KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO
2020 m. vasario 28 d. Nr. TS-20
Kėdainiai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punktu, Kėdainių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Kėdainių rajono savivaldybės mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. TS-12 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo tvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Kėdainių rajono savivaldybės tarybos
2020 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. TS-20
KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I. SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kėdainių rajono savivaldybės mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) yra parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“.
2. Šis tvarkos aprašas reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus.
3. Šio tvarkos aprašo nuostatos, susijusios su mokėjimu už ilgalaikę socialinę globą, atsižvelgiant į asmens turtą, asmenims, pradėjusiems gauti ilgalaikę socialinę globą iki 2007 m. sausio 1 d., netaikomos.
4. Šis tvarkos aprašas taikomas mokėjimui už socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Kėdainių rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė) ir kurių teikimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų.
5. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas, tvirtinamas socialinės apsaugos ir darbo ministro.
6. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
8. Šiame tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Socialinių paslaugų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarime Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ vartojamas sąvokas.
9. Asmens (šeimos) ir Savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir Savivaldybės sutartimi. Sutartyje privalo būti nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai ir mokėjimo tvarka, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens (šeimos) pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos.
II. SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
12. Maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne, transporto organizavimo, sociokultūrinės, asmeninės higienos priežiūros ir kt. teikiamų bendrųjų paslaugų kainos nustatomos Savivaldybės tarybos sprendimais.
13. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
14. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.
15. Nuo mokesčio už bendrąsias paslaugas atleidžiami:
15.1. vieni gyvenantys asmenys (vienas gyvenantis asmuo - vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų nesusituokęs asmuo, taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium asmuo, neturintis vaikų arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium vaikai yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu), kurių pajamos neviršija 3,5 valstybės remiamų pajamų dydžio;
III. SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
17. Pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įvaikintojams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti, nurodyta LR Socialinių paslaugų įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje, teikiama nemokamai.
18. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui:
18.1. asmens, kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 5 procentų asmens pajamų.
18.2. asmens, kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų.
18.3. asmens, kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų penkiagubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 15 procentų asmens pajamų.
19. Mokėjimo už socialinė priežiūra teikiama dydis šeimai:
19.1. šeimos, kurios pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 5 procentų asmens pajamų.
19.2. šeimos, kurios pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų.
19.3. šeimos, kurios pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 15 procentų asmens pajamų.
20. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmąsias kalendorines dienas teikiama nemokamai.
21. Asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
22. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.
23. Socialinės priežiūros paslaugos vaikams, šeimoms, patiriančioms socialinę riziką, auginančioms nepilnamečius vaikus, teikiamos nemokamai.
24. Pagalbos į namus paslaugų kainos apskaičiavimo procedūra, atleidimas nuo mokesčio už pagalbos į namus paslaugas reglamentuotas Pagalbos į namus paslaugų teikimo tvarkos apraše, kurį tvirtina Kėdainių rajono savivaldybės taryba.
25. Josvainių socialinio ir ugdymo centro savarankiško gyvenimo namų gyventojai už socialinę priežiūrą moka 18-19 punktuose nustatytą dydį. Gyventojai iš savo pajamų įsigyja maisto produktus, kitas reikalingas prekes ir paslaugas bei moka už jiems teikiamus komunalinius patarnavimus, atliekų išvežimą. Komunalinės išlaidos (išlaidos elektros energijai, vandeniui, šildymui) skaičiuojamos pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Mokestis už bendro naudojimosi patarnavimus (elektros energija, vanduo, šildymas, ir pan.) apskaičiuojamas susumuojant minėtuosius patarnavimus ir padalinant iš gyventojui tenkančio gyvenamojo ploto. Už suteiktas paslaugas Josvainių socialinių socialiniam ir ugdymo centrui atsiskaitoma Josvainių socialinių socialiniam ir ugdymo centro direktoriaus nustatyta tvarka.
IV. SKYRIUS
PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
26. Pagalbos pinigai esant finansinėms galimybėms gali būti skiriami:
26.1. kaimiškųjų seniūnijų gyventojams, kuriems nustatytas pagalbos į namus paslaugų poreikis, ir dėl objektyvių priežasčių jiems neįmanoma teikti pagalbos namuose paslaugų ir kitais išimtiniais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais.
27. Pagalbos pinigai budintiems globotojams skiriami Kėdainių pagalbos šeimai direktoriaus sprendimu už vaiką (-us) apgyvendintus budinčio globotojo šeimoje tuo laikotarpiu, kol vaikui (-ams) nėra nustatyta globa (rūpyba).
28. Pagalbos pinigus 26.1 punkte nurodytu atveju rekomenduoja skirti pagal asmens gyvenamąją vietą seniūnijos ar Kėdainių bendruomenės socialinio centro socialinis darbuotojas socialinių paslaugų poreikio vertinimo išvadoje.
29. Pagalbos pinigai skiriami Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus arba įgalioto asmens sprendimu, socialinio darbuotojo, įvertinusio asmens pagalbos į namus paslaugų poreikį teikimu.
30. Pagalbos pinigų suma asmeniui (šeimai) negali būti didesnė už bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros paslaugų, kurioms asmeniui (šeimai) nustatytas poreikis, kainą.
31. Tvarkos aprašo 26.2 punkte nurodytu atveju pagalbos pinigų suma už kiekvieną vaiką, − 4 bazinių socialinių išmokų (toliau − BSI) dydžio per mėnesį. Budintis globotojas dėl pagalbos pinigų skyrimo turi kreiptis į Kėdainių pagalbos šeimai centrą. Pagalbos pinigai turi būti naudojami išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.
32. Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus, kuriais asmuo (šeima) susimoka už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, tik asmens (šeimos) sutikimu.
33. Pagalbos pinigų, skirtų asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja Socialinės paramos skyrius, savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, Kėdainių pagalbos šeimai centras. Nustačiusi, kad šie pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas ir pakeičiamas į socialinės priežiūros paslaugas.
V. SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
36. Vienam gyvenančiam asmeniui ar asmeniui, gyvenančiam šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už dvigubą valstybės remiamų pajamų dydį, dienos socialinė globa teikiama nemokamai.
37. Vienam gyvenančiam asmeniui ar asmeniui, gyvenančiam šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už dvigubą valstybės remiamų pajamų dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis yra 10 procentų asmens pajamų.
38. Vienam gyvenančiam asmeniui ar asmeniui, gyvenančiam šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis - 30 procentų asmens pajamų.
39. Kitais atvejais, nei numatyta 36-38 ir 39 punktuose mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
40. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
41. Nuo mokesčio už dienos socialinę globą atleidžiami asmenys su sunkia negalia. Kiti asmenys gali būti atleisti Socialinės paramos skyriaus teikimu, administracijos direktoriaus įsakymu, paslaugų gavėjui pateikus objektyvias aplinkybes, dėl kurių jis turėtų būti atleistas nuo mokesčio už dienos socialinę globą.
VI. SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
43. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis - 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
44. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
45. Krizių atvejais, kai socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
VII. SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
47. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į turtą.
48. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį - 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už Kėdainių rajono savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
49. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už jo Kėdainių rajono savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
50. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
51. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
52. Asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Išvykus ne ilgiau kaip trims paroms, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
53. Vieniši asmenys (neturintys sutuoktinio, vaikų ar tėvų) gali būti iš dalies ar visiškai atleidžiami nuo mokėjimo už ilgalaikės socialinės globos paslaugas atsižvelgus į asmens materialinę padėtį Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ir Asmenų apgyvendinimo rajono savivaldybės socialinės globos įstaigose komisijos teikimu.
VIII. SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
54. Asmens (šeimos nario) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
55. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.
56. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir apie turimą turtą.
57. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas.
58. Informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą pateikiama raštu – pildomas prašymas-paraiška suteikti socialines paslaugas, kuriame nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.
59. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos seniūnija (Kėdainių miesto - Kėdainių bendruomenės socialinis centras), kurie nustato asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.
60. Asmens (šeimos narių), kuriam (-iems) skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Pasikeitus asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
61. Išimtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialiniai darbuotojai turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
62. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
63. Asmens (šeimos narių), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
64. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą, taip pat kai asmuo (šeimos nariai) atleisti nuo mokėjimo už socialines paslaugas.
65. Bendrųjų socialinių paslaugų reikalingo asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.
66. Valstybės ir savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos Kėdainių rajono savivaldybės prašymu turi parengti ir pateikti informaciją, susijusią su asmens (šeimų narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimu.
67. Socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.
68. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pagal sutartyje numatytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos praneša socialines paslaugas teikiančiai įstaigai apie asmens (šeimos) pajamų, išskyrus Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6–8, 13, 18–20 punktuose nurodytas pajamas, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
69. Gavus informaciją apie asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamų pokyčius, Kėdainių rajono savivaldybės socialines paslaugas teikianti įstaiga, seniūnija, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius (kai asmuo gauna paslaugas kitų savivaldybių socialinių paslaugų įstaigose) jo (jos) finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
70. Gavus informaciją apie asmens, gaunančio ilgalaikę socialinę globą, ar asmens, kuriam nustatytas ilgalaikės socialinės globos poreikis, turto pokyčius, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius finansines jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
XI. SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS