LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL Grynųjų pinigų keitimo gairių patvirtinimo
2014 m. kovo 28 d. Nr. 03-42
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ patvirtinto Nacionalinio euro įvedimo plano 66 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1173 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ patvirtinto Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių plano 10.3.1 papunkčiu, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
2. Nustatyti, kad Grynųjų pinigų keitimo gairių V skyrius įsigalioja Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo įsigaliojimo dieną.
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2014 m. kovo 28 d.
nutarimu Nr. 03-42
GRYNŲJŲ PINIGŲ KEITIMO GAIRĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Grynųjų pinigų keitimo gairėse (toliau – gairės) nustatyti grynųjų pinigų keitimo, įvedus Lietuvos Respublikoje eurą, proceso dalyviai ir jų funkcijos, apsirūpinimo eurų banknotais ir monetomis, eurų ir litų tvarkymo, grynųjų pinigų keitimo bendros eurų ir litų apyvartos laikotarpiu ir jam pasibaigus, principai.
2. Šios gairės parengtos vadovaujantis Nacionaliniu euro įvedimo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604, Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1173, Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) 2006 m. liepos 14 d. gairėmis „Dėl tam tikrų pasiruošimų grynųjų pinigų keitimui į eurą bei dėl eurų banknotų ir monetų išankstinio pristatymo bei išankstinio subpristatymo ne euro zonoje“ (ECB/2006/9), Europos Komisijos (toliau – EK) 2008 m. sausio 10 d. rekomendacija „Dėl euro įvedimo ateityje lengvinimo priemonių“ (2008/78/EB), Lietuvos banko veiklos planu dėl euro įvedimo, patvirtintu Lietuvos banko (toliau – LB) valdybos 2004 m. gruodžio 23 d. posėdžio protokolu Nr. 29, patirtimi, įgyta 1993 metais Lietuvos Respublikoje įvedant litą, ir kitų šalių patirtimi įvedant eurą.
3. Šios gairės parengtos bendradarbiaujant su Grynųjų pinigų darbo grupe, sudaryta iš LB, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos bankų asociacijos, Lietuvoje veikiančių bankų (toliau – bankai), Lietuvos centrinės kredito unijos, AB Lietuvos pašto (toliau – Lietuvos paštas) ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovų.
II SKYRIUS
GRYNŲJŲ PINIGŲ KEITIMO PROCESO DALYVIAI IR JŲ FUNKCIJOS
4. Grynųjų pinigų keitimo procesas – tai nacionalinės valiutos lito išėmimas iš apyvartos ir bendros Europos Sąjungos valiutos euro išleidimas į apyvartą ir su tuo susijusios priemonės ir darbai.
5. Pagrindiniai grynųjų pinigų keitimo proceso dalyviai – LB, bankai ir Lietuvos paštas. Šiame procese taip pat dalyvauja pinigų pervežimo ir tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės, prekybos ir paslaugų teikimo įmonės.
6. LB pagrindinės funkcijos – suderinti su ECB ir banknotus tieksiančios valstybės nacionaliniu centriniu banku teisinius ir logistinius eurų banknotų įsigijimo klausimus, patvirtinti eurų monetų nacionalinės pusės etalonus, sudaryti su UAB „Lietuvos monetų kalykla“ (toliau – Lietuvos monetų kalykla) eurų monetų kaldinimo ir eurų monetų rinkinių sudarymo sutartį, tinkamai priimti, saugoti grynuosius eurų banknotus ir monetas, tvarkyti jų apskaitą ir laiku juos paskirstyti bankams, išleisti į apyvartą Lietuvos Respublikoje, koordinuoti tinkamą euro įvedimo proceso dalyvių pasirengimą darbui su grynaisiais eurais, formaliai nustatyti santykius su pinigų tvarkytojais pagal ECB ir EK reikalavimus, užtikrinti sklandų litų banknotų ir monetų išėmimą iš apyvartos ir jų naikinimą, keisti iš apyvartos išimamus litų banknotus ir monetas į eurus, pertvarkyti savo informacines sistemas ir pritaikyti grynųjų pinigų tvarkymo įrangą darbui su euru.
7. Bankų pagrindinės funkcijos – dalyvauti eurų banknotų ir monetų išleidimo į apyvartą ir litų banknotų ir monetų išėmimo iš apyvartos procese: pertvarkyti informacines ir kitas vidaus sistemas, kad galėtų tinkamai informuoti ir aptarnauti profesionalias trečiąsias šalis[1] ir klientus, patenkinti juridinių ir fizinių asmenų eurų banknotų ir monetų poreikius, pateikti LB informaciją apie banko euro banknotų ir monetų pagal nominalus poreikius, pasirengti išankstinio pirminio ir antrinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo procesui, parengti bankomatų tinklo infrastruktūrą nuo euro įvedimo dienos išduoti eurų banknotus, pirmiausia bankomatuose naudoti mažųjų nominalų banknotus (5, 10 ir 20 eurų), laiku ir saugiai per savo padalinių ir bankomatų tinklą paskirstyti eurų banknotus ir monetas profesionalioms trečiosioms šalims ir klientams, nustatytą laikotarpį neatlygintinai pagal Europos Sąjungos Tarybos (toliau – ES Tarybos) neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą (toliau – perskaičiavimo kursas) keisti grynuosius litus į eurus, užtikrinti, kad euro įvedimo dieną indėliai ir kitos pinigų sumos visose sąskaitose būtų neatlygintinai perskaičiuotos į eurus taikant perskaičiavimo kursą.
8. Lietuvos pašto funkcijos – dalyvauti eurų banknotų ir monetų išleidimo į apyvartą ir litų banknotų ir monetų išėmimo iš apyvartos procese: pakankamai apsirūpinti eurų banknotais ir monetomis, pertvarkyti informacines ir kitas vidaus sistemas, kad galėtų tinkamai informuoti ir aptarnauti savo klientus, suderinti su LB ir paskelbti pašto skyrių, kuriuose bus keičiami litai į eurus, sąrašą, nustatyti ir paskelbti klientų aptarnavimo vietose didžiausią vienu kartu galimą keisti litų į eurus sumą, nustatytą laikotarpį nustatytose Lietuvos pašto paslaugų teikimo vietose neatlygintinai pagal perskaičiavimo kursą keisti grynuosius litus į eurus.
9. Pinigų pervežimo ir tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių funkcijos – dalyvauti litų banknotų ir monetų išėmimo iš apyvartos procese, parengti banknotų ir monetų tvarkymo įrangą darbui su eurų, vykdyti išankstinio pirminio ir antrinio eurų paskirstymo logistiką.
III SKYRIUS
APSIRŪPINIMAS EURŲ BANKNOTAIS IR MONETOMIS
11. LB valdyba patvirtino eurų banknotų ir monetų poreikį pagal nominalus. LB reikia įsigyti 132 mln. vnt. eurų banknotų ir 370 mln. vnt. eurų ir euro centų monetų, kad būtų patenkintas jų poreikis euro įvedimo Lietuvos Respublikoje metu ir užtikrintos reikalingos atsargos.
PIRMASIS SKIRSNIS
Eurų banknotų skolinimasis
12. LB suderins su ECB ir su banknotus tieksiančios valstybės nacionaliniu centriniu banku teisinius ir logistinius eurų banknotų įsigijimo klausimus. LB, su ECB suderinęs, kuris euro zonos valstybės nacionalinis centrinis bankas tieks eurų banknotus (toliau – eurų banknotus tieksiantis nacionalinis centrinis bankas), su šiuo banku ne vėliau kaip iki 2014 m. liepos 31 d. pasirašys eurų banknotų skolinimosi sutartį. Sutartyje turės būti numatytas tikslus skolinamų eurų banknotų kiekis, nurodyti jų nominalai, eurų banknotų pristatymo laikas, pervežimo sąlygos, atitinkančios saugumo ir draudimo užtikrinimo reikalavimus.
13. Skola banknotais už pasiskolintus eurų banknotus bus grąžinama 2016 metais. Pasiskolintas eurų banknotų kiekis pagal nominalus bus perskaičiuotas į vieno iš mažųjų nominalų eurų banknotų (10 arba 20 eurų) kiekį. LB minėtą kiekį mažaisiais eurų banknotų nominalais turės užsakyti pagaminti vienoje iš akredituotų ECB spaustuvių ir grąžinti eurų banknotus tieksiančiam nacionaliniam centriniam bankui.
ANTRASIS SKIRSNIS
Eurų monetų kaldinimas ir EURŲ monetų rinkinių SUDARYMAS
14. Lietuvos Respublikos eurų monetas kaldins Lietuvos monetų kalykla. LB parengs ir ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 30 d. pasirašys su Lietuvos monetų kalykla eurų monetų kaldinimo ir eurų monetų rinkinių sudarymo sutartį.
15. LB valdyba 2005 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 28 „Dėl apyvartinių euro centų ir eurų monetų nacionalinės pusės (averso) gipsinių modelių patvirtinimo“ patvirtino tris skirtingo dizaino apyvartinių eurų ir euro centų monetų nacionalinės pusės gipsinius modelius. Visų nominalų apyvartinių eurų ir euro centų monetų nacionalinėje pusėje pavaizduotas valstybės herbas Vytis, 12 žvaigždučių, išdėstytų aplink centrą, užrašas „Lietuva“ ir metai. Apyvartinių euro centų ir eurų monetų nacionalinės pusės (averso) vaizdai atitinka ES Tarybos patvirtintas rekomendacijas dėl eurų monetų nacionalinės pusės ir yra suderinti su EK, jų atvaizdai bus paskelbti Teisės aktų registre ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. LB Pinigų kūrimo komisija pritarė eurų monetų nacionalinės pusės (averso) su 2015 metų laida atvaizdams, kuriuos patvirtino LB valdyba 2014 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 03-17 „Dėl apyvartinių euro centų ir eurų monetų nacionalinės pusės (averso)“. Eurų monetų su nacionaline puse etalonus LB valdyba turės patvirtinti iki 2014 m. kovo 31 d.
16. Lietuvos monetų kalykla yra pasirengusi kaldinti lietuviškas eurų ir euro centų monetas. Eurų monetų kaldinimas prasidės tik po to, kai ES Taryba priims sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje.
17. 2006 m. sausio 26 d. pasirašytas Susitarimo memorandumas tarp Lietuvos Respublikos, euro zonos valstybių narių ir EK dėl eurų monetų kaldinimo pradžios ir pasiruošimo darbų iki gamybos pradžios, kuris pagrįstas supratimu, kad eurų monetų kaldinimo principai bus ir toliau taikomi eurą įsivedančiose valstybėse narėse. Pagal minėtą Susitarimo memorandumą Lietuvos Respublika, besiruošdama euro įvedimui, galės vykdyti tam tikrus pasiruošimo darbus, įskaitant apie milijoną visų nominalų eurų monetų nukaldinimą, iki tol, kol ES Taryba priims sprendimą dėl išlygos panaikinimo ir euro įvedimo.
TREČIASIS SKIRSNIS
Eurų monetų rinkiniai
18. Bus sudaryti atskiri eurų monetų rinkiniai visuomenei ir dviejų tipų eurų monetų rinkiniai prekybininkams.
| Nominalai, EUR |
Rinkinys visuomenei |
Rinkinys prekybininkams (I variantas) |
Rinkinys prekybininkams (II variantas) |
|||
| monetų skaičius |
vertė, EUR |
ritinėlių skaičius |
vertė, EUR |
ritinėlių skaičius |
vertė, EUR |
|
| 0,01 |
3 |
0,03 |
1 |
0,50 |
3 |
1,50 |
| 0,02 |
3 |
0,06 |
1 |
1,00 |
2 |
2,00 |
| 0,05 |
2 |
0,10 |
1 |
2,50 |
1 |
2,50 |
| 0,10 |
3 |
0,30 |
1 |
4,00 |
2 |
8,00 |
| 0,20 |
3 |
0,60 |
1 |
8,00 |
2 |
16,00 |
| 0,50 |
3 |
1,50 |
1 |
20,00 |
1 |
20,00 |
| 1,00 |
3 |
3,00 |
1 |
25,00 |
2 |
50,00 |
| 2,00 |
3 |
6,00 |
1 |
50,00 |
2 |
100,00 |
| Iš viso |
23 |
11,59 |
8 |
111,00 |
15 |
200,00 |
Planuojama sudaryti 900 tūkst. eurų monetų rinkinių visuomenei, 60 tūkst. eurų monetų rinkinių prekybininkams (I variantas) ir 50 tūkst. eurų monetų rinkinių prekybininkams (II variantas). Eurų monetų rinkinių sudėtis ir skaičius patvirtinti LB valdybos nutarimu.
19. Likus trims mėnesiams iki euro įvedimo dienos, visų tipų eurų monetų rinkiniai bus pradėti skirstyti bankams. Likus vienam mėnesiui iki euro įvedimo dienos, išankstinio antrinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo metu prekybos ir paslaugų teikimo įmonėms bus pradėti skirstyti joms skirti dviejų tipų eurų monetų rinkiniai, o Lietuvos paštui – ir eurų monetų rinkiniai visuomenei.
20. LB ir bankai pradės pardavinėti eurų monetų rinkinius visuomenei 2014 m. gruodžio 1 d., o Lietuvos paštas – 2014 m. gruodžio 4 d.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
Eurų pristatymas
22. Planuojama, kad eurų banknotai, vadovaujantis LB su eurų banknotus tieksiančiu nacionaliniu centriniu banku pasirašyta skolinimosi sutartimi, bus pristatyti į Lietuvos Respubliką oro keliu ECB akredituotomis oro linijomis iki 2014 m. rugsėjo mėn. vidurio. LB užtikrins, kad eurų banknotai į LB saugyklas bus pervežti saugiai.
23. LB užtikrins saugų eurų monetų pristatymą šarvuotu transportu iš Lietuvos monetų kalyklos į LB saugyklas pagal eurų monetų kaldinimo ir eurų monetų rinkinių sudarymo sutartyje nustatytą jų pristatymo LB grafiką. Planuojama, kad iki 2014 m. spalio 1 d. bus nukaldinta ir į LB saugyklas pristatyta tiek eurų monetų ir jų rinkinių, kiek jų reikės pirmą kartą paskirstyti iš anksto.
PENKTASIS SKIRSNIS
Eurų saugojimas
24. LB parengs savo saugyklas, kad galėtų priimti saugoti eurus. LB ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 30 d. parengs eurų, gautų iš eurų banknotus tieksiančio nacionalinio centrinio banko, paskirstymo, saugojimo, jų pervežimo ir išdėstymo LB saugyklose planą. Šiame plane bus numatyti eurų banknotų pristatymo terminai, eurų banknotų paskirstymas į saugyklas.
25. Prognozuojama, kad LB saugyklų ploto pakaks gryniesiems pinigams saugoti. LB surinko informaciją apie bankuose, pinigų pervežimo ir tvarkymo paslaugas teikiančiose įmonėse esančias saugyklas. Ši informacija bus naudinga tuo atveju, jei dėl išimamų iš apyvartos litų banknotų ir litų bei centų monetų srautų nepakaktų LB turimų saugyklų ploto gryniesiems eurams saugoti. Prieš pasirašydamas grynųjų pinigų saugojimo sutartis su bankais arba pinigų pervežimo ir tvarkymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, LB atliks jų turimų saugyklų tinkamumo saugoti grynuosius pinigus vertinimus.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
Saugumo užtikrinimas
26. Rengiantis grynųjų pinigų pakeitimo procesui svarbu užtikrinti turto ir asmenų saugumą ir apsisaugoti nuo galimo sukčiavimo.
27. Užtikrinti saugumą bus pasitelktos LB Saugos departamento, bankų, Lietuvos pašto, pinigų pervežimo ir tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių bei Lietuvos policijos pajėgos, kurios, koordinuodamos savo veiklą ir operatyviai besikeisdamos informacija, užtikrins saugumą atliekant eurų logistikos ir išankstinio pirminio bei antrinio eurų paskirstymo darbus.
28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. pasitarimo protokoliniu sprendimu pritarta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtam Rizikų vartotojų apsaugai ir saugumui euro įvedimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu šalinimo planui. Šiame plane numatytos galimos rizikos euro įvedimo laikotarpiu ir priemonės jų šalinimui, LB, bankų, Lietuvos pašto, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, grynųjų pinigų pervežimo ir tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių ir kitų atsakingų institucijų veiksmai, užtikrinantys papildomą pervežamų eurų banknotų ir monetų apsaugą, eurų banknotų apsaugą jų saugojimo vietose.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
Išankstinio eurų paskirstymo principai
29. LB koordinuoja išankstinį eurų banknotų ir monetų paskirstymą ir bankų veiksmus rengiantis išankstiniam grynųjų eurų paskirstymui.
30. LB, vadovaudamasis ECB gairėmis (ECB/2006/9), ne vėliau kaip iki 2014 m. liepos 1 d. parengs Išankstinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo tvarkos aprašą, kuriame nustatys išankstinio eurų banknotų ir monetų pirminio ir antrinio paskirstymo nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. 00.00 val. (Lietuvos laiku) tvarką, pateiks išankstinio pirminio eurų paskirstymo tipinę sutartį, išankstinio antrinio eurų paskirstymo tipinę sutartį ir supaprastinto išankstinio eurų paskirstymo procedūros standartinę formą.
31. Bankams pagal jų pateiktas paraiškas ir tarp LB ir bankų suderintus grafikus iš anksto bus paskirstyta eurų banknotų ir monetų tiek, kad šie iš anksto galėtų aprūpinti grynaisiais eurais profesionalias trečiąsias šalis ir klientus.
32. Bankai, skaičiuodami eurų poreikį, turi atsižvelgti į tai, kad pirmosiomis euro įvedimo dienomis daugiau reikia mažesniųjų nominalų banknotų, o prekybos ir paslaugų teikimo įmonės turi turėti pakankamai mažesniųjų nominalų eurų banknotų ir visų nominalų eurų monetų grąžai.
33. LB ne vėliau kaip iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. parengs ir pasirašys su bankais išankstinio pirminio eurų banknotų ir monetų paskirstymo sutartis.
34. Bankai išankstinį antrinį eurų banknotų ir monetų paskirstymą profesionalioms trečiosioms šalims pradės likus 1 mėnesiui iki euro įvedimo dienos.
35. Išankstinis pirminis ir antrinis eurų paskirstymas vyks pagal iš anksto tarp dalyvaujančių šalių pasirašytas sutartis ir suderintus grafikus, išskyrus šių gairių 36 punkte numatytus atvejus.
36. Mažosioms prekybos ir paslaugų teikimo įmonėms, kuriose dirba mažiau negu 10 asmenų ir kurių metinė apyvarta arba bendras metinis balansas neviršija 2 milijonų eurų (toliau – mažosios įmonės), bus taikoma supaprastinto išankstinio antrinio eurų paskirstymo procedūra, nustatyta ECB gairėmis (ECB/2006/9). Pagal šią procedūrą bankai ir mažosios įmonės pasirašo LB parengtą supaprastinto išankstinio antrinio eurų paskirstymo standartinę formą. Visų mažajai įmonei iš anksto antrinio eurų paskirstymo metu pristatytų eurų banknotų ir monetų nominalioji vertė neturi viršyti 10 tūkst. eurų.
37. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. iš anksto paskirstytų eurų banknotų ir monetų bei monetų rinkinių nominalioji vertė įtraukiama į nebalansinę apskaitą ir tvarkoma atskirai nuo kitų eurų banknotų ir monetų.
38. LB ir bankams rekomenduojama sudaryti lanksčius tarnautojų darbo grafikus, pakankamai parengti tarnautojų ir numatyti kitas organizacines priemones, užtikrinančias, kad eurai būtų sėkmingai paskirstyti.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
Išankstinis pirminis eurų paskirstymas
40. Per išankstinį pirminį eurų paskirstymą LB paskirsto eurų banknotus ir monetas bei monetų rinkinius bankams.
41. LB išankstinį pirminį eurų ir euro centų monetų bei jų rinkinių paskirstymą bankams pradės likus 3 mėnesiams iki euro įvedimo dienos, o išankstinį pirminį eurų banknotų paskirstymą bankams – likus 2 mėnesiams iki euro įvedimo dienos, ir tai vykdys iki euro įvedimo dienos.
42. Išankstinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo tvarkos apraše bus numatyti bankų, su kuriais LB pasirašys išankstinio pirminio eurų paskirstymo sutartis, įsipareigojimai:
42.2. užtikrinti, kad eurai bus saugomi atskirai nuo kitų eurų banknotų ir monetų, kitos valiutos arba kitos nuosavybės;
42.4. leisti LB įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus, kaip laikomasi įsipareigojimų dėl eurų saugojimo;
42.5. mokėti baudas, kurių dydis proporcingas bet kokiai patirtai žalai, bet ne mažesnis negu 10 procentų, skaičiuojamų nuo iš anksto paskirstytų eurų vertės, dėl netinkamo šių eurų saugojimo ir dėl to, kad nesuteikiama galimybė jų patikrinti. Dėl iš anksto paskirstytų eurų išleidimo į apyvartą iki euro įvedimo dienos mokėti baudas, kurios bus nustatytos Išankstinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo tvarkos apraše;
43. Išankstinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo tvarkos apraše bus numatytas LB įsipareigojimas laikyti gautą iš bankų informaciją konfidencialia ir naudoti ją stebėti, kaip laikomasi sutartinių įsipareigojimų.
44. Bankai, pageidaujantys gauti eurų pirminio išankstinio eurų paskirstymo metu, turės LB pateikti tinkamą įkaitą, kuris užtikrins bankų prievolę sumokėti LB už iš anksto išduotus eurus ir užtikrins kitų įsipareigojimų vykdymą.
45. LB tinkamas įkaitas už iš anksto išduodamus eurus – lėšos sąskaitose LB ir skolos vertybiniai popieriai, atitinkantys 2006 m. liepos 14 d. ECB gairių Nr. ECB/2006/9 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
46. Tinkamo įkaito vertė turės būti visais atvejais didesnė, nei iš anksto pristatytų eurų banknotų ir monetų nominalioji vertė. Įkaito pateikimo, vertinimo, pakeitimo, atsiėmimo ir atsiskaitymo už iš anksto paskirstytus eurus tvarka bus nustatyta Išankstinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo tvarkos apraše.
DEVINTASIS SKIRSNIS
Išankstinis antrinis eurų paskirstymas
47. Bankai išankstinį antrinį euro banknotų ir monetų bei monetų rinkinių paskirstymą profesionalioms trečiosioms šalims pradės likus mėnesiui iki euro įvedimo dienos, o pagal supaprastinto išankstinio antrinio eurų paskirstymo procedūrą mažosioms įmonėms – ne anksčiau, negu likus penkioms kalendorinėms dienoms iki euro įvedimo dienos, ir tai vykdys iki euro įvedimo dienos.
48. Profesionalios trečiosios šalys, prieš gaudamos eurų banknotus ir monetas, susitars su bankais dėl išankstinio antrinio eurų paskirstymo sąlygų, pasirašys LB parengtas tipines sutartis, kuriose įsipareigos, kad:
48.2. gauti iš anksto paskirstyti eurai bus saugomi atskirai nuo kitų eurų, nuo kitos valiutos ir kitos nuosavybės;
48.3. suteiks galimybę LB įgaliotiems asmenims patikrinti, kaip laikomasi įsipareigojimų dėl iš anksto paskirstytų eurų saugojimo;
48.4. mokės LB baudas, kurių dydis proporcingas bet kokiai patirtai žalai, bet ne mažesnis negu 10 procentų, skaičiuojamų nuo išankstinio antrinio eurų paskirstymo metu paskirstytų eurų vertės, dėl netinkamo iš anksto paskirstytų eurų saugojimo ir jų išleidimo į apyvartą iki euro įvedimo dienos, taip pat dėl to, kad nesuteikiama galimybės juos patikrinti.
49. Mažosioms įmonėms gali būti taikoma supaprastinta išankstinio antrinio paskirstymo procedūra, t. y. mažosios įmonės pasirašys LB parengtą pasižadėjimo formą, kurioje sutiks iki euro įvedimo dienos 00.00 val. Lietuvos laiku nedisponuoti joms paskirstytais eurais. Mažosios įmonės saugos iš anksto paskirstytus eurus atskirai nuo kitų eurų banknotų ir monetų, kitos valiutos arba kitos nuosavybės, užtikrins, kad jie nepatektų į apyvartą iki euro įvedimo dienos, leis patikrinti jų patalpose esančius iš anksto paskirstytus eurus ir mokės baudas, jei iš anksto paskirstyti eurai pateks į apyvartą prieš euro įvedimo dieną. Iš anksto paskirstytą eurų banknotų ir monetų nominaliąją vertę atitinkanti suma bus rezervuojama mažosios įmonės sąskaitoje banke.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
Bankomatų parengimas
51. Bankai turi visapusiškai parengti bankomatų tinklo infrastruktūrą eurų banknotams išduoti ir užtikrinti, kad jiems priklausantys bankomatai nuo euro įvedimo dienos būtų pripildyti eurų banknotų. Bankomatai, kurių kasetės nebus užpildytos eurų banknotais, nuo euro įvedimo dienos turi būti uždaryti.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
Supažindinimas su eurais
53. Visuomenė apie numatomą euro įvedimą informuojama vadovaujantis Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategija, parengta vadovaujantis Nacionaliniu euro įvedimo planu.
54. LB įvairiais informacijos sklaidos kanalais informuos visuomenę ir (ar) atskiras tikslines grupes apie eurų banknotų ir monetų nominalus, banknotų apsaugos požymius, litų keitimo į eurus sąlygas.
55. Tikėtina, kad keičiant pinigus gali padaugėti mėginimų juos padirbinėti. Pagrindinės priemonės užkirsti kelią padirbtiems pinigams patekti į apyvartą – grynųjų pinigų tvarkytojus pakankamai apsirūpinti pinigų autentiškumo tikrinimo įranga ir juos supažindinti su pinigų apsaugos požymiais.
56. Siekdamas užtikrinti, kad visuomenė ir grynųjų pinigų tvarkytojai būtų tinkamai informuojami apie eurą, ir numatyti eurų padirbinėjimo prevencijos priemones, LB, atsižvelgdamas į grynųjų pinigų tvarkytojų, kuriuos reikia mokyti, skaičių, jų žinių poreikį, darbo patirtį ir išsilavinimą, parengs ir organizuos grynųjų pinigų tvarkytojų mokymus apie eurų banknotų ir monetų ypatumus ir apsaugos požymius.
57. LB parengė prekybos organizacijų ir Lietuvos pašto darbuotojų mokymų planą, susidedantį iš dviejų etapų: PAVASARIS ir RUDUO, kuriame numatytos konkrečios seminarų datos, vieta, laikas, programos. 2014 m. sausio mėn. prasidėjo registracija į pirmąjį mokymų etapą. Taip pat numatoma organizuoti praktinius mokymus sutrikusio regėjimo žmonėms, siekiant padėti jiems išmokti atpažinti eurus liečiant.
IV SKYRIUS
EURŲ IR LITŲ TVARKYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
Eurų tvarkymas ir pakartotinIs jų išleidimas į apyvartą
58. LB ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 1 d. parengs ir patvirtins tvarkos aprašą, kuriame bus nustatyta, kaip eurų banknotai ir monetos tvarkytini ir kaip pakartotinai išleistini į apyvartą.
59. Šių gairių 58 punkte nurodytas tvarkos aprašas bus parengtas vadovaujantis 2010 m. rugsėjo 16 d. ECB sprendimu „Dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą“ ir 2001 m. birželio 28 d. ES Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1338/2001, kuriame nustatytos priemonės, būtinos euro apsaugai nuo padirbinėjimo, ir iki 2014 m. spalio 1 d. bus patvirtintas LB valdybos.
ANTRASIS SKIRSNIS
Priemonės, skatinančios GRĄŽINTI litUS iki jų keitimo į eurus pradžios
61. Vienas iš svarbiausių grynųjų pinigų keitimo dėmenų – grynųjų litų banknotų ir monetų išėmimas iš apyvartos. Apyvartoje yra apie 90 mln. vnt. litų banknotų ir daugiau nei 1 mlrd. vnt. litų ir centų monetų. Kadangi litų ir centų monetų apyvartoje daug, svarbu tinkamai pasirengti juos surinkti ir sutvarkyti.
62. Esama bankų infrastruktūra ir banknotų tvarkymo pajėgumai leis priimti ir tvarkyti litų banknotus, tačiau litų išėmimas iš apyvartos būtų sklandesnis, jeigu dar iki euro įvedimo dienos jau būtų sugrįžusi didesnė litų dalis.
63. LB ir bankai skatins fizinius ir juridinius asmenis kuo anksčiau pradėti grąžinti sukauptas litų ir centų monetas.
TREČIASIS SKIRSNIS
Litų išėmimas iš apyvartos ir jų tvarkymas
66. LB, bankų ir grynųjų pinigų pervežimo ir tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių infrastruktūra (grynųjų pinigų tvarkymo įranga, saugojimas, pervežimas, apsauga) turi būti parengta išimti litus iš apyvartos. Numatoma, kad litų banknotai ir litų bei centų monetos pradės grįžti iš apyvartos iki euro įvedimo dienos, tačiau didžiausi jų srautai tikėtini pirmosiomis euro įvedimo dienomis. Dėl didelio išimamų iš apyvartos litų banknotų ir monetų kiekio svarbu tinkamai parengti pinigų priėmimo ir saugaus pervežimo logistiką.
67. LB ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 30 d. parengs išimamų iš apyvartos litų banknotų ir monetų priėmimo, pervežimo, saugojimo LB saugyklose ir jų naikinimo planą.
68. Siekiant maksimaliai atlaisvinti LB saugyklas, po sprendimo dėl euro įvedimo Lietuvoje priėmimo visus į LB grįžtančius iš apyvartos banknotus reikės iš karto naikinti automatizuotomis banknotų apdorojimo sistemomis, o grįžtančias iš apyvartos monetas perskaičiuoti ir ruošti naikinti.
69. Ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki euro įvedimo dienos LB paruoš darbui monetų naikinimo įrenginį ir vadovaudamasis LB teisės aktais, reglamentuojančiais monetų naikinimą, pradės monetų naikinimo procedūras.
