Administracinė byla Nr. eA-1596-629/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06353-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakaveckos (kolegijos pirmininkas) Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas), dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Y. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 24S241189 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas nuolat gyventi (toliau – ir Leidimas), kuris galiojo iki 2023 m. spalio 5 d. 2023 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti leidimą. Migracijos departamentas išnagrinėjęs jo prašymą 2023 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 23S207648 (toliau – ir 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimas), kuriuo nusprendė panaikinti Leidimą, šį sprendimą motyvuojant aplinkybe, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nes 2010 – 2011 m. dirbo Klaipėdoje esančiame Rusijos Federacijos konsulate (toliau – ir Konsulatas).
2.2. Dėl 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo panaikinimo pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1502-552/2024 (toliau – ir LVAT sprendimas), kuriuo nusprendė panaikinti minėtą Migracijos departamento sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. prašymą. LVAT sprendime konstatuota, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada nėra pakankamai personalizuota, remiasi vien pareiškėjo praeities darbo Konsulate faktu, todėl nepripažintina pakankama Migracijos departamentui visapusiškai įvertinti individualią asmens situaciją ir priimti objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą.
2.3. Atsakovas, vadovaudamasis LVAT sprendimu, atnaujino prašymo dėl leidimo pakeitimo nagrinėjimą ir priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą ir nutraukti prašymo nagrinėjimą, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelią grėsmę valstybės saugumui. Sprendimo pagrindu nurodytas VSD 2023 m. lapkričio 15 d. raštu pateikta VSD Išvada Nr. 19-1062S „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, jog pareiškėjo darbas Konsulate nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. įrodo, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelią grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas Sprendimu panaikino jau negaliojantį Leidimą.
2.4. Sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą sukėlė pareiškėjui teisinį neapibrėžtumą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus principus, Sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teisminei praktikai.
2.5. Sprendimas yra grindžiamas ta pačia VSD Išvada, kuri LVAT Sprendime įvertinta kaip nepakankamai personalizuota, todėl atsakovas ignoravo įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuotą reikšmingą faktinę aplinkybę. Sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, neatliktas visapusiškas asmens individualios situacijos įvertinimas. Pareiškėjas nuolat teisėtai ir be pertraukos Lietuvoje gyvena nuo 1975 m., kai būdamas jaunas specialistas atvyko į Klaipėdą ir buvo įdarbintas Klaipėdos prekybos uoste. Konsulate dirbo sargu naujo pastato statybose. Taip pat pareiškėjo darbo Konsulate metu, darbas samdomu darbuotoju užsienio valstybės konsulate nebuvo suprantamas ir vertinamas kaip priešiški ir potencialiai pavojingi veiksmai Lietuvos valstybės saugumui, ką patvirtina ir Migracijos departamento veiksmai – pareiškėjui ir toliau buvo pratęsiami leidimai.
2.6. Pareiškėjas yra ukrainiečių tautybės, (duomenys neskelbtini) gimė ir augo Ukrainoje. Rusijoje gyveno tik laikinai, kol mokėsi Leningrado jūreivystės mokykloje. Nuo 1975 metų nuolatos gyvena Lietuvoje, čia sukūrė šeimą, gauna senatvės pensiją, o Ukrainoje liko gyventi giminaičiai, su kuriais palaiko glaudžius ryšius, teikia jiems materialinę paramą, pareiškėjo šeimos nariai yra Lietuvos piliečiai. Pareiškėjo su Rusija nesieja jokie asmeniniai, socialiniai ar ekonominiai santykiai, išskyrus formaliai turimą pilietybę, kuri jam 1992 m. buvo suteikta automatiškai nepasirinkus Lietuvos pilietybės. Pareiškėjas tuo metu dirbo krovinių pervežimo laivais srityje, todėl tikėjosi, jog turėdamas Rusijos pilietybę turės pranašumą darbinėje veikloje, nes nereikės vizų plaukiant į Rusijos Federaciją. Pareiškėjas šiuo metu apgailestauja dėl šio neteisingo pasirinkimo.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Pareiškėjui Leidimas išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu ir jis galiojo iki 2023 m. spalio 5 d. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 4 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu ir užpildė klausimyną. Pareiškėjas klausimyne nurodė, kad 2010 – 2011 m. dirbo Konsulate apsaugos darbuotoju. VSD 2023 m. lapkričio 16 d. Migracijos departamentui pateikė Išvadą, kurios neįslaptintoje dalyje yra konstatuota, kad asmuo kelią grėsmę valstybės saugumui.
