LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO ASMENIMS, TURINTIEMS REGOS, KLAUSOS, INTELEKTO, PSICHIKOS AR FIZINĘ NEGALIĄ, METODIKOS ir BENDRŲJŲ REIKALAVIMŲ PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGAS NEĮGALIESIEMS TEIKIANtiems SPECIALISTams PATVIRTINIMO
2016 m. sausio 6 d. Nr. A1-3
Vilnius
Vadovaudamasi Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos įgyvendinimo 2015 metais priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. A1-43 „Dėl Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos įgyvendinimo 2015 metais priemonių plano patvirtinimo“, 3.1.1 papunkčiu:
1. T v i r t i n u pridedamus:
1.1. Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo asmenims, turintiems regos, klausos, intelekto, psichikos ar fizinę negalią, metodiką;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministro 2016 m. sausio 6 d.
įsakymu Nr. A1-3
PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO ASMENIMS, TURINTIEMS REGOS, KLAUSOS, INTELEKTO, PSICHIKOS AR FIZINĘ NEGALIĄ, METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo asmenims, turintiems regos, klausos, intelekto, psichikos ar fizinę negalią, metodika (toliau – Metodika) nustato pagrindinius profesinės reabilitacijos paslaugų, teikiamų profesinės reabilitacijos programos dalyviams, atsižvelgiant į jų negalios pobūdį ir funkcinius gebėjimus, reikalavimus.
2. Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, Reikalavimų profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. A1-159 „Dėl Reikalavimų profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms aprašo patvirtinimo“, Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašu ir Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-302 „Dėl Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklių patvirtinimo“.
3. Metodikos tikslas – užtikrinti kokybišką, metodiškai pagrįstą profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą skirtingą negalią turintiems programos dalyviams, siekiant atkurti arba didinti jų darbingumą, profesinę kompetenciją bei pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis.
4. Metodika turi būti taikoma profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose.
5. Teikiamų profesinės reabilitacijos paslaugų įgyvendinimą organizuoja ir koordinuoja profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos specialistas, atliekantis atvejo vadybininko funkcijas.
6. Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo specialistų komandai vadovauja socialinis darbuotojas.
7. Metodikoje vartojamos sąvokos:
7.1. Atvejo vadyba – individualiu požiūriu į dalyvį ir bendradarbiavimu grindžiamas paslaugų planavimo ir koordinavimo metodas, kai naudojantis prieinamais įstaigos bei bendruomenės ištekliais teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos, siekiant programos dalyvio ilgalaikės integracijos į darbo rinką.
7.2. Bendrosios savybės ir (ar) gebėjimai – programos dalyvio profesinei (darbinei) veiklai atlikti reikalingos savybės, apimančios bendrąsias psichosocialines ir bendrąsias funkcinio pajėgumo savybes.
7.3. Darbo vietos pritaikymas – darbui skirtų įrenginių ar darbo priemonių įrengimas ir išdėstymas, darbo aplinkos pritaikymas, atsižvelgiant į darbuotojo negalios pobūdį ir funkcinius gebėjimus.
7.4. Funkciniai gebėjimai – programos dalyvio gebėjimai atlikti užduotis ar veiksmus, apibūdinantys jo funkcionavimą, kurį dalyvis gali pasiekti konkrečiomis sąlygomis.
7.5. Funkcinio pajėgumo gebėjimai – profesinei veiklai atlikti reikalingos fizinės savybės, apimančios: kūno padėties išlaikymą, judamumą ir (ar) kūno padėties keitimą, kūno dalių judesius, kompleksines fizines savybes, informacijos priėmimo ir (ar) perdavimo gebėjimus.
7.6. Negalios pobūdis – negalią apibūdinantys funkcijų sutrikimai: fiziniai, regos, klausos, intelekto, psichikos sutrikimai, ir dėl to kylantys programos dalyvio suvaržymai.
7.7. Programos dalyviai – asmenys, turintys regos, klausos, intelekto, psichikos ar fizinę (apima asmenis, turinčius judėjimo negalią ar sergančius vidaus ligomis) negalią, teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaujantys profesinės reabilitacijos programoje.
II SKYRIUS
PROFESINIŲ GEBĖJIMŲ ĮVERTINIMO PASLAUGŲ REIKALAVIMAI
9. Profesinių gebėjimų įvertinimo paslaugų tikslas – įvertinti programos dalyvio darbinei veiklai reikalingas psichosocialines savybes ir (ar) funkcinio pajėgumo gebėjimus (fizines savybes, reikalingas darbui) bei programos dalyvio galimybes dirbti. Programos dalyvio profesinių gebėjimų įvertinimas apima:
9.2. bendrųjų funkcinio pajėgumo gebėjimų (fizinių savybių, reikalingų darbui), funkcinių gebėjimų, profesinių gebėjimų ir įgūdžių įvertinimą;
11. Profesinių gebėjimų įvertinimo paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro: socialinis darbuotojas (vadovauja specialistų komandai) ir (ar) specialistai, atliekantys įdarbinimo ir atvejo vadybininko funkcijas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, psichologas, profesijos mokytojai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas (toliau – FMR gydytojas), gydytojas psichiatras (teikiantis paslaugas programos dalyviams, turintiems psichikos negalią), specialusis pedagogas logopedas (toliau – logopedas) (teikiantis paslaugas programos dalyviams, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų bei mokymosi sunkumų), surdopedagogas (teikiantis paslaugas programos dalyviams, turintiems klausos negalią), tiflopedagogas (teikiantis paslaugas programos dalyviams, turintiems regos negalią).
12. Vertinant bendrąsias programos dalyvio profesinei darbinei veiklai reikalingas psichosocialines savybes, vertinama:
12.1. psichoemocinė būklė ir išsiaiškinami galimi pažintinių funkcijų (dėmesio, suvokimo, atminties, mąstymo ir kt.) sutrikimai, psichologinio pobūdžio trukdžiai (fizinę negalią turinčių asmenų – elgesio ypatumai (sutrikimai), emocijų sutrikimai, asmenybės, psichofiziologiniai ypatumai, psichikos negalią turinčių asmenų – mąstymo, dėmesio, suvokimo, emocijų ir nuotaikos, nerimo sutrikimai, nuostatos (stigma), sutrikusio intelekto asmenų – elgesio ir emocijų sutrikimai). Vertinimą atlieka psichologas;
12.2. socialinė padėtis ir išsiaiškinamos socialinės problemos (susijusios su gyvenimo sąlygomis, finansine ir šeimine padėtimi ir pan.), trukdančios programos dalyviui sėkmingai įsilieti į darbo rinką, ir jo motyvacija bei gebėjimai šias problemas spręsti savarankiškai. Surenkami duomenys apie jo išsilavinimą, darbo patirtį, darbo netekimo priežastis, jam žinomus darbo paieškos būdus, pageidaujamo darbo pobūdį ir sąlygas. Vertinimą pagal kompetenciją atlieka socialinis darbuotojas ir (ar) specialistas, atliekantis įdarbinimo vadybininko funkcijas.
13. Vertinant bendruosius funkcinio pajėgumo gebėjimus (fizines savybes, reikalingas darbui), funkcinę būklę, profesinius gebėjimus ir įgūdžius, turi būti vertinami:
13.1. kūno padėties išlaikymo (pvz., sėdėjimo, stovėjimo), judamumo ir (ar) kūno padėties keitimo (pvz., ėjimo, lipimo) gebėjimai, kūno dalių judesiai (pvz., liemens, rankų judesiai), kompleksinės fizinės savybės (pvz., kėlimas, nešimas). Vertinimą pagal kompetenciją atlieka kineziterapeutas ir (ar) ergoterapeutas;
13.2. galimybės ir apribojimai įgyti norimą profesinę kvalifikaciją ir (ar) dirbti, indikacijos ir kontraindikacijos teikti profesinės reabilitacijos paslaugas. Psichikos negalią turinčių programos dalyvių psichikos sveikatos būklė turi būti vertinama papildomai. Atliekant vertinimą, nustatomi programos dalyvio profesinės veiklos trukdžiai (mąstymo, dėmesio, suvokimo, emocijų ir nuotaikų, nerimo, psichomotorikos (pvz., dėl vaistų šalutinio poveikio) sutrikimai) bei atkryčio rizika. Vertinimą atlieka FMR gydytojas, psichikos sveikatos būklės vertinimą prireikus atlieka gydytojas psichiatras;
14. Vertinant specifines savybes ir (ar) gebėjimus, turi būti vertinama:
14.1. regos negalią turinčių programos dalyvių – orientacijos ir mobilumo, skaitymo ir rašymo Brailio raštu, funkcinio regėjimo (regėjimo aštrumas iš toli ir (ar) arti, spalvų skyrimas ir pan.), lytos, girdimojo dėmesio, girdimosios atminties gebėjimai. Vertinimą pagal kompetenciją atlieka tiflopedagogas, ergoterapeutas ir psichologas;
14.2. klausos negalią turinčių programos dalyvių – sakytinės, rašytinės kalbos, gestų kalbos, skaitymo iš lūpų, funkcinės klausos (garso skyrimas, kalbos skyrimas ir pan.), vaizdinės atminties gebėjimai. Vertinimą pagal kompetenciją atlieka surdopedagogas ar logopedas ir psichologas;
14.3. sutrikusio intelekto programos dalyvių – savipriežiūros, darbo santykių suvokimo, sprendimų priėmimo, bendravimo normų laikymosi, savisaugos, drausmės laikymosi, instrukcijų laikymosi, orientacijos laiko atžvilgiu gebėjimai. Vertinimą pagal kompetenciją atlieka ergoterapeutas ir socialinis darbuotojas ir (ar) psichologas;
14.4. psichikos negalią turinčių programos dalyvių – dienos režimo laikymosi, santykių užmezgimo, tarpasmeninės sąveikos, streso, krizės ir kitų psichologinių problemų įveikos, savipriežiūros, rūpinimosi savo sveikata gebėjimai. Vertinimą pagal kompetenciją atlieka ergoterapeutas, socialinis darbuotojas ir (ar) psichologas;
14.5. fizinę negalią turinčių programos dalyvių – trumpalaikės atminties, asociacinės (loginės) atminties, erdvinio mąstymo ir suvokimo, normų laikymosi, judėjimo naudojantis techninės pagalbos priemonėmis, judėjimo naudojantis transportu, persikėlimo, naudojimosi plaštaka tiksliems veiksmams gebėjimai. Vertinimą pagal kompetenciją atlieka psichologas ir ergoterapeutas ar kineziterapeutas;
14.6. kalbos ir komunikacijos sutrikimus turinčių programos dalyvių – kalbos, kalbėjimo ir kiti komunikacijos gebėjimai, o mokymosi sunkumų turinčių dalyvių – skaitymo, rašymo, skaičiavimo įgūdžiai. Vertinimą atlieka logopedas;
14.7. reikalingos techninės pagalbos, darbo vietos ir mokymosi aplinkos pritaikymo priemonės, užtikrinančios kokybišką ir saugų paslaugų teikimą ir darbinę veiklą, atsižvelgiant į programos dalyvio negalios pobūdį ir funkcinius gebėjimus. Vertinimą pagal kompetenciją atlieka ergoterapeutas, profesijos mokytojas, prireikus – kiti specialistai (pvz., tiflopedagogas).
15. Įvertinus programos dalyvio profesinius gebėjimus, specialistų komanda atlieka jų palyginimą su programos dalyvio norimos (norimų) įgyti profesijos (profesijų) ir (ar) būsimo darbo keliamais reikalavimais programos dalyvio profesiniams gebėjimams. Palyginimo suvestinę užpildo socialinis darbuotojas ir (ar) specialistas, atliekantis atvejo vadybininko funkcijas.
16. Remiantis programos dalyvio profesinių gebėjimų įvertinimo bei jų palyginimo su norimos įgyti profesijos ir (ar) būsimo darbo keliamais reikalavimais bei kitais įvertinimo metu gautais rezultatais, per specialistų komandinį pasitarimą parengiamos išvados ir rekomendacijos dėl:
17. Jei atlikus profesinių gebėjimų įvertinimą nustatoma, kad programos dalyvio profesiniai gebėjimai yra nepakankami dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje bei dirbti ir jų nepavyks atkurti, lavinti ar išugdyti dalyviui teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas, parengiama pagrįsta įvertinimo išvada, kurioje nurodoma, kad programos dalyviui dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje netikslinga ir profesinės reabilitacijos paslaugos dalyviui toliau nebus teikiamos. Parengta išvada socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pateikiama teritorinei darbo biržai.
III SKYRIUS
PROFESINIO ORIENTAVIMO IR KONSULTAVIMO PASLAUGŲ REIKALAVIMAI
19. Profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugos teikiamos pasibaigus profesinių gebėjimų įvertinimo etapui.
20. Profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugų tikslas – padėti programos dalyviui priimti racionalų ir motyvuotą sprendimą dėl jo turimus ir (ar) galimus atkurti profesinius gebėjimus atitinkančios profesijos ir (ar) darbinės veiklos pasirinkimo.
21. Profesinis orientavimas ir konsultavimas apima šias paslaugas:
22. Profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro: socialinis darbuotojas (vadovauja specialistų komandai) ir (ar) specialistai, atliekantys įdarbinimo ir atvejo vadybininko funkcijas, profesijos mokytojai, psichologas.
23. Atliekant motyvacijos mokytis (dirbti) bei asmeninių savybių analizę, turi būti padedama programos dalyviui geriau pažinti savo stipriąsias bei silpnąsias puses, atskleisti asmeninius ir profesinius interesus, išsiaiškinti trukdžius, neleidžiančius jam būti aktyviam profesinėje veikloje, stiprinti dalyvio motyvaciją įgyti jo profesinius gebėjimus atitinkančią profesiją ir dirbti, kartu su dalyviu aptariant ir analizuojant jo profesinių gebėjimų įvertinimo rezultatus. Paslaugas teikia psichologas.
24. Teikiant informavimo apie profesinio mokymo ir įsidarbinimo galimybes paslaugas, programos dalyvis turi būti informuojamas apie jo gebėjimus atitinkančias profesinio mokymo programas, galimas įgyti kompetencijas bei įsidarbinimo galimybes pagal esamą ar planuojamą įgyti profesinę kvalifikaciją. Paslaugas teikia socialinis darbuotojas ir (ar) specialistas, atliekantis įdarbinimo vadybininko funkcijas, profesijos mokytojas.
