PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo,

mokslo ir sporto ministro

2023 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-811

REABILITACIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Reabilitacijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami reabilitacijos studijų krypties (G06), kuri priklauso sveikatos mokslų studijų krypčių grupei (G), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas reabilitacijos studijų kryptį (toliau – reabilitacijos kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų patvirtinimo“.

2. Aprašas parengtas remiantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-544 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 125:2022 „Ergoterapeutas“ patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m vasario 5 d. įsakymu Nr. V-184 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 124:2016 „Kineziterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB „Dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo“, atsižvelgiant į Pasaulinės kineziterapijos konfederacijos (WCPT), Europos aukštųjų kineziterapijos mokyklų tinklo (ENPHE), Europos aukštųjų ergoterapijos mokyklų tinklo (ENOTHE), Tarptautinės taikomosios fizinės veiklos federacijos (IFAPA) rekomendacijas ir Europos taikomosios fizinės veiklos standartus.

3. Aprašo reikalavimai taikomi koleginėms bei universitetinėms pirmosios ir antrosios studijų pakopų programoms, vykdomoms nuolatine arba ištęstine studijų formomis.

4. Baigusiesiems reabilitacijos krypties studijas suteikiami šie kvalifikaciniai laipsniai:

4.1. sveikatos mokslų profesinio bakalauro / bakalauro kvalifikacinis laipsnis arba sveikatos mokslų profesinio bakalauro / bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir atitinkama kvalifikacija (ergoterapeuto, kineziterapeuto), atitinkanti šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą, patvirtinami aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro / bakalauro diplomu ir diplomo priedėliu;

4.2. sveikatos mokslų magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą, patvirtinamas universiteto išduodamu magistro diplomu ir diplomo priedėliu.

5. Reabilitacijos krypties studijos negali būti sudėtinė dviejų krypčių studijų programos dalis.

6. Reabilitacijos krypties koleginės ir universitetinės pirmosios pakopos studijos organizuojamos tik nuolatine studijų forma, nes, baigus studijas, suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, kuriai yra būtini profesiniai įgūdžiai įgyjami tik praktinių užsiėmimų ir klinikinių praktikų metu. Antrosios pakopos studijos gali būti organizuojamos ir nuolatine, ir ištęstine studijų formomis.

7. Stojantiesiems į kolegines ir pirmosios pakopos universitetines studijas Aprašas specialiųjų reikalavimų nenustato.

8. Į antrosios pakopos studijas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka priimami asmenys turi būti:

8.1. baigę reabilitacijos krypties bakalauro studijas;

8.2. baigę reabilitacijos krypties profesinio bakalauro studijas ir baigę papildomąsias studijas. Papildomųjų studijų turinį nustato universitetas, tačiau šių studijų trukmė negali būti didesnė kaip 60 kreditų. Studijuojantiesiems papildomosiose studijose neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos vertinamos ir pripažįstamos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.

9. Reabilitacijos krypties studijų tikslas – parengti specialistus, gebančius savarankiškai ir (ar) reabilitacijos ir kitų specialistų komandoje teikti ligų ir traumų prevencijos, sveikatinimo, gydymo, abilitacijos, reabilitacijos, švietimo ir socialines paslaugas, skatinti socialinę integraciją ir gerinti gyvenimo kokybę, vadovaujantis holistiniu požiūriu, žinių, profesinių principų ir vertybių sistema.

10. Baigę reabilitacijos krypties studijas absolventai gebės atkurti, palaikyti ir kompensuoti sutrikusias asmens biopsichosocialines funkcijas, koordinuotai ir kompleksiškai taikyti medicinines, socialines, pedagogines, profesines priemones, sieks didžiausio asmens funkcinio aktyvumo, savarankiškumo ir socialinės integracijos.

II SKYRIUS

STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS

11. Reabilitacijos krypties studijos apima platų tarpdalykinių teorinių ir praktinių žinių, gebėjimų spektrą, todėl, apibrėžiant studijų programos turinį, turėtų būti remiamasi socialinių, biomedicinos, fizinių mokslo sričių žiniomis, bendradarbiaujama su socialiniais dalininkais, atsižvelgiama į Lietuvos ir užsienio šalių gerosios praktikos pavyzdžius. Studijų programos profilio savitumą formuoja istoriniai, politiniai ir teisiniai, ekonominiai, socialiniai, technologiniai veiksniai. Naujos žinios, technologijos ir idėjos, kurios gali turėti įtakos šiuolaikinės ir ateities reabilitacijos krypties studijų, mokslo ir praktikos raidai, turi būti studijų programos turinio modeliavimo strategijos dalis.

12. Reabilitacijos krypties studijų objektas yra susijęs su medicinos, visuomenės sveikatos, mitybos, edukologijos, vadybos, biologijos, genetikos, biochemijos, sociologijos ir psichologijos studijų kryptimis. Reabilitacijos specialistai teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apimančias asmens funkcinės, fizinės būklės ir galimybių ištyrimą, vertinimą, gydymą, negalios kompensavimą, prevenciją, sveikos gyvensenos propagavimą ir mokymą.

13. Atsižvelgiant į Europos ir pasaulio reabilitacijos profesijų standartus, reabilitacijos specialistų rengimo programose turėtų atsispindėti šie turinio elementai:

13.1. reabilitacijos krypties studijų teorinė sritis, apimanti praktinį bendrųjų žinių pagrindimą, informacijos analizavimą, sintezavimą ir sklaidą, įvairovių, daugiakultūriškumo ir tarptautinės erdvės vertinimą, socialinį atsakingumą, sprendimų priėmimą;

13.2. reabilitacijos krypties studijų profesinė sritis, apimanti profesinės veiklos planavimą ir įgyvendinimą, veiklos rezultatų vertinimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, praktinės veiklos plėtrą, profesinę elgseną ir tobulėjimą, teikiamų paslaugų kokybę;

13.3. reabilitacijos krypties studijas baigę absolventai turi turėti žinių ir kompetencijų žmogaus teisių užtikrinimo srityje.

14. Reabilitacijos specialistų veiklos sritys:

14.1. ergoterapeuto kvalifikaciją suteikiančios studijos turi būti orientuotos į specialistų, dirbančių savarankiškai, reabilitacijos specialistų komandoje, bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas teikiančiais specialistais, rengimą. Ergoterapijos paslaugos apima asmens ir (ar) grupių įgalinimą prasminga veikla, siekiant asmens ir (ar) grupių gerovės, skatinant aktyvumą ir įsitraukimą į prasmingas veiklas, ugdant reikiamus įgūdžius, įpročius, vaidmenis kasdienėje, mokymosi, darbinėje (profesinėje) bei laisvalaikio aplinkoje namie ir bendruomenėje;

14.2. kineziterapeuto kvalifikaciją suteikiančios studijos turi būti orientuotos į specialistų, gebančių verstis kineziterapeuto praktika savarankiškai, reabilitacijos specialistų ir (ar) šeimos gydytojų komandoje, bendradarbiaujant su kitais sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais, rengimą. Kineziterapijos paslaugos apima gydymą, turintį apibrėžtą teorinį ir praktinį pagrindą bei platų klinikinį pritaikymą, ligų ir traumų prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą ir mokymą, siekiant vystyti, palaikyti ir (ar) atkurti optimalias judėjimo ar kitas funkcines galimybes, kai judėjimas ar kitos funkcijos yra pažeistos dėl amžiaus, traumos, ligos ar aplinkos veiksnių;

14.3. antrosios pakopos studijos turi būti orientuotos į specialistų, gebančių dirbti savarankiškai ir (ar) bendradarbiaujant su kitais sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas teikiančiais specialistais, rengimą. Šioms kompetencijoms pasiekti ne mažiau kaip 30 studijų kreditų (be baigiamojo darbo) turi sudaryti atitinkamą kvalifikaciją (kineziterapeuto, ergoterapeuto) įgijusių asmenų kompetencijas ugdantys dalykai. Antrojoje studijų pakopoje studentai, rengiami akademiniam darbui, turi gebėti kritiškai vertinti ir interpretuoti paciento ištyrimo duomenis, juos analizuoti, nustatyti priežastinius problemų ryšius, parinkti tinkamiausius intervencijos metodus, o prireikus nukreipti pacientą kitiems sveikatos priežiūros specialistams; atlikti mokslinius tyrimus, rengti teoriškai pagrįstas, praktiškai patikrintas programas ir (ar) metodikas, pritaikomas įvairių biopsichosocialinių situacijų atvejais, kurios užtikrintų reabilitacijos veiksmingumą, inovatyvų sveikatos priežiūros ir reabilitacijos politikos suvokimą.

15. Reabilitacijos krypties studijų programų absolventai gali dirbti asmens sveikatos priežiūros ir kitose įstaigose, teikiančiose asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

III SKYRIUS

BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI

16. Baigus kolegines studijas turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:

16.1. žinios ir jų taikymas. Absolventas demonstruoja naujausiais atradimais grindžiamas profesinės veiklos žinias, kurias geba taikyti nustatant ir sprendžiant kompleksines konkrečias ar abstrakčias veiklos srities problemas, apimančias:

16.1.1. nacionalinę sveikatos priežiūros politiką ir reabilitacijos organizavimo principus;

16.1.2. paciento ištyrimo, vertinimo ir gydymo metodus, vadovaudamasis Tarptautine funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija (TFK);

16.1.3. biomedicinos mokslų (anatomijos, fiziologijos, biochemijos, patologijos biomechanikos, judesių valdymo) teorijas ir principus, susijusius su reabilitacija;

16.1.4. asmens veiklos, sveikatos, gyvenimo kokybės ir natūralios prigimties sąveiką;

16.1.5. ergonomikos bei universalaus dizaino principus;

16.1.6. naudojimąsi informacinėmis technologijomis ir profesionalią elgseną su konfidencialia informacija;

16.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo geba:

16.2.1. planuoti, atlikti ir skleisti į praktiką orientuotus empirinius tyrimus: rinkti ir sisteminti informaciją, tinkamai formuluoti problemą, parinkti ir taikyti kokybinius ir kiekybinius tyrimo metodus, vadovautis tyrimų etikos principais, rinkti, kaupti ir analizuoti tyrimo duomenis, suformuluoti tyrimo išvadas, pateikti rekomendacijas;

16.2.2. taikyti tyrimo rezultatus, spręsdamas konkrečias reabilitacijos krypties problemas, plėtoti profesinę veiklą, diegti sveikatos priežiūros ir reabilitacijos inovacijas;

16.3. specialieji gebėjimai. Asmuo geba:

16.3.1. atpažinti ir įvertinti paciento (grupės, bendruomenės) poreikius ir stiprybes, planuoti, vykdyti ir vertinti darbo procesą ir jo rezultatus, taikyti įvairius metodus, kurti abipusio pasitikėjimo santykius, atstovauti klientų ar pacientų teisėms ir interesams;

