LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2004 M. LAPKRIČIO 15 D. ĮSAKYMO Nr. 1V-361 „DĖL UŽSIENIEČIŲ PRAŠYMŲ SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ NAGRINĖJIMO, SPRENDIMŲ PRIĖMIMO IR JŲ VYKDYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2015 m. kovo 31 d. Nr. 1V-245
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. 1V-361 „Dėl Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“:
1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 6 dalimi, 69 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 74 straipsnio 2 dalimi, 86 straipsnio 4 dalimi, 87 straipsnio 4 dalimi, 121 straipsnio 2 dalimi, 141 straipsniu ir įgyvendindamas 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/51/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2003/109/EB siekiant išplėsti jos taikymo sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga (OL 2011 L 132, p. 1), 1 straipsnio 7 ir 10 dalis, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL 2011 L 337, p. 9) 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, 8 straipsnio 2 dalį, 9, 10 ir 36 straipsnius, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL 2013 L 180, p. 31), bei 2014 m. sausio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 118/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1560/2003, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, taikymo taisykles (OL 2014 L 39, p. 1):“.
2. Pakeičiu 11.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
4. Papildau 12 punktu:
„12. P a s k i r i u Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nacionaline ryšių palaikymo institucija bendradarbiauti ir keistis informacija tarp Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL 2011 L 337, p. 9).“
5. Nurodytuoju įsakymu patvirtintame Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos apraše:
5.1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Šiame apraše vartojamos sąvokos:
2.1. DubliNet sistema – 2003 m. rugsėjo 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios valstybės piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, taikymo taisykles (OL 2003 L 222, p. 3), su pakeitimais, padarytais 2014 m. sausio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 118/2014 (OL 2014 L 39, p. 1) (toliau – Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais), 18 straipsnyje nurodytos saugios elektroninių ryšių priemonės, skirtos duomenims perduoti.
2.2. ES valstybė narė – Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybė narė, Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais taikymo tikslais – Islandijos Respublika, Norvegijos Karalystė, Šveicarijos Konfederacija ir Lichtenšteino Kunigaikštystė.
2.3. EURODAC – ES elektroninė informacinė sistema, įsteigta pagal 2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2725/2000 dėl EURODAC sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją (toliau – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2725/2000).
2.4. EURODAC nuorodos numeris – daktiloskopijos kortelės numeris, nurodytas 2002 m. vasario 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 407/2002, nustatančio tam tikras taisykles įgyvendinant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2725/2000, 2 straipsnio 3 dalyje.
2.5. Įgaliotas atstovas – asmuo, kuris Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gali atstovauti prieglobsčio prašytojo interesams, valstybės institucijose nagrinėjant prieglobsčio prašymą.
2.6. Nacionalinis EURODAC padalinys – padalinys, įsteigtas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre, kuris atsako už EURODAC sistemos funkcionavimą Lietuvos Respublikoje ir teikia bei priima duomenis, susijusius su Tarybos reglamento (EB) Nr. 2725/2000 įgyvendinimu.
2.7. Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra prieglobsčio prašytojo kilmės valstybė ir ES valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė narė, per kurios teritoriją tranzitu, t. y. neturėdamas tikslo apsigyventi šioje valstybėje, prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką.
2.8. Už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga ES valstybė narė – ES valstybė narė, kurios atsakomybė už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą nustatyta remiantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013), nuostatomis (OL 2013 L 180, p. 31).
2.9. Valstybės garantuojama teisinė pagalba – teisinės paslaugos, teikiamos aprašo XIII skyriuje nustatyta tvarka įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties) 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 90 straipsnio 5 dalies nuostatas.
2.10. Vidinio persikėlimo alternatyva – galimybė prieglobsčio prašytojui persikelti į kitą gyvenamąją vietą kilmės valstybės teritorijoje, kurioje jis nepatirtų visiškai pagrįstos persekiojimo baimės arba realaus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojaus arba turėtų galimybę naudotis valstybės, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kaip ji apibrėžta Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 2 dalyje, valstybė ar tokia grupė ar organizacija nori ir gali suteikti tokią apsaugą, o prieglobsčio prašytojas turi galimybę ja pasinaudoti, į tą valstybės teritorijos dalį jis gali saugiai ir teisėtai atvykti, taip pat pagrįstai manoma, kad jis joje įsikurs.“
5.2. Pakeičiu 25 punktą ir jį išdėstau taip:
„25. Nelydimi nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai apgyvendinami vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 79 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgus į svarbiausius nepilnamečio interesus. Nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų gyvenamoji vieta turi būti keičiama kuo rečiau. Jei įmanoma, broliai ir seserys neturi būti išskiriami.“
5.3. Pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:
„33. Rengiamos ataskaitos apie padėtį trečiosiose valstybėse ir kilmės valstybėse grindžiamos tikslia naujausia informacija, gauta iš įvairių šaltinių. Informacija vertinama pagal jos gavimo šaltinį, pradedant nuo patikimiausio, šia eilės tvarka:
5.4. Pakeičiu 63.32 papunktį ir jį išdėstau taip:
5.5. Pakeičiu 65 punktą ir jį išdėstau taip:
„65. Surinkę aprašo 63–64 punktuose nurodytą informaciją, Migracijos departamento valstybės tarnautojai atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į:
65.1. tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą;
65.2. prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prieglobsčio prašymus, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prieglobsčio prašymo pateikimo priežastis;
65.3. prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais;
65.4. tai, ar prieglobsčio prašytojo veikla išvykus iš kilmės valstybės buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti prieglobsčio, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į kilmės valstybę grąžintas prieglobsčio prašytojas būtų persekiojamas arba jam grėstų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai;
5.6. Pakeičiu 66 punktą ir jį išdėstau taip:
„66. Atlikdamas aprašo 65 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, vadovaudamasis, be kita ko, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 83 straipsnyje nurodytais prieglobsčio prašymo vertinimo kriterijais, turi nustatyti, ar:
66.1. prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų, kaip jie apibrėžti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 2 dalyje, veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma, tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus. Persekiojimo veiksmai inter alia gali būti: fizinis ir psichologinis smurtas, įskaitant seksualinį smurtą; teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis; atsisakymas teismine tvarka atlyginti žalą, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis baudimas; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, nurodytus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 88 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose; veiksmai, pagal pobūdį tiesiogiai susiję su asmens lytimi arba su tuo, kad asmuo yra vaikas.
Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.
Rasė pirmiausia apima odos spalvą, kilmę ar priklausymą konkrečiai etninei grupei.
Religija pirmiausia apima teistinių, neteistinių ir ateistinių įsitikinimų turėjimą, dalyvavimą ar nedalyvavimą formaliose pamaldose privačiai ar viešai, vienam ar kartu su kitais, kitus religinius veiksmus ar pažiūrų išraišką arba asmeninio ar bendruomeninio elgesio formas, grindžiamas ar privalomas pagal bet kokius religinius įsitikinimus.
Tautybė neturi apsiriboti vien pilietybės turėjimu ar jos neturėjimu, o pirmiausia turi apimti priklausomybę grupei, apibrėžtai savo kultūrine, etnine ar kalbine tapatybe, bendra geografine ar politine kilme ar santykiu su kitos valstybės gyventojais.
Socialine grupe laikoma tokia grupė, kurios nariai turi tas pačias prigimtines savybes ar bendrą istoriją, kurios negalima pakeisti, arba turi tas pačias savybes ar įsitikinimus, kurie yra tokie svarbūs to asmens tapatumui ar sąžinei, kad jis neturėtų būti verčiamas jų atsisakyti; ta grupė turi individualų tapatumą atitinkamoje šalyje, nes aplinkinės visuomenės suvokiama kaip skirtinga; atsižvelgiant į aplinkybes kilmės šalyje, tam tikrai socialinei grupei gali priklausyti grupė, susidariusi dėl būdingos seksualinės orientacijos. Seksualinė orientacija negali būti suprantama kaip veiksmai, kurie pagal valstybių narių įstatymus būtų laikomi nusikalstamais. Siekiant pripažinti priklausymą prie tam tikros socialinės grupės arba nustatyti tokios grupės savybes, turi būti tinkamai atsižvelgiama į su lytimi susijusius aspektus, įskaitant lyties tapatybę.
Politinės pažiūros pirmiausia apima pažiūrų, įsitikinimų ar tikėjimo turėjimą dėl reikalų, susijusių su galimais persekiojimo vykdytojais ir jų politika ar metodais, neatsižvelgiant į tai, ar prašytojas pagal tas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą ėmėsi veiksmų, ar ne.
Vertinant, ar prieglobsčio prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar jis iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, jei tokią savybę prieglobsčio prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas;
66.2. prieglobsčio prašytojas dėl šio aprašo 66.1 papunktyje nurodytų priežasčių negali pasinaudoti apsaugos teikėjų, t. y. valstybės, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, jei jos nori ir gali suteikti apsaugą, veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kaip ji apibrėžta Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 2 dalyje ;
5.7. Pakeičiu 67 punktą ir jį išdėstau taip:
„67. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojas atitinka kriterijus, nurodytus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje, ir įvertinus duomenis, nustatytus pagal šio aprašo 66 punktą, turi būti nustatyta, ar nėra priežasčių, dėl kurių prieglobstis nesuteikiamas, nurodytų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 88 straipsnio 2 ir 3 dalyse.“
5.8. Pakeičiu 76 punktą ir jį išdėstau taip:
„76. Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atlikęs tyrimą, nustatytą aprašo 65, 66 ir 67 punktuose, iš esmės išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą ir vadovaudamasis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86, 87 ir 88 straipsniais, parengia motyvuotą išvadą dėl prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo). Migracijos departamentas, remdamasis išvada dėl pabėgėlio statuso suteikimo (nesuteikimo), priima vieną iš šių sprendimų:
76.1. suteikti prieglobsčio prašytojui prieglobstį (pabėgėlio statusą) Lietuvos Respublikoje ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi). Šis sprendimas yra priimamas, kai šiame apraše nustatyta tvarka nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, ir nenustatoma priežasčių, išvardytų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 88 straipsnio 2 dalyje;
76.2. suteikti prieglobsčio prašytojui prieglobstį (papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi). Šis sprendimas priimamas, kai apraše nustatyta tvarka nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, ir nenustatoma priežasčių, išvardytų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 88 straipsnio 3 dalyje. Šiame sprendime turi būti nurodomi pabėgėlio statuso nesuteikimo motyvai;
76.3. nesuteikti prieglobsčio prašytojui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi, nesusijusį su prieglobsčio suteikimu. Toks sprendimas priimamas, kai apraše išdėstyta tvarka nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų, arba nustatomos priežastys, nurodytos šio įstatymo 88 straipsnio 2 ar 3 dalyje, tačiau prieglobsčio prašytojas yra nelydimas nepilnametis, kuris negrąžinamas į užsienio valstybę, arba prieglobsčio prašytojo negalima grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nustatyta tvarka dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 130 straipsnio 1 ar 2 dalyje. Sprendime turi būti nurodyti prieglobsčio nesuteikimo motyvai;
76.4. nesuteikti prieglobsčio prašytojui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pavesti įpareigoti prieglobsčio prašytoją išvykti iš Lietuvos Respublikos, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos ar grąžinti į jo kilmės valstybę arba į valstybę, iš kurios jis atvyko, arba vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą dėl išsiuntimo, kai išsiuntimas yra susijęs su Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Šis sprendimas priimamas, kai apraše išdėstyta tvarka nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų, arba nustatomos priežastys, nurodytos šio įstatymo 88 straipsnio 2 ar 3 dalyje. Sprendime turi būti nurodyti prieglobsčio nesuteikimo motyvai.“
5.9. Pakeičiu 78 punktą ir jį išdėstau taip:
„78. Prieglobsčio prašytojas su sprendimu, nurodytu šio aprašo 76.1–76.4 papunkčiuose, supažindinamas jo gimtąja kalba arba kalba, kurią jis geriausiai supranta. Su sprendimu prieglobsčio prašytoją supažindina Užsieniečių registracijos centras, jeigu prieglobsčio prašytojas jame apgyvendintas, teritorinė policijos įstaiga arba Migracijos departamentas. Sprendime turi pasirašyti prieglobsčio prašytojas, valstybės tarnautojas, kuris prieglobsčio prašytoją supažindino su šiuo sprendimu, vertėjas, jeigu jis dalyvavo. Prieglobsčio prašytojui įteikiama tinkamai patvirtinta sprendimo kopija. Jeigu prieglobsčio prašytojas, susipažinęs su sprendimu, atsisako pasirašyti, šį faktą savo parašais turi patvirtinti ne mažiau kaip 2 supažindinime dalyvavę valstybės tarnautojai.“
5.10. Papildau 781 punktu:
„781. Kartu su sprendimo, nurodyto 76.1–76.2 papunkčiuose, kopija prieglobsčio prašytojui pateikiama Migracijos departamento parengta informacija apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su dėl jo priimtu sprendimu. Ši informacija pateikiama prieglobsčio prašytojui raštu jo gimtąja kalba arba kalba, kurią jis geriausiai supranta.“
5.11. Pakeičiu 90 punktą ir jį išdėstau taip:
„90. Pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga panaikinami Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais. Sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą arba papildomą apsaugą priima Migracijos departamentas, remdamasis įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo parengta motyvuota išvada dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo, išskyrus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 90 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai sprendimą priima Vilniaus apygardos administracinis teismas.“
5.12. Pakeičiu 91 punktą ir jį išdėstau taip:
„91. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 90 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 2 dalies 2 punkto pagrindu pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga panaikinami, jeigu prieglobsčio prašytojo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, įskaitant suklastotų dokumentų naudojimą, arba sąmoningai nutylėta informacija turėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam prieglobstį.“
5.13. Pakeičiu 92 punktą ir jį išdėstau taip:
„92. Jeigu nustatoma, kad aprašo 911 punkto nustatyta tvarka užsieniečio pateikta informacija nepaneigia priežasčių, išvardytų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse, dėl kurių buvo pradėta pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo procedūra, Migracijos departamentas priima aprašo 90 punkte nurodytą sprendimą.“
5.14. Pakeičiu 93 punktą ir jį išdėstau taip:
„93. Jeigu, pradėjus pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą ir įvertinus šio aprašo 911 punkto nustatyta tvarka užsieniečio pateiktą informaciją, nenustatoma priežasčių, išvardytų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 90 straipsnio 7 dalyje, Migracijos departamentas raštu informuoja užsienietį, kad pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo procedūra dėl jo yra nutraukiama.“
5.15. Pakeičiu 94 punktą ir jį išdėstau taip:
5.16. Pakeičiu 95 punktą ir jį išdėstau taip:
„95. Užsienietis su Migracijos departamento sprendimu panaikinti pabėgėlio statusą arba papildomą apsaugą supažindinamas jo gimtąja kalba arba kalba, kurią jis geriausiai supranta. Šiame sprendime turi pasirašyti užsienietis, valstybės tarnautojas, kuris jį supažindino su sprendimu, vertėjas, jeigu jis dalyvavo. Užsieniečiui įteikiama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta Migracijos departamento sprendimo kopija.
Jeigu užsienietis, susipažinęs su Migracijos departamento sprendimu, atsisako pasirašyti, šį faktą savo parašais turi patvirtinti ne mažiau kaip 2 supažindinime dalyvavę valstybės tarnautojai.“
5.17. Pakeičiu 96 punktą ir jį išdėstau taip:
5.18. Pakeičiu IX skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
5.19. Pakeičiu 97 punktą ir jį išdėstau taip:
„97. Valstybės tarnautojai, atliekantys visas apklausas ir kitus veiksmus, susijusius su prieglobsčio prašytojų, priskiriamų pažeidžiamiems asmenims, prieglobsčio prašymų nagrinėjimu, turi būti dalyvavę atitinkamuose mokymuose ir toliau mokomi su tokių prieglobsčio prašytojų poreikiais susijusiais klausimais. Jeigu prieglobsčio prašytojai pageidauja, apklausiant juos įgaliotų atstovų dalyvavimas yra būtinas.“
5.20. Pakeičiu 98 punktą ir jį išdėstau taip:
„98. Jeigu prieglobsčio prašytojai, priskiriami pažeidžiamiems asmenims, turi psichikos sutrikimų, serga, yra patyrę ar yra požymių, kad jie galėjo patirti kankinimų, prievartavimą arba kitokias akivaizdaus psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto formas, prieš apklausiant būtina pasitarti su gydytoju dėl to, kaip elgtis per apklausą metu, kokių klausimų vengti. Jeigu būtina, apklausoje gali dalyvauti gydytojas, kitas medicinos darbuotojas ar psichologas. Jeigu yra požymių, kad asmuo patyrė traumą ir kankinimus, apklausti turi neuniformuoti pareigūnai ar valstybės tarnautojai.“
5.21. Pakeičiu 102 punktą ir jį išdėstau taip:
„102. Institucijos, dalyvaujančios prieglobsčio suteikimo procedūroje, bendradarbiauja su pagalbą pabėgėliams teikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, sudarydamos joms galimybę susitikti su prieglobsčio prašytojais, priskiriamais pažeidžiamiems asmenims, jų buvimo, apgyvendinimo ar sulaikymo vietoje ir suteikti jų poreikius atitinkančias paslaugas ir pagalbą.“
5.23. Pakeičiu 138.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
„138.7. parengti ir pateikti teismui procesinius dokumentus, taip pat atstovauti užsieniečio, kuriam panaikinamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, interesams teisme, kai Migracijos departamentas gauna užsieniečio arba jo atstovo pagal įstatymą prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nustatytą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 90 straipsnio 5 dalyje;“.