25. Teikiant planuojamos įgyti profesijos praktinio išbandymo paslaugas, programos dalyviui turi būti sudaromos galimybės pasitikrinti, kaip jį dominanti (dominančios) profesija (profesijos) atitinka jo lūkesčius, praktiškai atliekant būsimos darbinės veiklos užduotis. Paslaugas teikia profesijos mokytojas (mokytojai).
26. Konsultuojant programos dalyvį profesinio kryptingumo, tinkamumo, profesinės karjeros planavimo klausimais ir teikiant pagalbą renkantis ar keičiant profesiją, turi būti padedama programos dalyviui priimti galutinį sprendimą dėl jam tinkančios profesijos ir (ar) būsimos darbinės veiklos bei kartu su programos dalyviu numatomos jo profesinės karjeros galimybės. Teikiant šias paslaugas, programos dalyvis turi būti konsultuojamas dėl konkrečios profesijos tinkamumo, atsižvelgiant į jo profesinius gebėjimus, individualias savybes (interesus, polinkius), mokymosi bei įsidarbinimo galimybes, programos dalyvio socialinės aplinkos ir kitus veiksnius, svarbius jo darbinei veiklai, bei išsiaiškinamos galimos mokymosi ar įsidarbinimo problemos ir numatomi jų sprendimo būdai. Paslaugas pagal kompetenciją teikia socialinis darbuotojas ir (ar) psichologas, specialistas, atliekantis įdarbinimo vadybininko funkcijas.
27. Remiantis profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugos teikimo rezultatais, specialistų komandinio pasitarimo metu parengiamos išvados ir rekomendacijos dėl:
27.1. programos dalyvio turimus ir (ar) galimus atkurti profesinius gebėjimus atitinkančios profesijos ir (ar) darbinės veiklos pasirinkimo;
28. Atvejo vadybininkas ir (ar) socialinis darbuotojas, remdamasis specialistų išvadomis ir rekomendacijomis, pateiktomis pasibaigus profesinių gebėjimų įvertinimo, orientavimo ir konsultavimo laikotarpiui, sudaro individualią programos dalyvio profesinės reabilitacijos programą ir pateikia teritorinei darbo biržai teisės aktų nustatyta tvarka.
IV SKYRIUS
PROFESINIŲ GEBĖJIMŲ ATKŪRIMO ARBA NAUJŲ IŠUGDYMO PASLAUGŲ REIKALAVIMAI
30. Profesinių gebėjimų atkūrimo arba naujų išugdymo paslaugų tikslas – atkurti prarastus bei lavinti esamus, bet nepakankamus ar išugdyti naujus, reikalingus darbui programos dalyvio profesinius gebėjimus, savybes bei įgūdžius. Profesinių gebėjimų atkūrimas arba naujų išugdymas turi būti atliekamas taikant socialinio, psichologinio, reabilitacijos, darbo imitavimo bei kitas poveikio priemones, atsižvelgiant į programos dalyvio negalios pobūdį, ir (ar) teikiant profesinio mokymo paslaugas.
31. Profesinių gebėjimų atkūrimo arba naujų išugdymo paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro: socialinis darbuotojas (vadovauja specialistų komandai) ir (ar) specialistas, atliekantis atvejo vadybininko funkcijas, psichologas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, profesijos mokytojai, FMR gydytojas, psichiatras (teikiantis paslaugas psichikos ligomis sergantiems programos dalyviams), logopedas (teikiantis paslaugas programos dalyviams, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų bei mokymosi sunkumų), surdopedagogas (teikiantis paslaugas programos dalyviams, turintiems klausos negalią), tiflopedagogas (teikiantis paslaugas programos dalyviams, turintiems regos negalią).
32. Profesinių gebėjimų atkūrimas arba naujų išugdymas socialinio, psichologinio, reabilitacijos, darbo imitavimo bei kitomis poveikio priemonėmis taikomas, kai:
32.1. programos dalyvio profesiniai gebėjimai ir (ar) praktiniai įgūdžiai yra nepakankami pasirinktai profesijai įgyti ir (ar) būsimai darbinei veiklai atlikti;
33. Socialinio poveikio priemonėmis turi būti atkuriami (lavinami) programos dalyvio socialinės adaptacijos įgūdžiai, įgalinant programos dalyvį savarankiškai spręsti socialines problemas, trukdančias jo darbinei veiklai, ir programos dalyvio specifiniai gebėjimai: normų laikymasis, kai paslaugos teikiamos fizinę negalią turintiems programos dalyviams, dienos režimo laikymasis, santykių užmezgimas, kai paslaugos teikiamos psichikos negalią turintiems programos dalyviams, darbo santykių suvokimas, sprendimų priėmimas, drausmės ir instrukcijų laikymasis, kai paslaugos teikiamos intelekto sutrikimą turintiems programos dalyviams. Paslaugas teikia socialinis darbuotojas.
34. Psichologinio poveikio priemonėmis turi būti padedama programos dalyviui spręsti psichologines bei emocines problemas, trukdančias jo darbinei veiklai, atkuriamos (lavinamos) dalyvio darbinei veiklai reikalingos bendrosios psichosocialinės savybės ir specifiniai gebėjimai: girdimasis dėmesys, girdimoji atmintis, kai paslaugos teikiamos regos negalią turintiems programos dalyviams; vaizdinė atmintis, kai paslaugos teikiamos klausos negalią turintiems programos dalyviams; asociacinė (loginė) ir trumpalaikė atmintis, kai paslaugos teikiamos fizinę negalią turintiems programos dalyviams; santykių užmezgimo, tarpasmeninės sąveikos, streso, krizės ir kitų psichologinių problemų įveikos gebėjimai, kai paslaugos teikiamos psichikos negalią turintiems programos dalyviams; bendravimo normų laikymosi gebėjimai, kai paslaugos teikiamos intelekto sutrikimą turintiems programos dalyviams. Paslaugas teikia psichologas.
35. Reabilitacijos poveikio priemonės taikomos teikiant kineziterapijos ir (ar) ergoterapijos paslaugas:
35.1. kineziterapijos paslaugomis turi būti atkuriami (lavinami) programos dalyvio bendrieji funkcinio pajėgumo gebėjimai (fizinės savybės, reikalingos darbui), išskyrus Metodikos 35.2 papunktyje nurodytus bendruosius funkcinio pajėgumo gebėjimus, taip pat kitos darbui reikalingos fizinės savybės (raumenų jėga, sąnarių amplitudė, statinė ištvermė ir kt.). Paslaugas teikia kineziterapeutas, konsultuojant FMR gydytojui;
35.2. ergoterapijos paslaugomis turi būti atkuriami (lavinami) šie programos dalyvio darbinei veiklai reikalingi bendrieji funkcinio pajėgumo (fizinių savybių, reikalingų darbui) gebėjimai: smulkioji motorika, rankų judesiai, plaštakos (pirštų) judesiai. Atsižvelgiant į programos dalyvio negalios pobūdį, ergoterapijos paslaugomis turi būti atkuriami šie programos dalyvio darbinei veiklai reikalingi specifiniai gebėjimai bei įgūdžiai: lytos, kai paslaugos teikiamos regos negalią turintiems programos dalyviams, savarankiškumo kasdienėje bei darbinėje veikloje įgūdžiai, kai paslaugos teikiamos klausos, psichikos ir intelekto sutrikimą turintiems programos dalyviams, mobilumo įgūdžiai, kai paslaugos teikiamos fizinę negalią turintiems programos dalyviams. Teikiant šias paslaugas, programos dalyviai prireikus turi būti mokomi naudotis reikiamomis techninės pagalbos priemonėmis bei laikytis ergonomikos principų. Paslaugas teikia ergoterapeutas, konsultuojant FMR gydytojui.
36. Darbo imitavimo poveikio priemonėmis turi būti atkuriami (lavinami) programos dalyvio profesiniai gebėjimai bei įgūdžiai, reikalingi pasirinktai profesijai įgyti ir dirbti, atkartojant darbo procesą realiai darbo vietai artimoje aplinkoje. Paslaugas darbo imitavimo priemonėmis teikia ergoterapeutas ir (ar) kineziterapeutas, kai darbo imitavimo paslauga teikiama, naudojant standartizuotas darbo imitavimo priemones, ir profesijos mokytojai, kai darbo imitavimo paslaugos teikiamos mokymo klasėje.
37. Atsižvelgiant į programos dalyvio negalios pobūdį ir reikalingus atkurti gebėjimus, turi būti taikomos kitos poveikio priemonės, teikiant šias paslaugas:
37.1. tiflopedagogo paslaugomis turi būti atkuriami (lavinami) regos negalią turinčio programos dalyvio orientacijos ir mobilumo, skaitymo ir rašymo Brailio raštu įgūdžiai, techninės pagalbos priemonių naudojimo kasdienėje bei darbinėje veikloje gebėjimai;
37.2. surdopedagogo paslaugomis turi būti atkuriami (lavinami) klausos negalią turinčio programos dalyvio komunikavimo (sakytinės ir rašytinės kalbos taikymo) gebėjimai, techninės pagalbos priemonių naudojimo gebėjimai;
37.3. psichiatro paslaugomis turi būti užtikrinamas stabilios programos dalyvio psichinės sveikatos būklės palaikymas, atkryčio prevencija, atkuriami (lavinami) programos dalyvio gebėjimai atpažinti jo psichinės sveikatos pokyčius ir imtis reikiamų intervencijų palaikant psichinės sveikatos stabilumą profesinės reabilitacijos metu;
37.4. logopedo paslaugomis turi būti padedama įveikti ar sušvelninti kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus (fonetinius, sklandaus kalbėjimo, fonologinius ir kitus kalbos sutrikimus) jų turintiems programos dalyviams, lavinti skaitymo, rašymo bei skaičiavimo įgūdžius mokymosi sunkumų turintiems programos dalyviams.
38. Profesinio mokymo paslaugos programos dalyviui turi būti teikiamos pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas formaliojo ir (ar) neformaliojo profesinio mokymo programas.
39. Profesinio mokymo paslaugos teikiamos, kai:
39.2. programos dalyvis turi profesiškai persikvalifikuoti, kai:
40. Teikiant profesinio mokymo paslaugas, programos dalyviui turi būti organizuojami teorinio ir praktinio profesinio mokymo užsiėmimai, kurie vykdomi pagal programos dalyviui parengtą individualų profesinio mokymo planą, siekiant išdėstyti visą profesinio mokymo programą. Profesinio mokymo paslaugas teikia profesijos mokytojas.
41. Programos dalyviui sėkmingai baigus profesinio mokymo programą ir išlaikius baigiamąjį egzaminą, teisės aktų nustatyta tvarka turi būti išduodamas pažymėjimas, liudijantis apie įgytą kvalifikaciją arba įgytas kompetencijas.
42. Pasibaigus programos dalyvio profesinių gebėjimų atkūrimo arba naujų išugdymo etapui, paslaugą teikiantys specialistai komandinio pasitarimo metu aptaria programos dalyvio pasiektus rezultatus ir parengia išvadas bei rekomendacijas dėl:
42.1. programos dalyvio pasirengimo ir galimybių dirbti jo atkurtus gebėjimus ir (ar) įgytą profesinę kvalifikaciją atitinkantį darbą;
V SKYRIUS
PAGALBOS ĮSIDARBINANT PASLAUGŲ REIKALAVIMAI
44. Pagalbos įsidarbinant paslaugų tikslas – padėti programos dalyviui įsidarbinti jo atkurtus gebėjimus ir (ar) įgytą profesinę kvalifikaciją atitinkančioje darbo vietoje.
45. Pagalbos įsidarbinant paslaugos turi būti teikiamos, pasibaigus programos dalyvio profesinių gebėjimų atkūrimo arba naujų išugdymo paslaugoms.
46. Pagalbos įsidarbinant paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro: socialinis darbuotojas (vadovauja specialistų komandai) ir (ar) specialistai, atliekantys įdarbinimo ir atvejo vadybininko funkcijas, psichologas, jei reikia – kineziterapeutas, ergoterapeutas.
47. Pagalbos įsidarbinant paslaugos teikiamos, kai:
48. Pagalbą įsidarbinant sudaro šios paslaugos:
49. Teikiant darbo paieškos įgūdžių formavimo paslaugas, programos dalyvis turi būti mokomas parengti savo gyvenimo aprašymą (CV) bei motyvacinį laišką, vykdyti jam tinkamos darbo vietos paiešką, supažindinamas su efektyviausiais darbo paieškos būdais ir priemonėmis bei veiksmingomis pokalbio su darbdaviu strategijomis. Paslaugas teikia socialinis darbuotojas ir (ar) specialistas, atliekantis įdarbinimo vadybininko funkcijas.
50. Atliekant darbo rinkoje situacijos analizę bei teikiant galimos įsidarbinimo vietos paieškos paslaugas, turi būti formuojami programos dalyvio įgūdžiai savarankiškai rinkti informaciją apie laisvų darbo vietų, atitinkančių jo gebėjimus ir (ar) įgytą profesinę kvalifikaciją, pasiūlą darbo rinkoje arba galimybes kurti savo verslą, šią informaciją analizuoti ir, remiantis atlikta analize bei taikant efektyvius darbo paieškos būdus ir priemones, pasirinkti tinkančius darbo pasiūlymus.
51. Teikiant pasirengimo pokalbiui su darbdaviu paslaugas, turi būti ugdomi programos dalyvio kompetencijų, profesinių žinių ir gebėjimų dirbti būsimą darbą pristatymo darbdaviui, derybų dėl įsidarbinimo, darbo sąlygų vedimo įgūdžiai. Paslaugas teikia socialinis darbuotojas ir (ar) specialistas, atliekantis įdarbinimo vadybininko funkcijas, psichologas.
52. Teikiant tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, programos dalyviui turi būti padedama pokalbyje dėl darbo tinkamai pristatyti darbdaviui savo kompetencijas ir profesines žinias, gebėjimus dirbti būsimą darbą, asmenines savybes, vesti derybas dėl priėmimo į darbą ir (ar) dėl darbo sąlygų, kai programos dalyvio prisistatymo darbdaviui įgūdžiai yra nepakankami savarankiškai dalyvauti pokalbyje. Paslaugas teikia socialinis darbuotojas ir (ar) specialistas, atliekantis įdarbinimo vadybininko funkcijas.
53. Teikiant darbo vietos įvertinimo ir darbdavių konsultavimo paslaugas, turi būti įvertinti konkretaus darbo, į kurį programos dalyvis ketina įsidarbinti, keliami reikalavimai jo psichosocialinėms savybėms bei funkciniam pajėgumui, nustatytas būsimos darbo vietos pritaikymo poreikis, atsižvelgiant į programos dalyvio negalios pobūdį ir funkcinius gebėjimus, bei prireikus konsultuojamas darbdavys darbo vietos pritaikymo klausimais. Paslaugą konkrečioje darbo vietoje prireikus teikia socialinis darbuotojas ir (ar) specialistas, atliekantis įdarbinimo vadybininko funkcijas, bei kiti specialistai – ergoterapeutas, kineziterapeutas, psichologas ar socialinis darbuotojas.
54. Baigiant teikti pagalbos įsidarbinant paslaugas specialistų komanda parengia išvadas ir rekomendacijas dėl:
54.1. tolesnio darbo paieškos ir kitų pagalbos įsidarbinant paslaugų teikimo poreikio programos dalyviui neįsidarbinus;
VI SKYRIUS
PALAIKYMO DARBO VIETOJE PASLAUGŲ REIKALAVIMAI
56. Palaikymo darbo vietoje paslaugų tikslas – padėti po profesinės reabilitacijos įsidarbinusiam programos dalyviui įsitvirtinti darbo vietoje ir kuo ilgiau joje išsilaikyti.
57. Palaikymo darbo vietoje paslaugos turi būti teikiamos, kai įsidarbinusiam programos dalyviui ir (ar) darbdaviui, bendradarbiams kyla sunkumų, susijusių su darbo santykiais, sąlygomis, programos dalyvio adaptacija darbo vietoje ir (ar) kitų problemų, trukdančių programos dalyvio darbinei veiklai ir keliančių darbinės veiklos nutraukimo riziką.
58. Paslaugų teikimo poreikis gali būti nustatomas:
58.1. iš karto po to, kai programos dalyvis įsidarbina, ir (ar) vykdant periodinę programos dalyvio darbinės veiklos stebėseną ne rečiau kaip kartą per mėnesį per 6 mėnesių laikotarpį, susisiekus su įsidarbinusiu programos dalyviu ir (ar) jo darbdaviu;
59. Palaikymo darbo vietoje paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro: socialinis darbuotojas (vadovauja specialistų komandai) ir (ar) specialistai, atliekantys įdarbinimo ir atvejo vadybininko funkcijas, psichologas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichiatras (teikiantis paslaugas programos dalyviams, turintiems psichikos negalią), surdopedagogas (teikiantis paslaugas programos dalyviams, turintiems klausos negalią), tiflopedagogas (teikiantis paslaugas programos dalyviams, turintiems regos negalią).
60. Palaikymą darbo vietoje prireikus gali sudaryti šios paslaugos:
60.2. tarpininkavimas tarp programos dalyvio ir kitų institucijų (pvz., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teritorinių darbo biržų, socialinės paramos centrų, sveikatos priežiūros įstaigų ir kt.);
61. Teikiant tarpininkavimo tarp programos dalyvio ir darbdavio ir (ar) bendradarbių paslaugas, turi būti padedama spręsti darbo vietoje iškilusias problemas bei konfliktines situacijas, susijusias su darbo santykiais ar sąlygomis, bendravimo su neįgaliu programos dalyviu ypatumais, darbo užduočių pasidalijimu dirbant komandoje ir kitas problemas, trukdančias programos dalyvio darbinei veiklai. Paslaugas teikia socialinis darbuotojas ir (ar) specialistas, atliekantis įdarbinimo vadybininko funkcijas, ar psichologas.
62. Teikiant tarpininkavimo tarp programos dalyvio ir kitų institucijų paslaugas, turi būti sprendžiamos programos dalyvio darbinei veiklai trukdančios teisinės, socialinės, sveikatos ir kitos problemos, kai šių problemų programos dalyviui nepavyksta išspręsti savarankiškai ir kai toms problemoms spręsti būtinas atitinkamų institucijų dalyvavimas. Paslaugas teikia socialinis darbuotojas.
63. Teikiant darbdavio ir (ar) bendradarbių konsultavimo paslaugas, darbdavys turi būti konsultuojamas, padedant spręsti jo ir neįgalaus programos dalyvio darbo santykių, darbo sąlygų ir jų pritaikymo, bendravimo su neįgaliu programos dalyviu problemas, programos dalyvio teisių užtikrinimo bei diskriminacijos darbo vietoje prevencijos klausimais. Paslaugas pagal kompetenciją teikia socialinis darbuotojas ir (ar) specialistas, atliekantis įdarbinimo vadybininko funkcijas, ar psichologas.
64. Programos dalyvio konsultavimo ir (ar) mokymo paslaugos turi būti teikiamos, konsultuojant programos dalyvį darbo santykių, darbo sąlygų, darbo vietos pritaikymo, jo teisių užtikrinimo klausimais ar sprendžiant praktinių žinių bei įgūdžių pritaikymo darbo vietoje problemas. Paslaugas pagal kompetenciją teikia socialinis darbuotojas ir (ar) specialistas, atliekantis įdarbinimo vadybininko funkcijas, ar profesijos mokytojas.
65. Atsižvelgiant į įsidarbinusio programos dalyvio negalios pobūdį, prireikus turi būti teikiamos šios paslaugos:
65.1. regos negalią turinčiam programos dalyviui – orientacijos ir mobilumo mokymo paslaugos darbo vietoje, kai reikia išmokyti programos dalyvį savarankiškai atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos bei naudotis darbo vietoje reikalingomis techninės pagalbos priemonėmis. Paslaugas teikia tiflopedagogas;
65.2. psichikos negalią turinčiam programos dalyviui – konsultavimo paslaugos, kai reikia užtikrinti atkryčio prevenciją ir palaikyti stabilią programos dalyvio psichikos sveikatos būklę, ir psichoedukacijos paslaugos, kurias teikiant programos dalyvis mokomas atpažinti ankstyvuosius psichikos sveikatos pablogėjimo požymius ir į juos adekvačiai reaguoti. Paslaugas teikia psichiatras;
65.3. klausos negalią turinčiam programos dalyviui – konsultavimo paslaugos, kai reikia išspręsti dėl programos dalyvio negalios kylančias komunikavimo problemas, trukdančias jam įsisavinti ir perteikti darbinėje veikloje reikalingą informaciją bei parengti programos dalyvį naudotis darbo vietoje reikalingomis techninės pagalbos priemonėmis. Paslaugas teikia surdopedagogas;
65.4. intelekto negalią turinčiam programos dalyviui – konsultavimo paslaugos, kai reikia koreguoti programos dalyvio darbinei veiklai trukdantį elgesį (elgesio ir emocijų sutrikimus ir pan.) ar įtvirtinti darbinei veiklai svarbias savybes (drausmės laikymąsi, bendravimo normų laikymąsi ir kt.). Paslaugas teikia socialinis darbuotojas;
65.5. fizinę negalią turinčiam programos dalyviui – ergonomikos principų mokymo paslaugos darbo vietoje, kai reikia programos dalyvį išmokyti ergonomiškų kūno padėčių ir judesių, reikalingų dirbant, naudojantis darbo vietoje reikalingomis techninės pagalbos priemonėmis. Paslaugas pagal kompetenciją teikia kineziterapeutas ar ergoterapeutas.
66. Palaikymo darbo vietoje paslaugos baigiamos teikti, kai:
66.1. asmuo, baigęs profesinės reabilitacijos programą, nepertraukiamai išdirbo ne mažiau kaip 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį;
67. Baigiantis palaikymo darbo vietoje paslaugos teikimo laikotarpiui, specialistų komanda parengia išvadas ir rekomendacijas dėl programos dalyvio galimybių toliau dirbti esamoje darbo vietoje bei jo tolesnių veiksmų, baigus teikti palaikymo darbo vietoje paslaugą.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
69. Profesinės reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos vadovaujantis individualia programos dalyvio profesinės reabilitacijos programa, kuri, atsižvelgiant į profesinės reabilitacijos programos vykdymo eigą bei pasiektą pažangą, gali būti tobulinama. Programos dalyviui turi būti užtikrinamos galimybės dalyvauti sudarant ir (ar) koreguojant jo individualią profesinės reabilitacijos programą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministro
2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A1-3
BENDRIEJI REIKALAVIMAI PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGAS NEĮGALIESIEMS TEIKIANTIEMS SPECIALISTAMS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bendrieji reikalavimai profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems teikiantiems specialistams (toliau – Reikalavimai) nustato profesinės reabilitacijos paslaugas skirtingas negalias (regos, klausos, intelekto, psichikos ar fizinę) turintiems profesinės reabilitacijos programos dalyviams teikiančios įmonės, įstaigos, organizacijos (toliau – įstaiga) personalo struktūros, profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių specialistų komandos sudėties, specialistų bendrųjų gebėjimų bei įgūdžių, jų atliekamų funkcijų reikalavimus.
2. Reikalavimai taikomi tiesiogiai ir netiesiogiai su profesinės reabilitacijos programos dalyviais (toliau – programos dalyviai) profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose dirbantiems specialistams.
3. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:
3.1. Darbo vietos pritaikymas – tai darbui skirtų įrenginių ar darbo priemonių įrengimas ir išdėstymas, darbo aplinkos pritaikymas, atsižvelgiant į darbuotojo negalios pobūdį ir funkcinius gebėjimus.
3.2. Įstaiga – juridinis asmuo, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka teikiantis neįgaliesiems profesinės reabilitacijos paslaugas.
II SKYRIUS
PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGAS TEIKIANČIOS ĮSTAIGOS PERSONALO STRUKTŪROS REIKALAVIMAI
4. Įstaigos personalo struktūra turi būti tokia, kad užtikrintų įstaigos veiklą bei visą profesinės reabilitacijos programą (ciklą) sudarančių paslaugų, atitinkančių individualius programos dalyvių poreikius, nulemtus jų negalios pobūdžio bei funkcinių gebėjimų, organizavimą ir teikimą, šių paslaugų teikimo efektyvumą ir kokybę, programos dalyvių bei darbuotojų saugumą.
5. Įstaigos personalą turi sudaryti tiesiogiai ir netiesiogiai su programos dalyviais dirbantis personalas.
6. Tiesiogiai su programos dalyviais dirbančio įstaigos personalo struktūra, specialistų komandos sudėtis, jų skaičius ir darbo krūvis priklauso nuo programos dalyvių skaičiaus, jų negalios pobūdžio ir funkcinių gebėjimų.
7. Netiesiogiai su programos dalyviais dirbančio personalo (įstaigos administracijos ir ūkines-technines funkcijas atliekančio personalo) struktūra turi užtikrinti visas būtinas sąlygas, reikalingas kokybiškoms paslaugoms, atitinkančioms dalyvių negalios pobūdžio bei funkcinių gebėjimų nulemtus individualius jų poreikius, teikti, bei tinkamą profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo dokumentacijos ir buhalterinės apskaitos tvarkymą.
III SKYRIUS
TIESIOGIAI SU PROFESINĖS REABILITACIJOS PROGRAMOS DALYVIAIS DIRBANČIO PERSONALO SUDĖTIES REIKALAVIMAI
8. Tiesiogiai su programos dalyviais dirbantį personalą, atsižvelgiant į aptarnaujamų programos dalyvių negalios pobūdį ir funkcinius gebėjimus, turi sudaryti specialistų komanda:
8.8. gydytojas psichiatras, kai paslaugos teikiamos psichikos negalią turintiems programos dalyviams;
8.9. specialieji pedagogai: tiflopedagogas, kai paslaugos teikiamos regos negalią turintiems programos dalyviams, logopedas, kai paslaugos teikiamos kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintiems programos dalyviams, surdopedagogas, kai paslaugos teikiamos klausos negalią turintiems programos dalyviams.
IV SKYRIUS
TIESIOGIAI SU PROFESINĖS REABILITACIJOS PROGRAMOS DALYVIAIS DIRBANČIŲ SPECIALISTŲ BENDRŲJŲ GEBĖJIMŲ BEI ĮGŪDŽIŲ REIKALAVIMAI
10. Profesinės reabilitacijos paslaugas teikiantys specialistai turi turėti šiuos bendruosius gebėjimus ir įgūdžius:
10.1. išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius neįgaliųjų socialinę integraciją bei profesinę reabilitaciją;
10.2. išmanyti profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo skirtingą negalią turintiems programos dalyviams ypatumus bei profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo principus ir gebėti juos taikyti praktikoje;
10.3. išmanyti ir gebėti taikyti praktikoje pažangius ir veiksmingus, tyrimais grįstus profesinės reabilitacijos metodus, holistiniu požiūriu paremtus paslaugų teikimo principus;
10.4. išmanyti ir gebėti taikyti praktikoje profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo skirtingą negalią turintiems programos dalyviams patvirtintas metodikas bei reikalavimus profesinės reabilitacijos paslaugas teikiantiems specialistams;
10.5. gebėti nustatyti individualius programos dalyvių tikslus, vykdyti jų įgyvendinimo stebėseną, įvertinti tarpinius ir galutinius rezultatus, rengti išvadas ir rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas programos dalyviams;
10.6. gebėti parinkti tokius darbo metodus bei priemones, kurie geriausiai atitiktų individualius, negalios pobūdžio ir funkcinių gebėjimų nulemtus programos dalyvio poreikius bei užtikrintų individualių programos dalyvio profesinės reabilitacijos programos tikslų įgyvendinimą;
10.7. išmanyti ir gebėti taikyti praktikoje individualaus ir grupinio darbo principus ir metodus atsižvelgiant į individualius programos dalyvių poreikius pagal negalios pobūdį ir specifiką;
V SKYRIUS
TIESIOGIAI SU PROFESINĖS REABILITACIJOS PROGRAMOS DALYVIAIS DIRBANČIŲ SPECIALISTŲ ATLIEKAMŲ FUNKCIJŲ REIKALAVIMAI
11. Tiesiogiai su profesinės reabilitacijos programos dalyviais dirbantys specialistai atlieka šias funkcijas:
11.1. įvertina programos dalyvio siekiamos įgyti profesinės kvalifikacijos ir (ar) būsimame darbe keliamus reikalavimus programos dalyvio profesiniams gebėjimams ir savybėms bei programos dalyvio profesinius gebėjimus ir savybes, reikalingas profesinei kvalifikacijai įgyti ir (ar) būsimam darbui tinkamai atlikti, lygina įvertintus reikalavimus ir gebėjimus;
11.2. dalyvauja, nustatant individualius programos dalyvio profesinės reabilitacijos tikslus, rengiant išvadas ir rekomendacijas dėl programos dalyvio tikslingumo dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje, dėl jo galimybių įgyti siekiamą profesinę kvalifikaciją ir dirbti;