16.3.2. pildyti, kaupti ir analizuoti profesinę dokumentaciją;

16.3.3. parinkti ir taikyti tinkamas asmens funkcinio ir fizinio ištyrimo technikas, priemones ir metodus;

16.3.4. vadovautis praktinėje veikloje lygių galimybių užtikrinimo, įvairovės pripažinimo principais, sveikatos priežiūros ir reabilitacijos vertybėmis, etika ir profesinės atsakomybės principu;

16.3.5. analizuoti problemas, susijusius su asmens psichosocialine, pažintine, emocine, fizine būkle ir disfunkcija;

16.3.6. integruoti mokslu grįstus tyrimus ir praktiką į prevencijos, sveikatinimo, gydymo, abilitacijos ir reabilitacijos sritis;

16.3.7. vertinti ir analizuoti profesinės veiklos rezultatus, bendradarbiaudamas su pacientu, paciento atstovais;

16.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo geba:

16.4.1. demonstruoti socialinį atsakingumą, pilietiškumą, stiprinti reabilitacijos krypties profesijų įvaizdį, perteikti veiklos srities žinias ir supratimą besimokantiesiems ir mokyti pacientus;

16.4.2. bendrauti ir bendradarbiauti su kolegomis, pacientais, grupėmis, bendruomene raštu ir žodžiu, vadovautis profesine etika ir pilietiškumu;

16.4.3. dirbti individualiai ir multidisciplinėje komandoje ir (ar) daugiakultūrėje aplinkoje, imantis atsakomybės už savo ir komandos veiklos kokybę;

16.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo geba:

16.5.1. savarankiškai tobulėti profesinės veiklos srityje, kūrybiškai prisitaikyti prie naujų situacijų, mokytis visą gyvenimą;

16.5.2. kritiškai vertinti savo profesinę praktiką, žinias ir vertybes, rūpintis profesinės savimonės stiprinimu, profesijai adekvačių charakterio savybių ugdymu;

16.5.3. atpažinti bei tinkamai reaguoti į korupcijos reiškinius, demonstruoti moralinę atsakomybę už savo veiklos poveikį visuomeninei, ekonominei, kultūrinei raidai, gerovei ir aplinkai.

17. Baigus pirmosios pakopos universitetines studijas turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:

17.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo geba:

17.1.1. demonstruoti kultūrinį raštingumą filosofijos, istorijos, meno ir religijų temomis;

17.1.2. analizuoti ir vertinti supančią socialinę ir fizinę aplinką;

17.1.3. įgyvendinti šiuolaikines mokslines idėjas, kylančias iš fundamentalaus ir taikomojo mokslo grįstos praktikos;

17.1.4. kritiškai, sistemiškai analizuoti, taikyti ir skleisti naujausias bendrąsias ir specialiąsias reabilitacijos mokslo žinias apimančias:

17.1.4.1. nacionalinę bei tarptautinę sveikatos priežiūros ir reabilitacijos politiką, reabilitacijos sistemos vadybos, administravimo pagrindus;

17.1.4.2. biologijos, medicinos, socialinių mokslų teorijas susijusias su asmens sveikata, sveikatinimu ir reabilitacija;

17.1.4.3. paciento ištyrimo, vertinimo ir gydymo metodus, vadovaudamasis (TFK);

17.1.5. taikyti fundamentaliųjų medicinos mokslų teorijas ir principus, susijusius su reabilitacija;

17.1.6. naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis bei duomenų bazėmis;

17.1.7. profesionaliai elgtis su asmens duomenimis ir konfidencialia informacija;

17.1.8. paaiškinti mokslu grįstas sąsajas tarp asmens veiklos, sveikatos, gyvenimo kokybės ir natūralios prigimties;

17.1.9. taikyti ergonomikos bei saugios aplinkos principus;

17.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo geba:

17.2.1. planuoti, savarankiškai atlikti ir skleisti į praktiką orientuotus mokslinius tyrimus: rinkti ir sisteminti mokslinę informaciją, tinkamai formuluoti mokslinę problemą, parinkti ir taikyti kokybinius ir kiekybinius tyrimo metodus, vadovautis tyrimų etikos principais, rinkti, analizuoti ir kritiškai vertinti bei interpretuoti tyrimo duomenis, suformuluoti ir skleisti tyrimo išvadas, teikti rekomendacijas visuomenei, sveikatos priežiūros specialistams;

17.2.2. taikyti statistinius tyrimo duomenų apdorojimo metodus;

17.2.3. taikyti tyrimo rezultatus sprendžiant reabilitacijos problemas, plėtoti profesinę veiklą, diegti sveikatinimo, sveikatos priežiūros ir reabilitacijos inovacijas;

17.3. specialieji gebėjimai. Asmuo geba:

17.3.1. integruoti biologijos, medicinos, psichologijos, socialinių mokslų žinias į reabilitacijos praktiką ugdant kritinį ir klinikinį mąstymą;

17.3.2. rinkti, analizuoti ir kritiškai interpretuoti subjektyvią ir objektyvią informaciją, planuoti ir vykdyti ištyrimą, remiantis klinikine hipoteze;

17.3.3. atpažinti galimas pavojingas patologines būkles, biopsichosocialinių funkcijų sutrikimus;

17.3.4. savarankiškai parinkti ir taikyti kompleksines technologines, organizacines ir metodines priemones, vadovaujantis mokslu grįsta klinikine praktika ir profesine atsakomybe;

17.3.5. modifikuoti vykdomą intervenciją, atsižvelgiant į nuolatinio vertinimo rezultatus;

17.3.6. atsakingai pildyti profesinę dokumentaciją, laikantis nustatytų teisės aktų;

17.3.7. analizuoti, vertinti ir pagrįsti profesinės veiklos rezultatus;

17.3.8. skatinti sveiką gyvenseną, rekomenduoti ir taikyti sveikatos tausojimo priemones, vykdyti prevencinę veiklą, integruoti mokslu grįstą praktiką į prevencijos, sveikatinimo sritis bei vertinti intervencijos rezultatus;

17.3.9. visavertiškai dalyvauti tikslingai suburtos multidisciplininės grupės veikloje, užtikrinant abipusiai naudingus informacijos mainus, planuojant ir vykdant kokybiškas paslaugas;

17.4. socialiniai gebėjimai. Absolventas geba:

17.4.1. demonstruoti socialinį atsakingumą, pilietiškumą, stiprinti reabilitacijos krypties profesijų įvaizdį, perteikti veiklos srities žinias ir supratimą;

17.4.2. bendrauti, bendradarbiauti bei kurti abipusio pasitikėjimo santykius multidisciplinėje komandoje ir (ar) daugiakultūrėje aplinkoje vadovaujantis profesine etika ir pilietiškumu;

17.4.3. motyvuoti savo srities specialistus domėtis šiuolaikiniais mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros pasiekimais ir kurti naujas reabilitacijos technologijas ir taikyti jas praktikoje;

17.4.4. komunikuoti multidisciplininėje ir tarpdisciplininėje erdvėje taisyklinga valstybine ir užsienio kalba, laikantis etikos ir moralės principų;

17.4.5. dalintis gerąja savo profesinės veiklos patirtimi;

17.5. asmeninai gebėjimai. Asmuo geba:

17.5.1. ugdyti asmenines vertybines nuostatas, savarankiškai tobulėti profesinės veiklos srityje, kūrybiškai prisitaikyti prie naujų situacijų, mokytis visą gyvenimą;

17.5.2. kritiškai vertinti savo profesinę praktiką, žinias ir vertybes, rūpintis profesinės savimonės stiprinimu, profesijai adekvačių charakterio savybių ugdymu;

17.5.3. atpažinti bei tinkamai reaguoti į korupcijos reiškinius, demonstruoti moralinę atsakomybę už savo veiklos poveikį visuomeninei, ekonominei, kultūrinei raidai, gerovei ir aplinkai;

17.5.4. argumentuotai kritikuoti, reflektuoti, priimti konstruktyvią kritiką, ja remiantis optimizuoti savo veiklą;

17.5.5. valdyti laiką, informaciją, kūrybiškai mąstyti;

17.5.6. dirbti savarankiškai ir (ar) reabilitacijos specialistų komandoje;

17.5.7. savarankiškai organizuoti profesinę veiklą sveikatos priežiūros sistemoje;

17.5.8. savarankiškai organizuoti privačią veiklą.

18. Reabilitacijos krypties programose parengtų specialistų, įgijusių ergoterapeuto, kineziterapeuto kvalifikaciją, profiliai pasižymi šiais profesiniais ypatumais ir specialiaisiais gebėjimais:

18.1. koleginių ir pirmosios pakopos universitetinių studijų absolventai, įgiję ergoterapeuto kvalifikaciją, gebės atlikti asmens sveikatos priežiūrą, apimančią pacientų galimybių grąžinimą, palaikymą ar sutrikimų kompensavimą tikslinga (kasdiene, darbine, laisvalaikio) veikla, siekdami padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgdami į jų norus, poreikius bei visuomenės nustatytus reikalavimus. Asmuo, įgijęs ergoterapeuto kvalifikaciją, turi gebėti:

18.1.1. integruoti ir naudoti biologijos, medicinos, humanitarinių, psichologijos, socialinių, technikos ir ergoterapijos mokslų žinias;

18.1.2. analizuoti kompleksiškai taikomos ergoterapijos mokslo teorijas ir mokslinius tyrimus bei jų įtaką visuomenei;

18.1.3. rinkti, analizuoti ir kritiškai vertinti su asmens sveikatos būkle susijusią informaciją;

18.1.4. glaudžiai bendradarbiaujant su individais ir (ar) bendruomene taikyti ergoterapiją atitinkamais gydymo etapais sveikatos profilaktikos ir apsaugos srityse;

18.1.5. atrinkti, modifikuoti ir taikyti atitinkamas teorijas, praktikos modelius ir metodus, siekiant tenkinti individų ir (ar) bendruomenės veiklos ir sveikatos poreikius;

18.1.6. sukurti, pritaikyti aplinką, skatinančią asmens aktyvumą ir savarankiškumą;

18.1.7. aktyviai siekti, kritiškai vertinti ir naudoti įvairią informaciją, siekiant užtikrinti, kad praktika remtųsi geriausiais mokslo pasiekimais;

18.1.8. dirbant orientuotis į paciento veiklos poreikius;

18.1.9. pildyti ir saugoti ergoterapijos dokumentaciją;

18.1.10. laikytis vietinės ir regioninės, nacionalinės, Europos politikos profesinių standartų ir darbdavių taisyklių;

18.1.11. nustatyti ir prioriteto tvarka išdėstyti ergoterapijos paslaugas;

18.1.12. aktyviai dalyvauti ergoterapijos paslaugų plėtros ir gerinimo veikloje;

18.1.13. atsižvelgti į sveikatos ir socialinės priežiūros raidą, visuomenę ir ergoterapijos paslaugų teikimą veikiančius įstatymus nacionaliniu ir vietiniu lygmenimis;

18.2. koleginių ir pirmosios pakopos universitetinių studijų absolventai, įgiję kineziterapeuto kvalifikaciją, gebės teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apimančias asmens funkcinės ir fizinės būklės ištyrimą, vertinimą, gydymą judesiu fiziniais ir fizikiniais veiksniais, negalios kompensavimą, sveikatos priežiūrą, prevenciją, sveikos gyvensenos propagavimą ir mokymą. Asmuo, įgijęs kineziterapeuto kvalifikaciją, turi gebėti:

18.2.1. planuoti ir atlikti į tikslą orientuotą kineziterapinį ištyrimą ir vertinimą, parinkti ir taikyti tinkamas asmens funkcinio ir fizinio ištyrimo technikas, priemones ir metodus, atpažinti galimas pavojingas patologijas bei formuluoti kineziterapinę diagnozę ir prognozę;

18.2.2. demonstruoti tinkamus sprendimų priėmimo įgūdžius, įvertinti, kada kineziterapeuto kompetencijos pakanka gydyti pacientą, o kada pacientas turi būti siunčiamas kitam sveikatos priežiūros specialistui;

18.2.3. vadovautis mokslu grįsta kineziterapijos klinikine praktika;

18.2.4. parengti individualų kineziterapijos planą, pagrįstą kineziterapine diagnoze, atsižvelgti į paciento (grupės, bendruomenės) poreikius;

18.2.5. sistemingai, savarankiškai atlikti kineziterapijos procedūras: taikyti gydymą padėtimi, gydomuosius pratimus, gydomąjį masažą, fizikinius veiksnius, hidroterapiją, kompresinę terapiją;

18.2.6. savarankiškai priimti sprendimus, įvertinti jų poveikį ir veikti įvairių situacijų sąlygomis, pritaikyti įgytas praktines žinias;

18.2.7. pildyti, kaupti ir analizuoti profesinę dokumentaciją, vadovautis etiniu, deontologiniu ir teisiniu požiūriu;

18.2.8. analizuoti, vertinti ir pagrįsti profesinės veiklos rezultatus;

18.2.9. vadovautis praktinėje veikloje lygių galimybių užtikrinimo, įvairovės pripažinimo, profesinės atsakomybės principais, su pacientu kurti abipusio pasitikėjimo santykius;

18.2.10. skatinti sveiką gyvenseną, taikyti sveikatos tausojimo priemones, vykdyti prevencinę veiklą.

19. Baigus antrosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:

19.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo geba:

19.1.1. taikyti naujausias medicinos ir sveikatos mokslų žinias, sprendžiant profesinės veiklos situacijas tarpdisciplininėje aplinkoje, diegiant naujoves;

19.1.2. kritiškai ir savarankiškai analizuoti medicinos, sveikatos mokslų ir klinikinės praktikos situaciją bei formuoti naujų mokslinių tyrimų poreikį;

19.1.3. kritiškai, sistemiškai analizuoti, reabilitacijos praktikoje bei moksliniuose tyrimuose taikyti naujausias specializuotas žinias apie:

19.1.3.1. reabilitacijos profesijų raidą, reabilitacijos teorijas, vertinimo ir gydymo metodus, susijusius su biopsichosocialiniais sutrikimais, aktyvumu visais amžiaus tarpsniais;

19.1.3.2. mokslinių tyrimų metodologijos ir etikos principus, tyrimų planavimą, vykdymą, kokybinius ir kiekybinius tyrimo metodus, duomenų rinkimą, sisteminimą ir analizę bei mokslinę komunikaciją ir informacijos sklaidą;

19.1.3.3. elgesio ir bendravimo teorijų ir principų kritinį vertinimą;

19.1.3.4. žmogaus teises ir nacionalinę sveikatos priežiūros bei reabilitacijos politiką, profesinės veiklos organizavimą, socialinio teisingumo, vadybos principus;

19.1.4. perteikti mokslo žinias studentams ir kolegoms, vadovauti studentų praktikai;

19.1.5. išskirti tarpkultūrinius ypatumus, atsižvelgti į įvairių socialinių grupių bei tautybių kultūrinę raidą;

19.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo geba:

19.2.1. kritiškai analizuoti mokslinius informacijos šaltinius, ieškant mokslu grįsto problemos sprendimo;

19.2.2. numatyti, inicijuoti, planuoti ir koordinuoti (multidisciplininius ir tarpdisciplininius) mokslinius tyrimus ir novatoriškus projektus, atnaujinti mokslinių tyrimų metodologiją, atsižvelgiant į bioetikos reikalavimus;

19.2.3. atlikti ir vadovauti moksliniams tyrimams, interpretuoti rezultatus tarpdalykiniu požiūriu nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste atsižvelgiant į naujausius mokslinių tyrimų rezultatus;

19.2.4. modeliuoti sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir socialinės integracijos problemų sprendimą, diegti inovatyvias paslaugas, daryti įtaką sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos ir politikos formavimui;

19.2.5. inicijuoti ir plėtoti bendradarbiavimą su mokslo ir praktikos institucijomis nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu;

19.3. specialieji gebėjimai. Asmuo geba:

19.3.1. kurti kūrybingą asmens sveikatos priežiūros specialistų darbo aplinką, įgalinančią sveikatos priežiūros komandos narius spręsti pacientų, personalo bei valdymo problemas;

19.3.2. sistemiškai vertinti ir kritiškai analizuoti paciento (grupės, bendruomenės) poreikius, stiprybes, silpnybes; išanalizuoti priežastinius problemų ryšius; organizuoti, koordinuoti sveikatos priežiūros ir reabilitacijos procesą, vertinti jo rezultatus; taikyti tinkamiausius darbo metodus ir terapijas, pagalbos strategijas, diegti naujoves, vadovaudamasis tarpdalykiniu požiūriu, tarptautine patirtimi, mokslinių tyrimų rezultatais;

19.3.3. inicijuoti ir koordinuoti sveikatos priežiūros ir reabilitacijos paslaugų planų ir projektų rengimą, vadovauti jų įgyvendinimui ir vertinti įgyvendinimo efektyvumą, plėtros strategijas, pritraukdamas tiek nacionalinius, tiek tarptautinius žmogiškuosius ir finansinius išteklius, taikydamas verslumo principus, užtikrindamas sveikatos priežiūros ir reabilitacijos paslaugų kokybę;

19.3.4. koordinuoti veiklas, kurti tarpžinybinio, tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelius, organizuoti ir teikti profesines paslaugas, pagrįsti jų efektyvumą asmens, šeimos, bendruomenės įgalinimui ir socialinei gerovei;

19.3.5. kritiškai analizuoti ir vertinti sveikatos priežiūros, reabilitacijos politikos modelius ir viešosios politikos sąsajas, įgyvendinant sveikatos priežiūros ir reabilitacijos politikos įtaką žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei globaliame kontekste;

19.3.6. praktinėje veikloje vadovautis lygių galimybių užtikrinimo, įvairovės pripažinimo ir teisingumo principais, žmogaus teisių, duomenų apsaugos principais, profesinėmis vertybėmis, profesine etika ir atsakomybės principu;

19.3.7. diskutuoti aktualiais profesiniais klausimais profesinėje ir tarpdalykinėje aplinkoje, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, plėtoti sveikatos priežiūros ir reabilitacijos terminiją, argumentuojant pasitelkti mokslinę ir praktinę patirtį;

19.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo geba:

19.4.1. bendrauti ir bendradarbiauti tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste su pacientais, kolegomis, politikais, žiniasklaida, mokslininkais, dirbti komandoje, organizuoti komandos darbą ir kurti komandos darbo atmosferą, prisiimti profesinę atsakomybę, demonstruoti lyderystės gebėjimus;

19.4.2. perteikti argumentuotą informaciją žodžiu ir raštu, kelti profesinius klausimus, pristatyti mokslinių tyrimų rezultatus ir išvadas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu;

19.4.3. kurti tarpžinybinio, tarpinstitucinio, tarptautinio bendradarbiavimo modelius;

19.4.4. stiprinti reabilitacijos profesijos įvaizdį, rūpintis jos verte ir reikšmingumu visuomenės gyvenime;

19.4.5. imtis atsakomybės už savo ir pavaldžių darbuotojų veiklos kokybę, jos vertinimą ir tobulinimą, vadovaujantis profesine etika ir pilietiškumu;

19.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo geba:

19.5.1. kritiškai vertinti savo ir kitų profesinę praktiką, nuolat plėtoti profesinę kompetenciją, vadovautis mokymosi visą gyvenimą principais;

19.5.2. savarankiškai priimti sprendimus situacijose, kuriose reikia pademonstruoti įvairių mokslo sričių sandūros suvokimą, gilų ir kritišką mokslo žinių bei patirties įvertinimą, sprendžiant sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir neįgaliųjų integracijos problemas, modeliuoti problemų sprendimų strategijas;

19.5.3. priimti pagrįstus inovatyvius sprendimus, jausti moralinę atsakomybę už savo profesinę veiklą ir karjerą, atpažinti bei tinkamai reaguoti į korupcijos reiškinius.

IV SKYRIUS

DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS

20. Dėstymas turi būti pagrįstas naujausiais studijuojamos mokslo srities moksliniais tyrimais ir praktiniais pasiekimais. Taikomi aktyvūs ir tiriamieji studijų metodai (atvejų ir situacijų analizavimas, procedūrų atlikimas, praktinių įgūdžių demonstravimas, inscenizavimas, tikrovės imitavimas, praktikos dienoraštis, darbas su pacientu ir kita) turi būti orientuoti į pagrindinių reabilitacijos krypties teorijų supratimą ir taikymą, ugdyti analizės, projektavimo gebėjimus ir profesinius įgūdžius. Dėstymas turi padėti studentams susiformuoti profesines vertybines nuostatas ir nuolatinio tobulėjimo poreikį.

21. Studijavimas turi padėti studentams įgyti reabilitacijos krypties specialisto profesinę motyvaciją, suformuoti profesinį identitetą ir pasiekti numatytus studijų rezultatus.

22. Studijų procese turi būti skatinama mokymosi visą gyvenimą idėja, studentai turi būti rengiami ir skatinami būti atsakingi už savo mokymąsi ir profesinį tobulėjimą. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema studentus turi motyvuoti studijoms panaudoti ir kitus galimus išteklius, ir šaltinius, o dėstytojus – į studijų procesą įtraukti naujoves.

23. Dėstymo ir studijavimo koncepcija turi apimti lanksčius, į studentus orientuotus dėstymo ir studijų metodus. Didžioji studijų programos dalis turi būti skirta praktiniam mokymui ir mokymuisi, apimti studentų klinikinę praktiką ir praktikumus, kurie vyksta auditorijose (praktikinių klinikinių atvejų analizę, simuliacines užduotis, vaidmenų žaidimus; ekspertų metodą ir kita).

24. Gali būti taikomi šie studijų metodai:

24.1. informaciniai metodai: teikiamieji (pasakojimas, paskaita, pokalbis, demonstravimas) ir atgaminamieji (atpasakojimas, rašto darbas, kartojimo pokalbis, seminaras);

24.2. praktiniai operaciniai metodai: laboratoriniai (bandymų demonstravimo, eksperimentiniai, laboratoriniai darbai), praktiniai (užduoties vykdymas, praktinių situacijų analizė, praktinių įgūdžių demonstravimas, procedūros atlikimas) ir pratybų (komentavimas, kūrybinė užduotis, simuliacinės užduotys);

24.3. kūrybiniai metodai: euristiniai (euristinis pokalbis, loginis įrodymas, paieškos, konstravimas), tiriamieji (stebėjimas, eksperimentas, darbas su moksline literatūra, statistinis skaičiavimas) ir kiti.

25. Aukštoji mokykla nurodo ir tvirtina studijų rezultatų vertinimo tvarką. Studijų rezultatų vertinimo sistema ir tvarka grindžiama šiais pagrindiniais principais: pagrįstumo – vertinimas turi matuoti studijų rezultatų pasiekimo lygį; nešališkumo – vertinimo rezultatai turi būti objektyvūs ir nepriklausyti nuo vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai turi būti vienodai tinkami visiems vertinamiesiems; aiškumo – vertinimo sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir vertinamiesiems; naudingumo – vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir prisidėti prie studijų programos tikslų įgyvendinimo bei studijų rezultatų pasiekimo.

26. Vertinimo sistema turi apimti įvairius vertinimo metodus, leidžiančius stebėti studento pasiekimus siekiamų rezultatų aspektu, susietai vertinti teorines žinias ir praktinius gebėjimus.

27. Gali būti taikomi įvairūs vertinimo metodai ir formos, tokios kaip: egzaminas, kolokviumas, referatas, žodinis pranešimas, projekto ataskaita, esė, refleksija, „portfolio“, savianalizė, kolegų vertinimas, testas, praktikos žurnalas (ataskaita, dienoraštis), kursinis darbas, baigiamasis darbas ir kita.

28. Studentų žinių ir gebėjimų vertinimas turi būti patikimas ir paremtas aiškiai suformuluotais ir iš anksto žinomais kriterijais, turi būti atsižvelgiama į darbo atlikimo sąlygas ir esamus išteklius. Studentams turi būti suteiktos galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo būdų ir kriterijų, užduočių kiekio ir apimčių.

V SKYRIUS

STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI

29. Reabilitacijos krypties studijų programos turi būti nuolat tobulinamos ir atnaujinamos, atspindėti biomedicinos mokslo ir reabilitacijos krypties naujoves, papildant turinį, jį praplečiant ir (ar) perkonstruojant. Į programą turėtų būti įtraukiamos naujai atsirandančios temos, kad studentai būtų skatinami numatyti studijų krypties raidos perspektyvas.

30. Reabilitacijos krypties studijos baigiamos:

30.1. kai baigus studijų programą suteikiama kvalifikacija (ergoterapeuto, kineziterapeuto) ir kvalifikacinis laipsnis – baigiamuoju egzaminu ir viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu);

30.2. kai baigus studijų programą suteikiamas tik kvalifikacinis laipsnis – viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu);

30.3. Antrosios pakopos studijos baigiamos baigiamuoju darbu (projektu).

31. Baigiamojo egzamino vertinimo komisija sudaroma pagal aukštosios mokyklos nustatytą tvarką. Komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip 3 atitinkamą profesinę kvalifikaciją turintys specialistai. Rekomenduojama, kad vienas komisijos narys būtų socialinis partneris.

32. Baigiamojo darbo (projekto) gynimo vertinimo komisija sudaroma remiantis aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai – bent po vieną reabilitacijos krypties atitinkamos kvalifikacijos specialistą – mokslininką, praktiką, socialinį partnerį.

33. Praktikos atlikimo reikalavimai yra šie:

33.1. profesinės veiklos praktika (toliau – praktika) yra integrali ir privaloma reabilitacijos krypties studijų dalis. Ji suprantama kaip studento praktinių įgūdžių tobulinimo veikla realioje darbo vietoje;

33.2. praktikos apimtis pirmosios pakopos studijose turi būti ne mažesnė kaip 40 kreditų;

33.3. praktika organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta praktikų organizavimo tvarka, kurioje apibrėžiami praktikos reikalavimai, konkrečios praktikos užduotys, studijų rezultatai ir pasiekimų vertinimo sistema, parama studentui praktikos metu, taip pat kriterijai, pagal kuriuos ir vertinami praktikos metu studento įgyti atitinkamo lygmens įgūdžiai;

33.4. organizuojant praktiką, turi būti sudaromos sąlygos mokymuisi iš patirties, sujungiant profesinę veiklą, ugdymą ir asmenybės augimą;

33.5. rekomenduojamas reflektyvus praktikos užduočių pobūdis (praktikos dienoraščio rašymas, reflektyvi praktikoje įgytos patirties analizė praktikos ataskaitoje ir kita);

33.6. kiekvieną praktikos savaitę ne mažiau kaip 0,5 valandos skiriama studento praktiniams gebėjimams realiomis darbo sąlygomis vertinti. Praktikos vadovas (klinikinis instruktorius) vertina praktinius įgūdžius, demonstruojamus konkrečios darbinės situacijos sąlygomis, bendravimą ir bendradarbiavimą komandoje, atsakingumą, profesinę etiką;

33.7. praktikos vadovai aukštojoje mokykloje ir praktikos atlikimo vietoje (klinikiniai instruktoriai) yra įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir praktikos organizavimo tobulinimo procesą;

33.8. aukštoji mokykla atsakinga už mokymų praktikos vadovams (klinikiniams instruktoriams) organizavimą, siekiant bendradarbiavimo kokybės, reabilitacijos teorijos ir praktikos plėtotės integralumo;

33.9. praktikos užduotys parenkamos profesionalumo augimo kryptimi, siejant studento akademinį pasirengimą su praktinės veiklos kompetencija. Koleginių ir universitetinių pirmosios pakopos studijų programose praktika organizuojama taip, kad studentas per studijų laikotarpį susipažintų su įvairiais praktinės veiklos pavyzdžiais ir galėtų ugdyti profesines kompetencijas nuo stebėtojo vaidmens iki savarankiško funkcijų atlikimo, prižiūrint praktikos vadovui (klinikiniam instruktoriui);

33.10. aukštoji mokykla turi pasiūlyti studentams galimų praktikos bazių, su kuriomis yra sudarytos bendradarbiavimo sutartys, sąrašą. Studentas gali praktikos vietą susirasti pats, suderinęs su aukštąja mokykla. Pasirinkus praktikos instituciją, sudaroma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktikos institucijos.

34. Reikalavimai dėstytojams yra šie:

34.1. dėstytojų kompetencija turi būti vertinama pagal jų mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose, eksperimentiniuose tyrimuose, pažangių dėstymo metodų taikymą, pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose, dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo programose, stažuotėse, konferencijose, seminaruose;

34.2. ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų programų ir ne mažiau kaip 50 procentų pirmosios studijų pakopos universitetinių studijų programų studijų krypties dalykų (modulių) apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį ir atliekantys taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinius tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvaujantys nacionaliniuose bei tarptautiniuose moksliniuose ir praktiniuose renginiuose. Daugiau kaip pusė koleginių studijų krypties dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus praktinio darbo patirties dėstomo dalyko (modulio) srityje;

34.3. pirmosios studijų pakopos programų dėstytojai turi turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir reabilitacijos mokslinių tyrimų patirtį. Profesinės veiklos praktikoms, vykdomoms realioje (klinikinėje) aplinkoje, gali vadovauti specialistai, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo veiklos patirtį konkrečioje srityje;

34.4. ne mažiau kaip 80 procentų antrosios studijų pakopos visų studijų dalykų (modulių) dėstytojų turi turėti mokslo daktaro laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų krypties dalykų dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomus dalykus (modulius), kiti gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus taikomuosius dalykus (modulius) atitinkančią profesinės veiklos patirtį. Ne mažiau kaip 20 procentų studijų krypties dalykų (modulių) apimties antrosios studijų pakopos studijose turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.

35. Reabilitacijos krypties programas įgyvendinanti aukštoji mokykla turi turėti pakankamai akademinio ir studijas aptarnaujančio personalo, institucijai priklausančių materialiųjų ir informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti. Studijos turi būti organizuojamos taip, kad dėstant krypties dalykus (modulius) praktikumų metu studentų skaičius grupėje būtų ne didesnis nei 14. Sėkmingam studijų programos vykdymui užtikrinti aukštajai mokyklai priklausančiose patalpose būtina ši materialioji bazė:

35.1. higienos ir darbo saugos reikalavimus atitinkančios auditorijos, aprūpintos šiuolaikine garso ir vaizdo aparatūra;

35.2. pakankamas skaičius kompiuterių su tekstų, kiekybinių ir kokybinių duomenų apdorojimo ir inovatyviomis mokymo programomis;

35.3. reabilitacijos krypties dalykams (moduliams) dėstyti būtinos priemonės:

35.3.1. vaizdinės priemonės, mokomieji plakatai, muliažai, modeliai;

35.3.2. funkcinio įvertinimo prietaisai ir priemonės;

35.3.3. praktiniams darbams skirtos patalpos (aprūpintos medicininėmis kušetėmis (1 kušetė 2 studentams), įranga, tinkama dirbti grupėmis, bendravimo įgūdžiams lavinti; šiuolaikiška reabilitacijos įranga ir priemonės;

35.3.4. neįgaliųjų technika ir priemonės;

35.3.5. įranga ir aparatūra, kuri užtikrintų galimybę studentui įgyti nurodytose Lietuvos medicinos normose numatytas kompetencijas;

35.3.6. įranga ir aparatūra moksliniams tyrimams atlikti;

35.4. bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamas kiekis studijų programai įgyvendinti reikalingos mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų ir kitų leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su interneto ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių;

35.5. studijų informacija (studijų planai, dalykų (modulių) aprašai, tvarkaraščiai ir kita) turi būti skelbiama aukštosios mokyklos interneto svetainėje;

35.6. aukštosios mokyklos ir studijų aplinka turi būti pritaikyta pagal aplinkos pritaikymo neįgaliesiems reikalavimus.

36. Aukštoji mokykla turi sudaryti sąlygas dėstytojams ir studentams pasinaudoti akademinio judumo galimybėmis.

________________