytojai, mokiniai, tėvai, STEAM centrų darbuotojai	ESF, RRF, valstybės biudžeto lėšos
		STEAM ekosistemos stiprinimas, įgyvendinant projektų finansavimo konkursus (orientuojantis į STEAM ekosistemoje nurodytus prioritetus).	LINEŠA	2027-08-31	STEAM ekosistemos dalyviai	RRF
		Neformaliojo vaikų švietimo krypčių klasifikatoriaus, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-442 „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo krypčių klasifikatoriaus patvirtinimo“, atnaujinimas, papildant STEAM neformaliojo vaikų švietimo kryptimi.	ŠMSM	2024-06-31	Mokytojai, STEAM centrų darbuotojai, neformaliojo ugdymo įstaigų darbuotojai	-
2.	Praktinės veiklos	Integruoto praktinio gamtos mokslų ir visuomeninių mokslų nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo galimybės įvedimas 4 ir 8 kl. mokiniams, kuris atliekamas regioniniame ar metodiniame STEAM atviros prieigos centre arba mokyklų gamtos mokslų ar STEAM kabinete, laboratorijoje.	NŠA	2030-08-31	Mokytojai, mokiniai	ESF
		Mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, ugdymo(si) proceso organizavimo rekomendacijų pateikimas, sudarant galimybes užtikrinti kokybišką ir integruotą STEAM ugdymo(si) turinio įgyvendinimą (pvz., išvykos tarp bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo įstaigos, sektorinių praktinio mokymo centrų, STEAM centrų, socialinių partnerių).	LINEŠA, NŠA	2030-08-31		-
		STEAM ugdymo kokybės stiprinimas įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, investuojant į atnaujintą infrastruktūrą ir priemones, mokytojų kompetencijų stiprinimą, ugdymo veiklas mokiniams ir mokinių pavėžėjimo galimybių gerinimą.	ESFA	2026-06-30	Bendrojo ugdymo mokyklos	RRF
		STEAM metodinių centrų įkūrimas ir įgalinimas (pvz., tiriamųjų praktinių ir techninės kūrybos veiklų STEAM centruose išplėtojimas).	LINEŠA	2023-11-01	Mokytojai, STEAM centrų darbuotojai, mokiniai	RRF
		STEAM ugdymo kokybės stiprinimas skatinant aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą su mokyklomis ir STEAM centrais (pvz., dėstytojų ir mokslininkų konsultacijos vykdant tiriamuosius praktinius darbus, dėstytojų paskaitos, konsultacijos ir praktiniai mokymai mokytojams, aprašai STEAM centrams.	NŠA, LINEŠA	2030-08-31	Mokytojai, mokiniai, STEAM centrų darbuotojai, aukštųjų mokyklų darbuotojai	-
3.	Pagalba mokytojui	Nacionalinių matematikos ir STEAM kvalifikacijos tobulinimo (gamtos mokslų, matematikos, inžinerinių technologijų, informatikos mokslų) programų praktinės dalies įgyvendinimas STEAM regioniniuose ir metodiniuose centruose. STEAM centrų darbuotojų kompetencijų kėlimo programos sukūrimas ir įgyvendinimas.	NŠA, LINEŠA	2025-08-31	Mokytojai, mokiniai	ESF, RRF
		Procesinio STEAM sistemos veikimo schemos parengimas (ekosistema) ir mokslo ir studijų institucijų, profesinio mokymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų, darbdavių organizacijų / asociacijų tinklaveika STEAM veikloms įgyvendinti.	LINEŠA	2023-12-31	Mokslininkai, mokytojai, STEAM centrų darbuotojai	RRF
		Mokslininkų, dėstytojų ir aukštųjų mokyklų siūlomų veiklų mokytojams ir mokiniams centralizuotos duomenų bazės sukūrimas ir palaikymas.	LINEŠA	2024-08-31	Mokytojai, mokiniai, STEAM centrų darbuotojai	RRF
4.	Priemonių prieinamumo didinimas	Bendro adaptyvaus standarto STEAM (taip pat ir gamtos mokslų bei matematikos, informatikos inžinerinių technologijų mokslų) mokyklos priemonėms parengimas (reikalingų funkcijų, pagal kurias įsigyjamos ar naudojamos esamos priemonės, standartas) ir rekomendacijos STEAM ugdymo(si) aplinkai (erdvei).	NŠA	2024-08-31	Mokytojai, mokyklų administracijų darbuotojai, STEAM centrų darbuotojai	ESF
4.	Priemonių prieinamumo didinimas	STEAM centrų, mokyklų STEAM dalykų priemonių ir įrangos atnaujinimas.	LINEŠA, NŠA	2030-08-31	Mokyklų ir STEAM centrų administracijų darbuotojai	ESF, RRF

Vartojami trumpiniai:

ESF – Europos socialinis fondas;

ESFA – Europos socialinio fondo agentūra;

LINEŠA – Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra;

NŠA – Nacionalinė švietimo agentūra;

RRF– Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė;

STEAM – gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ugdymas taikant kūrybiškumą.

_______________