Paveikslėlis, kuriame yra eskizas, piešimas, iliustracija, simbolis  Automatiškai sugeneruotas aprašymas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2023 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. a1-439 „DĖL regioninės pažangos priemonės nr. 09-003-02-02-11 (re) „SUMAŽINTI PAŽEIDŽIAMŲ VISUOMENĖS GRUPIŲ GEROVĖS TERITORINIUS SKIRTUMUS“ FINANSAVIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2024 m. gruodžio 9 d. Nr. A1-873

Vilnius

 

1. Pakeičiu Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ finansavimo gaires, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-439 „Dėl Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ finansavimo gairių patvirtinimo“, (toliau – Gairės):

1.1. Pakeičiu III skyriaus lentelę:

1.1.1. Pakeičiu 1 dalį ir ją išdėstau taip:

1. Taikomi teisės aktai

Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi rengiant regionų plėtros planų (toliau – RPPl) pažangos priemones, taip pat rengiant, teikiant ir vertinant projektų įgyvendinimo planus, priimant sprendimus dėl projektų finansavimo, sudarant projektų sutartis ir įgyvendinant projektus, finansuojamus pagal Gaires:

1.1. Bendrieji teisės aktai:

1.1.1. 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (ES) 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (toliau – De minimis reglamentas);

1.1.2. Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Strateginio valdymo metodika);

1.1.3. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – PAFT);

1.1.4. 2022–2030 metų regionų plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl 2022–2030 metų regionų plėtros programos patvirtinimo“ (toliau – Regionų plėtros programa);

1.1.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. 612 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ Lietuvai skirtų lėšų paskirstymo“ (toliau – Nutarimas dėl lėšų paskirstymo).

1.2.   Specialieji teisės aktai:

1.2.1. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas;

1.2.2. Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas (2 straipsnio 16 ir 17 dalys ir 151–153 straipsniai);

1.2.3. Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymas;

1.2.4. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas;

1.2.5. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas;

1.2.6. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ (toliau – VPSP taisyklės)“;

1.2.7. 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 931 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos patvirtinimo“;

1.2.8. Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ (toliau – Socialinių paslaugų katalogas);

1.2.9. Socialinės globos normų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46 „Dėl Socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Socialinės globos normų aprašas);

1.2.10. Lietuvos higienos norma HN 124:2014 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-714 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 124:2014 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“;

1.2.11. Lietuvos higienos norma HN 125:2011 „Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-133 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 125:2011 „Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“;

1.2.12. Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A1-103 „Dėl Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Būsto pritaikymo asmeniui su negalia aprašas);

1.2.13. Socialinio būsto fondo plėtros vykdymo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. A1-300 „Dėl Socialinio būsto fondo plėtros vykdymo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Socialinio būsto rekomendacijos);

1.2.14. Rekomendacijos atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių veiklos kokybės užtikrinimui, patvirtintos Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2V-107 (1.4) „Dėl Rekomendacijų atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių veiklos kokybės užtikrinimui patvirtinimo“ (toliau – AJC ir AJE rekomendacijos);

1.2.15. Akredituotų socialinių paslaugų teikimo reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. A1-492 „Dėl Akredituotų socialinių paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo“;

1.2.16. Krizių centro veiklos organizavimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. A1-333 „Dėl Krizių centro veiklos organizavimo rekomendacijų patvirtinimo“.“

 

1.1.2. Pakeičiu 2.2.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

2.2.2. turi būti užtikrinama, kad priemonės lėšomis finansuoti būstai projekto įgyvendinimo metu ir 5 (penkerius) metus po projekto įgyvendinimo pabaigos nepertraukiamai būtų socialinio būsto fondo sąraše;“.

1.1.3. Pakeičiu 2.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

2.3. Pasirašant projektų sutartis pagal Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 2 punkte nurodytą veiklą „Paslaugų, reikalingų institucinės globos pertvarkai įgyvendinti, infrastruktūros modernizavimas ir plėtra“, turi būti laikomasi Pertvarkos žemėlapiuose nurodytų reikalavimų paslaugų plėtrai ir ne mažesnių, nei nurodyta Pertvarkos žemėlapiuose, infrastruktūros apimčių. Įgyvendinamuose projektuose dėl objektyvių priežasčių vykdomi infrastruktūros kūrimo ir (ar) plėtros apimčių pakeitimai turi būti suderinti su SADM.“

1.1.4. Pakeičiu 2.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

2.4. Įgyvendinant projektus pagal Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 3 punkte nurodytą veiklą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros modernizavimas ir plėtra, siekiant didinti gyventojų socialinę gerovę“, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

2.4.1. kuriama ar modernizuojama atvirosios jaunimo erdvės ar atvirojo jaunimo centro infrastruktūra turi atitikti AJC ir AJE rekomendacijų V skyriaus 14 ir 15 punktų reikalavimus;

2.4.2. prioritetas turi būti teikiamas nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) socialinių paslaugų infrastruktūrai (t. y. jei savivaldybės administracija vykdo įstaigos ar organizacijos (projekto partnerio), kuri vykdys veiklą projekto lėšomis sukurtoje ar modernizuotoje infrastruktūroje, atranką, prioritetas turi būti teikiamas NVO; įstaigos ar organizacijos (projekto partnerio) atranka vykdoma savivaldybės administracijos nusistatyta vieša ir objektyviais kriterijais paremta tvarka).“

1.1.5. Pakeičiu 2.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

2.5. Pagal Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 2–4 punktuose nurodytas veiklas finansavimą gavusios įstaigos, kuriose teikiamos ar planuojamos teikti socialinės globos paslaugos arba akredituotos socialinės paslaugos, privalo turėti ar iki projekto įgyvendinimo pabaigos gauti licenciją socialinei globai teikti arba turėti ar iki projekto įgyvendinimo pabaigos įgyti teisę teikti akredituotas socialines paslaugas finansavimą gavusiame infrastruktūros objekte.

1.1.6. Pakeičiu 2.15.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

2.15.2. dokumentus (kopijas, nuorašus ar išrašus), kuriais užtikrinamas pareiškėjo ir (ar) partnerio nuosavų lėšų prisidėjimas, įskaitant netinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimą, ir projekto veiklų (rezultatų) tęstinumas 5 (penkerius) metus po projekto įgyvendinimo pabaigos:

2.15.2.1. jei pareiškėjas ir (ar) partneris yra biudžetinės (-ė) įstaigos (-a), – savivaldybės tarybos sprendimą;

2.15.2.2. jei pareiškėjas ir (ar) partneris nėra biudžetinės (-ė) įstaigos (-a):

2.15.2.2.1. teisę priimti sprendimus turinčio įstaigos valdymo organo sprendimą;

2.15.2.2.2. dokumentą, patvirtinantį įstaigos valdymo organui suteiktą teisę priimti Gairių 2.15.2.2.1 papunktyje nurodytą sprendimą;

2.15.2.2.3. pareiškėjo ir (ar) partnerio indėlį ir projekto veiklų (rezultatų) tęstinumo užtikrinimą įrodančius dokumentus (finansinės atskaitomybės dokumentus, banko sąskaitos išrašą, banko raštą ar kt.);“.

1.1.7. Papildau 2.16 papunkčiu:

2.16. Jeigu projektu prisidedama prie tvarios miesto plėtros strategijos arba funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo, turi būti įvykdyti šie reikalavimai:

2.16.1. projektu įgyvendinamas (-i) tvarios miesto plėtros strategijoje arba funkcinės zonos strategijoje numatytas (-i) investicinis (-iai) veiksmas (-ai);

2.16.2. sudarytos sąlygos savivaldybėms bendrai naudotis viešąja infrastruktūra ir (ar) bendrai teikti viešąsias paslaugas, kurias numatoma sukurti ar modernizuoti įgyvendinant projektą, t. y. įgyvendintas neinvesticinis veiksmas, susijęs su funkcinės zonos strategijos investiciniu veiksmu, kuriam įgyvendinti skirtas projektas (taikoma projektui, kuriuo prisidedama prie funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo);

2.16.3. pareiškėjas RPPl administruojančiajai institucijai teikiamame projekto įgyvendinimo plane pateikia nuorodą (-as) į internete paskelbtą tvarios miesto plėtros strategiją arba funkcinės zonos strategiją, prie kurios įgyvendinimo prisideda projektas, ir į susitarimą dėl atitinkamos strategijos įgyvendinimo (jei toks susitarimas turi būti sudarytas vadovaujantis Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“).“

1.1.8. Pakeičiu 3 dalies 1 lentelę ir ją išdėstau taip:

1 lentelė

Eil. Nr.

Finansuojamos veiklos

Tikslinės grupės

1.

Socialinio būsto fondo plėtra

(Veikla vykdoma statant naujus pastatus, rekonstruojant, remontuojant ir pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus ar jų dalis, taip pat rekonstruojant, remontuojant perimtas valstybės reikmėms nereikalingas laisvas gyvenamąsias patalpas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta tvarka, įsigyjant gyvenamuosius namus (pagal poreikį – su priklausiniais), jų dalis, butus ir pritaikant juos tikslinės grupės poreikiams (vykdant būtinos apimties rekonstrukcijos ar remonto darbus, įsigyjant būtiną įrangą ir baldus. Žemės įsigijimo išlaidos naujų pastatų statybai nefinansuojamos.)

Asmenys su negalia (turintys judėjimo ir (ar) psichikos, ir (ar) proto, ir (ar) regos negalią), kuriems reikalingas specialiai pritaikytas būstas (tikslinė grupė turi atitikti Būsto pritaikymo asmeniui su negalia aprašo 3 punkte įvardytus asmenis);

gausios šeimos (kaip apibrėžta Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte)

2.

Paslaugų, reikalingų institucinės globos pertvarkai įgyvendinti, infrastruktūros modernizavimas ir plėtra

(Veikla vykdoma laikantis Pertvarkos žemėlapiuose nurodytų reikalavimų paslaugų plėtrai ir ne mažesnių, nei nurodyta Pertvarkos žemėlapiuose, infrastruktūros apimčių, statant, rekonstruojant, remontuojant ir (ar) įsigyjant nekilnojamąjį turtą, aprūpinant jį būtinais baldais ir įranga. Pagrindus poreikį, gali būti įsigyjama transporto priemonė, atitinkanti Gairių 7.4 papunkčio reikalavimus.)

Asmenys, turintys intelekto ir (ar) psichikos negalią (įskaitant vaikus, turinčius raidos ir (ar) kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jiems reikalinga ilgalaikė pagalba (taikoma Pertvarkos žemėlapiuose nurodytiems kompleksinių paslaugų teikimo centrams vaikams su negalia)

3.

Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros modernizavimas ir plėtra, siekiant didinti gyventojų socialinę gerovę

(Veikla vykdoma finansuojant Socialinių paslaugų katalogo 19 punkte įvardytų nestacionarių socialinių paslaugų įstaigų, kuriose teikiamos socialinės priežiūros, laikino atokvėpio ir (ar) socialinės globos paslaugos, infrastruktūros bei 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje konkrečiai įvardytų finansuotinų įstaigų (atvirų jaunimo erdvių, specializuotos pagalbos centrų) infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą: statant, rekonstruojant, remontuojant ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą, aprūpinant jį būtinais baldais ir įranga. Pagrindus poreikį, gali būti įsigyjama transporto priemonė, atitinkanti Gairių 7.4 papunkčio reikalavimus.)

Socialinę riziką patiriantys ir socialiai pažeidžiami asmenys bei asmenys, kuriems nustatyti socialinių paslaugų poreikiai (išskyrus intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčius asmenis)

4.

Socialinių paslaugų įstaigų senyvo amžiaus asmenims infrastruktūros modernizavimas ir plėtra

(Veikla vykdoma finansuojant socialinių paslaugų įstaigų, skirtų senyvo amžiaus asmenims, infrastruktūrą bendruomenėje (socialinės globos namų ir stacionarinės ilgalaikės priežiūros įstaigų infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą; socialinės globos namų ir stacionarinės ilgalaikės priežiūros įstaigų bei bendruomeninių paslaugų aplinkos pritaikymą Alzheimerio liga, senatvine demencija sergantiems asmenims, negalią turintiems asmenims; skaitmeninės, technologinės, inžinerinės ir kitos paslaugų infrastruktūros inovacijas, leidžiančias pagerinti tikslinių grupių asmenų savarankiškumą ir gyvenimo kokybę (statant, rekonstruojant, remontuojant ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą, aprūpinant jį būtinais baldais ir įranga). Pagrindus poreikį, gali būti įsigyjama transporto priemonė, atitinkanti Gairių 7.4 papunkčio reikalavimus.)

Senyvo amžiaus asmenys“.

 

1.1.9. Pakeičiu 3 dalies 2 lentelės 10 punktą ir jį išdėstau taip:

„10.

Gyventojai, kuriems taikomi projektai, įgyvendinami pagal integruotas teritorinio vystymo programas

P.B.2.0074

Asmenys

393 931

Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdomos Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelėje nurodytos veiklos (taikoma tuo atveju, kai projektu įgyvendinama tvarios miesto plėtros strategija ar funkcinės zonos strategija; rodiklio siekiama ne projekto, o

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos uždavinio lygiu; RPPl pažangos priemonių aprašuose neturi būti planuojama  prisidėti prie šio rodiklio siekimo)“.

 

1.1.10. Pakeičiu 4.2.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

4.2.1. priemonės sukurtos ar modernizuotos infrastruktūros prieinamumo visiems reikalavimo vykdymui užtikrinti. Visi investicijas gavę infrastruktūros objektai, išskyrus įsigyjamus ir (ar) rekonstruojamus (remontuojamus) gyvenamuosius namus ir butus, turi būti pritaikyti asmenų, turinčių judėjimo negalią, poreikiams, laikantis Statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinimo“ (toliau – STR) ir (ar) kituose norminiuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Finansuojami socialinio būsto paskirties gyvenamieji namai (pagal poreikį – su priklausiniais) ir butai turi būti visiškai pritaikyti asmenų, kurie juose gyvens, poreikiams. Įsigyjant ir (ar) rekonstruojant (remontuojant) gyvenamąjį namą, skirtą grupinio gyvenimo namų ar savarankiško gyvenimo namų veiklai vykdyti, bent pirmas pastato aukštas turi būti pritaikytas asmenų, turinčių judėjimo negalią, poreikiams, laikantis STR ir (ar) kituose norminiuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Įsigyjami ir (ar) rekonstruojami (remontuojami) gyvenamieji namai, taip pat įsigyjami ir (ar) remontuojami butai, skirti apsaugoto būsto veiklai vykdyti, taip pat ir butai, skirti grupinio gyvenimo namų ar savarankiško gyvenimo namų veiklai vykdyti, turi būti pritaikyti asmenų, kurie jais naudosis, poreikiams. Projektuose gali būti numatytos priemonės, sukurtos ar modernizuotos infrastruktūros prieinamumo visiems reikalavimo vykdymui užtikrinti, laikantis universalaus dizaino, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 109 dalyje, reikalavimų (informacija apie universalaus dizaino principus skelbiama interneto svetainėje https://www.ndt.lt/universalus-dizainas/) ir (ar) STR ir (ar) kituose norminiuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų;“.

1.1.11. Pakeičiu 6.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

6.5. Vadovaujantis De minimis reglamento 3 straipsnio nuostatomis, bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei, suma turi neviršyti 300 000 (trijų šimtų tūkstančių) eurų per bet kurį trejų metų laikotarpį. Ši riba taikoma neatsižvelgiant į de minimis pagalbos formą arba siekiamus tikslus ir į tai, ar valstybės narės suteikta pagalba visa arba iš dalies finansuojama Europos Sąjungos kilmės ištekliais.

1.1.12. Pakeičiu 6.8 papunktį ir jį išdėstau taip:

6.8. De minimis pagalba, suteikta pagal De minimis reglamentą, gali būti sumuojama su de minimis pagalba, suteikta pagal 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentą (ES) 2023/2832 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms, o su de minimis pagalba, suteikta pagal 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai ir 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, neviršijant De minimis reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos atitinkamos viršutinės ribos.

1.1.13. Pakeičiu 6.9 papunktį ir jį išdėstau taip:

6.9. Projektų atitikties De minimis reglamento nuostatoms vertinimą atlieka  RPPl administruojančioji institucija. Vertinant projekto atitiktį De minimis reglamento  nuostatoms, užpildomas Pavyzdinis atitikties de minimis pagalbos taisyklėms (Komisijos reglamentui (ES) 2023/2831) patikros lapas (projekto lygmuo), paskelbtas interneto svetainėje https://www.esinvesticijos.lt/dokumentai/pavyzdinio-atitikties-de-minimis-pagalbos-taisyklems-komisijos-reglamentui-es-2023-2831-patikros-lapo-forma-projekto-lygmuo.

1.1.14. Pakeičiu 6.10 papunktį ir jį išdėstau taip:

6.10. RPPl administruojančioji institucija vertinimo metu patikrina pareiškėjo (partnerio) teisę gauti bendrą vienai įmonei suteikiamą de minimis pagalbą. Vertinant  pareiškėjo (partnerio) teisę gauti bendrą vienai įmonei suteikiamą de minimis pagalbą, turi  būti patikrintos visos su pareiškėju (partneriu) susijusios įmonės, nurodytos  pareiškėjo (partnerio) ar (jei taikoma) pareiškėju (partneriu) nesančio galutinio naudos gavėjo pateiktoje „Vienos įmonės“ deklaracijoje, parengtoje pagal formą, paskelbtą interneto svetainėje https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/viena-imone-deklaracijos-forma, taip pat turi būti patikrinta Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre, ar  teikiama de minimis pagalba neviršys leidžiamo de minimis pagalbos dydžio, kaip nustatyta De minimis reglamento 3 straipsnyje.

