LIETUVOS RESPUBLIKOS
GYNYBOS IR SAUGUMO PRAMONĖS
ĮSTATYMAS
2024 m. gegužės 16 d. Nr. XIV-2647
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis
1. Šio įstatymo tikslas – skatinti gynybos ir saugumo pramonės inovacijas ir investicijas į šią pramonę, didinti gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą, sudaryti palankias sąlygas aprūpinti krašto apsaugos sistemos ir viešąjį saugumą užtikrinančias institucijas strateginėmis prekėmis, gynybos ir (ar) viešojo saugumo reikmėms skirtais produktais, taip pat skatinti lietuviškos kilmės strateginių prekių, gynybos ir viešojo saugumo reikmėms skirtų produktų eksportą, glaudų viešojo sektoriaus, mokslo ir studijų institucijų, taip pat verslo bendradarbiavimą gynybos ir saugumo pramonės srityje, siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus.
2. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančių, ją formuojant dalyvaujančių ir įgyvendinančių institucijų ir įstaigų funkcijas, jų teises ir pareigas, nustatyti pramoninio bendradarbiavimo gynybos ir saugumo pramonės srityje pagrindus ir sąlygas, nustatyti papildomas gynybos ir saugumo pramonės technologijų vystymo ir inovacinės veiklos finansavimo ir skatinimo priemones.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Gynybos ir saugumo pramonė – Lietuvos Respublikoje veikiančių fizinių asmenų, juridinių asmenų ir kitų organizacijų ar jų padalinių ekonominė veikla, kuri apima strateginių prekių, taip pat kitų gynybos ir (ar) viešojo saugumo reikmėms skirtų produktų mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, šių prekių ir (ar) produktų gamybą ir jų techninės priežiūros, remonto, modernizavimo paslaugų teikimą.
2. Pramoninis bendradarbiavimas – visuma Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ar krašto apsaugos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos ir karinės įrangos tiekėjo sutartimi nustatomų bendradarbiavimo priemonių, kuriomis įgyvendinami karinės įrangos tiekėjo įsipareigojimai dėl ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų, svarbių prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams, vystymo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir (arba) pasitelkiant Lietuvos Respublikoje veikiančius fizinius asmenis, juridinius asmenis ir kitas organizacijas ar jų padalinius.
3. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „perkančioji organizacija“ suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme.
4. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme.
3 straipsnis. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos, susijusios su ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų, jų dalių kūrimu, reikalavimai
Asmenys, užsiimantys mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla, susijusia su ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų, jų dalių kūrimu, apimančiu ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų, jų dalių projektavimą, aprašymų, techninių specifikacijų, brėžinių rengimą, vienetinių gabaritinių maketų, kuriuose nėra panaudota tikrų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų dalių, gamybą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kuriamų ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų, jų dalių apskaitos, apsaugos ir kontrolės reikalavimus.
II SKYRIUS
GYNYBOS IR SAUGUMO PRAMONĖS POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
4 straipsnis. Gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančios, ją formuojant dalyvaujančios ir įgyvendinančios institucijos
1. Gynybos ir saugumo pramonės politika formuojama, atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo strategijoje nustatytus ilgojo laikotarpio nacionalinio saugumo politikos prioritetus ir uždavinius, Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir uždavinius bei Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje numatytus prioritetus ir uždavinius bei uždavinių įgyvendinimo kryptis.
2. Už gynybos ir saugumo pramonės politikos formavimą, jos įgyvendinimą, organizavimą ir koordinavimą yra atsakingos Krašto apsaugos ministerija ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, krašto apsaugos sistemos gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo ir valdymo institucija dalyvauja formuojant gynybos ir saugumo pramonės politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytą su karine įranga (įskaitant jai priskiriamus ginklus, ginklų priedėlius ir šaudmenis, jų dalis) ar dvejopo naudojimo prekėmis (toliau – pramonės produktai) susijusios veiklos kontrolės kompetenciją.
3. Gynybos ir saugumo pramonės politiką pagal kompetenciją įgyvendina valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija, krašto apsaugos ministro įgaliotos institucijos, Nacionalinė plėtros įstaiga.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos institucijos sprendimus, susijusius su ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų, nurodytų Vyriausybės tvirtinamame ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų, svarbių prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti, sąraše (toliau – Sąrašas), vystymu, priima suderinusios su Krašto apsaugos ministerija. Sąrašas tvirtinamas atsižvelgiant į Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje numatytus prioritetus ir uždavinius bei uždavinių įgyvendinimo kryptis.
5 straipsnis. Gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančių ir ją formuojant dalyvaujančių institucijų kompetencija
1. Krašto apsaugos ministerija, be gynybos ir saugumo pramonės politikos formavimo, taip pat:
2) dalyvauja formuojant su karinei įrangai priskiriamais ginklais, ginklų priedėliais ir šaudmenimis, jų dalimis susijusios veiklos licencijavimo ir kontrolės srities politiką, teikia siūlymus ir ekspertinę nuomonę dėl su karinei įrangai priskiriamais ginklais, ginklų priedėliais ir šaudmenimis, jų dalimis susijusios veiklos licencijavimo ir kontrolės.
2. Krašto apsaugos sistemos gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo ir valdymo institucija, dalyvaudama formuojant gynybos ir saugumo pramonės politiką:
1) identifikuoja ginkluotę, karinę techniką ir kitą įrangą bei technologijas, svarbias prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti, ir teikia Krašto apsaugos ministerijai Sąrašui sudaryti reikalingą informaciją;
2) rengia priemones, skatinančias mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje, koordinuoja jų įgyvendinimą;
3) rengia priemones, skatinančias gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiančių subjektų dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose, koordinuoja jų įgyvendinimą;
4) siūlo priemones, skirtas krašto apsaugos sistemos institucijoms, kurios yra perkančiosios organizacijos, skatinti atlikti ikiprekybinius pirkimus ir inovatyvius viešuosius pirkimus gynybos ir saugumo srityje;
3. Ekonomikos ir inovacijų ministerija:
1) formuoja dvejopo naudojimo prekių eksporto, siuntimo (persiuntimo) Europos Sąjungoje, tranzito, tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos licencijavimo ir kontrolės srities politiką, taip pat karinės įrangos eksporto, importo, tranzito, siuntimo Europos Sąjungoje, įvežimo, tarpininkavimo paslaugų licencijavimo ir kontrolės srities politiką;
3) rengia priemones, skatinančias mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje, koordinuoja jų įgyvendinimą;
4) rengia priemones, skatinančias pramonės produktų eksportą ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą, koordinuoja jų įgyvendinimą;
5) koordinuoja gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiančių subjektų dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose, parodose, projektuose;
4. Vidaus reikalų ministerija:
1) formuoja su ginklais, ginklų priedėliais ir šaudmenimis, jų dalimis susijusios veiklos licencijavimo ir kontrolės srities politiką ir atlieka su šiais produktais susijusios veiklos licencijavimo ir kontrolės srities teisinio reguliavimo peržiūrą;
2) organizuoja ir koordinuoja viešojo saugumo reikmėms skirtų pramonės produktų testavimą vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, prireikus dalyvauja Lietuvos kariuomenei testuojant naujus pramonės produktus ir technologijas;
4) rengia priemones, skatinančias mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą viešojo saugumo srityje, koordinuoja jų įgyvendinimą;
5. Užsienio reikalų ministerija:
1) gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiantiems subjektams padeda užmegzti ryšius su tarptautiniais verslo subjektais;
2) įgyvendina priemones, skirtas pramonės produktų eksportui skatinti ir tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti;
3) teikia gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančioms, ją formuojant dalyvaujančioms ir įgyvendinančioms institucijoms pasiūlymus dėl dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo bei santykių su užsienio partneriais plėtojimo gynybos ir saugumo pramonės plėtros srityje;
6 straipsnis. Gynybos ir saugumo pramonės politiką įgyvendinančių institucijų ir įstaigų kompetencija
1. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija:
1) kaupia informaciją apie gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiančius subjektus ir jų veiklos galimybes ir prireikus teikia šią informaciją Vyriausybei, gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančioms, ją formuojant dalyvaujančioms ir įgyvendinančioms institucijoms ir įstaigoms, kitoms suinteresuotoms institucijoms;
3) skatindama gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiančių subjektų prisijungimą prie tarptautinių klasterių ir kitų technologijų plėtros vertės grandinių, teikia finansavimą ir kitas pagalbos priemones;
4) įgyvendina priemones, skatinančias ikiprekybinius pirkimus ir inovatyvius viešuosius pirkimus gynybos ir saugumo srityje;
5) teikia konsultacijas gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiantiems subjektams gynybos ir saugumo pramonės skatinimo klausimais;
6) įgyvendina priemones, skatinančias gynybos ir saugumo technologijų vystymą, gynybos ir saugumo pramonės plėtrą;
7) koordinuoja gynybos ir saugumo inovacijų srityje veikiančių valstybės įstaigų ir institucijų bendradarbiavimą;
8) įgyvendina priemones, skatinančias mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje, organizuoja su jomis susijusius renginius;
2. Krašto apsaugos ministro įgaliotos institucijos:
1) teikia informaciją (išskyrus įslaptintą) gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiantiems subjektams apie krašto apsaugos poreikius gynybos ir saugumo srityje bei Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) ir Europos Sąjungos gynybos ir saugumo srities tendencijas;
2) vykdo gynybos ir saugumo srities mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimus, ikiprekybinius pirkimus ir inovatyvius viešuosius pirkimus;
3) bendradarbiauja su gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiančiais subjektais pramonės produktų ir technologijų testavimo srityje;
3. Nacionalinė plėtros įstaiga:
2) teikia dotacijas ir (ar) subsidijas, kuriomis prisidedama prie įgyvendinamų skatinamųjų finansinių priemonių gynybos ir saugumo srityje;
7 straipsnis. Gynybos ir saugumo pramonės taryba
1. Gynybos ir saugumo pramonės taryba (toliau – Taryba) yra nuolatinė kolegiali nepriklausoma visuomeniniais pagrindais veikianti patariamoji institucija, analizuojanti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės padėtį ir teikianti gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančioms, ją formuojant dalyvaujančioms ir įgyvendinančioms institucijoms ir įstaigoms, gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiantiems subjektams pasiūlymus dėl gynybos ir saugumo pramonės plėtros ir skatinimo. Tarybos veiklos tikslai nustatomi Tarybos darbo reglamente.
2. Taryba sudaroma iš gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiančių asociacijų, kurių nariai yra gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiantys subjektai, atstovų bei gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančių, ją formuojant dalyvaujančių ir įgyvendinančių institucijų ir įstaigų atstovų. Gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančios institucijos į Tarybą deleguoja viceministrus. Tarybos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Tarybos nariams taikomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
3. Krašto apsaugos ministras nustato institucinę ir personalinę Tarybos sudėtį, sudaro Tarybą ir tvirtina jos darbo reglamentą.
4. Tarybą ūkiškai ir techniškai aptarnauja Krašto apsaugos ministerija ar krašto apsaugos ministro įgaliota institucija.
5. Taryba:
1) teikia gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančioms, ją formuojant dalyvaujančioms ir įgyvendinančioms institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl gynybos ir saugumo pramonės plėtros prioritetų, plėtros krypčių, siektinų rezultatų ir jų įgyvendinimo būdų;
2) savo iniciatyva ar gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančių institucijų prašymu svarsto su gynybos ir saugumo pramone susijusių įstatymų, kitų teisės aktų projektus, teikia išvadas ir rekomendacijas dėl šių teisės aktų;
3) teikia gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančioms, ją formuojant dalyvaujančioms ir įgyvendinančioms institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl pramonės produktų eksporto skatinimo ir didinimo būdų bei priemonių;
4) teikia Krašto apsaugos ministerijai pasiūlymus dėl pramoninio bendradarbiavimo reglamentavimo tobulinimo;
5) bendradarbiauja, konsultuojasi ir keičiasi informacija su kompetentingomis Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijomis gynybos ir saugumo pramonės plėtros klausimais;
6. Siekdami įgyvendinti pasirinktus Tarybos pasiūlymus, nurodytus šio straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose, gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančių ir ją formuojant dalyvaujančių ministerijų ministrai bendru įsakymu nustato šių pasiūlymų įgyvendinimo priemones ir šias priemones įtraukia į atitinkamo lygmens planavimo dokumentus.
III SKYRIUS
PRAMONINIS BENDRADARBIAVIMAS
8 straipsnis. Pramoninio bendradarbiavimo taikymo sąlygos
1. Perkančiosios organizacijos, veikiančios gynybos ir saugumo srityje, ketindamos įsigyti karinę įrangą, turi teisę taikyti pramoninį bendradarbiavimą, kai yra visos šios sąlygos:
2) siekiama įsigyti karinė įranga yra susijusi su Sąraše nurodyta ginkluote, karine technika ir kita įranga bei technologijomis;
3) dalis sutartinių įsipareigojimų, susijusių su karinės įrangos gyvavimo ciklu ar su ja susijusiomis paslaugomis, privalo būti vykdomi Lietuvos Respublikos teritorijoje ir (arba) Lietuvos Respublikoje veikiančių fizinių asmenų, juridinių asmenų ir kitų organizacijų ar jų padalinių vystant ginkluotę, karinę techniką ir kitą įrangą bei technologijas, svarbias prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti;
4) Nacionalinio saugumo strategijoje nustatytų esminių nacionalinio saugumo interesų negalima užtikrinti netaikant pramoninio bendradarbiavimo;
5) pramoninio bendradarbiavimo taikymas neturės neigiamo poveikio gaminių, kurie nėra skirti vien kariniams tikslams, konkurencijos sąlygoms Europos Sąjungos vidaus rinkoje;
6) perkančiosios organizacijos viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atlikto rinkos tyrimo duomenimis, ketinama įsigyti karinė įranga Lietuvos Respublikoje negaminama;
9 straipsnis. Sprendimo taikyti pramoninį bendradarbiavimą priėmimo tvarka
1. Perkančioji organizacija, ketindama taikyti pramoninį bendradarbiavimą, privalo preliminariai įvertinti, ar yra šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1–4, 6 ir 7 punktuose nurodytos sąlygos.
2. Perkančioji organizacija, vertindama šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą, ketinamos sudaryti sutarties vertę nustato vadovaudamasi Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nustatyta tvarka ir kriterijais.
3. Perkančioji organizacija, vertindama šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą sąlygą, privalo vadovautis Sąrašu.
4. Perkančioji organizacija, vertindama šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas sąlygas, privalo nurodyti ginkluotę, karinę techniką ir kitą įrangą ar technologijas, vystytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir (arba) Lietuvos Respublikoje veikiančių fizinių asmenų, juridinių asmenų ir kitų organizacijų ar jų padalinių, ir pagrįsti, kodėl yra būtina taikyti pramoninį bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti esminio nacionalinio saugumo intereso apsaugą, ir to negalima pasiekti kitomis, mažiau ribojančiomis, priemonėmis.
5. Perkančioji organizacija, preliminariai įvertinusi, kad yra šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1–4, 6 ir 7 punktuose nurodytos sąlygos, kreipiasi į Krašto apsaugos ministeriją dėl sprendimo taikyti pramoninį bendradarbiavimą priėmimo ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka pateikia preliminarų atitikties šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1–4, 6 ir 7 punktuose nurodytoms sąlygoms vertinimą.
6. Krašto apsaugos ministerija, gavusi perkančiosios organizacijos kreipimąsi dėl sprendimo taikyti pramoninį bendradarbiavimą, įvertina perkančiosios organizacijos siūlomo pramoninio bendradarbiavimo atitiktį šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1–4, 6 ir 7 punktuose nurodytoms sąlygoms, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka atitiktį šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytai sąlygai.
7. Krašto apsaugos ministerija, įsitikinusi, kad pramoninio bendradarbiavimo taikymas atitinka šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, nustato, kuri ginkluotė, karinė technika ir kita įranga bei technologijos, svarbios prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti, gali būti vystomos taikant pramoninį bendradarbiavimą, taip pat pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimų vertę procentais nuo karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutarties vertės. Pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimų vertė nustatoma ne didesnė negu 30 procentų nuo karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutarties vertės.
8. Krašto apsaugos ministerija, prieš priimdama sprendimą taikyti pramoninį bendradarbiavimą, privalo kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir į Užsienio reikalų ministeriją dėl galimybių taikyti pramoninį bendradarbiavimą įvertinimo, nurodydama šio straipsnio 7 dalyje nurodytas sąlygas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Užsienio reikalų ministerija vertinimą dėl galimybių taikyti pramoninį bendradarbiavimą Krašto apsaugos ministerijai pateikia per 10 darbo dienų nuo Krašto apsaugos ministerijos kreipimosi dienos.
9. Krašto apsaugos ministerija, įvertinusi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos vertinimą dėl galimybių taikyti pramoninį bendradarbiavimą, priima sprendimą dėl pramoninio bendradarbiavimo taikymo ir apie šį sprendimą informuoja perkančiąją organizaciją. Sprendime dėl pramoninio bendradarbiavimo taikymo nurodomos šio straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos.
10 straipsnis. Karinės įrangos įsigijimas ir pramoninio bendradarbiavimo taikymas
1. Perkančioji organizacija, pradėdama karinės įrangos pirkimo, dėl kurio priimtas sprendimas taikyti pramoninį bendradarbiavimą, procedūras, prie karinės įrangos pirkimo dokumentų prideda šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nurodytą Krašto apsaugos ministerijos sprendimą.
2. Karinės įrangos pirkimai, dėl kurių priimtas sprendimas taikyti pramoninį bendradarbiavimą, perkančiosios organizacijos atliekami, ataskaitos teikiamos, priežiūra vykdoma ir ginčai nagrinėjami mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatas, taikomas supaprastintiems pirkimams.
3. Perkančiosios organizacijos, siekiančios taikyti pramoninį bendradarbiavimą, privalo inicijuoti tiekėjo, jo subtiekėjų, gamintojų, pasitelkiamų kitų ūkio subjektų ir juos kontroliuojančių asmenų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą. Pramoninis bendradarbiavimas gali būti vykdomas tik su tais asmenimis, dėl kurių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas, kad asmenys atitinka nacionalinio saugumo interesus.
4. Pirkimo dalyvis, kuris įgyja teisę pasirašyti karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, pramoninio bendradarbiavimo sutartį pasirašo su Krašto apsaugos ministerija arba krašto apsaugos ministro įgaliota institucija ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija arba ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija iki karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Jeigu karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį ketinama sudaryti su Lietuvos Respublikoje registruotu tiekėju, kuris Lietuvos Respublikoje atstovauja gamintojui, įsigyjamą karinę įrangą gaminančiam užsienio valstybėje, pramoninio bendradarbiavimo sutartis pasirašoma ir su atstovaujamu gamintoju.
5. Pramoninio bendradarbiavimo sutartyje nurodoma:
1) ginkluotė, karinė technika ar kita įranga bei technologijos, svarbios prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti;
2) pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimų vertė procentais nuo karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutarties vertės;
5) šio straipsnio 7 dalyje nurodytų pramoninio bendradarbiavimo priemonių išankstinio suderinimo ir šių priemonių įvykdymo įskaitymo tvarka, nustatoma atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalyje numatytą Vyriausybės nustatomą pramoninio bendradarbiavimo vykdymo tvarką;
6. Vyriausybė nustato pramoninio bendradarbiavimo vykdymo tvarką, pramoninio bendradarbiavimo priemonių svarbos šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytos ginkluotės, karinės technikos ar kitos įrangos bei technologijų srities vystymui įverčius ir standartines pramoninio bendradarbiavimo sutarties sąlygas.
7. Tiekėjas ar gamintojas pramoninio bendradarbiavimo sutartį, vadovaudamasis Vyriausybės nustatoma pramoninio bendradarbiavimo vykdymo tvarka, pasirenka įgyvendinti viena ar keliomis iš šių priemonių:
1) investuoti į Lietuvos gynybos ir saugumo pramonę Investicijų įstatymo ir kitų investavimą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;
2) perduoti technologijas Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms ir (ar) įmonėms ar kartu su šiomis institucijomis ir (ar) įmonėmis vykdyti mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ar inovacinę veiklą;
4) teikti Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms ir (ar) įmonėms konsultacijas karinės įrangos gamybos, technologijų ar inovacijų klausimais;
8. Pramoninio bendradarbiavimo sutartyje numatyti įsipareigojimai laikomi įvykdytais, kai pramoninio bendradarbiavimo priemonių, įskaitytų šio straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodyta tvarka pagal pramoninio bendradarbiavimo priemonių įverčius, verčių suma prilygsta pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimų vertei.
11 straipsnis. Pramoninio bendradarbiavimo poveikio vertinimas
1. Krašto apsaugos ministerija kiekvienais metais ne vėliau kaip iki gegužės 2 dienos pristato Tarybai informaciją apie praėjusiais kalendoriniais metais taikytą pramoninį bendradarbiavimą, pramoninio bendradarbiavimo sutarčių įgyvendinimą ir rezultatus.
IV SKYRIUS
GYNYBOS IR SAUGUMO PRAMONĖS SKATINIMAS, GYNYBOS IR SAUGUMO TECHNOLOGIJŲ VYSTYMO IR INOVACINĖS VEIKLOS FINANSAVIMAS
12 straipsnis. Gynybos ir saugumo pramonės produktų eksporto skatinimas
1. Gynybos ir saugumo pramonės produktų eksportas skatinamas tarptautinėse gynybos ir saugumo parodose ir renginiuose demonstruojant pramonės produktus, paslaugas, technologijas ir inovacijas, užsienio valstybėse organizuojant gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiančių subjektų verslo misijas, taip pat per tarptautinį bendradarbiavimą, investicijų pritraukimą ir taikant kitas finansines ir nefinansines skatinimo priemones.
2. Gynybos ir saugumo pramonės produktų eksporto skatinimo priemones įgyvendina gynybos ir saugumo pramonės politiką formuojančios, ją formuojant dalyvaujančios ir įgyvendinančios institucijos ir įstaigos, suderinusios šias priemones su Krašto apsaugos ministerija. Siūlymus dėl gynybos ir saugumo pramonės produktų eksporto skatinimo priemonių šioms institucijoms ir įstaigoms teikia Taryba.
13 straipsnis. Gynybos ir saugumo technologijų vystymo ir inovacinės veiklos finansavimas
1. Gynybos ir saugumo technologijų vystymas ir (ar) inovacinė veikla gynybos ir saugumo pramonės srityje, be kituose teisės aktuose nustatytų priemonių, finansuojami:
2. Valstybės užsakymus Nacionalinio saugumo strategijoje nustatytiems esminiams nacionalinio saugumo interesams užtikrinti reikalingoms gynybos ir saugumo technologijoms vystyti inicijuoja Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi Sąrašu. Gynybos ir saugumo technologijas pagal valstybės užsakymus vysto viešojo konkurso būdu atrinkti gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiantys subjektai. Valstybės užsakymai gynybos ir saugumo technologijoms vystyti apima fundamentinių mokslinių tyrimų, taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, inovacinės veiklos vykdymą ir (ar) bandomosios partijos įsigijimą. Valstybės užsakymų inicijavimo ir vykdymo sąlygas bei tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
3. Konkursines gynybos ir saugumo technologijų programas inicijuoja ir šių programų sąlygas ir vykdymo tvarką pagal kompetenciją nustato programą inicijavusi Krašto apsaugos ministerija ir (arba), suderinusi (-ios) su Krašto apsaugos ministerija, programą iniciavusi (-ios) Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir (arba) Vidaus reikalų ministerija. Ūkio subjektai arba ūkio subjektai kartu su mokslo ir studijų institucijomis dalyvauja konkurse dėl finansavimo pagal konkursinę gynybos ir saugumo technologijų programą, teikdami projektų paraiškas, kurios vertinamos pagal savo atitiktį konkursinės gynybos ir saugumo technologijų programos tikslams, aktualumo, pareiškėjų ir (arba) vykdytojų kompetencijos, projektų kokybės ir kitiems konkursinėje gynybos ir saugumo technologijų programoje nustatytiems kriterijams. Konkursinę gynybos ir saugumo technologijų programą įgyvendina valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija ir (arba) krašto apsaugos ministro ar vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. Su konkursinių gynybos ir saugumo technologijų programų įgyvendinimu susijusios veiklos sritys finansuojamos iš lėšų, kurias šioms programoms finansuoti skiria suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, ūkio subjektai.
4. Technologinių iššūkių gynybos ir saugumo srityje konkursus inicijuoja ir šių konkursų sąlygas ir vykdymo tvarką pagal savo veiklos sritis nustato Krašto apsaugos ministerija ir (arba), suderinusi (-ios) su Krašto apsaugos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir (arba) Vidaus reikalų ministerija. Fiziniai asmenys, ūkio subjektai arba mokslo ir studijų institucijos dalyvauja konkurse dėl premijos, spręsdami technologinę užduotį. Technologinių iššūkių gynybos ir saugumo srityje konkursus vykdo valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija ir krašto apsaugos ministro įgaliotos institucijos, įgyvendinančios gynybos ir saugumo pramonės politiką, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.
5. Gynybos ir saugumo technologijų vystymas ir (ar) inovacinė veikla finansuojami iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ir NATO fondų ir kitų teisėtų lėšų šaltinių. Europos gynybos fondo finansuojamų gynybos ir saugumo technologijų vystymo bendrasis finansavimas valstybės biudžeto lėšomis vykdomas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS