Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 61, 271 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO NR. XII-360 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1336, 1 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1464 IR 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1554
2014 m. spalio 3 d. Nr. 1077
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. SV-S-633 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 9, 12 ir 14 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 61, 271 straipsniais įstatymo Nr. XII-360 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1336 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 61, 271 straipsniais įstatymo Nr. XII-360 1 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1464 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 61, 271 straipsniais įstatymo Nr. XII-360 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1554 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) (toliau kartu – įstatymų projektai) yra praradę teisinę prasmę, nes Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai jau įsigalioję, todėl čia pareikšta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonė apie galiojančiame Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytą reguliavimą, susijusį su įstatymų projektuose siūlomomis keisti nuostatomis.
2. Nepritarti siūlymui pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17 straipsnio 2 dalį (Įstatymo projektas Nr. 1) dėl šių priežasčių:
2.1. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad važiuodamas šviesiuoju paros metu važiuojamąja kelio dalimi dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Šis reikalavimas taikomas tik važiuojant važiuojamąja kelio dalimi. Važiuojant dviračių takais arba tinkamu kelkraščiu šis reikalavimas netaikomas.
2.2. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje nustatyta, kad ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais – geltonos, oranžinės ar raudonos spalvos liemenė arba kitas viršutinės kūno dalies (nuo kaklo iki juosmens) drabužis su kitiems eismo dalyviams iš visų pusių matomais šviesą atspindinčiais elementais. Taigi dviračių vairuotojams suteikta galimybė rinktis aprangą, tai yra vilkėti geltonos, oranžinės ar raudonos spalvos liemenę arba kitą viršutinės kūno dalies (nuo kaklo iki juosmens) drabužį su kitiems eismo dalyviams iš visų pusių matomais šviesą atspindinčiais elementais.
2.3. Reikia pažymėti, kad Lietuvos Respublikoje dviračių takų infrastruktūra dar nėra tinkamai išplėtota kaip daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių narių, kur pagrindinis dviračių eismas vyksta būtent dviračių takais, o ne važiuojamąja kelio dalimi.
2.4. Per 2014 metų I pusmetį Lietuvos Respublikoje eismo įvykiuose žuvo 10 dviratininkų, iš jų net 8 – šviesiuoju paros metu, sužeisti 166 dviratininkai, tarp jų net 140 – šviesiuoju paros metu. Ši statistika rodo, kad dviratininkai nepakankamai pastebimi važiuojamojoje kelio dalyje šviesiuoju paros metu. Dviratininkai ir pėstieji sudaro pusę visų žuvusių keliuose eismo dalyvių.
3. Nepritarti siūlymui pakeisti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalį ir 13 straipsnio 5 dalį (Įstatymo projektas Nr. 2) dėl šių priežasčių:
3.1. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. sausio 27 d. pateiktoje išvadoje dėl Įstatymo projekto Nr. 2 nurodyta, kad siūlymas vairuotojo pažymėjimą laikyti asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu nėra Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reguliavimo dalykas.
3.2. Siūlymas atsisakyti reikalavimo privalomai vežiotis privalomosios techninės apžiūros dokumentą ir numatyti galimybę tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę arba pasą būtų sunkiai įgyvendinamas, kiltų nemažai nesklandumų tikrinant transporto priemonių vairuotojus. Policijos pareigūnai kontroliuoja transporto priemonių vairuotojus tikrindami dokumentus, kuriuos vairuotojams privalu vežiotis transporto priemonėje. Šie dokumentai galėtų būti tikrinami elektroniniu būdu, naudojant tam tikrus registrus, tačiau tokiu atveju turi būti užtikrinta, kad kiekvienas pareigūnas bet kurioje šalies vietoje turės galimybę prisijungti prie tam tikrų duomenų registro, kuriame bus visa informacija apie privalomosios techninės apžiūros atlikimą ir vairuotojo pažymėjimą, taip pat konkrečiam vairuotojui taikomus apribojimus (medicininius, administracinius ir kitokius), kurie nurodomi vairuotojo pažymėjime. Be to, policijos pareigūnai turi būti aprūpinti tokiomis darbo priemonėmis, kad per reidus (kai per kelias valandas patikrinama daug transporto priemonių) vairuotojo dokumentai ir privalomosios techninės apžiūros dokumentai būtų tikrinami greitai ir sklandžiai (pareigūnui nereikėtų eiti į tarnybinį automobilį ir panašiai). Šiuo metu nėra techninių galimybių užtikrinti, kad kiekvienas pareigūnas bet kurioje šalies vietoje galėtų prisijungti prie tam tikrų duomenų registro, kuriame būtų visa informacija apie transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros atlikimą ir vairuotojo pažymėjimą, taip pat konkrečiam vairuotojui taikomus apribojimus (medicininius, administracinius ir kitus), kurie nurodomi vairuotojo pažymėjime. Ateityje galėtų būti sudarytos techninės galimybės visais atvejais ir įvairiomis aplinkybėmis išvardytus dokumentus tikrinti elektroniniu būdu, naudojant tam tikrus registrus.
3.3. Kadangi keitimosi duomenimis tarp Europos Sąjungos valstybių apie vairuotojo pažymėjimus ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus kontrolės tikslais sistema dar nesukurta, būtų neįmanoma tikrinti užsienio valstybių piliečių vairuotojo pažymėjimų ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje įregistruotų transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros dokumentų. Šie dokumentai galėtų būti tikrinami tik tada, kai bus sudarytos reikiamos techninės galimybės, tačiau neįmanoma numatyti, kada bus sukurta keitimosi duomenimis tarp Europos Sąjungos valstybių apie vairuotojo pažymėjimus ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus kontrolės tikslais sistema.
3.4. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalį „vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos“. Taigi vairuotojo pažymėjimas ne tik patvirtina asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, bet ir nurodo vairavimo sąlygas – vairuotojo pažymėjimo reverse kodais pažymėtus tam tikrus medicininius (pavyzdžiui, vairuoti tik su akiniais), transporto priemonių (pavyzdžiui, su rankine pavarų dėže) ar administracinius (pavyzdžiui, vairuotojas turi pažymėjimą, patvirtinantį pradinę kvalifikaciją arba kvalifikacijos tobulinimą) apribojimus arba papildomą informaciją. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 7 dalį „vairuodamas motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, vairuotojas privalo vykdyti vairuotojo pažymėjime nurodytas sąlygas (vairuoti tik su akiniais ar kontaktiniais lęšiais; tik transporto priemones su rankiniu valdymu, transporto priemones su automatine pavarų dėže ir panašiai)“. Kadangi keitimosi duomenimis tarp Europos Sąjungos valstybių apie vairuotojo pažymėjimus kontrolės tikslais sistema dar nesukurta, būtų neįmanoma tikrinti ne tik asmens teisės vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, bet ir vairuotojo pažymėjime nurodytų išvardytų vairavimo sąlygų.
3.5. Pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 232 punktą, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių patvirtinta vienoda eismo įvykio deklaracijos forma, kurioje reikia nurodyti vairuotojo pažymėjimo numerį ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo laiką, todėl neturintys su savimi vairuotojo pažymėjimo vairuotojai negalėtų tinkamai užpildyti eismo įvykio deklaracijos.
3.6. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 4 dalį vairuotojo pažymėjimo paėmimas, padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių. Taigi, jeigu būtų pritarta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalies ir 13 straipsnio 5 dalies pakeitimams, užtikrinti administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną šiuo požiūriu taptų sunkiau.
3.7. Dėl siūlymų keisti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalį dera pasakyti, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato įvairių dokumentų, kurie laikytini patvirtinančiais asmens tapatybę, statusą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos paso įstatymo (toliau – Paso įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes arba naudoti Lietuvos Respublikoje. Pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo (toliau – Asmens tapatybės kortelės įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį asmens tapatybės kortelė yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje. Tas pats nustatyta ir Lietuvos Respublikos tarnybinio paso įstatymo (toliau – Tarnybinio paso įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje – tarnybinis pasas yra asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę, pilietybę, einamas pareigas ir skirtas vykti į užsienio valstybes tarnybos tikslais. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad užsieniečio registracijos pažymėjimas – dokumentas, patvirtinantis prieglobsčio prašytojo statusą arba tais atvejais, kai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka prieglobsčio prašytojo asmens tapatybė yra nustatyta, – jo asmens tapatybę ir teisę naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje. Be to, šis įstatymas nustato nebaigtinį sąrašą dokumentų (kelionės dokumentas, leidimas gyventi ir kiti), kuriuos užsieniečiai policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnų reikalavimu privalo pateikti, kad būtų patvirtinta asmens tapatybė (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Be kita ko, pabėgėlio kelionės dokumente, asmens be pilietybės kelionės dokumente, užsieniečio pase, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelėje elektroniniu būdu fiksuojami asmens biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir pirštų atspaudai. Šie biometriniai duomenys elektroniniu būdu fiksuojami ir vadovaujantis Paso įstatymu, Tapatybės kortelės įstatymu, Tarnybinio paso įstatymu. Be to, tam tikrus asmens duomenis gali turėti ne tik pasas, asmens tapatybės kortelė, tarnybinis pasas, Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nurodyti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojo pažymėjime, moksleivio ar studento pažymėjime, vairuotojo pažymėjime, nors juose ir nėra elektroniniu būdu užfiksuotų asmens biometrinių ar kitų duomenų, kurie yra pase ar asmens tapatybės kortelėje, nurodomi asmens vardas, pavardė, kodas ir panašiai, kurie tam tikrose situacijose (institucijos, įstaigos, įmonės ar kito asmens pasirinkimu) gali būti naudojami asmens tapatybei nustatyti. Kadangi kompetentingos institucijos ar kiti juridiniai ir fiziniai asmenys prireikus gali naudoti vairuotojo pažymėjime esančius duomenis asmeniui identifikuoti ir neaišku, kokiais tikslais (Įstatymo projekte Nr. 2) siekiama įteisinti vairuotojo pažymėjimo naudojimą kaip asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, netikslinga svarstyti galimybės Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyti, kad vairuotojo pažymėjimas laikytinas asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu.
4. Nepritarti siūlymui pakeisti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio pavadinimą ir pripažinti netekusiomis galios šio įstatymo 27 straipsnio 4, 5 ir 12 dalis (Įstatymo projektas Nr. 3) dėl toliau nurodytų priežasčių.
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 35 dalį „motorinės transporto priemonės arba jos priekabos registracija – procedūra, kurią sudaro motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymas, jos duomenų įrašymas į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrą, leidimo dalyvauti viešajame eisme būtinų sąlygų atitikimo patikrinimas, valstybinio registracijos numerio ženklų ir dokumento, liudijančio apie transporto priemonės įregistravimą, išdavimas ir kurią baigus įgyjamas leidimas motorinei transporto priemonei arba jos priekabai dalyvauti viešajame eisme“. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 49 dalį „privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra – transporto priemonių techninės būklės privalomas tikrinimas, apimantis transporto priemonės tapatumo nustatymą ir jos techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą“. Iš esmės transporto priemonės registracija yra leidimas transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme, o privalomosios techninės apžiūros atlikimas patvirtina, kad transporto priemonė techniškai tvarkinga ir atitinka jai keliamus saugos reikalavimus. Reikėtų pabrėžti, kad toks modelis, kai transporto priemonė registruojama prieš privalomąją techninę apžiūrą, turi trūkumą, nes gali būti įregistruota bet kokios techninės būklės transporto priemonė, neatsižvelgiant į tai, kad ji gali būti visiškai sugadinta ir neatitikti jokių saugos reikalavimų. Įregistravus tokią transporto priemonę, jai suteikiama teisė dalyvauti viešajame eisme. Neretai tokios nesaugios transporto priemonės vairuojamos neatlikus jų privalomosios techninės apžiūros ir kelia grėsmę eismo saugai. Taikant kitą modelį, kai privalomoji techninė apžiūra atliekama prieš transporto priemonės registraciją, nėra galimybės įregistruoti eksploatuoti netinkamos ir nesaugios transporto priemonės, tai yra leidimas dalyvauti viešajame eisme suteikiamas tik tada, kai atliekama privalomoji techninė apžiūra ir transporto priemonė pripažįstama saugia. Nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojusiose Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatose numatyta, kad privalomoji techninė apžiūra atliekama prieš transporto priemonės registraciją, taigi transporto priemonės registracija ir valstybinio numerio ženklo išdavimas patvirtintų, kad transporto priemonė techniškai tvarkinga ir tinkama dalyvauti viešajame eisme. Esant tokiai tvarkai, į Lietuvos Respublikos automobilių rinką pateks mažiau per eismo ar kitokį įvykį stipriai sugadintų ir iš esmės netinkamų remontuoti, nesaugių transporto priemonių. Jeigu nuostatos dėl leidimo transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme sustabdymo ir panaikinimo būtų pripažintos netekusiomis galios, leidimo transporto priemonei, kurios privalomoji techninė apžiūra neatlikta ar kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dalyvauti viešajame eisme nebūtų įmanoma sustabdyti, o prireikus vėliau ir panaikinti. Taigi viešajame eisme dalyvautų ir nesaugios transporto priemonės, kurių privalomoji techninė apžiūra neatlikta ir kurios kelia grėsmę eismo saugai, o tai būtų nepriimtina eismo saugos požiūriu.
5. Pritarti siūlymui pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 6 dalį (Įstatymo projektas Nr. 3).