Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. RUGSĖJO 29 D. NUTARIMO NR. 1057 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO TVARKOS IR SĄLYGŲ“ PAKEITIMO
2024 m. rugpjūčio 7 d. Nr. 648
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“:
1. Pakeisti 33 punktą ir jį išdėstyti taip:
„33. Priimti ir neįvykdyti arba iš dalies įvykdyti sprendimai atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., pagal piliečių iki 2024 m. gegužės 1 d. pateiktus prašymus už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią neatlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, keičiami (nepriimant naujų sprendimų) institucijos, priimančios sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, administraciniu aktu, laikantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos XVI skyriuje nustatytų sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo terminų ir tvarkos.“
2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką:
2.1. Pakeisti 6 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
2.2. Pakeisti 13 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„13. Jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“, juos nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba. Jei nustatoma, kad pateiktų dokumentų nepakanka, siūloma piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo.“
2.3. Pakeisti 16 punkto ketvirtąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, žemė grąžinama natūra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribų patvirtinimo priėmimo. Grąžinant žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise, žemės reformos žemėtvarkos projekte žymimas ir vietovėje ženklinamas visas savininko turėtas (grąžintinas natūra) žemės sklypas, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais.“
2.4. Pakeisti 18 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„18. Kaimo vietovėje esanti žemė, kurią naudoja arba nuomoja fiziniai, juridiniai asmenys ir Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialai ir kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra. Iki atkuriamos nuosavybės teisės grąžinant šią žemę natūra, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Tokiu atveju apie žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą turi būti raštu (registruotu laišku) pranešta valstybinės žemės nuomininkui iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais terminais. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo dieną. Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį įforminamas atskiru Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo įsakymu.“
2.5. Pakeisti 22 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natūra, išskyrus šiame punkte paminėtus atvejus, yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, ar asmeniui, šiuo metu naudojančiam ar įgijusiam nuosavybėn iš valstybės šį žemės sklypą, skiriamas iki 30 procentų didesnio ploto sklypas iš laisvos žemės fondo žemės, esančios teritorijoje, kurią apima vietinis žemės reformos žemėtvarkos projektas. Jeigu piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tose teritorijose esančią žemę, yra 1918–1920 metų nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu jiems siūlomo iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo žemės sklypo plotas padidinamas iki 100 procentų. Jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo žemės ploto, šių asmenų pageidavimu toks žemės sklypas suformuojamas kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje. Šiems asmenims gali būti taikomos ir kitos įstatymų nustatytos lengvatos.“
2.6. Pakeisti 23 punktą ir jį išdėstyti taip:
„23. Kaimų, neišskirstytų į vienkiemius, teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, žemė grąžinama tik suprojektavus šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra piliečių žemės sklypų išdėstymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengtus ir patvirtintus pagal aplinkos ministro tvirtinamą metodiką.“
2.7. Pakeisti 29 punktą ir jį išdėstyti taip:
„29. Kai pilietis, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nėra nurodęs kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, arba šios tvarkos 105 punkte nustatyta tvarka Nacionalinei žemės tarnybai rengiant išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovui arba jo įgaliotam viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojui įvertinus išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn paaiškėja, kad piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka, Nacionalinė žemės tarnyba raštu (registruotu laišku) informuoja pilietį, kad jis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laiško gavimo dienos Nacionalinei žemės tarnybai turi pateikti prašymą nurodydamas jame kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Pranešime Nacionalinė žemės tarnyba taip pat nurodo, kur pilietis gali susipažinti su informacija apie laisvos žemės fondo žemę, informuoja jį apie šiame punkte numatytas pasekmes dėl šio prašymo nepateikimo ir pasekmes, jei prašyme bus nurodyta kadastro vietovė, kurioje nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį.
Per nurodytą terminą nepateikus Nacionalinei žemės tarnybai prašymo arba prašyme nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.
Jeigu pagal Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą piliečio prašyme nurodytoje kadastro vietovės teritorijoje yra laisvos žemės fondo žemės, jam pagal aplinkos ministro tvirtinamą metodiką projektuojamas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys pageidaujamoje kadastro vietovėje.
Perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas, vandens telkinys, piliečiui sutikus, projektuojamas kitos kadastro vietovės teritorijoje, kai pagal Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje Nacionalinės žemės tarnybos skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje jo prašymas negalės būti tenkinamas, kadangi nepakanka laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį (išskyrus, jei šios tvarkos 105 punkte nurodytu atveju laisvos žemės fondo žemės trūkumas nustatomas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą).“
2.8. Pakeisti 34 punkto ketvirtąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui bendrosios nuosavybės teise vieną naują įrengtą arba neįrengtą Savivaldybių nustatomų naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“, patvirtinto dydžio žemės sklypą tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečio pageidavimu – mieste, kuriame jis gyvena, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Jeigu piliečiams perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų ar jų dalių (kai nuosavybės teisės į žemės sklypą atkuriamos kartu su kitais piliečiais) ploto savivaldybės mero sprendimu tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena, išskyrus šiame punkte nurodytus miestus ir teritoriją, nepakanka, kad būtų galima kiekvienam piliečiui perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu žemės sklypai ar jų dalys, kiek jų trūksta, perduodami neatlygintinai nuosavybėn Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto dydžio kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Neatlygintinai nuosavybėn perduodama naujo žemės sklypo dalis turi atitikti Savivaldybių nustatomų naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarime Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“, nustatytus naujo žemės sklypo tame mieste dydžius (išskyrus atvejus, kai pilietis nuosavybės teise turėjo mažesnį žemės sklypą). Kai neatlygintinai nuosavybėn piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise kitai paskirčiai perduodami daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, pramonės ir sandėliavimo objektų bei komercinės paskirties objektų statybai numatyti žemės sklypai, šių žemės sklypų ar kiekvienam bendraturčiui tenkančių dalių dydis turi atitikti (išskyrus atvejus, kai pilietis nuosavybės teise turėjo mažesnį žemės sklypą) Savivaldybių nustatomų naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“, patvirtintus nustatytus numatomų perduoti individualiai statybai žemės sklypų dydžius. Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Kultūros vertybių registrą (kultūrinių vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai ir kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami nauji žemės sklypai tik asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai. Jeigu pilietis atsisako jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo įrengto ar neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam kompensuojama (jo pageidavimu) vidutinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1243 „Dėl Žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos“ nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, nepaisant prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo dienos, jeigu šis prašymas pateiktas laikantis šio įstatymo nustatytų terminų.“
2.9. Pakeisti 38 punktą ir jį išdėstyti taip:
„38. Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, eilę (toliau – piliečių eilė) tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje skelbia informaciją apie piliečių eilę (nuasmenintus duomenis) ir informaciją apie savivaldybės mero pateiktus naujų žemės sklypų, suprojektuotų perduoti neatlygintinai nuosavybėn, mieste detaliuosius planus ar žemės valdos projektus.
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas tvirtina suformuotų naujų žemės sklypų sąrašą, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patvirtinimo dienos paskelbiamas Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje.
Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus (toliau – susirinkimas), registruotu laišku pakviečia piliečius į susirinkimą informuodama apie susirinkimo laiką, vietą ir šiame punkte numatytas pasekmes neatvykus į susirinkimą, nurodydama, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie piliečių eilę ir siūlomus rinktis naujus žemės sklypus, taip pat pranešama, kad susirinkimo metu bus daromas garso įrašas. Susipažinimo su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus termino pradžia nustatoma ne vėliau kaip 30 dienų iki susirinkimo. Susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus piliečiai gali iki susirinkimo dienos. Informaciją apie susirinkimo vietą ir laiką Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki šio susirinkimo paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos tarnybos interneto svetainėje. Jeigu pilietis į susirinkimą neatvyksta arba atvyksta, bet nepasirenka žemės sklypo, žemės sklypas, kurį turėtų galimybę pasirinkti šis pilietis, siūlomas kitam kviestam ir atvykusiam į susirinkimą piliečiui pagal patvirtintą piliečių eilę.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatyti atvejai, kada piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Jeigu iki sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais Nacionalinės žemės tarnybos kvietime nurodytu laiku į susirinkimą neatvykusiems piliečiams priėmimo paaiškėja, kad į susirinkimą šie piliečiai neatvyko dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, šiems piliečiams sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais priimamas, kai pagal šiame punkte nustatytą tvarką šie piliečiai nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, kurių niekas nepasirinko ankstesniame susirinkime arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo ir šie piliečiai iki 2024 m. gegužės 1 d. nepakeitė savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant jiems naujus žemės sklypus kituose tos pačios savivaldybės miestuose.
Susirinkimo eiga protokoluojama ir daromas garso įrašas, kuris yra neatskiriama susirinkimo protokolo dalis. Susirinkimui pirmininkauja Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas, sekretoriauja ir susirinkimo protokolą surašo Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojas.
Kai Nacionalinės žemės tarnybos siūlomų rinktis suformuotų naujų žemės sklypų atitinkamame mieste bendras plotas yra mažesnis, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą šiame mieste būtų galima atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį arba į piliečių eilę įrašytų piliečių tiek daug, kad jie negali tilpti patalpoje, kurioje organizuojamas susirinkimas Nacionalinė žemės tarnyba susirinkimą organizuoja keliais etapais – vėlesniame etape nauji žemės sklypai, kurių nepasirenka anksčiau į susirinkimą pakviesti piliečiai, pagal nustatytą piliečių eilę turintys pirmumo teisę pasirinkti šiuos žemės sklypus, siūlomi piliečiams, įrašytiems į piliečių eilę žemesniais eilės numeriais. Keliais etapais organizuojamas susirinkimas laikytinas vienu (tuo pačiu) susirinkimu, kol piliečiams pagal patvirtintą piliečių eilę siūlomi tie patys nauji žemės sklypai.
Kai atitinkamame mieste suformuotų naujų žemės sklypų bendro ploto trūksta, kad visiems į piliečių eilę įrašytiems piliečiams šiame mieste būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį ir savivaldybės meras, įgyvendinęs Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatose numatytus reikalavimus, raštu Nacionalinę žemės tarnybą yra informavęs apie savo priimtą sprendimą dėl laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti naujus žemės sklypus, šiame mieste trūkumą, naujų žemės sklypų šiame mieste negavusiems piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, išskyrus atvejus, jeigu šie piliečiai iki 2024 m. gegužės 1 d. pakeitė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo perduodant jiems naujus žemės sklypus kituose tos pačios savivaldybės miestuose. Atitinkamos savivaldybės, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, meras sprendime dėl laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti naujus žemės sklypus, šiame mieste trūkumo turi nurodyti, ar kitame (-uose) tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame (-iuose) mieste (-uose) yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima suprojektuoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto dydžio žemės sklypus ar jų dalis. Jeigu laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti naujus žemės sklypus, yra, savivaldybės meras šiame punkte nurodytu sprendimu patvirtina miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija – planu ar schema, kuriame (kurioje) pažymėtos teritorijų ribos) ir jį viešai savivaldybės administracija paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Sąraše nurodytose teritorijose savivaldybės administracijos direktorius nedelsdamas organizuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų rengimą ir ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodyto mero sprendimo priėmimo juos patvirtina meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Jei savivaldybė perduodamus neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus yra pateikusi iki šiame punkte nurodyto mero sprendimo, Nacionalinė žemės tarnyba savo svetainėje informaciją apie šiuos žemės sklypus skelbia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.
Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste, eilė ir suformuotų naujų žemės sklypų sąrašas tvirtinami, susirinkimai organizuojami ir kiti veiksmai dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą ar jo dalį vykdomi šiame punkte ir šios tvarkos 37 punkte nustatyta tvarka.“
2.10. Pakeisti 54 punktą ir jį išdėstyti taip:
„54. Nacionalinė žemės tarnyba piliečiams, kurie pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę pageidauja pirmumo teise gauti miško sklypų ir kurių žemė (miškas), iki priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kompensuojant mišku, buvo priskirta valstybės išperkamai žemei (miškui), parengia pažymas apie valstybės išperkamą žemę, mišką, kurios saugomos nuosavybės teisių atkūrimo bylose. Piliečiai apie parengtas pažymas informuojami Nacionalinės žemės tarnybos raštu.“
2.11. Pakeisti 60 punktą ir jį išdėstyti taip:
„60. Grąžinus ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius natūra, nuosavybės teisės į žemę, ant kurios yra sugrąžinti pastatai, atkuriamos laikantis šios tvarkos IV arba V skyriuje nustatytų reikalavimų. Piliečiai, kuriems sugrąžinti ūkinės-komercinės paskirties pastatai, gali atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą nepriklausomai nuo to, ar buvo paduotas atskiras prašymas grąžinti šią žemę. Jeigu prie sugrąžintų pastatų esantis žemės sklypas privačios nuosavybės teise jų savininkui nepriklausė, jis pagal Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“, parduodamas arba išnuomojamas šiam piliečiui.“
2.12. Pakeisti 68 punktą ir jį išdėstyti taip:
„68. Grąžinus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus natūra, nuosavybės teisės į žemę, ant kurios stovi sugrąžinti namai, atkuriamos laikantis šios tvarkos IV arba V skyriuje nustatytų reikalavimų. Piliečiai, kuriems sugrąžinti gyvenamieji namai, jų dalys, butai, gali atkurti savo nuosavybės teises į namų valdos žemės sklypą nepriklausomai nuo to, ar buvo paduotas atskiras prašymas grąžinti šią žemę. Jeigu prie sugrąžinto namo, jo dalies, buto esantis sklypas privačios nuosavybės teise nepriklausė namo, jo dalies, buto savininkui, jis pagal Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“, parduodamas arba išnuomojamas šiam piliečiui.“
2.15. Pakeisti 82 punkto penktąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„pinigais – išpirkdama kaimo vietovėje žemę, mišką, išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 7 ir 10 dalyse, 6 straipsnio 3 ir 7 dalyse nurodytus atvejus, taip pat išskyrus atvejį, kai privačion nuosavybėn iš laisvos žemės fondo įsigyta žemė, kurios susigrąžinti nepageidavo šios tvarkos 2 punkte nurodyti piliečiai. Atlyginimo pinigais dydis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu padidinamas 15 procentų, jeigu išperkama žemė, į kurią nuosavybės teisės atkurtos arba atkuriamos piliečiams – 1918–1920 metų nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), ir jeigu ta žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei ir naudojama asmeniniam arba valstiečių ūkiui, tarnybinėms daloms;“.
2.16. Pakeisti 91 punktą ir jį išdėstyti taip:
„91. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 10 dalies 3 punkte nustatytu atveju pilietis pateikia Nacionalinės žemės tarnybos vadovui prašymą, sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pažymą apie išperkamo gyvenamojo namo, jo dalies, buto vertę. Žemės sklypai individualiai statybai perduodami nuosavybėn laikantis šios tvarkos V skyriaus reikalavimų. Institucija, priėmusi sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, informuojama, kad piliečiui neatlygintinai perduotas žemės sklypas individualiai statybai.“
2.18. Pakeisti 100 punktą ir jį išdėstyti taip:
„100. Sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas (atskiras įsakymas dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo nepriimamas).“
2.19. Pakeisti 1021 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1021. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, Nacionalinė žemės tarnyba piliečius (jų įpėdinius) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame jiems turėtų būti projektuojami natūra grąžinami ar (ir) perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, kviečia raštu (registruotais laiškais) išsiųsdama kvietimus ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki susirinkimo dienos, informuodama apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką, šios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes neatvykus į pretendentų susirinkimą.“
2.20. Pakeisti 103 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
2.21. Pakeisti 103 punkto trečiąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„pagal byloje esančius dokumentus nustatytąja tvarka žemės reformos žemėtvarkos projekte šis specialistas suformuoja grąžinamus natūra žemės, miško, vandens telkinių sklypus, paženklina šiuos sklypus vietoje, surašo žemės, miško sklypų ribų vietos paženklinimo aktą, parengia kitus aplinkos ministro tvirtinamoje metodikoje nurodytus dokumentus ir pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylas Nacionalinės žemės tarnybos vadovui.“
2.22. Pakeisti 104 punktą ir jį išdėstyti taip:
„104. Atkuriant nuosavybės teises piliečio pasirinktu atlyginimo būdu (išskyrus lygiaverčio turėtajam žemės, miško sklypo, vandens telkinio ar individualiai statybai skiriamo naujo žemės sklypo perdavimą neatlygintinai nuosavybėn), laikomasi šios tvarkos:
Nacionalinė žemės tarnyba išnagrinėja piliečių prašymus, nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, per mėnesį nuo atlyginimo būdo suderinimo su piliečiu parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir perduoda ją žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui;
žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką apskaičiuoja valstybės išperkamo turto vertę, parengia kitus reikiamus dokumentus ir pateikia juos Nacionalinės žemės tarnybos vadovui.“
2.23. Pakeisti 105 punktą ir jį išdėstyti taip:
„105. Perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, laikomasi šios tvarkos:
Nacionalinė žemės tarnyba išnagrinėja piliečių prašymus, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir pagal kiekvieno piliečio pasirinktą atlyginimo būdą per mėnesį parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą;
žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos pateikimo pagal Žemės įvertinimo metodiką papildo šią bylą valstybės išperkamo turto vertės skaičiavimais ir pateikia Nacionalinės žemės tarnybos vadovui;
Nacionalinė žemės tarnyba per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio specialisto skaičiavimus nustato valstybės išperkamo turto vertę ir, piliečiui sutikus, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (šios tvarkos 2 priedas) piliečio pageidaujamoje vietovėje, jeigu pagal aplinkos ministro tvirtinamą metodiką Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondo žemę ir rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems žemės, miško sklypus ar vandens telkinius;
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ne rečiau kaip kartą per mėnesį įvertina gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Jeigu paaiškėja, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą žemės įsigijimo eilę piliečio pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn jo pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje negalės būti tenkinama, Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados (-ų) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn įvertinimo atlieka šios tvarkos 29 punkte nurodytus veiksmus;
žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas aplinkos ministro tvirtinamos metodikos nustatyta tvarka pagal esamus dokumentus, pateiktus piliečių prašymus ir sutikimus, parengia žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 1021 punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame projektuojami žemės sklypai, taip pat kai pilietis atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos arba nebėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 1051 punkte nustatyta tvarka. Jeigu iki rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pabaigos paaiškėja, kad pilietis į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, jam perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas šio žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje laisvos žemės fondo žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų. Jeigu šis faktas paaiškėja po šio žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais priėmimo, piliečiui perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą.“
2.24. Pakeisti 1051 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1051. Atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį atlyginant pinigais šios tvarkos 103 ir 105 punktuose nustatytais atvejais, laikomasi šios tvarkos:
Nacionalinė žemės tarnyba pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylą žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui, kuris per mėnesį nuo šios bylos gavimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką apskaičiuoja valstybės išperkamo turto vertę, parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti, ir pateikia juos Nacionalinės žemės tarnybos vadovui.
Jei išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengta:
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas įsakymu panaikina išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn arba ją patikslina (jeigu nuosavybės teisės atkurtos į dalį išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyto žemės, miško ar vandens telkinio ploto);
Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo įsakymo priėmimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką perskaičiuoja valstybės išperkamos žemės vertę (jeigu šios žemės vertė apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką) ir parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti.“
2.25. Pakeisti 106 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„106. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs iš savivaldybės detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurie turi būti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Nacionalinės žemės tarnybos prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui. Sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eilę, sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, – pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.“
2.26. Pakeisti 106 punkto trečiąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
2.27. Pakeisti 1061 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo Nacionalinės žemės tarnybos prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia Nacionalinei žemės tarnybai informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.“
2.28. Pakeisti 1061 punkto trečiąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas remdamasi turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Žemės sklypas nekartografuojamas miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius.“
2.29. Pakeisti 1061 punkto penktąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Nacionalinė žemės tarnyba, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjusi turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, išskyrus kartografinę medžiagą miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, kur likusi rėžių sistema, – kartografuoto kaimo ribas, plotą, ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus:“.
2.30. Pakeisti 1061 punkto devintąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš Nacionalinės žemės tarnybos kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos Nacionalinės žemės tarnybos pateiktoje kartografinėje medžiagoje atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas.“
2.31. Pakeisti 1061 punkto dešimtąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai ar žemės valdos projektai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylos rengimo paslaugų pirkimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka suderinus nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą.“
2.32. Pakeisti 1061 punkto vienuoliktąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Nacionalinės žemės tarnybos prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos Nacionalinei žemės tarnybai.“
2.33. Pakeisti 1061 punkto dvyliktąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
2.34. Pakeisti 1061 punkto septynioliktąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Jeigu pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą žemę nesusitaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą.“
2.35. Pakeisti 108 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„108. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Visagino miestų savivaldybių teritorijų administracinėse ribose esančius žemę, mišką ir vandens telkinius, kurie buvo priskirti šių miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d., nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba vadovaudamasi:“.
2.36. Pakeisti 111 punkto penktąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečio naudojamą miesto žemės sklypą, – per 3 mėnesius nuo mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto detaliojo plano ar žemės valdos projekto ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai dienos. Atkuriant nuosavybės teises kitais būdais, – per 3 mėnesius nuo žemės išpirkimo būdo suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atkurti nuosavybės teises į žemę;“.
2.37. Pakeisti 115 punktą ir jį išdėstyti taip:
„115. Priimamas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje (šios tvarkos 3 priedas) arba miesto gyvenamojoje vietovėje (šios tvarkos 4 priedas). Prie sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo sugrąžinant žemės, miško sklypą ar vandens telkinį natūra arba perduodant nuosavybėn neatlygintinai pridedamas žemės, miško sklypo ar vandens telkinio planas.“
2.38. Pakeisti 120 punktą ir jį išdėstyti taip:
„120. Priėmus sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo, Nacionalinė žemės tarnyba per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo perduoda jį Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, kuris Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka žemės sklypų duomenis įrašo į Nekilnojamojo turto kadastrą.“
2.39. Pakeisti 121 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.40. Papildyti XVI skyrių 1211 punktu:
„1211. Piliečio, teikiančio prašymą atkurti nuosavybės teises, ir jo prašyme nurodytų fizinių asmenų duomenys tvarkomi prašymų atkurti nuosavybės teises nagrinėjimo ir administravimo tikslu, laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą.“
2.41. Pakeisti 123 punktą ir jį išdėstyti taip:
„123. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo, savivaldybės administracijos direktoriaus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos kitos institucijos priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams datos.“
Lietuvos Respublikos piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo
įgyvendinimo tvarkos
2 priedas
(Išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn forma)
NACIONALINĖ ŽEMĖS TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS
IŠVADA
DĖL ŽEMĖS, MIŠKO, VANDENS TELKINIO PERDAVIMO NEATLYGINTINAI NUOSAVYBĖN
_____________ Nr. __________
(data)
_____________
(sudarymo vieta)
Pagal piliečio (-tės)
(vardas, pavardė, asmens kodas)
pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad buvęs savininkas
(vardas, pavardė)
valdė nuosavybės teisėmis apskrities savivaldybės mieste,
miestelyje, seniūnijoje, kaime,
viensėdyje nekilnojamąjį turtą – ha žemės,
ha miško, ha vandens telkinį, ir pagal notariškai
(data)
patvirtintą susitarimą pilietis (-ė) :
(vardas, pavardė)
1. Turi teisę atkurti nuosavybės teises į ha žemės (vertė Eur), ha miško (vertė Eur), ha vandens telkinį (vertė Eur ), iš jų ha žemės, ha miško, ha vandens telkinio yra miestui iki 1991-07-31 priskirtoje teritorijoje, ha žemės, ha miško, ha vandens telkinio yra miestui
nuo 1991-08-01 iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje ir ha žemės, ha miško, ha vandens telkinio yra miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje. Iš jų priskirta:
1.1. grąžintinai žemei – ha (vertė Eur);
grąžintinam miškui – ha (vertė Eur);
grąžintinam vandens telkiniui – ha (vertė Eur);
1.2. valstybės išperkamai žemei – ha (vertė Eur), iš to skaičiaus:
užimta asmeninio ūkio žeme – ha (vertė Eur);
valstiečio ūkio žeme – ha (vertė Eur);
valstybės išperkamam miškui – ha (vertė Eur);
valstybės išperkamam vandens telkiniui – ha (vertė Eur).
2. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą piliečiui (-tei)
(vardas, pavardė)
atkurtos nuosavybės teisės į:
ha žemės (vertė Eur), ;
(priėmusios sprendimą institucijos pavadinimas, sprendimo data ir numeris)
ha miško (vertė Eur), ;
(priėmusios sprendimą institucijos pavadinimas, sprendimo data ir numeris)
ha vandens telkinio (vertė Eur),
(priėmusios sprendimą institucijos pavadinimas, sprendimo data ir numeris)
3. Piliečiui (-tei) priimtos išvados dėl žemės, miško, vandens
(vardas, pavardė)
telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn į:
ha žemės (vertė Eur), ;
(priėmusios išvadą institucijos pavadinimas, išvados data ir numeris)
ha miško (vertė Eur), ;
(priėmusios išvadą institucijos pavadinimas, išvados data ir numeris)
ha vandens telkinio (vertė Eur),
(priėmusios išvadą institucijos pavadinimas, išvados data ir numeris)
4. Pilietis (-ė) pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą, vandens telkinį, lygiavertį turėtajam ha žemės (vertė Eur), ha miško (vertė Eur),
ha vandens telkinio (vertė Eur ) plotui, iš kurio ha žemės, ha miško,
ha vandens telkinio yra miestui iki 1991-07-31 priskirtoje
teritorijoje, ha žemės, ha miško, ha vandens telkinio yra miestui nuo 1991-08-01 iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje ir ha žemės, ............. ha miško, ha vandens telkinio yra miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje. Iš jų priskirta:
4.1. grąžintinai žemei – ha (vertė Eur);
grąžintinam miškui – ha (vertė Eur);
grąžintinam vandens telkiniui – ha (vertė Eur);
4.2. valstybės išperkamai žemei – ha (vertė Eur), iš to skaičiaus:
užimta asmeninio ūkio žeme – ha (vertė Eur);
valstiečio ūkio žeme – ha (vertė Eur);
valstybės išperkamam miškui – ha (vertė Eur);
valstybės išperkamam vandens telkiniui – ha (vertė Eur).
___________________________ ____________ _______________________________
(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
A.V.
Su išvada susipažinau m. d., su ja sutinku ir pageidauju gauti žemės, miško sklypą, vandens telkinį apskrities savivaldybės seniūnijos kadastro vietovės teritorijoje.
Pilietis (-ė) arba jo (jos) įgaliotas atstovas ___________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
Pastaba. Įrašuose visos pinigų sumos rašomos žodžiais ir skaičiais.
––––––––––––––––––––
Lietuvos Respublikos piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo
įgyvendinimo tvarkos
3 priedas
(Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje forma)
NACIONALINĖ ŽEMĖS TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS
SPRENDIMAS
DĖL NUOSAVYBĖS TEISIŲ ATKŪRIMO KAIMO GYVENAMOJOJE VIETOVĖJE PILIEČIUI (-TEI)
________________________________________
(vardas, pavardė)
_____________ Nr. __________
(data)
_____________
(sudarymo vieta)
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir apsvarsčiusi piliečio (-tės) ,
(vardas, pavardė)
gyvenančio (-ios) ,
(adresas)
prašymą atkurti nuosavybės teises į jam (jai) tenkantį buvusio savininko
(vardas, pavardė)
nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – ha žemės (vertė Eur), ha miško (vertė Eur), ha vandens telkinį (vertė Eur), esantį apskrities
savivaldybės mieste, miestelyje,
seniūnijoje, kaime, viensėdyje,
Nacionalinė žemės tarnyba prie APLINKOS ministerijos, atstovaujama vadovo arba viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo, veikiančio pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo m.
d. įgaliojimą Nr. ,
nusprendžia:
1. Atkurti nuosavybės teises į piliečiui (-tei)
(vardas, pavardė, asmens kodas)
tenkančią nekilnojamojo turto dalį – ha žemės, ha miško, ha vandens
telkinio:
1.1. grąžinant natūra:
ha (vertė Eur) žemės ūkio paskirties žemės sklypą (-us) ,
(naudojimo būdas)
iš jo ha (vertė Eur) asmeninio ūkio žemės sklypą (-us);
ha (vertė Eur) miškų ūkio paskirties žemės sklypą (-us) ;
(naudojimo būdas)
ha (vertė Eur) paskirties žemės sklypą (-us) ;
(naudojimo būdas)
1.2. grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendraturčiais:
bendrą ha (vertė Eur) žemės ūkio paskirties žemės sklypą ,
(naudojimo būdas)
bendrą ha (vertė Eur) miškų ūkio paskirties žemės sklypą ,
(naudojimo būdas)
Bendrą ha (vertė Eur) paskirties žemės sklypą ;
(naudojimo būdas)
1.3. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį (-čius) turėtajam
ha (vertė Eur) žemės ūkio paskirties žemės sklypą (-us) ,
(naudojimo būdas)
ha (vertė Eur) miškų ūkio paskirties žemės sklypą (-us) ,
(naudojimo būdas)
ha (vertė Eur) paskirties žemės sklypą (-us) ,
(naudojimo būdas)
esantį (-čius) ;
(apskritis, savivaldybė, miestelis, kaimas, viensėdis)
1.4. perduodant neatlygintinai nuosavybėn (lygiaplotį (-čius) turėtajam) ha
(vertė Eur) asmeninio ūkio žemės sklypą (-us), ha (vertė Eur) namų valdos žemės sklypą (-us), esantį (-čius) ;
(apskritis, savivaldybė, miestas, miestelis, kaimas, viensėdis)
1.5. atlyginant kitais būdais:
(įrašyti atlyginimo būdą)
už ha žemės (vertė Eur), ha miško (vertė Eur), ha vandens telkinį
(vertė Eur).
2. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai:
(rašyti konkretaus žemės sklypo naudojimo sąlygas ir žemės servitutus)
.
3. Nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį – ha žemės (vertė Eur),
ha miško (vertė Eur), ha vandens telkinio (vertė Eur) – atkurtos anksčiau
.
(sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas, sprendimo data ir numeris)
4. Nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – ha žemės
(vertė Eur), ha miško (vertė Eur), ha vandens telkinio (vertė Eur) – bus atkurtos vėliau.
5. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. , sudaryta su
(sudarymo data)
dėl žemės sklypo
(nurodyti nuomininko vardą, pavardę) (nutraukiama, tęsiama)
6. Šis sprendimas surašytas dviem egzemplioriais, kurių vienas įteikiamas
piliečiui (-tei) , kitas saugomas .
(vardas, pavardė) (institucijos pavadinimas)
PRIDEDAMA. Žemės sklypo planas (jeigu nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant natūra ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą (-us), lapas (-ai).
______________________________ __________ _________________________
(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
A.V.
Pastaba. Įrašuose visos pinigų sumos rašomos žodžiais ir skaičiais.
––––––––––––––––––––
Lietuvos Respublikos piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo
įgyvendinimo tvarkos
4 priedas
(Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje forma)
NACIONALINĖ ŽEMĖS TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS
SPRENDIMAS
DĖL NUOSAVYBĖS TEISIŲ ATKŪRIMO MIESTO GYVENAMOJOJE VIETOVĖJE PILIEČIUI (-TEI)
________________________________________
(vardas, pavardė)
_____________ Nr. __________
(data)
_____________
(sudarymo vieta)
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir apsvarsčiusi piliečio (-tės) ,
(vardas, pavardė)
gyvenančio (-ios) ,
(adresas)
prašymą atkurti nuosavybės teises į jam (jai) tenkantį buvusio savininko
(vardas, pavardė)
nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – ha žemės (vertė Eur), ha miško (vertė Eur), ha vandens telkinį (vertė Eur), esantį
apskrities savivaldybės mieste, miestelyje,
seniūnijoje, kaime, viensėdyje,
Nacionalinė žemės tarnyba prie APLINKOS ministerijos, atstovaujama vadovo arba viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo, veikiančio pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo m.
d. įgaliojimą Nr. ,
nusprendžia:
1. Atkurti nuosavybės teises į piliečiui (-tei)
(vardas, pavardė, asmens kodas)
tenkančią nekilnojamojo turto dalį – ha žemės (vertė Eur), ha miško (vertė Eur) , ha vandens telkinio (vertė Eur):
1.1. grąžinant natūra ha (vertė Eur) žemės sklypą (-o dalį), esantį (-čią)
,
(apskritis, savivaldybė, miestas, gatvė)
;
(pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis)
1.2. grąžinant natūra ha žemės sklypo dalį, esančią ha (vertė Eur) žemės sklype, esančiame ,
(apskritis, savivaldybė, miestas, gatvė)
...........................................................................................................................................,
(pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas)
bendrosios nuosavybės teise su šiais bendraturčiais:
;
1.3. perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą (-o) ha (vertė Eur) žemės sklypą (-o dalį), esantį (-čią) ,
(apskritis, savivaldybė, miestas, gatvė)
;
(pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas)
1.4. perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują (-o) ha (vertė Eur) žemės sklypą (-o dalį), esantį (-čią) ;
(apskritis, savivaldybė, miestas, gatvė, sklypo numeris)
;
(pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas)
1.5. atlyginant kitais būdais:
(įrašyti atlyginimo būdą)
už ha žemės (vertė Eur), ha miško (vertė Eur), ha vandens telkinį
(vertė Eur).
2. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai:
(įrašyti konkretaus žemės sklypo naudojimo sąlygas ir žemės servitutus)
.
3. Nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – ha žemės
(vertė Eur), ha miško (vertė Eur), ha vandens telkinio
(vertė Eur) – atkurtos anksčiau .
(sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas, sprendimo data ir numeris)
4. Nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – ha žemės
(vertė Eur), ha miško (vertė Eur), ha vandens telkinio
(vertė Eur) – bus atkurtos vėliau.
5. Šis sprendimas surašytas dviem egzemplioriais, kurių vienas įteikiamas
piliečiui (-tei) , o kitas saugomas .
(vardas, pavardė) (institucijos pavadinimas)
PRIDEDAMA. Žemės sklypo planas (jeigu nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant natūra ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą (-us), lapas (-ai).
____________________________ ___________ __________________________
(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
A.V.
Pastaba. Įrašuose visos pinigų sumos rašomos žodžiais ir skaičiais.
––––––––––––––––––––
Lietuvos Respublikos piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo
įgyvendinimo tvarkos
5 priedas
(Pažymos dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės forma)
______________________________________
(institucijos pavadinimas)
PAŽYMA
DĖL VALSTYBĖS IŠPERKAMOS ŽEMĖS, MIŠKO, VANDENS TELKINIO IR NEPAGEIDAUJAMO NATŪRA SUSIGRĄŽINTI NEKILNOJAMOJO TURTO VERTĖS
_____________ Nr. __________
(data)
_____________
(sudarymo vieta)
1. Piliečio (-tės) ,
(vardas, pavardė, asmens kodas)
gyvenančio (-ios) :
(adresas)
1.1. valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ha plotas,
į kurį jam (jai)
(priėmusios sprendimą institucijos pavadinimas, sprendimo data ir numeris)
atkurtos nuosavybės teisės (atlyginimo būdu), įvertintas taip: žemė – Eur, miškas –
Eur, vandens telkinys – Eur, iš viso – Eur, iš jų žemės – Eur,
miško – Eur, vandens telkinio – Eur – yra miestui iki 1991-07-31
priskirtoje teritorijoje, žemės – Eur, miško – Eur, vandens telkinio – Eur – yra
miestui nuo 1991-08-01 iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje ir žemės – Eur,
miško – Eur, vandens telkinio – Eur – yra miestui po 1995-06-01
priskirtoje teritorijoje, kita žemės ūkio paskirties žemė – Eur, kita žemė – Eur, miškas – Eur;
1.2. nepageidaujamas natūra susigrąžinti žemės, miško, vandens telkinio ha plotas, į kurį jam (jai)
(priėmusios sprendimą institucijos pavadinimas, sprendimo data ir numeris)
atkurtos nuosavybės teisės (atlyginimo būdu), įvertintas taip: žemė – Eur, miškas –
Eur, vandens telkinys – Eur, iš viso – Eur.
2. Iš viso valstybės išperkamo ir nesusigrąžinamo natūra nekilnojamojo turto vertė – Eur.
3. Piliečio (-tės) ..................................................................................................................
(vardas, pavardė)
dokumentai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinį atkūrimu (ar atlyginimu už turėtąją žemę, mišką, vandens telkinį), bus saugomi Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos.
________________________________ ___________ ____________________
(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
A.V.
Pastaba. Įrašuose visos pinigų sumos rašomos žodžiais ir skaičiais.
––––––––––––––––––––