1.1.15. Pakeičiu 6.11 papunktį ir jį išdėstau taip:

6.11. RPPl administruojančioji institucija, priėmusi sprendimą suteikti de minimis pagalbą pareiškėjui (projekto vykdytojui) ar partneriui, vadovaudamasi Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“, 17 punkto reikalavimais, pateikia duomenis Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrui apie pareiškėjui (projekto vykdytojui) ir partneriui suteiktą de minimis pagalbą.

1.1.16. Papildau 6.13 papunkčiu:

6.13. Paaiškėjus, kad projekto vykdytojui buvo suteikta neteisėta arba nesuderinama pagalba, projekto vykdytojas turi užtikrinti, kad šiai pagalbai skirtos lėšos bus grąžintos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 „Dėl Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo.

1.1.17. Papildau 7.51 papunkčiu:

7.51. Skelbiant kvietimus teikti projektų įgyvendinimo planus ir prisiimant įsipareigojimus pagal sudarytas regionų projektų sutartis, gali būti viršijamos Gairių II skyriaus lentelės 4 stulpelyje numatytos pagal abu šios lentelės 2 stulpelio 4.9 ir 4.10 papunkčiuose nurodytus uždavinius skiriamos Europos Sąjungos finansavimo sumos, laikantis Nutarimo dėl lėšų paskirstymo 2.3 papunkčio nuostatų.“

1.1.18. Pakeičiu 7.7 papunktį ir jį išdėstau taip:

7.7. Projektui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai, nurodyti šių Gairių III skyriaus 8 dalies lentelėje. Fiksuotosios normos ir supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai indeksuojami. Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių skaitinės reikšmės nurodytos 2021–2027 m. ES fondų lėšomis supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registre, kuris skelbiamas interneto svetainėje www.esf.lt/veiklos-sritys/metodines-pagalbos-centras/fiksuotuju-dydziu-registras/1104.

1.1.19. Pakeičiu 8 dalį ir ją išdėstau taip:

 

8. Projekto veiklų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

Finansuoja-mos veiklos, kurioms taikomi supaprastin-

tai apmokamų išlaidų dydžiai

Supapras-

tintai apmokamų išlaidų dydžio kodas

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio pavadinimas

Papildoma informacija

Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelėje nurodytos veiklos

 

FS-01-01

Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio fiksuotoji suma be PVM

Fiksuotąją sumą sudaro visų pirmojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio įsigijimo išlaidos, jei:

a) projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse paskelbta informacija;

b) pakabintas bent vienas ne mažesnio nei A3 formato spausdintas skelbimas (plakatas) arba elektroniniame ekrane paskelbtas jam lygiavertis pranešimas;

c) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama Europos Sąjungos parama.

FS-01-02

Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio fiksuotoji suma su PVM

FS-01-03

Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkinio fiksuotoji suma be PVM

Fiksuotąją sumą sudaro visų antrojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio įsigijimo išlaidos, jei:

a) projekto įgyvendinimo pradžioje projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje (jei tokia yra) ir socialinės žiniasklaidos svetainėse paskelbta informacija – trumpas veiksmo, įskaitant jo tikslus ir rezultatus, aprašymas, proporcingas paramos dydžiui, bei informavimas apie finansinę paramą, gaunamą iš ES;

b) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje, susijusioje su veiksmo įgyvendinimu, gerai matomai pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama ES parama;

c) kai tik pradedami vykdyti fiziniai veiksmai, susiję su fizinėmis investicijomis, arba sumontuojama nupirkta įranga, visuomenei gerai matomoje vietoje iškabinamos ilgalaikės lentelės ar informacinės lentos su ES emblema.

FS-01-04

Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkinio fiksuotoji suma su PVM

FN-01

7 proc. netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma

Netiesioginės projekto išlaidos skaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų.

FN-05-01

Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso 20 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 24 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų

Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis per mėnesį, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų.

FN-05-02

Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 21 iki 25 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 25 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų

Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis per mėnesį, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų.

FN-05-03

Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 26 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų

Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis per mėnesį, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų.

FN-05-04

Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 37 iki 42 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų

Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis per mėnesį, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų.

FN-05-05

Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 37 iki 39 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 43 iki 47 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų

Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis per mėnesį, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų.

FN-05-06

Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso 40 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 48 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų

Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis per mėnesį, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų.

FN-05-07

Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 41 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 49 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų

Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis per mėnesį, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų.

FĮ-53-03

Fiksuotasis vieneto įkainis už parengtą investicijų projektą, jei investicijų projektas rengiamas visiems kitiems projektams, kurie nesusiję su informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros ir (ar) informacinių sistemų, ir (ar) registrų kūrimu ir (ar) modernizavi-mu, ir (ar) plėtra (toliau – IVS), be PVM

Fiksuotieji vieneto įkainiai taikomi investicijų projekto parengimo, apimančio išsamią probleminės padėties ir paslaugos, dėl kurios reikia įgyvendinti investicinį projektą, analizę, paslaugos pokyčių ir tendencijų analizę, paslaugos poreikio pagrindimą, reikalavimų konkretiems pokyčiams, kurių siekiama įgyvendinant projektą, apibrėžimą, projekto įgyvendinamumo ir alternatyvų analizę, projekto išlaidų ir naudos analizę, projekto jautrumo ir rizikos analizę, optimalios alternatyvos įgyvendinimo plano sudarymą (nustatoma veiksmų seka, jų ryšiai, svarba, vieta bendroje projekto įgyvendinimo eigoje), išlaidoms padengti“.

 

 

FĮ-53-04

Fiksuotasis vieneto įkainis už parengtą investicijų projektą, jei investicijų projektas rengiamas visiems kitiems projektams, kurie nesusiję su IVS, su PVM

 

 

1.2. Pakeičiu 2 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

1.3. Pakeičiu 3 priedo lentelės antrąjį stulpelį:

1.3.1. Pakeičiu 1.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

1.6. Turi būti įsigyjamos netaršios transporto priemonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme. Prioritetas turi būti teikiamas elektra varomoms transporto priemonėms.“

1.3.2. Pakeičiu 1.8 papunktį ir jį išdėstau taip:

1.8. Įsigyjant nekilnojamąjį turtą:

1.8.1. jeigu įsigyjamas pastatas (ar jame esantys būstai) pastatytas iki 2020 m. gruodžio 31 d., jis turi turėti A ar aukštesnės klasės energinio naudingumo sertifikatą; nesant galimybių įsigyti pirmiau nurodyto energinio naudingumo sertifikatą turinčio pastato (ar jame esančių būstų), turi būti įsigyjamas kuo aukštesnės (bet ne žemesnės nei C) energinio naudingumo klasės pastatas (ar jame esantys būstai). Būstai gali būti įsigyjami ir atnaujinamuose (modernizuojamuose) daugiabučiuose namuose, kurių energinio naudingumo klasė žemesnė nei C, jei juose iki Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE)Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo pabaigos bus baigti atnaujinimo (modernizavimo) darbai ir bus pasiekta ne žemesnė kaip C energinio naudingumo klasė;

1.8.2. jeigu įsigyjamas pastatas (ar jame esantys būstai) pastatytas po 2021 m. sausio 1 d., jis turi atitikti Reglamento (ES) 2021/2139 1 straipsnio I priedo 7.1 papunktyje nustatytus kriterijus, kurie yra aktualūs pastato įsigijimo metu;

1.8.3. prioritetas teikiamas kuo aukštesnės energinės klasės nekilnojamajam turtui.

Pastabos:

1. Šio punkto 1.8.1 ir 1.8.2 papunkčiai taikomi Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 1 punkte nurodytai veiklai.

2. Šio punkto 1.8.3 papunktis taikomas Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 24 punktuose nurodytoms veikloms.

1.4. Pripažįstu netekusiu galios 4 priedą.

2. Nustatau,   kad šio įsakymo 1.1.19 papunkčiu pakeistoje Gairių III skyriaus lentelės 8 dalyje nurodyti supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai (kodai FĮ-53-03 ir FĮ-53-04) netaikomi projektams, dėl kurių jau sudarytos projektų įgyvendinimo sutartys ir (ar) kurių įgyvendinimo planai pateikti viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai vertinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą.

 

 

 

Laikinai einantis socialinės apsaugos

ir darbo ministro pareigas                                                                                       Vytautas Šilinskas

 

 

Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE)

„Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės

teritorinius skirtumus“ finansavimo gairių

2 priedas

 

 

Stebėsenos rodikliŲ APRAŠYMO kortelėS

 

I SKYRIUS

Stebėsenos rodiklio

„naujų arba modernizuotų socialinių būstų talpumas“

aprašymo kortelė

 

 

 

Elementai

Kodai, pavadinimai ir aprašymas

1.

Stebėsenos rodiklio pavadinimas 

Naujų arba modernizuotų socialinių būstų talpumas

2.

Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai

Asmenys

3.

Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis

Didėjimas

4.

Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas

Skaitinė reikšmė

5.

Stebėsenos rodiklio tipas

Produkto rodiklis

6.

Stebėsenos rodiklio kodas

P-09-003-02-02-11-01 

7.

Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas

RCO65

8.

Stebėsenos rodiklio paaiškinimas,

sąvokų apibrėžtys

Stebėsenos rodiklis rodo maksimalų skaičių asmenų (asmenų su negalia (ir jų šeimų narių) ir gausių šeimų narių), kurie gali būti apgyvendinti pagal Regioninės pažangos priemonę

Nr. 09-003-02-02-11 (RE)Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ vykdomų projektų (toliau – projektai) lėšomis naujai sukurtuose socialiniuose būstuose.

Asmenimis su negalia laikomi asmenys, nurodyti Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A1-103 „Dėl Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punkte.

Būstas suprantamas taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje.

Gausia šeima laikoma šeima, priskirta Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytai grupei.

Naujais ar modernizuotais socialiniais būstais laikomi projektų lėšomis naujai sukurti ir tikslinės grupės asmenų su negalia (ir jų šeimų narių), gausių šeimų narių poreikiams pritaikyti socialiniai būstai (pastatyti nauji pastatai, rekonstruoti, suremontuoti ir būsto paskirčiai pritaikyti esami (ne būsto paskirties) pastatai ar jų dalys, rekonstruotos, suremontuotos perimtos valstybės reikmėms nereikalingos laisvos gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta tvarka, įsigyti gyvenamieji namai, jų dalys, butai, pritaikyti tikslinės grupės asmenų su negalia (ir jų šeimų narių) ir gausių šeimų narių poreikiams (vykdant būtinos apimties rekonstrukcijos ar remonto darbus, įsigyjant būtiną įrangą ir baldus)).

Socialinis būstas suprantamas taip, kaip apibrėžta Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje.

9.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas

Automatiškai apskaičiuojamas

 

10.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas

Skaičiuojamas maksimalus asmenų (asmenų su negalia (ir jų šeimų narių) ir gausių šeimų narių), galinčių apsigyventi naujai sukurtuose socialiniuose būstuose, skaičius.

11.

Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai

Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo pažyma apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodyta ši informacija:

1) projekto numeris;

2) stebėsenos rodiklis, už kurį atsiskaitoma;

3) stebėsenos rodiklio pasiekimo data;

4) faktiškai pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė, atskirai nurodant maksimalų asmenų su negalia, jų šeimų narių skaičių ir maksimalų gausių šeimų narių skaičių;

5) šaltiniai, pagal kuriuos apskaičiuotas stebėsenos rodiklis.

Projekto vykdytojo pažyma turi būti pasirašyta paprastu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtinta (nurodant vardą, pavardę, pareigas ir datą) projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo arba jo įgalioto asmens.

 

Antrinis duomenų šaltinis – projekto veiklos ataskaitos.

12.

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas

Stebėsenos rodiklio reikšmė skaičiuojama projekto sutartyje nustatytais terminais.

Atsiskaitoma projekto vykdytojui teikiant mokėjimo prašymus ir juose deklaruojant (pažymint) stebėsenos rodiklio pasiekimą

(kartu pateikiama projekto vykdytojo pažyma apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę).

13.

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas – kitas (projekto veiklų įgyvendinimo metu ir (arba) pabaigoje).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai surašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija, patvirtinanti statybos užbaigimą, ar pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas

(jei deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi) ir (arba) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruojama pirkimo–pardavimo sutartis

(jei buvo atliktas pirkimas), įregistruojama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą ir projekto vykdytojas pateikia pažymą apie maksimalų asmenų (asmenų su negalia (ir jų šeimų narių) ir gausių šeimų narių), galinčių apsigyventi naujai sukurtuose socialiniuose būstuose, skaičių.

14.

Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

15.

Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris

Europos Sąjungos investicijų skyrius,

tel. ryšio Nr. +370 620 48 667

16.

Kita svarbi informacija

Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, P.B.2.0065.

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos bendrasis produkto rodiklis susijęs su bendruoju rezultato rodikliu R.B.2.2067 („Naujų arba modernizuotų socialinių būstų naudotojų skaičius per metus“).

 

II SKYRIUS

Stebėsenos rodiklio

„naujų arba modernizuotų socialinių būstų naudotojų skaičius per metus“ aprašymo kortelė

 

 

Elementai

Kodai, pavadinimai ir aprašymas

1.

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Naujų arba modernizuotų socialinių būstų naudotojų skaičius per metus

2.

Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai

Naudotojai per metus

3.

Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis

Didėjimas

4.

Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas

Skaitinė reikšmė

5.

Stebėsenos rodiklio tipas

Rezultato rodiklis

6.

Stebėsenos rodiklio kodas

R-09-003-02-02-11-02

7.

Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas

RCR67

8.

Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys

Stebėsenos rodiklis rodo unikalių asmenų (asmenų su negalia (ir jų šeimų narių) ir gausių šeimų narių), apsigyvenusių naujai sukurtuose socialiniuose būstuose, skaičių per metus po projektų įgyvendinimo, įskaitant ir asmenis, kurie buvo apgyvendinti projekto lėšomis sukurtuose socialiniuose būstuose, nelaukiant projekto įgyvendinimo pabaigos (t. y. skaičiuojami visi unikalūs asmenys, gyvenę (gyvenantys) socialiniuose būstuose iki projekto įgyvendinimo pabaigos, ir asmenys, apsigyvenę socialiniuose būstuose per vienus metus po projekto įgyvendinimo).

Asmenys su negalia, būstas, gausi šeima, nauji arba modernizuoti socialiniai būstai, socialinis būstas suprantami taip, kaip jie apibrėžti Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių I skyriaus lentelės 8 punkte.

9.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas

Automatiškai apskaičiuojamas

10.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas

Sumuojami unikalūs asmenys (asmenys su negalia (ir jų šeimų nariai) ir gausių šeimų nariai), kurie per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos (įskaitant ir asmenis, kurie buvo apgyvendinti projekto lėšomis sukurtuose būstuose, nelaukiant projekto įgyvendinimo pabaigos) buvo apgyvendinti naujai sukurtuose socialiniuose būstuose.

11.

Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai

Pirminis duomenų šaltinis projekto vykdytojo pažyma apie unikalius asmenis (asmenis su negalia (ir jų šeimų narius) ir gausių šeimų narius), apsigyvenusius įgyvendinant projektą sukurtuose socialiniuose būstuose ir per metus po projekto įgyvendinimo sukurtuose socialiniuose būstuose. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodyta ši informacija:

1) projekto numeris;

2) stebėsenos rodiklis, už kurį atsiskaitoma;

3) stebėsenos rodiklio matavimo laikotarpis;

4) faktiškai pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė, atskirai nurodant sukurtuose būstuose apsigyvenusių asmenų su negalia (ir jų šeimų narių) ir gausių šeimų narių skaičių;

5) šaltiniai, pagal kuriuos apskaičiuotas stebėsenos rodiklis;

6) pažymėta, kad, apskaičiuojant stebėsenos rodiklį, įtraukti tik unikalūs asmenys.

Projekto vykdytojo pažyma turi būti pasirašyta paprastu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtinta (nurodant vardą, pavardę, pareigas ir datą) projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo ar jo įgalioto asmens.

Antrinis šaltinis – ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.

12.

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas – projekto sutartyje nustatytais terminais.

Atsiskaitoma projekto vykdytojui deklaruojant stebėsenos rodiklio pasiekimą ataskaitoje po projekto finansavimo pabaigos, jos ataskaitinis laikotarpis apima pirmus metus po projekto finansavimo pabaigos.

13.

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas – po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos naujai sukurtuose socialiniuose būstuose apsigyveno numatytas unikalių asmenų (asmenų su negalia (ir jų šeimų narių) ir gausių šeimų narių) skaičius (įskaitant ir asmenis, kurie buvo apgyvendinti projekto lėšomis sukurtuose būstuose, nelaukiant projekto įgyvendinimo pabaigos).

14.

Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

15.

Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris

Europos Sąjungos investicijų skyrius,

tel. ryšio Nr. +370 620 48 667

16.

Kita svarbi informacija

Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, R.B.2.2067.

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos bendrasis rezultato rodiklis susijęs su bendruoju produkto rodikliu P.B.2.0065 („Naujų arba modernizuotų socialinių būstų talpumas“).

 

 

III SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO

„PASLAUGŲ INTELEKTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIĄ TURINTIEMS ASMENIMS VIETŲ SKAIČIUS NAUJOJE AR MODERNIZUOTOJE INFRASTRUKTŪROJE“ APRAŠYMO KORTELĖ

 

 

Elementai

Kodai, pavadinimai ir aprašymas

1.

