LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO IR JO TEIKĖJŲ VEIKLOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMO EKSPERIMENTINĖS METODIKOS PATVIRTINIMO 

2018 m. kovo 5 d. Nr. V-215

Vilnius

Siekdama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 2.2.2 darbo „Neformaliojo švietimo plėtra, didinant jo įvairovę, prieinamumą ir gerinant kokybę“ 5 ir 6 punktus ir atsižvelgdama į Prienų, Plungės, Ukmergės, Utenos, Tauragės rajonų savivaldybių ir Visagino savivaldybės administracijų sutikimus dalyvauti bandomajame Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo projekte:

1. T v i r t i n u Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo eksperimentinę metodiką (pridedama).

2. R e k o m e n d u o j u, kad šio įsakymo 1 punktu patvirtinta Neformaliojo vaikų švietimo kokybės ir jo teikėjų veiklos užtikrinimo eksperimentinė metodika 2018 metais būtų išbandyta šiose savivaldybėse:

2.1. Prienų r. savivaldybėje;

2.2. Plungės r. savivaldybėje;

2.3. Ukmergės r. savivaldybėje;

2.4. Utenos r. savivaldybėje;

2.5. Tauragės r. savivaldybėje;

2.6. Visagino savivaldybėje.

Švietimo ir mokslo ministrė                                                                                 Jurgita Petrauskienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2018 m. kovo 5 d.

įsakymu Nr. V-215

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO IR JO TEIKĖJŲ VEIKLOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMO EKSPERIMENTINĖ METODIKA

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1. Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo eksperimentinės metodikos (toliau – Metodika) paskirtis – padėti neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykloms ir neformaliojo vaikų švietimo teikėjams (toliau kartu – NVŠ teikėjai), savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms (dalyvių susirinkimams) užtikrinti neformaliojo vaikų švietimo programų (toliau – NVŠ programų) kokybę, kurti ir plėtoti NVŠ programų kokybės kultūrą, didinant jų įvairovę ir dalyvaujančių vaikų skaičių.

2.  Metodika reglamentuoja šių NVŠ kokybės užtikrinimo elementų taikymą: NVŠ stebėseną, veiklos įsivertinimą ir išorinį vertinimą. 

3.  Metodika yra rekomendacinio pobūdžio, kuria remdamiesi:

3.1. NVŠ teikėjai, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimai) ir Švietimo ir mokslo ministerija vykdo NVŠ stebėseną;

3.2. NVŠ teikėjai ir / ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimas) pagal kompetenciją rengia ir taiko įsivertinimo, išorinio vertinimo metodikas, kitus NVŠ programų kokybės užtikrinimo elementus.

II SKYRIUS

Neformaliojo vaikų švietimo stebėsena

4.  NVŠ stebėsenos tikslas – nustatyti NVŠ būklę, analizuoti, prognozuoti jos kaitą  bei vertinti vykdomų priemonių įtaką NVŠ tikslams ir švietimo strateginiams tikslams pasiekti, taip pat planuoti galimas intervencijas NVŠ kokybei gerinti.

5.    NVŠ stebėsenai vykdyti naudojami Mokinių registro, Švietimo ir mokslo institucijų registro, Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registro, Pedagogų registro, kitų registrų ir informacinių sistemų, apklausų ir tyrimų duomenys.

6.  NVŠ stebėsena atliekama nacionaliniu ir savivaldybės lygmenimis, analizuojant savivaldybių NVŠ rodiklius (Metodikos 1 priedas), kurie vertinami kiekvienų metų spalio 1 d. ir kovo 1 d., o jų duomenys kaupiami Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (ŠVIS) ir yra prieinami viešai. Remiantis šiais duomenimis, analizuojama, kaip įgyvendinami Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos, patvirtintos 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos rodikliai, planuojama švietimo pagalba ir būtinos intervencijos.

7.      NVŠ teikėjų veiklos stebėseną rekomenduojama vykdyti savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) nustatyta tvarka. 

III SKYRIUS

Neformaliojo vaikų švietimo teikėjų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas

8.  NVŠ teikėjų veiklos įsivertinimu ar išoriniu vertinimu siekiama nustatyti vaikų ugdymo kokybę, ugdymo aplinkos tinkamumą, mokytojų ir vadovų kompetencijas.

9.  Įsivertinimas ir išorinis vertinimas vykdomas šiose srityse: pasiekimai ir pažanga, ugdymo organizavimas, ugdymo aplinka, lyderystė ir vadyba, jos vertinamos pagal Neformaliojo vaikų švietimo teikėjų veiklos kokybės rodiklių įsivertinimo ir išorinio vertinimo formą (Metodikos 2 priedas).

10.  NVŠ teikėjams veiklos įsivertinimą rekomenduojama atlikti kasmet pagal Metodikos 2 priede pateiktą formą. 

11.  Išorinį NVŠ teikėjų vertinimą rekomenduojama vykdyti po įsivertinimo, remiantis Metodikos 2 priedu ir ne rečiau kaip kas 5-eri metai.

12.  Pirmą kartą NVŠ teikėjų išorinį vertinimą siūloma atlikti pagal visus Metodikos 2 priede nurodytus kokybės rodiklius. Vertinant pakartotinai, gali būti atliekamas vienos ar kelių sričių išorinis vertinimas ar vertinama pagal tikslingai pasirinktus rodiklius.

13.  Išoriniam vertinimui atlikti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) sudaro 3–5 narių Išorinio vertinimo grupę (toliau – Vertinimo grupė), kurios nariai vadovaujasi Neformaliojo vaikų švietimo veiklos kokybės išorinių vertintojų etikos principais (Metodikos 3 priedas). Rekomenduojama, kad mažiausiai vienas iš Vertinimo grupės narių (Vertinimo grupės vadovas) būtų išorės vertintojas, atrinktas ir atestuotas pagal Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo išorės vertintojų atrankos ir atestavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-322 „Dėl Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo išorės vertintojų atrankos ir atestavimo taisyklių patvirtinimo“ ir  įgijęs NVŠ kokybės vertinimo kompetencijų NVŠ vertintojų mokymuose. Kiti Vertinimo grupės nariai gali būti savivaldybės specialistai, NVŠ konsultantai, švietimo institucijų atstovai ir pan. Pageidautina, kad vertinant mokyklas, vykdančias formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, Vertinimo grupėje būtų asmenys, turintys vertinamos NVŠ krypties išsilavinimą.

14.  Išorinio vertinimo metu analizuojami NVŠ teikėjų įsivertinimo ir kt. dokumentai, vykdomi pokalbiai su vaikais, tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais, vadovais. Ugdymo proceso stebėjimas rekomenduojamas tuo atveju, jei Vertinimo grupės išvados ženkliai nesutampa su institucijos NVŠ veiklos įsivertinimo išvadomis. Sprendimą dėl ugdymo proceso stebėjimo priima Vertinimo grupė.

15.  Vertinimo grupė NVŠ kokybės vertinimo rezultatus fiksuoja Metodikos 2 priede ir NVŠ teikėjui ir jo savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui) pateikia siūlymus NVŠ kokybei gerinti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas nusimato švietimo pagalbos priemones NVŠ teikėjo veiklos kokybei gerinti.

16.  NVŠ teikėjas viešai skelbia informaciją apie atliktą išorinį vertinimą, nurodo 5 geriausius NVŠ kokybės rodiklius ir 3 rodiklius, kuriuos planuoja tobulinti, taip pat planuoja ir įgyvendina priemones NVŠ kokybei gerinti.

17.  NVŠ teikėjų, kurių vykdomos NVŠ programos nėra finansuojamos savivaldybės ar valstybės biudžeto, NVŠ kokybės išorinis vertinimas atliekamas, jei NVŠ teikėjas pageidauja ir pats finansuoja vertinimo procesą, taip pat, kai yra skundų dėl NVŠ teikėjo vykdomų programų kokybės.

18.  Informacija apie švietimo teikėjų NVŠ kokybės išorinį vertinimą kaupia ir analizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Remiantis NVŠ kokybės išorinio vertinimo duomenimis, planuojami ir finansuojami mokymai, kompetencijos tobulinimo projektai tiems NVŠ teikėjams, kurių veikla įvertinta ir nurodytos NVŠ kokybės sritys, rodikliai, kuriuos norėtų tobulinti; NVŠ teikėjai, kurių veiklos kokybės rodikliai įvertinti aukštu lygiu, kviečiami dalytis gerąja patirtimi su kitais NVŠ teikėjais.

19. Esant poreikiui, NVŠ kokybės būklei, kaitos tendencijoms ir galimoms intervencijoms numatyti planuojami ir atliekami nacionaliniai NVŠ srities tyrimai.

IV SKYRIUS

Baigiamosios nustatos

20.  Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) NVŠ teikėjų išorinį vertinimą gali vykdyti pagal savitas NVŠ kokybės užtikrinimo metodikas, neprieštaraujančias šios Metodikos nuostatoms.

21.  Išorės vertintojų NVŠ vertinimo kompetencijų mokymus finansuoja Švietimo ir mokslo ministerija.

22.  NVŠ teikėjų išorinio vertinimo išlaidas finansuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), Neformaliojo vaikų švietimo kokybės užtikrinimo eksperimentinės metodikos išbandymo metu – Švietimo ir mokslo ministerija.

_______________________

Neformaliojo vaikų švietimo ir

jo teikėjų veiklos kokybės

užtikrinimo eksperimentinės

metodikos

1 priedas

Savivaldybių neformaliojo vaikų švietimo rodikliai

Eil. Nr.	Neformaliojo vaikų švietimo rodiklio pavadinimas	NVŠ rodiklio paskirtis	Rodiklio skaičiavimo                aprašymas	Rodiklio duomenų šaltinis
1.	Tikslinėmis valstybės neformaliojo vaikų švietimo (toliau – NVŠ) lėšomis pasinaudojančių mokinių procentas	Prieinamumo	Mokinių, gaunančių NVŠ tikslines valstybės lėšas, procentas nuo bendro  savivaldybėje pagal bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių skaičiaus	Mokinių registras (toliau – MR)
2.	Savivaldybės lėšomis finansuojamose NVŠ programose dalyvaujančių mokinių procentas	Prieinamumo	Mokinių, dalyvaujančių NVŠ programose, finansuojamose savivaldybės lėšomis, procentas nuo bendro visų savivaldybėje pagal bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių skaičiaus	MR
3.	Bendrojo ugdymo mokyklų būrelius lankančių mokinių procentas	Prieinamumo	Mokinių, dalyvaujančių bendrojo ugdymo mokyklų vykdomose ir mokinio krepšelio lėšomis finansuojamose NVŠ būreliuose procentas nuo bendro visų savivaldybėje pagal bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių skaičiaus	MR
4.	Formalųjį švietimą papildančio ugdymo (toliau – FŠPU) programose dalyvaujančių mokinių procentas	Prieinamumo	Mokinių, dalyvaujančių FŠPU programose, procentas nuo bendro visų savivaldybėje pagal bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių skaičiaus	MR
5.	FŠPU programą baigusių mokinių procentas	Kokybės	Visą FŠPU programą baigusių mokinių procentas nuo bendro mokinių, besimokančių pagal FŠPU programas, savivaldybėje skaičiaus	MR
6.	NVŠ ir FŠPU programose dalyvaujančių 5–12 klasių mokinių procentas	Prieinamumo	NVŠ ir FŠPU programose dalyvaujančių 5–12 klasių mokinių procentas nuo visų NVŠ ir FŠPU programas savivaldybėje lankančių mokinių skaičiaus	MR
7.	Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir dalyvaujančių NVŠ ir FŠPU programose, procentas	Prieinamumo	Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ir dalyvaujančių NVŠ ir FŠPU programose, procentas nuo bendro savivaldybėje besimokančių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičiaus	MR
8.	Savivaldybės NVŠ ir FŠPU skiriamos lėšos, tenkančios vienam savivaldybės mokiniui	Prieinamumo	Visos savivaldybės NVŠ ir FŠPU skiriamų lėšų ir mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, santykis	MR, Savivaldybių apklausa
9.	Mokinių, dalyvavusių vasaros stovyklose, procentas	Prieinamumo	Mokinių, dalyvavusių vasaros stovyklose, procentas nuo visų savivaldybėje besimokančių mokinių skaičiaus	Savivaldybių apklausa
10.	Mokinių, dalyvaujančių NVŠ ir FŠPU programose, išskyrus muzikos ir sporto krypties programas, procentas	Įvairovės	Mokinių, dalyvaujančių kitų krypčių, nei muzikos ir sporto NVŠ ir FŠPU programose, procentas nuo visų krypčių NVŠ ir FŠPU programas savivaldybėje lankančių mokinių skaičiaus	MR
11.	Bendras NVŠ ir FŠPU programų krypčių skaičius savivaldybės įsteigtose NVŠ mokyklose	Įvairovės	Skaičiuojamas NVŠ ir FŠPU programų krypčių skaičius NVŠ mokyklose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybė	Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registras (toliau – KTPRR)
12.	NVŠ ir FŠPU programų, vykdomų bet kurio švietimo teikėjo savivaldybėje, krypčių skaičius	Įvairovės	Skaičiuojamas bendras NVŠ ir FŠPU programų krypčių skaičius savivaldybėje	KTPRR
13.	NVŠ kokybės užtikrinimas savivaldybėje	Kokybės	Rodiklio reikšmė 1, jei savivaldybėje veikia NVŠ kokybės užtikrinimo mechanizmai	Savivaldybių apklausa

Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo eksperimentinės metodikos

2 priedas

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO KOKYBĖS RODIKLIŲ  ĮSIVERTINIMO IR IŠORINIO VERTINIMO FORMA

RODIKLIS	RODIKLIO APRAŠYMAS	RODIKLIO ĮSIVERTINIMO/VERTINIMO PAGRINDIMAS
I.          PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS SRITIS
Ugdymosi tikslai, pasiekimai ir jų vertinimas *	1.  Ugdomos vaikų bendrosios ir profesinės kompetencijos. 2.  Vaikai ir tėvai žino planuojamus ugdymo tikslus ir rezultatus. 3. Teikėjas naudoja individualios vaiko pažangos, pasiekimų atpažinimo ir pažangos vertinimo sistemą. 4. Vaikui, baigusiam neformaliojo vaikų švietimo programą, išduodamas pažymėjimas, kuriame nurodomos jo įgytos kompetencijos.	(Įsivertinimo pagrindimas) Apibendrinamąjį įvertinimą rekomenduojama išreikšti trimis lygiais (aukštas / vidutiniškas / žemas)
		(Vertinimo pagrindimas) Apibendrinamąjį įvertinimą rekomenduojama išreikšti trimis lygiais (aukštas / vidutiniškas / žemas)
Asmenybės augimas, siejant ugdymą su gyvenimu *	1.    Vaikas geba išsikelti asmeninius tikslus, įgyja naujų gebėjimų bei vertybinių nuostatų. 2.    Ugdymo procesas planuojamas taip, kad vaikas galėtų pasidžiaugti savo pasiekimais, gebėtų įveikti nesėkmes.
Grįžtamasis ryšys *	1.  Teikėjas reguliariai planuoja ir vykdo refleksijas su vaiku apie ugdymo(si) eigą, pasiekimus bei pažangą. 2.  Teikėjas reguliariai aptaria vaiko ugdymo(si) eigą, pasiekimus bei pažangą su tėvais (globėjais / rūpintojais).
II.        UGDYMO ORGANIZAVIMO SRITIS
Mokytojo kvalifikacija ir nuolatinis tobulėjimas *	1.   1. Mokytojų kvalifikacija atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus. 2.  Mokytojai tikslingai tobulina bendrąsias ir specialiąsias (dalykines ir didaktines) kompetencijas.
Veiklų prieinamumas	1.  Nuolat vertinamas ugdymo paslaugų poreikis, koreguojama paslaugų pasiūla, užtikrinamas jų teritorinis prieinamumas. 2.  Sudarytos ugdymo galimybės vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, socialinę atskirtį patiriantiems ar rizikos grupės vaikams. 3.  Taikoma aiški ir lanksti paslaugų kainodara. 4.  Reguliariai atnaujinama ir patraukliai pateikiama informacija apie teikiamas švietimo paslaugas.
Ugdymo programa*	1.  Ugdymo programa yra nuosekli ir logiška, parengta vadovaujantis teisės aktais. 2.  Ugdymo programos atnaujinamos ar koreguojamos atsižvelgiant į kintančius poreikius. 3.  Ugdymo programoje numatytose veiklose vyrauja aktyvūs ugdymo metodai.
Personalo vadyba	1.  Mokytojų kaita vykdoma tiek, kiek būtina užtikrinti ugdymo poreikius. 2.  Aiški tvarka ir procedūros dėl mokytojų pavadavimo, darbuotojų paieškos ir įdarbinimo. 3.  Veikia darbuotojų motyvavimo ir kvalifikacijos tobulinimo skatinimo sistema, sudaromos sąlygos nuolatiniam mokytojų bendrųjų kompetencijų ugdymui. 4.  Veikia mechanizmai, užtikrinantys personalo patirties perdavimą ir potencialo panaudojimą.
Bendradarbiavimas ir bendravimas	1.  NVŠ teikėjai įtraukia bendruomenę, ypač tėvus (globėjus, rūpintojus) į veiklų planavimą. 2.  NVŠ teikėjas yra atviras bendradarbiavimui su kitais partneriais. 3.  Kartu su bendruomenės nariais nustatomas ugdymo priemonių, edukacinių aplinkų kūrimo poreikis 4.  Bendruomenė turi galimybę vertinti ugdymo paslaugų kokybę ir teikti pasiūlymus jai užtikrinti.
Ugdymo individualizavi mas *	1.  Mokytojas skatina ugdytinius išsikelti asmeninius tikslus ir atpažinti pažangą jų siekiant. 2.  NVŠ teikėjas turi ir vykdo programas, pritaikytas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. 3.  Ugdymo procesas yra individualizuotas ir lankstus, esant tam tikroms situacijoms gali vykti ne pagal išankstinį planą, tačiau veiklos dera su planuotu turiniu.
III.       UGDYMO(SI) APLINKOS SRITIS
Fizinė ugdymo(si) aplinka ir priemonės *	1.  Ugdymo erdvės yra saugios. 2.  NVŠ teikėjas turi ugdymo programų specifikai pritaikytas aplinkas. Jei patalpose vykdomos kelios programos, erdvės lengvai pritaikomos pagal programos specifiką. 3.  Ugdymui organizuoti turima reikalinga įranga ir priemonės, kurios atitinka programos turinį ir ugdytinių amžių. 4.  Patalpos pritaikytos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. 5.  Įrengtos poilsio ir bendravimo zonos. 6.  Vaikai patys dalyvauja kuriant ugdymo aplinką.
Psichologinė aplinka *	1.  Kuriama ir palaikoma vaiko emocinį ir intelektualinį ugdymą skatinanti aplinka. 2.  Vaikų, mokytojų ir vadovų tarpusavio santykiai grindžiami pagarba ir pasitikėjimu. 3.  Vaikas turi galimybę rodyti iniciatyvą, jaučiasi saugus ir pasitikintis savimi bei kitais, gali išreikšti savo nuomonę.
IV.       LYDERYSTĖS IR VADYBOS SRITIS
Vizija, misija, tikslai	1.  Teikėjo misija, vizija ir tikslai atliepia nacionalinius ir savivaldybės strateginius dokumentus bei teisės aktus, reglamentuojančius NVŠ nuostatas. 2.  Darbuotojai žino veiklos tikslus, pripažįsta ir prisiima atsakomybę už jų įgyvendinimą.
Duomenimis grįstas sprendimų priėmimas	1.  Tyrimų, anketų, į(si)vertinimo ir kt. duomenys naudojami veikloje, remiantis jais tobulinamos ir kuriamos naujos ugdymo programos, gerinama jų kokybė. 2.  Duomenys naudojami tobulinant NVŠ teikėjo strategiją, metinius veiklos planus. 3.  NVŠ teikėjo biudžetas ir materialiniai ištekliai tvarkomi skaidriai ir tikslingai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Pastaba. *(žvaigždute) pažymėti rodikliai yra privalomi, kiti – pasirenkami.

Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos

kokybės užtikrinimo eksperimentinės metodikos

3 priedas

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO VEIKLOS KOKYBĖS

IŠORINIŲ VERTINTOJŲ ETIKOS PRINCIPAI

1. Išoriniai vertintojai savo pareigas atlieka sąžiningai, savo vertinimus grindžia faktais, vengia nepagrįsto faktų interpretavimo.

2. Išoriniai vertintojai nešališki ir objektyvūs, jų vertinimo ataskaitoje pateikiamos tiek stipriosios, tiek silpnosios vertinamo NVŠ teikėjo pusės.

3.  Išoriniai vertintojai nėra ugdymo proceso dalyviai.

4. Išorinių vertintojų priimti, užfiksuoti ir ataskaitoje pateikti vertinimai priimami kolektyviai, bendrai susitarus, neišskiriant kurio nors vieno nario nuomonės.

5. Išoriniai vertintojai išlaiko pagarbą žmogui ir jo pasirinkimams religiniais, rasiniais, nacionaliniais, socialinės padėties ir kitais panašiais klausimais; susilaiko nuo savo nuomonės reiškimo viešai apie konkrečių NVŠ teikėjų išorės vertinimo eigą ir rezultatus.

6. Išoriniai vertintojai vengia viešų ir privačių interesų konflikto. Vertintojai neatstovauja savo, savo šeimos, giminaičių, draugų ir kitų asmenų interesams, vertinant konkretų NVŠ teikėją. Jei išorinį vertintoją ir vertinamą NVŠ teikėją sieja buvę ar esami veiklos santykiai, jie privalo nurodyti savo ir asmenų, susijusių su jais santuokos, artimosios giminystės ryšiais, interesus ir atvejus.

7.  Išoriniai vertintojai pirmiausia paiso vertinamo NVŠ teikėjo interesų ir stengiasi sumažinti išorės vertinimo proceso sukeliamą įtampą.

8.  Išoriniai vertintojai saugo visų duomenų konfidencialumą, o visą vertinimo metu gautą medžiagą ir informaciją naudoja tik vertinimo tikslais ir neskleidžia jos nei vertinamo NVŠ teikėjo atstovams, nei kitiems suinteresuotiems asmenims.

9.  Išoriniai vertintojai negali priimti dovanų ir kitokių prielankumo ženklų ar paslaugų, jeigu tai daroma siekiant paveikti išorės vertinimo rezultatus.

_____________________________________________