LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSIOJI RINKIMŲ KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL RINKĖJŲ AR RINKIMŲ TEISĘ TURINČIŲ ASMENŲ PAPIRKIMO FAKTŲ
TYRIMO IR VERTINIMO TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO
2014 m. vasario 12 d. Nr. Sp-32
Vilnius
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a:
1. Metodines rekomendacijas „Dėl aplinkybių, kurioms esant pradedamas rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų galimo papirkimo faktų tyrimas“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
vyriausiosios rinkimų komisijos
2014 m. vasario 12 d.sprendimu Nr. Sp-32
RINKĖJŲ AR RINKIMŲ TEISĘ TURINČIŲ ASMENŲ PAPIRKIMO FAKTŲ
TYRIMO IR VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktų tyrimo ir vertinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatomos Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme ir Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatyme (toliau – Įstatymai) nustatytų draudimų tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba asmenų, kuriuos numatoma kelti kandidatais, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę pažeidimų tyrimo ir vertinimo procedūros savivaldybių rinkimų komisijose (toliau – rinkimų komisija) ir Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (toliau – VRK).
2. Šis aprašas taikomas tiriant Aprašo 1 punkte nurodytus pažeidimus, padarytus rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu.
3. Pagrindiniai šio Aprašo tikslai:
3.1. sudaryti teisines prielaidas, kad rinkimų politinė kampanija vyktų pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pagal demokratines rinkimų procedūras skaidriai, garbingai ir sąžiningai;
3.2. išsamiai ir nešališkai nustatyti ir ištirti duomenis bei informaciją apie galimai vykdyto rinkėjų, rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus, nustatyti kaltus asmenis ir paviešinti rinkėjams informaciją apie priimtus sprendimus tiriant gautą informaciją ir asmenis, pažeidusius Įstatymus, ir kandidato pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis. Asmenims, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, o jeigu yra nusikalstamos veikos požymių, – kreiptis į prokuratūrą ar policijos įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo.
4. Rinkimų komisija rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu tiria fizinio ar juridinio asmens (toliau – asmuo) raštu rinkimų komisijai pateiktus pranešimus, pareiškimus ar skundus dėl šio aprašo 1 punkte nurodytų pažeidimų, taip pat šiuos pažeidimus pagrindžiančius duomenis, neatsižvelgdama į jų fiksavimo būdą ar formą. Jeigu asmuo pateikia pranešimą žodžiu, rinkimų komisijos narys surašo pranešimą ir nedelsdamas pateikia rinkimų komisijos pirmininkui.
5. Anoniminiai pranešimai ar skundai, taip pat pranešimai apie ištirtus faktus, dėl kurių jau priimti sprendimai, gali būti netiriami. Be to, gali būti atsisakyta tirti pranešimą ar skundą arba gali būti nutraukiamas pradėtas tyrimas dėl bendro pobūdžio pranešimų, kuriuose nenurodyti konkretūs faktai, o liudininkai neigia arba atsisako patvirtinti pranešimo informaciją.
II. TYRIMO DĖL RINKĖJŲ AR RINKIMŲ TEISĘ TURINČIŲ ASMENŲ PAPIRKIMO FAKTŲ ATLIKIMO TVARKA
6. Rinkimų komisijos sprendimu sudaroma nuolatinė galimo papirkimo faktų tyrimo grupė (toliau – tyrimo grupė). Tyrimo grupė sudaroma iš trijų rinkimų komisijos narių, pasiūlytų į rinkimų komisiją Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ar Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus. Tyrimo grupės darbą organizuoja ir jam vadovauja rinkimų komisijos paskirtas rinkimų komisijos narys – tyrimo grupės vadovas. Tyrimo grupės posėdžius ir pasitarimus šaukia tyrimo grupės vadovas, apie juos asmeniškai ar telefonu pranešdamas grupės nariams ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja bent du tyrimo grupės nariai. Tyrimo grupės sprendimai priimami balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia grupės vadovo balsas.
7. Jeigu dėl ligos ar dėl kitų svarbių priežasčių tyrimo grupės veikloje vienas iš tyrimo grupės narių dalyvauti negali, – tyrimo grupės veikloje dalyvauja rinkimų komisijos pirmininkas.
8. Tyrimo grupės posėdžiuose gali dalyvauti politinių partijų ir kandidatų atstovai rinkimams, kiti suinteresuoti asmenys.
