PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2013 M. SPALIO 4 D. ĮSAKYMO
NR. 1-249 „DĖL DŪMŲ IR ŠILUMOS VALDYMO SISTEMŲ PROJEKTAVIMO IR ĮRENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. spalio 31 d. Nr. 1-646 /2024 (1.4 E)
Vilnius
1. P a k e i č i u Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-249 „Dėl Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:
„1. Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu [7.1] ir statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 „Dėl reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ patvirtinimo“ [7.3].“
1.3. Papildau 4.5 papunkčiu:
1.5. Pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:
„7. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus:
7.2. statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“;
7.3. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 „Dėl reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ patvirtinimo“;
7.4. statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“;
7.5. statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 233 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ patvirtinimo“;
7.6. statybos techninį reglamentą STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo“;
7.7. statybos techninį reglamentą STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ patvirtinimo“;
7.8. statybos techninį reglamentą STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“;
7.9. statybos techninį reglamentą STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinimo“;
7.10. Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. D1-15 „Dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“;
7.11. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“;
7.12. Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64 „Dėl Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“;
7.13. Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-14 „Dėl Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“;
7.14. Automobilių saugyklų gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1-44 „Dėl Automobilių saugyklų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“;
7.15. Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1-45 „Dėl Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“;
7.16. Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1-1 „Dėl Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo“;
7.17. Lietuvos standartą LST CEN/TR 12101-5:2007 „Dūmų ir šilumos valdymo sistemos. 5 dalis. Dūmų ir šilumos ištraukiamosios ventiliacijos sistemų funkcinių rekomendacijų ir skaičiavimo metodų gairės“;
7.18. Lietuvos standartą LST EN 12101-6:2022 „Dūmų ir šilumos kontrolės sistemos. 6 dalis. Slėgio skirtumo sistemų techniniai reikalavimai. Komplektai“;
7.19. Lietuvos standartą LST EN 12599:2013 „Pastatų vėdinimas. Atiduodamų naudoti oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų bandymo procedūros ir matavimo metodai“;
7.20. Lietuvos standartą LST EN 12101-2:2017 „Dūmų ir šilumos valdymo sistemos. 2 dalis. Dūmų ir šilumos natūralios ištraukiamosios ventiliacijos įtaisai“;
7.21. Lietuvos standartą LST EN 12101-3:2015 „Dūmų ir šilumos kontrolės sistemos. 3 dalis. Mechaninių dūmų ir šilumos kontrolės įtaisų (ventiliatorių) techniniai reikalavimai“;
7.22. Lietuvos standartą LST EN 12101-7:2011 „Dūmų ir šilumos kontrolės sistemos. 7 dalis. Dūmų kanalo sekcijos“;
7.23. Lietuvos standartą LST EN 12101-8:2011 „Dūmų ir šilumos kontrolės sistemos. 8 dalis. Apsaugos nuo dūmų sklendės“;
7.24. Lietuvos standartą LST EN 12101-1:2005 „Dūmų ir šilumos valdymo sistemos. 1 dalis. Dūmų užtvaroms keliami techniniai reikalavimai“;
7.25. Lietuvos standartą LST EN 12101-10:2005 „Dūmų ir šilumos valdymo sistemos. 10 dalis. Maitinimo šaltiniai“;
7.26. Lietuvos standartą LST EN 12259-1+A1:2002 „Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Purkštuvų ir vandens purškimo sistemų sudedamosios dalys. 1 dalis. Purkštuvai“;
1.6. Papildau 71 punktu:
1.9. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:
1.10. Pakeičiu 12 punktą ir jį išdėstau taip:
1.11. Pakeičiu V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
1.12. Pakeičiu 18.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„18.2. dūmų kanalų sekcijas [7.22] ir šachtas (toliau – dūmų kanalai) iš ne žemesnės kaip
A2-s1, d0 degumo klasės statybos produktų. Dūmų kanalai turi būti ne mažesnio kaip EI 60 arba E300 60 atsparumo ugniai. Kai dūmai šalinami iš evakavimo(si) kelių (koridorių, vestibiulių, fojė, holų ir pan.) arba iš vienos patalpos tiesiogiai į lauką, leidžiama įrengti dūmų kanalus, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip EI 30 arba E300 30. Visais atvejais dūmų kanalai turi būti ne mažesnio atsparumo ugniai kaip priešgaisrinės užtvaros [7.11], kurią kerta dūmų kanalas. Dūmų kanalai gali būti nenumatomi garažų paskirties patalpose, tuneliuose [7.2], kai, naudojant gaisrinės inžinerijos skaičiavimus pagal ISO 23932 serijos standartų reikalavimus, nustatoma, kad žmonių evakavimo(si) iš šių statinių trukmė trumpesnė už uždūmijimo laiką. Tuomet įrengiami dūmų ir šilumos srautą nukreipiantys ventiliatoriai [7.21];“
1.13. Pakeičiu VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
1.14. Pakeičiu VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
1.15. Pakeičiu VIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
1.16. Pakeičiu 39 punkto lentelę ir ją išdėstau taip:
„Didžiausia leidžiamoji dūmų zona
Lentelė
| Patalpos paskirtis [7.2] (pastaba) |
Dūmų ir šilumos šalinimo būdas |
Didžiausia leidžiamoji dūmų zona (kv. m) |
| Gyvenamųjų (butų), įvairių socialinių grupių, viešbučių, bendro gyvenimo namų, viešojo poilsio, administracinių, prekybos, paslaugų, specialiųjų paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, sporto, religinių, specialiosios |
natūralios ištraukiamosios ventiliacijos |
1 600 |
| mechaninis |
2 000 |
|
| Garažų, gamybos, pramonės, energetikos, sandėliavimo |
natūralios ištraukiamosios ventiliacijos |
2 000 |
| mechaninis |
3 000 |
Pastaba. Lentelėje nurodyti reikalavimai turi būti taikomi atskiroms patalpoms, atsižvelgiant į patalpos (-ų) naudojimo paskirties aprašymą ir (arba) vykdomos veiklos pobūdį.“
1.17. Pakeičiu IX skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
1.18. Pakeičiu X skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
1.19. Pakeičiu 53 punktą ir jį išdėstau taip:
„53. Elektros kabeliai turi užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą DŠVS įrenginiams. Elektros grandinės atskiriamos ne mažesnio kaip EI 60 atsparumo ugniai priešgaisrinėmis užtvaromis [7.11] arba tam tikslui naudojamais ugniai atspariais kabeliais, kurie užtikrintų DŠVS veikimą gaisro metu ne trumpiau kaip 60 minučių [7.27]. Elektros grandinių kabelių leidžiama neapsaugoti, kai jie tiesiami pastato lauko sienomis, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip EI 30, o degumo klasė ne žemesnė kaip A2-s1, d0.“
Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir
įrengimo taisyklių
1 priedas
STATINIŲ, KURIUOSE PRIVALOMA ĮRENGTI Dūmų ir šilumos valdymo sistemas, SĄRAŠAS
| Eil. Nr. |
Statinių paskirtis [7.2] (3 pastaba) |
Rodikliai, kuriuos viršijus privaloma įrengti DŠVS (1 pastaba) |
||||
| patalpos plotas (kv. m) |
patalpos kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų |
žmonių skaičius patalpoje (vnt.) |
pastato aukščiausio aukšto grindų altitudė nuo gaisrinių automobilių privažiavimo paviršiaus (m) |
kiti rodikliai ir pastabos |
||
| 1. |
Daugiabučių, įvairių socialinių grupių |
|
visų aukštų evakavimo(si) keliuose (koridoriuose, vestibiuliuose, fojė, holuose ir pan., išskyrus laiptines) |
|||
| 50 |
(2 pastaba) |
|||||
| 2. |
Gamybos, pramonės, energetikos, sandėliavimo, garažų |
Asg, Bsg ir Cg |
dviejų ir daugiau aukštų pastatų ilgesniuose kaip 15 m evakavimo(si) keliuose (koridoriuose, vestibiuliuose, fojė, holuose ir pan., išskyrus laiptines) (2 pastaba) |
|||
|
|
visų aukštų evakavimo(si) keliuose (koridoriuose, vestibiuliuose, fojė, holuose ir pan., išskyrus laiptines) |
|||||
| 50 |
Asg, Bsg ir Cg |
(2 pastaba) |
||||
| Asg, Bsg ir Cg |
50 |
(2 pastaba) |
||||
| izoliuotuose dviejų ir daugiau aukštų automobilių saugyklų automobilių eismui skirtuose keliuose (2 pastaba) |
||||||
| 50 |
garažų paskirties patalpose (2 pastaba) |
|||||
| 3. |
Viešbučių, bendro gyvenimo namų, administracinių, paslaugų, prekybos, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, viešojo poilsio, sporto, religinių, specialiųjų, specialiųjų paslaugų |
|
visų aukštų evakavimo(si) keliuose (koridoriuose, vestibiuliuose, fojė, holuose ir pan., išskyrus laiptines) |
|||
| 50 |
(2 pastaba) |
|||||
| kultūros paskirties pastatų scenose [7.13] (2 pastaba) |
||||||
| atriumuose, angose ir 2 tipo laiptuose, kurie nuo besiribojančių patalpų neatskirti priešgaisrinėmis užtvaromis [7.11] (2 pastaba) |
||||||
| 50 |
bibliotekų, knygų saugyklų, archyvų ir kitose patalpose, kai jų gaisro apkrova viršija 600 MJ/kv. m [7.11] |
|||||
| 4. |
Kiti transporto inžineriniai statiniai: tuneliai, požeminės perėjos |
|
|
|
|
ilgesniuose kaip 100 m statiniuose (2 pastaba) |
Pastabos:
1. Parenkant (DŠVS, vertinami visi vienoje eilutėje nurodyti rodikliai: patalpos plotas, patalpos kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų, žmonių skaičius patalpoje ir kt., išskyrus eilutes, kuriose nurodytas tik vienas rodiklis.
2. DŠVS leidžiama neprojektuoti:
a) patalpose, kurių lauko atitvarinėse konstrukcijose yra rankomis atidaromi langai, stoglangiai, vartai ir pan., kai angų geometrinis plotas, esantis aukščiau kaip 2,2 m, sudaro ne mažiau kaip 0,4 proc. apskaičiuoto patalpos ploto. Šiuo atveju atsižvelgiama į angas, nuo tolimiausios patalpos vietos nutolusias ne didesniu kaip 15 m atstumu;
b) mažesnėse kaip 200 kv. m patalpose, kai jose įrengtos stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos [7.16], išskyrus Asg ir Bsg kategorijoms pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamas patalpas;
c) patalpose, kuriose įrengiamos stacionariosios gaisrų gesinimo dujomis sistemos [7.16];
d) evakavimo(si) keliuose, kai iš visų patalpų su durimis į šiuos evakavimo(si) kelius dūmai šalinami tiesiogiai į lauką. Šiuo atveju visų patalpų su durimis į evakavimo(si) kelius atitvarinėse konstrukcijose turi būti rankomis atidaromi langai, stoglangiai, vartai ir pan. Šių angų geometrinis plotas, esantis aukščiau kaip 2,2 m, turi sudaryti ne mažiau kaip 0,4 proc. apskaičiuoto patalpos ploto, atsižvelgiant į angas, nuo tolimiausios patalpos vietos nutolusias ne didesniu kaip 15 m atstumu;
e) statiniuose be lauko sienų arba kai kiekviename aukšte (lygyje) dviejų priešingų ilgiausių lauko sienų pusės yra atviros ir angų bendras plotas sudaro ne mažiau kaip 50 proc. išorinio kiekvienos pusės sienų paviršiaus. Šiuo atveju atsižvelgiama į angas, nuo tolimiausios patalpos vietos nutolusias ne didesniu kaip 15 m atstumu;
f) patalpose, kuriose gaisro apkrova neviršija 100 MJ/kv. m [7.11].
3. Lentelėje nurodyti reikalavimai turi būti taikomi atskiroms patalpoms, atsižvelgiant į patalpos (-ų) naudojimo paskirties aprašymą ir (arba) vykdomos veiklos pobūdį.
Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių
2 priedas
MECHANIŠKAI ŠALINAMŲ DŪMŲ IR ŠILUMOS KIEKIO APSKAIČIAVIMAS
1. Mechaniškai šalinamų dūmų kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:
Vv= 
mv Ts/(
To). (kub. m/s) (1)
čia:
– dūmų zonos paviršiaus ploto koeficientas (žr. (2)(3);
mv – šalinamų dūmų srautas (kg/s) (žr. (8)(9);
Ts – dūmų sluoksnio temperatūra (K) (žr. (7);
o – oro tankis (kg/kub. m) (1,225, kai To 15 °C);
T0 – aplinkinio oro temperatūra (K).
2. Mechaninių DŠVS parametrų skaičiavimuose naudojamas dūmų zonos paviršiaus ploto koeficientas apskaičiuojamas pagal formules:
=2×A/Ad-1, kai Ad<A<Amax. (2)
=A/Ad 
0,75, kai A
Ad. (3)
čia:
A – patalpos plotas (kv. m);
Amax – didžiausia leidžiamoji dūmų zona (žr. VIII skyrių);
Ad = 1 600 kv. m garažų, gamybos, pramonės, sandėliavimo, energetikos patalpose;
Ad = 1 000 kv. m daugiabučių, įvairių socialinių grupių, viešbučių, bendro gyvenimo namų, viešojo poilsio, administracinės, prekybos, paslaugų, specialiųjų paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, sporto, religinės, specialiosios paskirties patalpose.
3. Garažų, gamybos, pramonės, sandėliavimo, energetikos patalpos, atsižvelgiant į jų naudojimą, pagal 1 lentelę skirstomos į šias dūmų šalinimo klases: D1, D2, D3, D4. 1 lentelėje nenurodytos patalpos priskiriamos tai dūmų šalinimo klasei, kurią jos labiausiai atitinka pagal naudojimo pobūdį ir apkrovos tankio reikšmes.
Dūmų šalinimo klasėms priskiriamų įvairios paskirties patalpų pavyzdžiai
1 lentelė
| Patalpos |
Sandėliavimo patalpos |
| 1 |
2 |
| Dūmų šalinimo klasė D1 |
|
| Sandėliavimo aukštis < 4 m |
|
| Katilinės ir kitos techninės |
Vaistų |
| Skaldos apdirbimo |
Odos gaminių |
| Mechaninių dirbtuvių |
Kilimų (su polimeriniais priedais ar gumos izoliacija D2) |
| Stiklo gamybos |
|
| Pieninės (drėgni procesai) |
|
| Alaus daryklos |
|
| Celiuliozės gamyklos (drėgni procesai) |
|
| Cemento pramonės gamybos |
|
| Skerdyklos |
|
| Vandens valymo įrenginių |
|
| Patalpos |
Sandėliavimo patalpos |
| Hidroelektrinės |
|
| Dūmų šalinimo klasė D2 |
|
| Sandėliavimo aukštis < 4 m |
|
| Akumuliatorių gamybos |
Faneros ir plokščių |
| Lengvųjų automobilių servisų |
Asfalto popieriaus rulonų (horizontali padėtis) |
| Kavos gamybos ir fasavimo |
Baldų |
| Keramikos gamyklos |
Makulatūros konteinerių |
| Spaustuvės |
Kamštinės medžiagos |
| Mechaninių dirbtuvių pagrindinių cechų |
Medžio masyvo |
| Drabužių valyklos |
Linoleumo |
| Tekstilės pramonės gamybos |
Įdėklų ir veltinių |
| Vaistų gamybos |
Plastmasės (celiulioidas ir putplastis D3 arba D4) |
| Laboratorijos |
Kartono pakuotės (degūs viduje esantys daiktai) |
| Magnetinių juostelių gamybos |
Degių skysčių metaliniuose induose |
| Konditerijos įmonės |
Popieriaus (rulonai D3) |
| Mėsos produktų gamybos |
Įvairių medžio gaminių (namų apyvokos daiktai, žaislai ir kt.) |
| Rūdos ir metalų apdirbimo ir formavimo |
Neapdorotos vilnos pakuotės |
| Margarino gamybos |
Elektros prekių |
| Pieninės (išskyrus drėgnus procesus) |
Celiuliozės ir popieriaus rulonų (horizontalioje padėtyje) |
| Metalo, porceliano ir fajanso gamybos (kartoninė arba plastiko pakuotė) |
Automobilių detalių |
| Metalo liejyklos |
Tekstilės |
| Odos gamybos |
Drabužių |
| Siuvyklos |
Sausų lentų |
| Plokščių, lankų ir kitų metalinių dalių gamybos |
|
| Plovyklos, skalbyklos |
|
| Paukštyno |
|
| Sandėliavimo aukštis |
|
| Medžio rūšiavimo |
Odos gaminių |
| Elektrinių prietaisų taisyklos |
Įvairių metalo gaminių |
| Konservų fabriko |
Vaistų |
| Kalvės |
Stiklo ir keramikos gaminių |
| Tekstilės gamybos |
Kilimų su polimeriniais priedais ar gumos izoliacija |
| Dūmų šalinimo klasė D3 |
|
| Sandėliavimo aukštis < 4 m |
|
| Krovininių automobilių, autobusų, žemės ūkio technikos ir kt. servisų |
Celiuliozės ir popieriaus rulonų |
| Elektronikos gamyklos |
Vašku padengto popieriaus |
| Anglies ir skystojo kuro katilinės |
Sausų pašarų |
| Kabelių ir degiųjų medžiagų, dujų transportavimo šachtos |
Gumos gaminių |
| Avalynės gamybos |
Grūdų sandėlių |
| Spaustuvės |
|
| Mezgyklos |
|
| Lentų pjovimo dirbtuvės |
|
| Patalpos |
Sandėliavimo patalpos |
| Duonos kepyklos |
|
| Pašarų gamybos |
|
| TV, kino, radijo studijos |
|
| Vilnos verpyklos |
|
| Sandėliavimo aukštis |
|
| Celiuliozės gamybos (sausi procesai) |
Sausų lentų |
| Plytų gamyklos |
Faneros ir plokščių |
| Šlifavimo dirbtuvės |
Asfalto popieriaus rulonų |
| Medinių gaminių formavimo |
Baldų |
| Medžio fasuotės gamybos |
Makulatūros konteinerių |
| Kamštinės medžiagos |
|
| Medžio masyvo |
|
| Linoleumo |
|
| Dūmų šalinimo klasė D4 |
|
| Sandėliavimo aukštis < 4 m |
|
| Bitumuoto popieriaus gamyba |
Putplasčių ir gumos |
| Stogo dangų gamyba |
Nesupakuotos makulatūros |
| Chemijos gamyba |
Nesupakuotų verpalų |
| Gumos gamyba |
|
| Lėktuvų angarų |
|
| Plastmasinių gaminių gamyba |
|
| Sandėliavimo aukštis |
|
| Dažų gamyba |
Asfalto popieriaus rulonų |
| Kilimų gamyba (su polimeriniais priedais ar gumos pagrindais) |
Bitumu arba putų polistirolu padengto popieriaus |
| Putų polistireno, gumos ir plastiko gamyba |
Visų putplasčių ir gumos |
| Sprogmenų, pirotechnikos gamyba |
Sausų pašarų |
| Dažymo (purškimo būdu) cecho |
Tepalų |
| Celiuliozės gamybos |
Neapdorotos vilnos pakuočių |
| Durpių apdirbimo |
Mechanizuotų medžio dirbtuvių |
| Degių skysčių stiklo ir plastiko pakuotėse |
|
| Medinių padėklų ir dėžių kroviniams |
|
| Įvairių medinių gaminių (namų apyvokos daiktai, žaislai ir kt.) |
|
| Celiuliozės ir popieriaus rulonų |
|
| Grūdų |
|
4. Maksimalus degimo plotas nustatomas vadovaujantis Taisyklių 3 priedo 2 punktu, iki to laiko, kai atvykus ugniagesiams gaisras taps kontroliuojamas. Jei objekte degančios medžiagos ir jų kiekis nustatomi tiksliai, gaisro galia apskaičiuojama pagal galiojančiuose standartuose ar metodikose pateiktas skaičiuotes. Kitais atvejais gaisro galia (
) apskaičiuojama pagal 2 ir 3 lentelėse pateiktą apskaičiuojamo gaisro paviršiaus plotą (Af) ir degančioms medžiagoms būdingą ugnies galios tankį (qf). Gaisro galiai apskaičiuoti taikoma formulė:
= 
* qf * Af , (kW) (4)
čia:
– koeficientas, kuris nurodo dūmų sluoksnio aplinkai atiduodamą šilumos dalį iš dūmų zonos konvekciniu būdu, vertė laikoma 0,7, atsižvelgiant į šilumos nuostolius ir nevisišką sudegimą;
qf – ugnies galios tankis (kW/kv. m);
Af – gaisro paviršiaus plotas (kv. m).
Ugnies galios tankio (qf), gaisro paviršiaus ploto Af ir gaisro perimetro pf reikšmės nustatomos kiekvienai patalpai atskirai.
4.1. Atsižvelgiant į dūmų šalinimo klasę, nustatomas projektinis gaisro paviršiaus plotas, gaisro perimetras ir ugnies galios tankis garažų, gamybos, pramonės, sandėliavimo, energetikos patalpose (2 lentelė).
Projektinis gaisro paviršiaus plotas, gaisro perimetras ir ugnies galios tankis garažų, gamybos, pramonės, sandėliavimo, energetikos patalpų paskirčių patalpose
2 lentelė
| Dūmų šalinimo klasė |
Gaisro paviršiaus plotas Af (kv. m) |
Gaisro perimetras pf (m) |
Ugnies galios tankis qf (kW/kv. m) |
| D1 |
9 |
10 |
500, kai hf (pastaba) 500 × (hf –1), kai hf >2m |
| D2 |
25 |
20 |
|
| D3 |
40 |
25 |
|
| D4 |
90 |
40 |
Pastaba. hf – sandėliavimo aukštis (m). Jei įrengiamos tarpstelažinės stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos, hf skaičiuojamas pagal jų įrengimo aukštį.
4.2. Atsižvelgiant į dūmų šalinimo klasę, nustatomas projektinis ugnies galios tankis, gaisro paviršiaus plotas ir gaisro perimetras gyvenamųjų (butų), įvairių socialinių grupių, viešbučių, bendro gyvenimo namų, viešojo poilsio, administracinių, prekybos, paslaugų, specialiųjų paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, sporto, religinių, specialiosios patalpų paskirčių, inžinerinių statinių patalpose ir automobilių garažuose (3 lentelė).
Projektinis ugnies galios tankis, gaisro paviršiaus plotas ir gaisro perimetras
Gyvenamųjų (butų), įvairių socialinių grupių, viešbučių, bendro gyvenimo namų, viešojo poilsio, administracinių, prekybos, paslaugų, specialiųjų paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, sporto, religinių, specialiosiose patalpų paskirties, inžinerinių statinių patalpose ir automobilių garažuose
3 lentelė
| Patalpos paskirtis [7.2] (1 pastaba) |
Purkštuvai (2 pastaba) |
Gaisro paviršiaus plotas Af (kv. m) |
Gaisro perimetras pf (m) |
Ugnies galios tankis qf (kW/kv. m) |
|
| Prekybos |
B |
10 |
12 |
625 |
|
| A |
5 |
9 |
625 |
||
| C |
visas patalpos plotas |
patalpos perimetras |
1200 |
||
| Administracinių |
B |
16 |
14 |
225 |
|
| C |
47 |
24 |
255 |
||
| D |
visas patalpos plotas |
patalpos perimetras |
255 |
||
| Viešbučių, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, specialiosios, sporto, religinių, gyvenamųjų, bendro gyvenimo namų, viešojo poilsio, specialiųjų paslaugų |
B |
5 |
9 |
240 |
|
| A |
2 |
6 |
250 |
||
| C |
visas patalpos plotas |
patalpos perimetras |
100 |
||
| Koridoriai, holai, vestibiuliai |
visais atvejais |
2 |
6 |
375 |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Garažų (1 degantis automobilis) |
10 |
12 |
400 |
||
Pastabos:
1. A – greito arba specialaus suveikimo purkštuvai (ESFR), B – standartinio (A ir B) suveikimo purkštuvai [7.26] (žr. LST EN 12259-1), C – be purkštuvų, D – be purkštuvų ir be gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos.
2. Lentelėje nurodyti reikalavimai turi būti taikomi atskiroms patalpoms, atsižvelgiant į patalpos (-ų) naudojimo paskirties aprašymą ir (arba) vykdomos veiklos pobūdį.
5. Žmonių saugumui užtikrinti reikalingas minimalus neuždūmijamas aukštis nuo grindų lygio (Z) laikomas lygus 2,5 m, žemose patalpose, kurių aukštis mažesnis nei 3 m, mažiausias neuždūmijamas aukštis – ne mažesnis kaip 2 m.
Neuždūmijimo aukštį taip pat galima matuoti kitais rodikliais. Atriumuose nustatomas toks minimalus neuždūmijamas aukštis, kad dūmai nepatektų į patalpas, kurios ribojasi su atriumais aukštesniuose lygiuose.
6. Atsirandančių dūmų srauto masė nustatoma pagal neuždūmijamą aukštį ir projektinį gaisro perimetrą. Apskaičiuojant dūmų srautą nagrinėjami du skirtingi atvejai. Vienu atveju ugnies stulpas kyla tiesiai lubų link, dūmai sklinda debesiu. Kelių aukštų pastatuose, kai patalpos susijungia su atriumais, dūmai juda iš apatinės pastato dalies į aukščiau esančią, stogo link. Susimaišiusių su ten esančiu oru dūmų kiekis žymiai padidėja. Gaisro metu atsirandančių dūmų srauto masė (mp) skaičiuojama pagal formulę:
mp = Ce pf Z3/2 (kg/s) (5)
čia:
pf – skaičiuojamo gaisro perimetras (žr. 4 punktą);
Z – neuždūmijimo aukštis (žr. 5 punktą);
Ce= 0,38 nedidelėse vieno aukšto patalpose;
Ce= 0,19 jungiančiose daugiau nei vieną pastato aukštus patalpose, atriumuose.
7. Šalinamų dūmų srautas priklauso nuo gaisro galios, dūmų temperatūros didėjimo ir dūmų sluoksnio temperatūros. Vienaaukštėse patalpose šalinamas dūmų srautas yra tokio pat dydžio, kaip atsirandantis dūmų srautas.
Dūmų temperatūros didėjimas (
) skaičiuojamas pagal formulę:
= 
/(mp c), (K) (6)
čia:
– gaisro galia, (W) (žr. 4 punktą);
mp – atsirandantis dūmų srautas (kg/s);
c – savitoji oro šiluma (c = 1040 J/kgK).
Dūmų sluoksnio temperatūra (Ts) skaičiuojama pagal formulę:
Ts = + T0, (7)
čia:
T0 – aplinkos oro temperatūra 288 K (15 °C).
Jeigu apskaičiuota dūmų sluoksnio temperatūra yra Ts 473 K (200 °C), tai
mv = mp (kg/s). (8)
Jeigu apskaičiuota dūmų sluoksnio temperatūra Ts >473 K (200 °C), šalinamų dūmų masė:
mv = /((473–T0) c) (kg/s). (9)
garažų, gamybos, pramonės, sandėliavimo, energetikos Asg, Bsg, Cg kategorijoms pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamuose pastatuose apskaičiuota dūmų sluoksnio temperatūra Ts >773 K (500 °C). Šiuo atveju nustatant dūmų masę 9 formulėje vietoj 473 K įrašoma 773 K.
Dūmų sluoksnio storis nustatomas pagal formulę:
d=H–(mv/0,19 pf)0,67, (m) (10)
Atriumo tipo patalpų dūmų sluoksnio storis nustatomas pagal formulę:
d=H–(mv/0,38 pf)0,67, (m) (11)
čia:
H – patalpos aukštis (m).
8. Orui pritekėti skirtų angų plotas turi būti ne mažesnis už dūmų zonoje esančių dūmų kanalų skerspjūvio plotą.
9. Kai patalpoje sumontuojamos stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos [7.16], leidžiama skaičiuojamą šalinamų dūmų kiekį sumažinti du kartus.