KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS

ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2017 M. SPALIO 10 D. ĮSAKYMO NR. AD1-2514 „DĖL KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETINIŲ SPORTO MOKYMO ĮSTAIGŲ SPORTINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2018 m. gegužės 28 d. Nr. AD1-1330

Klaipėda

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi:

1.Pakeičiu Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinių sporto mokymo įstaigų sportinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. AD1-2514 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinių sporto mokymo įstaigų sportinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).

2.Skelbiu šį įsakymą Teisės aktų registre ir Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje.

Savivaldybės administracijos direktorius                                                          Saulius Budinas

PATVIRTINTA

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos

direktoriaus 2017 m. spalio 10 d.

įsakymu Nr. AD1-2514

(Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos

direktoriaus 2018 m. gegužės 28 d.

įsakymo Nr. AD1-1330 redakcija)

Klaipėdos miesto savivaldybĖs BIUDŽETINIŲ SPORTO MOKYMO ĮSTAIGŲ SPORTINIO ugdymo ORGANIZAVIMO tvarkos aprašas

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinių sporto mokymo įstaigų sportinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato savivaldybės biudžetinių įstaigų (toliau – Įstaigos), įgyvendinančių neformalųjį sportinį ugdymą, formalųjį švietimą papildantį sportinį ugdymą, sportinio ugdymo organizavimą.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymu, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-219 „Dėl sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“ (2014 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. V-379 aktuali redakcija), Brigadinio darbo metodo taikymo sporto mokymo įstaigose tvarkos aprašu, patvirtintu Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-589, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu ir kitais teisės aktais.

3. Apraše vartojamos sąvokos:

3.1. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programa – atskirų sporto šakų programa, kuria siekiama suteikti ir sistemingai gilinti ugdytinio pasirinktos sporto šakos žinias, ugdyti gebėjimus ir formuoti įgūdžius, plėtoti sporto ir bendrąsias kompetencijas, siekti didelio sportinio meistriškumo pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo, meistriškumo tobulinimo, didelio meistriškumo etapais.

3.2. Brigadinis darbo metodas – sudaromas sporto mokymo įstaigoje, įstaigos administracijos ar pačių trenerių iniciatyva olimpinių ir neolimpinių sporto šakų sportinio ugdymo meistriškumo grupėse. Atsižvelgiant į sporto šakos specifiką, brigadoje dirba du treneriai, kuriems nustatomos konkrečios valandos tarifikuojamoje sportinio ugdymo grupėje, neviršijant sportinio ugdymo grupei nustatytų valandų.

3.3. Neformaliojo sportinio ugdymo programa – programa, kuria siekiama ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius, asmenines, socialines ir kitas bendrąsias kompetencijas panaudojant sportą kaip priemonę.

3.4. Meistriškumo pakopa – ugdytinio sportinio meistriškumo lygį pagal sporto varžybose užimtą vietą arba pasiektą rezultatą apibrėžiančių rodiklių grupė.

3.5. Sportinio ugdymo planas – įstaigos ar organizacijos vykdomų sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis šiuo Aprašu ir kitais švietimą, kūno kultūrą ir sportą reglamentuojančiais teisės aktais.

3.6. Sporto šakos disciplina – atitinkamos tarptautinės sporto (šakos) federacijos išskirta sporto šakos dalis, kuri apima vieną arba keletą sporto šakos rungčių.

3.7. Tarifikavimo komisija – Įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija, kuri nustato Įstaigos treneriams skiriamų ugdymo valandų skaičių per savaitę. Tarifikavimo komisija (toliau – Komisija) savo veikloje vadovaujasi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) direktoriaus įsakymais bei šiuo Aprašu.

4. Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

5. Aprašas reglamentuoja asmenų priėmimą į Įstaigą, sportinio ugdymo grupių sudarymą, ugdytinių sportinių pasiekimų vertinimą, sportinio ugdymo trukmę ir apimtį, trenerių tarifikavimą, sportinio ugdymo plano rengimą ir derinimą bei nurodo kitus sportinio ugdymo ypatumus.

II SKYRIUS

ASMENŲ PRIĖMIMAS IR PAŠALINIMAS

6. Informacija apie Įstaigų vykdomas programas, priėmimo sąlygas, laisvas vietas grupėse bei renkamas grupes nuolat skelbiama Įstaigos interneto svetainėje.

7. Prašymų registraciją, asmenų priėmimą arba atleidimą vykdo Įstaigos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Registracija galioja einamiesiems mokslo metams.

8. Į Įstaigas priimami vaikai ir jaunuoliai iki 19 metų. Sportininkai, sulaukę 19 ir daugiau metų, ir siekiantys sportuoti Įstaigoje, turi atitikti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintus sportininkų, sulaukusių 19 ir daugiau metų, ugdymo Klaipėdos miesto biudžetinėse sporto mokymo įstaigose atrankos kriterijų sąrašus.

9. Sportininkams, kuriems 19 metų sukanka sportinio ugdymo metais, sudaroma galimybė užbaigti tais sportinio ugdymo metais sportinio ugdymo programą.

10. Prašymai dėl vaikų priėmimo:

10.1. į pradinio rengimo grupes Įstaigoje teikiami Įstaigos direktoriaus nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d. Jei yra laisvų vietų grupėje, priėmimas į ugdymo grupes vykdomas ištisus mokslo metus;

10.2. į meistriškumo ugdymo, meistriškumo tobulinimo ir didelio meistriškumo laisvas vietas grupėse priimami atitinkamo amžiaus sportininkai, vadovaujantis Aprašo 4 priede nustatytais reikalavimais.

11. Tėvai (globėjai, rūpintojai), pageidaujantys, kad vaikas ugdytųsi Įstaigoje, Įstaigai pateikia:

11.1. prašymą, kuriame nurodoma:

11.1.1. vaiko (asmens) vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta;

11.1.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) adresas, telefonas;

11.1.3. sporto šaką, pagal kurią norėtų mokytis vaikas;

11.2. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, leidžiančią lankyti treniruotes;

11.3. sutikimas dėl asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo;

11.4. pažymą iš įstaigos, kurioje buvo ugdomas tos sporto šakos, apie vaikui suteiktą galiojančią meistriškumo pakopą.

12. Prašymai dėl priėmimo registruojami Prašymų registravimo knygoje (registre), kurią sudaro šios skiltys:

12.1. eilės numeris;

12.2. asmens vardas, pavardė;

12.3. gyvenamosios vietos adresas, kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir kt.);

12.4. prašymo padavimo data;

12.5. pageidaujama programa;

12.6. žyma apie priėmimą ir (ar) nepriėmimą;

12.7. kita Įstaigai reikalinga informacija.

13. Jei norinčių mokytis pradinio rengimo grupėse yra daugiau nei Įstaiga gali priimti, asmenys priimami pagal prašymo pateikimo registracijos eilę, tačiau pirmumo teisę turi Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje gyvenantys asmenys arba besimokantys bendrojo ugdymo mokyklose Klaipėdos mieste.

14. Asmenų priėmimas į Įstaigą, šalinimas ir atleidimas iš Įstaigos įforminamas Įstaigos direktoriaus įsakymu.

15. Ugdymo sutartis (toliau – Sutartis) sudaroma pagal Aprašo 3 priedą. Sutartis sudaroma ne vėliau kaip pirmą ugdymo dieną. Sudaryta dviem egzemplioriais Sutartis pasirašoma Įstaigos direktoriaus ir prašymo teikėjo. Vienas Sutarties egzempliorius įteikiamas prašymą pateikusiam asmeniui, kitas lieka Įstaigoje.

16. Sutartis registruojama Sutarčių registracijos knygoje (registre).

17. Asmenys gali būti šalinami iš Įstaigos Sutartyje numatytais atvejais.

III SKYRIUS

SPORTINIO UGDYMO YPATUMAI

18. Įstaigos įgyvendina formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo ir neformaliojo sportinio ugdymo programas pagal plėtojamas sporto šakas (pagal Aprašo 4 priedą).

19. Pagal formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programas ugdyti priimami sportininkai turi būti gavę sporto medicinos centro pažymą, kad yra sveiki ir gali treniruotis, išskyrus pradinio rengimo pirmų metų grupių vaikai – turi būti pasitikrinę sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

20. Pagal formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programas ugdomų sportininkų sveikatos būklė turi būti periodiškai tikrinama sporto medicinos centre.

21. Pagal neformaliojo sportinio ugdymo programą ugdomi asmenys vieną kartą per metus turi būti pasitikrinę sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

22. Sportinio ugdymo metu dėl traumos ar ligos (esant sveikatos priežiūros įstaigos pažymai) formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų pradinio rengimo etapo ugdymo grupėje ugdytinių skaičius gali sumažėti 3 ugdytiniais, meistriškumo ugdymo etapo ugdymo grupėje – 2 ugdytiniais, o meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupėje – 1 ugdytiniu, tačiau ne ilgiau kaip iki kitų mokslo metų pradžios.

23. Vietoje į sporto mokyklą, sporto gimnaziją mokytis pagal specializuoto sportinio ugdymo krypties programą išvykusių ugdytinių į formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupę gali būti įtraukti Aprašo 4 priede nurodyti žemesnės meistriškumo pakopos rodiklius atitinkantys ugdytiniai, tačiau ne ilgiau kaip iki kitų mokslo metų pradžios.

24. Dviračių sporto šakos ir (arba) disciplinos sportinių grupių ugdytiniai turi būti supažindinti su kelių eismo taisyklėmis.

IV SKYRIUS

SPORTINIO UGDYMO GRUPIŲ SUDARYMAS, perkėlimas

25. Įstaigos direktorius teikia informaciją apie esamų ir planuojamų grupių, sportininkų, valandų ir varžybų bei stovyklų skaičiaus poreikį ateinantiems mokslo metams Sporto ir kūno kultūros skyriui iki gegužės 15 d.

26. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atsižvelgusi į Įstaigos teiktą poreikį pagal sporto šakas, iki birželio 1 d. patvirtina ateinantiems mokslo metams sporto šakoms didžiausią leistiną valandų skaičių per savaitę, pradinio rengimo (toliau – PR) bei neformalaus ugdymo grupių skaičių pagal Aprašo 2 priedą.

27. Grupių komplektavimas:

27.1. į meistriškumo ugdymo (toliau – MU) ir meistriškumo tobulinimo (toliau – MT) grupes vykdomas:

27.1.1.  gegužės–birželio mėnesiais (I etapas);

27.1.2. nuo liepos 1 d. (bet ne ilgiau kaip iki rugsėjo 15 d.) tęsiamas priėmimas į laisvas vietas (II etapas);

27.2. į neformaliojo vaikų švietimo ir pradinio rengimo grupes – ne vėliau kaip iki spalio 1 d.

28. Sportinio ugdymo grupės sudaromos pagal sportininko užimtą vietą arba pasiektą rezultatą varžybose vadovaujantis meistriškumo pakopų rodikliais, nurodytais Aprašo 4 priede.

29. Sportininkų skaičius ugdymo grupėje nurodomas Aprašo 4 priede. Atsižvelgiant į sporto šakos specifiką bei įstaigos galimybes, papildomai gali būti įrašyti į PR, MU ir MT grupes ne daugiau kaip po 4 ugdytinius. Atsižvelgiant į sporto šakos specifiką papildomai gali būti įrašytas į DM grupę 1 ugdytinis, kuris atitinka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintus atrankos kriterijus. Sudarant formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų MU arba MT etapo ugdymo grupę, vietoje Aprašo 4 priede nurodyto vieno ugdytinio į grupę gali būti įtraukti du viena pakopa žemesnės meistriškumo pakopos rodiklius atitinkantys ugdytiniai.

30. Jeigu jaunesnio amžiaus ugdytinis atitinka Aprašo 4 priede nurodytos aukštesnės meistriškumo pakopos rodiklius, jis gali būti įtrauktas į vyresnio amžiaus sportinio ugdymo grupę.

31. Grupės ar sportininkai, neįvykdę meistriškumo lygio (pakopų) reikalavimų, Įstaigos direktoriaus įsakymu gali būti perkelti į neformaliojo ugdymo grupę.

32. Sportinio ugdymo grupė gali būti sudaryta iš vienos lyties mokinių arba būti mišri.

33. Įgyvendinant neformaliojo vaikų sportinio ugdymo programas rekomenduojamas vaikų skaičius grupėje yra 8–12 individualiose sporto šakose, 12–20 komandinėse sporto šakose.

34. Neformaliojo vaikų sportinio ugdymo programos gali būti rengiamos pagal Aprašo 4 priede nurodytas sporto šakas ir (arba) sporto šakų disciplinas arba tai gali būti bendras fizinis rengimas ir kt.

35. Formalųjį švietimą papildančio sportinio atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų ugdymo grupės sudaromos mokslo metams. Naujos formalųjį švietimą papildančio sportinio atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų ugdymo grupės formavimas gali trukti ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Neformaliojo vaikų sportinio ugdymo grupės sudarymo procesas gali vykti nuolat.

36. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupė laikoma nesuformuota, jeigu pratybas lanko mažiau kaip 2/3 patvirtinto grupės ugdytinių skaičiaus. Grupės naujas formavimas gali trukti ne ilgiau kaip 1 mėnesį.

V SKYRIUS

UGDYTINIŲ SPORTINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS

37. Pagal sportinio ugdymo programas ugdomų ugdytinių sportiniai pasiekimai vertinami mokslo metų pradžioje, sudarant sportinio ugdymo grupes, mokslo metų pabaigoje ir, esant poreikiui, bet kuriuo metu mokslo metais.

38. Aprašo 4 priede nurodyti pasiekti meistriškumo rodikliai pasiekti olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, galioja 5 metus nuo pasiekimo dienos; tarptautinėse suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių amžiaus grupių varžybose, Lietuvos Respublikos suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių amžiaus grupių čempionatų (pirmenybės-žaidynės) varžybose – 3 metus nuo pasiekimo dienos, kitose varžybose – 2 metus nuo pasiekimo dienos.

39. Pagal neformaliojo vaikų sportinio ugdymo programas ugdomų ugdytinių pažangos ir pasiekimų pažangos vertinimui gali būti naudojama Eurofito testavimo metodika.

40. Sportininkams, baigusiems pasirinktos sporto šakos ugdymo programą (-as), įteikiami formaliojo švietimo papildančio ir neformaliojo sportinio ugdymo programų pažymėjimai.

VI SKYRIUS

SPORTINIO UGDYMO TRUKMĖ IR APIMTIS

41. Sportinio ugdymo proceso pradžia – rugsėjo 1 d.

42. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programų PR etapas per metus trunka 44 savaites, MU etapas – 46 savaites, MT ir didelio meistriškumo (toliau – DM) ugdymo etapai – po 48 savaites.

43. Neformalusis ugdymas per metus trunka 44 savaites.

44. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programų ugdymo procesas vykdomas etapais pagal Aprašo 4 priedą.

45. Sportinio ugdymo procesas gali vykti darbo, poilsio ir švenčių dienomis, per mokinių atostogas.

46. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupėms ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę pagal sporto šakas nurodytas Aprašo 4 priede.

47. Tos pačios sporto šakos tų pačių ugdymo programos etapo metų formuojamoms grupėms turi būti skiriamas vienodas kontaktinių akademinių valandų skaičius.

48. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupių ugdytiniams per metų laikotarpį įvykdžius aukštesnius meistriškumo rodiklius, Įstaigos direktorius gali teikti siūlymą Komisijai dėl savaitinių kontaktinių akademinių ugdymo valandų didinimo. Jeigu trenerio sportinio ugdymo grupės sportininkai per metų laikotarpį netenka turėtų ar neįvykdo jiems meistriškumo pakopoms (toliau – MP) keliamų rodiklių, Įstaigos direktorius teikia Tarifikavimo komisijai siūlymą mažinti savaitinių užsiėmimų valandų skaičių, palikdamas ugdymo grupę tuose pačiuose ugdymo metuose.

49. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupių individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus:

49.1. PR etape turėtų būti ne mažesnis kaip 4 varžybų dienos, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 10 varžybų dienų;

49.2. MU etape – individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 10 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 20 varžybų dienų;

49.3. MT etape – individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 15 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 30 varžybų dienų;

49.4. DM etape – individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 20 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 40 varžybų dienų.

50. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programų grupių ugdytiniams rekomenduojamas mokomųjų sporto stovyklų skaičius:

50.1. PR etape iki 5–10 dienų stovyklos per metus;

50.2. MU etape – ne mažiau kaip keturios 5–12 dienų stovyklos per metus;

50.3. MT etape – ne mažiau kaip keturios 5–14 dienų stovyklos per metus;

50.4. DM ugdymo etape – ne mažiau kaip penkios 10–18 dienų stovyklos per metus.

51. Neformalusis vaikų sportinis ugdymas vykdomas ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę.

52. Vienos dienos dalyvavimas kontrolinėse, regioninėse ar žemesnio rango varžybose, gali būti prilyginamas vienai stovyklos dienai.

VII SKYRIUS

SPORTINIO UGDYMO PLANŲ RENGIMAS IR DERINIMAS

53. Sportinio ugdymo planas rengiamas vieneriems mokslo metams nurodant ugdymo pradžią ir pabaigą ir turi apimti visas įgyvendinamas valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamos Įstaigos sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programas.

54. Sportinio ugdymo planas rengiamas vadovaujantis Aprašu ir atsižvelgiant į kūno kultūros ir sporto mokslininkų, trenerių, neformaliojo ugdymo specialistų sportininkų ir sportuotojų ugdymui skirtus metodinius ir mokslinius darbus.

55. Sportinio ugdymo plane turi būti nurodyta:

55.1. Įstaigos tikslas ir uždaviniai, tikslo ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai;

55.2. Įstaigos sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programų tikslai ir uždaviniai, tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai;

55.3. sportinio ugdymo (grupinio ir (arba) pavienio) organizavimo formos, veiklos (treniruotės, pratybos, užsiėmimai, stovyklos, varžybos, projektai ir kt.) ir veiklų trukmė, fizinė aplinka (pastatai, patalpos, teritorija, sporto salės, maniežai, aikštynai ir kt.) ugdymo ir ugdymosi priemonės (įranga, inventorius ir kt.);

55.4. sportinio ugdymo atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programoms įgyvendinti ugdytojams skiriamų valandų pasirengimui pratyboms skaičius konkrečioje ugdymo grupėje ar ugdant individualiai;

55.5. sportinio ugdymo programoms įgyvendinti varžyboms, stovykloms ir kitoms ugdymo veikloms skiriamų akademinių ugdymo valandų skaičius;

55.6. ugdytinių sportinių pasiekimų vertinimo būdai, laikotarpiai ir kriterijai;

55.7. ugdytinių sportinio ugdymo sąlygos jų treneriui išvykus į stovyklą ar varžybas su vienu ar keliais ugdymo grupės ugdytiniais.

56. Rengiant sportinio ugdymo planą turi būti atsižvelgiama į:

56.1. trenerių kvalifikaciją;

56.2. ugdytinių specialiuosius poreikius;

56.3. ugdymo grupių specifinius poreikius;

56.4. sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programų įgyvendinimo laiką ir trukmę ir į tai, kad sportinio ugdymo procesas gali vykti darbo dienomis po pamokų, poilsio ir švenčių dienomis ir per mokinių atostogas;

56.5. sporto šakos ir (arba) disciplinos, kurią kultivuojant vykdomas sportinis ugdymas, sporto varžybų kalendorių;

56.6. daugiametę konkrečios sporto šakos ir (arba) disciplinos sportininko ugdymo struktūrą, kurią sudaro ilgalaikė (8 ir daugiau metų) sportinio ugdymo grandžių tvarka, nuoseklumas ir tarpusavio ryšys. Daugiametį formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo procesą sudaro keturmečiai, dvimečiai ir metiniai ciklai (parengiamasis, varžybų, pereinamasis ir kt.), etapai (pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo ir kt.), mezociklai, mikrociklai, varžybos, darbingumo atgavimo dienos, pratybos, pratybų dalys, pratimai.

57. Įstaigos direktorius arba jo įgaliotas asmuo organizuoja sportinio ugdymo plano projekto rengimą gegužės mėnesį, kuris derinamas su Sporto ir kūno kultūros skyriaus atsakingu specialistu iki einamųjų metų liepos 1 d. Parengtas sportinio ugdymo planas teikiamas derinti su Sporto ir kūno kultūros skyriaus atsakingu specialistu ir skyriaus vedėju iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. ir tvirtinamas Įstaigos direktoriaus.

VIII SKYRIUS

TRENERIŲ TARIFIKACIJA

58. Sportinio ugdymo grupių ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičių per savaitę, vadovaudamasi šiuo Aprašu, suderinusi su Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėju iki einamųjų metų rugsėjo 30 d. tvirtina Komisija.

59. Tarpinės tarifikacijos metu patikslinusi Sportinio ugdymo grupių ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę suderina su Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėju iki kovo 1 d. ir tvirtina Komisija.

60. Komisija, teikdama derinti sportinio ugdymo grupėms skiriamų akademinių ugdymo valandų skaičių per savaitę bei treneriams savaitinį valandinį darbo krūvį, Sporto ir kūno kultūros skyriaus atsakingam specialistui teikia grupių sąrašus, trenerių tarifikacinį lapą-protokolą bei, esant poreikiui, kitus papildomus dokumentus, reikalingus darbo krūviui suderinti.

61. Komisijos posėdis tarpinei tarifikacijai vykdyti bei patikslinti ugdymo grupėms ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičių per savaitę organizuojamas ne vėliau kaip iki vasario 20 d.

62. Pagrindiniai Komisijos veiklos principai: teisingumas, nešališkumas, skaidrumas, viešumas, atskaitomybė.

63. Įstaigos direktorius įsakymu tvirtina Komisiją, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 nariai, iš kurių vienas yra Komisijos pirmininkas (toliau – Pirmininkas), kuris vadovauja Komisijos darbui. Į Komisijos narius įtraukiami pavaduotojas ugdymui ir metodininkas (specialistas). Komisijos nariais negali būti treneriai.

64. Sprendimus Komisija priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja visi Komisijos nariai.

65. Komisijos nariai privalo pasirašyti nešališkumo deklaraciją (Aprašo 7 priedas). Komisijos narys turi nusišalinti, jeigu jis šeimos ar artimos giminystės ryšiais susijęs su asmeniu, kurio darbo rezultatai yra svarstomi posėdyje, bei informuoti Pirmininką.

66. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos nariai.

67. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma, atviru balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Pirmininko balsas.

68. Pirmininkas organizuoja Komisijos darbą, atsako už jos veiklos kokybę ir priimtus sprendimus.

69. Protokole turi būti nurodoma: posėdžio data, protokolo numeris, posėdyje dalyvaujančių asmenų vardai, pavardės ir pareigos, posėdžio darbotvarkė, svarstomo klausimo esmė ir priimtas sprendimas.

70. Protokolas turi būti parengtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po Komisijos posėdžio.

71. Komisija atlieka šias funkcijas:

71.1. tikrina Įstaigos ugdymo grupių ir ugdytinių skaičių bei atitiktį pagal meistriškumo pakopas;

71.2. nustato ugdymo grupėms konkretų savaitinį valandinį darbo krūvį;

71.3. nustato treneriams savaitinį valandinį darbo krūvį pagal atskiras sporto šakas pagal Aprašo 6 priedą bei skelbia Įstaigos interneto puslapyje;

72. Komisija turi teisę:

72.1. nustatyti Įstaigos trenerių savaitinius valandinius darbo krūvius;

72.2. gauti iš trenerių visą informaciją, reikalingą trenerių darbo krūviams nustatyti;

72.3. gauti kitus papildomus dokumentus, reikalingus darbo krūviui nustatyti (tinkamai patvirtintų varžybų protokolus, patikslintą ugdytinių sąrašą ir kt.);

72.4. tikrinant trenerių pateiktus grupių sąrašus bei nustatant grupėms savaitinį valandinį darbo krūvį ir nustačius neatitikimus pagal Aprašo 4 priedą, pasikviesti trenerius į Komisijos posėdį;

72.5. treneriui, per metus pabloginusiam arba pagerinusiam savo darbo rodiklius, sumažinti arba padidinti jo savaitinį valandinį darbo krūvį, neviršydama darbo užmokesčio fondui skirtų lėšų.

73. Komisijos nariai privalo:

73.1. laikytis šio Aprašo nuostatų;

73.2. nepraleisti Komisijos posėdžių be pateisinamos priežasties;

73.3. neteikti tretiesiems asmenims informacijos, susijusios su posėdžiuose atliekamomis procedūromis, išskyrus tą informaciją, kurios atskleidimas neprieštarauja teisėtiems asmenų interesams.

74. Įstaigų direktoriai metų laikotarpiu gali keisti trenerių savaitinius valandinius darbo krūvius prieš tai apsvarstę Komisijoje.

75. Kiekvienas Komisijos narys yra atsakingas už savo siūlomus ir priimamus sprendimus, o Pirmininkas – už Komisijos priimamus sprendimus.

76. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programoms įgyvendinti treneriams vienai kontaktinei akademinei ugdymo valandai pasirengti skiriama 15 min.

77. Treneriui gali būti skiriamas krūvis, kuris neviršija 36 valandų per savaitę.

78. Dalyvavimas planinėse sporto varžybose (oficialus varžybų laikas) su savo sportininkais (komanda) įskaitomas į trenerio darbo krūvį.

79. Treneriams, vykdantiems neformalų vaikų sportinį ugdymą, gali būti skiriama:

79.1. nuo 6 iki 9 kontaktinių akademinių ugdymo valandų ugdymo grupėms, kurios perkeltos neįvykdžius meistriškumo lygio (pakopų) reikalavimų;

79.2. nuo 4 iki 6 kontaktinių akademinių ugdymo valandų atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondą su kitomis ugdymo grupėmis.

80. Brigados sudaromos Įstaigos administracijos ir atskirų trenerių iniciatyva, nustatomos Komisijoje.

81. Brigadai vadovauti skiriamas aukščiausią kvalifikaciją ir darbo patirtį turintis treneris. Brigados nariams gali būti suteikta vienoda kategorija.

82. Brigados narių skaičius – 2 treneriai. Brigados narys su ugdymo grupe turi išdirbti ne mažiau kaip 6 savaitines kontaktines ugdymo valandas.

83. Brigados tvirtinamos Įstaigos direktoriaus įsakymu.

84. Kiekvienas brigados narys tiesiogiai vykdo ugdymą ugdymo grupei, numatytą tarifikacijoje. Pradinio rengimo grupėse darbas nebus laikomas brigadiniu.

85. Kiekvienas brigados narys vykdo atlikto darbo apskaitą, kontaktinės akademinės ugdymo valandos nurodomos treniruočių tvarkaraštyje.

86. Komisijos posėdžio metu brigados nariams numatomos kontaktinės akademinės ugdymo valandos konkrečioje tarifikuojamoje ugdymo grupėje, neviršijant pagal Aprašo 4 priedą ugdymo grupei nustatyto kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičiaus.

87. Ugdymo grupės valandos gali būti dalijamos arba tarifikuojamas valandų likutis, neviršijant ugdymo programai skiriamų valandų skaičiaus.

88. Komisijos veiklos dokumentai (posėdžių protokolai, sprendimai, susirašinėjimo medžiaga ir kiti dokumentai) saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

89. Atlyginimo už ugdymą Įstaigoje mokestį nustato Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

90. Šio Aprašo įgyvendinimą koordinuoja Savivaldybės administracijos direktorius.

91. Šis Aprašas skelbiamas Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje.

________________________________