Administracinė byla Nr. eA-709-968/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03691-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui E. K. dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau ir – Administracija, atsakovas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau ir – Komisija) 2023 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 21RE-147(AG-44/05-2023) (toliau ir – Sprendimas) dalį, kuria atsakovas įpareigotas parengti atsakymą į pareiškėjo E. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2022 m. gruodžio 20 d. programėlėje „Tvarkau Vilnių“ pateiktą prašymą, ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
2. Atsakovas skunde nurodė, kad:
2.1. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 20 d. per mobiliąją programėlę „Tvarkau Vilnių” Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) paprašė informuoti, ar „Korių“ programoje yra užfiksuoti faktai dėl perėjos ties (duomenys neskelbtini) nevalymo. Administracijos atsakingas padalinys 2022 m. gruodžio 30 d. toje pačioje programėlėje „Tvarkau Vilnių” pateikė pareiškėjui atsakymą, kad informacija buvo perduota teritoriją tvarkančios įmonės atstovams; perėja ir šaligatviai nuvalyti. Komisija Sprendime nurodė, jog pareiškėjas aiškiai prašė suteikti informaciją apie tai, ar „Korių“ programoje yra užfiksuoti faktai dėl perėjos ties (duomenys neskelbtini) nenuvalymo. Komisijos vertinimu, pareiškėjo prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, jam atsakant nebuvo suteikta prašoma informacija ar motyvuotai atsisakyta ją suteikti, todėl Administracijai kyla pareiga pakartotinai išnagrinėti prašymą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį motyvuotą atsakymą.
2.2. Komisijos Sprendimu nepagrįstai sukuriama pareiga Administracijai nagrinėti ir pateikti atsakymą į prašymą, kuris neatitinka kreipimosi į viešojo administravimo subjektą formos reikalavimų. Pareiškėjas nesilaikė kreipimosi į Administraciją, kaip viešojo administravimo subjektą, tvarkos ir taisyklių. Programėlė „Tvarkau Vilnių“ nėra asmenų prašymų ar skundų teikimo Administracijai būdas, ji yra tik instrumentas, kuriuo asmenys gali greitai ir operatyviai pranešti Savivaldybei apie pastebėtas problemas mieste ir stebėti, kada problema bus išspręsta. Tačiau per programėlę „Tvarkau Vilnių“ pateikiami pranešimai nėra ir negali būti laikomi prašymais ir/ar skundais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) prasme. Tai taip pat nėra vieno langelio principo įgyvendinimo dalis, nes teisės aktai nenumato prievolės viešojo administravimo subjektui tokią aplikaciją turėti. Atitinkamai ir programėlės naudotojai neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad šia mobiliąja aplikacija jiems būtų pateikiami VAĮ reikalavimus atitinkantys atsakymai. Jei teismas nepanaikins skundžiamo Komisijos Sprendimo ir formuos praktiką, kad visgi turi būti taikomas VAĮ naudojant tokias ir panašias mobiliąsias aplikacijas (Savivaldybė taip pat turi paskyras socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Instagram“, „LinkedIn“, „Youtube“, atskiras paskyras kai kuriuose socialiniuose tinkluose turi ir Savivaldybės meras), jų teks atsisakyti, nes tai neproporcingai apsunkins darbo krūvį ir neatitiks programėlės diegimo ir naudojimo tikslo.
2.3. Norint atsisiųsti programėlę „Tvarkau Vilnių“ į mobilųjį telefoną, yra pateikiamas šios programėlės aprašymas, iš kurio aišku, kad programėlė skirta tik pranešti apie problemas mieste ir sekti, kada jos pašalinamos. Viešai Savivaldybė programėlę „Tvarkau Vilnių“ pristato tik kaip įrankį operatyviai ir patogiai pranešti Savivaldybei apie tai, ką mieste reikėtų sutvarkyti. Tačiau ši programėlė nėra ir niekada nebuvo naudojama ar viešai pristatoma kaip vienas iš Savivaldybės oficialių komunikacijos būdų pareiškėjų prašymams ir/ar skundams priimti. Savivaldybė viešai pateikia informaciją, kad asmenų prašymai priimami atvykus į Savivaldybę, keliomis elektroninio ryšio priemonėmis (el. paštu, per e.pristatymas sistemą), prašymą galima atsiųsti Savivaldybei ir įprastu paštu, o esant abejonių – pasitikslinti paskambinus nurodytu telefono numeriu. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nesikreipė į Administraciją nei vienu iš ankščiau nurodytų oficialių komunikacijos būdų, kuriais priimami asmenų prašymai ir kuriais Administracija gali patikrinti prašymo duomenis (identifikuoti jį pateikusį asmenį). Todėl pareiškėjo prašymas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir Administracija neturi pareigos jį nagrinėti bei pateikti atsakymą pareiškėjui. Administracijos įsitikinimu, Administracijos pareiga nagrinėti ir atsakyti į pareiškėjų prašymus privalo būti siejama su šių prašymu pateikimu tinkamomis priemonėmis ir tinkama forma, ko nagrinėjamu atveju Komisija nepagrįstai neįvertino.
3. Pareiškėjas E. K. atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su Administracijos skundu ir kad palaiko Komisijos poziciją. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Atsakovas privalo parengti naują, įstatymų reikalavimus atitinkantį atsakymą ir pateikti prašytą informaciją. Pareiškėjas prašymą teikė per Savivaldybės sukurtą sistemą, joje autorizavosi ir jo tapatybė atsakovui yra žinoma. Pareiškėjas ir kiti besikreipiantys asmenys negali žinoti, kokiais klausimais, per kokią sistemą reikia kreiptis, nes tokia pareiga visuomenei nėra numatyta. Visos sistemos, kurias kuria viešojo administravimo subjektas, turi būti tinkamos prašymams pateikti, nes tai numato vieno langelio principas.
3.2. Visais atvejais atsakymai turi būti rengiami vadovaujantis VAĮ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Nebūtų normalu, jei kiekvienas viešojo administravimo subjektas prikurtų daug unikalių sistemų ir besikreipiantieji turėtų vadovautis ne įstatymuose numatytomis, bet kiekvienos institucijos susikurtomis tvarkomis, o jomis netinkamai pasinaudoję negalėtų gauti atsakymo.
3.3. Jei atsakovas mano, kad per tvarkaumiesta.lt pateikti prašymai neatitinka Taisyklių, tai kyla abejonių, ar jie apskritai yra nagrinėjami, o tai negali būti toleruojama, nes viešai kuriamas įspūdis, kad pranešti apie problemas verta, jos bus sprendžiamos. Tačiau šios bylos nagrinėjimo metu aiškėja, kad prašymai net nėra fiksuojami ir, tikėtina, nėra laikomasi Taisyklių 30 punkto nuostatų.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 23 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė.
5. Teismo vertinimu, per programėlę „Tvarkau Vilnių“ pateiktas pranešimas tam tikrais atvejais gali būti suformuluotas bei vertinamas ir kaip prašymas išspręsti pastebėtą problemą. Kaip matyti iš pareiškėjui Administracijos 2022 m. gruodžio 30 d. pateikto atsakymo, jame nurodyta, kad atsakingas padalinys yra Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius. Šis skyrius yra Administracijos struktūrinis padalinys. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad programėlė „Tvarkau Vilnių“ yra Administracijos pasirinkta ir jos viešai komunikacijai naudojama elektroninio ryšio priemonė. Teismas nesutiko su Administracijos atsiliepime pateiktais argumentais, kad programėlė „Tvarkau Vilnių“ nėra ir niekada nebuvo naudojama ar viešai pristatoma kaip vienas iš Savivaldybės oficialių komunikacijos būdų pareiškėjų prašymams priimti. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nekilo ginčas dėl to, kad pareiškėjo 2022 m. gruodžio 20 d. kreipimesi buvo nurodytas pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas.
6. Teismas nurodė, kad Administracija skunde apibūdindama programėlę „Tvarkau Vilnių“ nenurodė jokio dokumento, kuriame būtų aiškiai apibrėžtas šios programėlės tikslas, teisinis statusas, kiti su jos veikimu/naudojimu susiję aspektai, dėl kurių šioje administracinėje byloje išsiskiria ginčo šalių pozicijos, ir kuris sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad minima programėlė nėra ir niekada nebuvo naudojama ar viešai pristatoma kaip vienas iš Savivaldybės oficialių komunikacijos būdų pareiškėjų prašymams priimti. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į Taisyklių 2 ir 3 punktuose įtvirtintą reglamentavimą.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjo kreipimesi pateiktas klausimas yra susijęs su perėjos valymu, tačiau pareiškėjas neprašė nuvalyti perėją. Pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, neatitinkantis jo kreipimosi turinio. Teismas sutiko su Komisijos išvada, kad pareiškėjo prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, jam atsakant nebuvo nei suteikta prašoma informacija, nei motyvuotai atsisakyta ją suteikti, todėl Administracijai kyla pareiga pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį motyvuotą atsakymą.
III.
8. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 23 d sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 21RE-147(AG-44/05-2023) dalį, kuria Administracija įpareigota parengti atsakymą į pareiškėjo 2022 m. gruodžio 20 d. programėlėje „Tvarkau Vilnių“ pateiktą prašymą, ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti.
9. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Administracija turėjo pareigą tik informuoti pareiškėją apie jo pranešime nurodytos problemos mieste išsprendimą – perėjos nuvalymą (kas ir buvo padaryta), o ne teikti informaciją klausimais, nesusijusiais su problemos išsprendimu, kadangi Administracija per programėlę „Tvarkau Vilnių” nepriima ir nenagrinėja asmenų prašymų dėl informacijos pateikimo.
9.2. Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad asmuo prašymą gali teikti naudodamas tik tokias elektroninių ryšių priemones, kurias naudoja viešojo administravimo institucija. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju mobilioji programėlė „Tvarkau Vilnių” priskirtina prie Administracijos naudojamų informacinių technologijų, tačiau vien ši aplinkybė negali būti laikoma pakankamu pagrindu visus per šią programėlę gautus pranešimus laikyti prašymais arba skundais VAĮ prasme bei nagrinėti juos įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju nėra išpildoma Taisyklėse numatyta sąlyga, kad tokią informacinę technologiją (elektroninių ryšių priemonę) institucija yra pasirinkusi asmenų aptarnavimui.
9.3. Jokia Administracijos viešai skelbiama informacija nesuponuoja išvados, kad programėlė „Tvarkau Vilnių“ yra asmenų prašymų ir/ar skundų teikimo Administracijai būdas. Atvirkščiai – minima programėlė visur yra pristatoma būtent tik kaip įrankis, kuriuo galima greitai ir operatyviai pranešti Administracijai apie pastebėtas bendro pobūdžio problemas mieste.
9.4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, pageidaudamas gauti iš Administracijos tam tikrą informaciją (kurią nurodė programėlės „Tvarkau Vilnių“ pranešime), nesikreipė į Administraciją nei vienu iš jos viešai nurodytų oficialių komunikacijos būdų, kuriais priimami asmenų prašymai.
9.5. Teismo argumentas, kad atsakovas nenurodė jokio dokumento, kuriame būtų aiškiai apibrėžtas šios programėlės tikslas, teisinis statusas, kiti su jos veikimu/naudojimu susiję aspektai, yra ydingas. Sudaroma situacija, kai viešojo administravimo subjektas įpareigojamas įrodinėti tai, ko nėra, t. y. kad šiuo atveju programėlė „Tvarkau Vilnių“ nėra naudojama asmenų prašymams priimti. Visuose Savivaldybės komunikacijos sklaidos kanaluose programėlė „Tvarkau Vilnių“ yra aiškiai nurodoma kaip priemonė registruoti pranešimus apie problemas mieste. Teismas neturėjo jokio pagrindo laikyti aptariamą programėlę vienu iš Savivaldybės oficialių komunikacijos būdų pareiškėjų prašymams ir/ar skundams priimti.
10. Pareiškėjas E. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su Administracijos apeliaciniu skundu ir palaiko Komisijos poziciją. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovas galbūt siekia suklaidinti teismą, nes ginčas kilo dėl ne per programėlę, o per Savivaldybės oficialų interneto tinklalapį tvarkaumiesta.lt pateikto prašymo nagrinėjimo. Šiame interneto tinklalapyje negalima pateikti anoniminių skundų, todėl laikytina, kad jis yra oficialus prašymų Savivaldybei pateikimo įrankis.
10.2. Nebuvo pateikta informacijos, kad per minėtą interneto tinklalapį pateikta informacija gali būti nagrinėjama, saugoma, archyvuojama kažkaip kitaip, nei gauta el. paštu ar kitais būdais. Atsakovas nenurodė jokio teisės akto, kuris jam leistų diferencijuoti atsakymų pareiškėjams rengimo tvarką priklausomai nuo to, kuriuo būdu prašymas yra pateiktas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 21RE-147(AG-44/05-2023) tiek, kiek juo Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigota parengti naują, įstatymus atitinkantį atsakymą į pareiškėjo 2022 m. gruodžio 20 d. per „Tvarkau Vilnių“ platformą pateiktą prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti paminėtą Komisijos 2023 m. vasario 27 d. sprendime įtvirtintą įpareigojimą, konstatavęs, kad programėlė „Tvarkau Vilnių“ yra Administracijos pasirinkta ir jos viešai komunikacijai naudojama elektroninio ryšio priemonė, tačiau pareiškėjo prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, jam atsakant nebuvo nei suteikta prašoma informacija, nei motyvuotai atsisakyta ją suteikti, todėl Komisija pagrįstai įpareigojo atsakovą tai padaryti.
13. Atsakovas apeliaciniame skunde su tokiu įpareigojimu nesutinka iš esmės dėl to, kad, jo nuomone, platforma „Tvarkau Vilnių“ nėra skirta asmenų prašymams dėl informacijos suteikimo pateikti, todėl Administracija turėjo pareigą tik informuoti pareiškėją apie perėjos nuvalymą, o ne teikti informaciją klausimais, nesusijusiais su problemos išsprendimu.
14. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paprastai patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Šioje byloje nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikintinas, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Atsižvelgdama į tai, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertins, ar buvo pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas Administraciją įpareigoti parengti naują, įstatymus atitinkantį atsakymą į pareiškėjo 2022 m. gruodžio 20 d. per „Tvarkau Vilnių“ platformą pateiktą prašymą.
15. Byloje nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad pareiškėjas, naudodamasis platforma „Tvarkau Vilnių“, 2022 m. gruodžio 20 d. pateikė tokio turinio prašymą: „Malonėkite informuoti ar „Korių“ programoje yra užfiksuoti faktai dėl perėjos ties (duomenys neskelbtini) nevalymo“ (pranešimo registracijos Nr. E938-11574/22(3.2.55E-AD24). Iš Administracijos teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas teikdamas šį prašymą privalėjo prisijungti prie šios platformos (t. y. identifikuoti save), todėl Administracijai buvo žinomas pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas. Kartu su prašymu pateiktos nuotraukos, kuriose nufotografuotas žiemos metu šaligatvio ir gatvės vaizdas prie pėsčiųjų perėjos. Atsakydamas į šį prašymą, Administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2022 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui pateikė tokio turinio atsakymą: „Laba diena, dėkojame už pranešimą. Informacija buvo perduota teritoriją tvarkančios įmonės atstovams; perėja ir šaligatviai nuvalyti. Gražios dienos.“
16. Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi pareiškėjo 2022 m. gruodžio 20 d. pateikto prašymo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad toks prašymas laikytinas prašymu VAĮ 2 straipsnio 10 dalies (šioje dalyje nustatyta, kad „prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus“) prasme. Šiame prašyme pareiškėjas prašė Savivaldybės (viešojo administravimo subjekto) suteikti jam duomenis apie šio viešojo administravimo subjekto veiklą, t. y. „ar „Korių“ programoje yra užfiksuoti faktai dėl perėjos ties (duomenys neskelbtini) nevalymo“.
17. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, pareigą teikti duomenis, taip pat duomenų teikimo principus ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas (žr. šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 p.). Šiame įstatyme, be kita ko, nustatyta, kad: „duomenys – užfiksuota informacija apie institucijos ar valstybės valdomo subjekto veiklą ar jos dalis, neatsižvelgiant į jos pateikimo būdą, formą (raštu arba elektronine forma ar kaip garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašas) ir laikmeną, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus duomenis ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis“ (3 str. 3 d.); „prašymai dėl duomenų teikimo <...> teikiami ir nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka“ (13 str. 1 d.); „atsižvelgdami į pareiškėjo prašymą, institucija ir valstybės valdomas subjektas informaciją ir duomenis pareiškėjui teikia žodžiu, raštu arba elektroniniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“ (13 str. 2 d.); „jeigu prašyme nenurodytas informacijos ir duomenų teikimo būdas, informacija ir duomenys teikiami tokiu pačiu būdu, kokiu gautas prašymas“ (13 str. 3 d.); „pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmus, neveikimą ar administracinį sprendimą, taip pat institucijos vilkinimą atlikti jos kompetencijai šiuo įstatymu priskirtus veiksmus Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka“ (18 str. 2 p.).
18. VAĮ 11 straipsnyje nustatyta, kad „asmenų prašymus <...> viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles“ (1 d.); „prašymas <...> gali būti pateiktas per E. pristatymo sistemą ir kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, <...>“ (2 d.). Taisyklių 16 punkte taip pat įtvirtinta, kad prašymus ir skundus galima pateikti VAĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais būdais. Asmuo prašymą ar skundą gali teikti naudodamas tik tokias elektroninių ryšių priemones, kurias naudoja institucija (Taisyklių 27 p.). Taisyklėse vartojama formuluotė „elektroninių ryšių priemonės“ apima ir institucijos pasirinktas ir jos viešajai komunikacijai arba asmenų aptarnavimui naudojamas informacines technologijas (Taisyklių 5 p.).
19. Paminėtą VAĮ ir Taisyklėse įtvirtintą teisinį reglamentavimą apibendrinus nagrinėjamos bylos kontekste, darytina išvada, kad asmenų prašymai, kuriuos viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, gali būti teikiami ir elektroninių ryšių priemonėmis, kurias pasirenka ir viešajai komunikacijai arba asmenų aptarnavimui naudoja atitinkama institucija.
20. Byloje nėra ginčo, kad per internetinę platformą „Tvarkau Vilnių“ Administracija (atskiri jos struktūriniai padaliniai) viešai komunikuoja su Savivaldybės gyventojais ir tiek, kiek tai susiję su viešųjų paslaugų (pagal VAĮ 2 str. 19 d. „viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda“) teikimu – aplinkos tvarkymu (pagal Vietos savivaldos įstatymo 33 str. 3 d. 4 p. savivaldybės administracijos administruoja viešųjų paslaugų tiekimą). Tai pakankamai išsamiai motyvavo ir pirmosios instancijos teismas (žr., tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 30 p.), kurio motyvams nėra pagrindo nepritarti. Tai, kad mobilioji programėlė „Tvarkau Vilnių” priskirtina prie Administracijos naudojamų informacinių technologijų apeliaciniame skunde pripažįsta ir atsakovas. Taigi internetinė platforma „Tvarkau Vilnių“ pripažintina Administracijos asmenų aptarnavimui naudojama elektroninių ryšių priemone VAĮ 11 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 5 punkto prasme. Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde atsakovo nurodyta aplinkybė, kad Savivaldybės komunikacijos sklaidos kanaluose programėlė „Tvarkau Vilnių“ yra pristatoma kaip priemonė tik registruoti pranešimus apie problemas mieste, todėl priešingi apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
21. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kad jos pasirinkta ir naudojama programėlė „Tvarkau Vilnių“, esanti įrankiu operatyviai pranešti pastebėtas bendro pobūdžio problemas mieste, ir todėl neatitinka Taisyklėse numatytos tokios pasirinktos informacinės technologijos (elektroninių ryšių priemonės) naudojimo asmenų aptarnavimui sąlygos, teisėjų kolegija vertina, kad ginčo programėlė neabejotinai skirta viešajai komunikacijai ir joje dalyvaujančių (per programėlę į savivaldybės administraciją besikreipiančių) asmenų atitinkamam aptarnavimui, kuriuo reaguojama į jų kreipimąsi. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo spręsti, kad pareiškėjo elektroninio kreipimosi į atsakovę išnagrinėjimas ir atsakymo pareiškėjui pateikimas esą neturi asmens aptarnavimo požymių pagal konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, taip pat viešojo administravimo reikalavimus, kylančius iš VAĮ. Todėl minėti atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmetami.
22. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad savivaldybės, jų administraciniai padaliniai turi teisę viešajai komunikacijai arba asmenų aptarnavimui naudoti įvairias elektroninių ryšių priemones, tačiau tai darant privalo būti laikomasi gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų, ir vadovaujamasi VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintais viešojo administravimo principais.
23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, aiškindamas konstitucinę nuostatą „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, be kita ko, yra konstatavęs, kad: pagal Konstituciją valstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant; valstybės tarnybos prieinamumo žmonėms reikalavimas sietinas ir su valstybės tarnybos, kaip sistemos, darna (taigi ir su būtinumu užtikrinti valstybės tarnybos sistemos vieningumą); neleistina, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų darbas būtų organizuotas taip, kad į valstybės ar savivaldybės instituciją, valstybės tarnautoją tam tikru reikalu kreipęsis asmuo būtų priverstas dar kartą kreiptis tuo pačiu reikalu dėl to, kad po pirmojo kreipimosi, nors šis ir buvo pagrįstas ir atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus (įskaitant procedūrinius), šio reikalo nagrinėjimas nebuvo inicijuotas.
24. VAĮ įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis vieno langelio principu, kuris reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusio asmens (VAĮ 3 str. 13 p.). Vieno langelio principas realizuojamas, be kita ko, VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui; jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.
25. Pakartotinai įvertinusi pareiškėjo prašymo turinį ir su jo pateikimu bei nagrinėjimu susijusias aplinkybes (žr. šios nutarties 15 p.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad jis atitinka Taisyklėse įtvirtintus esminius tokiems prašymams keliamus reikalavimus, inter alia (be kita ko): jame nurodyta pakankamai informacijos, identifikuojančios pareiškėją (23, 23.1 p.); jis parašytas valstybine kalba, įskaitomai, yra pakankamai konkretus ir suprantamas (24.1–24.3 p.); jo turinys ar forma nepažeidžia etiketo ir geros moralės normų (24.4 p.), jis suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą (24.5 p.). Nepaisant to, pareiškėjui nebuvo Taisyklių V skyriuje „Atsakymų rengimas ir tvarkymas“ nustatyta tvarka parengtas Taisyklėse įtvirtintus reikalavimus atitinkantis atsakymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atsakymu nelaikytinas pareiškėjui 2022 m. gruodžio 30 d. pateiktas atsakymas („informacija buvo perduota teritoriją tvarkančios įmonės atstovams ir perėja bei šaligatviai nuvalyti“), nes, kaip teisingai tikrinamame teismo sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, šis atsakymas neatitiko pareiškėjo prašymo turinio (minėta, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 20 d. per „Tvarkau Vilnių“ platformą pateiktame prašyme neprašė nuvalyti perėjos, o prašė suteikti informaciją, ar „Korių“ programoje yra užfiksuoti faktai dėl perėjos ties (duomenys neskelbtini) nevalymo).
26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir Komisijos išvada, kad pareiškėjo prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, todėl Administracijai kyla pareiga pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį motyvuotą atsakymą.
27. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
28. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.