LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2003 M. SAUSIO 27 D. ĮSAKYMO NR. 3D-25 „DĖL ŽEMĖS ŪKIO KILMĖS ETILO ALKOHOLIO GAMYBOS TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. balandžio 18 d. Nr. 3D-307
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. 3D-25 „Dėl Žemės ūkio kilmės etilo alkoholio gamybos techninio reglamento patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŽEMĖS ŪKIO KILMĖS ETILO ALKOHOLIO GAMYBOS TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2003 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3D-25
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2024 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 3D-307
redakcija)
žemės ūkio kilmės ETILO ALKOHOLIO GAMYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žemės ūkio kilmės etilo alkoholio gamybos techninis reglamentas (toliau – reglamentas) parengtas vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) Nr. 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“.
2. Reglamentas apibūdina žemės ūkio kilmės etilo alkoholio iš krakmolinių bei cukrinių žemės ūkio kilmės žaliavų gamybos ir tvarkymo procesus ir jam gaminti naudojamas žaliavas bei medžiagas ir nustato jiems keliamus reikalavimus. Jo nuostatos privalomos visoms įmonėms, Lietuvos Respublikoje užsiimančioms žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, kuris naudojamas gaminant Alkoholio kontrolės įstatymo 11 straipsnyje nurodytus produktus, gamyba. Taikant abipusio pripažinimo principą, jeigu prekėmis teisėtai prekiaujama kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Turkijoje arba jos yra ELPA valstybės, kuri yra susitariančioji EEE susitarimo šalis, kilmės ir joje teisėtai parduodamos, tokios prekės laikomos suderinamos su šia priemone. Šios priemonės taikymas priklauso nuo nuostatų, kurios pateikiamos 2019 m. kovo 19 d. reglamente (ES)2019/515 dėl kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių abipusio pripažinimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 764/2008.
II SKYRIUS
SĄVOKOS
3. Alkoholinio rūgimo mielės – homogeniškos alinio mieliagrybio (Saccharomyces cerevisiae) kultūros, kurių pagrindinis metabolizmo produktas yra etilo alkoholis.
6. Gamybinės mielės – visiškai paruošta (subrendusi) alkoholinio rūgimo mielių masė misai fermentuoti.
8. Mentalas – cukrinti paruošta krakmolinių etilo alkoholio gamybos žaliavų masė, gaunama hidrotermiškai apdorojant tyrę fermentų preparatais arba be jų. Šioje masėje esantis krakmolas yra visiškai parengtas fermentinei hidrolizei, t. y. kleisterizuotas ir ištirpintas (gali būti iš dalies įvykusi hidrolizė).
10. Motininės mielės – gamybinės mielės, paruošiamos iš homogeniškos mielių kultūros, taip pat gamybinių mielių dalis, skirta kitai gamybinių mielių partijai ruošti.
11. Raugalas – fermentuotas krakmolinių etilo alkoholio gamybos žaliavų ar melasos pusgaminis, iš kurio distiliuojant išskiriamas alkoholis.
12. Šalutiniai etilo alkoholio rektifikavimo produktai – vykstant alkoholiniam rūgimui susidarantys įvairūs šalutiniai organiniai junginiai, pvz.: aldehidų frakcija, fuzelis:
13. Tyrė – susmulkinta ir su vandeniu sumaišyta krakmolinių etilo alkoholio gamybos žaliavų masė, skirta apdoroti hidrotermiškai.
14. Žemės ūkio kilmės etilo alkoholis (toliau – alkoholis) – alkoholinio rūgimo mielėms veikiant anaerobinėmis sąlygomis sucukrintoje krakmolinėje ir cukrų turinčioje terpėje susidarantis produktas, gaunamas tik iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytų žemės ūkio produktų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/787 5 straipsnio a dalyje.
15. Žemės ūkio kilmės distiliuotas etilo alkoholis (toliau – distiliuotas alkoholis) – alkoholinis skystis, gaunamas distiliuojant alkoholinio rauginimo būdu fermentuotus į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą įtrauktus žemės ūkio produktus, neturintis etilo alkoholio savybių, bet išlaikęs naudotų žaliavų kvapą ir skonį ir atitinkantis šio reglamento priede nustatytus kokybės rodiklius. Jei nurodomos panaudotos žaliavos, žemės ūkio kilmės distiliuotas etilo alkoholis turi būti pagamintas vien tik iš jų.
16. Žemės ūkio kilmės rektifikuotas etilo alkoholis (toliau – rektifikuotas alkoholis) – etilo alkoholis, gaminamas rektifikuojant žemės ūkio kilmės distiliuotą etilo alkoholį, išskyrus spiritinius gėrimus. Jei nurodomos panaudotos žaliavos, žemės ūkio kilmės rektifikuotas etilo alkoholis turi būti pagamintas vien tik iš jų.
III SKYRIUS
gamybai naudojamos ŽALIAVOS IR MEDŽIAGOS
18. Alkoholio gamybai naudojamos tik Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytos žemės ūkio žaliavos. Jos skirstomos į krakmolines ir cukrines:
18.1. prie krakmolinių priskiriamos tos žemės ūkio žaliavos, kurių pagrindinė fermentuojama sudedamoji dalis yra krakmolas. Pagrindinės krakmolinės žaliavos yra kviečiai, kvietrugiai ir rugiai, kukurūzai. Gali būti naudojami miežiai, avižos, soros, grikiai, žirniai, vikiai, lęšiai, bulvės ir kitos krakmolo turinčios kultūros;
18.2. prie cukrinių priskiriamos tos žemės ūkio žaliavos, kurių pagrindinė fermentuojama sudedamoji dalis yra cukrūs (sacharozė, gliukozė ir kiti mono- ir disacharidai). Pagrindinė cukrinė alkoholio gamybos žaliava yra cukrinių runkelių melasa. Gali būti perdirbamas cukranendrių geltonasis bei rafinuotas cukrus ir cukranendrių melasa, vyndarystės atliekos bei įvairios maisto pramonės cukrinės atliekos, tinkamos alkoholio gamybai.
19. Priimant žaliavas tikrinama jų kokybė ir apskaitomas krakmolinių ir cukrinių medžiagų kiekis:
19.2. grūdai apskaitomi ir sandėliuojami pagal Grūdų, naudojamų etilo alkoholio gamybai, apskaitos ir sandėliavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 4 d įsakymu Nr. 3D-601 „Dėl Grūdų, naudojamų etilo alkoholio gamybai, apskaitos ir sandėliavimo taisyklių patvirtinimo“;
20. Žaliavos laikomos taip, kad jose vykstantys biocheminiai, cheminiai, fizikiniai ir mikrobiologiniai procesai kuo mažiau pakenktų kokybei, t. y. jos išliktų tinkamos alkoholio gamybai.
21. Alkoholio gamybai naudojamos šios pagalbinės medžiagos:
22. Technologijos procesui naudojamos pagalbinės medžiagos turi būti visiškai pašalintos iš galutinio produkto arba jų kiekis galutiniame produkte neturi viršyti leistinų normų, jei tokios yra nustatytos. Jas panaudojus, produktas neturi tapti kenksmingas vartotojo sveikatai ir negali pasikeisti jo juslinės savybės.
IV SKYRIUS
GAMYBOS TECHNOLOGIJOS IR PROCESAI
24. Alkoholio gamybai taikomos šios technologijos ir procesai:
25. Žaliavos alkoholio gamybai paruošiamos laikantis reglamento nuostatų, įmonėje patvirtintų technologijos instrukcijų ir receptūrų, taip pat maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų:
25.2. nuo bulvių prieš perdirbant pašalinamos žemės, šiaudai, bulvienojai, akmenys ir metalų priemaišos. Bulvių valymas baigiamas plovimo įrenginiuose, kurie turi būti su akmenų ir šiaudų surinktuvais;
26. Mentalo paruošimas (krakmolinių žaliavų paruošimas sucukrinimui):
27. Mentalo sucukrinimas:
27.1. mentalas sucukrinamas hidrolizinant jame esantį krakmolą fermentų preparatais nenutrūkstamuoju arba periodiniu būdu. Procesas susideda iš:
28. Mielių paruošimas:
28.1. alkoholio gamybai naudojamos homogeniškos mielių kultūros, kaip apibrėžta 6 punkte. Pašalinei mikroflorai nuslopinti, atsižvelgiant į taikomą technologiją, naudojamos sieros ir pieno rūgštys. Galima naudoti sausas mieles;
28.2. gaminant alkoholį iš krakmolinių žaliavų, mielėms paruošti taikomas periodinis, pusiau nenutrūkstamasis arba nenutrūkstamasis būdas:
28.2.1. ruošiant mieles periodiniu būdu, visos operacijos – misos paruošimas, motininių mielių supylimas, mielių biomasės auginimas ir kitų komponentų supylimas – nuosekliai atliekamos viename mielių gamybos aparate. Mielėms paruošti naudojama fermentuojama misa;
28.2.2. ruošiant mieles pusiau nenutrūkstamuoju būdu, visos mielių masės paruošimo operacijos atliekamos atskirame aparate – pasterizatoriuje, kuris sumontuotas virš dviejų mielių talpyklų. Vienoje talpykloje mielių masė gaminama kaip ir periodiniu būdu; sumažėjus sausųjų medžiagų koncentracijai iki 4,0–4,5 proc., pusė masės perpilama į antrąją talpyklą ir į abi jas iš pasterizatoriaus įpilama šviežios misos. Kai sausųjų medžiagų koncentracija sumažėja iki 4,0–4,5 proc., iš kiekvienos talpyklos 1/3 mielių masės paduodama į fermentavimo talpyklas, o į mielių paruošimo talpyklas vėl pripilama šviežios pasterizuotos misos;
28.2.3. ruošiant mieles nenutrūkstamuoju būdu, procesas atliekamas nuosekliai sujungtuose aparatuose, kurie vadinami mielių generatoriais. Misa ir motininės mielės paduodamos į pirmąjį aparatą. Auginama mielių biomasė perpilama iš vieno aparato į kitą, kol visiškai paruoštos gamybinės mielės iš galutinio mielių generatoriaus supilamos į fermentavimo talpyklas;
29. Misos fermentavimas (raugalo gavimas):
29.1. perdirbant krakmolines žaliavas, taikomi nenutrūkstamasis-srovinis, srovinis-recirkuliacinis, cikliškas ir periodinis misos fermentavimo būdai:
29.1.1. taikant nenutrūkstamąjį-srovinį fermentavimo būdą, misa ir mielės vienodu srautu paduodamos į pirmąjį fermentavimo baterijos aparatą, o raugalas tokiu pat srautu išteka iš galutinio fermentavimo baterijos aparato. Fermentavimo procesas nenutrūkstamai vyksta fermentavimo baterijos aparatuose. Pirmajame aparate nuolat palaikomas vienodas mielių ląstelių kiekis: (90–120) × 106/cm3;
29.1.2. taikant srovinį-recirkuliacinį būdą, fermentuojama misa pakartotinai perpumpuojama iš antrojo, trečiojo ir ketvirtojo fermentavimo baterijos aparato į pirmąjį aparatą. Taip šiuose aparatuose pagreitinamas mikroorganizmų dauginimasis;
29.1.3. cikliškas fermentavimo būdas taikomas tada, kai yra keli srautai, o sraute yra šeši ar daugiau fermentavimo aparatų. Taikant ciklišką būdą, vieno ciklo metu fermentuojama masė juda iš aparato į aparatą viena kryptimi, užpildžius visus aparatus, masė paliekama fermentuotis, kol užpildomi kito srauto aparatai. Pasibaigus fermentacijai, aparatai ištuštinami atbuline eile (paskutinis – pirmiausiai). Tokia pat eile aparatai užpildomi kito ciklo metu. Pereinant iš vieno ciklo į kitą, galiniai fermentavimo aparatai pakaitomis tampa pagrindiniais aparatais;
29.1.4. fermentuojant periodiniu būdu, fermentavimo aparatai pripildomi periodiškai, gamybinės mielės paduodamos į sucukrinimo įrenginį arba tiesiogiai į fermentavimo aparatą. Ir vienu, ir kitu atveju mielių turi būti 6–10 proc. nuo fermentuojamos misos tūrio. Fermentavimo trukmė skaičiuojama nuo fermentavimo aparato užpildymo iki raugalo distiliavimo pradžios. Fermentuojama, kol raugalo parametrai atitinka nurodytus įmonės technologijos instrukcijoje arba kitame atitinkamame norminiame dokumente;
30. Raugalo distiliavimas ir alkoholio rektifikavimas:
30.1. distiliuotas alkoholis išskiriamas iš raugalo distiliuojant. Raugalas distiliuojamas vienos ar kelių kolonų distiliavimo aparatuose;
30.2. rektifikuotas alkoholis išskiriamas iš distiliuoto alkoholio, turi atitikti Reglamento (ES) 2019/787 5 straipsnyje išdėstytus reikalavimus:
30.2.1. iš grūdinių žaliavų gaunamas „Ekstra“ ir „Liuks“ rūšies rektifikuotas alkoholis turi atitikti šio reglamento priedo 2 punkte išdėstytus reikalavimus. „Liuks“ rūšies rektifikuotam alkoholiui išskirti taikomos kiekvienos įmonės individualios specialiosios technologijos instrukcijos. „Ekstra“ ir „Liuks“ rūšių rektifikuotas alkoholis gaminamas iš neskaldytų ir nepažeistų rugių, kviečių, kvietrugių ir kukurūzų grūdų;
30.3. rektifikuotas alkoholis išskiriamas iš distiliuoto alkoholio periodiniu ar nenutrūkstamuoju būdu;
30.4. naudojant uždarą nepertraukiamą rektifikavimo schemą raugalas – distiliuotas-rektifikuotas etilo alkoholis (toliau – raugalo rektifikavimas), procesas vykdomas trijų rūšių aparatuose:
30.4.1. pusiau tiesioginio veikimo penkių kolonų aparatuose, kuriuose garai iš raugalo kolonos patenka į epiuracinę, o skystas epiuratas – į rektifikavimo kolonos garinamąją dalį;
30.4.2. netiesioginio veikimo keturių ir trijų kolonų aparatuose, sudarytuose iš sujungtų nenutrūkstamojo veikimo raugalo distiliavimo ir distiliato rektifikavimo aparatų;
30.4.3. dvisroviuose raugalo rektifikavimo aparatuose, kuriuose derinami du būdai: tiesioginio veikimo (garai iš raugalo kolonos garinamosios dalies nukreipiami į rektifikavimo koloną) ir netiesioginio veikimo (alkoholio distiliatas iš raugalo kolonos epiuracinės dalies patenka į epiuracinę koloną, o epiuratas – į rektifikavimo koloną).
31. Krakmolinių žaliavų žlaugtai gali būti naudojami gyvulių pašarams, biodujoms gaminti ir kaip žaliava pašarinėms mielėms auginti. Pirminiai ir antriniai melasos žlaugtai po išgarinimo ir dalinio druskų pašalinimo gali būti naudojami glicerinui ir kai kuriems medicininiams bei cheminiams produktams (glutamo rūgščiai, natrio glutamatui, acidinui, cholinchloridui ir kt.) gauti. Nepašalinus druskų, melasos žlaugtai gali būti naudojami tik kaip trąša.
32. Separuojant melasos raugalą, iš jo galima išskirti panaudotas mieles, kurios, išplovus ir supresavus, naudojamos maisto pramonėje. Jei iš melasos raugalo prieš distiliuojant neišskiriamos mielės, jos turi būti išskiriamos iš žlaugtų, norint jas panaudoti pašarams.
33. Alkoholio išeiga priklauso nuo naudojamų žaliavų ir taikomos technologijos, tačiau ji turi būti ne mažesnė kaip nustatyta Etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų gamybos, išpilstymo, saugojimo, realizavimo ir transportavimo maksimaliai leistinų nuostolių normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 22 „Dėl Etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų gamybos, išpilstymo, saugojimo, realizavimo ir transportavimo maksimaliai leistinų nuostolių normų patvirtinimo“.
34. Alkoholis turi būti pagamintas pagal taikomas gamybos technologijas ir procesus, laikantis reglamento nuostatų ir maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų. Alkoholio gamybos ir tvarkymo proceso kiekvienos pakopos parametrus, naudojamą įrangą, kontrolę ir valdymą nustato įmonė, tačiau visi gamybos ir tvarkymo procesai turi būti atliekami taip, kad gėrimas būtų saugus ir kokybiškas. Konkretūs parametrai nurodomi technologijos instrukcijoje ar kituose norminiuose dokumentuose.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
35. Gamintojai turi užtikrinti, kad jų gaminamo alkoholio kokybė atitiktų Reglamento (ES) 2019/787 5 straipsnyje ir šio reglamento priede nustatytus rodiklius.
36. Kiekviena Lietuvos Respublikoje pagaminta alkoholio partija turi turėti atitikties patvirtinimo dokumentus, išduotus laboratorijos, turinčios teisę išduoti alkoholio produktų atitiktį patvirtinančius dokumentus. Šių laboratorijų sąrašas patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. B1-617 „Dėl Laboratorijų, turinčių teisę išduoti alkoholio produktų atitiktį patvirtinančius dokumentus, sąrašo patvirtinimo“.
37. Atitikties patvirtinimo dokumentai turi būti įforminami, išduodami ir tvarkomi pagal Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, ir alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų įforminimo reikalavimus, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-96 „Dėl Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, ir Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų įforminimo reikalavimų patvirtinimo“.
38. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka kompetentingai institucijai pareikalavus, turi būti pateikiama informacija apie alkoholio gamybos technologiją ir procesus, gamyboje panaudotų žaliavų ir medžiagų sudėtį, kokybę ir kilmę.
39. Įmonės, nesilaikančios šio reglamento reikalavimų, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.