4.2. Vadovaujantis VSD Išvadoje pateikta informacija, 2023 m. lapkričio 20 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 23S207648, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą Įstatymas 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. LVAT sprendimu buvo panaikintas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimas. Vykdant LVAT sprendimą atnaujintas pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimas ir priimtas Sprendimas, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą ir nutraukti prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimą, nes yra duomenų, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
4.3. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Panaikinus Leidimą, nėra pagrindo priimti sprendimą pakeisti Leidimą, todėl remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 90 punkto nuostatomis pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimas buvo nutrauktas.
4.4. Sprendimas priimtas remiantis kompetentingos institucijos (VSD) Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl jo galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos, todėl priimant sprendimus privaloma remtis VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Atsakovas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
4.5. VSD vertino, kad pareiškėjas, dirbdamas Konsulate, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti jos valdžią bei vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valdžiai kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, jog šiose institucijose nedirbtų valdančiam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjas, turėdamas leidimą nuolat gyventi, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.
4.6. VSD Išvada yra pagrįsta asmeniškai su pareiškėju susijusiomis nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis. Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje teigiama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui yra atliekamas iš esmės perspektyvinis vertinimas. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui, kadangi jeigu kompetentinga institucija turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus neteisėtus veiksmus, tuomet būtu sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę saugumui.
4.7. Pareiškėją su Lietuvos Respubliką sieja ilgalaikiai ir stiprūs ryšiai, tačiau jie negali būti iškeliami aukščiau už asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui ir negali būti pripažinti labiau reikšmingais nei valstybės saugumo užtikrinimas. Leidimo panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje. Leidimas nuolat gyventi užsieniečiams suteikia daugiausiai teisių lyginant su kitomis teisėto užsieniečių gyvenimo Lietuvoje formomis, todėl Migracijos departamentas, nagrinėdamas su tokiais leidimais susijusius klausimus, griežtai laikosi Įstatymo ir Apraše nustatytų taisyklių.
6. VSD atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad VSD atlieka užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Pareiškėjas, dirbdamas Konsulate, išreiškė lojalumą Rusijos Federacijai ir palaikė Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei prižiūri Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.
6.2. Kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šios šalies valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.
6.3. Rusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujas žvalgybines galimybes – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes.
6.4. Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į šiems režimams priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis.
6.5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su Rusijos diplomatinėje tarnyboje ir (ar) kitose valstybės institucijose dirbančiais Rusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Vien faktas, jog pareiškėjas nebedirba Konsulate, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia sistema ir kitomis tarnybomis yra išnykusi.
II.
7. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo Y. B. skundą tenkino visiškai – panaikino Sprendimą ir pareiškėjui iš Migracijos departamento priteisė 523 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
8.1. Migracijos departamentas pareiškėjui buvo išdavęs Leidimą, kuris galiojo iki 2023 m. spalio 5 d. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti leidimą Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu ir užpildė klausimyną.
8.2. Atsakovas minėto pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu gavo Išvadą, kurios neįslaptintoje dalyje buvo nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
8.3. Neįslaptintoje Išvados dalyje teigiama, jog pareiškėjas pildydamas klausimyną nurodė, jog 2010–2011 m. dirbo Konsulate. VSD vertinimu pareiškėjas dirbdamas Konsulate, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pabrėžiama, kad Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, jog institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Išvadoje atkreipiamas dėmesys, kad Rusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes, kur jie integravęsi į tų šalių visuomenes, įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas užduotis.
8.4. Atsakovas, vadovaudamasis Išvadoje pateiktais duomenimis ir Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, 2023 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 23S207648, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą.
8.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2023 m. lapkričio 20 d. sprendime padaryta išvada, su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą. Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-4053-983/2024 nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paliko galioti 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą.
8.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1502-552/2024 nusprendė tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą – panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą bei 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. prašymą pakeisti leidimą.
8.7. LVAT sprendime nurodyta, kad atsakovas, spręsdamas pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi pagrįstumą, šį prašymą perkvalifikavo ir pagal šį pareiškėjo prašymą dėl leidimo pakeitimo priėmė Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo. Asmens prašymo perkvalifikavimas, iš esmės nepriimant įstatyme numatytų sprendimų, prilyginamas pareigos motyvuoti priimamus administracinius aktus pažeidimu ir tokia situacija nėra suderinama su objektyvumo principu. Taip pat LVAT sprendime pažymėta, kad Išvada nėra pakankamai personalizuota, remiasi vien pareiškėjo praeities darbo Konsulate faktu, todėl nepripažintina pakankama Migracijos departamentui, priimančiam galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, visapusiškai įvertinti individualią asmens situaciją ir priimti objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą. Atsakovas turi savarankiškai įvertinti už nacionalinį saugumą atsakingos specializuotos institucijos pateiktos informacijos apimtį ir jos svarbą priimtinam sprendimui, todėl neprivalo remtis nemotyvuota nuomone, kurią pateikė tokios specializuotos institucijos.
8.8. Atsakovas, vykdydamas LVAT sprendimą, atnaujino prašymo nagrinėjimą ir išnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. prašymą bei priėmė Sprendimą. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė panaikinti Leidimą ir nutraukti prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimo procedūrą.
8.9. Sprendime teigiama, kad pareiškėjas yra Rusijos pilietis, gimęs Ukrainoje ir nuo 1994 m. turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nuo 1983 m. savo gyvenamąją vietą deklaruoja Lietuvoje, jo sutuoktinė bei sūnus yra Lietuvos piliečiai. Pareiškėjas nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dirbo Konsulate apsaugos darbuotoju, o šiuo metu yra pensininkas. Akcentuojama, jog Išvada pareiškėjas buvo pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas kartu su 2023 m. rugsėjo 4 d. prašymu pateiktame klausimyne pažymėjo, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje ir teigė, kad Krymas priklauso Ukrainai, tačiau atsakovo nuomone tai nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjas dirbdamas Konsulate privalėjo būti lojalus Rusijai Federacijai bei palaikyti Rusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Sprendime pažymėta, kad, vadovaujantis Išvada, galima konstatuoti, jog yra reali tikimybė, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos valstybės institucijų ir žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
9. Teismas, įvertinęs Įstatymo nuostatas (2 str. 15 d., 53 str. 2 d. 3 p., 54 str. 1 d., 4 str. 4 d., 5 d.), Aprašo nuostatas (105 p.), nurodė, kad atsakovas, gavęs užsieniečio prašymą pakeisti leidimą, turi prievolę gauti iš VSD įvertinimą ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nekels grėsmės valstybės saugumui. VSD pateikus išvadą, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, turi prievolę įvertinti gautą informaciją bei priimti motyvuotą sprendimą panaikinti leidimą.
10. Teismas nurodė, kad jog tais atvejais kai VSD, atlikęs užsieniečio vertinimą, laikosi pozicijos, jog jo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas neturi teisės išimtinai vadovautis VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau turi įvertinti VSD pateiktos informacijos pagrįstumą ir jos svarbą priimamam sprendimui, kadangi Migracijos departamentas yra institucija priimanti individualų administracinį sprendimą, sukeliantį asmeniui teisines pasekmes.
11. Teismas akcentavo, kad atsakovas, atlikdamas pakartotinį pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. prašymo pagrįstumo vertinimą į VSD su prašymu pateikti naują išvadą ar pateikti neįslaptintos Išvados dalies įslaptintą medžiagos dalį, nesikreipė.
12. Teismas nustatė, kad Sprendimą priėmė Migracijos departamento direktorė, kuri pagal pareigybės aprašymo specialiuosius reikalavimus turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, ir asmens patikimumo pažymėjimą. Teismas pabrėžė, kad subjektas, priėmęs Sprendimą turėjo galimybę ir privalėjo sprendimo priėmimo metu įvertinti ir Išvados įslaptintą medžiagos dalį. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė iš esmės vadovaudamasis tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiantis priimtas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimas, kuris buvo panaikintas LVAT sprendimu.
13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog VSD pateikė išslaptintą Išvados dalį, nesudaro pagrindo teismui pačiam atlikti savarankišką išslaptintoje Išvados dalyje esančios informacijos vertinimą ir nustatyti ar Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
14. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų jo motyvavimui ir padarytoms išvadoms, nes jo priėmimo metu sprendimą priėmęs subjektas nesusipažino su VSD Išvados įslaptinta medžiagos dalimi, jo priėmimo metu iš esmės nebuvo vadovaujamasi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią įgijusiu LVAT sprendimu, todėl teismas Sprendimą panaikino.
III.
15. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
16. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Sprendimas buvo priimtas įvertinus visą Išvadą (įslaptintą ir neįslaptintą dalis), taip pat ir kitą Migracijos departamento surinktą informaciją (apie pareiškėjo šeiminius, socialinius ir kt. ryšius). Šią aplinkybę patvirtina Sprendimo turinys (kuriame pateikiama aiški nuoroda į Išvadą).
16.2. Išvada buvo įslaptinta tik iš dalies, o neįslaptinta informacija buvo aprašyta Sprendime. Išvada nėra nemotyvuota, o iš neįslaptintos dalies buvo galima suprasti Sprendimo esmę ir su kokiomis aplinkybėmis yra siejama pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui.
16.3. Teismo posėdyje atsakovo atstovas pateikė netikslią informaciją dėl to, kad Sprendimo priėmimo metu Migracijos departamentas vadovavosi tik neįslaptinta Išvados dalimi. Sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad buvo įvertinta visa Išvada (ir tai yra įprasta Migracijos departamento praktika).
16.4. Teismas be pagrindo nevertino visos Išvados kaip įrodymo byloje. Pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui yra pakankamai reali ir akivaizdi, nulemta paties pareiškėjo veiksmų.
16.6. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamu Migracijos departamento sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę klausimas. Tolesnė pareiškėjo teisinė padėtis bus sprendžiama atskirais sprendimais, kuriuose bus vertinamos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat, ar yra Įstatymo 130 straipsnio pagrindai, draudžiantys išsiųsti arba grąžinti užsienietį į kilmės valstybę.
16.7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad leidimas nuolat gyventi suteikia ilgalaikio gyventojo statusą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi, asmenims pagrįstai yra keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui. Ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime, kai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintis asmuo tokių galimybių neturi. Užsieniečiui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui, neturi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ir tokiu būdu daryti įtaką valstybės politikai.
17. Pareiškėjas Y. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
18. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas savarankiškai neįvertino ir neindividualizavo konkrečių teisiškai reikšmingų pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje faktinių aplinkybių bei ignoravo LVAT sprendime pateiktus išaiškinimus.
19. Pareiškėjas pažymi, kad Išvadoje nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo bendravimo su E. P. (toliau – ir E. P.) (šis asmuo su pareiškėju yra to paties medžiotojų būrelio nariai) nepatvirtina pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, nes pačiam E. P. yra išduotas ir šiuo metu galioja leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, teigia, kad E. P. gyvenimas Lietuvoje nekelia grėsmės, todėl nelogiška teigti, kad pareiškėjo bendravimas su E. P., kaip su to paties medžiotojų būrelio nariu, gali kelti grėsmę valstybės interesams.
20. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendimu Migracijos departamentas panaikino jau negaliojantį Leidimą, toks Sprendimas sukūrė teisinį neapibrėžtumą, kas neatitinka administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų bei VAĮ įtvirtintų principų.
22. VSD nurodo, kad apeliaciniame skunde pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė visas su byla susijusias aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties bylą išsprendė neteisingai.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
24. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų (atsakovas neįvertino Išvados įslaptintos dalies, neatsižvelgė į LVAT sprendime pateiktus išaiškinimus), Sprendimą panaikino.
25. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsižvelgę į įslaptintą Išvados dalį, taip pat vadovavosi LVAT sprendime pateiktais išaiškinimais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų.
26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas turėjo Leidimą, kuris atsakovo pareiškėjui buvo išduotas 2018 m. spalio mėn. ir galiojo iki 2023 m. spalio 5 d. Pareiškėjas atsakovui 2023 m. rugsėjo 4 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes baigiasi Leidimo galiojimas. Atsakovas pagal pareiškėjo pateiktą prašymą pradėjo administracinę procedūrą, kurią užbaigė priimdamas Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą nuolat gyventi, remdamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, taip pat prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimą nutraukė, vadovaudamasis Aprašo 90 punktu.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023 yra išaiškinęs, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso nuostatas bei aiškinimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja pareigą institucijai, sprendžiančiai dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo pagrindu, numatytu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatyti, kad: 1) jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apibrėžtis „reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui“, skirtingai nuo „grėsmės valstybės saugumui“, t. y. mažiau apibrėžto tiek pagal lygį, tiek pagal pasekmes situacijos, konteksto apibūdinimu, susijusi su situacijos, kurioje konkretus veiksmas arba įvykis kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, apibūdinimu; 2) ar tokie veiksniai, kaip užsieniečio gyvenimo šalies teritorijoje trukmė, jo amžius, pasekmės jam ir jo šeimos nariams, ryšiai su Lietuvos Respublika ir ryšių su kilmės šalimi buvimas, nebuvimas, nedaro sprendimo, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiųsti jį iš šalies (Įstatymo 125 str. 1 d. 1 p., 126 str. 1 d. 3 p.), neproporcingu konkrečioje situacijoje (taip pat žr. 2024 m. sausio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1083-552/2024, 2024 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1049-575/2024). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo, yra pasisakęs, jog tokiais atvejais ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai (pvz., 2024 m. gegužės 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024, ir kt.).
29. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Migracijos departamentas veikia kaip viešojo administravimo institucija, todėl Sprendimas turi atitikti tokių subjektų sprendimams keliamus reikalavimus, be kita ko, išdėstytus VAĮ 10 straipsnyje. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas.
31. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1836-502/2024).
32. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, atlikdamas pakartotinį pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. prašymo pagrįstumo vertinimą į VSD su prašymu pateikti naują išvadą ar pateikti neįslaptintos Išvados dalies įslaptintą medžiagos dalį, nesikreipė, šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje atsakovo atstovė (2025 m. sausio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 50 min. 25 sek.) Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai Migracijos departamentas visapusiškai ir išsamiai neįvertino visų ginčui aktualių aplinkybių. Atsakovo argumentai, kad jis vadovavosi Išvados įslaptinta dalimi ir tai yra matyti iš Sprendimo turinio, yra nepagrįsti, nes vien tai, kad Sprendime yra paminėta, jog Išvados dalis yra įslaptinta, nesuponuoja išvados, kad atsakovas vadovavosi įslaptinta Išvados dalimi.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas yra ilgalaikis (gyvena apie 50 metų) Lietuvos gyventojas, susijęs pakankamai tampriais šeiminiais, socialiniais ir ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika, t. y. yra stipriai integravęsis į visuomenę. Teisėjų kolegija nurodytame sprendime vertino, kad Išvada nėra pakankamai personalizuota, joje remiamasi vien pareiškėjo praeities darbo Rusijos Federacijos Konsulate faktu, todėl Išvada nebuvo pripažinta pakankama Migracijos departamentui, priimančiam galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, visapusiškai įvertinti individualią asmens situaciją ir priimti objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi ta pačia Išvada, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Migracijos departamentas tinkamo tyrimo neatliko.
34. Kaip buvo nurodyta LVAT sprendime, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, nors ir kitokio teisinio reguliavimo aiškinimo kontekste, pažymėta, kad sprendžiančioji institucija turi turėti visą reikšmingą informaciją ir, atsižvelgdama į ją, pati įvertinti faktus ir aplinkybes, kad būtų nustatyta jos sprendimo prasmė ir jis būtų išsamiai motyvuotas. Ši institucija turi savarankiškai įvertinti už nacionalinį saugumą atsakingos specializuotos institucijos pateiktos informacijos apimtį ir jos svarbą priimtinam sprendimui, todėl neprivalo remtis nemotyvuota nuomone, kurią pateikė tokios specializuotos institucijos, remdamosi vertinimu, kurio faktinis pagrindas sprendžiančiajai institucijai nebuvo pateiktas (žr. 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą byloje Országos Idegenrendészeti Főigazgatóság ir kt., C-159/21).)
35. Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendimo turinys yra iš esmės analogiškas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo turiniui, jame naudojamos identiškos frazės dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, nors LVAT sprendime buvo akcentuojama tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo, yra pasisakęs, jog tokiais atvejais ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai.
36. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, teisingai įvertino, kad Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, taip pat Sprendime neatsižvelgta į LVAT sprendimą, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą tenkino. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.
37. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (300 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
38. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
39. Rekomendacijų 8.11 papunktyje įtvirtinta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas. Pareiškėjo prašoma priteisti 300 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje numatytą maksimalią sumą, todėl priteistina pareiškėjui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjui Y. B. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė