Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 2, 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, III DALIES II SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO, 49 STRAIPSNIO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 491 IR 492 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-19, LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 13 IR 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-20, LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 31 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-21 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO PAPILDYMO 4314 STRAIPSNIU IR 2391, 2591 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-22
2015 m. rugsėjo 10 d. Nr. 980
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-1096 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimų projektų išvadų“ 1.2–1.5 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo, III dalies II skyriaus pavadinimo pakeitimo, 49 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 491 ir 492 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-19, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 13 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-20, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-21 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 4314 straipsniu ir 2391, 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-22 ir pateikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl siūlomo teisinio reguliavimo tobulinimo:
1. Tobulinti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo, III dalies II skyriaus pavadinimo pakeitimo, 49 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 491 ir 492 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-19 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-19) pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „sveikatos priežiūros įstaiga“ ir šio įstatymo 5 straipsniu, kuriame nustatytas įstaigų sveikatos priežiūros licencijavimas, be kita ko, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 8 straipsnį, akivaizdu, kad sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti tik juridiniai asmenys. Taigi turėtų būti tikslinama Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 1 straipsnio 2 dalis.
1.2. Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 2 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj žodžių „LNSS vykdomųjų subjektų“ įrašyti žodžiai „asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teisės aktų nustatyta tvarka sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis“ ir nurodoma, kad šių subjektų teikiamų paslaugų, t. y. paslaugų, nepriskiriamų sveikatos priežiūros ar farmacinėms paslaugoms, sąrašą ir kainas nustato šias paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai. Toks subjektų sąrašo sumažinimas nepagrįstas: apsiribojimas tik asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, teisės aktų nustatyta tvarka sudariusiomis sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, nedera su Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 1 straipsniu pildoma sąvoka „paslauga, nepriskiriama sveikatos priežiūros ar farmacinėms paslaugoms“, nes pagal Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį farmacinė paslauga gali būti teikiama ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o tik vaistinėje ir tik farmacijos specialistų. Siūlytina Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 2 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte tikslinti naujai įrašomą nuostatą – suderinti ją su Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 1 straipsniu pildoma sąvoka „paslauga, nepriskiriama sveikatos priežiūros ar farmacinėms paslaugoms“. Ši sąvoka nei Įstatymo projekte
Nr. XIIP-19, nei galiojančiame Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nevartojama. Siūlytina sąvoką „paslauga, nepriskiriama sveikatos priežiūros ar farmacinėms paslaugoms“ vartoti Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 2 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj žodžių „teikiamos kitos (mokamos) paslaugos, nurodytos šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje“.
1.3. Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 4 straipsnyje dėstant nauja redakcija Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 1 dalį, atsisakoma nuostatų, reglamentuojančių subjektus, turinčius teisę gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą. Pažymėtina, kad atsisakius šių nuostatų susidaro teisinio reguliavimo spraga, nes nebeaišku, kuriems subjektams tokios paslaugos bus teikiamos. Siūlytina šio pakeitimo atsisakyti. Atitinkamai turėtų būti tikslinamas Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 4 straipsniu keičiamos Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų formuluotės „pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas“ turinys. Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 4 straipsnyje dėstomoje Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos nėra garantuojamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Manytina, kad šia nuostata nepagrįstai sumažinamas valstybės laiduojamas (nemokamas) asmens sveikatos priežiūros paslaugas garantuojančių subjektų sąrašas.
1.4. Vertinant Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 4 straipsnyje dėstomas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų pagrindus, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ byloje Nr. 47/2009-131/2010 (toliau – 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas). Jame išaiškinta, kad „<...> įvertinęs inter alia valstybės finansines galimybes ir paisydamas konstitucinių vertybių pusiausvyros, socialinės darnos, atsakingo valdymo, protingumo, asmenų lygiateisiškumo principų, kitų konstitucinių imperatyvų, valstybinėse gydymo įstaigose piliečiams teikiamos nemokamos, iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamos, medicinos pagalbos apimtį turi nustatyti įstatymų leidėjas“. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti patikslintos Įstatymo projektu Nr. XIIP-19 keičiamos Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 2 ir 3 dalys.
1.5. Siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 4 straipsniu keičiamoje Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašyti žodžius „šioje dalyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliekamus“, nes atliekant profilaktinius tikrinimus gali būti teikiamos ne tik pirminės ambulatorinės, bet ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias turi teisę teikti ne pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
1.6. Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 4 straipsniu keičiamoje Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje pateikiama sąvoka „prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos prisirašę gyventojai“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūloma pateikti ir šios sąvokos apibrėžtį.
1.7. Siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 4 straipsniu keičiamą Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 4 dalį nuostatomis dėl „paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti“ teikimo sąlygų, atsižvelgiant į 2013 m. gegužės 16 d. nutarimo nuostatą, kad paslaugos, skirtos žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti (nemokama medicinos pagalba), privalo būti užtikrintos visiems piliečiams.
1.8. Sistemiškai vertinant Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 4 dalį, darytina prielaida, kad šios dalies 1 punkte reglamentuojamas paciento kreipimasis į pirminę asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Todėl siūloma punkto formuluotę sukonkretinti – palikti tik sąlygą „kreipimąsi į pirminę asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl nemokamų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų šio straipsnio nustatyta tvarka“, atitinkamai papildyti keičiamą Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnį išsamia kreipimosi į pirminę asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl nemokamų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų tvarka.
1.9. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 4 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą išimtį „jei kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip“, nes, atsižvelgiant į 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą, valstybės laiduojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygos gali būti reglamentuojamos tik įstatymu.
1.10. Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 4 straipsniu keičiamoje Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pacientui, kuris kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turinčiam asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nesudariusios sutarties su teritorinėmis ligonių kasomis, siuntimą, asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai, jeigu paciento kreipimasis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nurodytas valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas. Kaip ši nuostata bus taikoma praktiškai, neaišku, nes pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 4 dalį asmuo turi kreiptis į pirminę asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prie kurios yra prisirašęs (1 punktas), ir turėti šios priežiūros įstaigos gydytojo siuntimą (2 punktas). Asmuo, turintis asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nesudariusios sutarties su teritorinėmis ligonių kasomis, siuntimą, neatitiks pirmiau nurodytų reikalavimų. Įgyvendinus naujai siūlomą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatą, bus sudarytos prielaidos augti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms kompensuoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma šios nuostatos atsisakyti.
1.11. Iš Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 5 straipsnyje dėstomų Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 491 straipsnio 1 dalies nuostatų galima suprasti, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusios sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis, neteikia mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Siekiant išvengti tokio klaidingo interpretavimo, siūloma šią nuostatą atitinkamai patikslinti, kadangi toks asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ribojimas būtų nepagrįstas.
1.12. Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 5 straipsnyje dėstomoje Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 491 straipsnio 3 dalyje sveikatos apsaugos ministrui pavedama patvirtinti mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašą. Nepagrįsta pavesti sveikatos apsaugos ministrui tvirtinti sąrašą paslaugų, teikiamų privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios nėra sudariusios sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis. Todėl siūloma Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 491 straipsnio 3 dalies formuluotę „asmens sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeisti į formuluotę „asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios teisės aktų nustatyta tvarka yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis“.
1.13. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 5 straipsnyje dėstoma Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 491 straipsnio 4 dalis tiek, kiek reglamentuoja, kad už paslaugas, kurios nepriskirtos būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms ir nenurodytos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše, gali būti mokama, nesuderinta su Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 4 straipsniu keičiama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad iš paciento negali būti reikalaujama jokių papildomų priemokų ir mokesčių už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros ir pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Siekiant nuoseklaus teisinio reguliavimo, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 4 straipsniu keičiamą Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 491 straipsnio 4 dalies atitinkamomis išimtimis.
1.14. Siūloma detalizuoti Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 5 straipsnyje naujai dėstomą Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 491 straipsnio 4 dalies 2 punkto formuluotę „tolesnio gydymo“.
1.15. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir vienodo taikymo, Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 5 straipsnyje dėstomame Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 491 straipsnio 4 dalies 4 punkte siūlytina patikslinti, kokios „kitos asmens sveikatos priežiūros paslaugos“ patektų į šios nuostatos reguliavimo sritį.
1.16. Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais nustatomi atvejai, kai asmenims, patenkantiems į šių reglamentų taikymo sritį, sveikatos priežiūros paslaugos turi būti teikiamos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir atitinkamos valstybės piliečiams, šiems asmenims keliaujant Europos Sąjungos valstybėse narėse, gyvenant kitoje nei draudimo Europos Sąjungos valstybėje narėje, vykstant gydytis į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, turint kompetentingos valstybės narės institucijos leidimą, ir pan. Šios nuostatos taikomos ne tik Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams bei jų šeimos nariams, bet ir trečiųjų valstybių piliečiams, kurių teisinė padėtis neapsiriboja viena Europos Sąjungos valstybe nare (judantiems Europos Sąjungos teritorijoje). Be to, vadovaujantis 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą 14 straipsniu, sveikatos priežiūros paslaugos tokia pačia apimtimi kaip ir valstybės piliečiams turi būti teikiamos ir asmenims, turintiems atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės nustatyta tvarka išduotą leidimą laikinai gyventi ir ketinantiems dirbti toje valstybėje narėje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Taip pat tiek, kiek netaikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, pacientų teisės į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojamos 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (toliau – Direktyva 2011/24/ES). Direktyva 2011/24/ES nustatomos tiek tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, tiek ir jų apmokėjimo ar kompensavimo sąlygos. Vadovaujantis bendruoju nediskriminavimo dėl pilietybės principu, sveikatos priežiūros paslaugos nemokamai turėtų būti teikiamos ir kitiems Lietuvos Respublikos nuolatiniams gyventojams, apsidraudusiems ar valstybės draudžiamiems privalomuoju sveikatos draudimu, kaip nustatyta šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 5 straipsniu siūlomas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 491 straipsnio 4 dalies 5 punktas, kuriame numatyta, kad už sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nenurodytos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše ir nepriskirtos būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms, mokama, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigose paslaugos teikiamos užsienio piliečiams, jeigu tarptautinėse sutartyse nenurodyta kitokia asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarka, neatitinka pirmiau nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, siekiant atitikties šioms nuostatoms ir principams, Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 5 straipsniu naujai dėstomi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 491 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai turėtų būti taikomi atsižvelgiant į asmenų, kuriems taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, draustumą kitose valstybėse narėse, taip pat į tai, kad šie asmenys, keliaudami Europos Sąjungoje, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą ir gauti joje nemokamas paslaugas, kurios tuo metu tampa būtinos dėl medicininių priežasčių, įvestinus į išmokų pobūdį ir numatomą buvimo trukmę, net ir nebūdami prie jos prisirašę. Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 nuostatas reikėtų įvertinti ir pagal Direktyvą 2011/24/ES, reglamentuojančią sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, įskaitant, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusios sveikatos priežiūros įstaigos gydytojui išdavus siuntimą, suteiktų paslaugų kompensavimą ir kitus tarpvalstybinio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo aspektus.
1.17. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 5 straipsnyje dėstomoje Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 491 straipsnio 5 dalyje siūloma patikslinti, kas būtų laikoma „brangiau kainuojančiomis“ paslaugomis, medžiagomis ir kita (šiuo aspektu tikslintina ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 491 straipsnio 8 dalis), taip pat „nemokamų paslaugų, medžiagų, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, procedūrų bazine kaina“.
1.18. Siekiant aiškumo dėl valstybės laiduojamas (nemokamas) asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių subjektų, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 5 straipsnyje dėstomas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 491 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatas taikyti ne tik valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, bet ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, sudariusioms sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Atitinkamai reikėtų patikslinti siūlomą Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 491 straipsnio 7 dalies nuostatą, kad „Valstybės laiduojamos (nemokamos) ir mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos turi būti teikiamos skirtingu laiku arba skirtingoje vietoje.“ Taip pat siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 5 straipsnyje dėstomą Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 491 straipsnio 6 dalį suderinti su Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 13 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-20 1 straipsniu keičiama Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi.
1.19. Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 6 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 492 straipsnio pavadinimas nevisiškai atitinka jo turinį. Šiame straipsnyje dėstomos ne tik nuostatos dėl atsakomybės, bet ir nurodomi priežiūrą atliekantys subjektai, todėl straipsnio pavadinimą reikėtų patikslinti.
1.20. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 6 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 492 straipsnio 1 dalį – nurodyti, kad lėšos grąžinamos asmeniui „įstatymų nustatyta tvarka“.
1.21. Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 6 straipsnyje dėstomos Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 492 straipsnio 2 dalies nuostatos nepriskirtinos Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo reguliavimo sričiai. Šios nuostatos yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso arba Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, kaip atsakomybę nustatančio teisės akto, reguliavimo dalykas, ypač atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje nustatoma atsakomybė „už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar jų nevykdymą“. Be to, naujai dėstoma Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 492 straipsnio 2 dalis neturi jokios pridėtinės vertės, todėl tikslinga jos apskritai atsisakyti.
1.22. Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 6 straipsnyje dėstomoje Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 492 straipsnio 3 dalyje nėra teisiškai apibrėžta formuluotė „savo veiklos zonoje“. Siūloma Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 492 straipsnio 3 dalį patikslinti taip: „kontroliuoja tas įstaigas, su kuriomis yra sudarę sutartis dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo“.
1.23. Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 5 straipsnyje dėstomoje Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 491 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašą ir mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras“. Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 5 straipsniu pildomame Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 491 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad „Valstybės ir savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigų pareigos, teikiant mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas: 1) parengti ir patvirtinti mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje tvarkos aprašą <...>“. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 5 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 491 straipsnio 8 dalies 1 punkto kaip perteklinio.
1.24. Pagal Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 6 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 492 straipsnio pavadinimą šio straipsnio 3 ir 4 dalys nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Taigi reikėtų patikslinti 492 straipsnio pavadinimą arba jo 3 ir 4 dalis išskirti į atskirą straipsnį.
1.25. 2014 m. gruodžio 4 d. buvo priimtas ir 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas. Šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnis buvo papildytas naujomis dalimis, kuriose pateikiamos sąvokos. Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 1 straipsniu keičiamas 2 straipsnio 6 ir 7 dalis.
2. Tobulinti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 13 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-20 (toliau – Įstatymo projektas
Nr. XIIP-20) pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
2.1. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. XIIP-20 keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 13 straipsnyje pagal straipsnio pavadinimą turėtų būti išdėstytos visų rūšių sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ne tik biudžetinių, bet ir kitų teisinių formų įstaigose, kainų nustatymą reglamentuojančios nuostatos, Įstatymo projekto Nr. XIIP-20 keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūloma nurodyti, kas nustato visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų teikiamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kainas.
2.2. Siekiant nuoseklaus teisinio reguliavimo, Įstatymo projekto Nr. XIIP-20 1 straipsniu keičiamą Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį siūloma suderinti su Įstatymo projekto Nr. XIIP-19 5 straipsnyje dėstoma Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 491 straipsnio 5 dalimi.
2.3. Siekiant nuoseklaus teisinio reguliavimo, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIP-20 1 straipsniu keičiamoje Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad šioje dalyje nurodytoms įstaigoms teikiamų paslaugų kainos nustatomos vadovaujantis šių įstaigų teisinę formą reglamentuojančių įstatymų nuostatomis.
2.4. Įstatymo projekto Nr. XIIP-20 1 straipsniu keičiamu Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 13 straipsniu siūloma reglamentuoti sveikatos priežiūros paslaugų kainų reguliavimą. Tačiau šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas rašytinės informacijos apie pacientą, įskaitant ir konfidencialią, ir jam suteiktas paslaugas teikimas fiziniams ir juridiniams asmenims. Siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIP-20 1 straipsnyje dėstomų Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 13 straipsnio 5 ir 6 dalių atsisakyti, o jas išdėstyti atskirame Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo straipsnyje. Be to, jos nėra tarpusavyje suderintos: 5 dalyje įtvirtinama, kad informacijos teikimo tvarką reglamentuoja įstatymas ir kiti teisės aktai, o 6 dalyje – kad informacijos teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
3. Tobulinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-21 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-21) pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
3.1. Įstatymo projekto Nr. XIIP-21 1 straipsniu keičiamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 8 punktas nepagrįstai išplečia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) teises. Kontrolės objektas turi būti aiškus ir konkretus, o siūlomu pakeitimu numatoma kontroliuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams, – o tai yra kitų institucijų funkcijų dalis. Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 9 punkte jau numatyta Valstybinės ligonių kasos teisė tikrinti, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių sąskaitos, taip pat su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, siūloma keičiamą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip:
„8) kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat ar suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymo ir išdavimo teisėtumą ir su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą;“.
3.2. Įstatymo projekto Nr. XIIP-21 2 straipsniu keičiamu Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6 punktu siūloma sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo atitikties numatytiems teisės aktų reikalavimams kontrolę pavesti teritorinėms ligonių kasoms. Visų pirma, sveikatos priežiūros įstaigos sąskaitas už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas pateikia teritorinėms ligonių kasoms jau įvykus paslaugos teikimo faktui. Taigi kontroliuoti pačios paslaugos teikimo nei teritorinės ligonių kasos, nei Valstybinė ligonių kasa neturi galimybių ir reikiamos informacijos. Antra, sveikatos priežiūros įstaigų pateiktas sąskaitas apmoka teritorinės ligonių kasos, todėl pavesti šiai institucijai kontroliuoti šių paslaugų apmokėjimo atitiktį numatytiems teisės aktų reikalavimams neracionalu. Taigi siūloma keičiamą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6 punktą išdėstyti taip:
„6) kontroliuoja savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat ar teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, ar tinkamai išrašytos ir pagrįstai pateiktos apmokėti sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių sąskaitos ir su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą;“.
4. 2015 m. birželio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuris įsigalios 2016 m. balandžio 1 dieną. Siūloma atitinkamomis nuostatomis pildyti ne Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, kurios galios tik iki 2016 m. kovo 31 d., o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.
5. Siūlytina patikslinti įstatymų projektus ir nustatyti įstatymų įsigaliojimo datą – 2016 m. balandžio 1 dieną.