70. Siekiant pagreitinti banknotų naikinimo procesą, LB fonduose esantys nebuvę apyvartoje (gamyklinėje pakuotėje) litų banknotai bus naikinami neintegruotuoju būdu. Todėl bus parengti teisės aktų, reglamentuojančių neintegruotąjį banknotų naikinimą, pakeitimai.
V SKYRIUS
GRYNŲJŲ PINIGŲ KEITIMAS EURŲ IR LITŲ BENDROS APYVARTOS LAIKOTARPIU IR JAM PASIBAIGUS
PIRMASIS SKIRSNIS
bendros Grynųjų eurų ir litų apyvartos laikotarpis
72. Nuo pat įvedimo dienos euras taps vienintelė valiuta, kurią privaloma priimti atsiskaitant, išskyrus apibrėžtą 15 dienų truksiantį grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpį.
73. Litai, kaip teisėta ir privaloma mokėjimo priemonė atsiskaitant grynaisiais pinigais, bus naudojami dar 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos.
74. Nuo euro įvedimo dienos prekybos ir paslaugų teikimo įmonės vieno atsiskaitymo metu neprivalės priimti daugiau kaip 50 galiojančių litų ir centų monetų, nepaisant jų vertės, ir turės priimti neribotą skaičių litų banknotų.
75. 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos atsiskaitant grynaisiais pinigais litais grąža bus duodama eurais, išskyrus šiuos atvejus:
75.1. atsiskaityti automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose, kuriose įplaukos registruojamos ir prekės išduodamos (paslaugos suteikiamos) be kasininko arba kito darbuotojo, nuo euro įvedimo dienos bus galima eurais, jeigu nebus galimybės atsiskaityti abiem valiutomis. Pasibaigus 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos laikotarpiui, atsiskaityti automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose bus galima tik eurais;
75.2. atsiskaitant litais viešajame transporte ir taksi grąžą turės būti stengiamasi duoti eurais, bet galima bus duoti ir litais, o atsiskaitant eurais grąža turės būti duodama eurais;
76. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu dalis litų banknotų ir monetų bus pakeista į eurus arba išleista perkant prekes ar paslaugas.
77. Nuo euro įvedimo dienos bankai profesionalioms trečiosioms šalims ir klientams išduos tik eurų banknotus ir monetas – litų banknotų ir litų bei centų monetų jie nebeišduos.
78. Bankams rekomenduojama dirbti pirmosiomis dviejų valiutų apyvartos dienomis, kad profesionalioms trečiosioms šalims ir klientams būtų lengviau grynuosius litus pasikeisti į eurus.
79. Siekiant, kad greičiau būtų apsirūpinta grynaisiais eurais dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu, o prireikus ir vėliau, bankams ir Lietuvos paštui rekomenduojama pailginti darbo laiką, bankams – nustatyti specialias sąlygas mažmeninės prekybos ir paslaugų teikimo įmonėms, kad jos išvengtų eilių.
ANTRASIS SKIRSNIS
Laikotarpis po grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos
80. Pasibaigus grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiui, euras taps vienintelė teisėta ir privaloma mokėjimo priemonė atsiskaityti grynaisiais pinigais.
81. Grynieji litai į eurus neatlygintinai bus keičiami taip:
81.1. 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos bankų padaliniuose, kurių sąrašą bankų siūlymu nustatys LB, – litų banknotai bei litų ir centų monetos, neribojant sumos;
81.2. praėjus 6 mėnesiams nuo euro įvedimo dienos dar 6 mėnesius bankų padaliniuose, kurių sąrašą bankų siūlymu nustatys LB, – litų banknotai, neribojant sumos;
81.3. 60 dienų nuo euro įvedimo dienos Lietuvos pašto skyriuose, kurių sąrašą suderinęs su LB patvirtina ir paskelbia Lietuvos paštas, – litų banknotai bei litų ir centų monetos. Lietuvos paštas galės nusistatyti maksimalią keistiną litų į eurus sumą, apie kurią turės aiškiai matomai paskelbti klientų aptarnavimo vietose;
82. Bankų padaliniai ir Lietuvos paštas galės nustatyti reikalavimą, apie kurį turės aiškiai matomai paskelbti klientų aptarnavimo vietose, kad norintys pasikeisti į eurus 15 tūkstančių litų viršijančią sumą (Lietuvos paštas galės nusistatyti kitą sumą) turi pranešti jiems raštu apie tai ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas.