I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Geriamojo vandens tiekimo grandinės rizikos vertinimo ir valdymo reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas) nustato geriamojo vandens tiekimo grandinės rizikos (toliau – rizika) vertinimo ir valdymo reikalavimus.
2. Rizikos vertinimas ir valdymas vykdomas geriamojo vandens gavybos vietoms skirtuose požeminio vandens baseinuose, nustatytuose Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus įsakymu, geriamojo vandens tiekimo sistemose ir pastatų vidaus vandentiekio sistemose.
3. Aprašas skirtas užtikrinti, kad geriamojo vandens tiekimui, ruošimui ir paskirstymui būtų taikomas rizika grindžiamas požiūris, apimantis visą geriamojo vandens tiekimo grandinę – nuo geriamojo vandens gavybos vietai skirto požeminio vandens baseino, vandens gavybos, ruošimo, laikymo ir paskirstymo iki atitikties vietos.
4. Apraše vartojamos sąvokos:
4.1. Geriamojo vandens tiekimo grandinės rizika – pavojingo įvykio tikimybės ir tikėtinų jo padarinių sunkumo derinys.
4.2. Pavojingas įvykis – geriamojo vandens tiekimo grandinę galintis paveikti įvykis, dėl kurio atsiranda pavojus žmonių sveikatai, arba padėtis, kai geriamojo vandens tiekimo grandinėje nepavyksta pašalinti pavojaus žmonių sveikatai.
4.3. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
5. Aprašo reikalavimai taikomi geriamojo vandens gavybos vietoms skirtų požeminio vandens baseinų rizikos vertinimą ir valdymą bei geriamojo vandens tiekimo grandinės rizikos vertinimo ir valdymo priežiūrą vykdančioms valstybės institucijoms, geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, regioniniams viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, garantiniams geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams (toliau kartu – tiekėjai), pastatų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, o kai pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas, bendrojo naudojimo objektų valdytojams (bendrijos, jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys, savivaldybės paskirti administratoriai) (toliau – pastatų savininkai) ir pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams. Laivams, kuriuose gėlinamas jūros vanduo, vežami keleiviai ir tiekiamas geriamasis vanduo, taikomi Aprašo III ir IV skyriaus reikalavimai.
ii SKYRIUS
GERIAMOJO VANDENS GAVYBOS VIETOMS SKIRTŲ požeminio VANDENS BASEINŲ rizikos vertinimas ir valdymas
6. Geriamojo vandens gavybos vietoms skirtų požeminio vandens baseinų rizikos vertinimą atlieka Tarnyba. Geriamojo vandens gavybos vietoms skirtų požeminio vandens baseinų rizikos valdymą atlieka Aplinkos ministerija. Geriamojo vandens gavybos vietoms skirtų požeminio vandens baseinų rizikos vertinimas ir valdymo priemonių parinkimas pirmą kartą turi būti atlikti ne vėliau kaip iki 2027 m. liepos 12 d. ir turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas šešerius metus, o prireikus gali būti atnaujinami remiantis pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo nuostatas atlikto upių baseinų rajonų vertinimo rezultatais.
7. Geriamojo vandens gavybos vietoms skirtų požeminio vandens baseinų rizikos vertinimą sudaro:
7.1. geriamojo vandens gavybos vietoms skirtų požeminio vandens baseinų kartografavimas ir apibūdinimas, naudojant Žemės gelmių registre ir Valstybinėje geologijos informacinėje sistemoje saugomą informaciją, įskaitant ir erdvinius duomenis, apie požeminio vandens gavybos vietas, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas, nustatytas vadovaujantis Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-912 „Dėl Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir požeminio vandens išteklių įvertinimo ataskaitų duomenis apie žemėnaudą, vandeningųjų sluoksnių mitybos ir nuotėkio procesus;
7.2. pavojų žmonių sveikatai ir pavojingų įvykių geriamojo vandens gavybos vietoms skirtuose požeminio vandens baseinuose nustatymas ir rizikos, kurią jie galėtų kelti geriamojo vandens kokybei, vertinimas, įvertinant galimą riziką, dėl kurios požeminio vandens kokybė galėtų pablogėti tokiu mastu, kad tai galėtų kelti pavojų žmonių sveikatai;
7.3. geriamojo vandens gavybos vietoms skirtų požeminio vandens baseinų stebėsena, kurios metu tiriami:
7.3.1. Lietuvos higienos normoje HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma 24:2023) nustatyti geriamojo vandens mikrobiologiniai ir cheminiai rodikliai, Požeminio vandens telkinių būklės vertinimo kriterijų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-172 „Dėl Požeminio vandens telkinių būklės vertinimo kriterijų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, priede nurodyti teršalai ir 2022 m. sausio 19 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/679, kuriuo sudaromas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2020/2184 numatytas susirūpinimą keliančių medžiagų ir junginių žmonėms vartoti skirtame vandenyje stebėjimo sąrašo priede (toliau – Europos Komisijos sprendimas) nustatytos cheminės medžiagos, medžiagų grupės arba junginio (-ių) grupės;
7.3.2. konkrečiam požeminio vandens baseinui būdingi teršalai, natūraliai pasitaikančios medžiagos, nustatytos atliekant požeminio vandens išteklių įvertinimą, vadovaujantis Požeminio vandens išteklių aprobavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1-90 „Dėl Požeminio vandens išteklių aprobavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kitų geriamajam vandeniui reikšmingų teršalų, nustatytų pagal Aprašo 7.2 papunktį;
7.3.3. papildomai gali būti tiriamos medžiagos, nustatytos atsižvelgiant į ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringo, atlikto vadovaujantis Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“, rezultatus, atsižvelgiant į upių baseinų rajono vertinimo, atlikto vadovaujantis Vandens įstatymo nuostatomis, rezultatus ir atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos agentūros atlikto paviršinio vandens monitoringo, vykdomo pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, tiriant 2 priedo A dalyje nurodytas prioritetines medžiagas ir kai kuriuos kitus teršalus, rezultatus.
8. Tarnyba iš Aprašo 7.3 papunkčiuose nurodytų stebėsenos rezultatų atrenka medžiagas ar teršalus, kurie laikomi reikšmingais stebėsenos tikslais, atsižvelgiant į pavojus žmonių sveikatai ir pavojingus įvykius, nustatytus pagal Aprašo 7.2 papunktį.
9. Tiekėjai, kurie vykdo neparuošto vandens stebėseną, privalo kasmet informuoti Tarnybą, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis centras) apie stebimų rodiklių, medžiagų arba teršalų verčių kaitos tendencijas ir neįprastų kiekių ar koncentracijų atvejus.
10. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į pagal Aprašo 7 punktą atlikto rizikos vertinimo rezultatus, užtikrina, kad būtų taikomos šios geriamojo vandens gavybos vietoms skirtų požeminio vandens baseinų rizikos valdymo priemonės:
10.1. nustatytos ir įgyvendintos prevencinės priemonės geriamojo vandens gavybos vietoms skirtuose požeminio vandens baseinuose, kuriomis papildomos vandenų srities plėtros plane numatytos priemonės arba priemonės, kurių imtasi įgyvendinant vandenų srities plėtros planą;
10.2. nustatytos ir įgyvendintos poveikį mažinančios priemonės geriamojo vandens gavybos vietoms skirtuose požeminio vandens baseinuose, kuriomis papildomos vandenų srities plėtros plane numatytos priemonės arba priemonės, kurių imtasi įgyvendinant vandenų srities plėtros planą;
10.3. papildyta Valstybinė aplinkos monitoringo programa ir (arba) Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“, įtraukiant medžiagas ar teršalus, kurie patekę į geriamąjį vandenį galėtų kelti riziką žmonių sveikatai arba galėtų lemti nepriimtiną geriamojo vandens kokybės pablogėjimą ir kurių stebėsena iki jų aptikimo nebuvo vykdoma.
11. Tarnyba pagal Aprašo 7 ir 8 punktus parengtą informaciją skelbia Tarnybos interneto svetainėje. Duomenys, nurodyti Aprašo 7.1 papunktyje, teikiami vadovaujantis Žemės gelmių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo įgyvendinimo“, VII skyriuje nustatyta tvarka ir vadovaujantis Valstybinės geologijos informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1-107 „Dėl Valstybinės geologijos informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, V skyriuje nustatyta tvarka.
12. Tiekėjai, atsižvelgdami į geriamojo vandens gavybos vietoms skirtų požeminio vandens baseinų rizikos vertinimo rezultatus, kurie prieinami pagal Aprašo 11 punkto nustatytą tvarką ir į neparuošto vandens stebėsenos rezultatus (jeigu tokią stebėseną tiekėjai vykdo), gali sumažinti tam tikro geriamojo vandens rodiklio stebėsenos vykdymo dažnumą arba išbraukti šį rodiklį iš tiekėjų stebimų pagal Higienos normos 24:2023 nuostatas rodiklių sąrašo, neįtraukdami šio rodiklio į geriamojo vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimą, su sąlyga, kad:
12.1. tai nėra pagrindinis rodiklis, kaip tai suprantama pagal Higienos normos 24:2023 24 punkto nuostatas;
12.2. nėra jokio pagrįstai numatyti galimo veiksnio, kuris galėtų sukelti geriamojo vandens kokybės pablogėjimą.
13. Tiekėjai suderina su Priežiūros tarnyba stebėsenos programoje numatyto rodiklio stebėsenos vykdymo dažnumo sumažinimą arba šio rodiklio išbraukimą iš stebimų rodiklių sąrašo, kaip nurodyta Aprašo 12 punkte. Tarnyba užtikrina tinkamą šio rodiklio stebėseną, atlikdama geriamojo vandens gavybos vietoms skirtų požeminių vandens baseinų rizikos vertinimo peržiūrą, o Aplinkos ministerija – tinkamą rizikos valdymo peržiūrą, kaip numatyta Aprašo 6 punkte.
14. Tarnyba ne vėliau kaip iki 2027 m. liepos 12 d. parengia, o vėliau – kas šešerius metus atnaujina duomenų rinkinį, kuriame pateikiama informacija apie pagal Aprašo 7 punktą atlikto geriamojo vandens gavybos vietoms skirtų požeminio vandens baseinų rizikos vertinimą. Aplinkos ministerija ne vėliau kaip 2027 m. liepos 12 d. parengia, o vėliau – kas šešerius metus atnaujina duomenų rinkinį, kuriame pateikiama glausta informacija apie pagal Aprašo 10 punkte nurodytas rizikos valdymo priemones ir pasiektą pažangą. Aplinkos ministerija ir Tarnyba užtikrina, kad šiame punkte nurodyti duomenų rinkiniai būtų prieinami visuomenei, Europos Komisijai, Europos aplinkos agentūrai ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui.
iiI SKYRIUS
geriamojo vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimas ir valdymas
15. Geriamojo vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimą ir valdymą atlieka tiekėjas.
16. Geriamojo vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimą sudaro:
16.1. geriamojo vandens tiekimo sistemos nuo vandens gavybos vietos, geriamojo vandens ruošimo, laikymo ir paskirstymo iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos (toliau – įvadas) aprašymas;
16.2. atsižvelgimas į geriamojo vandens gavybos vietoms skirtų požeminio vandens baseinų pagal Aprašo 7 punktą atlikto rizikos vertinimo rezultatus ir Aprašo 10 punkte nurodytas rizikos valdymo priemones;
16.3. pavojų žmonių sveikatai ir pavojingų įvykių geriamojo vandens tiekimo sistemoje nustatymas;
16.4. pavojų žmonių sveikatai ir pavojingų įvykių geriamojo vandens tiekimo sistemoje rizikos įvertinimas, atsižvelgiant į riziką, kylančią dėl klimato kaitos, nuotėkio ir nesandarių vamzdžių.
17. Tiekėjai, remdamiesi pagal Aprašo 16 punktą atlikto geriamojo vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimo rezultatais, privalo:
17.1. nustatyti ir įgyvendinti rizikos geriamojo vandens tiekimo sistemoje valdymo priemones, skirtas pagal Aprašo 16 punktą atliktos rizikos vertinimo metu nustatytos rizikos, kuri galėtų pabloginti geriamojo vandens saugą ir kelti pavojų žmonių sveikatai, prevencijai ir poveikiui sumažinti;
17.2. nustatyti ir įgyvendinti vandens tiekimo sistemos kontrolės priemones, kuriomis papildomos priemonės, kurios numatytos arba kurių imtasi pagal Aprašo 10.1 papunktį, siekiant sumažinti riziką vandens gavybos vietoms skirtuose vandens baseinuose, kuri galėtų pabloginti geriamojo vandens saugą ir kokybę;
17.3. parengti ir įgyvendinti pagal geriamojo vandens tiekimo pobūdį pritaikytą sistemos veiklos stebėsenos programą vadovaujantis Higienos normos 24:2023 17.5 papunkčio reikalavimais;
17.4. užtikrinti, kad tais atvejais, kai atliekama geriamojo vandens dezinfekcija, būtų patvirtintas atliekamos dezinfekcijos veiksmingumas, kad užterštumas šalutiniais dezinfekcijos produktais būtų kuo mažesnis, nesumažinant dezinfekcijos veiksmingumo ir kad paruoštas geriamasis vanduo atitiktų Geriamojo vandens įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Higienos normos 24:2023 7, 9 ir 10 punktų nuostatas;
17.5. vadovaujantis Geriamojo vandens įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. D1-75/V-330 „Dėl Geriamojo vandens ruošimo cheminių medžiagų ir filtravimo priemonių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ bei šiuo Aprašu, užtikrinti, kad paruoštame vandenyje užterštumas geriamojo vandens ruošimo cheminėmis medžiagomis būtų kuo mažesnis ir kad geriamojo vandens ruošimo cheminių medžiagų likučiai geriamajame vandenyje nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir kad šių medžiagų likučių rodiklių vertės neviršytų Higienos normoje 24:2023 nustatytų rodiklių ribinių verčių (toliau – ribinė vertė) ir tikrinti, ar paruoštas geriamasis vanduo atitinka reikalavimus ribinėms vertėms, o prireikus – pritaikyti jo ruošimą;
17.6. vadovaujantis Geriamojo vandens įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis bei ribinių verčių reikalavimais, įsigyti ir naudoti tik tokias su geriamuoju vandeniu besiliečiančias medžiagas bei gaminius, skirtus naudoti naujose arba, jeigu atliekami remonto ar rekonstrukcijos darbai, esamose geriamojo vandens tiekimo sistemose, įrenginiuose ar jų komponentuose, kurie atitinka Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus šioms medžiagoms ir gaminiams.
18. Tiekėjai, atsižvelgdami į geriamojo vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimo rezultatus, rengia ir derina su Priežiūros tarnyba geriamojo vandens stebėsenos programas, kuriose gali sumažinti rodiklio stebėsenos dažnumą arba išbraukti rodiklį iš stebimų rodiklių, išskyrus Higienos normos 24:2023 24 punkte nurodytus pagrindinius rodiklius, sąrašo, jei dėl to nebus pakenkta geriamojo vandens kokybei ir kai:
18.1. rodiklis neaptinkamas neparuoštame vandenyje, atsižvelgiant į geriamojo vandens gavybos vietoms skirtų požeminio vandens baseinų rizikos vertinimo rezultatus ir (arba) rodiklis susijęs su geriamojo vandens ruošimo arba dezinfekcijos metodu, kurio tiekėjas nenaudoja;
18.2. tenkinami Higienos normos 24:2023 46 punkto reikalavimai.
19. Tiekėjai, atsižvelgdami į geriamojo vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimo rezultatus ir Aprašo 11 punkto nustatyta tvarka Tarnybos paskelbtą informaciją, privalo išplėsti geriamojo vandens rodiklių, kurių stebėsena vykdoma pagal Higienos normos 24:2023 reikalavimus, sąrašą arba padidinti stebėsenos vykdymo dažnumą, kai:
19.1. rodiklis aptinkamas neparuoštame vandenyje, atsižvelgiant į geriamojo vandens gavybos vietoms skirtų požeminio vandens baseinų rizikos vertinimo rezultatus;
19.2. tenkinami Higienos normos 24:2023 45 punkto reikalavimai.
20. Geriamojo vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Higienos normoje 24:2023 nurodytais indikatoriniais, mikrobiologiniais, cheminiais rodikliais ir Europos Komisijos sprendimu nustatytais rodikliais bei šiems rodikliams nustatytomis vertėmis ir ribinėmis vertėmis. Papildomai rekomenduojama vadovautis standartu LST EN-15975-2 „Geriamojo vandens tiekimo saugumas. Rizikos ir krizių valdymo gairės. 2 dalis. Rizikos valdymas“.
21. Tiekėjai privalo atlikti geriamojo vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimą ir valdymą pirmą kartą iki 2029 m. sausio 12 d. ir ne rečiau kaip kas šešerius metus jį peržiūrėti ir prireikus atnaujinti. Tiekėjai, atlikę geriamojo vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimą, privalo parengti jo ataskaitą ir ją pateikti Priežiūros tarnybai kartu su teikiamomis derinti geriamojo vandens stebėsenos programomis. Ataskaitos išvados Aprašo 18.1, 18.2, 19.1, 19.2 papunkčiuose nustatytais atvejais turi būti pagrįstos Tarnybos interneto svetainėje skelbiama informacija, pridedant nuorodą į duomenų, kuriais grindžiamos išvados, šaltinį.
IV SKYRIUS
pastatų vidaus vandentiekio sistemų rizikos vertinimas
22. Pastatų savininkai atlieka pastatų vidaus vandentiekio sistemų (toliau – sistemos) rizikos vertinimą. Šis rizikos vertinimas apima sistemų ir su jomis susijusių gaminių bei medžiagų potencialios rizikos bendrą analizę, patikrinimą, ar yra potenciali rizika, kuri gali daryti poveikį geriamojo vandens saugai ten, kur jis bėga iš čiaupų, naudojamų geriamajam vandeniui. Fiziniams asmenims priklausančių gyvenamosios paskirties pastatų savininkams šiame punkte nurodytas reikalavimas atlikti rizikos bendrąją analizę netaikomas.
23. Jeigu pastatų, kuriuose yra prioritetinės patalpos (toliau – prioritetinės patalpos), nustatytos Aprašo 26 punkte, savininkai (toliau – prioritetinių patalpų savininkai), remdamiesi pagal Aprašo 22 punktą atlikto rizikos vertinimo rezultatais nustato, kad yra konkreti rizika geriamojo vandens saugai ir žmonių sveikatai, rengia stebėsenos planus ir vykdo stebėseną dėl atitikties Higienos normoje 24:2023 nustatytoms Legionella bakterijų ir švino geriamajame vandenyje ribinėms vertėms.
24. Jeigu pastatų savininkai, remdamiesi pagal Aprašo 22 punktą atlikto rizikos vertinimo rezultatais, padaro išvadą, kad pastatų vidaus vandentiekio sistemos arba su jomis susiję gaminiai ir medžiagos kelia riziką žmonių sveikatai, arba pagal Aprašo 23 punktą vykdytos stebėsenos metu nustato, kad yra rizika viršyti Higienos normoje 24:2023 nustatytas Legionella bakterijų ir (arba) švino geriamajame vandenyje ribines vertes, privalo imtis priemonių rizikai sumažinti arba pašalinti. Prioritetinių patalpų savininkams, priemonių dėl Legionella bakterijų rizikos sumažinimo arba pašalinimo imtis privaloma. Pastatų, kuriuose nėra prioritetinių patalpų, nurodytų Aprašo 26 punkte, savininkams, priemonių dėl Legionella bakterijų rizikos sumažinimo ar pašalinimo imtis rekomenduojama. Šiame Aprašo punkte įvardytos priemonės vykdomos pagal Aprašo 27–32 punktuose nustatytus reikalavimus.
25. Pirmą kartą pastatų sistemų rizikos vertinimas pagal Aprašo 22 punktą turi būti atliktas ne vėliau kaip iki 2028 m. liepos 12 d. ir kas šešerius metus turi būti peržiūrėtas, o prireikus atnaujintas.
26. Prioritetinių patalpų sąrašas, kuriose turi būti atliekama sistemų stebėsena pagal Aprašo 24 punktą:
26.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigos;
26.2. stacionarios suaugusiųjų ir vaikų globos ir slaugos įstaigos;
26.4. apgyvendinimo įstaigos;
26.5. pramogų ir laisvalaikio įstaigos, kurių lankytojai ir (arba) darbuotojai vartoja geriamąjį vandenį iš šių įstaigų vidaus vandentiekio sistemų ir (arba) kur naudojama įranga, dėl kurios gali atsirasti smulkių vandens dalelių ore, kurias galėtų įkvėpti lankytojai ir (arba) darbuotojai;
26.6. maisto tvarkymo subjektai, kurie naudoja geriamąjį vandenį maisto ruošimui;
26.7. sveikatingumo paslaugas teikiančios įmonės, sporto klubai, baseinai, pirtys.
27. Atliekant Aprašo 22 punkte nurodytą rizikos, susijusios su švinu, vertinimą, pastatų, pastatytų iki 1940 m., savininkai surenka istorinę pastato statybos ir rekonstrukcijos (remonto) informaciją, susijusią su sistemomis bei jų gamyboje ar eksploatacijoje naudotomis medžiagomis, kurių sudėtyje galimai buvo švino, arba atlieka atitinkamą vandentiekio sistemų ekspertinį vertinimą. Pastatų savininkai, nustatę, kad švinas galimai buvo naudotas gaminant sistemą, ją įrengiant, remontuojant arba eksploatuojant, privalo organizuoti geriamojo vandens tyrimus (prieš tai nenuleidus vandens) iš čiaupo, į kurį geriamasis vanduo teka iš sistemos zonos, kurioje gali būti švino, ir iš vandentiekio įvado. Nesant galimybės surinkti duomenis dėl švino, istorinio naudojimo pastatų savininkai organizuoja geriamojo vandens tyrimus vandenyje iš visų čiaupų, iš kurių tekantis geriamasis vanduo naudojamas maistui.
28. Vadovaudamiesi pagal Aprašo 22 punktą atlikto rizikos vertinimo rezultatais, pastatų savininkai didelę riziką dėl švino nustato, kai jo rodiklio vertė viršija ribinę vertę, vidutinę riziką – kai švino rodiklio vertė yra mažesnė negu ribinė vertė, bet didesnė negu geriamojo vandens įvade į pastatą arba didesnė už tiekėjo viešai skelbiamą rodiklio vertę.
29. Pastatų savininkai, pagal Aprašo 28 punkto reikalavimus nustatę didelę riziką, privalo sudaryti švino šalinimo iš sistemų planą ir užtikrinti saugaus geriamojo vandens maistui tiekimą vartotojams iki tol, kol švino rodiklio vertė neviršys ribinės vertės. Pastatų savininkai, pagal Aprašo 28 punkto reikalavimus nustatę vidutinę riziką, esant poreikiui parengia švino šalinimo iš sistemų planą. Prioritetinių patalpų savininkai privalo sudaryti sistemos stebėsenos dėl švino geriamajame vandenyje planą ir vykdyti šią stebėseną, jeigu pagal Aprašo 28 punkto reikalavimus nustatyta didelė ar vidutinė rizika dėl švino geriamajame vandenyje.
30. Pastatų savininkai, vykdydami Aprašo 22 punkte nurodytą rizikos vertinimą, susijusį su Legionella bakterijomis, parengia Legionella bakterijų šalinimo iš sistemų planą. Pastatų savininkai, vykdydami šiuos planus, atlieka:
30.1. karšto ir šalto vandens sistemų įvertinimą, nustatydami Legionella bakterijų paplitimo rizikos zonas, kuriose galimai susidaro ypač palankios sąlygos mikroorganizmams veistis (vandens temperatūra nuo 20 °C iki 45 °C ir (arba) vandens tėkmė vandentiekyje minimali) (toliau – zonos);
30.2. matuoja karšto ir šalto vandens temperatūrą čiaupuose, į kuriuos vanduo atiteka iš zonų;
30.3. įvertina atliktų Legionella bakterijų geriamajame vandenyje tyrimų duomenis;
30.4. įvertina informaciją apie legioneliozės atvejus prioritetinėse patalpose.
31. Geriamojo vandens mėginiai tyrimams dėl Legionella bakterijų pastatų sistemose imami iš artimiausių zonoms čiaupų, reprezentatyviose sisteminio Legionella bakterijų poveikio vietose arba abiejose vietose.
32. Pastatų savininkai, rizikos vertinimo metu nustatę zonas, kuriose karšto ir šalto vandens temperatūra yra palanki Legionella bakterijoms daugintis ir (arba) Legionella bakterijų augimas zonose buvo nustatytas anksčiau ir (arba) yra nustatyta legioneliozės atvejų pastate (patalpose), nedelsdami organizuoja Legionella bakterijų tyrimą ir parengia rizikos valdymo priemonių planą.
33. Pastatų savininkai nedelsdami taiko rizikos valdymo priemones, jei Legionella bakterijų rodiklio vertė geriamajame vandenyje viršija ribinę vertę. Nacionalinis centras perengia ir skelbia savo interneto svetainėje rekomendacijas dėl papildomų Legionella bakterijų rizikos valdymo priemonių.
34. Pastatų savininkai rengia pastatų sistemų rizikos vertinimų, atliktų pagal Aprašo 22 punktą, ataskaitas. Ataskaitų reikalavimai dėl Legionella bakterijų ir švino pateikti Aprašo priede.
35. Pastatų savininkai rizikos vertinimų, atliktų pagal Aprašo 22 punktą, ataskaitas pateikia Nacionaliniam centrui. Pirmą kartą šias ataskaitas privalo pateikti ne vėliau kaip iki 2028 m. spalio 12 d., vėliau – kas šešerius metus iki einamųjų metų spalio 12 d.
36. Prioritetinių patalpų savininkai pagal Aprašo 23 punktą parengia stebėsenos planus pirmą kartą ne vėliau kaip iki 2028 m. liepos 12 d. ir peržiūri ne rečiau kaip kas šešerius metus. Stebėsenos planai gali būti koreguojami anksčiau, jei rizikos vertinimas atliekamas anksčiau ar dažnesniu periodiškumu, jeigu nustatoma rizika atlikus rizikos vertinimą pagal Aprašo 22 punktą.
37. Pastatų savininkai teikia Nacionaliniam centrui ataskaitas su informacija apie priemones, kurių imtasi pagal Aprašo 24 punktą, įskaitant informaciją apie priemonių, kurių imtasi įgyvendinti iš švino pagamintiems esamų pastatų vidaus vandentiekio sistemų komponentams pakeisti, rūšį ir pasiektą pažangą. Prioritetinių patalpų savininkai teikia Nacionaliniam centrui švino ir Legionella bakterijų stebėsenos ataskaitas. Pirmą kartą šiame Aprašo punkte įvardytos ataskaitos pateikiamos ne vėliau kaip iki 2028 m. spalio 12 d., vėliau – kas šešerius metus iki einamųjų metų spalio 12 d. už ataskaitinį šešerių metų laikotarpį.
38. Nacionalinis centras ne vėliau kaip iki 2029 m. sausio 12 d. parengia, o vėliau – kas šešerius metus atnaujina duomenų rinkinį, kuriame pateikiama informacija pagal atliktą pastatų sistemų rizikos vertinimą, kurioje pateikiami šie duomenys:
38.1. informacija apie vykdytos stebėsenos pagal Aprašo 23 punktą rezultatus prioritetinėse patalpose, kuriose atliekant bendrą analizę buvo nustatyta konkreti rizika geriamojo vandens kokybei ir žmonių sveikatai;
38.2. informacija apie priemones, kurių imtasi nustačius konkrečią riziką geriamojo vandens kokybei ir žmonių sveikatai, įskaitant informaciją apie švino šalinimo iš sistemų priemonių rūšį ir pasiektą pažangą.
39. Siekiant sumažinti su pastatų sistemomis susijusią riziką pagal poreikį turi būti imamasi šių priemonių:
39.1. Nacionalinis centras skelbia savo interneto svetainėje rekomendacijas pastatų savininkams atlikti pastatų vidaus vandentiekio sistemos rizikos vertinimą;
39.2. pastatų savininkai informuoja viešųjų ir privačiųjų patalpų naudotojus ir savininkus apie priemones, kuriomis siekiama pašalinti arba sumažinti geriamojo vandens Higienos normos 24:2023 reikalavimų neatitikties riziką, kylančią dėl pastatų vidaus vandentiekio sistemos;
39.3. pastatų savininkai teikia rekomendacijas vartotojams apie geriamojo vandens vartojimo bei naudojimo sąlygas ir apie galimus veiksmus, padedančius išvengti tos rizikos pasikartojimo;
39.4. Nacionalinis centras savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie tai, kad įmonių ir organizacijų, dirbančių su pastatų vidaus vandentiekio sistemomis ir montuojančių pastatuose statybos produktus ir medžiagas, skirtas liestis su geriamuoju vandeniu, darbuotojai privalo būti išklausę privalomo higienos įgūdžių mokymo kursus, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-69 „Dėl Privalomųjų pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų ir atestavimo tvarkos aprašo ir Asmenų, kuriems privalomas sveikatos ir (ar) pirmosios pagalbos mokymas, profesijų ir veiklos sričių sąrašo, mokymo programų kodų ir mokymo periodiškumo patvirtinimo“ nustatytą tvarką.
39.5. Nacionalinis centras, siekdamas užkirsti kelią galimiems legioneliozės protrūkiams ir juos likviduoti, vertina, ar Legionella bakterijų rizikos valdymo priemonių plane nurodytos Legionella bakterijų kontrolės ir valdymo priemonės yra proporcingos rizikos vertinimo metu nustatytai rizikai;
39.6. pastatų savininkai, jei tai ekonomiškai ir techniškai įmanoma, įgyvendina priemones iš švino pagamintiems esamų pastatų sistemų komponentams pakeisti.
40. Nacionalinis centras užtikrina, kad Aprašo 38 punkte nurodytas duomenų rinkinys būtų prieinamas visuomenei, Europos Komisijai, Europos aplinkos agentūrai ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui.