11.3. dalyvauja komandiniuose pasitarimuose, atlieka programos dalyvio pasiektos pažangos stebėseną, teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas, ir, remdamiesi paslaugų teikimo programos dalyviui rezultatais, pagal savo kompetenciją rengia išvadas ir rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų, įgyvendinant programos dalyvio profesinės reabilitacijos programą ar jai pasibaigus;
12. Socialinis darbuotojas atlieka šias funkcijas:
12.1. įvertina, atkuria ir lavina bendrąsias programos dalyvio psichosocialines savybes (pažintines (darbo planavimą, problemų sprendimą, prisitaikymą), susijusias su darbo atlikimo pobūdžiu (tvarkingumą, atsakingumą, savarankiškumą) ir socialines) bei specifinius gebėjimus (fizinę negalią turinčių programos dalyvių – normų laikymąsi, psichikos negalią turinčių programos dalyvių – dienos režimo laikymąsi, santykių užmezgimą, intelekto sutrikimą turinčių programos dalyvių – darbo santykių suvokimą, sprendimų priėmimą, drausmės ir instrukcijų laikymąsi);
12.2. įvertina programos dalyvio socialinę padėtį bei išsiaiškina esamas socialines problemas, trukdančias programos dalyviui integruotis į darbo rinką;
12.4. konsultuoja programos dalyvį dėl konkrečios profesijos tinkamumo, atsižvelgdamas į psichosocialinius jo gebėjimus, socialinės aplinkos ir kitus profesinei veiklai svarbius veiksnius;
12.6. dalyviui įsidarbinus, teikia tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugas programos dalyviui, darbdaviui ir (ar) bendradarbiams, sprendžiant darbo vietoje iškilusias problemas, susijusias su darbo santykiais ar sąlygomis, su programos dalyvio socialine adaptacija, menkais socialiniais įgūdžiais bei motyvacija;
13. Psichologas atlieka šias funkcijas:
13.1. įvertina, atkuria ir lavina bendrąsias programos dalyvio psichosocialines savybes (pažintines (suvokimą, atidumą, susikaupimą, išmokimą ir (ar) atmintį, abstraktų mąstymą), susijusias su darbo atlikimo pobūdžiu (ištvermingumą, nesėkmių toleravimą, savikontrolę, kruopštumą, punktualumą) ir specifinius gebėjimus (regos negalią turinčių programos dalyvių – girdimąjį dėmesį, girdimąją atmintį, klausos negalią turinčių programos dalyvių – vaizdinę atmintį, fizinę negalią turinčių programos dalyvių – asociacinę (loginę) ir trumpalaikę atmintį, psichikos negalią turinčių programos dalyvių – santykių užmezgimo, tarpasmeninės sąveikos, streso (ir kitų psichologinių problemų) įveiką, krizės įveiką, intelekto sutrikimą turinčių programos dalyvių – bendravimo normų laikymąsi);
13.2. atlieka programos dalyvio psichologinį įvertinimą, išsiaiškina programos dalyvio psichologines bei emocines problemas, trukdančias jo darbinei veiklai, ir padeda jas spręsti;
13.3. analizuoja programos dalyvio motyvaciją mokytis ir dirbti darbą, atitinkantį jo gebėjimus bei asmenines savybes, ir padeda spręsti programos dalyvio motyvacijos mokytis ir (ar) dirbti problemas;
13.4. konsultuoja programos dalyvį profesinio kryptingumo bei tinkamumo ir profesinės karjeros planavimo klausimais ir teikia pagalbą renkantis ar keičiant profesiją;
13.5. didina programos dalyvių motyvaciją dirbti, lavina savęs pristatymo darbdaviui ir pokalbio su juo įgūdžius, gerina programos dalyvių psichologinį pasirengimą dirbti, sprendžia įsidarbinant iškilusias psichologines problemas;
14. Ergoterapeutas atlieka šias funkcijas:
14.1. įvertina, atkuria bei lavina bendruosius funkcinio pajėgumo (fizinių savybių, reikalingų darbui) gebėjimus, apimančius rankų judesius, plaštakos ir (ar) pirštų judesius, smulkiąją motoriką, priverstinę rankų padėtį;
14.2. atsižvelgdamas į programos dalyvio negalios pobūdį ir funkcinius gebėjimus, įvertina, atkuria bei lavina specifinius gebėjimus (lytos, mobilumo, savarankiškumo įgūdžius), reikalingus pasirinktai profesinei veiklai;
14.3. įvertina mokymosi ir darbo vietos bei techninės pagalbos priemonių pritaikymo poreikį, moko programos dalyvius naudotis reikiamomis techninės pagalbos priemonėmis ir laikytis ergonomikos principų;
14.4. naudodamas standartizuotas darbo imitavimo priemones, teikia programos dalyvio profesinių gebėjimų atkūrimo arba naujų išugdymo paslaugas;
15. Kineziterapeutas atlieka šias funkcijas:
15.1. įvertina, atkuria bei lavina bendruosius funkcinio pajėgumo (fizinių savybių, reikalingų darbui) gebėjimus, apimančius judamumą ir (ar) kūno padėties keitimą, kūno dalių judesius, kūno padėties išlaikymą, kompleksines fizines savybes (išskyrus rankų judesius, plaštakos ir (ar) pirštų judesius, smulkiąją motoriką, priverstinę rankų padėtį);
15.2. atsižvelgdamas į programos dalyvio negalios pobūdį ir funkcinius gebėjimus, atlieka kitų fizinių savybių – persikėlimo, raumenų jėgos, sąnarių amplitudės, statinės ištvermės – įvertinimą ir atkūrimą;
15.3. naudodamas standartizuotas darbo imitavimo priemones, teikia programos dalyvio profesinių gebėjimų atkūrimo arba naujų išugdymo paslaugas;
16. Specialistas, atliekantis atvejo vadybininko funkcijas (socialinių arba pedagogikos mokslų srities išsilavinimą turintis specialistas):
16.1. organizuoja ir koordinuoja individualios profesinės reabilitacijos programos įgyvendinimo eigą, vykdo pažangos stebėseną, palaiko nuolatinį ryšį su programos dalyviu profesinės reabilitacijos metu;
16.2. supažindina ir aptaria su programos dalyviu profesinės reabilitacijos tikslus ir paslaugų teikimo tvarką;
16.3. suteikia programos dalyviui visą reikiamą informaciją, susijusią su jo dalyvavimu profesinės reabilitacijos programoje, palaiko programos dalyvio motyvaciją dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje;
16.4. bendradarbiauja su specialistais, teikiančiais profesinės reabilitacijos paslaugas, koordinuoja komandinius pasitarimus, tarpininkauja sprendžiant iškilusias problemas profesinės reabilitacijos metu;
16.5. konsultuoja programos dalyvį ir jo artimuosius individualios profesinės reabilitacijos programos įgyvendinimo klausimais;
16.6. įvertina programos dalyvio darbinės veiklos perspektyvas, jo galimybes įsidarbinti pagal programos dalyvio siekiamą įgyti arba pagal turimą profesinę kvalifikaciją, remdamasis duomenimis apie jo išsilavinimą, darbo patirtį, darbo netekimo priežastis, jam žinomus darbo paieškos būdus, pageidaujamo darbo pobūdį ir sąlygas bei kitus programos dalyvio lūkesčius, susijusius su jo būsima darbine veikla;
16.7. informuoja programos dalyvį apie įsidarbinimo galimybes pagal esamą ar planuojamą įgyti profesinę kvalifikaciją;
16.8. konsultuoja programos dalyvį profesinio kryptingumo, tinkamumo, profesinės karjeros planavimo klausimais ir teikia pagalbą dalyviui renkantis ir keičiant profesiją;
16.9. atsižvelgdamas į individualius programos dalyvio profesinės reabilitacijos tikslus bei poreikius, planuoja, organizuoja ir teikia pagalbos įsidarbinant ir palaikymo darbo vietoje paslaugas:
16.15. programos dalyviui įsidarbinus, tarpininkauja tarp programos dalyvio ir darbdavio ir (ar) bendradarbių, konsultuoja programos dalyvį, darbdavį ir (ar) bendradarbius sprendžiant darbo vietoje iškilusias problemas, susijusias su darbo santykiais ar sąlygomis, arba prevenciškai konsultuoja, siekdamas padėti programos dalyviui išlaikyti darbo vietą.
17. FMR gydytojas atlieka šias funkcijas:
17.1. įvertina programos dalyvio funkcinę būklę ir jo galimybes įgyti norimą profesinę kvalifikaciją bei dirbti;
17.2. remdamasis programos dalyvio funkcinės būklės įvertinimo rezultatais, parengia išvadas ir rekomendacijas dėl:
17.2.1. indikacijų ir kontraindikacijų, susijusių su konkretaus programos dalyvio dalyvavimu profesinės reabilitacijos programoje;
17.3. numato reabilitacinio poveikio priemones, reikalingas programos dalyvio profesiniams gebėjimams atkurti;
18. Profesijos mokytojas atlieka šias funkcijas:
18.1. įvertina praktinius programos dalyvio gebėjimus bei įgūdžius, reikalingus pasirinktai profesijai įgyti ir dirbti, bei mokymosi ir darbo vietos pritaikymo poreikį;
18.2. supažindina programos dalyvius su profesinio mokymosi ir įsidarbinimo galimybėmis pagal programos dalyvio siekiamą įgyti profesiją;
18.3. teikia programos dalyvio planuojamos įgyti profesijos praktinio išbandymo paslaugas, skirdamas darbinės ir (ar) profesinės veiklos užduotis;
18.4. teikia darbo imitavimo paslaugas, lavindamas programos dalyvio praktinius įgūdžius, reikalingus pasirinktai profesijai įgyti ir dirbti;
18.5. teikia profesinio mokymo paslaugas pagal formaliojo ir (ar) neformaliojo profesinio mokymo programas, organizuodamas teorinio ir praktinio profesinio mokymo užsiėmimus;
19. Logopedas atlieka šias funkcijas:
19.1. vertina programos dalyvio kalbėjimo, kalbos ir kitus komunikacijos gebėjimus bei įgūdžius, reikalingus pasirinktai profesinei kvalifikacijai įgyti ir (ar) būsimam darbui tinkamai atlikti;
19.2. vertina mokymosi sunkumų turinčių programos dalyvių skaitymo, rašymo, skaičiavimo įgūdžius bei kitus specifinius gebėjimus;
19.3. padeda programos dalyviui įveikti ar sušvelninti kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus: fonetinius kalbėjimo sutrikimus, sklandaus kalbėjimo ritmo sutrikimus, sklandaus kalbėjimo tempo sutrikimus, kalbėjimo (balso) sutrikimus, fonologinius kalbos sutrikimus, kalbos netekimą (afazijos atvejais), mokymosi sunkumus;
20. Tiflopedagogas atlieka šias funkcijas:
20.1. praktiškai įvertina programos dalyvio regėjimo funkcijų (regėjimo aštrumo iš toli ir (ar) arti, spalvų skyrimo ir pan.), orientacijos ir mobilumo gebėjimų, skaitymo, rašymo Brailio raštu įgūdžius;
20.2. įvertina mokymosi bei darbo vietos pritaikymo poreikį regos negalią turintiems programos dalyviams bei jų gebėjimus ir įgūdžius naudotis techninės pagalbos priemonėmis;
20.3. teikdamas asmens profesinių gebėjimų atkūrimo arba naujų išugdymo paslaugas, atkuria bei lavina regos negalią turinčio programos dalyvio orientacijos erdvėje ir mobilumo įgūdžius, techninės pagalbos priemonių naudojimo kasdienėje bei darbinėje veikloje gebėjimus, lavina skaitymo ir rašymo Brailio raštu įgūdžius;
20.4. teikdamas pagalbą programos dalyviui įsidarbinant ar įsidarbinus, konsultuoja darbdavį ir (ar) bendradarbius darbo vietos pritaikymo ir bendravimo su regos negalią turinčiu programos dalyviu klausimais, pagal savo kompetenciją sprendžia kitas programos dalyvio adaptacijos darbo vietoje problemas.
21. Surdopedagogas atlieka šias funkcijas:
21.1. praktiškai įvertina programos dalyvio klausos funkcijų (garso skyrimo, kalbos skyrimo ir pan.) ir sakytinės, rašytinės kalbos, kalbėjimo gestų kalba, skaitymo iš lūpų įgūdžius;
21.2. įvertina mokymosi bei darbo vietos pritaikymo poreikį klausos negalią turinčiam programos dalyviui bei jo gebėjimus naudotis techninės pagalbos priemonėmis;
21.3. teikdamas asmens profesinių gebėjimų atkūrimo arba naujų išugdymo paslaugas, atkuria bei lavina programos dalyvio komunikacijos gebėjimus, moko naudotis vaizdinėmis, techninės pagalbos priemonėmis;
22. Gydytojas psichiatras atlieka šias funkcijas:
22.1. vertina programos dalyvio psichinės sveikatos būklę, atkryčio riziką ir teikia rekomendacijas dėl atkryčio prevencijos;
22.2. remdamasis programos dalyvio psichinės sveikatos būklės įvertinimo rezultatais, parengia išvadas ir rekomendacijas dėl:
22.2.1. programos dalyvio galimybių ar apribojimų įgyti konkrečią profesinę kvalifikaciją ar dirbti konkretų darbą;
22.4. prireikus pakartotinai vertina programos dalyvio psichinės sveikatos būseną, teikia rekomendacijas programos dalyviui ir specialistams dėl būtinų ir laiku atliekamų intervencijų, siekdamas palaikyti stabilią programos dalyvio psichinę sveikatą profesinės reabilitacijos metu;
22.5. prireikus informuoja psichikos sveikatos priežiūros specialistus, gydytojus psichiatrus, dirbančius psichikos sveiktos centruose, apie programos dalyvio būklės pokyčius, atkrytį profesinės reabilitacijos metu;
22.6. programos dalyviui įsidarbinus, prireikus pagal savo kompetenciją teikia konsultacijas programos dalyviui, darbdaviui ir (ar) bendradarbiams, sprendžiantiems darbo vietoje kilusias, su psichine programos dalyvio sveikata susijusias problemas, taip pat prevenciškai konsultuoja dėl psichologinių problemų.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS