LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2016 M. VASARIO 24 D. ĮSAKYMO NR. 1V-131 „DĖL PRIEGLOBSČIO LIETUVOS RESPUBLIKOJE SUTEIKIMO IR PANAIKINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2017 m. sausio 30 d. Nr.1V-80
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:
1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 6 dalimi, 69 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 71 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 5 dalimi, 74 straipsnio 2 dalimi, 821 straipsnio 1 dalimi, 86 straipsnio 4 dalimi, 87 straipsnio 4 dalimi, 871 straipsnio 7 dalimi, 90 straipsnio 8 dalimi, 121 straipsnio 2 dalimi, 141 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, įgyvendindamas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 1), 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL 2013 L 180, p. 31), 2014 m. sausio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 118/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1560/2003, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, taikymo taisykles (OL 2014 L 39, p. 1), 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/51/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2003/109/EB siekiant išplėsti jos taikymo sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga (OL 2011 L 132, p. 1), 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL 2011 L 337, p. 9), 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 60), 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 96):“.
2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašą:
2.1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:
„1. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimo, nagrinėjimo, nustatymo, ar prieglobsčio prašytojas yra pažeidžiamas asmuo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo prieglobsčio prašytojams bei su tuo susijusių valstybės išlaidų apskaičiavimo ir jų padengimo, prieglobsčio prašytojų medicininės apžiūros ir amžiaus nustatymo tyrimo atlikimo organizavimo, užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kelionės dokumentų jiems išdavimo, užsieniečiui suteikto pabėgėlio statuso ar suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo, Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančio pabėgėlio ar užsieniečio, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, neturinčio Lietuvos Respublikoje sudaryto civilinės būklės akto įrašo, vardo ir pavardės pakeitimo leidime gyventi Lietuvos Respublikoje, sprendimų, susijusių su prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimu ir panaikinimu, priėmimo ir jų vykdymo tvarką, taip pat nustato Aprašo nuostatas įgyvendinančių valstybės institucijų kompetenciją.“
2.2. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:
„5. Prieglobsčio prašytojo turimi asmens tapatybę patvirtinantys ir kiti jo pateikti dokumentai paimami iš prieglobsčio prašytojo jam pateikus prašymą suteikti prieglobstį ir saugomi jo asmens byloje, išskyrus prieglobsčio prašytojo turimus Lietuvos Respublikos išduotus dokumentus, kurie grąžinami prieglobsčio prašytojui, o prie asmens bylos pridedamos jų kopijos. Įgalioto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) skyriaus vadovas ar kitas įgaliotas valstybės tarnautojas prieglobsčio prašytojo motyvuotu raštišku prašymu grąžina prieglobsčio prašytojui jo asmens byloje saugomą asmens tapatybės nepatvirtinantį dokumentą, kai tokio dokumento originalo saugojimas byloje nėra būtinas, kad būtų vykdomos Apraše nustatytos procedūros, arba ne ilgesniam negu 5 darbo dienų laikotarpiui išduoda prieglobsčio prašytojui jo asmens byloje saugomą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kai tokio dokumento originalo turėjimas yra būtinas prieglobsčio prašytojui įgyvendinti jam teisės aktų suteiktas teises. Grąžinus arba išdavus prieglobsčio prašytojui jo asmens byloje saugomo dokumento originalą, asmens byloje lieka jo kopija. Asmens byloje saugomi prieglobsčio prašytojo dokumentai grąžinami prieglobsčio prašytojui, kai jis perduodamas už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai ES valstybei narei arba dėl jo pateikto prašymo suteikti prieglobstį Aprašo nustatyta tvarka priimamas galutinis sprendimas.“
2.3. Pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:
2.4. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:
„9. Prieglobsčio prašytoją su Aprašo nustatyta tvarka dėl jo priimtais Migracijos departamento sprendimais nedelsdamos supažindina Aprašo 7 punkte nurodytos institucijos ar įstaigos arba Migracijos departamentas. Prieglobsčio prašytojas su minėtais sprendimais nesupažindinamas, kai jo nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant pasienio kontrolės punktus ir Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonas (toliau – tranzito zonos), arba jo buvimo vieta nėra žinoma. Su Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojas supažindinamas jo gimtąja kalba arba kalba, kurią prieglobsčio prašytojas geriausiai supranta. Su Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytoją supažindinusi valstybės institucija ar įstaiga įteikia jam patvirtintą sprendimo kopiją. Sprendime turi pasirašyti prieglobsčio prašytojas, karjeros ar statutinis valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį (toliau – valstybės tarnautojas), kuris prieglobsčio prašytoją supažindino su šiuo sprendimu, taip pat vertėjas ir įgaliotas atstovas, jeigu jie dalyvavo. Valstybės tarnautojas sprendime nurodo prieglobsčio prašytojo supažindinimo su sprendimu datą ir laiką. Jeigu prieglobsčio prašytojas, susipažinęs su sprendimu, atsisako pasirašyti, šį faktą savo parašais turi patvirtinti ne mažiau kaip 2 supažindinime dalyvavę valstybės tarnautojai.“
2.5. Papildau 121 punktu:
„121. Aprašo 39 ir 64 punktuose, 99.1 papunktyje bei 137 punkte nurodyta transkripcija surašoma, tiksliai perrašant garso arba vaizdo ir garso įrašą į tekstinį dokumentą. Prieglobsčio prašytojo apklausa transkribuojama pažodžiui, jo pasakojimas perrašomas identiškai, neatliekant turinio ar sakinių struktūros pataisymų ar pakeitimų ir neperformuluojant idiomatinių posakių. Kai tai nedaro poveikio prieglobsčio prašytojo pasakojimo turiniui arba kontekstui bei padeda išlaikyti informacijos tikslumą ir logiškumą, sakytinei kalbai būdingos fonetikos ir tarimo klaidos, užpildytos pauzės ir kiti paralingvistiniai bendravimo elementai, kartojimai (vieno ar kelių žodžių perteklius), kurie yra retoriškai nesvarbūs, nervingas mikčiojimas, neteisingai pradėti sakiniai (kai prieglobsčio prašytojas arba vertėjas pasitaiso, pasirenka kitą formuluotę ir pradeda sakinį iš naujo) bei neverbaliniai įvykiai apklausos metu į transkripciją neįtraukiami.“
2.6. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:
„20. Jeigu prašymas suteikti prieglobstį pateikiamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 1 dalyje nenurodytai institucijai ir (arba) nesilaikant to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, toks prašymas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo momento, kai yra nustatoma, kad gautas prašymas yra prašymas suteikti prieglobstį, grąžinamas užsieniečiui, jį informuojant apie prašymų suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. Ši informacija pateikiama užsieniečiui raštu ta kalba, kurią, kaip pagrįstai galima manyti, jis supranta. Atsakymo užsieniečiui kopija persiunčiama įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai pagal užsieniečio buvimo vietą, kuri nedelsdama sudaro sąlygas užsieniečiui pateikti prašymą suteikti prieglobstį.“
2.7. Pakeičiu 22.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
„22.5. nustato prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę ir kelionės maršrutą, vadovaudamasis Asmens tapatybės ir kelionės maršruto nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 4nt „Dėl asmens tapatybės ir kelionės maršruto nustatymo metodikos“. Jeigu prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje naudojama vienanarė asmenvardžių sistema arba dėl kitų istorinių, kultūrinių ar etninių priežasčių jis neturi antrojo asmenvardžio dėmens (pavardės, grupinio antroponimo ar kt.), atliekant Aprašo 22.7, 22.10 ir 22.11 papunkčiuose nurodytus veiksmus laukelyje „pavardė“ nurodomas prieglobsčio prašytojo tėvo vardas. Jeigu, atliekant Aprašo 22.10 ir 22.11 papunkčiuose nurodytus veiksmus, pagal šį papunktį laukelyje „pavardė“ nurodomas prieglobsčio prašytojo tėvo vardas, tai turi būti pažymėta skliausteliuose tame pačiame laukelyje;“.
2.8. Pakeičiu 22.10 papunktį ir jį išdėstau taip:
„22.10. atlieka pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą ir surašo šios apklausos protokolą pagal Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolo formą (Aprašo 1 priedas). Pirminės apklausos tikslas – surinkti duomenis apie prieglobsčio prašytoją bei kartu atvykusius prieglobsčio prašytojo šeimos narius, atvykimo į Lietuvos Respubliką maršrutą, duomenis, susijusius su ES valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymu, taip pat išsiaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus bei prieglobsčio prašytojo padėtį trečiosiose valstybėse. Prieš pirminę apklausą prieglobsčio prašytojas supažindinamas su pirminės apklausos tikslu, informacijos neatskleidimo principu, nustatytu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 68 straipsnio 2 ir 4 dalyse, taip pat su prieglobsčio prašytojo teisėmis, pareigomis ir jų nevykdymo padariniais.
Nepilnamečio prieglobsčio prašytojo, išskyrus nelydimus nepilnamečius prieglobsčio prašytojus, pirminė apklausa atliekama, jeigu yra pagrindas manyti, kad jo pasakojimas gali turėti įtakos vertinant kartu į Lietuvos Respubliką atvykusių ir prašymus suteikti prieglobstį pateikusių pilnamečių tokio prieglobsčio prašytojo šeimos narių pirminės apklausos metu pateiktus duomenis arba kad nepilnametis prieglobsčio prašytojas gali pateikti duomenų apie jam asmeniškai gresiantį persekiojimą arba įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.
Pirminė apklausa atliekama prieglobsčio prašytojo gimtąja kalba arba kalba, kurią prieglobsčio prašytojas geriausiai supranta ir kuria jis gali aiškiai bendrauti. Jeigu būtina, apklausoje dalyvauja vertėjas. Pirminės apklausos protokolą pasirašo prieglobsčio prašytojas ir apklausą atlikęs įgaliotas valstybės tarnautojas, taip pat vertėjas ir įgaliotas atstovas, jeigu jie dalyvavo apklausoje. Jeigu prieglobsčio prašytojas, susipažinęs su apklausos protokolu, atsisako pasirašyti, šį faktą savo parašu turi patvirtinti apklausą atlikęs įgaliotas valstybės tarnautojas. Prieglobsčio prašytojo atsisakymas pasirašyti apklausos protokolą vertinamas kaip nebendradarbiavimas, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl kurios jis atsisako pasirašyti. Įgaliotas atstovas į pirminę apklausą kviečiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas to pageidauja, išskyrus Aprašo 26 punkte nurodytą atvejį. Apie vertėjo ir (arba) įgalioto atstovo dalyvavimo pirminėje apklausoje būtinumą prašymą priėmusios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas nedelsdamas praneša Migracijos departamentui, kuris Aprašo VIII skyriaus ketvirtajame ir penktajame skirsniuose nustatyta tvarka užtikrina vertėjo ir (arba) įgalioto atstovo dalyvavimą apklausoje;“.
2.9. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:
„27. Nustačiusi, kad gali būti taikomi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalyje nustatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai, prašymą suteikti prieglobstį priėmusi institucija, atsižvelgusi į Aprašo 22.11 papunktyje nurodyto prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminio įvertinimo rezultatus ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 112 straipsnį bei 114 straipsnio 4 ir 7 dalis, nedelsdama, per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento, kreipiasi į apylinkės teismą su teikimu sulaikyti prieglobsčio prašytoją Užsieniečių registracijos centre arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismo sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo, atsisakymo jį sulaikyti arba dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo prašymą suteikti prieglobstį priėmusi institucija nedelsdama elektroninio ryšio priemonėmis perduoda Migracijos departamentui.“
2.10. Pakeičiu 32.1.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.11. Pakeičiu 32.1.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.12. Pakeičiu 32.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„32.2. pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu prieglobsčio prašytojas teisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nurodo gyvenamosios vietos duomenis bei gyvenimo toje gyvenamojoje vietoje teisėtumo pagrindą ir raštu pasižada prašymą suteikti prieglobstį priėmusiai institucijai nustatytu laiku atvykti susipažinti su Migracijos departamento priimtu sprendimu;“.
2.13. Pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:
„33. Įgalioto Migracijos departamento skyriaus vadovas ar kitas įgaliotas valstybės tarnautojas, gavęs iš prašymą suteikti prieglobstį priėmusios institucijos Aprašo 22.12 papunktyje nurodytus dokumentus, atsižvelgdamas į pažeidžiamumo įvertinimo formą, nustato pažeidžiamam prieglobsčio prašytojui specialiąsias procedūrines garantijas ir užpildo Specialiųjų procedūrinių garantijų nustatymo formą (Aprašo 3 priedas) (toliau – specialiųjų procedūrinių garantijų forma). Specialiosios procedūrinės garantijos prieglobsčio prašytojui nenustatomos ir specialiųjų procedūrinių garantijų forma nepildoma, jeigu pažeidžiamumo įvertinimo formoje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas negali būti priskirtinas prie pažeidžiamų asmenų.“
2.14. Pakeičiu 34 punktą ir jį išdėstau taip:
„34. Migracijos departamentui iš Užsieniečių registracijos centro, Pabėgėlių priėmimo centro arba kitos kompetentingos organizacijos ar įstaigos gavus kompleksinio prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo įvertinimo išvadą, kuri parengiama dalyvaujant socialiniam darbuotojui, medicinos gydytojui bei psichologui ir apima inter alia prieglobsčio prašytojo socialinių įgūdžių, sveikatos būklės bei psichologinės būsenos įvertinimą, įgalioto Migracijos departamento skyriaus vadovas ar kitas įgaliotas valstybės tarnautojas iš naujo įvertina specialiųjų procedūrinių garantijų poreikį prieglobsčio prašytojui ir, nustatęs tokį poreikį, užpildo specialiųjų procedūrinių garantijų formą. Atlikdami Apraše nustatytas procedūras, Migracijos departamento valstybės tarnautojai užtikrina specialiųjų procedūrinių garantijų formoje nustatytų garantijų laikymąsi.“
2.15. Pakeičiu 35 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
2.16. Pakeičiu 36 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
2.17. Pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:
„39. Prieš Migracijos departamentui priimant Aprašo 36.4 papunktyje nurodytą sprendimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka prieglobsčio prašytojo apklausą, kurios tikslas – surinkti duomenis, reikalingus įsitikinti, kad egzistuoja įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, taip pat suteikti galimybę prieglobsčio prašytojui argumentuotai pagrįsti, kodėl, jo nuomone, jo prašymas suteikti prieglobstį turi būti nagrinėjamas iš esmės. Apklausos metu daromas garso arba vaizdo ir garso įrašas, kuris perkeliamas į atitinkamą duomenų laikmeną ir saugomas prieglobsčio prašytojo asmens byloje. Prieš apklausą prieglobsčio prašytojas informuojamas apie daromą įrašą, supažindinamas su apklausos tikslu, informacijos neatskleidimo principu, nustatytu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 68 straipsnio 2 ir 4 dalyse, taip pat su prieglobsčio prašytojo teisėmis, pareigomis ir jų nevykdymo padariniais. Nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apklausa atliekama, jeigu yra pagrindas manyti, kad jo pasakojimas gali turėti įtakos vertinant kartu į Lietuvos Respubliką atvykusių ir prašymus suteikti prieglobstį pateikusių pilnamečių tokio prieglobsčio prašytojo šeimos narių apklausos metu pateiktus duomenis arba kad nepilnametis prieglobsčio prašytojas gali pateikti duomenų apie jam asmeniškai gresiantį persekiojimą arba įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus. Apklausa atliekama prieglobsčio prašytojo gimtąja kalba arba kalba, kurią prieglobsčio prašytojas geriausiai supranta ir kuria jis gali aiškiai bendrauti. Jeigu būtina, apklausoje dalyvauja vertėjas. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojui teikiantis įgaliotas atstovas į apklausą kviečiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas to pageidauja. Vertėjo ir (arba) valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio įgalioto atstovo dalyvavimą apklausoje Aprašo VIII skyriaus ketvirtajame ir penktajame skirsniuose nustatyta tvarka užtikrina Migracijos departamentas. Remiantis apklausos garso arba vaizdo ir garso įrašu surašoma apklausos įrašo transkripcija, kurią pasirašo apklausą atlikęs įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ir transkripciją surašęs įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ir kuri pridedama prie prieglobsčio prašytojo asmens bylos.“
2.18. Pakeičiu 40 punktą ir jį išdėstau taip:
„40. Užsieniečiui, dėl kurio priimamas Aprašo 36.4 papunktyje nurodytas sprendimas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, Migracijos departamentas išduoda pažymą pagal Pažymos dėl prašymo suteikti prieglobstį formą (Aprašo 4 priedas), surašytą lietuvių kalba ir nustatytos saugios trečiosios valstybės valstybine kalba arba kita užsienio kalba, kuri paprastai naudojama susirašinėjimui su šios trečiosios valstybės institucijomis. Pažymoje nurodoma, kad prašymas suteikti prieglobstį nebuvo nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje remiantis saugios trečiosios valstybės koncepcija.“
2.19. Pakeičiu 62 punktą ir jį išdėstau taip:
„62. Pažymėjimas negalioja, jeigu jis yra mirusio prieglobsčio prašytojo arba užsieniečio, kuris nebeturi teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas prieglobstis ir išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat pakeitus pažymėjimą, pasibaigus pažymėjimo galiojimo laikui arba prieglobsčio prašytojui jį praradus. Tokie pažymėjimai, išskyrus prarastus pažymėjimus, grąžinami Migracijos departamentui, kuris sunaikina negaliojančius pažymėjimus, surašo sunaikinimo aktą ir įregistruoja duomenis apie pažymėjimų sunaikinimą UR.“
2.20. Pakeičiu 64 punktą ir jį išdėstau taip:
„64. Migracijos departamentui priėmus Aprašo 36.3 papunktyje nurodytą sprendimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 5 straipsniu, atlieka prieglobsčio prašytojo apklausą, kurios tikslas – surinkti duomenis, reikalingus už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai ES valstybei narei nustatyti, taip pat suteikti galimybę prieglobsčio prašytojui argumentuotai pagrįsti, kodėl, jo nuomone, jo prašymas suteikti prieglobstį turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje. Prireikus apklausos metu prieglobsčio prašytojui išaiškinama informacija, pateikta remiantis Aprašo 44 punktu. Apklausos metu daromas garso arba vaizdo ir garso įrašas, kuris perkeliamas į atitinkamą duomenų laikmeną ir saugomas prieglobsčio prašytojo asmens byloje. Prieš apklausą prieglobsčio prašytojas supažindinamas su apklausos tikslu, informacijos neatskleidimo principu, nustatytu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 68 straipsnio 2 ir 4 dalyse, taip pat su prieglobsčio prašytojo teisėmis, pareigomis ir jų nevykdymo padariniais. Nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apklausa atliekama, jeigu yra pagrindas manyti, kad jo pasakojimas gali turėti įtakos vertinant kartu į Lietuvos Respubliką atvykusių ir prašymus suteikti prieglobstį pateikusių pilnamečių tokio prieglobsčio prašytojo šeimos narių apklausos metu pateiktus duomenis. Apklausa atliekama prieglobsčio prašytojo gimtąja kalba arba kalba, kurią prieglobsčio prašytojas geriausiai supranta ir kuria jis gali aiškiai bendrauti. Jeigu būtina, apklausoje dalyvauja vertėjas. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojui teikiantis įgaliotas atstovas į apklausą kviečiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas to pageidauja, išskyrus nelydimus nepilnamečius prieglobsčio prašytojus. Nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apklausa atliekama dalyvaujant teisinę pagalbą teikiančiam įgaliotam atstovui ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 21 dalyje nurodytam atstovui. Vertėjo ir (arba) valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio įgalioto atstovo dalyvavimą apklausoje Aprašo VIII skyriaus ketvirtajame ir penktajame skirsniuose nustatyta tvarka užtikrina Migracijos departamentas. Remiantis apklausos garso arba vaizdo ir garso įrašu surašoma apklausos įrašo transkripcija, kurią pasirašo apklausą atlikęs įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ir transkripciją surašęs įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ir kuri pridedama prie prieglobsčio prašytojo asmens bylos.
Šiame punkte nurodyta apklausa gali būti neatliekama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 5 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.“
2.21. Pakeičiu 86 punktą ir jį išdėstau taip:
„86. Jeigu nustatoma, kad Lietuvos Respublika pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–14, 16 straipsnius ir 17 straipsnio 2 dalį arba minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktus ir 20 straipsnio 5 dalį yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas parengia atsakymą Aprašo 85 punkte nurodytą prašymą pateikusiai ES valstybės narės kompetentingai institucijai, kuriuo pripažįstama Lietuvos Respublikos atsakomybė už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o jeigu nustatoma, kad Lietuvos Respublika nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą – atsakymą, kuriuo atsisakoma pripažinti Lietuvos Respublikos atsakomybę už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Šiame punkte nurodytą atsakymą Aprašo 85 punkte nurodytą prašymą pateikusiai ES valstybės narės kompetentingai institucijai pasirašo įgalioto Migracijos departamento skyriaus vadovas ar kitas įgaliotas valstybės tarnautojas.“
2.22. Pakeičiu 88 punktą ir jį išdėstau taip:
„88. Atsakymas, kuriuo pripažįstama Lietuvos Respublikos atsakomybė už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, netenka galios, jeigu užsieniečio perdavimas Lietuvos Respublikai neįvyksta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais I antraštinės dalies III skyriuje nustatyta tvarka.“
2.23. Pakeičiu 90 punktą ir jį išdėstau taip:
„90. Jeigu nustatoma, kad Lietuvos Respublika yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Aprašo 84.1–84.3 ar 84.6 papunktį, Migracijos departamentas priima Aprašo 36.1, 36.2 arba 36.4 papunktyje nurodytą sprendimą. Toks sprendimas priimamas per 1 darbo dieną nuo Aprašo 84.1–84.3 ar 84.6 papunktyje nurodytų aplinkybių nustatymo momento. Šio punkto nustatyta tvarka priėmus Aprašo 36.1, 36.2 arba 36.4 papunktyje nurodytą sprendimą, prieš tai priimtas Aprašo 36.3 papunktyje nurodytas sprendimas netenka galios.“
2.24. Pakeičiu 92 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
2.25. Pakeičiu 96 punktą ir jį išdėstau taip:
„96. Duomenų, reikiamų prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, nustatymas ir vertinimas atliekamas Migracijos departamentui bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Migracijos departamentas privalo sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti.“
2.26. Pakeičiu 97 punktą ir jį išdėstau taip:
„97. Prieglobsčio prašytojas, kurio prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės, privalo bendradarbiauti su Migracijos departamentu, vertinant jo pateiktą informaciją. Ši pareiga inter alia apima:
97.1. įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 3 dalyje ir 71 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas;
2.27. Pakeičiu 99.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„99.1. atlikti prieglobsčio prašytojo apklausą, kurios tikslas – suteikti prieglobsčio prašytojui galimybę išsamiai paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus, o apklausą atliekančiam įgaliotam Migracijos departamento valstybės tarnautojui – surinkti duomenis, reikalingus įvertinti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus, bei kitus prieglobsčio prašytojo teisinei padėčiai nustatyti reikalingus duomenis. Šiame punkte nurodyta apklausa gali būti neatliekama Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 82 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.
Prieš atlikdamas prieglobsčio prašytojo apklausą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas privalo tinkamai pasiruošti apklausai, t. y. susipažinti su prieglobsčio prašytojo pateiktais rašytiniais įrodymais ir jo asmens byloje surinkta informacija apie prieglobsčio prašytojo profilį (biografijos faktus, lytį, amžių ir, jei taikoma, pažeidžiamumą) bei motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat susipažinti su aktualia informacija apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.
Apie planuojamos apklausos vietą, datą, laiką, galimybę apklausos metu naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ir prašymo suteikti tokią pagalbą pateikimo tvarką Migracijos departamentas iš anksto raštu praneša prieglobsčio prašytojui. Prireikus apklausos data ir laikas suderinami su prieglobsčio prašytoju. Apklausos metu daromas garso arba vaizdo ir garso įrašas, kuris perkeliamas į atitinkamą duomenų laikmeną ir saugomas prieglobsčio prašytojo asmens byloje. Prieš apklausą prieglobsčio prašytojas informuojamas apie daromą įrašą, supažindinamas su apklausos tikslu, informacijos neatskleidimo principu, nustatytu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 68 straipsnio 2 ir 4 dalyse, taip pat su prieglobsčio prašytojo teisėmis, pareigomis ir jų nevykdymo padariniais.
Prieglobsčio prašytojo apklausa atliekama sąlygomis, užtikrinančiomis konfidencialumą ir leidžiančiomis prieglobsčio prašytojui išsamiai paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus. Apklausa atliekama prieglobsčio prašytojo gimtąja kalba arba kalba, kurią prieglobsčio prašytojas geriausiai supranta ir kuria jis gali aiškiai bendrauti. Jeigu būtina, apklausoje dalyvauja vertėjas. Jeigu tai įmanoma ir prieglobsčio prašytojas to pageidauja, užtikrinama, kad apklausą atliekantis įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ir apklausoje dalyvaujantis vertėjas būtų tos pačios lyties, kaip prieglobsčio prašytojas, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas manyti, kad toks prieglobsčio prašytojo pageidavimas pateikiamas dėl priežasčių, nesusijusių su tuo, kad prieglobsčio prašytojui kyla sunkumų išsamiai paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus.
Apklausos metu prieglobsčio prašytojui pirmiausia suteikiama galimybė laisva forma kuo išsamiau paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus. Siekdamas kuo nuodugniau išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių prieglobsčio prašytojas paliko savo kilmės valstybę ir bijo į ją grįžti, apklausą atliekantis įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas užduoda papildomus ir patikslinančius klausimus, įskaitant klausimus, susijusius su prieglobsčio prašytojo gyvenimo istorija ir gyvenimo sąlygomis kilmės valstybėje, kelionės iš kilmės valstybės į Lietuvos Respubliką maršrutu, praeityje patirtu persekiojimu, smurto veiksmais ir kitomis grėsmėmis, su kuriomis prieglobsčio prašytojas bijo susidurti grįžimo į kilmės valstybę atveju. Prieglobsčio prašytojui suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų.
Nepilnamečio prieglobsčio prašytojo, išskyrus nelydimus nepilnamečius prieglobsčio prašytojus, apklausa atliekama, jeigu yra pagrindas manyti, kad jo pasakojimas gali turėti įtakos vertinant kartu į Lietuvos Respubliką atvykusių ir prašymus suteikti prieglobstį pateikusių pilnamečių tokio prieglobsčio prašytojo šeimos narių apklausos metu pateiktus duomenis arba kad nepilnametis prieglobsčio prašytojas gali pateikti duomenų apie jam asmeniškai gresiantį persekiojimą arba įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus. Tokio nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apklausa atliekama dalyvaujant bent vienam iš jo tėvų (įtėvių) arba kitam teisėtam atstovui, su kuriuo nepilnametis prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką, išskyrus atvejus, kai pagrįstai manoma, kad šių asmenų dalyvavimas apklausoje gali trukdyti nepilnamečiam prieglobsčio prašytojui pateikti duomenų apie jo patirtą ar jam gresiantį persekiojimą arba įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.
Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojui teikiantis įgaliotas atstovas į apklausą kviečiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas to pageidauja, išskyrus nelydimus nepilnamečius prieglobsčio prašytojus. Nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apklausa atliekama dalyvaujant teisinę pagalbą teikiančiam įgaliotam atstovui ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 21 dalyje nurodytam atstovui, kuriems suteikiama galimybė prieš apklausą pranešti nelydimam nepilnamečiam prieglobsčio prašytojui apie apklausos reikšmę ir galimas pasekmes bei prireikus padėti jam pasirengti apklausai, o apklausos metu ją atliekančio įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo nustatytomis sąlygomis užduoti nelydimam nepilnamečiam prieglobsčio prašytojui klausimus ir (arba) teikti pastabas dėl jo atsakymų.
Vertėjo ir (arba) valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio įgalioto atstovo dalyvavimą apklausoje Aprašo VIII skyriaus ketvirtajame ir penktajame skirsniuose nustatyta tvarka užtikrina Migracijos departamentas.
Pasirenkant bendravimo su prieglobsčio prašytoju būdą, atsižvelgiama inter alia į jo kultūrinę kilmę, lytį, seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ir pažeidžiamumą. Su nepilnamečiu prieglobsčio prašytoju apklausos metu bendraujama jo amžių ir brandą atitinkančiu būdu. Jeigu yra požymių, kad klausimai sukelia prieglobsčio prašytojui skausmą arba emocinį diskomfortą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas turi nutraukti apklausą, padaryti pertrauką arba nukelti apklausą vėlesniam laikui.
Atlikęs pažeidžiamo prieglobsčio prašytojo apklausą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas užpildo pažeidžiamumo įvertinimo formą, kuria remdamasis įgalioto Migracijos departamento skyriaus vadovas ar kitas įgaliotas valstybės tarnautojas iš naujo įvertina specialiųjų procedūrinių garantijų poreikį prieglobsčio prašytojui ir, nustatęs tokį poreikį, užpildo specialiųjų procedūrinių garantijų formą.
Remiantis apklausos garso arba vaizdo ir garso įrašu surašoma apklausos įrašo transkripcija, kurią pasirašo apklausą atlikęs įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ir transkripciją surašęs įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ir kuri pridedama prie prieglobsčio prašytojo asmens bylos. Prireikus įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas gali atlikti papildomą prieglobsčio prašytojo apklausą;“.
2.28. Pakeičiu 99.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
„99.6. jei būtina, išsiųsti paklausimus trečiųjų valstybių institucijoms, susijusioms su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms, tarptautinėms organizacijoms ar kitoms įstaigoms ir ekspertams, išskyrus prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės institucijas, taip pat, prireikus ir esant galimybei, organizuoti ir atlikti liudytojų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, apklausas;“.
2.29. Pakeičiu 104 punktą ir jį išdėstau taip:
„104. Esant pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojo amžiaus arba jo turimo giminystės ryšio, Migracijos departamentas, vadovaudamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 122 ir 123 straipsniais, gali pasiūlyti prieglobsčio prašytojui atlikti amžiaus nustatymo tyrimą ir (arba) įpareigoti jį atlikti dezoksiribonukleino rūgšties (DNR) testą (toliau – DNR testas).“
2.30. Pakeičiu 106 punktą ir jį išdėstau taip:
„106. Migracijos departamentas, nusprendęs paskirti atlikti prieglobsčio prašytojo amžiaus nustatymo tyrimą, Užsieniečių registracijos centrui, jeigu prieglobsčio prašytojas jame apgyvendintas arba sulaikytas, paveda kreiptis į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, turinčią radiologinę diagnostinę įrangą rentgenodiagnostiniams tyrimams atlikti, dėl prieglobsčio prašytojo rentgenodiagnostinio tyrimo. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atliekamos prieglobsčio prašytojo priekinės abiejų plaštakų ir riešų bei priekinės krūtinės, apimančios dešinį (arba kairį) petį ir raktikaulio krūtinkaulinį galą (pageidautina, kad rentgeno nuotraukoje būtų matomi abiejų raktikaulių krūtinkauliniai galai) rentgenogramos, kurias Užsieniečių registracijos centras paštu persiunčia arba nuveža Migracijos departamentui. Prieglobsčio prašytojo, kuris nėra apgyvendintas arba sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, rentgenodiagnostinio tyrimo atlikimą organizuoja Migracijos departamentas. Už rentgenodiagnostinį tyrimą sumoka institucija, kuri kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl šio tyrimo atlikimo.“
2.31. Pakeičiu 110 punktą ir jį išdėstau taip:
„110. Esant rimtam pagrindui manyti, kad medicininės apžiūros rezultatai gali patvirtinti arba paneigti prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis apie tai, kad praeityje jis buvo persekiojamas ar jo atžvilgiu buvo padaryti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 821 straipsnio 1 dalimi, pasiūlo prieglobsčio prašytojui atlikti medicininę apžiūrą.“
2.32. Pakeičiu 115.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„115.3. prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais;“.
2.33. Pakeičiu 116 punktą ir jį išdėstau taip:
„116. Atlikdamas Aprašo 115 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra tiesiogiai susiję su įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais prieglobsčio suteikimo kriterijais ir yra esminiai vertinant prašymą suteikti prieglobstį, laikytini atitinkančiais tikrovę. Prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra išsamus ir pasižymi pakankamu detalumu; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Vertindamas prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų patikimumą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu, t. y. nustato, ar kiekviena prieglobsčio prašytojo nurodyta esminė aplinkybė, kuri nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, yra labiau tikėtina negu netikėtina. Visi prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys vertinami racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, o jų pripažinimas nepatikimais negali būti grindžiamas subjektyviomis prielaidomis arba intuicija. Jeigu visi ar tam tikri prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys paneigiami arba pripažįstami nepatikimais, jie yra atmetami ir toliau nenagrinėjami. Prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra patvirtinti rašytiniais įrodymais arba pripažįstami patikimais, laikomi nustatytais faktais. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas, t. y. tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, kurie nebuvo atmesti, vertinamos jo naudai ir netrukdo laikyti tokius duomenis nustatytais faktais. Remdamasis nustatytais faktais bei kita prieglobsčio prašytojo byloje surinkta informacija, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas turi nustatyti, ar:“.
2.34. Pakeičiu 116.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„116.1. prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala bei koks yra šios žalos pobūdis. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala, vertinama, ar ši žala gali būti laikoma persekiojimu. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresianti žala prilygsta persekiojimui, vertinama, ar šis persekiojimas prieglobsčio prašytojui gresia dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų. Šiame papunktyje nurodytas vertinimas atliekamas vadovaujamasi inter alia šiais principais:“.
2.35. Pakeičiu 116.1.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„116.1.4. religija pirmiausia apima teistinių, neteistinių ir ateistinių įsitikinimų turėjimą, dalyvavimą ar nedalyvavimą formaliose pamaldose privačiai ar viešai, vienam ar kartu su kitais, kitus religinius veiksmus ar pažiūrų išraišką arba asmeninio ar bendruomeninio elgesio formas, grindžiamas ar privalomas pagal bet kokius religinius įsitikinimus. Vertinant tokio prieglobsčio prašytojo baimės būti persekiojamam pagrįstumą, nesivadovaujama prielaida, kad prieglobsčio prašytojas kilmės šalyje gali susilaikyti nuo šių religinių veiksmų;“.
2.36. Pakeičiu 116.1.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
„116.1.7. atsižvelgiant į aplinkybes prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje, tam tikrai socialinei grupei gali priklausyti grupė, susidariusi dėl būdingos seksualinės orientacijos. Vertinant tokio prieglobsčio prašytojo baimės būti persekiojamam pagrįstumą, nesivadovaujama prielaida, kad prieglobsčio prašytojas kilmės šalyje gali slėpti savo seksualinę orientaciją arba susilaikyti reikšdamas šią seksualinę orientaciją, kad išvengtų persekiojimo. Veiksmai, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus būtų laikomi nusikalstamais, negali būti suprantami kaip tam tikros seksualinės orientacijos sąlygojami veiksmai;“.
2.37. Pakeičiu 116.1.8 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.38. Pakeičiu 116.1.10 papunktį ir jį išdėstau taip:
„116.1.10. visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti veiksmus, nurodytus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 dalies 4 punkte, gali turėti kiekvienas karinio personalo narys, įskaitant logistikos srities ar pagalbinius darbuotojus, jeigu per tam tikrą konfliktą pats karo tarnybos atlikimas reikštų tokių veiksmų vykdymą, įskaitant situacijas, kai prieglobsčio prašytojas tik netiesiogiai dalyvauja darant tokius veiksmus, jei pagrįstai tikėtina, jog vykdydamas savo pareigas jis suteikia būtiną pagalbą juos rengiant ar darant.
Vertinant informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, turi būti nustatyta, kad atsisakymas atlikti karo tarnybą yra vienintelis būdas, leidžiantis prieglobsčio prašytojui išvengti dalyvavimo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytuose veiksmuose. Jeigu prieglobsčio prašytojas nepasinaudojo atsisakymo tarnauti kariuomenėje dėl įsitikinimų procedūra, pabėgėlio statusas šiuo pagrindu jam paprastai nesuteikiamas, nebent prieglobsčio prašytojas įrodo, kad konkrečioje situacijoje jis neturėjo galimybės pasinaudoti tokio pobūdžio procedūra arba naudojimasis šia procedūra savaime prilygtų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimui ar ji būtų neproporcinga;“.
2.39. Pakeičiu 116.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„116.4. prieglobsčio prašytojas, kuris neatitinka kriterijų, nurodytų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje, turi visiškai pagrįstą baimę, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju jis patirs įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi 116.1 papunktyje nurodytu pagrįstos tikimybės principu bei inter alia šiais principais:“.
2.40. Pakeičiu 117 punktą ir jį išdėstau taip:
„117. Nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, negali pasinaudoti Aprašo 116.2 papunktyje nurodytų apsaugos teikėjų veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kaip ji apibrėžta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 2 dalyje, ir negali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar nėra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių prieglobstis nesuteikiamas. Esant pagrįstų įtarimų, kad prieglobsčio prašytojui gali būti taikomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 dalies 3–4 punktų ir (arba) 3 dalies 1–3 punktų nuostatos, Migracijos departamentas nedelsdamas apie tai informuoja Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.“
2.41. Pakeičiu 124 punktą ir jį išdėstau taip:
„124. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atlikęs tyrimą, nustatytą Aprašo VI skyriaus trečiajame skirsnyje, iš esmės išnagrinėjęs prašymą suteikti prieglobstį ir vadovaudamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86, 87 ir 88 straipsniais, parengia motyvuotą išvadą dėl prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo).“
2.42. Pakeičiu 125.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„125.1. suteikti prieglobsčio prašytojui prieglobstį (pabėgėlio statusą) Lietuvos Respublikoje ir išduoti jam Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi). Toks leidimas nuolat gyventi išduodamas Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Leidimų nuolat gyventi išdavimo, keitimo, panaikinimo tvarkos aprašas), nustatyta tvarka. Šiame papunktyje nurodytas sprendimas priimamas, kai Aprašo nustatyta tvarka nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, ir nenustatoma priežasčių, išvardytų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 dalyje;“
2.43. Pakeičiu 129 punktą ir jį išdėstau taip:
„129. Priėmus sprendimą suteikti prieglobsčio prašytojui prieglobstį, jo šeimos nariams, kurių prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami iš esmės kartu ir grindžiami tokiais pačiais pagrindais, suteikiamas tos pačios formos prieglobstis, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojo šeimos nariui nebūtų suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 dalies 3–5 punktus arba 3 dalį. Užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis, prašymu jo vaikui, gimusiam tokio užsieniečio naudojimosi prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, suteikiamas tos pačios formos prieglobstis, kaip ir užsieniečiui, neatliekant dėl vaiko Aprašo 115 punkte nurodyto tyrimo.“
2.44. Pakeičiu 135 punktą ir jį išdėstau taip:
„135. Jeigu Aprašo VIII skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka surinktos informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę arba kitos Migracijos departamento gautos patikimos informacijos pagrindu nustatoma, kad užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, gali būti taikomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatos, Migracijos departamentas atlieka prieglobsčio panaikinimo procedūrą. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 1 dalies 21 punkte nurodytu atveju Aprašo 137–139 ir 141 punktai netaikomi.“
2.45. Pakeičiu 136 punktą ir jį išdėstau taip:
„136. Prieglobsčio panaikinimo procedūra laikoma pradėta, kai užsieniečiui išsiunčiamas Aprašo 137 punkte nurodytas rašytinis pranešimas, išskyrus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 1 dalies 21 punkte nurodytą atvejį, kai prieglobsčio panaikinimo procedūra pradedama Migracijos departamentui gavus užsieniečio raštišką pareiškimą, kuriuo jis atsisako pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje. Ši procedūra laikoma užbaigta, kai patvirtinama Aprašo 141 punkte nurodyta pažyma arba įsigalioja Aprašo 142 punkte nurodytas sprendimas.“
2.46. Pakeičiu 137 punktą ir jį išdėstau taip:
„137. Pradėjus prieglobsčio panaikinimo procedūrą, užsienietis nedelsiant rašytiniu pranešimu informuojamas apie priežastis, dėl kurių ši procedūra pradėta, ir apie galimybę per 14 darbo dienų, o kai prieglobsčio panaikinimo procedūra pradedama įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais – per 5 darbo dienas nuo Migracijos departamento pranešimo išsiuntimo jam dienos raštu arba žodžiu nurodyti Migracijos departamentui priežastis, dėl kurių neturėtų būti priimamas sprendimas panaikinti jam prieglobstį. Jei užsienietis nurodo priežastis žodžiu, pokalbio metu daromas garso arba vaizdo ir garso įrašas, kuris perkeliamas į atitinkamą duomenų laikmeną ir pridedamas prie užsieniečio asmens bylos. Remiantis šiuo garso arba vaizdo ir garso įrašu surašoma pokalbio įrašo transkripcija, kurią pasirašo įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, kuriam buvo pateikti paaiškinimai, ir transkripciją surašęs įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ir kuri pridedama prie prieglobsčio prašytojo asmens bylos. Prireikus pokalbyje dalyvauja vertėjas. Jeigu užsienietis to pageidauja, pokalbyje dalyvauja valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis įgaliotas atstovas. Pokalbis su nelydimu nepilnamečiu užsieniečiu vykdomas dalyvaujant teisinę pagalbą teikiančiam įgaliotam atstovui ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 21 dalyje nurodytam atstovui. Vertėjo ir (arba) valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio įgalioto atstovo dalyvavimą pokalbyje Aprašo VIII skyriaus ketvirtajame ir penktajame skirsniuose nustatyta tvarka užtikrina Migracijos departamentas.“
2.47. Pakeičiu 143 punktą ir jį išdėstau taip:
„143. Aprašo 141 ar 142 punkte nurodyti veiksmai atliekami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Aprašo 137 punkte nustatyta tvarka užsieniečio pateiktų paaiškinimų gavimo dienos, o jeigu užsienietis nepateikia paaiškinimų per Aprašo 137 punkte nustatytą 14 dienų terminą – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Aprašo 137 punkte nurodyto rašytinio pranešimo išsiuntimo užsieniečiui dienos. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 1 dalies 21 punkte nurodytu atveju Aprašo 142 punkte nurodytas sprendimas priimamas per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai Migracijos departamente gautas užsieniečio raštiškas pareiškimas, kuriuo jis atsisako pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje. Šio punkto nuostatos netaikomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais.“
2.48. Pakeičiu 151 punktą ir jį išdėstau taip:
„151. Jeigu nagrinėjant užsieniečio, kuriam suteikta papildoma apsauga, prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi nustatoma, kad jam gali būti taikomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 2 dalies nuostatos, Migracijos departamentas Aprašo VII skyriuje nustatyta tvarka pradeda prieglobsčio panaikinimo procedūrą.“
2.49. Pakeičiu 155 punktą ir jį išdėstau taip:
„155. Užsienietis neperkeliamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jam negali būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytų priežasčių. Priimant Aprašo 158 punkte nurodytą sprendimą taip pat atsižvelgiama į Aprašo 156.2–156.3 papunkčiuose nurodytus duomenis bei į tai, ar perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją atrinkti užsieniečiai atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Jeigu perkėlimo veiksmams koordinuoti yra sudaroma komisija ir ji nustato pageidautinus perkeliamų užsieniečių atrankos kriterijus, priimant Aprašo 158 punkte nurodytą sprendimą atsižvelgiama ir į šiuos kriterijus.“
2.50. Pakeičiu 156.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
„156.6. prireikus ir esant galimybei atlieka užsieniečio apklausą, kurios tikslas – nustatyti, ar nėra Aprašo 155 punkte nurodytų priežasčių, dėl kurių užsienietis neperkeliamas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Apklausa atliekama perduodančiosios valstybės teritorijoje arba naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Apklausoje taip pat gali dalyvauti ir teikti papildomus klausimus kitų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ar įstaigų įgalioti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Apklausos metu daromas garso arba vaizdo ir garso įrašas, kuris perkeliamas į atitinkamą duomenų laikmeną ir saugomas užsieniečio asmens byloje. Prieš apklausą užsienietis informuojamas apie daromą įrašą ir supažindinamas su apklausos tikslu. Siekiant atlikti šiame papunktyje nurodytus veiksmus, Migracijos departamento bei kitų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ar įstaigų įgalioti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti komandiruojami į perduodančiąją valstybę. Šiame papunktyje nurodyta užsieniečio apklausa gali būti atliekama bet kuriuo momentu iki užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką;“.
2.51. Pakeičiu 156.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
„156.7. jeigu tai būtina siekiant nustatyti, ar nėra Aprašo 155 punkte nurodytų priežasčių, dėl kurių užsienietis neperkeliamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir priimti Aprašo 158 punkte nurodytą sprendimą, surenka informaciją apie užsieniečio kilmės valstybę ir (arba) teikia paklausimus trečiųjų valstybių institucijoms, kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms ar įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ar kitoms įstaigoms, išskyrus užsieniečio kilmės valstybės institucijas.“
2.52. Pakeičiu 158 punktą ir jį išdėstau taip:
„158. Migracijos departamentas, vadovaudamasis inter alia Aprašo 155 punktu, atlikęs Aprašo 156 punkte nurodytus veiksmus, gavęs Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir VSAT atsakymus į Aprašo 156.4 ir 156.5 papunkčiuose nurodytus paklausimus ir įvertinęs visą surinktą informaciją, priima vieną iš šių sprendimų:
158.1. perkelti užsienietį į Lietuvos Respublikos teritoriją ir prireikus išduoti jam kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką (Aprašo 6 priedas);
2.53. Pakeičiu 159 punktą ir jį išdėstau taip:
„159. Jeigu Aprašo 156.6 papunktyje nurodyta užsieniečio apklausa atliekama po to, kai Migracijos departamentas priėmė Aprašo 158.1 papunktyje nurodytą sprendimą, ir šios apklausos metu nustatomos Aprašo 155 punkte nurodytos priežastys, dėl kurių užsienietis neperkeliamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, Migracijos departamentas Aprašo 158 punkte nustatyta tvarka priima Aprašo 158.2 papunktyje nurodytą sprendimą, o prieš tai dėl šio užsieniečio priimtas Aprašo 156.1 papunktyje nurodytas sprendimas netenka galios.“
2.54. Pakeičiu 160 punktą ir jį išdėstau taip:
„160. Jeigu Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba yra suteikusi perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją atrinktam užsieniečiui pabėgėlio statusą ir Migracijos departamentas, remdamasis užsieniečio asmens byloje surinktais duomenimis, Aprašo VI skyriaus trečiojo skirsnio nustatyta tvarka įvertina tokio statuso suteikimo motyvus ir nustato, kad užsienietis atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kartu su Aprašo 158.1 papunktyje nurodytu sprendimu Migracijos departamentas priima sprendimą pripažinti pabėgėlio statusą, kurį perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją atrinktam užsieniečiui suteikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba.“
2.55. Pakeičiu 161 punktą ir jį išdėstau taip:
„161. Aprašo 156 punkte nurodyti veiksmai atliekami ir Aprašo 158 punkte nurodytas sprendimas priimamas kuo skubiau ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją atrinkto užsieniečio asmens duomenų gavimo iš perduodančiosios valstybės atsakingos institucijos, ES institucijos ar tarptautinės organizacijos. Apie Aprašo 158.1 ar 158.2 papunktyje nurodyto sprendimo priėmimą Migracijos departamentas nedelsdamas informuoja duomenis atsiuntusią perduodančiosios valstybės atsakingą instituciją, ES instituciją ar tarptautinę organizaciją.“
2.56. Pakeičiu 170 punktą ir jį išdėstau taip:
„170. Trečioji valstybė, atitinkanti Aprašo 169.2 papunktyje išvardytus kriterijus, nelaikoma saugia prieglobsčio prašytojui, jeigu Aprašo 39 punkte nurodytos apklausos metu prieglobsčio prašytojas pateikia rimtas priežastis, leidžiančias pagrįstai manyti, kad atitinkama trečioji valstybė nėra saugi jo konkrečiomis aplinkybėmis arba kad tarp jo ir šios valstybės neegzistuoja Aprašo 169.1 papunktyje nurodyto ryšio.“
2.57. Pakeičiu 174 punktą ir jį išdėstau taip:
„174. Prieglobsčio prašytojo kilmės valstybė, atitinkanti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 24 dalyje nustatytą saugios kilmės valstybės apibrėžimą, nelaikoma saugia prieglobsčio prašytojui, jeigu Aprašo 99.1 papunktyje nurodytos apklausos metu prieglobsčio prašytojas pateikia rimtas priežastis, leidžiančias pagrįstai manyti, kad jo kilmės valstybė nėra saugi jo konkrečiomis aplinkybėmis dėl priežasčių, nurodytų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.“
2.58. Pakeičiu 184 punktą ir jį išdėstau taip:
„184. Migracijos departamentas, gavęs prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nurodytą Aprašo 181.5 ir 181.7 papunkčiuose, teismo pranešimą, nurodytą Aprašo 181.6 papunktyje arba teismo įpareigojimą, nurodytą Aprašo 181.8 papunktyje, ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninio ryšio priemonėmis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjui išsiunčia pavedimą teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Jeigu tai įmanoma ir prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, kuriam panaikinamas prieglobstis, to pageidauja, užtikrinama, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis įgaliotas atstovas būtų tos pačios lyties, kaip prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, kuriam panaikinamas prieglobstis, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas manyti, kad toks pageidavimas pateikiamas dėl priežasčių, nesusijusių su tuo, kad asmeniui kyla sunkumų išsamiai paaiškinti visas jo bylai reikšmingas aplinkybes.“
2.59. Papildau VIII skyrių septintuoju skirsniu ir jį išdėstau taip:
„SEPTINTASIS SKIRSNIS
VARDO IR (ARBA) PAVARDĖS PAKEITIMAS LEIDIME GYVENTI
206. Užsienietis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnyje, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir išduotas leidimas gyventi bei kuris neturi Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigose ar Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose sudaryto civilinės būklės akto įrašo, turi teisę kreiptis dėl jo vardo ir (arba) pavardės pakeitimo leidime gyventi (toliau – vardo, pavardės keitimas) šiame skirsnyje nustatyta tvarka.
207. Vardą ir (arba) pavardę pakeisti leidžiama užsieniečiui, kuriam sukakę 18 metų amžiaus, išskyrus Aprašo 211 punkte nurodytus atvejus.
208. Vardą ir (arbą) pavardę pakeisti leidžiama, jeigu pasirinktas vardas ir (arba) pavardė atitinka užsieniečio lytį, neprieštarauja gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
209. Pavardę pakeisti leidžiama, kai užsienietis:
209.1. turi pavardę, kuri žemina jo orumą ar yra nepatogi vartoti, įskaitant, be kita ko, nepatogumus, susijusius su prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo motyvais arba su kitais persekiojimo ar įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojų veiksmais, sukeliančiais arba galinčiais sukelti jam turtinę arba neturtinę žalą;
210. Aprašo 209.1 papunktyje nustatytu pagrindu pavardę leidžiama pakeisti tik į tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę.
211. Nepilnamečio užsieniečio, atitinkančio Aprašo 206 punkte nustatytas sąlygas, vardas gali būti keičiamas, jeigu turimas vardas neatitinka jo interesų. Pasirinktas nepilnamečio užsieniečio vardas turi atitikti jo lytį, neprieštarauti Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, geriausiems vaiko interesams ir gerai moralei. Nepilnamečio užsieniečio pavardė gali būti keičiama į vieno iš tėvų pavardę.
212. Norint pakeisti vardą ir (arba) pavardę, Migracijos departamentui privaloma pateikti:
212.3. dokumentus, įrodančius, kad konkretus užsieniečio protėvis turėjo jo pageidaujamą įgyti pavardę, jeigu šių duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre, kai prašoma pakeisti pavardę Aprašo 209.2 papunktyje nustatytu pagrindu;
212.4. dokumentus, pagrindžiančius, kad konkretus asmuo yra užsieniečio patėvis (pamotė), buvo globėjas (buvo ar yra rūpintojas), taip pat patėvio (pamotės) ar buvusio globėjo (rūpintojo) rašytinį sutikimą, kai prašoma pakeisti pavardę Aprašo 209.4 papunktyje nustatytu pagrindu;
212.5 dokumentus, pagrindžiančius, kad užsieniečio pavardė pakeista užsienio valstybėje, kai prašoma pakeisti pavardę Aprašo 209.10 papunktyje nustatytu pagrindu;
212.6 kitus dokumentus, pagrindžiančius prašymą pakeisti pavardę pasirinktu pagrindu, jei tokių yra;
212.7. nepilnamečio užsieniečio, kuriam sukakę 10 metų, rašytinį sutikimą, kai prašoma pakeisti jo vardą ir (arba) pavardę;
213. Aprašo 212 punkte nurodytus dokumentus užsienietis Migracijos departamentui pateikia asmeniškai arba per atstovą pagal pavedimą arba pagal įstatymą. Jeigu dokumentai pateikiami per atstovą, kartu pateikiamas atstovavimą patvirtinantis dokumentas ir atstovo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
214. Aprašo 212 punkte nurodyti užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą. Jeigu pavardė keičiama Aprašo 209.10 papunktyje nustatytu pagrindu, užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Jeigu pavardė keičiama, papildoma ar ištaisoma kitais Aprašo 209 punkte nustatytais pagrindais, užsienio valstybių institucijų išduotų dokumentų legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) nereikalaujama.
215. Jeigu pateikiamos 212 punkte nurodytų Lietuvos Respublikos išduotų dokumentų kopijos, jos turi būti patvirtintos notaro parašu ir antspaudu su Lietuvos Respublikos valstybės herbu. Jeigu pavardė keičiama Aprašo 209.10 papunktyje nustatytu pagrindu ir pateikiamos užsienio valstybių institucijų išduotų dokumentų kopijos, jų tikrumas turi būti patvirtintas notaro arba paliudytas konsulinio pareigūno parašu ir antspaudu su Lietuvos Respublikos valstybės herbu.
216. Migracijos departamentas užsieniečio prašymą pakeisti vardą ir (arba) pavardę išnagrinėja ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Aprašo 212 punkte nurodytų dokumentų pateikimo Migracijos departamentui dienos. Prireikus užsieniečio arba jo atstovo gali būti paprašyta pateikti papildomus dokumentus arba paaiškinimus dėl motyvų, kuriais grindžiamas prašymas, taip pat iš kitų informacijos šaltinių gali būti surenkami papildomi duomenys, reikalingi sprendimui dėl šio prašymo priimti. Prašymas nagrinėjamas individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant, be kita ko, į užsieniečio individualią padėtį, jo asmenines aplinkybes bei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo motyvus.
217. Išnagrinėjęs užsieniečio prašymą pakeisti vardą ir (arba) pavardę bei įvertinęs kartu pateiktus dokumentus ir papildomai surinktus duomenis, Migracijos departamentas priima vieną iš šių sprendimų:
218. Priėmus Aprašo 217.1 papunktyje nurodytą sprendimą, UR įrašyti užsieniečio asmens duomenys, kurie buvo pakeisti, nedelsiant ištaisomi Užsieniečio registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Užsieniečių registro reorganizavimo ir Užsieniečių registro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
219. Apie Aprašo 217 punkte nurodyto sprendimo priėmimą ir UR įrašytų asmens duomenų ištaisymą Migracijos departamentas nedelsdamas raštu informuoja užsienietį arba jo atstovą. Prie pranešimo pridedama Aprašo 217 punkte nurodyto sprendimo kopija.
220. Gavęs Migracijos departamento pranešimą apie Aprašo 217.1 papunktyje nurodyto sprendimo priėmimą ir UR įrašytų asmens duomenų ištaisymą, užsienietis, priklausomai nuo turimo leidimo gyventi rūšies, Leidimų nuolat gyventi išdavimo, keitimo, panaikinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka kreipiasi su prašymu pakeisti leidimą nuolat gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu arba Leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo, panaikinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka kreipiasi su prašymu naujai įforminti leidimą laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Informacija apie pareigą kreiptis su prašymu pakeisti leidimą gyventi arba jį įforminti naujai bei dokumentus, kuriuos reikia pateikti leidimui gyventi pakeisti arba įforminti naujai, užsieniečiui pateikiama Aprašo 219 punkte nurodytame pranešime.
221. Pakeitus arba naujai įforminus leidimą gyventi, Lietuvos Respublikos užsieniečiui išduoti kelionės dokumentai keičiami Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
2.60. Pakeičiu 1 priedą ir jo antraštę išdėstau taip:
„(Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolo forma)
___________________________
(slaptumo žyma užpildžius)
_____________________________________________________________________________
(institucijos, kurioje pildomas protokolas, pavadinimas)
PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJO
PIRMINĖS APKLAUSOS
PROTOKOLAS
__________________________
(data, Nr.)
__________________________
(vieta)“
2.61. Pakeičiu 1 priedo 8 klausimą ir jį išdėstau taip:
|
„8. |
Išpažįstama religija, jos kryptis, atšaka ir pakraipa:“. |