LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2011 M. RUGSĖJO 1 D. ĮSAKYMO NR. V-824/A1-389 „DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 23:2011 „CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PROFESINIO POVEIKIO RIBINIAI DYDŽIAI. MATAVIMO IR POVEIKIO VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2019 m. spalio 24 d. Nr. V-1203/A1-646

Vilnius

 

 

Įgyvendindami 2019 m. sausio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/130, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (OL 2019 L 30, p. 112), 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/983, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (OL 2019 L 164, p. 23):

1. P a k e i č i a m e Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. V-824/A1-389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiame preambulę ir ją išdėstome taip:

„Siekdami gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą ir įgyvendindami 1991 m. gegužės 29 d. Komisijos direktyvos 91/322/EEB dėl orientacinių ribinių verčių nustatymo, įgyvendinant Tarybos direktyvą 80/1107/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo pavojingo cheminių, fizinių ir biologinių veiksnių poveikio darbe (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 412), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. sausio 31 d. Komisijos direktyva (ES) 2017/164 (OL 2017 L 27, p. 115), 2000 m. birželio 8 d. Komisijos direktyvos 2000/39/EB, nustatančios pirmąjį orientacinių profesinio poveikio ribinių dydžių sąrašą, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 432), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. sausio 31 d. Komisijos direktyva (ES) 2017/164 (OL 2017 L 27, p. 115), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 35), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/983 (OL 2019 L 164, p. 23), 2006 m. vasario 7 d. Komisijos direktyvos 2006/15/EB, nustatančios antrąjį orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašą, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB, ir iš dalies keičiančios direktyvas 91/322/EEB ir 2000/39/EB (OL 2006 L 38, p. 36), 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/148/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto veikimu darbe (OL 2009 L 330, p. 28), 2009 m. gruodžio 17 d. Komisijos direktyvos 2009/161/ES, kuria sudaromas trečiasis orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašas, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB, ir iš dalies keičiama Komisijos direktyva 2000/39/EB (OL 2009 L 338, p. 87), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. sausio 31 d. Komisijos direktyva (ES) 2017/164 (OL 2017 L 27, p. 115), 2017 m. sausio 31 d. Komisijos direktyvos (ES) 2017/164, kuria sudaromas ketvirtasis orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašas pagal Tarybos direktyvą 98/24/EB ir iš dalies keičiamos Komisijos direktyvos 91/322/EEB, 2000/39/EB ir 2009/161/ES (OL 2017 L 27, p. 115), nuostatas:“.

1.2. Pakeičiame nurodytu įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ 1 priedo 1 lentelę:

1.2.1. Pripažįstame netekusiu galios 64 punktą.

1.2.2. Pakeičiame 65 punktą ir jį išdėstome taip:

„65.

Arseno rūgštis ir jos druskos, taip pat neorganiniai arseno junginiai:

- įkvepiamoji frakcija

 

 

 

 

 

0,01

-

-

-

-

-

K

Kai kurie duomenys rodo, kad sieros dioksidas gali sustiprinti kancerogenines arseno savybes.

Vario lydymo sektoriuje taikoma IPRD – 0,03 mg/m3.

 

1.2.3. Pakeičiame 65 punktą ir jį išdėstome taip:

„65.

Arseno rūgštis ir jos druskos, taip pat neorganiniai arseno junginiai:

- įkvepiamoji frakcija

 

 

 

 

 

0,01

-

-

-

-

-

K

Kai kurie duomenys rodo, kad sieros dioksidas gali sustiprinti kancerogenines arseno savybes.

 

1.2.4. Pakeičiame 96 punktą ir jį išdėstome taip:

„96.

Berilis ir jo neorganiniai junginiai (kaip Be):

- įkvepiamoji frakcija

 

 

 

0,0006

-

-

-

-

-

J K

Medžiaga gali sukelti odos ir kvėpavimo takų jautrinimą.“

 

 

 

 

1.2.5. Pakeičiame 96 punktą ir jį išdėstome taip:

„96.

Berilis ir jo neorganiniai junginiai (kaip Be):

- įkvepiamoji frakcija

 

 

 

0,0002

-

-

-

-

-

J K

Medžiaga gali sukelti odos ir kvėpavimo takų jautrinimą.“

 

1.2.6. Papildome 3071 punktu:

„3071.

Etileno dibromidas

106-93-4

0,8

0,1

-

-

-

-

O“

 

 

1.2.7. Pakeičiame 341 punktą ir jį išdėstome taip:

„341.

Formaldehidas

50-00-0

0,37

0,3

0,74

0,6

-

-

Ū J K

Medžiaga gali sukelti odos jautrinimą.

Sveikatos priežiūros, laidotuvių ir balzamavimo sektoriams taikoma IPRD – 0,62  mg/m3 arba 0,5 ppm.

 

1.2.8. Pakeičiame 341 punktą ir jį išdėstome taip:

„341.

Formaldehidas

50-00-0

0,37

0,3

0,74

0,6

-

-

Ū J K

Medžiaga gali sukelti odos jautrinimą.“

 

1.2.9. Pakeičiame 404 punktą ir jį išdėstome taip:

„404.

Variklių išmetamieji teršalai:

- pagal anglies monoksidą

- pagal elementinę anglį

 

 

 

25

0,05

 

 

20

-

 

 

-

-

 

 

-

-

 

 

-

-

 

 

-

-

 

 

-

-

Anglies monoksidas matuojamas vertinant išmetamuosius teršalus iš benziną ir dujas naudojančių variklių, elementinė anglis –išmetamuosius teršalus iš dyzelinį kurą naudojančių variklių.

Požeminės kasybos ir tunelių statybos sektoriuose išmetamieji teršalai iš dyzelinį kurą naudojančių variklių vertinami matuojant azoto dioksidą. Taikoma IPRD – 2 mg/m3.

 

 

 

1.2.10. Pakeičiame 404 punktą ir jį išdėstome taip:

„404.

Variklių išmetamieji teršalai:

- pagal anglies monoksidą

- pagal elementinę anglį

 

 

 

25

0,05

 

 

20

-

 

 

-

-

 

 

-

-

 

 

-

-

 

 

-

-

 

 

-

-

Anglies monoksidas matuojamas vertinant išmetamuosius teršalus iš benziną ir dujas naudojančių variklių, elementinė anglis –išmetamuosius teršalus iš dyzelinį kurą naudojančių variklių.“

 

1.2.11. Pakeičiame 430 punktą ir jį išdėstome taip:

„430.

Kadmis ir jo neorganiniai junginiai (kaip Cd):

- įkvepiamoji frakcija

 

 

 

0,004

 

 

-

 

 

-

 

 

-

 

 

-

 

 

-

K

 

 

1.2.12. Pakeičiame 430 punktą ir jį išdėstome taip:

„430.

Kadmis ir jo neorganiniai junginiai (kaip Cd):

- įkvepiamoji frakcija

 

 

 

0,001

 

 

-

 

 

-

 

 

-

 

 

-

 

 

-

K

 

 

1.2.13. Papildome 5011 punktu:

„5011.

4,4′-metilen-bis
(2-chloranilinas)

101-14-4

0,01

-

-

-

-

-

O“

 

 

1.2.14. Papildome 5012 punktu:

„5012.

4,4′-metilendianilinas

101-77-9

0,08

-

-

-

-

-

O“

 

 

1.2.15. Papildome 5291 punktu:

„5291.

Mineralinės alyvos, anksčiau naudotos vidaus degimo varikliuose siekiant sutepti ir ataušinti judančias variklio dalis

-

-

-

-

-

-

-

O“

 

 

 

1.2.16. Papildome 6331 punktu:

„6331.

Policiklinių aromatinių angliavandenilių mišiniai, ypač tie, kuriuose yra benz(a)pireno, ir kurie yra kancerogenai, kaip apibrėžta teisės akte [6.4]

-

-

-

-

-

-

-

O“

 

 

1.2.17. Pakeičiame 729 punktą ir jį išdėstome taip:

„729.

Trichloretilenas

79-01-6

50

10

140

25

-

-

M K O

Trichloretilene gali būti specialių stabilizuojančių agentų, kurių koncentracija nedidelė, pvz., epichlorhidrino.

Kai kuriose šalyse šios cheminės medžiagos naudojimas uždraustas.“

 

2. N u s t a t o m e, kad:

2.1. šis įsakymas, išskyrus šio įsakymo 1.2.1, 1.2.2, 1.2.3, 1.2.4, 1.2.5, 1.2.7, 1.2.8, 1.2.9, 1.2.10, 1.2.11, 1.2.12, 1.2.13 papunkčius, įsigalioja 2021 m. sausio 31 d.;

2.2. šio įsakymo 1.2.1, 1.2.2, 1.2.4, 1.2.7, 1.2.11, 1.2.13 papunkčiai įsigalioja 2021 m. liepos 11 d.;

2.3. šio įsakymo 1.2.9 papunktis įsigalioja 2023 m. vasario 21 d.;

2.4. šio įsakymo 1.2.3 papunktis įsigalioja 2023 m. liepos 11 d.;

2.5. šio įsakymo 1.2.8 papunktis įsigalioja 2024 m. liepos 11 d.;

2.6. šio įsakymo 1.2.10 papunktis įsigalioja 2026 m. vasario 21 d.;

2.7. šio įsakymo 1.2.5 papunktis įsigalioja 2026 m. liepos 11 d.;

2.8. šio įsakymo 1.2.12 papunktis įsigalioja 2027 m. liepos 11 d.

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministras                                                                                                                                                          Aurelijus Veryga

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministras                                                                                                                                             Linas Kukuraitis