LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL ŽIV/AIDS IR LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ PROFILAKTIKOS
IR KONTROLĖS 2015–2017 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO

2015 m. rugsėjo 2 d. Nr. V-1024

Vilnius

Siekdama užtikrinti ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktiką ir kontrolę Lietuvoje ir įgyvendinti Europos Komisijos parengto Europos Sąjungos ir kaimyninių šalių ŽIV/AIDS veiksmų plano 2014–2016 metams nuostatas:

1. T v i r t i n u ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2015–2017 metų veiksmų planą (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

Sveikatos apsaugos ministrė                                                                          Rimantė Šalaševičiūtė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-1024

ŽIV/AIDS IR LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS 2015–2017 METŲ VEIKSMŲ PLANAS

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2015–2017 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) paskirtis – užtikrinti nuolatinį žmogaus imunodeficito viruso (toliau – ŽIV) infekcijos, įgyto imunodeficito sindromo (toliau – AIDS) ir lytiškai plintančių infekcijų (toliau – LPI) profilaktikos ir kontrolės priemonių įgyvendinimą.

2. Veiksmų planu siekiama įgyvendinti Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“ nuostatą „Didinti lytiškai plintančių infekcijų diagnostikos ir gydymo efektyvumą, ypač atkreipiant dėmesį į jaunimą ir paauglius“ bei 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“ uždavinius „Vykdyti ligų prevenciją, įgyvendinti tikslines visuomenės sveikatos stiprinimo ir išsaugojimo priemones“ ir „Siekti vaiko ir šeimos gerovės, stiprinti ir saugoti visuomenės sveikatą“. Veiksmų planas rengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir kaimyninių šalių ŽIV/AIDS veiksmų plano 2014–2016 metams bei Globalios lytiškai plintančių infekcijų prevencijos ir kontrolės 2006–2015 metų strategijos nuostatas, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl. European Centre for Disease Prevention and Control) (toliau – ECDC) metodines rekomendacijas ir kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijas bei šalyje sukauptą su ŽIV susijusios prevencinės veiklos gerąją patirtį.

ii Skyrius

ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

3. ŽIV infekcija išlieka aktuali visuomenės sveikatos problema Europoje. ECDC duomenimis, 2013 metais Europos regione 100 tūkst. gyventojų teko 7,8 nauji ŽIV atvejai, Lietuvoje 5,9 (Europos Sąjungos (toliau – ES), Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) šalyse 5,7). 2013 metais Europoje užregistruota per  56,5 tūkst. naujų ŽIV infekcijos atvejų, iš jų – daugiau nei 29,1 tūkst. ES / EEE šalyse. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) duomenimis, sergamumas ŽIV infekcija 2013 metais sudarė 5,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (2012 m. – 5,4 atvejo, 2011 m. – 5,5 atvejo). Iš viso Lietuvoje per 1988–2013 metų laikotarpį nustatyti 2 237 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių pagal užsikrėtimo būdą: 65,6 proc. sudarė užsikrėtusieji per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, 7 proc. – per homoseksualius santykius, 17,1 proc. – per heteroseksualius santykius, 0,1 proc. – perinataliniu keliu bei 10,2 proc. – užsikrėtimo būdas nežinomas. Daugiausiai ŽIV atvejų iki 2014 metų sausio 1 dienos užregistruota Klaipėdos (563), Vilniaus (531) ir Kauno (206) apskrityse. ŽIV užsikrėtusių vyrų 4 kartus daugiau nei moterų: atitinkamai 1 812 ir 425. Pastarųjų 5 metų tendencija – daugėja užsikrėtusiųjų ŽIV per lytinius santykius, santykinai mažėja per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą; kasmet daugiau užsikrečia moterų. Sergamumo ŽIV infekcija rodiklis Lietuvoje 2014 metais, palyginti su 2013 metais, sumažėjo – atitinkamai nuo 5,9 iki 4,8 atvejo 100 tūkst. Gyventojų.