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Paslaugų intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims vietų skaičius naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje

2.

Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai

Skaičius

3.

Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis

Didėjimas

4.

Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas

Skaitinė reikšmė

5.

Stebėsenos rodiklio tipas

Produkto rodiklis

6.

Stebėsenos rodiklio kodas

P-09-003-02-02-11-03

7.

Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas

8.

Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys

Stebėsenos rodiklis rodo, kiek asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią (įskaitant vaikus, turinčius raidos ir (ar) kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jiems reikalinga ilgalaikė pagalba (taikoma Pertvarkos žemėlapiuose nurodytiems kompleksinių paslaugų teikimo centrams vaikams su negalia)), vienu metu gali gauti socialines paslaugas projekto investicijas gavusioje socialinių paslaugų infrastruktūroje, kurios apimtys yra ne mažesnės, nei patvirtinta Pertvarkos žemėlapiuose.

Asmenimis, turinčiais intelekto ir (ar) psichikos negalią, laikomi asmenys su negalia (kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme), kuriems negalia nustatyta dėl intelekto ir (ar) psichikos sutrikimų.

Nauja ar modernizuota socialinių paslaugų infrastruktūra laikomos (laikomi) ne mažesnes kaip Pertvarkos žemėlapiuose nurodytas infrastruktūros apimtis ir reikalavimus paslaugų plėtrai atitinkančios investicijas gavusios įstaigos (jų padaliniai), kuriose (kuriuose) teikiamos socialinės paslaugos asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią (įskaitant vaikus, turinčius raidos ir (ar) kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jiems reikalinga ilgalaikė pagalba).

Pertvarkos žemėlapis suprantamas taip, kaip apibrėžta Regioninės pažangos priemonės

Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ finansavimo gairių

2.1.2.1 papunkčio pastaboje.

Socialinės paslaugos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 3 straipsnyje.

Paslaugų intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims vietomis naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje laikomas asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią (įskaitant vaikus, turinčius raidos ir (ar) kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jiems reikalinga ilgalaikė pagalba), vienu metu galinčių gauti socialines paslaugas naujoje arba modernizuotoje socialinių paslaugų infrastruktūroje, skaičius.

9.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas

Automatiškai apskaičiuojamas

10.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas

Sumuojamos projekto investicijas gavusioje įstaigoje (jos padalinyje) esančios vietos, skirtos socialinių paslaugų gavėjams (asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią; vaikams, turintiems raidos ir (ar) kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jiems reikalinga ilgalaikė pagalba).

11.

Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai

Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo pažyma, patvirtinanti pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodyta ši informacija:

1) projekto numeris;

2) stebėsenos rodiklis, už kurį atsiskaitoma;

3) stebėsenos rodiklio pasiekimo data;

4) faktiškai pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė;

5) šaltiniai, pagal kuriuos apskaičiuotas stebėsenos rodiklis.

Projekto vykdytojo pažyma turi būti pasirašyta paprastu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtinta (nurodant vardą, pavardę, pareigas ir datą) projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo ar jo įgalioto asmens.

 

Antrinis duomenų šaltinis – projekto veiklos ataskaitos.

12.

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas – projekto sutartyje nustatytais terminais.

Atsiskaitoma projekto vykdytojui teikiant mokėjimo prašymus ir juose deklaruojant (pažymint) stebėsenos rodiklio pasiekimą (kartu pateikiama projekto vykdytojo pažyma apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę).

13.

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas – kitas (projekto veiklų įgyvendinimo metu ir (arba) pabaigoje).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai surašomas statybos užbaigimo aktas ar deklaracija, patvirtinanti statybos užbaigimą, ar pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas (jei deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi) ir (arba) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruojama pirkimo–pardavimo sutartis (jei buvo atliktas pirkimas), įregistruojama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą ir įstaigos vadovas pasirašo pažymą apie paslaugų intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims,  vaikams, kurie turi raidos ir (ar) kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jiems reikalinga ilgalaikė pagalba, vietų naujoje ar modernizuotoje socialinių paslaugų infrastruktūroje, skaičių.

14.

Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

15.

Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris

Europos Sąjungos investicijų skyrius,

tel. ryšio Nr. +370 620 48 667

16.

Kita svarbi informacija

Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, P.S.2.1030.

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos specialusis produkto rodiklis, susijęs su specialiuoju rezultato rodikliu R.S.2.3031 „Asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, gavusių paslaugas naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje, skaičius per metus“.

 

 

IV SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO

„ASMENŲ, TURINČIŲ INTELEKTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIĄ, GAVUSIŲ PASLAUGAS NAUJOJE AR MODERNIZUOTOJE INFRASTRUKTŪROJE, SKAIČIUS PER METUS“ APRAŠYMO KORTELĖ

 

 

Elementai

Kodai, pavadinimai ir aprašymas

1.

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, gavusių paslaugas naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje, skaičius per metus

2.

Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai

Asmenys per metus

3.

Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis

Didėjimas

4.

Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas

Skaitinė reikšmė

5.

Stebėsenos rodiklio tipas

Rezultato rodiklis

6.

Stebėsenos rodiklio kodas

R-09-003-02-02-11-04

7.

Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas

-

8.

Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys

Stebėsenos rodiklis rodo, kiek unikalių tikslinės grupės asmenų, t. y. asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią (įskaitant vaikus, turinčius raidos ir (ar) kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jiems reikalinga ilgalaikė pagalba (taikoma Pertvarkos žemėlapiuose nurodytiems kompleksinių paslaugų teikimo centrams vaikams su negalia)), per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo investicijas gavusios socialinių paslaugų infrastruktūros, kurios apimtys yra ne mažesnės, nei patvirtinta Pertvarkos žemėlapiuose, paslaugomis.

Asmuo, turintis intelekto ir (ar) psichikos negalią, nauja ar modernizuota socialinių paslaugų infrastruktūra, Pertvarkos žemėlapis, socialinės paslaugos suprantami taip, kaip jie apibrėžti Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių III skyriaus lentelės 8 punkte.

9.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas

Automatiškai apskaičiuojamas

 

10.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas

Sumuojami unikalūs tikslinės grupės asmenys (asmenys, turintys intelekto ir (ar) psichikos negalią, vaikai, turintys raidos ir (ar) kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jiems reikalinga ilgalaikė pagalba), kurie per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo investicijas gavusių įstaigų (jų padalinių) paslaugomis.

11.

Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai

Pirminis duomenų šaltinis projekto vykdytojo pažyma, patvirtinanti pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodyta ši informacija:

1) projekto numeris;

2) stebėsenos rodiklis, už kurį atsiskaitoma;

3) stebėsenos rodiklio matavimo laikotarpis;

4) faktiškai pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė;

5) šaltiniai, pagal kuriuos apskaičiuotas stebėsenos rodiklis;

6) pažymėta, kad, skaičiuojant stebėsenos rodiklį, įtraukti tik unikalūs asmenys.

Projekto vykdytojo pažyma turi būti pasirašyta paprastu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtinta (nurodant vardą, pavardę, pareigas ir datą) projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo ar jo įgalioto asmens.

Antrinis šaltinis – ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.

12.

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas – projekto sutartyje nustatytais terminais.

Atsiskaitoma projekto vykdytojui deklaruojant stebėsenos rodiklio pasiekimą ataskaitoje po projekto finansavimo pabaigos, jos ataskaitinis laikotarpis apima pirmus metus po projekto finansavimo pabaigos.

13.

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas – po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos finansavimą gavusioje įstaigoje (jos padalinyje) paslaugas gavo numatytas tikslinės grupės asmenų (asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, vaikų, turinčių raidos ir (ar) kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jiems reikalinga ilgalaikė pagalba) skaičius.

14.

Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

15.

Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris

Europos Sąjungos investicijų skyrius,

tel. ryšio Nr. +370 620 48 667

16.

Kita svarbi informacija

Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, R.S.2.3031.

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos specialusis rezultato rodiklis susijęs su specialiuoju produkto rodikliu P.S.2.1030Paslaugų intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims vietų skaičius naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje“.

 

V SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO

ASMENŲ, TURINČIŲ INTELEKTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIĄ, GYVENANČIŲ STACIONARIOSE SOCIALINĖS GLOBOS ĮSTAIGOSE, MAŽĖJIMASAPRAŠYMO KORTELĖ

 

 

Elementai

Kodai, pavadinimai ir aprašymas

1.

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, gyvenančių stacionariose socialinės globos įstaigose, mažėjimas

2.

Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai

Asmenys

3.

Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis

Mažėjimas

4.

Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas

Skaitinė reikšmė

5.

Stebėsenos rodiklio tipas

Rezultato rodiklis

6.

Stebėsenos rodiklio kodas

R-09-003-02-02-11-05

7.

Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas

-

8.

Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys

Stebėsenos rodiklis rodo, kiek 2019–2029 m. sumažės unikalių asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, gyvenančių stacionariose socialinės globos įstaigose, skaičius (2019 m. tokių asmenų buvo 6 267).

Asmuo, turintis intelekto ir (ar) psichikos negalią, suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių III skyriaus lentelės 8 punkte.

Stacionariomis socialinės globos įstaigomis laikomos įstaigos, kuriose nuolat gyvena nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų asmenų, kurių socialiniai ryšiai su bendruomene dėl šių įstaigų specifikos yra riboti, socialiniai įgūdžiai silpni, galimybės integruotis į visuomenę – minimalios. Šioms įstaigoms būdinga grupinė, o ne individuali asmens priežiūra, institucinė kultūra (pvz., nustatytos griežtos vidaus tvarkos taisyklės).

9.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas

Įvedamasis

10.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma pagal Valstybės duomenų agentūros rodiklio „Gyventojų skaičius globos įstaigose suaugusiems asmenims su negalia metų pabaigoje“ reikšmę, kuri skelbiama Valstybės duomenų agentūros kasmet atliekamame socialinių paslaugų tyrime (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R164&collection=M3161110_2#/).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai Valstybės duomenų agentūra pateikia rodiklio „Gyventojų skaičius globos įstaigose suaugusiems asmenims su negalia metų pabaigoje“ duomenis, pasiektus iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos (gruodžio 31 d.).

11.

Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai

Pirminis duomenų šaltinis – Valstybės duomenų agentūros skelbiami oficialūs duomenys (socialinių paslaugų tyrimas) (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R164&collection=M3161110_2#/). Antrinis duomenų šaltinis – Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinė sistema (toliau  INVESTIS). Praėjusių kalendorinių metų duomenys apie stebėsenos rodiklio pasiekimą į INVESTIS įvedami ne vėliau kaip iki einamųjų metų liepos 15 d.

12.

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė apskaičiuojama pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.

13.

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais (birželio mėn.) Valstybės duomenų agentūra paskelbia, kaip nurodyta Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių V skyriaus lentelės 10 punkte, rodiklio „Gyventojų skaičius globos įstaigose suaugusiems asmenims su negalia metų pabaigoje“ reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos (gruodžio 31 d.).

14.

Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

15.

Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris

Europos Sąjungos investicijų skyrius,

tel. ryšio Nr. +370 620 48 667

16.

Kita svarbi informacija

Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, R.S.2.3032.

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos specialusis rezultato rodiklis

 

 

VI SKYRIUS

Stebėsenos rodiklio

PASLAUGŲ SOCIALIAI PAŽEIDŽIAMIEMS, SOCIALINĘ RIZIKĄ (ATSKIRTĮ) PATIRIANTIEMS ASMENIMS VIETŲ SKAIČIUS NAUJOJE AR MODERNIZUOTOJE INFRASTRUKTŪROJE“ aprašymo kortelė

 

 

 

Elementai

Kodai, pavadinimai ir aprašymas

1.

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Paslaugų socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims vietų skaičius naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje

2.

Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai

Skaičius

3.

Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis

Didėjimas

4.

Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas

Skaitinė reikšmė

5.

Stebėsenos rodiklio tipas

Produkto rodiklis

6.

Stebėsenos rodiklio kodas

P-09-003-02-02-11-06

7.

Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas

-

8.

Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys

Stebėsenos rodiklis rodo, kiek socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų (išskyrus intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčius asmenis) vienu metu gali gauti socialines paslaugas projekto investicijas gavusioje socialinių paslaugų infrastruktūroje.

Paslaugų, skirtų socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims, vietomis laikomas socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų (išskyrus intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčius asmenis), vienu metu galinčių gauti socialines paslaugas projekto investicijas gavusioje socialinių paslaugų įstaigoje (jos padalinyje), skaičius.

Socialiai pažeidžiami asmenys suprantami taip, kaip jie apibrėžti Socialinės aprėpties didinimo 2020–2023  m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu

Nr. A1-791 „Dėl Socialinės aprėpties didinimo 2020–2023 metų veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – Socialinės aprėpties didinimo

2020–2023 m. veiksmų planas), 2.2 papunktyje.

Socialinę atskirtį patiriantys asmenys suprantami taip, kaip jie apibrėžti Socialinės aprėpties didinimo 2020–2023 m. veiksmų plano 2.3 papunktyje.

Socialinę riziką patiriantys asmenys suprantami taip, kaip jie apibrėžti Socialinės aprėpties didinimo 2020–2023 m. veiksmų plano 2.4 papunktyje.

Socialinės paslaugos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių III skyriaus lentelės 8 punkte.

Nauja ar modernizuota infrastruktūra (socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims) laikomos projekto investicijas gavusios įstaigos (jų padaliniai), kuriose (-iuose) teikiamos socialinės paslaugos socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims.

9.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas

Automatiškai apskaičiuojamas

 

10.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas

Sumuojamos projekto investicijas gavusioje įstaigoje (jos padalinyje) esančios vietos, skirtos socialinių paslaugų gavėjams (socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims (išskyrus intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčius asmenis).

11.

Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai

Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo pažyma, patvirtinanti pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodyta ši informacija:

1) projekto numeris;

2) stebėsenos rodiklis, už kurį atsiskaitoma;

3) stebėsenos rodiklio pasiekimo data;

4) faktiškai pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė;

5) šaltiniai, pagal kuriuos apskaičiuotas stebėsenos rodiklis.

Projekto vykdytojo pažyma turi būti pasirašyta paprastu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtinta (nurodant vardą, pavardę, pareigas ir datą) projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo ar jo įgalioto asmens.

Antrinis šaltinis – projekto veiklos ataskaitos.

12.

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas – projekto sutartyje nustatytais terminais.

Atsiskaitoma projekto vykdytojui teikiant mokėjimo prašymus ir juose deklaruojant (pažymint) stebėsenos rodiklio pasiekimą

(kartu pateikiama projekto vykdytojo pažyma apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę).

13.

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas – kitas (projekto veiklų įgyvendinimo metu ir (arba) pabaigoje).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai surašomas statybos užbaigimo aktas ar deklaracija, patvirtinanti statybos užbaigimą, ar pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas

(jei deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi) ir (arba) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruojama pirkimo–pardavimo sutartis (jei buvo atliktas pirkimas), įregistruojama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą ir įstaigos vadovas pasirašo pažymą apie paslaugų, skirtų socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims, vietų naujoje ar modernizuotoje socialinių paslaugų infrastruktūroje skaičių.

14.

Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

15.

Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris

Europos Sąjungos investicijų skyrius,

tel. ryšio Nr. +370 620 48 667

16.

Kita svarbi informacija

Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas

Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, P.S.2.1031.

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos specialusis produkto rodiklis susijęs su specialiuoju rezultato rodikliu R.S.2.3033 („Socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų, gavusių paslaugas naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje, skaičius per metus“).

 

 

VII SKYRIUS

Stebėsenos rodiklio

SOCIALIAI PAŽEIDŽIAMŲ, SOCIALINĘ RIZIKĄ (ATSKIRTĮ) PATIRIANČIŲ ASMENŲ, GAVUSIŲ PASLAUGAS NAUJOJE AR MODERNIZUOTOJE INFRASTRUKTŪROJE, SKAIČIUS PER METUS“ aprašymo kortelė

 

 

Elementai

Kodai, pavadinimai ir aprašymas

1.

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų, gavusių paslaugas naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje, skaičius per metus

2.

Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai

Asmenys per metus

3.

Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis

Didėjimas

4.

Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas

Skaitinė reikšmė

5.

Stebėsenos rodiklio tipas

Rezultato rodiklis

6.

Stebėsenos rodiklio kodas

R-09-003-02-02-11-07

7.

Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas

-

8.

Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys

Stebėsenos rodiklis rodo, kiek unikalių socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų (išskyrus intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčius asmenis) per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo projekto investicijas gavusios socialinių paslaugų infrastruktūros paslaugomis.

Socialiai pažeidžiami asmenys, socialinę atskirtį patiriantys asmenys, socialinę riziką patiriantys asmenys, nauja ar modernizuota infrastruktūra (socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims) suprantami taip, kaip jie apibrėžti Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių VI skyriaus lentelės 8 punkte.

Socialinės paslaugos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių III skyriaus lentelės 8 punkte.

9.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas

Automatiškai apskaičiuojamas.

10.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas

Sumuojami unikalūs tikslinių grupių asmenys (socialiai pažeidžiami, socialinę riziką (atskirtį) patiriantys asmenys (išskyrus intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčius asmenis), kurie per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo projekto investicijas gavusių socialinių paslaugų įstaigų (jų padalinių) paslaugomis.

11.

Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai

Pirminis duomenų šaltinis projekto vykdytojo pažyma, patvirtinanti pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodyta ši informacija:

1) projekto numeris;

2) stebėsenos rodiklis, už kurį atsiskaitoma;

3) stebėsenos rodiklio matavimo laikotarpis;

4) faktiškai pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė;

5) šaltiniai, pagal kuriuos suskaičiuotas stebėsenos rodiklis;

6) pažymėta, kad, skaičiuojant stebėsenos rodiklį, įtraukti tik unikalūs asmenys.

Projekto vykdytojo pažyma turi būti pasirašyta paprastu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtinta (nurodant vardą, pavardę, pareigas ir datą) projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo ar jo įgalioto asmens.

Antrinis šaltinis – ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.

12.

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas – projekto sutartyje nustatytais terminais.

Atsiskaitoma projekto vykdytojui deklaruojant stebėsenos rodiklio pasiekimą ataskaitoje po projekto finansavimo pabaigos, jos ataskaitinis laikotarpis apima pirmus metus po projekto finansavimo pabaigos.

13.

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas – po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos finansavimą gavusioje įstaigoje (jos padalinyje) paslaugas gavo numatytas tikslinės grupės asmenų (socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų (išskyrus intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčius asmenis) skaičius.

14.

Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

15.

Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris

Europos Sąjungos investicijų skyrius,

tel. ryšio Nr. +370 620 48 667

16.

Kita svarbi informacija

Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, R.S.2.3033.

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos specialusis rezultato rodiklis susijęs su specialiuoju produkto rodikliu P.S.2.1031 („Paslaugų socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims vietų skaičius naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje“).

 

 

VIII SKYRIUS

STEBĖSENOS rodiklio

NAUJOS ARBA MODERNIZUOTOS SOCIALINĖS RŪPYBOS INFRASTRUKTŪROS (NE BŪSTO) TALPUMAS“ aprašymo kortelė

 

 

 

Elementai

Kodai, pavadinimai ir aprašymas

1.

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Naujos arba modernizuotos socialinės rūpybos infrastruktūros (ne būsto) talpumas

2.

Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai

Asmenys per metus

3.

Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis

Didėjimas

4.

Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas

Skaitinė reikšmė

5.

Stebėsenos rodiklio tipas

Produkto rodiklis

6.

Stebėsenos rodiklio kodas

P-09-003-02-02-11-08

7.

Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas

RCO70

8.

Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys

Stebėsenos rodiklis rodo, kiek senyvo amžiaus asmenų vienu metu gali gauti socialines paslaugas projekto investicijas gavusioje socialinių paslaugų infrastruktūroje (t. y. kiek vietų, skirtų socialinių paslaugų gavėjams (senyvo amžiaus asmenims), yra investicijas gavusioje socialinių paslaugų infrastruktūroje).

Projekto investicijas gavusia socialinių paslaugų infrastruktūra laikomos projekto investicijas gavusios įstaigos (jų padaliniai), kuriose teikiamos socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims.

Senyvo amžiaus asmuo suprantamas taip, kaip apibrėžta Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje.

Socialinės paslaugos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių III skyriaus lentelės 8 punkte.

Vietomis, skirtomis socialinių paslaugų gavėjams (senyvo amžiaus asmenims), laikomas senyvo amžiaus asmenų, vienu metu galinčių gauti socialines paslaugas projekto investicijas gavusioje įstaigoje (jos padalinyje), skaičius.

9.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas

Automatiškai apskaičiuojamas

 

10.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas

Sumuojamos investicijas gavusioje įstaigoje (įstaigos padalinyje) esančios vietos, skirtos socialinių paslaugų gavėjams (senyvo amžiaus asmenims).

11.

Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai

Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo pažyma, patvirtinanti pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodyta ši informacija:

1) projekto numeris;

2) stebėsenos rodiklis, už kurį atsiskaitoma;

3) stebėsenos rodiklio pasiekimo data;

4) faktiškai pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė;

5) šaltiniai, pagal kuriuos apskaičiuotas stebėsenos rodiklis.

Projekto vykdytojo pažyma turi būti pasirašyta paprastu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtinta (nurodant vardą, pavardę, pareigas ir datą) projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo ar jo įgalioto asmens.

Antrinis šaltinis – projekto veiklos ataskaitos.

12.

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas – projekto sutartyje nustatytais terminais.

Atsiskaitoma projekto vykdytojui teikiant mokėjimo prašymus ir juose deklaruojant (pažymint) stebėsenos rodiklio pasiekimą (kartu pateikiama projekto vykdytojo pažyma apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę).

13.

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas – kitas (projekto veiklų įgyvendinimo metu ir (arba) pabaigoje).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai surašomas statybos užbaigimo aktas ar deklaracija, patvirtinanti statybos užbaigimą, ar pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas (jei deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi) ir (arba) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruojama pirkimo–pardavimo sutartis (jei buvo atliktas pirkimas), įregistruojama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą ir įstaigos vadovas pasirašo pažymą apie vietų paslaugų gavėjams skaičių.

14.

Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

15.

Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris

Europos Sąjungos investicijų skyrius,

tel. ryšio Nr. +370 620 48 667

16.

Kita svarbi informacija

Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, P.B.2.0070. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos bendrasis produkto rodiklis susijęs su bendruoju rezultato rodikliu R.B.2.2074 („Naujos arba modernizuotos socialinės rūpybos infrastruktūros naudotojų skaičius per metus“).

 

 

IX SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO

„NAUJOS ARBA MODERNIZUOTOS SOCIALINĖS RŪPYBOS INFRASTRUKTŪROS NAUDOTOJŲ SKAIČIUS PER METUS“ APRAŠYMO KORTELĖ

 

 

Elementai

Kodai, pavadinimai ir aprašymas

1.

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Naujos arba modernizuotos socialinės rūpybos infrastruktūros naudotojų skaičius per metus

2.

Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai

Naudotojai per metus

3.

Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis

Didėjimas

4.

Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas

Skaitinė reikšmė

5.

Stebėsenos rodiklio tipas

Rezultato rodiklis

6.

Stebėsenos rodiklio kodas

R-09-003-02-02-11-09

7.

Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas

RCR74

8.

Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys

Stebėsenos rodiklis rodo, kiek unikalių senyvo amžiaus asmenų per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo investicijas gavusioje infrastruktūroje teikiamomis socialinėmis paslaugomis.

Projekto investicijas gavusi socialinių paslaugų infrastruktūra, senyvo amžiaus asmuo suprantami taip, kaip jie apibrėžti Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių VIII skyriaus lentelės 8 punkte.

Socialinės paslaugos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių III skyriaus lentelės 8 punkte.

9.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas

Automatiškai apskaičiuojamas

 

10.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas

Sumuojami unikalūs senyvo amžiaus asmenys, kurie per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo projekto investicijas gavusių įstaigų (jų padalinių) teikiamomis socialinėmis paslaugomis.

11.

Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai

Pirminis duomenų šaltinis projekto vykdytojo pažyma, patvirtinanti pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodyta ši informacija:

1) projekto numeris;

2) stebėsenos rodiklis, už kurį atsiskaitoma;

3) stebėsenos rodiklio matavimo laikotarpis;

4) faktiškai pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė;

5) šaltiniai, pagal kuriuos apskaičiuotas stebėsenos rodiklis;

6) pažymėta, kad, skaičiuojant stebėsenos rodiklį, įtraukti tik unikalūs asmenys.

Projekto vykdytojo pažyma turi būti pasirašyta paprastu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtinta (nurodant vardą, pavardę, pareigas ir datą) projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo ar jo įgalioto asmens.

Antrinis šaltinis – ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.

12.

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas – projekto sutartyje nustatytais terminais.

Atsiskaitoma projekto vykdytojui deklaruojant rodiklio pasiekimą ataskaitoje po projekto finansavimo pabaigos, jos ataskaitinis laikotarpis apima pirmus metus po projekto finansavimo pabaigos.

13.

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos (projekto finansavimą gavusioje įstaigoje (jos padalinyje) socialines paslaugas gavo numatytas senyvo amžiaus asmenų skaičius.

14.

Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

15.

Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris

Europos Sąjungos investicijų skyrius,

tel. ryšio Nr. +370 620 48 667

16.

Kita svarbi informacija

Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, R.B.2.2074.

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos bendrasis rezultato rodiklis susijęs su bendruoju produkto rodikliu P.B.2.0070 („Naujos arba modernizuotos socialinės rūpybos infrastruktūros (ne būsto) talpumas“).

 

X SKYRIUS

Stebėsenos rodiklio

GYVENTOJAI, KURIEMS TAIKOMI PROJEKTAI, ĮGYVENDINAMI PAGAL INTEGRUOTAS TERITORINIO VYSTYMO PROGRAMAS“ aprašymo kortelė

 

 

Elementai

Kodai, pavadinimai ir aprašymas

1.

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Gyventojai, kuriems taikomi projektai, įgyvendinami pagal integruotas teritorinio vystymo programas

2.

Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai

Asmenys

3.

Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis

Didėjimas

4.

Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas

Skaitinė reikšmė

5.

Stebėsenos rodiklio tipas

Produkto rodiklis

6.

Stebėsenos rodiklio kodas

P-09-003-02-02-11-10

7.

Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas

RCO74

8.

Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys

Gyventojų skaičius integruotos teritorinio vystymo strategijos įgyvendinimo teritorijoje, kurioje, įgyvendinant šią strategiją, buvo įvykdytas bent vienas finansinę paramą pagal

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavęs bet kokios teritorinės aprėpties projektas.

 

Integruota teritorinio vystymo strategija – tvarios miesto plėtros strategija arba funkcinės zonos strategija, parengta pagal Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

Projektas – finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavusi integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinanti veiklų visuma, turinti aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį.

 

Gyventojai – asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. DĮ-149 (https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/130368/Metodika_2016_149.pdf)).

 

Nuolatinė gyvenamoji vieta – vieta, kurioje asmuo paprastai praleidžia poilsiui skirtą paros dalį, nors kartais laikinai išvyksta poilsiauti, atostogauti, aplankyti draugų ir giminių, verslo reikalais, gydytis ar aplankyti šventų vietų.

 

Nuolatiniais gyventojais laikomi tik asmenys, kurie iki ataskaitinės datos savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nenutrūkstamai gyveno mažiausiai 12 mėnesių arba per paskutinius 12 mėnesių iki ataskaitinės datos atvyko į savo nuolatinę gyvenamąją vietą, ketindami joje pasilikti mažiausiai vienus metus (Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. DĮ-149 (https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/130368/Metodika_2016_149.pdf)).

9.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas

Įvedamasis

 

10.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas

Rodiklio reikšmė apskaičiuojama sumuojant integruotų teritorinio vystymo strategijų teritorijų, kuriose įgyvendinant šias strategijas buvo įvykdytas bent vienas projektas, gyventojų skaičių.

 

Rodiklis apima visus integruotos teritorinio vystymo strategijos gyventojus nepriklausomai nuo to, kokioje šios strategijos teritorijoje buvo įvykdytas projektas.

 

Integruotų teritorinio vystymo strategijų teritorijų gyventojų skaičius nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros ir integruotose teritorinio vystymo strategijose (jei taikoma) nurodytus duomenis atsižvelgiant į strategijos tipą:

 

– Jei projektas buvo įvykdytas pagal tvarios miesto plėtros strategiją, kurios įgyvendinimo teritorija apima tik miestą, gyventojų skaičiumi laikomas šio miesto gyventojų skaičius. Jis nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros pateiktą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas projektas.

 

– Jei projektas buvo įvykdytas pagal tvarios miesto plėtros strategiją, kurios įgyvendinimo teritorija apima miestą ir priemiestį (Vilnius, Kaunas ir Klaipėda), sumuojamas šio miesto ir priemiesčio gyventojų skaičius. Duomenų šaltiniai yra Valstybės duomenų agentūros duomenys ir duomenys, nurodyti integruotoje teritorinio vystymo strategijoje. Miesto gyventojų skaičius nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros pateiktą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas projektas; nustatant priemiesčio gyventojų skaičių vadovaujamasi integruotoje teritorinio vystymo strategijoje pateikta informacija apie priemiesčio gyventojų skaičių.

 

– Jei projektas buvo įvykdytas pagal funkcinės zonos strategiją, sumuojamas funkcinę zoną sudarančių savivaldybių gyventojų skaičius, iš jo atėmus su funkcinės zonos teritorija persidengiančių miestų ir, jei yra, priemiesčių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos atveju), įeinančių į tvarios miesto plėtros strategijos įgyvendinimo teritoriją, gyventojų skaičių. Jis apskaičiuojamas pagal Valstybės duomenų agentūros pateiktą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas projektas, ir, jei yra priemiesčių, pagal integruotoje teritorinio vystymo strategijoje pateiktą informaciją apie priemiesčio gyventojų skaičių.

 

Rodiklio reikšmė pirmą kartą nustatoma baigus vykdyti pirmąjį integruotos teritorinio vystymo strategijos projektą (patvirtinus galutinę veiklos ataskaitą) pagal konkretų 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos uždavinį.

 

Jei toje pačioje integruotos teritorinio vystymo strategijos įgyvendinimo teritorijoje, išskyrus atvejį, kai teritorija apima miestą ir priemiestį, buvo įvykdyti keli šią strategiją įgyvendinantys projektai, pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, gyventojų skaičius nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros pateiktą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas įgyvendinti vėliausiai įgyvendintas projektas.

 

Jei toje pačioje integruotos teritorinio vystymo strategijos įgyvendinimo teritorijoje, kuri apima miestą ir priemiestį, buvo įvykdyti keli šią strategiją įgyvendinantys projektai pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, gyventojų skaičius apskaičiuojamas pagal vėliausiai įvykdyto projekto metų duomenis šiuo būdu: prie miesto gyventojų skaičiaus, kuris nustatomas pagal metų, kada buvo baigtas projektas, Valstybės duomenų agentūros duomenis, pridedant priemiesčių gyventojų skaičių, nurodytą integruotoje teritorinio vystymo strategijoje.

 

Jei remiamasi Valstybės duomenų agentūros einamąja statistika, apskaičiuojamas nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje.

11.

Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai

Pirminis duomenų šaltinis – Valstybės duomenų agentūros rodiklių duomenų bazė (nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje); integruotoje teritorinio vystymo strategijoje pateikta informacija (nustatant gyventojų skaičių priemiesčiuose).

 

Antrinis duomenų šaltinis – INVESTIS

(III lygmens pasiekimai).

12.

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas

Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu apskaičiuojama pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.

13.

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas – kitas.

 

Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu nustatoma, kai, pasibaigus kalendoriniams metams, iki sausio 10 d. viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra pagal Valstybės duomenų agentūros duomenis ir, jei reikia, pagal integruotoje teritorinio vystymo strategijoje pateiktus duomenis apskaičiuoja ir iki metų pabaigos (iki gruodžio 31 d.) į INVESTIS įveda pasiektą rodiklio reikšmę.

 

Jei praėjusiais kalendoriniais metais įgyvendinant integruotą teritorinio vystymo strategiją nebuvo pabaigtų projektų, perkeliama buvusi praėjusių kalendorinių metų rodiklio reikšmė.

14.

Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 

15.

Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris

Europos Sąjungos investicijų skyrius,

tel. ryšio Nr. +370 620 48 667

16.

Kita svarbi informacija

Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, P.B.2.0074.

 

XI SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO

INTEGRUOTOS TERITORINIO VYSTYMO STRATEGIJOS, KURIOMS SUTEIKTA PARAMA“ APRAŠYMO KORTELĖ

 

 

Elementai

Kodai, pavadinimai ir aprašymas

1.

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Integruotos teritorinio vystymo strategijos, kurioms suteikta parama

2.

Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai

Indėlis į strategijas

3.

Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis

Didėjimas

4.

Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas

Skaitinė reikšmė

5.

Stebėsenos rodiklio tipas

Produkto rodiklis

6.

Stebėsenos rodiklio kodas

P-09-003-02-02-11-11

7.

Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas

RCO75

8.

Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys

Indėlių į integruotas teritorinio vystymo strategijas skaičius pagal kiekvieną 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, remiamą pagal 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, 28 straipsnio a ir c punktus.

 

Indėlis į integruotą teritorinio vystymo strategiją – įgyvendintam projektui suteiktos finansinės paramos atvejis.

 

Integruota teritorinio vystymo strategija – tvarios miesto plėtros strategija arba funkcinės zonos strategija, parengta pagal Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

Projektas – integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinanti veiklų visuma, turinti aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį.

9.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas

Įvedamasis

 

10.

Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas

Sumuojami pirmieji pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį ir tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją įgyvendinti projektai.

11.

Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai

Pirminis duomenų šaltinis – įgyvendintų projektų, kuriems suteikta finansinė parama, patvirtintos galutinės veiklos ataskaitos.

 

Antrinis duomenų šaltinis – INVESTIS

(III lygmens pasiekimai).

12.

Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas

Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu nustatoma pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.

13.

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas

Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas – kitas.

Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams iki sausio 10 d. viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra pagal tą patį konkretų uždavinį ir tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją baigtų projektų patvirtintų galutinių veiklos ataskaitų duomenis įveda į INVESTIS iki gruodžio 31 d. pasiektą rodiklio reikšmę.

 

Jei praėjusiais kalendoriniais metais tarp baigtų įgyvendinti projektų nebuvo projekto, kuris yra pirmasis pagal tą patį

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį ir tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją, perkeliama buvusi praėjusių kalendorinių metų rodiklio reikšmė.

14.

Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 

15.

Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris

Europos Sąjungos investicijų skyrius,

tel. ryšio Nr. +370 620 48 667

16.

Kita svarbi informacija

Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, P.B.2.0075.

 

____________________