Civilinė byla Nr. e3K-3-201-943/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00934-2021-
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
PAPILDOMA NUTARTIS
2024 m. rugsėjo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui V. J. dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia ir vykdomojo įrašo, padaryto hipotekos sutarties pagrindu, panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. G., notarė Renata Krūvelytė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-943/2024, kuria paliko iš esmės nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 11 d. nutartį ir perdavė Kauno apylinkės teismui iš naujo nagrinėti klausimą dėl 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutarties (notarinio registro Nr. RK-1009, identifikavimo kodas Hipotekos registre (duomenys neskelbtini) negaliojimo teisinių pasekmių.
k o n s t a t u o j a :
3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 340 straipsnio 5 dalį, jeigu CPK XVII skyriuje Bylų procesas kasaciniame teisme tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomi CPK 1–300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nepasisakė dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodydamas, kad kasaciniu skundu nebuvo prašoma priteisti kasaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas 2022 m. balandžio 11 d. kasaciniame skunde nebuvo nurodęs prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau prašymą priteisti 600 Eur išlaidų už kasacinio skundo surašymą atlyginimą, taip pat šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus pateikė vėliau, t. y. 2022 m. spalio 25 d.
6. Kadangi atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą buvo pateiktas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, o kasacinis teismas dėl šių išlaidų paskirstymo nepasisakė, būtų pagrindas tokių išlaidų paskirstymo klausimą išspręsti kasaciniame teisme. Tačiau toks teismo procesinis sprendimas yra siejamas ne tik su prašymo pateikimo savalaikiškumu, bet ir bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme procesine baigtimi. Šiuo atveju, kasaciniam teismui konstatavus, jog bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai apskritai nevertino hipotekos sandorio negaliojimo teisinių pasekmių, šis klausimas perduotas spręsti pirmosios instancijos teismui. Įvertinus tokią bylos procesinę baigtį kasaciniame teisme, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovo patirtų kasaciniame teisme, paskirstymo taip pat perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Perduoti Kauno apylinkės teismui spręsti atsakovo V. J. patirtų kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė