II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.
Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.
Atliekų naudojimas – veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Atliekų susidarymo vieta – įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų.
Atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas. Nebaigtinį atliekų šalinimo veiklų sąrašą nustato Aplinkos ministerija.
Atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.
Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.
Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą
Atliekų vežėjas – įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui.
Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.
Buityje susidarančios pavojingos atliekos – namų ūkyje, smulkiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose susidarančios atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis: galvaniniai elementai, akumuliatoriai, pasenę vaistai, buitinės chemijos produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos, gyvsidabrio turinčios atliekos, kitos pavojingos atliekos, atitinkančios pavojingų atliekų apibrėžimą.
Didžiosios atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, dviračiai ir kitos namų ūkyje susidarančios didelių matmenų atliekos, kurios dėl savo dydžio negali būti metamos į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Didžiosioms atliekoms nepriskiriamos statybos ir griovimo atliekos, buityje susidarančios pavojingos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos.
Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.
Koncesijos sutartis – rašytinė sutartis, pagal kurią koncesijos suteikėjas sutartyje nustatytomis sąlygomis koncesininkui tam tikram laikui atlygintinai perduoda teisę naudotis Koncesijos įstatyme nustatytais koncesijos objektais.
Leidimas – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Medicininės atliekos – žmonių sveikatos priežiūros, gyvūnų sveikatos priežiūros ir su jomis susijusių mokslinių tyrimų atliekos.
Nepavojingos atliekos – visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.
Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.
Pakuotė – grąžintinas ar negrąžintinas gaminys iš bet kokių medžiagų, skirtas daiktams, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, pakuoti (fasuoti), apsaugoti, tvarkyti, transportuoti ir pateikti vartotojams ar produktų naudotojams.
Pavojingos atliekos – atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 priede.
Rinkliava – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir už atliekų tvarkymą.
Sąvartynas – atliekų šalinimo įrenginys ant žemės ar žemėje (po žeme). Sąvartynams taip pat priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų darytojas šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu vienus metus) įrenginiai, naudojami laikinai laikyti atliekas, išskyrus įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti naudojimui, pradiniam apdorojimui ar šalinimui; įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki naudojimo ar pradinio apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki šalinimo trumpiau negu vienerius metus.
Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.
Sąvartyno operatorius – sąvartyną eksploatuojanti ir prižiūrinti įmonė.
Žaliosios atliekos – žaliųjų teritorijų tvarkymo atliekos (šakos, lapai, nupjauta žaliųjų vejų žolė) ir kitos panašios kilmės atliekos, kurias galima kompostuoti namudiniu būdu.
III. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS
7. Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima visą Savivaldybės administruojamą teritoriją.
8. Savivaldybės teritorijoje surinktos mišrios komunalines atliekos šalinamos Klaipėdos regioniniame Dumpių sąvartyne, didžiosios atliekos šalinamos tokias atliekas priimančiose aikštelėse, žaliosios atliekos tvarkomos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse.
9. Savivaldybės teritorijoje surinktos antrinės žaliavos, gaminių ir pakuočių bei buityje susidarančios pavojingos atliekos perduodamos šias atliekas perdirbančioms įmonėms, atitinkančioms Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.
10. Palangos miesto gyventojai turimas didžiąsias atliekas, naudotas lengvųjų automobilių padangas, buityje susidarančias pavojingas atliekas, nebenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, į rūšiavimo konteinerius netelpančias antrines žaliavas (pakuotes, metalą, stiklą), statybos ir griovimo bei žaliąsias atliekas gali pristatyti į didžiųjų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, esančią V. Jurgučio g. 13, Joskaudų kaimas, Kretingos rajonas. Atliekų, priimamų į didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, priėmimo tvarką, atsižvelgiant į Savivaldybės rekomendacijas, tvirtina administratorius.
11. Siekiant pagerinti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimą iš bendro komunalinių atliekų srauto, Savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti diegiamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos (toliau – Papildanti atliekų surinkimo sistema). Savivaldybės gyventojai ir įmonės nemokamai arba gaudami papildomas pajamas perduoda gaminių ir (ar) pakuočių atliekas Papildančios atliekų surinkimo sistemos operatoriui. Apie šių atliekų surinkimo būdus ir vietas Papildančios atliekų surinkimo sistemos operatorius informuoja gyventojus vietinėje spaudoje, reklaminėse skrajutėse ar kitomis informavimo priemonėmis.
12. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama, eksploatuojama ir plėtojama taip, kad būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka“.
13. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) lėšomis. Vietinės rinkliavos apskaičiavimą, rinkimą, Vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą reglamentuoja Savivaldybės tarybos patvirtinti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai).
14. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas Nuostatuose ir turi būti toks, kad surenkamomis lėšomis būtų padengtos visos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo išlaidos.
15. Atliekų turėtojai į Savivaldybės biudžetą moka nustatyto dydžio metinę Vietinę rinkliavą, įskaitant mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų, didžiųjų, biologiškai skaidžių, buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimą ir tvarkymą, regioninio sąvartyno eksploatavimą, uždarymą ir vėlesnę jo priežiūrą, netinkančių eksploatuoti sąvartynų uždarymą bei priežiūrą po uždarymo, Vietinės rinkliavos rinkimo organizavimą ir vykdymą.
V. ATLIEKŲ VEŽĖJO PAREIGOS IR TEISĖS
21. Atliekų vežėjas vykdo savivaldybės reikalavimus ir užduotis, skirtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemai įgyvendinti.
22. Atliekų vežėjas – įmonė (-ės), sudariusi (-ios) sutartį su Savivaldybe, įgyja teisę teikti viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas apibrėžtoje Savivaldybės teritorijoje.
23. Atliekų vežėjas teikia komunalinių atliekų surinkimo paslaugas, naudodamasis savo ir Savivaldybės įranga. Naudojantis ne savo įranga, būtina sudaryti sutartį įrangos nuomai.
24. Komunalinės atliekos renkamos į LST EN 840-1-6 ir Euro Norm DIN EN standartų, techniškai tvarkingus konteinerius. Atliekų surinkimo priemonių, skirtų individualių namų valdų savininkams, talpa – 0,24 kub. m, o skirtų kolektyviniam naudojimui talpa – 1,1 kub. m. Atliekoms rinkti negali būti naudojami sulaužyti, sulankstyti, surūdiję, apdegę, neužsidarantys konteineriai. Ant kiekvieno konteinerio turi būti nurodyta konteinerių naudojimo paskirtis ir atliekų surinkėjo rekvizitai.
25. Atliekų vežėjas yra atsakingas už atliekų surinkimo bei tvarkymo sistemos funkcionavimą ir plėtrą nustatytoje Savivaldybės teritorijoje bei vykdo Savivaldybės reikalavimus ir užduotis.
26. Atliekų vežėjas privalo:
26.1. būti registruotas atliekas tvarkančių įmonių registre, turi turėti Leidimą užsiimti atitinkama veikla bei vykdyti pirminę atliekų apskaitą;
26.2. nemokamai pateikti atliekų turėtojams visą reikiamą komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių kiekį ir įvairovę, sudaryti galimybę atliekų turėtojams rūšiuoti komunalines atliekas ir antrines žaliavas;
26.3. vykdyti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir susidarymo vietoje išrūšiuotas atliekas surinkti atskirai;
26.4. pateikti Savivaldybei ir vietinėje spaudoje informaciją apie antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių, buityje susidarančių pavojingų atliekų ir didžiųjų atliekų surinkimą ir grafiką (važiavimo datą, sustojimo vietas ir laiką) ne rečiau kaip 3 kartus per metus;
26.5. užtikrinti, kad komunalinių atliekų bei antrinių žaliavų surinkimo konteineriai nebūtų perpildyti; atliekų surinkimo konteinerio dangtis turi būti laisvai uždaromas, o atliekų turėtojai turi turėti galimybę atliekas laisvai išmesti į atliekų surinkimo konteinerius;
26.6. konteinerius tuštinti tokiu dažnumu, kad užtikrintų 26.5 punkto reikalavimus pagal atliekų vežėjo sudarytą ir su Savivaldybės administracija suderintą metinį grafiką;
26.7. Atliekų vežėjas turi reguliariai plauti ir (ar) dezinfekuoti kolektyvinius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius vadovaudamasis higienos reikalavimais ir savivaldybės nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį šiltuoju metų laiku. Dezinfekavimui naudojami biocidai turi atitikti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytus reikalavimus. Individualius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius turi plauti atliekų turėtojai arba atliekų vežėjai pagal atskirą susitarimą už papildomą mokestį.
26.8. konteinerių ištuštinimo metu užtikrinti konteinerių aikštelės ar konteinerių stovėjimo vietos tvarką ir švarią aplinką 3 m atstumu aplink konteinerių aikštelę ar stovėjimo vietą;
26.9. vykdyti antrinių žaliavų, naudotų padangų, didžiųjų, biologiškai skaidžių, buityje susidarančių pavojingų bei elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą ir jų išvežimą iš atliekų turėtojų apvažiavimo būdu pagal su Savivaldybės administracija suderintą grafiką;
26.10. ne rečiau nei kartą per ketvirtį informuoti atliekų turėtojus, Savivaldybės administraciją apie antrinių žaliavų, naudotų padangų bei kitų komunalinių atliekų, surenkamų apvažiavimo būdu, surinkimo ir išvežimo grafikus. Grafikus atliekų surinkėjai privalo skelbti įvairiomis informavimo priemonėmis, įskaitant ir spaudoje teikiamą informaciją bei teikiant informaciją daugiabučių gyvenamųjų namų skelbimų lentose. Buityje susidarančių pavojingų bei elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo ir išvežimo grafikuose turi būti nurodyta šių atliekų surinkimo vieta, data ir laikas. Komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo, konteinerių dezinfekavimo ir plovimo grafikus nuolat skelbti interneto tinklalapyje;
26.11. informuoti atliekų turėtojus, naudojančius individualius konteinerius, apie mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir išvežimo grafikus;
26.12. pasibaigus pusmečiui, per 15 dienų Savivaldybės administracijai pateikti informaciją apie Savivaldybės teritorijoje surinktų ir perduotų apdoroti visų komunalinių atliekų, naudotų padangų bei antrinių žaliavų ir kitų rūšių atliekų kiekį;
26.13. tuštinant mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerius laikytis Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Palangos miesto triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių;
26.14. ištuštinus konteinerius, uždaryti konteinerių dangčius ir konteinerius pastatyti į nustatytą konteinerių stovėjimo vietą ar aikštelę;
26.15. prieš įsigydami konteinerius komunalinėms atliekoms ir antrinėms žaliavoms rinkti, suderinti su Savivaldybės administracija įsigyjamų konteinerių išvaizdą;
26.16. nustatyta tvarka teikti atliekų apskaitos ataskaitas, teikti informaciją atitinkamoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, Savivaldybės administracijai;
26.17. įstatymų nustatyta tvarka saugoti atliekų tvarkymo ir apskaitos dokumentaciją;
26.18. parengti atliekų naudojimo, jeigu jos bus naudojamos, techninius reglamentus Vyriausybės nustatyta tvarka;
26.19. rinkti, kaupti informaciją, reikalingą vietinės rinkliavos dydžiui tikslinti, bei teikti ją Savivaldybės administracijai;
26.20. Atliekų vežėjas turi vykdyti Paslaugos kokybės stebėseną pagal Savivaldybės nustatytus reikalavimus;
26.21. vykdydamas Paslaugos kokybės stebėseną, Atliekų vežėjas turi registruojamų atliekų turėtojų kreipimųsi pagrindu kas mėnesį rengti Paslaugos kokybės stebėsenos suvestines, kur būtų pateiktas gautų, pagrįstų, nepagrįstų kreipimųsi skaičius; pagal grafiką suteiktų ir nesuteiktų Paslaugų santykis. Paslaugos kokybės stebėsenos suvestines Atliekų vežėjas turi teikti Savivaldybei;
26.22. laikytis kitų šiose Taisyklėse nenurodytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų.
27. Atliekų vežėjui draudžiama:
27.1. maišyti atskirai surinktas komunalines atliekas su kitomis atliekų rūšimis bei antrinėmis žaliavomis;
27.2. maišyti atskirai išrūšiuotas antrines žaliavas;
27.3. savavališkai pakeisti konteinerio stovėjimo vietą.
28. Atliekų vežėjas turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius, jei atliekų vežėjas dėl atliekų turėtojo kaltės negali ištuštinti konteinerio (-ių) arba nustato, kad atliekų surinkimo priemonėse yra daiktai ir (ar) atliekos, kurių buvimas juose neleistinas pagal šias taisykles ir (ar) kelia pavojų žmogaus saugumui ir (ar) aplinkai. Atliekų vežėjas šį faktą užregistruoja ir apie tai informuoja atliekų turėtoją. Esant reguliariems atvejams, Atliekų vežėjas turi informuoti savivaldybę.
29. Papildančią atliekų sistemą diegiantis operatorius, pasirašęs sutartį su Savivaldybės administracija ir superkantis antrines žaliavas ar pakuotes iš atliekų turėtojų, atsako už antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, stovinčių dviejų kilometrų spinduliu apie supirkimo punktą, niokojimą (apvertimą, sulaužymą ar kitokį sugadinimą, siekiant paimti antrines žaliavas iš konteinerių). Papildančią atliekų sistemą diegiantis operatorius privalo per 1 darbo dieną nuo informacijos gavimo dėl antrinių žaliavų surinkimo konteinerio apvertimo sutvarkyti aplinką, pastatyti konteinerį į vietą, o sulaužytą ar kitaip sugadintą konteinerį, suderinęs su konteinerio savininku, sutaisyti arba pakeisti nauju ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų.
IX. MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IR ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMAS
50. Savivaldybės teritorijoje mišrios komunalinės atliekos surenkamos antžeminiais arba požeminiais konteineriais.
51. Savivaldybės teritorijoje antrinės žaliavos surenkamos kolektyviniais, specialiais popieriui ir kartonui, stiklui, plastikui ir metalui skirtais antžeminiais varpo arba kitos formos konteineriais. Antrinės žaliavos iš atliekų turėtojų gali būti surenkamos ir apvažiavimo būdu, naudojant specialius maišus ar individualius konteinerius.
52. Individualiais mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais naudojasi įmonės, įstaigos, organizacijos, individualiame gyvenamajame name gyvenantys asmenys bei kiti atliekų turėtojai, turintys galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai. Atliekų turėtojai individualius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius šių atliekų išvežimo dieną atliekų surinkėjo nurodytu laiku turi išridenti į nurodytas vietas, prie kurių šiukšliavežis gali laisvai privažiuoti. Tie atliekų turėtojai, kurie neturi galimybės išsiridenti konteinerių dėl didelio atstumo nuo atliekų susidarymo vietos iki konteinerio ištuštinimo vietos, naudojasi kolektyviniais konteineriais kartu su kitais atliekų turėtojais. Sodininkų bendrijose gyvenantys asmenys, turintys ir naudojantys individualius gyvenamuosius namus, individualiais mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais naudojasi tik atliekų vežėjui nustačius, kad atliekų surinkėjas gali privažiuoti prie atliekų turėtojo.
53. Kolektyviniais mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteineriais naudojasi daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai, sodininkų ir garažų bendrijų nariai bei kiti atliekų turėtojai, neturintys galimybės kaupti komunalinių atliekų atskirai.
54. Konteineriai turi stovėti atliekų turėtojo teritorijoje. Jei atliekų turėtojas neturi privačios nuosavybės ar kita teise valdomo žemės sklypo, konteineriai gali stovėti Savivaldybės administracijos nustatytoje konteinerių stovėjimo vietoje ar aikštelėje. Konteineriai gali stovėti visuomeninės paskirties statinių, įrengtų pagal STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ reikalavimus, patalpose ir gyvenamųjų pastatų, įrengtų pagal STR. 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus, patalpose.
55. Antrinių žaliavų surinkimo kolektyvinių konteinerių išdėstymas nustatomas Palangos miesto savivaldybės antrinių žaliavų konteinerių aikštelių išdėstymo schemoje.
56. Sodininkų ir garažų bendrijų teritorijose mišrių komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelės parenkamos pagal susitarimą su bendrijos atstovais prie pagrindinio įvažiavimo ar išvažiavimo iš teritorijos ar teritorijos viduje taip, kad būtų patogu privažiuoti šiukšliavežiui.
57. Antrinių žaliavų surinkimo konteineriai gali būti statomi kartu su mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais arba atskirai gyventojams ir atliekų surinkėjams patogiose vietose. Vieną kolektyvinių antrinių žaliavų surinkimo konteinerių komplektą sudaro trys konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms rinkti: stiklui (žalios spalvos su užrašu „stiklas“), popieriui, kartonui ir kombinuotai pakuotei (mėlynos spalvos su užrašu „popierius“), plastiko (geltonos spalvos su užrašu „plastikas“), individualių valdų savininkai naudojasi vienu konteineriu, skirtu visų rūšių antrinėms žaliavoms ir pakuotės atliekoms surinkti. Stiklas turi būti dedamas į atskirus maišus ir tvarkingai pastatomas greta konteinerio antrinių žaliavų ir pakuotės atliekų surinkimo dieną arba ne anksčiau nei vieną dieną prieš šių atliekų surinkimą.
58. Veiklą vykdančiam atliekų turėtojui ar individualių gyvenamųjų namų kvartaluose gyvenančiam atliekų turėtojui pageidavus, antrinės žaliavos gali būti surenkamos individualiais konteineriais.
59. Mišrios komunalinės atliekos surenkamos apvažiavimo būdu pagal iš anksto atliekų surinkėjo viešai paskelbtą grafiką, kuris turi būti suderintas su Savivaldybės administracija, bet ne rečiau kaip 1 kartą per dvi savaites ne sezono metu ir 1 kartą per savaitę sezono metu, t. y. gegužės –rugsėjo mėnesiais.
60. Antrinės žaliavos bei pakuotės atliekos surenkamos apvažiavimo būdu pagal iš anksto atliekų surinkėjo viešai paskelbtą grafiką, kuris turi būti suderintas su Savivaldybės administracija, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį.