4. Ankstyvas ŽIV infekcijos išaiškinimas sudaro prielaidas laiku pradėti ŽIV ligos gydymą, pristabdyti ŽIV ligos progresavimą, sumažinti ŽIV perdavimo riziką bei mirtingumą nuo AIDS. 2013 m. daugiausia (119 132) dėl ŽIV ištirta kraujo donorų (13,7 proc. daugiau nei 2012 m.). Antroji pagal tyrimų apimtį grupė – nėščiosios, kurioms atliktų ŽIV tyrimų skaičius, lyginant su 2012 metais, išliko stabilus ir siekė daugiau nei 45 tūkstančius tyrimų per metus. Savo noru dėl ŽIV 2013 metais pasitikrino 12 090 asmenų ir tai 1,7 karto daugiau nei 2012 m. Du su puse karto išaugo ištirtų dėl ŽIV asmenų, turėjusių lytinių kontaktų su ŽIV užsikrėtusiu asmeniu ir daugiau nei 12 kartų išaugo ištirtų dėl ŽIV vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, lyginant su 2012 metais. Sergantieji ŽIV ar viruso nešiotojai draudžiami valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu, todėl gali gauti valstybės kompensuojamą antiretrovirusinę terapiją. ŽIV ligos stebėsenos ir gydymo paslaugos teikiamos septyniose (Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio) asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, ŽIV ligai gydyti reikalingų vaistų poreikis kasmet auga. ULAC duomenimis, Antiretrovirusinė terapija skirta: 2011 m. 226 ŽIV liga sergantiems pacientams, 2012 m. – 291, 2013 m. – 407, 2014 m. – 491 pacientams. Vėlyva ŽIV infekcijos diagnozė (kai pirmą kartą ŽIV diagnozuojama AIDS stadijoje) 2013 metais sudarė 9,0 proc. nuo visų naujų (n = 177) ŽIV atvejų, atitinkamai 2012 m. – 8,4 proc. Palyginti su ES šalių vidurkiu, vėlyva ŽIV infekcijos diagnozė Lietuvoje yra nustatoma penkis kartus rečiau. Lietuvoje užregistruoti 378 asmenys, kurie susirgo AIDS, iš kurių 142 mirė nuo AIDS. Sergamumas AIDS per 2011–2013 m. laikotarpį padidėjo atitinkamai nuo 0,7 iki 1,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergamumo AIDS rodiklis 2014 metais palyginti su 2013 m. sumažėjo – atitinkamai nuo 1,5 iki 1,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Siekiant paskatinti ankstyvą ŽIV išaiškinimą, nuo 2013 metų Europoje pradėta organizuoti ŽIV tyrimų savaitė, kuri organizuojama paskutinę savaitę prieš Pasaulinę AIDS dieną. Veiksmingas ŽIV ligos gydymas leido pasauliniu mastu pristabdyti mirštamumą nuo AIDS. ŽIV gydymas tapo ŽIV prevencijos dalimi.

5. ECDC duomenimis, vidutinis ES / EEE valstybėse sergamumo sifiliu rodiklis 2012 metais buvo 5,1 atvejo, gonorėja – 15,3 atvejo, chlamidioze – 184 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Per pastarąjį dešimtmetį sergamumas sifiliu padidėjo daugelyje Europos šalių, ypač tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais. Taip pat registruojami protrūkiai tarp tikslinių grupių: asmenų, teikiančių seksualines paslaugas už atlygį, ir jų klientų, migrantų bei heteroseksualių suaugusių asmenų. ULAC duomenimis, sergamumas sifiliu per pastaruosius penkerius (2009–2013) metus Lietuvoje sumažėjo: 2013 metais siekė 9,1 atvejo, 2009 m. – 10,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų, sergamumas gonorėja per tą patį laikotarpį taip pat sumažėjo – nuo 10,3 iki 6,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas chlamidioze per 2011–2013 metų laikotarpį išliko nepakitęs – 10,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Beveik kasmet registruojami įgimto sifilio atvejai: 2009 m. – 4 atvejai, 2010 m. – 2 atvejai, 2011 metais – 0, 2012 m. – 1 atvejis, 2013 m. – 2 atvejai. ULAC duomenimis, rizikingi lytiniai santykiai (ypač tarp 20–34 metų amžiaus jaunuolių grupėje) paplitę, o apsaugos priemonės, galinčios sumažinti riziką užsikrėsti LPI, naudojamos retai arba iš viso nenaudojamos. Kasmet nustatoma sergančiųjų LPI tarp moksleivių.

6. Nors pastaraisiais metais ŽIV infekcija tarp švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartotojų plinta lėčiau, tačiau prognozuojama, kad per švirkščiamųjų narkotinių medžiagų vartotojų lytinius partnerius ŽIV infekcija gali išplisti į visą populiaciją. Vadovaujantis tarptautinėmis metodinėmis rekomendacijomis, Lietuvoje diegiamos svarbiausios intervencijos, skirtos užkrečiamųjų ligų prevencijai ir kontrolei tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Tačiau kiekvienos iš intervencijų aprėptis skirtinga, nes trūksta finansavimo, ypač partnerystės savivaldybių lygmenyje. 2013 metais Lietuvoje žemo slenksčio paslaugas teikė 12 savarankiškų juridinių asmenų arba įstaigų ar organizacijų struktūrinių padalinių kabinetų, esančių Alytaus, Druskininkų, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Mažeikių, Šiaulių, Vilniaus, Visagino savivaldybėse.

7. Laisvės atėmimo vietose esančių asmenų ištyrimą dėl ŽIV, sifilio ir kitų užkrečiamųjų ligų reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 343/191 „Dėl asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, sveikatos profilaktinio tikrinimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų tvarkos aprašo patvirtinimo“. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – KD) duomenimis, laisvės atėmimo vietose nuolatos yra apie 300 ŽIV užsikrėtusių nuteistų ir suimtų asmenų. ULAC duomenimis, dėl ŽIV ištirtų asmenų, patekusių į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietas, tyrimų skaičius per paskutinius trejus metus mažėjo (2011 m. – 17 155, 2012 m. – 16 797, 2013 m. – 13 912). 2013 metais antiretrovirusinė terapija skirta 36 bausmę atliekantiems užsikrėtusiems ŽIV asmenims. Antiretrovirusinė terapija skiriama iš KD skirtų asignavimų (ne iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo).

8. ECDC duomenimis, per laikotarpį nuo 2008 m. iki 2012 m. ŽIV infekcijos atvejų tarp moterų ES / EEE šalyse sumažėjo bei 23,3 proc. sumažėjo perinatalinių atvejų skaičius. Lietuvoje nuo 2007 metų nėščiosios dėl ŽIV ir sifilio infekcijų tiriamos du kartus – iki 12 nėštumo savaitės ir 29–40 nėštumo savaitę. Tyrimų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988–2013 m.) nėščiųjų patikros dėl ŽIV metu 56 moterims nustatyta ŽIV infekcija. Iki 2014 m. sausio 1 d. užregistruoti trys perinatalinio ŽIV perdavimo atvejai. Daugiau kaip 90 procentų antenatalinėje priežiūroje besilankančių nėščiųjų buvo atlikti tyrimai dėl ŽIV. 

9. Kiekvienais metais sifilis diagnozuojamas vidutiniškai 14 nėščiųjų, dažniausiai 18–24 m. amžiaus moterims. Iš viso per laikotarpį nuo 2009 m. iki 2013 m. nustatytos 103 sifiliu užsikrėtusios nėščiosios ir devyni įgimto sifilio atvejai. Dauguma sifiliu infekuotų nėščiųjų tariamu infekcijos šaltiniu nurodo sutuoktinį arba sugyventinį. 1990–2011 metų laikotarpiu 24 ES / EEE šalyse užregistruoti 3 203 įgimto sifilio atvejai. Nėščiųjų sifilio antenatalinės patikros programos ženkliai sumažino įgimto sifilio atvejų skaičių ES / EEE šalyse.

10. Siekiant įvertinti visuomenės informuotumą ir nuostatas dėl ŽIV/AIDS, 2011 metais ULAC užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kuri parodė, kad 76,2 proc. gyventojų žino penkis pagrindinius ŽIV plitimo būdus. Pagrindinis gyventojų informacijos šaltinis apie ŽIV/AIDS yra televizija, spauda, internetas. Vertinant gyventojų socialinę toleranciją atskiroms gyventojų grupėms, jų buvo klausiama: „Su kuo Jūs nenorėtumėte gyventi kaimynystėje“. Daugiausiai (81 proc.) šalies gyventojų nenorėtų gyventi šalia narkomanų, o 46 proc. gyventojų atsakė, kad kaimynystėje nenorėtų gyventi su užsikrėtusiais ŽIV ar sergančiais AIDS. Lyginant pastarosios apklausos gyventojų nuostatas ŽIV užsikrėtusių ir sergančių AIDS atžvilgiu su 2003 m. atlikto tyrimo rezultatais, galima teigti, kad gyventojų tolerancija šiai grupei nežymiai padidėjo – 2003 m. nenorinčių gyventi kaimynystėje su ŽIV užsikrėtusiais ar AIDS sergančiais buvo daugiau – 49 procentai. Ekspertų vertinimu, tokia gyventojų socialinė distancija galėtų būti siejama su gyventojų asociacijomis siejant ŽIV infekciją (ir užsikrėtusius ŽIV) su nelegaliu ir visuomenei nepriimtinu reiškiniu – narkotikų vartojimu ir su tuo susijusiomis nusikalstamomis veikomis.

11. ŽIV infekcija yra didžiausias rizikos veiksnys susirgti tuberkulioze. Žmonės, užsikrėtę ŽIV infekcija, 20–37 kartus dažniau rizikuoja susirgti tuberkulioze palyginti su tais, kurie neužsikrėtę ŽIV. ECDC duomenimis, Rytų Europos regione dažniausia AIDS indikacinė liga 2012 m. buvo plaučių tuberkuliozė (34 proc.). Tuo tarpu ES / EEE šalyse šios indikacinės ligos vidurkis 2012 m. siekė 10,5 procentus. ULAC duomenimis, Lietuvoje 2012 m. AIDS indikacinė liga – tuberkuliozė sudarė 47,3 proc. visų naujų AIDS atvejų. Tuberkuliozė yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių tarp ŽIV infekuotų žmonių, ypač tarp narkotikų vartotojų. Tuberkulioze sergančių asmenų ištyrimą dėl ŽIV infekcijos reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. V-374 „Dėl Tuberkulioze sergančių asmenų profilaktinio tyrimo dėl žmogaus imunodeficito viruso infekcijos tvarkos aprašo patvirtinimo“, pagal kurį vyresni nei 16 metų asmenys, kuriems pirmą kartą diagnozuojama  tuberkuliozė,  tuberkuliozės atkrytis, nutraukto gydymo, gydymo nesėkmės atvejai, atspari ar dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozė ar esant epidemiologinių indikacijų, tiriami dėl ŽIV infekcijos. Tuberkuliozės informacinės sistemos duomenimis, 2013 metais dėl ŽIV ištirta 67,1 proc., 2010 m. – 47,9 proc. visų naujai tuberkulioze susirgusių pacientų. Žinant ŽIV infekcijos klinikinę eigą (imunodeficitinės būklės progresavimą), pastarasis rodiklis turėtų būti artimas 100 procentų. Tarptautinėse ŽIV testavimo rekomendacijose nurodoma, kad tuberkulioze sergantiems pacientams atrankinis ŽIV testas turėtų būti įtrauktas į rutininės patikros kompleksą (angl. provider-initiated HIV testing and counselling should be a routine procedure), nes tai užtikrintų operatyvų visapusį paciento ištyrimą ir tinkamą gydymo taktikos parinkimą. Lietuvoje ŽIV paplitimas tarp pirmą kartą registruotų susirgimų tuberkulioze 2013 m. siekė 3,4 proc. (2010 m. buvo mažesnis – 2,2 proc.). ŽIV užsikrėtę asmenys dažniau serga sunkių formų tuberkulioze, kai pažeidžiami ne tik plaučiai, bet ir kiti organai. Beveik trečdaliui ŽIV ir tuberkulioze užsikrėtusių pacientų Lietuvoje nustatyta atspari vaistams tuberkuliozė.

III Skyrius

VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

12. Veiksmų plano tikslas – stabilizuoti ŽIV ir LPI plitimą Lietuvoje.

13. Veiksmų plano uždaviniai:

13.1. užtikrinti įvairių visuomenės tikslinių grupių informuotumą apie ŽIV ir LPI profilaktiką;

13.2. gerinti sveikatos ir kitų sektorių specialistų žinias ir kompetenciją ŽIV/AIDS ir LPI prevencijos srityse;

13.3. gerinti ŽIV ir LPI sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą;

13.4. užtikrinti ŽIV ir LPI epidemiologinę priežiūrą, stebėseną.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14. Veiksmų planas įgyvendinamas 2015–2017 metais pagal 1 priede pateiktas priemones. Veiksmų plano vertinimo kriterijai pateikti 2 priede.

15. Veiksmų plano priemonės bus įgyvendinamos iš atitinkamoms institucijoms skirtų bendrųjų asignavimų ir kitų finansavimo šaltinių (Europos Sąjungos parama ir kitos teisėtai gautos lėšos).

16. Veiksmų plano įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta tarpinstitucinė Veiksmų plano koordinavimo taryba.

17. Veiksmų plano įgyvendinimo priemones vykdančios institucijos kasmet iki vasario 20 d. pateikia Sveikatos apsaugos ministerijai praėjusių metų Veiksmų plano priemonių vykdymo ataskaitą.

–––––––––––––––––––

ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2015–2017 metų veiksmų plano

1 priedas

ŽIV/AIDS IR LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS
2015–2017 METŲ VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Uždaviniai	Priemonės	Įgyvendinimo laikotarpis		Atsakingi vykdytojai
Veiksmų plano tikslas – stabilizuoti ŽIV ir LPI plitimą Lietuvoje
1. Užtikrinti įvairių visuomenės tikslinių grupių informuotumą apie ŽIV ir LPI profilaktiką	1.1. Rengti ir platinti tikslinės grupės poreikius atitinkančią švietėjišką informacinę medžiagą apie ŽIV/AIDS ir LPI (lankstinukai, pranešimai spaudai, leidiniai, bukletai, metodinės priemonės ir kt.), profilaktikos priemones, inicijuoti ir organizuoti informacines kampanijas ir švietėjiškas akcijas	2015–2017		ULAC, savivaldybės, NVO, SPPC, LMNŠC
	1.2. Informuoti visuomenę apie sergamumą ŽIV ir LPI apskrityje (rengiant apžvalgas)	2015–2017		VSC
	1.3. Organizuoti konkursus visuomenės informavimo priemonių atstovams dėl geriausiai pateiktos informacijos ŽIV/AIDS ir LPI profilaktikos tema	2015–2017		ULAC, savivaldybės
	1.4. Organizuoti mokymus jaunimui „Saugesnė ir atsakinga elgsena – socialinių įgūdžių formavimas, siekiant neužsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis ir ŽIV“	2015–2017		Savivaldybės, ULAC
	1.5. Organizuoti (ar prisidėti prie organizavimo ar informacijos sklaidos) Pasaulinės AIDS dienos minėjimo renginius	2015–2017		ULAC, SVSBA, Savivaldybės, NVO, ŠMM
	1.6. Įvertinti visuomenės informuotumą ir nuostatas apie ŽIV ir LPI	2015, 2017		ULAC
	1.7. Inicijuoti, rengti ir vykdyti priemones savivaldybėse, skirtas ŽIV ir LPI prevencijai įvairiose gyventojų tikslinėse grupėse	2015–2017		Savivaldybės, ASPĮ, SVSBA
	1.8.Vykdyti nėščiųjų informavimą apie perinatalinio ŽIV perdavimo profilaktiką parengiant informacinę medžiagą ir organizuojant jos sklaidą	2016–2017		ASPĮ, ULAC, LAGD, NVO, Savivaldybės
	1.9. Stiprinti partnerystę vykdant visuomenės informavimą apie ŽIV ar LPI (rengti akcijas, žinių konkursus, konferencijas, seminarus ir kt. jungtinius renginius)	2015–2017		Savivaldybės, NVO, ULAC, SPPC, LMNŠC, UPC prie ŠMM, KD prie TM
	1.10. Vykdyti rizikingo elgesio keitimo intervencijas tarp tikslinių grupių	2015–2017		NVO, PLC, savivaldybės, ULAC
	1.11. Vykdyti gyventojų informavimą apie skiepus nuo infekcijų, kurios plinta lytinių santykių metu (žmogaus papilomos virusas, virusinis hepatitas B)	2015–2017		ULAC, savivaldybės, VSC
	1.12. Informuoti visuomenę apie ŽIV ir LPI sąsajas, komplikacijas ir jų prevenciją	2015–2017		Savivaldybės, ULAC
	1.13. Parengti ŽIV prevencinės veiklos kokybės vertinimo metodinę priemonę	2016		ULAC, Klaipėdos VSC
	1.14. Informuoti savivaldybes ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurus apie sergamumą ŽIV ir LPI	2015–2017		VSC
	1.15. Stiprinti kariuomenėje ŽIV ir LPI profilaktiką, ugdyti saugią ir atsakingą lytinę elgseną siekiant išvengti ŽIV/AIDS ir LPI (paskaitų skaitymas, informacinės medžiagos rengimas ir sklaida)	2015–2017		KAM
	1.16. Vykdyti didelės rizikos grupių asmenų (suimtųjų ir nuteistųjų) mokymą ir švietimą apie ŽIV ir LPI plitimo riziką, formuoti saugesnės ir atsakingos elgsenos socialinius įgūdžius teikiant informacinę medžiagą ir konsultacijas, organizuojant sutikimus ir kt.	2015–2017		KD prie TM ir jam pavaldžios įstaigos
	1.17. Vykdyti LPI prevencijos priemonių platinimą	2015–2017		Savivaldybės, ŽMK, NVO, ASPĮ, ULAC
2. Gerinti sveikatos ir kitų sektorių specialistų žinias ir kompetenciją ŽIV/AIDS ir LPI prevencijos srityse	2.1. Rengti metodinę medžiagą sveikatos priežiūros ir kitų sektorių specialistams apie ŽIV ir LPI valdymą (profilaktiką, kontrolę, stebėseną ir kt.)	2015–2017		ULAC, LDVD, LAGD, SPFSKC
	2.2. Vykdyti kvalifikacijos tobulinimo seminarus mokytojams lytiškumo ugdymo tema, rengti švietimo konsultantus, kurie konsultuotų rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos įgyvendinimo klausimais	2015–2017		ŠMM, UPC prie ŠMM
	2.3. Vykdyti sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistų kvalifikacijos tobulinimą ŽIV/AIDS/LPI profilaktikos ir kontrolės srityse	2015–2017		ULAC, savivaldybės
	2.4. Stiprinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje, kompetencijas ŽIV ir LPI epidemiologinės priežiūros klausimais organizuojant mokymus (seminarus, konferencijas ir kt.)	2015–2017		ULAC, VSC
	2.5. Organizuoti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų ir kitų ugdymo įstaigose dirbančių specialistų mokymus apie rizikingos elgsenos pasekmes ir atsakingos elgsenos formavimą, siekiant išvengti LPI (įskaitant ŽIV)	2015–2017		SVSBA, ULAC, SPFSKC
	2.6. Organizuoti laisvės atėmimo vietų įstaigų specialistų mokymus per kraują ir lytinius santykius plintančių infekcijų profilaktikos klausimais	2015–2017		KD prie TM
	2.7. Organizuoti socialinių darbuotojų, pedagogų ir kitų specialistų, dirbančių su socialiai pažeidžiamomis grupėmis, mokymus ŽIV ir LPI profilaktikos klausimais, siekiant visapusės žmonių su ŽIV/AIDS integracijos ir socialinių paslaugų prieinamumo	2015–2017		Savivaldybės, ULAC, NVO
	2.8. Organizuoti perinatalinio ŽIV perdavimo profilaktikos mokymus sveikatos priežiūros ir socialiniams darbuotojams	2016–2017		ULAC, Savivaldybės, LDVD, LAGD
	2.9. Vykdyti specialistų mokymus apie koinfekciją su ŽIV ir jų prevenciją (ŽIV ir tuberkuliozės; ŽIV ir virusinių hepatitų; ŽIV ir LPI)	2015–2017		LDVD, LAGD, LSMU, VU, ULAC
	2.10. Stiprinti šeimos gydytojų kompetencijas ŽIV ir LPI diagnostikos ir gydymo klausimais, vykdant mokymus, organizuojant seminarus, konferencijas, rengiant metodinę medžiagą	2015–2017		LDVD, KK, BPG draugija, LAGD, ULAC, VU
	2.11. Vykdyti slaugos specialistų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimą LPI prevencijos klausimais	2015–2017		SPFSKC
3. Gerinti ŽIV ir LPI sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą	3.1. Peržiūrėti ir prireikus patikslinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. V-384 „Dėl Žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašo patvirtinimo“	2015		SAM, VLK, ULAC
	3.2. Užtikrinti tyrimų dėl ŽIV tarp tuberkulioze sergančių pacientų atlikimą	2015–2017		ASPĮ, VLK
	3.3. Užtikrinti perinatalinio ŽIV perdavimo profilaktikos paslaugų prieinamumą	2015–2017		ASPĮ,VLK
	3.4. Papildyti kompensuojamųjų vaistų sąrašą naujais ŽIV ligos gydymui reikalingais vaistais	2015–2017		SAM, VLK
	3.5. Užtikrinti laisvės atėmimo vietose esančių asmenų ištyrimą dėl ŽIV ir LPI bei sergančių asmenų gydymą įskaitant antiretrovirusinę terapiją	2015–2017		KD prie TM ir jam pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos
	3.6. Pagal kompetenciją vykdyti Užsieniečių registracijos centre apgyvendintų asmenų, įtariamų sergant ŽIV/AIDS ar LPI, sveikatos priežiūrą	2015–2017		VSAT
	3.7. Karinės medicinos ekspertizės komisijos vertinimo metu atlikti asmenų, stojančių į profesinę karo tarnybą, civilinę krašto apsaugos tarnybą, tarnybą krašto apsaugos sistemos žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, karo mokymo įstaigas, profesinės karo tarnybos karių, asmenų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą, ir žvalgybos pareigūnų, atliekančių tarnybą krašto apsaugos sistemos žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį ar prieš siunčiant mokytis, skiriant į tarnybą užsienyje, vykstančių į tarptautines operacijas tyrimus dėl ŽIV ir LPI	2015–2017		KAM
	3.8. Pagal kompetenciją vykdyti ŽIV ligos gydymo stebėseną (rengti metines antiretrovirusinės terapijos duomenų analizes)	2015–2017		ULAC
	3.9. Organizuoti Lietuvoje Europos ŽIV tyrimų savaitės renginius	2015–2017		ULAC, ASPĮ, NVO
	3.10. Finansuoti ŽIV ligos stebėsenos laboratorinius kraujo tyrimus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto	2015–2017		VLK
	3.11. Tirti asmenis, kurie kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, dėl ŽIV ir lytiškai plintančių ligų, tuberkuliozės, esant indikacijoms	2015–2017		PLC
	3.12. Teikti ir gerinti konsultacinės pagalbos, socialinių paslaugų sergantiesiems ŽIV ir jų aplinkos asmenims prieinamumą ir kokybę (motyvuojant laiku pradėti antiretrovirusinį ŽIV ligos gydymą bei laikytis ŽIV ligos gydymo režimo ir tęsti antiretrovirusinį gydymą) tose savivaldybėse, kuriose teikiamas specializuotos sveikatos priežiūros paslaugos	2015–2017		ASPĮ, NVO, ULAC, LID
	3.13. Vykdyti žalos mažinimo programas (teikti žemo slenksčio paslaugas) tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų	2015–2017		Vilniaus PLC, savivaldybės, ŽMK
	3.14. Siekiant didinti lytiškai plintančiomis ligomis sergančių pacientų patikros dėl ŽIV apimtis, įvertinus riziką pasiūlyti atlikti tyrimą dėl ŽIV visiems LPI sergantiems pacientams	2015–2017		ASPĮ, ULAC
	3.15. Atlikti patvirtinamuosius ŽIV infekcijos nustatymo tyrimus	2015–2017		NVSPL
	3.16. Tirti asmenis, gaunančius palaikomąjį gydymą metadonu ar buprenorfinu (farmakoterapiją opioidiniais vaistiniais preparatais) 1 kartą per metus dėl sifilio, siųsti juos priežiūrai ir gydyti į kitas ASPĮ	2015–2017		PLC
	3.17. Tirti asmenis, gaunančius palaikomąjį gydymą metadonu ar buprenorfinu (farmakoterapiją opioidiniais vaistiniais preparatais) 1 kartą per metus dėl virusinio hepatito C, siųsti juos priežiūrai ir gydyti į kitas ASPĮ	2015–2017		PLC
	3.18. Siųsti švirkščiamųjų narkotikų vartotojus, besigydančius PLC, esant indikacijoms, išsitirti dėl plaučių tuberkuliozės; taikant atvejo vadybą, bendradarbiauti su ASPĮ, teikiančiomis šios infekcijos gydymo paslaugas	2015–2017		PLC
4. Užtikrinti ŽIV ir LPI epidemiologinę priežiūrą, stebėseną	4.1. Gerinti Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinei sistemai teikiamų ir kaupiamų duomenų kokybę tobulinant užkrečiamųjų ligų valdymą reglamentuojančią teisinę bazę	2015		ULAC, VSC, ASPĮ
	4.2. Vykdyti  ŽIV ir LPI epidemiologinę priežiūrą didelės rizikos užsikrėsti ŽIV ir LPI grupėse	2015–2017		ULAC, VSC
	4.3. Vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą teikiant ŽIV/AIDS/LPI ir antiretrovirusinės terapijos duomenis suinteresuotoms tarptautinėms organizacijoms (Jungtinėms tautoms, ECDC, Pasaulio sveikatos organizacijai, UNAIDS, UNICEF ir kt.)	2015–2017		ULAC
	4.4. Vykdyti KD prie TM laisvės atėmimo vietose esančių užsikrėtusiųjų ŽIV asmenų gydymo stebėseną (antiretrovirusinės terapijos stebėsena)	2015–2017		KD prie TM ir jam pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos
	4.5. Parengti metines apžvalgas apie efektyvių donorų infekuotumą ŽIV, sifiliu, virusiniais hepatitais B ir C	2015–2017		NTB
	4.6. Vykdyti ŽIV, kitų LPI tarp rizikos grupių asmenų signalinę stebėseną	2016–2017		ULAC, VSC
	4.7. Vykdyti tarpinstitucinį, tarpsektorinį, tarptautinį bendradarbiavimą siekiant tvarios ŽIV atsako sistemos kūrimo	2015–2017		SAM, ULAC, VSC, NVO, KD prie TM, ŠMM, KAM, VSAT
	4.8. Parengti apžvalgą apie kasmet vykdytus profilaktinius tikrinimus dėl ŽIV asmenims, kuriems taikomas pakaitinis palaikomasis gydymas metadonu ar buprenorfinu ir pateikti ULAC	2015–2017		VLK
	4.9. Vykdyti LPI sergamumo stebėseną tarp vaikų ir jaunimo rengiant metinę LPI apžvalgą	2015–2017		ULAC
	4.10. Pagal kompetenciją vykdyti žemo slenksčio paslaugų stebėseną rengiant metinę apžvalgą	2015–2017		ULAC
	4.11. Vykdyti ŽIV/LPI sergamumo duomenų sklaidą regionuose	2015–2017		VSC, ULAC, savivaldybės
	4.12. Vykdyti su ŽIV susijusių koinfekcijų stebėsenos duomenų plėtrą (duomenų kaupimą)	2015–2017		ULAC, VSC
	4.13. Rengti metines apžvalgas apie asmenų, kurie kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, užkrėstumą ŽIV, hepatitais B ir C remiantis Asmenų, kurie kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, stebėsenos informacinės sistemos (ASIS) duomenimis ir pateikti juos ULAC	2015–2017		VPSC
	4.14. Vykdyti užsikrėtusiųjų ŽIV ir sergančiųjų AIDS statistinių duomenų rinkimą, analizę, apibendrinimą ir kontrolę laisvės atėmimo vietų įstaigose	2015–2017	KD prie TM ir jam pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos

Santrumpos:

1. ASPĮ – Asmens sveikatos priežiūros įstaigos 2. BPG draugija – Bendrosios praktikos gydytojų draugija 3. KAM – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 4. KD prie TM – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 5. KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos 6. LDVD – Lietuvos dermatovenerologų draugija 7. LAGD – Lietuvos akušerių ginekologų draugija 8. LID – Lietuvos infektologų draugija 9. LMNŠC – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras prie Švietimo ir mokslo ministerijos 10. LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 11. NTAKD – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 12. NVSPL – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija 13. NTB – Nacionalinis transplantacijos biuras 14. NVO – nevyriausybinės organizacijos

15. PLC – Priklausomybės ligų centrai (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) 16. SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 17. SPFSKC – Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras 18. SVSBA – Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija 19. SPPC – Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras 20. ŠMM – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 21. ULAC – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras 22. UPC prie ŠMM – Ugdymo plėtotės centras 23. VLK – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 24. VPSC – Valstybinis psichikos sveikatos centras 25. VSAT – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos 26. VSC – visuomenės sveikatos centrai apskrityse 27. VU – Vilniaus universitetas 28. ŽMK – Žemo slenksčio paslaugų kabinetai

ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2015–2017 metų veiksmų plano

2 priedas

ŽIV/AIDS IR LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS
2015–2017 METŲ VEIKSMŲ PLANO VERTINIMO KRITERIJAI

Eil. Nr.	Vertinimo kriterijaus pavadinimas, matavimo vienetas	Vertinimo kriterijaus reikšmės			Duomenų šaltinis
		2015 metų	2016 metų	2017 metų
1.	Tikslas: Stabilizuoti ŽIV ir LPI plitimą Lietuvoje
2.	Sergamumo ŽIV didėjimo pokytis (proc.)	ne daugiau kaip 10	ne daugiau kaip 10	ne daugiau kaip 10	ULAC
3.	Sergamumo sifiliu didėjimo pokytis (proc.)	ne daugiau kaip 10	ne daugiau kaip 10	ne daugiau kaip 10	ULAC
4.	Sergamumo gonorėja didėjimo pokytis (proc.)	ne daugiau kaip 10	ne daugiau kaip 10	ne daugiau kaip 10	ULAC
5.	1. Uždavinys: Užtikrinti įvairių visuomenės tikslinių grupių informuotumą apie ŽIV ir LPI profilaktiką:
5.1.	Gyventojų informuotumas (teisingos žinios, kaip plinta ŽIV ir neturi klaidingų įsitikinimų dėl ŽIV/AIDS) (vertinamas kas dveji metai) (proc.)	ne mažiau kaip 70	-	ne mažiau kaip 70	ULAC
5.2.	Organizuotų švietėjiškų renginių, seminarų ŽIV/AIDS/LPI profilaktikos klausimais skaičius (vnt.)	800	820	850	LMNŠC, NVO, savivaldybės, ULAC, ŠMM
6.	2. Uždavinys: Gerinti sveikatos ir kitų sektorių specialistų žinias ir kompetenciją ŽIV/AIDS ir LPI prevencijos srityse:
6.1.	Organizuotų mokymų skaičius (vnt.)	11	12	13	BPG draugija, KAM, KD prie TM, KK, LAGD, LDVD, NVO, savivaldybės, SPFSKC, SVSBA, ULAC, UPC prie ŠMM, VSC
6.2.	Parengtos metodinės medžiagos, rekomendacijų skaičius (vnt.)	2	2	2	ULAC
7.	3. Uždavinys: Gerinti ŽIV ir LPI sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą:
7.1.	Perinataliniu keliu išplitusio ŽIV atvejai Lietuvoje (proc.)	ne daugiau kaip 2	ne daugiau kaip 2	ne daugiau kaip 2	ULAC
7.2.	Nėščiųjų, patikrintų dėl ŽIV (proc.)	ne mažiau kaip 90	ne mažiau kaip 91	ne mažiau kaip 92	ULAC
7.3.	Įgimto sifilio atvejų skaičius	iki 7 atvejų per metus	iki 7 atvejų per metus	iki 7 atvejų per metus	ULAC
7.4.	Atliktų ŽIV ligos stebėsenos laboratorinių tyrimų skaičius (vnt.)	3000	3200	3400	VLK
7.5.	Atliktų atrankinių greitųjų ir laboratorinių tyrimų dėl ŽIV skaičiaus didėjimas (vertinamas kas dveji metai) (proc.)	ne mažiau kaip 4	-	ne mažiau kaip 3	ULAC, NVO
8.	4. Uždavinys: Užtikrinti ŽIV ir LPI epidemiologinę priežiūrą, stebėseną:
8.1.	Parengtų metinių apžvalgų skaičius (vnt.)	5	5	5	ULAC, VLK, VPSC
8.2.	Nacionalinių užkrečiamųjų ligų valdymą reglamentuojančių teisės aktų projektų paketo parengimas	1	-	-	ULAC
8.3.	Organizuotų tarpinstitucinių renginių skaičius (vnt.)	4	5	6	ULAC, SAM, VSC, NVO, KD prie TM, ŠMM, KAM, VSAT

Santrumpos:

29. BPG draugija – Bendrosios praktikos gydytojų draugija

30. KD prie TM – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos

31. KAM – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija

32. KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

33. LAGD – Lietuvos akušerių ginekologų draugija

34. LDVD – Lietuvos dermatovenerologų draugija

35. LMNŠC – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras prie Švietimo ir mokslo ministerijos

36. NVO – nevyriausybinės organizacijos

37. SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

38. SPFSKC – Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras

39. SVSBA – Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija

40. ŠMM – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija

41. ULAC – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

42. UPC prie ŠMM – Ugdymo plėtotės centras

43. VLK – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos

44. VSAT – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos

45. VSC – visuomenės sveikatos centrai apskrityse

46. VPSC – Valstybinis psichikos sveikatos centras

______________________