9. Rinkimų komisija ar jos narys, gavę asmens skundą ar kitokių duomenų dėl šio aprašo 1 punkte nurodytų pažeidimų, nedelsdami juos perduoda rinkimų komisijos pirmininkui.
10. Rinkimų komisijos pirmininkas, atsiradus (esant) bet kuriam iš šio aprašo 11 punkte nurodytų tyrimo pagrindų ar gavus duomenų ir pranešimą raštu iš rinkimų komisijos ar jos nario, nedelsdamas visą gautą informaciją užregistruoja (1 priedas) ir ne vėliau kaip kitą dieną perduoda tyrimo grupei.
11. Tyrimas dėl galimo rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo (toliau – galimas papirkimas) fakto gali būti pradedamas šiais pagrindais:
12. Tyrimo grupė sprendimą pradėti tyrimą dėl galimo papirkimo fakto priima atsižvelgdama į bent vieną iš nurodytų aplinkybių:
12.1. ar informacija apie galimą papirkimo faktą yra konkreti (t. y. ar nurodytas asmuo galimai papirkinėjo rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis, kada vyko galimas papirkimas, kur ir kokiomis aplinkybėmis vyko galimas papirkimas);
13. Tyrimo grupė, gavusi minėtą informaciją, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo informacijos gavimo rinkimų komisijoje priima vieną iš šių sprendimų:
14. Tyrimo grupė gali priimti sprendimą neatlikti tyrimo, o pradėtą tyrimą nutraukti šiais atvejais:
14.1. nustačiusi, kad tyrimas dėl galimo papirkimo fakto jau buvo atliktas ir dėl to priimtas sprendimas;
15. Tyrimo grupės nariai turi teisę:
15.1. kreiptis į visas valstybės valdžios ir valdymo institucijas, valstybės ir savivaldybių įmonių (taip pat ir jų kontroliuojamų), įstaigų ar organizacijų vadovus bei darbuotojus ir prašyti pateikti turimus duomenis tyrimo grupės nagrinėjamais klausimais, taip pat valstybės institucijų, įmonių, įstaigų ar organizacijų turimą medžiagą, dokumentus;
16. Tyrimo grupės nariai privalo:
16.1. laikyti paslaptyje duomenis ar informaciją, kuriuos jie sužinojo vykdydami tyrimą, jeigu tokie duomenys ar informacija sudaro valstybės, komercinę, banko, tarnybinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį;
17. Tyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo informacijos apie galimo papirkimo fakto gavimo rinkimų komisijoje. Jeigu tyrimas yra sudėtingas arba didelė šio tyrimo apimtis, rinkimų komisija šį terminą gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki 14 dienų.
18. Apie tyrimo grupės priimtą sprendimą atsisakyti atlikti tyrimą arba pradėtą tyrimą nutraukti tyrimo grupė artimiausiame rinkimų komisijos posėdyje informuoja rinkimų komisijos narius ir kitus suinteresuotus asmenis. Rinkimų komisija savo sprendimu gali įpareigoti tyrimo grupę atlikti tyrimą dėl galimo papirkimo fakto.
19. Tyrimo grupė, atlikusi tyrimą, surašo tyrimo išvadą (2 priedas) (išvadą turi pasirašyti bent du tyrimo grupės nariai), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, pateikiamas teisinis vertinimas (t. y. ar buvo pažeistas įstatymas (-ai)) ir siūlomas priimti sprendimas. Tyrimo išvada turi būti nedelsiant pateikiama rinkimų komisijos pirmininkui.
20. Tyrimo grupės narys, kuris nesutinka su tyrimo grupės išvada, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri yra sudedamoji tyrimo išvados dalis.
21. Rinkimų komisijos pirmininkas, gavęs pasirašytą tyrimo grupės išvadą, įtraukia ją į artimiausio rinkimų komisijos posėdžio darbotvarkę sprendimui tuo klausimu priimti.
22. Rinkimų komisija sprendimą dėl tyrimo grupės išvados turi priimti ne vėliau kaip per 21 dieną nuo informacijos apie galimo papirkimo faktą gavimo rinkimų komisijoje dienos. Paskelbtoje posėdžio darbotvarkėje klausimas dėl galimo papirkimo fakto turi būti įrašytas atskiru punktu, nurodant asmens (asmenų), galimai papirkusio (papirkusių) rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis, vardas (vardai), pavardė (pavardės). Į posėdį kviečiamas asmuo, galimai papirkęs rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį, jo atstovas ar kitas įgaliotas asmuo, politinių partijų ir kandidatų atstovas, kiti suinteresuoti asmenys. Jų nedalyvavimas netrukdo sprendimui dėl atlikto tyrimo priimti.
23. Rinkimų komisija, ne vėliau kaip per šio aprašo 22 punkte nurodytą terminą išnagrinėjusi tyrimo grupės pateiktą tyrimo išvadą ir kitų suinteresuotų asmenų paaiškinimus, gali priimti tokius sprendimus:
23.2. nepatvirtinti tyrimo grupės išvados ir konstatuoti, kad, rinkimų komisijos nuomone, nebuvo atlikti veiksmai, kuriuos tyrimo grupei buvo pavesta ištirti, taip pat kad atlikti veiksmai neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams;
24. Rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per 12 val. nuo sprendimo priėmimo VRK pateikia rinkimų komisijos sprendimą, tyrimo išvadą ir informacijos apie galimą rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą registracijos kortelę.
25. Rinkimų komisijos pirmininkas atsako už tyrimo grupės išvadų įgyvendinimą ir sprendimo priėmimo terminų kontrolę.
26. Jeigu rinkimų komisijos sprendimas neskundžiamas, VRK ne vėliau kaip per 72 val. nuo rinkimų komisijos sprendimo priėmimo šį sprendimą kartu su tyrimo išvada (išskyrus joje esamus neskelbiamus duomenis ar informaciją, kurie yra valstybės, komercinė, banko, tarnybinė, privataus gyvenimo ar kita įstatymų saugoma paslaptis) ir su nustatytą pažeidimą padariusio kandidato pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis nustatyta tvarka paskelbia VRK interneto svetainėje. Už šiame punkte nurodytus VRK veiksmus atsako VRK pirmininko pavaduotojas.
27. Šio aprašo 23.1 ir 23.2 punktuose nurodyti rinkimų komisijos sprendimai gali būti skundžiami VRK.
28. VRK, gavusi skundą dėl rinkimų komisijų sprendimo dėl rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo, ne vėliau per 5 dienas nuo rinkimų komisijos sprendimo priėmimo išnagrinėja rinkimų komisijos pateiktą medžiagą ir tyrimo grupės išvadą. Tikrinama tik procesinių ir materialinių teisės normų taikymas. Šiuos VRK veiksmus organizuoja VRK pirmininko pavaduotojas.
29. VRK turi teisę bet kuriuo metu, tačiau likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki rinkimų, svarstyti klausimą dėl nustatyto rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo fakto pripažinimo pažeidimu ir taikyti atitinkamas Įstatymo (-ų) nustatytas sankcijas. Dėl pažeidimo pripažinimo šiurkščiu VRK svarsto iki rinkimų rezultatų nustatymo. Šiuos VRK veiksmus organizuoja VRK pirmininko pavaduotojas.
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
31. Jeigu tiriant informaciją apie galimą rinkėjo ar rinkimų teisę turinčio asmens papirkimo faktą nustatoma, kad tiriamas atvejis atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnyje „Trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise“ ar Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2072 straipsnyje „Rinkimų ar referendumo agitacijos tvarkos pažeidimas“ numatytus požymius, pradėtas tyrimas baigiamas, nustatant, ar buvo galimo papirkimo atvejis, ir visų dokumentų kopijos (visa medžiaga) perduodamos (perduodama) prokuratūrai spręsti klausimą dėl asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn arba rinkimų komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas rinkimų komisijos narys pagal pateiktą tyrimo grupės išvadą surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą.
32. Tyrimo grupės siūlymu, jeigu nustatomi kitų įstatymų pažeidimai, rinkimų komisijos pirmininkas gali perduoti medžiagą tirti teisėsaugos institucijoms ar kitai kompetentingai institucijai.
33. Informaciją visuomenės informavimo priemonėms apie atliktą tyrimą ir priimtus sprendimus juos priėmusios rinkimų komisijos vardu teikia tos rinkimų komisijos pirmininkas. Informacija apie tyrimų eigą ar atliktų tyrimų rezultatus likus mažiau kaip 30 valandoms iki rinkimų ir rinkimų dieną negali būti viešinama ir skelbiama visuomenės informavimo priemonėmis.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
vyriausiosios rinkimų komisijos
2014 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. Sp-32
MetodinĖS rekomendacijOS
DĖL APLINKYBIŲ, KURIOMS esant PRADEDAMAS RINKĖJŲ aR RINKIMŲ TEISĘ TURINČIŲ ASMENŲ galimo PAPIRKIMO FAKTŲ TYRIMAS
1. Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) rekomenduoja pradėti tyrimą pagal Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo (toliau – Prezidento rinkimų įstatymas) 8 straipsnį ir (ar) Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos parlamentą įstatymo (toliau – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas) 5 straipsnį dėl galimo draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis pažeidimo, jei rinkėjui ar rinkimų teisę turinčiam asmeniui buvo suteikta neteisėta turtinė nauda.
2. Prezidento rinkimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų.
3. Prezidento rinkimų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas daiktų, kurių neatlygintinas platinimas nėra laikomas rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimu, t. y. spausdintos medžiagos (asmens, kurį numatoma kelti kandidatu į Respublikos Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 5 litų), pažymėtų kandidato ar jį iškėlusios partijos simbolika ir deklaruotų VRK jos nustatyta tvarka, skirtų asmeniui, kuris numatomas kelti kandidatu į Respublikos Prezidentus, politinei partijai (toliau – partija), iškėlusiai pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, ar kandidatui į Respublikos Prezidentus propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas rinkėjams.
4. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (politinės partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato arba asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 5 litų), pažymėtų politinės partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, simbolika ir deklaruotų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje jos nustatyta tvarka, skirtų politinei partijai, rinkimų komitetui, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu, propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas.
5. Prezidento rinkimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos gali būti suprantamos taip:
5.1. dovanos ar kitoks atlyginimas – kaip turtinė nauda (materialinių išlaidų išvengimas), kuri gali būti suprantama tiek kaip materialios, tiek kaip nematerialios turtinės vertybės (pavyzdžiui, pinigai, buities reikmenys, tam tikri mokami darbai, turtinės teisės, paprastai mokami intelektinės veiklos rezultatai, paprastai mokamo pobūdžio paslaugos, koncertai, kiti mokamo pobūdžio kultūriniai renginiai ir pan.);
5.2. suteikimas – kaip bet koks materialios ar nematerialios turtinės naudos (dovanų, paslaugų ar kitokio atlyginimo) perdavimas kitam asmeniui arba sąlygų ja pasinaudoti sudarymas;
5.3. skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį – kaip poveikio rinkėjui ar rinkimų teisę turinčiam asmeniui arba asmeniui, kurio likimu, gerove, interesų patenkinimu suinteresuotas rinkėjas ar rinkimų teisę turintis asmuo, darymas;
6. Priimant sprendimą dėl tyrimo dėl galimo rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo pradėjimo, taip pat priimant sprendimą dėl atvejo pripažinimo ar nepripažinimo rinkėjo ar rinkimų teisę turinčio asmens papirkimu, VRK rekomenduoja nustatyti, ar iš gauto asmens skundo, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtos ar kitokios informacijos, taip pat rinkimų komisijos nario gautų duomenų galima nustatyti bent vieną iš šių aplinkybių:
6.1. neteisėtai rinkėjui ar rinkimų teisę turinčiam asmeniui suteiktos turtinės naudos piniginę išraišką arba
6.2. neteisėtos turtinės naudos suteikimo dviem ar daugiau rinkėjų ar rinkimų teisę turintiems asmenims, arba
7. Jeigu iš gautame asmens skunde pateiktos, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtos ar kitokios informacijos, taip pat rinkimų komisijos nario gautų duomenų galima nustatyti bent vieną iš šių aplinkybių, išskyrus atvejus, kai analogiško ar panašaus pobūdžio (įsteigti apdovanojimai, skiriamos stipendijos ir pan.) veikla buvo nuolat vykdoma kelerius metus, turi būti pradedamas tyrimas pagal Rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktų tyrimo ir vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. Sp- 32 „Dėl Rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktų tyrimo ir vertinimo tvarkos aprašo tvirtinimo“.