LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 7 D. ĮSAKYMO NR. 1K-357 „DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 26-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. gruodžio 23 d. Nr. 1K-465
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 1K-357 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 26-ojo standarto patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 26-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO
2. N u s t a t a u, kad:
2.1. Šis įsakymas taikomas finansinių ataskaitų rinkiniams, sudaromiems už 2016 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius;
2.2. Šiuo įsakymu nauja redakcija išdėstyto 26-ojo VSAFAS 41 punkto nuostatos sudarant finansinių ataskaitų rinkinius už 2016 metus tuo atveju, kai valstybinės žemės pardavėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, taikomos taip:
2.2.1. savivaldybių iždų apskaitoje 2016 m. gruodžio 31 d. gautinų sumų už parduotą valstybinę žemę, su jomis susijusių gautinų palūkanų ir delspinigių likutis nurašomas, o valstybės iždo apskaitoje jis pripažįstamas gautinomis sumomis, tai laikant apskaitos politikos keitimu;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2007 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-357
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2016 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1K-465
redakcija)
26-ASIS VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAS „FONDŲ APSKAITA IR FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS“
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 26-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Fondo apskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys“ (toliau – standartas) nustato fondų apskaitos ir finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo tvarką, sudėties bei turinio reikalavimus.
2. Standartu vadovaujasi šių fondų valdytojai ar tvarkytojai tvarkydami apskaitą ir sudarydami finansinių ataskaitų rinkinius:
2.2. mokesčių fondų tiek, kiek neprieštarauja 9-ajam viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartui „Mokesčių ir socialinių įmokų pajamos“ (toliau – 9-asis VSAFAS);
3. Standartas netaikomas:
3.1. fondams, kurie nepripažįstami viešojo sektoriaus subjektais. Šie fondai įtraukiami į kitų viešojo sektoriaus subjektų apskaitą pagal atskiras tų subjektų vykdomas programas ir rodomi šių subjektų finansinių ataskaitų rinkiniuose;
4. Rengiant fondo finansinių ataskaitų rinkinį, turi būti vadovaujamasi standartu ir kitais viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais (toliau – VSAFAS), kiek jie neprieštarauja šio standarto nuostatoms, išskyrus atvejus, kai šiame standarte nustatyta kitaip.
5. Šiame standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (toliau – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas), išteklių fondų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose VSAFAS.
II SKYRIUS
PAGRINDINIAI FONDŲ APSKAITOS TVARKYMO IR FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMO REIKALAVIMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDINIAI FINANSINIŲ ATASKAITŲ REIKALAVIMAI
6. Fondo apskaitą tvarko fondo valdytojas ar tvarkytojas atskirai nuo savo apskaitos pagal fondo valdytojo ar tvarkytojo patvirtintus individualų fondo sąskaitų planą ir fondo apskaitos politiką.
7. Į fondo finansines ataskaitas įtraukiamas tik fondo turtas, įsipareigojimai, finansavimo sumos, grynasis turtas, pajamos ir sąnaudos, tiesiogiai susiję su fondo funkcijų atlikimu ir patvirtintų sąmatų vykdymu.
8. Fondo metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro finansinės ataskaitos, nurodytos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.
9. Fondo finansinėms ataskaitoms taikomi žemesniojo lygio finansinių ataskaitų rinkinio reikalavimai, nustatyti 1-ajame VSAFAS „Informacijos pateikimas finansinių ataskaitų rinkinyje“, 2-ajame VSAFAS „Finansinės būklės ataskaita“, 3-iajame VSAFAS „Veiklos rezultatų ataskaita“ (toliau – 3-iasis VSAFAS), 4-ajame VSAFAS „Grynojo turto pokyčių ataskaita“ (toliau – 4-asis VSAFAS), 5-ajame VSAFAS „Pinigų srautų ataskaita“ (toliau – 5-asis VSAFAS), 6-ajame VSAFAS „Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas“ ir kituose VSAFAS, nustatančiuose informacijos pateikimą finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.
ANTRASIS SKIRSNIS
PAGRINDINIŲ FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS STRAIPSNIŲ PAAIŠKINIMAI
10. Ilgalaikis materialusis turtas, kuris naudojamas fondo tikslams įgyvendinti ir kurio naudojimo pajamos ir pardavimo rezultatas tektų fondui, yra registruojamas fondo apskaitoje ir rodomas fondo finansinės būklės ataskaitoje. Ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas, įvertinamas, registruojamas apskaitoje pagal 12-ojo VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ nuostatas. Fondo administravimo funkcijoms atlikti naudojamas ilgalaikis materialusis turtas registruojamas fondo tvarkytojo apskaitoje, jei tai nustatyta šio fondo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
11. Fondo apskaitoje registruojamas ilgalaikis finansinis turtas, kuris įsigytas iš fondo lėšų arba teisės į kurį įgyjamos dėl teisės aktų, reglamentuojančių fondo veiklą, nuostatų ir (arba) kurio naudojimo pajamos ir pardavimo rezultatas tektų fondui.
12. Straipsnyje „Ilgalaikis finansinis turtas“ rodoma:
13. Fondo trumpalaikis turtas gali apimti turtą, rodomą šiuose straipsniuose:
13.1. straipsnyje „Atsargos“ rodomos atsargos, ilgalaikis materialusis ir biologinis turtas, skirtas parduoti. Turtas, skirtas parduoti, fondo apskaitoje registruojamas pagal 8-ojo VSAFAS „Atsargos“ reikalavimus;
13.2. straipsnyje „Išankstiniai apmokėjimai“ rodomi fondo iš anksto atlikti mokėjimai už paslaugas, kurios bus suteiktos per 12 mėnesių nuo paskutinės einamojo ataskaitinio laikotarpio dienos;
13.3. straipsnyje „Per vienus metus gautinos sumos“ rodomos fondo:
13.4. straipsnis „Trumpalaikės investicijos“ apima trumpalaikius vertybinius popierius, trumpalaikius terminuotuosius indėlius, kitas trumpalaikes investicijas, įsigytas iš fondo lėšų, registruojamas fondo apskaitoje;
14. Finansinis turtas pripažįstamas, vertinamas, registruojamas apskaitoje ir rodomas finansinės būklės ataskaitoje pagal 17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ (toliau – 17-asis VSAFAS) nuostatas, išskyrus finansinio turto, nurodyto šio standarto 15 punkte, vertinimo atvejus.
15. Finansinis turtas, kuris pagal 17-ojo VSAFAS nuostatas turėtų būti vertinamas amortizuota savikaina, vertinamas įsigijimo savikaina šiais atvejais:
15.1. jei fondo apskaitoje pripažintas finansinis turtas susijęs su viešojo sektoriaus subjektu, kurio finansinių ataskaitų duomenys įtraukiami į tos pačios II konsolidavimo lygio viešojo sektoriaus subjektų grupės kaip fondas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį;
16. Turtas, kuriam taikomos vertinimo išimtys, nurodytos šio standarto 15 punkte, rodomas finansinės būklės ataskaitoje ir informacija apie jį atskleidžiama kaip finansinio turto, pagal 17-ojo VSAFAS nuostatas vertinamo amortizuota savikaina.
17. Straipsnyje „Finansavimo sumos“ rodomi iš valstybės, savivaldybės biudžetų, Europos Sąjungos, užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų arba iš kitų šaltinių perduoti pinigai ir (arba) nepiniginis turtas fondo tikslams įgyvendinti. Finansavimo sumos pripažįstamos, vertinamos, registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinės būklės ataskaitoje pagal 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ (toliau – 20-asis VSAFAS) ir pagal šio standarto 24 punkto nuostatas.
18. Straipsnyje „Ilgalaikiai įsipareigojimai“ rodomi:
19. Straipsnyje „Trumpalaikiai įsipareigojimai“ rodoma:
19.10. sukauptos mokėtinos sumos, atsiradusios vykdant fondo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas;
20. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai pripažįstami, vertinami, registruojami apskaitoje ir rodomi finansinės būklės ataskaitoje pagal 17-ojo VSAFAS nuostatas, išskyrus finansinių įsipareigojimų, nurodytų šio standarto 21 punkte, vertinimo atvejus, ir pagal 18-ojo VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“ nuostatas. Negrąžintinomis pripažintos paskolos iš viešojo sektoriaus subjektų pripažįstamos fondo gautomis finansavimo sumomis, o iš ne viešojo sektoriaus subjektų ‒ pajamomis.
21. Finansiniai įsipareigojimai, kurie pagal 17-ojo VSAFAS nuostatas turėtų būti vertinami amortizuota savikaina, vertinami įsigijimo savikaina šiais atvejais:
21.1. jei fondo apskaitoje pripažinti finansiniai įsipareigojimai susiję su viešojo sektoriaus subjektu, kurio finansinių ataskaitų duomenys įtraukiami į tos pačios II konsolidavimo lygio viešojo sektoriaus subjektų grupės kaip fondas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį;
TREČIASIS SKIRSNIS
PAGRINDINIŲ VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITOS STRAIPSNIŲ PAAIŠKINIMAI
23. Fondo finansavimo pajamomis pripažįstama fondo finansavimo sumų, gautų arba gautinų iš visų finansavimo sumų davėjų, dalis, panaudota per ataskaitinį laikotarpį patirtoms sąnaudoms kompensuoti.
24. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos finansavimo sumų dalis, pervesta į valstybės iždo sąskaitą, už kurią nereikės atsiskaityti ir jos grąžinti finansavimo sumų davėjui, pripažįstama valstybės iždo finansavimo pajamomis. Finansavimo sumų sumažėjimas dėl pripažinimo pajamomis pagal šio punkto nuostatas 20-ojo VSAFAS 4 priede parodomas skiltyje „Finansavimo sumų pergrupavimas“ ir informacija apie tai pateikiama aiškinamajame rašte, papildomai nurodant, kokios sumos ir kodėl nereikės grąžinti finansavimo sumų davėjui.
25. Straipsnyje „Mokesčių ir socialinių įmokų pajamos“ rodomos pajamos, kurias fondas gauna iš valstybės ar savivaldybės vardu surinktų mokesčių ir (arba) socialinių įmokų. Mokesčių ir socialinių įmokų pajamos pripažįstamos, įvertinamos, registruojamos apskaitoje ir rodomos veiklos rezultatų ataskaitoje pagal 9-ojo VSAFAS nuostatas.
26. Straipsnyje „Pagrindinės veiklos kitos pajamos“ iždai rodo rinkliavų ir kitas nei šio standarto 32.1 ir 33.1 papunkčiuose nurodytas pajamas, o kiti fondai ‒ įmokų, kitų nei socialinės įmokos, kurias perveda fondų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodyti įmokų mokėtojai, pajamas.
27. Pagrindinės veiklos kitos pajamos, kitos veiklos pajamos, finansinės ir investicinės veiklos pajamos pripažįstamos, įvertinamos, registruojamos apskaitoje ir rodomos veiklos rezultatų ataskaitoje pagal 10-ojo VSAFAS „Kitos pajamos“ nuostatas.
28. Fondo pajamomis nelaikomos:
28.1. sumos, kurias fondas apskaičiuoja, surenka ir privalomai perveda kitam subjektui. Tokiu atveju fondo apskaitoje registruojamos apskaičiuotos pajamos ir pervestinos pajamos;
28.2. tokios iš kitų subjektų gautos arba gautinos sumos, kurios neskirtos fondo lėšomis finansuojamoms funkcijoms, nurodytoms to fondo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, finansuoti. Fondo valdytojas ar tvarkytojas neatsakingas už tokių sumų apskaičiavimą, o atsakingas tik už jų surinkimą, perskirstymą ir pervedimą kitiems subjektams. Šis papunktis netaikomas iždams;
29. Fondo pagrindinės veiklos sąnaudas sudaro šios sąnaudų grupės:
30. Išmokos iš fondo pripažįstamos sąnaudomis tik tokia dalimi, kuria fondo tvarkytojo vertinimu tikėtina nebus išieškotos iš kitų subjektų. Tikimybę, kad išmokėtos sumos ar jų dalis bus išieškotos, gali pagrįsti užstatyto turto, laiduotojų ar kitų garantijų buvimo faktas, statistiniais duomenimis grįstas vertinimas, atsižvelgiant į anksčiau išieškotas sumas. Kitos pagrindinės veiklos sąnaudos tikslinamos pasikeitus išieškotinų sumų vertinimui vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais.
31. Pagrindinės veiklos sąnaudos rodomos pagal sąnaudų pobūdį, kaip nustatyta 3-iajame VSAFAS. Sąnaudos pripažįstamos, įvertinamos, registruojamos apskaitoje ir rodomos veiklos rezultatų ataskaitoje pagal 11-ąjį VSAFAS „Sąnaudos“ ir kitus sąnaudas reglamentuojančius VSAFAS.
32. Straipsnis „Kitos veiklos rezultatas“ rodo fondo kitos veiklos perviršį ar deficitą per ataskaitinį laikotarpį. Šis rezultatas apskaičiuojamas kaip visų kitos veiklos pajamų ir kitos veiklos sąnaudų, kurios vertinamos, registruojamos apskaitoje ir rodomos veiklos rezultatų ataskaitoje pagal atitinkamus VSAFAS, skirtumas:
32.1. prie kitos veiklos pajamų gali būti priskiriamos fondo turto naudojimo pajamos, atsargų, nematerialiojo, ilgalaikio materialiojo ir biologinio turto, skirto parduoti, baudų, konfiskavimo, netesybų ir kitos pajamos, susijusios su kita nei pagrindinė, finansinė ir investicinė veikla;
33. Straipsnis „Finansinės ir investicinės veiklos rezultatas“ rodo fondo finansinės ir investicinės veiklos perviršį ar deficitą per ataskaitinį laikotarpį, kuris apskaičiuojamas kaip finansinės ir investicinės veiklos pajamų ir sąnaudų skirtumas:
33.1. finansinės ir investicinės veiklos pajamos apima fondo palūkanų pajamas, baudų ir delspinigių pajamas už pavėluotus atsiskaitymus, dividendus, teigiamą valiutos kurso pasikeitimo įtaką, vertybinių popierių perkainojimo pelną, valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo pelną, kitas finansinės ir investicinės veiklos pajamas, susijusias su fondo apskaitoje registruojamu finansiniu ir investiciniu turtu bei finansiniais įsipareigojimais ir uždirbtas atliekant teisės aktų nustatytas funkcijas;
33.2. finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos apima fondo palūkanų sąnaudas, baudų ir delspinigių už pavėluotus atsiskaitymus sąnaudas, neigiamą valiutų kursų pasikeitimo įtaką, vertybinių popierių perkainojimo nuostolį, valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo nuostolį, kitas finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas, susijusias su fondo apskaitoje registruojamu finansiniu ir investiciniu turtu bei finansiniais įsipareigojimais ir padarytas atliekant teisės aktų nustatytas funkcijas.
34. Straipsnyje „Apskaitos politikos keitimo ir esminių apskaitos klaidų taisymo įtaka“ rodomas visų pataisymų, susijusių su taikomos fondo apskaitos politikos keitimu ar esminių klaidų taisymais, neatsižvelgiant į jų pobūdį, rezultatas. Apskaitos politikos keitimo ir klaidų taisymo įtakos apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimai nustatyti 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KITOSE ATASKAITOSE PATEIKIAMA INFORMACIJA
35. Fondo pinigų srautai grupuojami atsižvelgiant į veiklos pobūdį valstybės ar savivaldybės mastu ir 5-ojo VSAFAS reikalavimus.
36. Sudarydami grynojo turto pokyčių ataskaitą socialinio draudimo fondai kitų rezervų straipsnyje parodo jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytas sumas.
37. Rezervinis (stabilizavimo) fondas, Garantinis fondas, Ilgalaikio darbo išmokų fondas, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodyti fondai ataskaitinių finansinių metų pabaigoje į kitų rezervų straipsnį perkelia einamųjų metų grynąjį perviršį. Kitų rezervų straipsnyje nurodytos sumos mažinamos (panaudojamos) šiame punkte minimų fondų einamųjų metų grynuoju deficitu, bet ne didesne suma, nei sukaupta iki jų panaudojimo.
PENKTASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ IŽDAMS TAIKOMOS NUOSTATOS DĖL VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS TURTO PARDAVIMO APSKAITOS
40. Valstybės iždas prie ilgalaikių gautinų sumų priskiria iš centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo gautinas sumas už jam perduotas privatizuoti valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas ir parduoti skirtą valstybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą, kol jis yra neparduotas arba kai parduotas, jei gautinų sumų apmokėjimo terminas ilgesnis negu 12 mėnesių, taip pat iš kitų subjektų, įgaliotų parduoti valstybės turtą, gautinos sumos už parduotą turtą. Analogiškos nuostatos taikomos savivaldybės iždo finansinėms ataskaitoms, jei perduotos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui parduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos ar ilgalaikis materialusis turtas.
41. Savivaldybių iždai prie gautinų finansavimo sumų iš valstybės biudžeto priskiria teisės aktuose nurodytą įplaukų, kurias gauna teisės aktais įgalioti parduoti valstybinę žemę subjektai už parduotą valstybinę žemę, dalį. Šios įplaukos pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kai valstybinės žemės pirkėjas sumoka įgaliotam parduoti valstybinę žemę subjektui pagal jo teikiamą informaciją.
42. Valstybės ar savivaldybės iždo apskaitoje pripažintos ilgalaikės gautinos sumos iš centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo už jam perduotas privatizuoti akcijas ir parduoti skirtą ilgalaikį materialųjį turtą, kol jis yra neparduotas, vertinamos įsigijimo savikaina. Informacija apie tokias gautinas sumas atskleidžiama taip pat, kaip finansinio turto, pagal 17-ojo VSAFAS nuostatas vertinamo amortizuota savikaina.
43. Valstybės iždas prie per vienus metus gautinų sumų priskiria iš centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo gautinas sumas už jam perduotas privatizuoti valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas ir parduoti skirtą valstybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą po to, kai turtas parduotas, jei gautinų sumų apmokėjimo terminas ne ilgesnis negu 12 mėnesių, taip pat iš kitų subjektų, įgaliotų parduoti valstybės turtą, gautinas sumas už parduotą turtą. Analogiškos nuostatos taikomos savivaldybės iždo finansinėms ataskaitoms, jei perduotos parduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos ar ilgalaikis materialusis turtas.
44. Įtraukus materialųjį turtą į parduodamų objektų sąrašą, šio turto balansine verte pripažįstamos pajamos, kurios iždų veiklos rezultatų ataskaitoje priskiriamos prie kitos veiklos pajamų. Įtraukus akcijas į privatizuojamų akcijų sąrašą, šių akcijų balansine verte pripažįstamos pajamos, kurios iždų veiklos rezultatų ataskaitoje priskiriamos prie finansinės ir investicinės veiklos pajamų. Išbraukus materialųjį turtą ar akcijas iš parduodamų objektų ar privatizuojamų akcijų sąrašo, išbraukiamo turto balansine verte mažinamos prieš tai pripažintos pajamos.