LIETUVOS RESPUBLIKOS

RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DIREKTORIAUS 2011 m. spalio 14 d. ĮSAKYMO Nr. 1V-978 „DĖL ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ INFRASTRUKTŪROS ĮRENGIMO, ŽYMĖJIMO, PRIEŽIŪROS IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2021 m. vasario 18 d. Nr. (1.9E)1V-147

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 4 dalimi, 381 straipsnio 12 dalimi, 39 straipsnio 7 dalimi ir 41 straipsnio 2 dalimi:

1.  P a k e i č i u Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. 1V-978 „Dėl Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 4 dalimi, 381 straipsnio 12 dalimi, 39 straipsnio 7 dalimi ir 41 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ ir įgyvendindamas 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti:“.

1.2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintas Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisykles:

1.2.1.  Pakeičiu 1 punktą ir išdėstau jį taip:

1. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius reikalavimus projektuojant, statant, tiesiant, įrengiant, rekonstruojant, remontuojant elektroninių ryšių infrastruktūrą, projektuojant, statant, rekonstruojant, remontuojant, atnaujinant (modernizuojant) statinius, kiek šie darbai yra susiję su elektroninių ryšių infrastruktūros šiuose statiniuose įrengimu, viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų žymėjimo būdus, darbų viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose atlikimo tvarką, taip pat bendro elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) bendrai naudoti tinkamos fizinės infrastruktūros (toliau – tinkamos paskirties fizinė infrastruktūra) įrengimo, bendro elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo tvarką ir sąlygas siekiant steigti ir (ar) plėtoti elektroninių ryšių tinklus, įskaitant sparčiųjų elektroninių ryšių tinklus.“

1.2.2.  Pakeičiu 3 punktą ir išdėstau jį taip:

3. Taisyklės taikomos asmenims, projektuojantiems, statantiems, tiesiantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems elektroninių ryšių infrastruktūrą, taip pat projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, atnaujinantiems (modernizuojantiems) statinius, kiek šie darbai yra susiję su elektroninių ryšių infrastruktūros šiuose statiniuose įrengimu, bei infrastruktūros valdytojams, infrastruktūros naudotojams, taip pat kitiems asmenims, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.

1.2.3Papildau 31 punktu:

31. Viešajame pastate ar daugiabučiame name, kuris projektuojamas, statomas, rekonstruojamas, atnaujinamas (modernizuojamas), arba kuriame atliekami kapitalinio remonto darbai, vadovaujantis Taisyklių reikalavimais turi būti įrengta elektroninių ryšių inžinerinė sistema, kurią sudaro bent šie elementai:

31.1. įvadas, įskaitant orinių ryšių linijų įvadą;

31.2. aparatinė;

31.3. skirstomosios spintos;

31.4. skirstomosios dėžutės;

31.5. magistralinės trasos;

31.6. horizontaliosios trasos;

31.7. elektroninių ryšių lizdai arba paruoštos vietos šiems lizdams įrengti.

1.2.4Papildau 32 punktu:

32. Prie viešojo pastato ar daugiabučio namo, kuris projektuojamas, statomas, rekonstruojamas, atnaujinamas (modernizuojamas), arba kuriame atliekami kapitalinio remonto darbai, vadovaujantis Taisyklių reikalavimais turi būti įrengtas elektroninių ryšių inžinerinis tinklas, kurį sudaro bent šie elementai:

32.1. įvadinis ryšių kabelių kanalų sistemos šulinys;

32.2. ryšių kabelių kanalų sistemos vamzdis nuo ryšių kabelių kanalų sistemos įvadinio šulinio iki elektroninių ryšių įvado.“

1.2.5Pakeičiu 4 punktą ir išdėstau jį taip:

4. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

4.1. Aparatinė – skirstomasis punktas, skirtas fiziškai prijungti statinio elektroninių ryšių inžinerines sistemas prie elektroninių ryšių inžinerinių tinklų ir paskirstyti elektroninių ryšių linijas galiniams įrenginiams.

4.2. Apsauginis vamzdis – vamzdis, skirtas ryšių kabeliams apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų.

4.3. Darbai – viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose vykdomi statybos, žemės ūkio ir kiti darbai, galintys turėti įtakos šių tinklų funkcionavimui.

4.4. Darbo vieta – vieta, kurioje faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas naudojasi galiniais įrenginiais.

4.5. Elektroninių ryšių inžinerinė sistema – statinio inžinerinė sistema, skirta elektroninių ryšių paslaugoms teikti.

4.6. Elektroninių ryšių įvadas (toliau – įvadas) – vieta, kurioje statinio elektroninių ryšių inžinerinė sistema ribojasi su elektroninių ryšių inžineriniais tinklais.

4.7. Elektroninių ryšių linija – fizinė elektroninių ryšių tinklo grandis, jungianti bet kuriuos tinklo taškus (kabeliai ar laidai, kurie įleisti į žemę, vidaus ar teritorinius vandenis arba ryšių kabelių kanalų sistemą (toliau – RKKS), nutiesti naudojant atramas (orinė linija) arba pritvirtinti prie statinių).

4.8. Elektroninių ryšių lizdas – elektroninių ryšių tinklo galinis taškas, skirtas galiniams įrenginiams prie elektroninių ryšių tinklo prijungti.

4.9. Elektroninių ryšių patalpa – patalpa, skirta elektroninių ryšių įrenginiams sumontuoti.

4.10. Elektroninių ryšių trasa – horizontalioji trasa arba magistralinė trasa.

4.11. Horizontalioji trasa – statinio inžinerinės sistemos dalis, skirta ryšių kabeliams nuo skirstomosios spintos iki elektroninių ryšių lizdų ir (ar) iki skirstomųjų dėžučių tiesti ryšių kabelių kanalais.

4.12. Kabelinė ryšių linija (toliau – KRL) – varinė ar šviesolaidinė ryšių linija, skirta signalams perduoti laidinėmis priemonėmis.

4.13. Kabelinės ryšių linijos įrenginiai (toliau – KRL įrenginiai) – įrenginiai, skirti signalams KRL perduoti ir (ar) paskirstyti (skirstomosios spintos, skirstomosios dėžutės, skirstomieji stovai, stulpeliai, movos ir kiti).

4.14. Kolektoriai – statiniai, skirti požeminiams įvairios paskirties kabeliams ir vamzdžiams pakloti, jų montavimo, priežiūros ir remonto darbams atlikti.

4.15. Magistralinė trasa – statinio inžinerinės sistemos dalis, skirta ryšių kabeliams tarp įvado, aparatinės ir skirstomųjų spintų, esančių viename statinyje, tiesti kanalais. Magistralinės trasos gali būti įrengtos vertikaliai arba horizontaliai.

4.16. Orinė ryšių linija – varinė ar šviesolaidinė ryšių linija, skirta perduoti signalams laidinėmis priemonėmis, nutiestomis ore, tvirtinant prie atramų, stulpų ar statinių konstrukcijų.

4.17. Ryšių kabeliai – variniai ar šviesolaidiniai kabeliai, skirti elektroninių ryšių signalams perduoti.

4.18. Ryšių kabelių kanalas (toliau – kanalas) – uždara, tuščiavidurė konstrukcija laidams ir ryšių kabeliams kloti, skirta jiems apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų.

4.19. Ryšių kabelių kanalų sistemos šulinys (toliau – RKŠ) – požeminė kamera, skirta kanalams įrengti, ryšių kabeliams juose įverti ir (arba) išverti, tvirtinti, sujungti, naudoti, atšakotuvams, movoms ir kitiems elektroninių ryšių įrenginiams įrengti ir jiems apsaugoti.

4.20. Ryšių kabelių kanalų sistemos vamzdis (toliau – RKKS vamzdis) – vamzdis, skirtas ryšių kabeliams įverti ir (arba) išverti ir jiems apsaugoti, nutiestas tarp RKKS šulinių arba tarp RKKS šulinio ir statinio ar kitų susijusių įrenginių (kolektorių, šachtų, rūsių, skirstomųjų spintų, stulpelių ir kitų).

4.21. Skirstomasis punktas – vieta, kurioje įrengiami elektroninių ryšių įrenginiai (perjungimo (komutavimo) įrenginiai, skirstytuvai, perdavimo priemonės ir kiti), skirti elektroninių ryšių tinklams ir (ar) elektroninių ryšių inžinerinėms sistemoms fiziškai sujungti ir (ar) paskirstyti (patalpa, niša, skirstomoji spinta, skirstomoji dėžutė, stulpelis ir kita).

4.22. Sparčiųjų elektroninių ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuriuo naudojantis gali būti teikiamos ne mažesnės kaip 30 Mb/s spartos plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugos.

4.23. Vedlinė – linija arba vertikalioji plokštuma, einanti per du orientyrus ir nurodanti saugią laivo plaukimo kryptį.

4.24. Taisyklėse vartojama sąvoka „aparatinė“ ir statybos techniniuose reglamentuose vartojama sąvoka „elektroninių ryšių prieigos punktas“ yra tapačios.

4.25. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Elektroninių ryšių įstatyme, Statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme.

1.2.6Pakeičiu 7 punktą ir išdėstau jį taip:

7. Vykdyti žemės darbus šalia požeminių ar antžeminių statinių ir inžinerinių tinklų ar jų apsaugos zonose leidžiama tik gavus šių statinių ir inžinerinių tinklų savininkų ar valdytojų sutikimą.“

1.2.7Pakeičiu 9 punktą ir išdėstau jį taip:

9. Kasant duobes ar tranšėjas gyvenamosiose vietovėse, aplink darbų vietą turi būti padaryti aptvarai su įspėjamaisiais užrašais. Jeigu dirbama kelyje ar prie kelio, turi būti pasirūpinta, kad darbų vietos būtų pažymėtos reikiamais kelio ženklais, aptveriamaisiais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui – ir signalinėmis šviesomis.

1.2.8.  Pripažįstu netekusiu galios 17 punktą.

1.2.9.  Pakeičiu II skyriaus trečiąjį skirsnį ir išdėstau jį taip:

TREČIASIS SKIRSNIS

RKKS VAMZDŽIŲ KLOJIMAS

 

18. RKKS vamzdžių tipas parenkamas atsižvelgiant į vamzdžių klojimo būdą, paskirtį, vamzdžių klojimo vietą, vamzdžių klojimo gylį, pirminio užpylimo tipą, pirminio užpylimo tankinimo technologiją, apkrovą, grunto savybes vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 1 lentele.

19. Minimalus RKKS vamzdžių klojimo gylis (minimalus atstumas nuo grunto paviršiaus iki viršutinio RKKS vamzdžio viršutinės briaunos) nurodytas Taisyklių 1 priedo 2 lentelėje.

20. Atstumai tarp lygiagrečiai paklotų RKKS vamzdžių išorinių paviršių turi būti ne mažesni kaip 0,05 m. Atstumas nuo RKKS vamzdžio išorinio paviršiaus ir tranšėjos šoninių kraštų turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m.

21. Kai RKKS vamzdžiai kerta betonines konstrukcijas (RKŠ sienas, statinių pamatus ir panašiai), vieta tarp šių vamzdžių ir betoninių konstrukcijų turi būti hermetizuojama ir apibetonuojama taip, kad būtų užtikrinta ilgalaikė apsauga nuo vandens patekimo, išskyrus Taisyklių 22 punkte nurodytu atveju.

22. Kai RKKS vamzdžiams kertant betonines konstrukcijas nėra būtina apsauga nuo vandens patekimo (pavyzdžiui, RKKS vamzdžiams kertant vidines statinio sienas ir panašiai), vieta tarp šių vamzdžių ir betoninių konstrukcijų gali būti apibetonuojama be hermetizavimo.

23. RKKS vamzdžio kryptis turi būti keičiama taip, kad tempiamo kabelio trintis į RKKS vamzdžio sieneles būtų kuo mažesnė. PVC arba kitų plastikinių RKKS vamzdžių mažiausias leidžiamas lenkimo spindulys yra 300 x d, kur d – išorinis RKKS vamzdžio skersmuo. Lenkiamo RKKS vamzdžio galai turi būti paremti taip, kad lenkimas nesusidarytų RKKS vamzdžių sujungimo vietose. Didžiausias leistinas jungties kampo nukrypimas yra 2 laipsniai.

24. RKKS vamzdžių sujungimui gali būti naudojami ne daugiau kaip 45 laipsnių lenkimo kampo kampiniai vamzdžiai. Didesnio lenkimo kampo kampiniai vamzdžiai turi būti naudojami tik vietose, kur RKKS vamzdžiai įvedami į statinius ar įrenginius, tačiau jų lenkimo kampas turi neviršyti 90 laipsnių.

25. Visi su RKKS vamzdžių įrengimu susiję darbai – RKKS vamzdžių pjovimas, jungimas, betoninių konstrukcijų (RKŠ sienų, statinių pamatų ir panašiai) kirtimas – turi būti atliekami laikantis RKKS vamzdžių gamintojų nustatytų reikalavimų ir naudojant tik jų komplektuojamąsias dalis.“

1.2.10.    Pakeičiu 26 punktą ir išdėstau jį taip:

26. RKŠ tipas parenkamas atsižvelgiant į RKŠ įeinančių kanalų skaičių ir vertikalią apkrovą. RKŠ tipai pagal į jį įeinančių kanalų skaičių nurodyti Taisyklių 1 priedo 3 lentelėje.“

1.2.11.    Pakeičiu 27 punktą ir išdėstau jį taip:

27. Duobių tipiniams RKŠ įrengti matmenys nurodyti Taisyklių 1 priedo 4 lentelėje. Esant biriam gruntui būtina sutvirtinti duobės kraštus.“

1.2.12.    Pakeičiu 31 punktą ir išdėstau jį taip:

31. Įvadiniai RKŠ įrengiami prie viešųjų pastatų, daugiabučių namų, kitų statinių ar įrenginių ir yra skirti ryšių kabeliams į šiuos statinius ar įrenginius įvesti. Atstumas tarp įvadinio RKŠ ir įvado turi neviršyti 30 m.“

1.2.13.    Pakeičiu 32 punktą ir išdėstau jį taip:

32. Įvade RKKS vamzdis turi turėti nuolydį į įvadinio RKŠ pusę ir abiejuose galuose turi būti hermetizuojamas.

1.2.14.    Pakeičiu 33 punktą ir išdėstau jį taip:

33. Įvadinio į statinius RKŠ tipas parenkamas taip, kad užtikrintų reikalingą kanalų skaičių įvade. Įvadinio į statinius RKŠ įrengimo gylis turi būti toks, kad leistų padaryti RKKS vamzdžio nuolydį į įvadinio RKŠ pusę.“

1.2.15.    Pakeičiu 35 punktą ir išdėstau jį taip:

35. RKKS vamzdžiai gali būti įrengiami tilto šaligatvyje. Nesant galimybės juos nutiesti tilto šaligatvyje, RKKS vamzdžiai įrengiami specialiose konstrukcijose, pakabintose arba pritvirtintose prie tilto arba po tiltu. Šiuo atveju tipinėse konstrukcijose pagal sijų matmenis įrengiami plieniniai tvirtinimo įtvarai.“

1.2.16.    Pakeičiu 38 punktą ir išdėstau jį taip:

38. Atstumas tarp RKŠ ir (arba) ryšių kabelio pratraukimo angų ant tilto neturi viršyti 100 m.“

1.2.17.    Pakeičiu II skyriaus šeštąjį skirsnį ir išdėstau jį taip:

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

RKKS TIESIMAS PER KELIUS IR GATVES

 

41. RKKS kertant kelius ir (ar) gatves, atsižvelgiant į kelio ir (ar) gatvės apkrovą, turi būti parinktas RKKS vamzdžio tipas vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 1 lentele. Perėjimo būdas (tranšėjos kasimas, pradūrimas, kryptinis gręžimas) parenkamas atsižvelgiant į kelio ir (ar) gatvės dangos tipą, gruntą, landšaftą ir kitus veiksnius.

42. Perėjimuose per gatves viršutinio RKKS vamzdžio viršutinis paviršius turi būti ne mažesniame kaip 0,7 m gylyje nuo gatvės paviršiaus, perėjimuose per kelius – ne mažesniame kaip 1,5 m gylyje nuo kelio paviršiaus.“

1.2.18.    Pakeičiu 43 punktą ir išdėstau jį taip:

43. RKKS kertant geležinkelio kelią turi būti naudojami ne mažesnio kaip 1250 N (pagal Lietuvos standartą LST EN 61386-24 „Vamzdžių sistemos kabeliams tvarkyti. 24 dalis. Ypatingieji reikalavimai. Požeminės vamzdžių sistemos (IEC 61386-24:2004)“ (toliau – Lietuvos standartas LST EN 61386-24)) atsparumo gniuždymui plastikiniai vamzdžiai arba plieniniai RKKS vamzdžiai, o jų tiesimas po geležinkelio keliu vykdomas uždaru būdu (prastūmimas, valdomas kryptinis gręžimas), atsižvelgiant į gruntą ir landšaftą.“

1.2.19.    Pakeičiu 47 punktą ir išdėstau jį taip:

47. RKKS vamzdį klojant po geležinkelio keliu, jis privalo turėti nuolydį iš vienos pusės į kitą, iš centro į abi puses arba būti hermetizuotas abiejuose galuose, kad nepatektų vanduo.“

1.2.20.    Pakeičiu 48 punktą ir išdėstau jį taip:

48. RKKS klojant lygiagrečiai kitiems inžineriniams tinklams, susisiekimo komunikacijoms, statiniams ir kitiems objektams arba juos kertant, turi būti išlaikyti ne mažesni minimalūs atstumai, nei nurodyti Taisyklių 1 priedo 5 ir 6 lentelėse.“

1.2.21.    Pakeičiu II skyriaus devintojo skirsnio pavadinimą ir išdėstau jį taip:

DEVINTASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI KOLEKTORIAMS“.

1.2.22.    Pakeičiu 49 punktą ir išdėstau jį taip:

49. Kolektoriuose gali būti klojami elektros kabeliai, ryšių kabeliai, dujotiekio vamzdžiai, šiluminės trasos vamzdžiai, vandens drenažas ir kita.“

1.2.23.    Pakeičiu 54 punktą ir išdėstau jį taip:

54. Kolektoriuose horizontaliai, ne rečiau kaip kas 1 m viena nuo kitos, įrengiamos gembės, skirtos ryšių kabeliams kloti. Atstumas tarp gembių vertikalia kryptimi turi būti ne mažesnis kaip 0,15 m.“

1.2.24.    Pripažįstu netekusiu galios 55 punktą.

1.2.25.    Pakeičiu III skyriaus pirmąjį skirsnį ir išdėstau jį taip:

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

60. Šis skyrius nustato pagrindinius reikalavimus KRL tiesimui ir KRL įrenginių įrengimui.

61. KRL gali būti tiesiama RKKS, tiesiogiai grunte ar apsauginiuose vamzdžiuose, kolektoriuose, šachtose ir (arba) rūsiuose, taip pat naudojant atramas (orinės ryšių linijos), įvedama į statinius, tiesiama statinio viduje ir prijungiama prie įrenginių.

62. KRL tarp KRL įrenginių ir atsišakojimų privalo būti tiesiama taip, kad sujungimų būtų kuo mažiau.

63. KRL turi būti apsaugotos priemonėmis nuo atmosferinių elektros iškrovų, o šalia elektros perdavimo linijų, elektrifikuotų geležinkelio kelių ir kitų elektros perdavimo priemonių – specialiomis elektros saugos priemonėmis.

64. KRL apsauginių vamzdžių tipai turi būti parenkami atsižvelgiant į apkrovą ir KRL tiesimo būdą vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 7 lentele.

65. Jeigu gamintojas garantuoja reikiamą apsauginių vamzdžių atsparumą gniuždymui ir kitus techninius parametrus, KRL gali būti naudojami kitokie nei Taisyklių 1 priedo 7 lentelės 1–17 punktuose nurodyti apsauginių vamzdžių tipai.

66. Tiesiant šviesolaidinį ryšių kabelį, turi būti naudojami specialūs šviesolaidinio ryšių kabelio tiesimo metodai, užtikrinantys, kad šviesolaidinio ryšių kabelio skaidulų neveiktų pernelyg didelė mechaninė tempimo, lenkimo ir gniuždymo jėga. Šviesolaidinio ryšių kabelio lenkimo spindulio reikšmės klojimo ir įrengimo metu yra nurodytos jo techninėje specifikacijoje.

67. Draudžiama viršyti kiekvienai šviesolaidinio ryšių kabelio konstrukcijai nustatytas maksimalias tempimo jėgas. Statyboje naudojami šviesolaidiniai ryšių kabeliai turi atitikti techninėse specifikacijose nurodytus reikalavimus.“

1.2.26.    Pakeičiu 74 punktą ir išdėstau jį taip:

74. Ryšių kabelių atsargos turi būti suvyniojamos ne mažesniu spinduliu nei nurodyta ryšių kabelio techninėje specifikacijoje ir tvirtinamos prie gembių ar RKŠ konstrukcijų.“

1.2.27.    Pakeičiu 75 punktą ir išdėstau jį taip:

75. Pabaigus ryšių kabelio tiesimo darbus, RKKS vamzdžių įėjimo į statinius angos nedelsiant turi būti sandariai hermetizuotos iš abiejų pusių. Hermetizavimui turi būti naudojamos tokios medžiagos, kad ateityje būtų galimybė į RKKS vamzdžius lengvai įverti ryšių kabelius ir pakartotinai hermetizuoti RKKS vamzdžių įėjimo į statinius angas.“

1.2.28.    Pakeičiu 76 punktą ir išdėstau jį taip:

76. Kolektoriuje klojant ryšių kabelius šalia elektros kabelių, ryšių kabeliai turi būti įrengiami per visą trasos ilgį vienoje jos pusėje, arčiau aptarnavimui skirto praėjimo kolektoriuje. Atstumas tarp ryšių kabelių ir elektros kabelių turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m. Ryšių kabelius draudžiama įrengti tarp elektros kabelių.

1.2.29.    Pakeičiu 77 punktą ir išdėstau jį taip:

77. Ryšių kabelių ir elektros kabelių sankirtoje vertikalus atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m. Kai sankirtoje šis atstumas negali būti išlaikytas, ryšių kabelis turi būti įtrauktas į apsauginį vamzdį be elektrai laidžių elementų.“

1.2.30.    Pripažįstu netekusiu galios 78 punktą.

1.2.31.    Pakeičiu 79 punktą ir išdėstau jį taip:

79. Atstumas tarp ryšių kabelių ir kitų nei elektros inžinerinių tinklų turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m.“

1.2.32.    Pakeičiu 84 punktą ir išdėstau jį taip:

84. Vietose, kur galimos didelės vibracijos (pavyzdžiui, tilto atramų sujungimų išsiplėtimuose) arba kur yra pernelyg didelių lenkimų pavojus (pavyzdžiui, ryšių kabelio atkarpos tarp tiltų ir stačių šlaitų), ryšių kabeliai turi būti tiesiami apsauginiuose vamzdžiuose.“

1.2.33.    Pakeičiu 87 punktą ir išdėstau jį taip:

87. Ryšių kabeliai tiesiogiai grunte turi būti tiesiami ne mažesniame kaip 0,7 m gylyje nuo žemės paviršiaus.“

1.2.34.    Pakeičiu 91 punktą ir išdėstau jį taip:

91. Tam, kad atliekant žemės kasimo darbus būtų išvengta jau nutiestų ryšių kabelių galimų pažeidimų, ryšių kabeliai, nutiesti tiesiogiai grunte, turi būti apsaugoti klojant 0,3–0,4 m atstumu virš jų įspėjamąją juostą. Šios juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 40 mm, o spalva – ryškiai geltona arba ryškiai raudona. Rekomenduojama ant įspėjamosios juostos nurodyti ryšių kabelio savininką. Jeigu ryšių kabelio paklojimo vietai nustatyti reikalingas papildomas signalinis laidas (pavyzdžiui, kai ryšių kabelio paklojimo vietos neįmanoma nustatyti kitais būdais), jis turi būti įrengiamas 0,2 m atstumu virš ryšių kabelio, išskyrus, kai ryšių kabelis įrengiamas RKKS vamzdyje arba apsauginiame vamzdyje 0,5 m ar mažesniame gylyje. Jeigu ryšių kabelio, įrengto RKKS vamzdyje arba apsauginiame vamzdyje 0,5 m ar mažesniame gylyje, paklojimo vietai nustatyti reikalingas papildomas signalinis laidas, jis turi būti įrengiamas tame pačiame gylyje kaip ir ryšių kabelis. Šiuo atveju įspėjamoji juosta turi būti klojama 0,2 m atstumu virš RKKS vamzdžio arba apsauginio vamzdžio.

1.2.35.    Pakeičiu 93 punktą ir išdėstau jį taip:

93. Minkštame grunte ryšių kabeliai gali būti tiesiami tiesiogiai į atviros tranšėjos dugną ir užberiami iškastu išsijotu gruntu. Kietame grunte ryšių kabeliai turi būti tiesiami ant ne mažesnio kaip 0,1 m storio smėlio arba išsijoto grunto sluoksnio, lygiai paskleisto tranšėjos dugne, o virš ryšių kabelių turi būti užpiltas ne mažesnio kaip 0,1 m storio smėlio arba išsijoto grunto sluoksnis.“

1.2.36.    Pakeičiu 95 punktą ir išdėstau jį taip:

95. Jeigu tiesiant kelis ryšių kabelius jų ilgių skirtumai neleidžia movas daryti vienoje vietoje, o ilgių skirtumas ne didesnis nei 20 m, ilgesni ryšių kabeliai nupjaunami taip, kad sujungtos movos būtų šalia.“

1.2.37.    Pakeičiu III skyriaus septintąjį skirsnį ir išdėstau jį taip:

SEPTINTASIS SKIRSNIS
KELIŲ (GATVIŲ) IR ŽEMĖS SANKASŲ KIRTIMAS TIESIANT RYŠIŲ KABELIUS

 

97. Perėjimuose per kelius (gatves) ir žemės sankasas KRL gali būti tiesiama šiais būdais:

97.1. kasant tranšėją;

97.2. uždaru būdu (pradūrimo ar kryptinio gręžimo būdais);

97.3. orine linija.

98. Kertant kelius, dviračių takus ryšių kabeliai tiesiami apsauginiuose vamzdžiuose. Prieš tiesiant ryšių kabelius arba apsauginius vamzdžius kabelio klotuvu, turi būti atkastos požeminių inžinerinių tinklų kirtimo vietos arba įrengti požeminiai perėjimai.

99. Kai naudojamas tranšėjos kasimo būdas, tranšėjoje paklojamas apsauginis vamzdis, po to tranšėja užkasama ir toje vietoje sutankinamas gruntas.

100. KRL po keliais (gatvėmis), žemės sankasomis uždaru būdu tiesiama apsauginiais vamzdžiais. Apsauginiai vamzdžiai įrengiami kryptinio gręžimo arba pradūrimo būdu. Į vamzdžius, įrengtus pradūrimo arba kryptinio gręžimo būdu, įtraukiamas ryšių kabelis arba apsauginis vamzdis.

101. Perėjimuose per gatves apsauginio vamzdžio viršutinis paviršius turi būti ne mažesniame kaip 0,7 m gylyje nuo gatvės paviršiaus, per kelius – ne mažesniame kaip 1,5 m gylyje nuo kelio paviršiaus. Jeigu šis reikalavimas negali būti įvykdytas, vamzdžiai klojami po apsauginiu gaubtu, įbetonuojami arba naudojami kiti būdai, užtikrinantys analogišką apsaugą.

102. Paklojus apsauginį vamzdį ir pravėrus jame ryšių kabelį, vamzdžio angos turi būti hermetizuojamos nuo grunto patekimo.

103. Keliai (gatvės), žemės sankasos kertamos orine linija vadovaujantis šio skyriaus dvyliktojo skirsnio reikalavimais.“

1.2.38.    Pakeičiu 104 punktą ir išdėstau jį taip:

104. Sankirtose su geležinkelio keliais KRL turi būti tiesiama plastikiniuose apsauginiuose vamzdžiuose, kurių atsparumas gniuždymui ne mažesnis kaip 1250 N (pagal Lietuvos standartą LST EN 61386-24) arba plieniniuose apsauginiuose vamzdžiuose uždaru būdu (prastūmimas, valdomas kryptinis gręžimas), atsižvelgiant į gruntą ir landšaftą.“

1.2.39.    Pakeičiu 108 punktą ir išdėstau jį taip:

108. Klojant apsauginį vamzdį po geležinkelio kelio linijomis, šis vamzdis privalo turėti nuolydį iš vienos pusės į kitą, iš centro į abi puses arba būti hermetizuotas abiejuose galuose, kad nepatektų vanduo.

1.2.40.    Pakeičiu 110 punktą ir išdėstau jį taip:

110. Šviesolaidiniai ryšių kabeliai, tiesiami šalia geležinkelio kelio bėgių, turi būti be elektrai laidžių elementų.“

1.2.41.    Pakeičiu 119 punktą ir išdėstau jį taip:

119. KRL per laivybinius vandens telkinius nuo automobilių kelių tiltų ar geležinkelio kelių tiltų turi būti tiesiama žemiau šių tiltų vandens telkinio tekėjimo kryptimi. KRL atstumas nuo automobilių kelio tilto ar geležinkelio kelio tilto turi būti ne mažesnis kaip 200 m.“

1.2.42.    Pakeičiu 120 punktą ir išdėstau jį taip:

120. Jeigu KRL trasoje per laivybinius vandens telkinius yra tiltas, vienas ryšių kabelis tiesiamas tiltu, o rezervinį povandeninį ryšių kabelį rekomenduojama tiesti tokiu atstumu nuo tilto, kaip nurodyta Taisyklių 119 punkte.“

1.2.43.    Pakeičiu 123 punktą ir išdėstau jį taip:

123. Kai KRL kerta nelaivybinius vandens telkinius, povandeninių ryšių kabelių atstumas iki automobilių kelio tilto ar geležinkelio kelio tilto turi būti ne mažesnis kaip 50 m.“

1.2.44.    Pakeičiu 124 punktą ir išdėstau jį taip:

124. Per vandens telkinius, kurių gylis yra mažesnis kaip 3 m, ryšių kabeliai tiesiami dugne per visą vandens telkinį. Ryšių kabelio įrengimo gylis vandens telkinio dugne turi būti numatomas projekte.“

1.2.45.    Pakeičiu 130 punktą ir išdėstau jį taip:

130. Kai vandens telkinio plotis yra nuo 3 iki 10 m, KRL gali būti tiesiama kabelio klotuvu. Abu vandens telkinio krantai 10 m ruože išvalomi, kad nebūtų medžių, krūmų, kelmų ir kitų kliūčių tose vietose, kurias kirs ryšių kabelis. Abiejuose krantuose apsauginiai vamzdžiai turi būti įdėti į movų dėžes, pastatytas neapsemiamose kranto vietose.“

1.2.46.    Pakeičiu III skyriaus vienuoliktąjį skirsnį ir išdėstau jį taip:

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

PO ŽEME NUTIESTOS KRL ATSTUMAI IKI KITŲ OBJEKTŲ

 

132. Po žeme tiesiant KRL lygiagrečiai kitiems inžineriniams tinklams, susisiekimo komunikacijoms, statiniams ir kitiems objektams arba juos kertant, turi būti išlaikyti ne mažesni minimalūs atstumai, nei nurodyti Taisyklių 1 priedo 5 ir 6 lentelėse.

133. KRL sankirtose su kitais inžineriniais tinklais vykdomi kasimo darbai turi būti atliekami rankiniu būdu.“

1.2.47.    Pakeičiu 135 punktą ir išdėstau jį taip:

135. Ryšių kabelis ir kabinimo trosas negali būti susiviję. Ryšių kabeliai ant atramos kabinami taip, kad atramos apkrova vienodai pasiskirstytų (du ryšių kabeliai kabinami priešingose atramos pusėse). Jiems tvirtinti naudojami gamintojų nurodyti ryšių kabelių tvirtinimo elementai.“

1.2.48.    Pakeičiu 137 punktą ir išdėstau jį taip:

137. Naudojant atitinkamas tvirtinimo priemones ir ryšių kabelio įtempimo metodą būtina užtikrinti, kad nebūtų viršytos ryšių kabelio atsparumo tempimui, tarpų tarp atramų, vėjo apkrovos, apledėjimo apkrovos ryšių kabelių techninėje specifikacijoje nurodytos didžiausios leistinos vertės.“

1.2.49.    Pakeičiu 138 punktą ir išdėstau jį taip:

138. Orinėse ryšių linijose ryšių kabeliai sujungiami ant atramos mažiausiai 3 m aukštyje. Kertant kelius, orinės ryšių linijos ryšių kabelių sujungimo vieta turi būti parinkta taip, kad prireikus ryšių kabelį būtų galima nuleisti žemyn ir nuo gretimų atramų, nedarant žalos eismui. Jungimui reikia palikti tiek ryšių kabelio, kad jo galai siektų žemę ir pasiektų movos montavimo vietą, paliekant papildomą ryšių kabelio atsargą, kurios dydis numatytas projekte.“

1.2.50.    Pakeičiu 141 punktą ir išdėstau jį taip:

141. Kertant elektros linijas, orinės ryšių linijos išdėstomos po elektros linijomis, išskyrus transporto elektros kontaktinius tinklus. Kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma įvykdyti šio reikalavimo, orinės ryšių linijos, pritvirtintos prie namų sienų arba ant namų stogų esančių stovų, gali būti išdėstytos virš 400/230 V elektros linijų ne mažesniu kaip 1,25 m atstumu. Orinės ryšių linijos išdėstomos virš transporto elektros kontaktinių tinklų ne mažesniu kaip 1,25 m atstumu. Virš transporto elektros kontaktinio tinklo ar virš 400/230 V elektros linijos esančios orinės ryšių linijos kabelis turi būti tvirtinimas dvigubai. Sankirtos ruože orinių ryšių linijų laidai turi turėti atmosferos poveikiui atsparią izoliaciją, kurios bandomoji įtampa turi būti ne žemesnė kaip 2 kV, o laidų atsparumo tempimui atsargos koeficientas blogiausiomis sąlygomis turi būti ne mažesnis kaip 1,5.“

1.2.51.    Pakeičiu 143 punktą ir išdėstau jį taip:

143. Orinė ryšių linija gali kirsti aukštesnės kaip 1 kV įtampos elektros liniją tik jos padalijimo vietoje. Atstumas horizontalia kryptimi nuo orinės ryšių linijos atramos iki artimiausio elektros linijos laido turi būti ne mažesnis kaip 15 m. Kertant 330 kV įtampos elektros liniją, atstumas tarp orinės ryšių linijos atramos viršūnės iki artimiausio elektros linijos laido turi būti ne mažesnis kaip 20 m.“

1.2.52.    Pakeičiu 145 punktą ir išdėstau jį taip:

145. Elektros linijos laidai ar pakabinami elektros kabeliai ir orinės ryšių linijos turi būti montuojami atramos priešingose pusėse.“

1.2.53.    Pakeičiu 148 punktą ir išdėstau jį taip:

148. Orinės ryšių linijos izoliuoti ryšių kabeliai gali būti tiesiami ant 400/230 V įtampos elektros linijų atramų. Ryšių kabeliai montuojami elektros linijų atramose žemiau elektros linijų laidų ar elektros kabelių. Montuojant ryšių kabelius su elektrai laidžiais elementais elektros linijų atramose, elektrai laidūs elementai turi būti izoliuoti, jų izoliacijos atsparumas įtampai turi būti ne mažesnis nei 1000 V, o visi metaliniai tvirtinimo elementai turi būti įžeminami.

1.2.54.    Papildau 1481 punktu:

1481. Ant 6–10 kV įtampos elektros linijų atramų gali būti montuojami tik šviesolaidiniai ryšių kabeliai be elektrai laidžių elementų, o variniai ryšių kabeliai gali būti montuojami tik ant mažesnės negu nurodyta šiame punkte įtampos elektros linijų atramų.“

1.2.55.    Pakeičiu 150 punktą ir išdėstau jį taip:

150. Apsaugai nuo atmosferinių viršįtampių orinių ryšių linijų galuose metaliniai konstrukciniai elementai ir elektroninių ryšių įrenginiai turi būti įžeminti vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“.“

1.2.56.    Pakeičiu 158 punktą ir išdėstau jį taip:

158. Šviesolaidinių ryšių kabelių movų montavimas turi būti atliekamas laikantis saugos reikalavimų ir tik tam skirtoje patalpoje (specialiame automobilyje, palapinėje), apsaugotoje nuo atmosferos poveikio. Šviesolaidinių ryšių kabelių movų montavimas turi būti atliekamas tik su specialiai tam skirta įranga ir įrankiais.“

1.2.57.    Pakeičiu 159 punktą ir išdėstau jį taip:

159. Dirbant šalia geležinkelio kelio ir elektros laidų, žaibavimas gali sukelti elektros išlydžius, todėl darbų vieta turi būti įžeminta ir laikomasi įžeminimo bei saugos instrukcijų. Jeigu montuojamos šviesolaidinės ryšių linijos konstrukcijoje yra metalinių dalių, artėjant žaibavimui tokio ryšių kabelio montavimo darbai turi būti nedelsiant nutraukti.“

1.2.58.    Pakeičiu 161.1 papunktį ir išdėstau jį taip:

161.1. laidininkų izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip l Gigaomas/km;“.

1.2.59.    Pakeičiu 161.5 papunktį ir išdėstau jį taip:

161.5. ant atramų pakabinto ryšių kabelio apvalkalo ir kabinimo troso įžeminimo varža turi būti ne didesnė kaip 30 Omų;“.

1.2.60.    Pakeičiu 161.6 papunktį ir išdėstau jį taip:

161.6. šleifo varža negali viršyti didžiausios leistinos vertės pagal atitinkamo ryšių kabelio specifikaciją; darbinis slopinimas negali viršyti didžiausios leistinos vertės pagal atitinkamo ryšių kabelio specifikaciją.“

1.2.61.    Pakeičiu 162 punktą ir išdėstau jį taip:

162. Prieš pradedant eksploatuoti naujas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas šviesolaidines ryšių linijas, turi būti atliekami matavimai, nurodyti Taisyklių 1 priedo 9 lentelėje.“

1.2.62.    Pakeičiu 163 punkto pirmąją pastraipą ir išdėstau ją taip:

163. Šviesolaidiniai ryšių kabeliai turi atitikti šias parametrų normas:“.

1.2.63.    Pakeičiu 163.4 papunktį ir išdėstau jį taip:

163.4. ant atramų pakabinto šviesolaidinio ryšių kabelio apvalkalo ir kabinimo troso įžeminimo varža turi būti ne didesnė kaip 30 Omų.“

1.2.64.    Pakeičiu 164 punktą ir išdėstau jį taip:

164. RKŠ, kolektoriuose ir šachtose ryšių kabeliai turi būti pažymėti prie ryšių kabelio dviem dirželiais pritvirtinta korozijai atsparia metaline ar plastikine žymėjimo kortele. Žymėjimo kortelė turi būti ne mažesnė kaip 40 mm pločio ir 20 mm aukščio. Plastikinė žymėjimo kortelė turi būti balta arba geltona. Užrašai ant metalinių kortelių iškalami specialiais kaltukais, o ant plastikinių kortelių užrašomi juodu rašikliu, kurio žymės yra atsparios galimiems aplinkos poveikiams.“

1.2.65.    Pakeičiu 166 punktą ir išdėstau jį taip:

166. RKŠ, kolektoriuose, šachtose, rūsiuose nuotolinio maitinimo ryšių kabeliai dažomi raudonomis juostomis (dvi 0,2 m pločio raudonos juostos su 0,1 m tarpu tarp jų) prie kiekvieno kanalo ir iš kiekvienos movos pusės 0,1 m atstumu nuo jos.“

1.2.66.    Pakeičiu 167 punktą ir išdėstau jį taip:

167. Kolektoriuose nuotolinio maitinimo ryšių kabeliai dažomi ne rečiau kaip kas 10 m atstumu.“

1.2.67.    Pakeičiu 171 punktą ir išdėstau jį taip:

171. KRL įrenginiai naudojami šviesolaidinėse ryšių linijose turi būti gamintojo pritaikyti naudojamo šviesolaidinio ryšių kabelio konstrukcijai.“

1.2.68.    Pakeičiu 174 punktą ir išdėstau jį taip:

174. KRL įrenginiai turi būti apsaugoti taip, kad prie juose esančių įrenginių neprieitų pašaliniai asmenys.“

1.2.69.    Pakeičiu 181 punktą ir išdėstau jį taip:

181. Įvadai į skirstomąsias spintas turi būti hermetizuoti, kad į jas nepatektų dujos iš RKKS.“

1.2.70.    Pakeičiu 185 punktą ir išdėstau jį taip:

185. KRL įrenginiai turi būti atsparūs sinusoidinėms vibracijoms 1 Hz–80 Hz dažnių juostoje, esant 50 m/s2 pagreičiui, taip pat atsparūs daugkartiniams mechaniniams smūgiams, esant ne mažesniam kaip 150 m/s2 smūgio pagreičiui.“

1.2.71.    Pakeičiu IV skyriaus pirmąjį skirsnį ir išdėstau jį taip:

PIRMASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI STATYBOS PRODUKTAMS IR KOMPONENTAMS

 

186. Ryšių kabeliai, naudojami patalpose, turi atitikti šiuos reikalavimus:

186.1. ryšių kabeliai turi būti su nepalaikančiu degimo išoriniu apvalkalu;

186.2. neskleisti toksinių medžiagų.

187. Ryšių kabeliai turi būti lengvai montuojami.

188. Įrengiant KRL statinio viduje, turi būti numatytos priemonės, pašalinančios ugnies išplitimo galimybę KRL trasa.

189. Plieno gaminiai turi būti pasirenkami su antikorozine danga, kuri apsaugo nuo rūdijimo patalpose ne trumpiau kaip 15 metų, lauke – ne trumpiau kaip 10 metų.

190. Šviesolaidiniai ryšių kabeliai naudojami atsižvelgiant į jų funkcinę paskirtį (išorinės instaliacijos arba vidinės instaliacijos šviesolaidiniai ryšių kabeliai), kuri yra nurodyta gamintojo techninėje specifikacijoje.“

1.2.72.    Pakeičiu 192.1 papunktį ir išdėstau jį taip:

192.1. išoriniai ryšių kabeliai su vidaus (nedegiais) ryšių kabeliais sujungiami įvade arba išoriniai ryšių kabeliai iki statinio vidaus ryšių kabelių paskirstymo mazgo turi būti su papildoma priešgaisrine apsauga;“.

1.2.73.    Pakeičiu 193 punktą ir išdėstau jį taip:

193. Elektroninių ryšių infrastruktūros dalis nuo RKKS arba KRL grunte prisijungimo taško (pavyzdžiui, įvadinio RKŠ, movos ar panašiai) iki įvado (toliau – įvadinis tinklas) gali būti įrengta paklojant RKKS vamzdžius, apsauginius vamzdžius arba KRL tiesiant tiesiogiai grunte. Įvadinis tinklas į viešąjį pastatą ar daugiabutį namą turi būti įrengtas paklojant ne mažesnio kaip 110 mm išorinio skersmens RKKS vamzdžius nuo įvadinio RKŠ iki viešojo pastato ar daugiabučio namo įvado. RKKS vamzdžių tipas parenkamas atsižvelgiant į RKKS vamzdžių klojimo būdą, jų paskirtį, klojimo vietą, klojimo gylį, pirminio užpylimo tipą, pirminio užpylimo tankinimo technologiją, apkrovą, grunto savybes vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 1 lentele.“

1.2.74.    Pakeičiu 195 punktą ir išdėstau jį taip:

195. Įrengiant įvadinį tinklą tiesiant KRL tiesiogiai grunte ar įveriant ryšių kabelius į sumontuotus kanalus arba apsauginius vamzdžius vadovaujamasi KRL tiesimo reikalavimais, nustatytais Taisyklių III skyriuje.“

1.2.75.    Pakeičiu 197 punktą ir išdėstau jį taip:

197. KRL ryšių kabeliai turi būti pažymėti prie kiekvienos įvadinės atramos, kiekviename įvadiniame RKŠ ir įvaduose vadovaujantis Taisyklių III skyriaus penkioliktojo skirsnio reikalavimais.“

1.2.76.    Pakeičiu 199.2 papunktį ir išdėstau jį taip:

199.2. pritvirtinant ryšių kabelius prie sienos, visos ryšių kabelių trasos ilgyje ryšių kabelis tvirtinamas tampriai prie sienos (be nuleidimų);“.

1.2.77.    Pakeičiu 199.3 papunktį ir išdėstau jį taip:

199.3. ryšių kabeliai ant statinio išorinės sienos horizontaliai montuojami ne mažesniame kaip 2,5 m aukštyje nuo žemės paviršiaus; jei ant statinio išorinės sienos yra įrengti antžeminio dujotiekio vamzdžiai, turi būti išlaikytas 0,5 m atstumas iki jų;“.

1.2.78.    Pakeičiu 199.6 papunktį ir išdėstau jį taip:

199.6. sankirtoje su kitais inžineriniais tinklais ryšių kabelis turi būti įdedamas į apsauginį vamzdį be elektrai laidžių elementų, kurio galai turi būti išsikišę ne mažesniu kaip 0,1 m atstumu nuo kertamo inžinerinio tinklo; jei apsauginis vamzdis be elektrai laidžių elementų nenaudojamas, būtina išlaikyti 5 cm atstumą tarp ryšių kabelio ir kertamo inžinerinio tinklo;“.

1.2.79.    Pakeičiu IV skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir išdėstau jį taip:

KETVIRTASIS SKIRSNIS

RYŠIŲ KABELIŲ ĮRENGIMAS PATALPOSE

 

201. Patalpų viduje ryšių kabeliai gali būti:

201.1. tvirtinami ant sienų;

201.2. tiesiami sienose esančiuose kanaluose;

201.3. tiesiami ant sienų pritvirtintuose vamzdžiuose ar loveliuose.

202. Ryšių kabeliai prieinamose vietose tiesiami paslėptu būdu:

202.1. pastatų sandėliukuose, pastogėse ir techninėse šachtose po grindimis ryšių kabeliai įrengiami vamzdžiuose arba išdėstomi ant laikiklių, pritvirtintų prie pastato konstrukcijų;

202.2. pastatų laiptinių patalpose, koridoriuose ir kitose prieinamose vietose ryšių kabeliai įrengiami pastato statybos metu sienose ir perdangose įrengtų magistralinių ir horizontaliųjų trasų kanaluose, kurie sueina į specialiai paruoštus skirstomuosius punktus; šiuose skirstomuosiuose punktuose, prireikus, gali būti talpinami KRL įrenginiai.; jeigu pastato konstrukcijose nėra kanalų, ryšių kabeliai tiesiami Taisyklių 201.3 papunktyje nurodytu būdu arba, įrengus kanalus sienose, – Taisyklių 201.2 papunktyje nurodytu būdu; viešajame pastate ar daugiabučiame name, kuris projektuojamas, statomas, rekonstruojamas, atnaujinamas (modernizuojamas) arba kuriame atliekami kapitalinio remonto darbai, ryšių kabeliai gali būti tiesiami tik Taisyklių 201.2 papunktyje nurodytu būdu.

203. Ryšių kabeliai tiesiami lygiagrečiai luboms (grindims) arba laiptų nuožulnumui arba statmenai luboms (grindims).

204. Prieinamose vietose žemiau nei 2,2 m virš grindų ryšių kabeliai tiesiami apsauginiuose vamzdžiuose arba kitose paslėptose konstrukcijose.

205. Jei ryšių kabeliai tiesiami atviru būdu prieinamose vietose, horizontaliuose tarpuose prie sienų ryšių kabeliai tvirtinami ne žemiau kaip 2,2 m virš grindų ir ne arčiau kaip 0,1 m iki lubų.

206. Ryšių kabeliai su kitais kabeliais kryžiuojami statmenai, įvedant juos į papildomus apsauginius vamzdžius.

207. Ryšių kabeliai, kurie tiesiami lygiagrečiai elektros kabeliams, pritvirtinami žemiau nei elektros kabeliai, atstumu, ne mažesniu kaip 25 mm.

208. Ryšių kabeliai statinių kanaluose turi būti įrengiami nepažeidžiant juose esančių kitų kabelių, įskaitant ryšių kabelius.

209. Skirstomajame punkte ryšių kabelių paskirstymo įranga pritvirtinama prie jo nešančiųjų konstrukcijų arba pastato sienos konstrukcijų, išsaugant esančius, jau anksčiau pritvirtintus, pastato ryšių kabelius ir elementus.

210. Ryšių kabeliai tiesiami tiesiausiu atstumu stačiais kampais, išlaikant ryšių kabelio mažiausio leistino lenkimo spindulio reikalavimus ir pagal galimybes išvengiant elektros, vandentiekio, dujotiekio, apšildymo ir kitų statinio inžinerinių sistemų kirtimo.

211. Jei keli ryšių kabeliai tiesiami viena trasa, būtina užtikrinti, kad ryšių kabeliai tarpusavyje nesikryžiuotų ir prisispaustų prie sienos.

212. Pagal išorinį skersmenį ploniausias ryšių kabelis kryžminimo vietose įrengiamas virš storiausio ryšių kabelio arba tinke iškaltame griovelyje po juo.

213. Kai ryšių kabeliai tiesiami per sienas arba tarp statinio aukštų, jie turi būti apsauginiuose vamzdžiuose. Ryšių kabelių negalima įmūryti į statybines konstrukcijas.

214. Statinio viduje ryšių kabeliai ir KRL įrenginiai turi būti pažymėti magistralinėse trasose kiekviename statinio aukšte, kiekviename skirstomajame punkte, kiekvienoje patalpoje ir prie kiekvieno išvedimo taip, kad būtų galima identifikuoti ryšių kabelio savininką.

215. Skirstomosios dėžutės statinio laiptinėse gali būti atvirai įrengiamos ne žemiau kaip 2,2 m virš grindų arba ne arčiau kaip 0,1 m iki lubų.

216. Skirstomosios spintos, skirstomosios dėžutės įrengiamos atstumu, ne mažesniu kaip 0,1 m nuo sienos kampų ir durų staktų taip, kad netrukdytų judėti ir varstyti durų. Visuose daugiabučiame name esančiuose butuose turi būti įrengtos skirstomosios dėžutės, o jų matmenys turi būti ne mažesni nei 200x150x100 mm.

217. Horizontaliose atkarpose ryšių kabeliai tvirtinami mažiausiai trijuose taškuose kiekviename metre, o vertikaliose atkarpose – mažiausiai dviejuose taškuose kiekviename metre.

218. Įvairių statinio inžinerinių sistemų vamzdžių kryžiavimo vietose ryšių kabeliai įrengiami po jais šiais vamzdžiais.

219. Kertant durų skambučio, apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos laidus, kurie pritvirtinti sandariai prie sienos, ryšių kabeliai tvirtinami virš jų.

220. Po ryšių kabelių montavimo, gręžimo vietos sienose ir perdengimuose tarp aukštų turi būti hermetizuotos.

221. Ryšių kabeliai atvirose vietose negali susipinti aplink išilginę ašį.

222. Įvade reikia numatyti tokį ryšių kabelio atsarginį ilgį, kad būtų užtikrinta galimybė pakartotinai montuoti movą.

223. Užbaigus montavimo darbus, montavimo darbų vieta turi būti sutvarkyta.“

1.2.80.    Pakeičiu 226 punktą ir išdėstau jį taip:

226. Elektroninių ryšių inžinerinės sistemos turi būti projektuojamos vietose, labiausiai nutolusiose nuo elektromagnetinio spinduliavimo šaltinių. Tokie šaltiniai gali būti elektros instaliacijos sistemos, elektros varikliai ir generatoriai, indukciniai šildytuvai, suvirinimo aparatai, kopijavimo technika, fluorescenciniai apšvietimo įrenginiai ir panašiai.“

1.2.81.    Pakeičiu 227 punktą ir išdėstau jį taip:

227. Elektroninių ryšių inžinerinės sistemos atvirose arba nemetalinėse trasose turi būti montuojamos ne arčiau kaip 0,12 m iki fluorescencinių apšvietimo įrenginių. Mažiausi leistini atstumai tarp elektroninių ryšių trasų ir elektros instaliacijos yra nurodyti Taisyklių 1 priedo 10 lentelėje.“

1.2.82.    Pakeičiu 231 punktą ir išdėstau jį taip:

231. Aparatinės turi būti projektuojamos statinių pirmuosiuose aukštuose arba rūsiuose prie išorinių statinio sienų, kiek galima arčiau įvado, kad ryšių kabelių ilgis nuo įvado iki aparatinės neviršytų 10 m.“

1.2.83.    Pakeičiu 232 punktą ir išdėstau jį taip:

232. Viešajame pastate ir daugiabučiame name aparatinė turi būti įrengta ne didesniu nei 10 m atstumu iki įvado ir sujungta su juo ne mažesnio nei 100 mm vidinio skersmens kanalu.“

1.2.84.    Pakeičiu 240 punktą ir išdėstau jį taip:

240. Aparatinių kanalai turi būti uždengti nuimamomis nedegiomis plokštėmis. Jų uždengimui retai atidengiamuose ruožuose (ryšių kabelių įvedimui ir remontui) galima naudoti kanalų perdangų plokštes, o mažuose ar dažniau atidengiamuose ruožuose – rifliuoto plieno lakštus.“

1.2.85.    Pakeičiu 243 punktą ir išdėstau jį taip:

243. Aparatinėje turi būti įrengta ne mažiau kaip viena elektros grandinė nuo įvadinės apskaitos spintos ir ne mažiau kaip keturi neišjungiami kintamos srovės (230V 16A) elektros šakučių lizdai. Papildomi dviejų šakučių lizdai įrengiami sienų perimetru 1,8 m intervalu ir ne mažiau kaip 0,25 m aukštyje virš grindų.“

1.2.86.    Pakeičiu 244 punktą ir išdėstau jį taip:

244. Kiekviename statinio aukšte, o jei statinyje yra daugiau kaip viena laiptinė, – kiekvienos laiptinės kiekviename aukšte turi būti ne mažiau kaip viena skirstomoji spinta. Viename aukšte esančių skirstomųjų spintų skaičius, jų įrengimo vieta, matmenys parenkami taip, kad visos tame aukšte esančios horizontaliosios trasos būtų sujungtos su magistralinėmis trasomis šiose skirstomosiose spintose. Daugiabučiuose namuose įrengiamų skirstomųjų spintų matmenys turi būti ne mažesni nei 900x600x200 mm.“

1.2.87.    Pakeičiu 246 punktą ir išdėstau jį taip:

246. Skirstomosios spintos turi būti sujungtos su aparatine ne mažiau kaip viena magistraline trasa.“

1.2.88.    Pakeičiu 250 punktą ir išdėstau jį taip:

250. Skirstomojoje spintoje turi būti ne mažiau kaip keturi, neišjungiamos kintamos srovės (230V 16A) elektros šakučių lizdai. Aktyvinės spintos maitinimas turi būti sumontuotas pagal elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių reikalavimus.“

1.2.89.    Pakeičiu 257 punktą ir išdėstau jį taip:

257. Statinio magistralinės trasos gali būti tiesiamos:

257.1. lubomis (atvirose erdvėse tarp pakabinamų ir struktūrinių lubų);

257.2. standžios arba lanksčios konstrukcijos metaliniais ir nemetaliniais vamzdžiais;

257.3. angomis (apvaliomis arba keturkampėmis) sienose, lubose arba grindyse);

257.4. loveliais.“

1.2.90.    Pakeičiu 260 punktą ir išdėstau jį taip:

260. Kiekvienam aukšto 5000 kvadratinių metrų naudingajam plotui būtina įrengti ne mažiau kaip tris (iš kurių du atsarginiai) 0,1 m skersmens vamzdžius arba angas (apvalias arba keturkampes) sienose, lubose ir (ar) grindyse, skirtus ryšių kabeliams tiesti.“

1.2.91.    Pakeičiu 264 punktą ir išdėstau jį taip:

264. Lovelių, vamzdžių, movų ir angų, esančių sienose, lubose ir (ar) grindyse, galų, įeinančių į skirstomąją spintą, ilgis turi būti ne mažesnis kaip 25 mm.“

1.2.92.    Pakeičiu V skyriaus penktąjį skirsnį ir išdėstau jį taip:

PENKTASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI HORIZONTALIOSIOMS TRASOMS

 

265. Horizontaliosios trasos gali būti tiesiamos:

265.1. betonu užlietais kanalų tinklais, sudarytais iš skirstomųjų ir kolektorinių vamzdinių, tranšėjinių ir skyrelių sistemų;

265.2. pakeltose grindyse (moduliniais grindų skydeliais, besiremiančiais į atramas su šoniniais skersiniais ar sijomis arba be jų);

265.3. standžios arba lanksčios konstrukcijos metaliniais ir nemetaliniais vamzdžiais;

265.4. loveliais ir kreiptuvais;

265.5. lubomis (atvirose erdvėse tarp pakabinamų ir struktūrinių lubų);

265.6. paviršinėse, įleistose, profiliuotose ir (ar) daugiakanalėse sistemose sieniniam montažui patalpos viduje, aplinkui arba išilgai koridorių.

266. Horizontaliosios trasos turi būti suprojektuotos įvertinus galimybę tiesti visų rūšių ryšių kabelius (balso, duomenų, vaizdo perdavimo).

267. Horizontaliosios trasos matmenys parenkami atsižvelgiant į joje klojamų ryšių kabelių skaičių, ilgį ir skerspjūvio plotą.

268. Horizontaliųjų trasų ilgis ir skerspjūvio plotas turi užtikrinti, kad kiekvienoje darbo vietoje būtų galima prijungti ne mažiau kaip tris elektroninių ryšių įrenginius, kai kiekviena darbo vieta užima 10 kvadratinių metrų naudingojo ploto. Daugiabučiuose namuose į kiekviename bute esančią skirstomąją dėžutę turi būti nutiestos mažiausiai 3 horizontaliosios trasos, kurių vidinis skersmuo turi būti ne mažesnis nei 26 mm, o nuo skirstomosios dėžutės į kiekvieną buto patalpą turi būti įrengtas ne mažesnis nei 26 mm vidinio skersmens kanalas.

269. Horizontaliosios trasos turi baigtis skirstomojoje spintoje tame pačiame aukšte, kuriame jos yra įrengtos.

270. Horizontaliosios trasos įrengiamos vandeniu neužliejamose vietose, siekiant apsaugoti ryšių kabelius nuo drėgmės neigiamo poveikio.

271. Visi priešgaisriniai elementai ir statinio įrenginiai, tiesiant per juos ryšių kabelius, laidus ir kanalus, turi išlikti nepažeisti.

272. Horizontaliosios trasos turi būti izoliuotos nuo elektromagnetinio spinduliavimo (EMI) šaltinių.“

1.2.93.    Pakeičiu V skyriaus šeštąjį skirsnį ir išdėstau jį taip:

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI ĮVADUI

 

273. Projektuojant įvadą turi būti atsižvelgta į kitų inžinerinių tinklų ir sistemų įrengimo vietą bei elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pagrįstus reikalavimus. Daugiabučiuose namuose įvadai turi būti įrengti taip, kad būtų pasiekiami per daugiabučio namo bendro naudojimo patalpas.

274. Įvadas turi būti projektuojamas vandeniu neužliejamoje vietoje taip, kad ryšių kabelių įvado į statinį taškas būtų kaip galima arčiau pagrindinės elektros skydinės.

275. Įvado į statinį vieta ir ryšių kabelio tiesimo vieta patalpose parenkama taip, kad būtų užtikrintas minimalus atstumas nuo įvado iki galinių įrenginių, minimalus ryšių kabelio lenkimų skaičius, užtikrinta ryšių kabelio apsauga nuo mechaninių pažeidimų ir būtų atsižvelgta į naudojimo patogumą.

276. Įvado į statinį vieta turi būti hermetizuota. Įvadas į statinį neturi sumažinti statinio konstrukcijų saugumo.

277. Įvade į statinį turi būti numatytos apsaugos priemonės, kurios pašalintų ugnies išplitimą per ryšių kabelį jo užsidegimo atveju.

278. Orinių ryšių linijų įvadai į statinius įrengiami taip, kad vanduo iš išorės nepakliūtų į statinį. Orinių ryšių linijų, antenų, skirtų antžeminės ir palydovinės televizijos priėmimui ir radijo ryšio tinklams, ar kitokių įvadų, įrengtų daugiabučių namų stoguose, vidinis skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 100 mm. Orinių ryšių linijų įvadai į statinius turi būti sujungti su aparatinėmis magistralinėmis trasomis.

279. Saugumo tikslais, siekiant užtikrinti paslaugų ir kitų specialių funkcijų nenutrūkstamumą, gali būti įrengtas alternatyvus papildomas įvadas.“

1.2.94.    Pakeičiu V skyriaus septintąjį skirsnį ir išdėstau jį taip:

SEPTINTASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ LIZDŲ ĮRENGIMUI

 

280. Kiekvienoje darbo vietoje turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas elektroninių ryšių lizdas. Statinio dalyse, kur vėliau bus sudėtinga įrengti papildomą elektroninių ryšių lizdą, būtina numatyti ne mažiau kaip du atskirus elektroninių ryšių lizdus. Daugiabučiame name, kuris projektuojamas, statomas, rekonstruojamas, atnaujinamas (modernizuojamas) arba kuriame atliekami kapitalinio remonto darbai, kiekvienoje buto patalpoje turi būti įrengtas elektroninių ryšių lizdas.

281. Elektroninių ryšių lizdas turi būti įrengiamas šalia kištukinio elektros lizdo.“

1.2.95.    Pakeičiu VI skyriaus pirmąjį skirsnį ir išdėstau jį taip:

PIRMASIS SKIRSNIS

VIEŠŲJŲ RYŠIŲ TINKLŲ ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ INFRASTRUKTŪROS APSAUGOS ZONŲ ŽYMĖJIMAS

 

282. Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūra žymima šiais ženklais:

282.1. technologiniais ženklais, nurodytais Taisyklių 2 priedo 1 ir 2 pavyzdžiuose;

282.2. nurodomaisiais ženklais, nurodytais Taisyklių 2 priedo 3 pavyzdyje;

282.3. ženklu, draudžiančiu stovėti nuleidus inkarą arba vilkti inkarą, lynus ar grandines, nurodytu Taisyklių 2 priedo 4 pavyzdyje;

282.4. įspėjamuoju trasos ženklu, nurodytu Taisyklių 2 priedo 5 pavyzdyje.

283. Technologiniais ženklais žymimos viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros paklojimo vietos, esančios už miesto ar gyvenamosios vietovės ribos. Technologiniai ženklai – tai į žemę įkasti 1450 mm aukščio ir 130 x 130 mm pločio arba 1450 mm aukščio ir 100 mm skersmens stulpeliai, pagaminti iš aplinkos poveikiui atsparių medžiagų:

283.1. Įkasto stulpelio aukštis nuo žemės paviršiaus iki stulpelio viršūnės yra 750 mm. Stulpelio paviršiuje rašomas užrašas „NEKASTI“ (raidžių dydis – 20–40 mm) ir užrašas „KABELIS“ (raidžių dydis – 20–40 mm). Ant stulpelio priekinio paviršiaus nurodomas atstumas nuo įkasto stulpelio iki kabelio (skaičių ir raidžių dydis – 20–40 mm, linijų ir rodyklių storis – 5–15 mm). Jeigu stulpelis žymi movą, ant stulpelio nurodomas atstumas iki movos ir movos numeris (skaičių ir raidžių dydis – 20–40 mm, linijų ir rodyklių storis – 5–15 mm). Papildomi viešųjų ryšių tinklų įrenginių žymėjimai ant technologinių stulpelių yra nurodyti Taisyklių 2 priedo 2 pavyzdyje.

283.2. Jeigu stulpelio priekinio paviršiaus kryptis ir atstumas iki viešųjų ryšių tinklų įrenginio nenurodomas, laikoma, kad stulpelis įkastas 100 mm atstumu už įrenginio, žiūrint nuo kelio arba į priekinį stulpelio paviršių. Stulpelio, stovinčio šalia kelio, priekinis paviršius turi būti nukreiptas į kelio pusę. Stulpelio, stovinčio ne šalia kelio, priekinis paviršius turi būti nukreiptas į įrenginio pusę.

283.3. Stulpeliai statomi ne rečiau kaip kas 500 metrų vienas nuo kito, kad stovint prie vieno stulpelio būtų matomas kitas, prie kiekvienos ryšių kabelio movos, viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros trasos posūkiuose ir visose vietovėse, kur yra didesnis kaip 2 metrai nukrypimas nuo viešųjų ryšių tinklų trasos elektroninių ryšių infrastruktūros tiesiosios ašies, sankirtų su susisiekimo ir požeminėmis komunikacijomis vietose, vandens telkinio kirtimo vietoje (upių, vandens kanalų, griovių krantuose).

284. Statyti technologinius ženklus ariamose žemėse ar pievose, kur jie gali trukdyti žemės ūkio technikai ir darbams, draudžiama.

285. Nurodomaisiais ženklais, tvirtinamais prie statinių ar kitaip, žymimos viešųjų ryšių tinklų įrenginių paklojimo vietos, esančios mieste ar gyvenamojoje vietovėje arba už jų ribų, kur neįmanoma pastatyti Taisyklių 283 punkte nurodytų technologinių ženklų:

285.1. Movos, ryšių kabeliai, RKŠ žymimi 120 x 120 mm dydžio lentele. Žymėjimas lentelėje nurodomas mėlynos spalvos fone baltos spalvos užrašais. Lentelės kairiajame viršutiniame kampe nurodoma viešųjų ryšių tinklų įrenginio piktograma, dešiniajame viršutiniame kampe gali būti nurodomas movos arba šulinio numeris. Lentelės viduryje nurodoma krypties rodyklė, po kuria nurodomas nuotolis centimetrais nuo ženklo iki įrenginio. Dešinėje ar kairėje rodyklės pusėse nurodomi nuotoliai iki įrenginio centimetrais nuo ženklo plokštumai statmenos linijos, išvestos per vidurinę rodyklę.

285.2. Lentelės tvirtinamos prie pastatų sienų, metalinių ar gelžbetoninių elektros ir orinių kabelinių ryšių linijų atramų ar tvorų, jų tvirtinimo aukštis 1500–2000 mm. Kai nėra pastatų ar atramų, lentelės tvirtinamos prie stulpelių, pagamintų iš aplinkos poveikiui atsparių medžiagų: mieste – 750 mm aukštyje, už miesto ribų – 1500 mm aukštyje. Norint tvirtinti lentelę ant pastato sienos ar kito statinio, būtina gauti pastato ar kito statinio savininko sutikimą.

286. KRL, nutiestų per laivybai naudojamus vandens telkinius, paklojimo vietos žymimos ant vandens telkinio kranto aiškiai matomose vietose statomu 1000x1000 mm dydžio ženklu, draudžiančiu stovėti nuleidus inkarą arba vilkti inkarą, lynus ar grandines:

286.1. Ženklas tvirtinamas prie 3500 mm aukščio stulpo, kuris įkasamas į žemę į 1000 mm gylį. Stulpo matoma dalis nuo žemės paviršiaus iki ženklo turi būti pažymėta 300–400 mm pločio juodos ir geltonos spalvos juostomis. Ženklo fono spalva – balta, inkaro – juoda, ženklo apvadai ir skersinė juosta – raudoni.

286.2. Ženklai įrengiami poromis taip, kad kiekviena pora sudarytų vedlinę. Ženklai įrengiami 100 m atstumu aukščiau ir žemiau (pasroviui) nuo povandeninių perėjimų ašies. Vandens keliuose, kurių plotis iki 250 m, ženklai gali būti statomi KRL ašyje, po vieną ženklą kiekviename krante. Jeigu farvaterio plotis nuo 250 m iki 500 m, ženklai gali būti statomi viename krante, kuriame jie geriausiai matomi. Jeigu farvateris eina palei krantą, ženklai išdėstomi prie farvaterio krante nepriklausomai nuo vandens kelio pločio. Ženklai gali būti įrengti ant krantinių sienų.

287. Įspėjamuoju trasos ženklu žymimi KRL kirtimosi su požeminėmis komunikacijomis, aukštos įtampos linijomis, keliais, vandens telkiniais vietos, taip pat didesnių kaip 2 metrai nukrypimų nuo KRL trasos tiesiosios ašies vietos ir KRL trasos posūkiai:

287.1. Įspėjamąjį trasos ženklą sudaro Taisyklių 2 priedo 5 pavyzdyje nurodyta ne mažesnio nei 100 mm pločio lentelė, ant kurios geltoname arba baltame fone yra raudonos arba juodos spalvos užrašai „KASINĖTI DRAUDŽIAMA“, „KABELIO SAUGOS ZONA“ ir „Tel. ___________“, pritvirtinta prie 2400 mm ilgio ir ne mažesnio nei 100 x 100 mm pločio stulpelio, pagaminto iš aplinkos poveikiui atsparių medžiagų, kurio įkasta į gruntą dalis sudaro 700 mm. Stulpelio matoma dalis nuo žemės paviršiaus turi būti pažymėta 500 mm pločio juodos spalvos juosta. Po užrašu „KABELIO SAUGOS ZONA“ pavaizduotas raudonos ar juodos spalvos žiedas, kurio viduje pažymėta raudonos ar juodos spalvos strėlė. Nuo žiedo į šonus nuvestos rodyklės, virš kurių nurodomi apsaugos zonos matmenys. Šalia užrašo „Tel. ___________“ nurodomas viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros savininko telefono ryšio numeris.

287.2. Įspėjamieji trasos ženklai statomi lauko, miško, griovio pakraštyje, 100 mm atstumu nuo ryšių kabelio. Jei KRL eina lygiagrečiai keliui, lentelė turi būti nukreipta prieš eismo kryptį. Kur eina kelios lygiagrečios KRL, įspėjamieji ženklai statomi ant kiekvienos KRL, jei atstumas tarp jų yra 2000 mm ir daugiau. Jeigu šalia (mažesniu nei 2000 mm atstumu viena nuo kitos) yra dvi ar daugiau KRL, įspėjamieji ženklai statomi ties kraštine KRL. Šiuo atveju ant įspėjamojo ženklo lentelės į tą pusę, kurioje nuo kraštinės KRL nutiesti kiti šalia esantys ryšių kabeliai, pažymima didesnė ryšių kabelių apsaugos zona (atstumas nuo kraštinės KRL iki paskutinio lygiagrečiai nutiesto ryšių kabelio pridėjus 2000 mm).

288. Požeminės šviesolaidinės KRL trasos paieškai naudojami iš aplinkos poveikiui atsparių medžiagų pagaminti stulpeliai su kontroliniu matavimo punktu, sujungti variniu signaliniu laidu. Šiame punkte nurodyti stulpeliai statomi šviesolaidinės ryšių linijos trasoje vidutiniškai kas 5 km ir vietose, kur trasa neapgyvendintoje teritorijoje pereina į RKKS.

289. Elektroninių ryšių infrastruktūros savininkas patikslintą požeminių viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros paklojimo vietą darbų atlikimo zonoje darbų užsakovo lėšomis (jeigu projekte (sutartyje) nenumatyta kitaip) jų atlikimo laikotarpiu turi pažymėti grunto paviršiuje dažais, kuoliukais ar kitomis priemonėmis.

290. KRL, nutiestų vidaus vandenų keliuose, paklojimo vietos žymimos vidaus vandenų kelių locmanų žemėlapiuose. KRL, esančios jūros rajone, žymimos jūrų žemėlapiuose ir kituose laivybos žinynuose.

1.2.96.    Papildau VI skyriaus antrąjį skirsnį 291 punktu:

291. Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.

1.2.97.    Pakeičiu 295 punktą ir išdėstau jį taip:

295. Jeigu būtina įrengti, remontuoti ar rekonstruoti kelius, kelių nuovažas, pėsčiųjų ar dviračių takus, kasti ar tankinti gruntą virš požeminių viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros trasų, asmuo, ketinantis atlikti šiame punkte nurodytus darbus, suderinęs su elektroninių ryšių infrastruktūros savininku, privalo statinio projektuose numatyti požeminių viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos užtikrinimo priemones.“

1.2.98.    Pakeičiu 307 punktą ir išdėstau jį taip:

307. Infrastruktūros valdytojai, kurie ketina vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros, skirtos gamybos, tiekimo, paskirstymo ir (ar) transporto paslaugoms teikti, įrengimo darbus, kurie visiškai ar iš dalies yra finansuojami valstybės, savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, (toliau – įrengimo darbai) privalo ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų atlikti įrengimo darbus gavimo (jeigu tokių leidimų nereikia, iki įrengimo darbų pradžios) pateikti Tarnybai Taisyklių 3 priede nustatytos formos pranešimą apie numatomą įrengimo darbų pradžią ir galimybes infrastruktūros naudotojams įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą infrastruktūros valdytojams vykdant įrengimo darbus.“

1.2.99.    Pripažįstu netekusiu galios 330 punktą.

1.2.100.    Pakeičiu 338 punktą ir išdėstau jį taip:

338. Infrastruktūros valdytojas privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo infrastruktūros naudotojo prašymo dėl bendro infrastruktūrų naudojimo gavimo dienos sudaryti sutartį arba raštu informuoti prašymą pateikusį infrastruktūros naudotoją apie atsisakymą sudaryti sutartį. Infrastruktūros valdytojo atsisakymas sudaryti sutartį su infrastruktūros naudotoju turi būti motyvuotas, o tuo atveju, jeigu infrastruktūros valdytojas atsisako sudaryti sutartį su infrastruktūros naudotoju Elektroninių ryšių įstatymo 39 straipsnio 3 dalies 4 ir (ar) 5 punktuose nurodytais pagrindais, jis prašymą pateikusiam infrastruktūros naudotojui privalo nurodyti kiekviename vamzdyje įvertų ir (arba) numatytų verti ryšių kabelių išorinius skersmenis. Sutartyje turi būti išdėstytos techninės, komercinės, finansinės sąlygos, taip pat šalių įsipareigojimai ir atsakomybė. Sutartyje negali būti nuostatų, ribojančių infrastruktūros naudotojo teises verstis elektroninių ryšių veikla naudojantis infrastruktūros valdytojo valdoma elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra.

1.2.101.    Pakeičiu 341.4 papunktį ir išdėstau jį taip:

341.4. raštu informuoti infrastruktūros naudotoją apie planuojamus elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros remonto darbus ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, jei šie darbai sutrikdys infrastruktūros naudotojo veiklą iki dvylikos valandų, ir ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius, jei veikla bus sutrikdyta ilgesniam laikui;“. 

1.2.102.    Pakeičiu 345 punktą ir išdėstau jį taip:

345. Paaiškėjus, kad pagal parengtą ir su infrastruktūros valdytoju suderintą projektą įrengti aparatūra ir įrenginiai kelia radijo trukdžius anksčiau įrengtiems aparatūrai ir įrenginiams, infrastruktūros naudotojas, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip, privalo parengti, suderinti su infrastruktūros valdytoju projekto pakeitimus ir pašalinti radijo trukdžių priežastį. Sutartyje turi būti numatytos projektų pakeitimo ir radijo trukdžių šalinimo išlaidų dengimo sąlygos.

1.2.103.  Pakeičiu VIII skyriaus penktąjį skirsnį ir išdėstau jį taip:

PENKTASIS SKIRSNIS

UŽMOKESČIO UŽ BENDRĄ INFRASTRUKTŪRŲ NAUDOJIMĄ NUSTATYMO IR MOKĖJIMO TVARKA

 

346. Infrastruktūros naudotojas moka sutartyje nurodytą šalių sutartą užmokestį už elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimą.

347. Šalims nesusitarus dėl užmokesčio už elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimą, įskaitant Taisyklių 349 punkte numatytą atvejį, Tarnyba, nagrinėdama atitinkamą ginčą, turi teisę nustatyti užmokesčio už elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimą dydį:

347.1. atsižvelgdama į infrastruktūros valdytojo Tarnybai pateiktus sąnaudų apskaitos sistemos duomenis apie atitinkamų paslaugų kainas arba kitą informaciją, kurią infrastruktūros valdytojas privalo pateikti Tarnybai vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

347.2. lygindama Europos Sąjungos ir (arba) panašaus išsivystymo valstybėse taikomas atitinkamų paslaugų kainas, Lietuvos Respublikos atitinkamų paslaugų teikėjų taikomas kainas;

347.3. vertindama atitinkamų paslaugų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį;

347.4. taikydama kitus pasirinktus metodus.

348. Tarnybai, nagrinėjant ginčą tarp infrastruktūros naudotojo ir infrastruktūros valdytojo dėl užmokesčio už elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimą, pareikalavus, ginčo šalys privalo pateikti per Tarnybos nurodytą terminą informaciją, susijusią su užmokesčio už elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimą dydžio pagrindimu, taip pat infrastruktūros valdytojo sąnaudų apskaitos sistemos duomenis arba kitą informaciją, kuri leistų Tarnybai įvertinti užmokesčio už elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimą dydžio pagrįstumą.

349. Infrastruktūros valdytojas turi teisę peržiūrėti užmokesčio dydį Elektroninių ryšių įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

1.2.104.    Pakeičiu 350 punktą ir išdėstau jį taip:

350. Infrastruktūros valdytojas negali reikalauti pakeisti ar nutraukti sudarytos sutarties, jeigu yra vykdomi sutartyje nustatyti įpareigojimai. Pranešimą apie ketinimą nutraukti sutartį šalis privalo pateikti kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius, jeigu sutartyje nesusitarta kitaip ir sutartis nutraukiama ne dėl jos esminio pažeidimo, išskyrus Elektroninių ryšių įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį.

1.2.105.    Pakeičiu 1 priedą ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).

1.2.106.    Pakeičiu 2 priedą ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).

1.2.107.    Pakeičiu 3 priedą ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2021 m. birželio 1 d.

3. N u r o d a u šį įsakymą paskelbti Teisės aktų registre.

 

 

 

Direktorius                                                                                                      Feliksas Dobrovolskis

 

 

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos

aplinkos ministerijos

2021 m. vasario 8 d.

raštu Nr. (14)-D8(E)-815

 

 

Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo,

žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių

1 priedas

 

1 lentelė. RKKS vamzdžių tipai ir jų naudojimo sritys

 

Eil. Nr.

Vamzdžio tipas

Atsparumas gniuždymui, N**

Pagrindinės naudojimo sritys

1.

110 PVC

750 ir daugiau

1. Smėliu užpiltuose kanaluose, esančiuose sunkiojo transporto eismo teritorijoje.

2. Perėjimuose po keliais ar gatvėmis.

3. smėliu užpiltuose kanaluose, kai klojimo gylis yra didesnis negu 1,6 m.

4. Perėjimuose naudojant pradūrimo būdą.

2.

110 PVC

450 ir daugiau

1. Betonu dengtuose kanaluose.

2. Smėliu užpiltuose kanaluose, nesančiuose sunkiojo transporto eismo teritorijoje.

3. Perėjimuose po keliais ar gatvėmis, kuriose leidžiamas tik lengvojo transporto eismas.

4. Perėjimuose naudojant pradūrimo būdą.

3.

110 HDPE

750 ir daugiau

1. Smėliu užpiltuose kanaluose, esančiuose sunkiojo transporto eismo teritorijoje.

2. Perėjimuose po keliais ar gatvėmis.

3. Perėjimuose uždaru būdu (naudojant prastūmimo ar kryptinio gręžimo būdą).

4.

110 PE

450 ir daugiau

1. Betonu dengtuose kanaluose.

2. Smėliu užpiltuose kanaluose, nesančiuose sunkiojo transporto eismo teritorijoje.

3. Perėjimuose po keliais ar gatvėmis, kuriose leidžiamas tik lengvojo transporto eismas.

4. Perėjimuose uždaru būdu (naudojant prastūmimo ar kryptinio gręžimo būdą).

5.

110 PE*

450 ir daugiau

1. Betonu dengtuose kanaluose.

2. Smėliu užpiltuose kanaluose, nesančiuose sunkiojo transporto eismo teritorijoje.

3. Perėjimuose po keliais ar gatvėmis, kuriose leidžiamas tik lengvojo transporto eismas.

4. Drėgname grunte.

6.

Plieninis

-

1. Ypač pavojingose zonose.

2. Apsaugai ir sustiprinimui.

* Vamzdžiai su dvigubu išplatėjimu, kur naudojamas standartinis žiedas.

** Vamzdžių atsparumas gniuždymui, matuojant pagal Lietuvos standartą LST EN 61386-24.

 

2 lentelė. Minimalus RKKS vamzdžių ir apsauginių vamzdžių klojimo gylis.

 

Eil. Nr.

Vamzdžių rūšis

Atstumas iki grunto paviršiaus (m)

Pėsčiųjų dalyje

Važiuojamojoje dalyje

Kitur*

1.

PVC, PE, HDPE

0,5

0,7

0,7

2.

Plieninis

0,4

0,6

0,7

* Žemės plotuose, kur nėra transporto eismo (parkuose, vejose ir panašiai).

 

3 lentelė. RKŠ tipai

 

Eil. Nr.

RKŠ tipas

Įeinančių į RKŠ kanalų skaičius

1.

RKŠ-0

1

2.

RKŠ-1

1

3.

RKŠ-2

2–4

4.

RKŠ-3

5–6

5.

RKŠ-4

7–12

6.

RKŠ-5

13–24

 

4 lentelė. Duobės, reikalingos tipiniam RKŠ įrengti, matmenys.

 

Eil. Nr.

RKŠ tipas

Ilgis

(m)

Plotis

(m)

Gylis (m)

Pėsčiųjų dalyje

Važiuojamojoje dalyje

1.

Pereinami surenkami gelžbetoniai RKŠ:

 

 

 

 

1.1.

RKŠ-0

0,62

0,62

0,62

-

1.2.

RKŠ-1

1,2/1,4*

1,2/1,4*

0,8

-

1.3.

RKŠ-2

2

1,7

1,8

1,9

1.4.

RKŠ-3

2,6/2,8*

1,8/2*

2,05

2,1

1.5.

RKŠ-4

3/3,2*

1,9/2,1*

2,25

2,3

1.6.

RKŠ-5

3,6/3,8*

2,2/2,4*

2,25

2,35

2.

Pereinami monolitiniai RKŠ:

 

 

 

 

2.1.

RKŠ-2

2,6/2,8*

2,3/2,5*

1,8

1,9

2.2.

RKŠ-3

3,2/3,4*

2,4/2,6*

2,05

2,1

2.3.

RKŠ-4

3,6/3,8*

2,5/2,7*

2,25

2,3

2.4.

RKŠ-5

4,2/4,4*

2,8/3*

2,25

2,35

3.

Pereinamieji RKŠ iš betoninių blokelių:

 

 

 

 

3.1.

RKŠ-1

1,3/1,5*

1,3/1,5*

0,8

-

3.2.

RKŠ-2 pėsčiųjų dalyje

2,3/2,5*

1,8/2*

1,85

-

3.3.

RKŠ-2 važiuojamojoje dalyje

2,3/2,5*

2/2,2*

-

1,9

3.4.

RKŠ-3 pėsčiųjų dalyje

2,9/3,1*

1,9/2,1*

2,05

-

3.5.

RKŠ-3 važiuojamojoje dalyje

2,9/3,1*

2,1/2,3*

-

2,15

3.6.

RKŠ-4

3,3/3,5*

2,2/2,4*

2,25

2,35

3.7.

RKŠ-5

3,9/4,1*

2,5/2,7*

2,25

2,35

* Skaitiklyje – duobės matmenys, kai duobės šlaitai nesutvirtinami, vardiklyje – kai duobės šlaitai sutvirtinami.

 

5 lentelė. Minimalūs atstumai vertikalioje kryptyje tarp požeminių RKKS arba požeminių ryšių kabelių ir kitų objektų jiems susikertant

 

Eil. Nr.

Objektai

Minimalus atstumas (m)

1.

Atstumas tarp vandentiekio, nuotekų kanalų, drenažo, lietaus vandens kanalizacijos ir:

 

1.1.

ryšių kabelio

0,25

1.2.

RKKS arba ryšių kabelio apsauginiame vamzdyje

0,15

2.

Atstumas tarp elektros kabelio ir:

 

2.1.

ryšių kabelio

0,5

2.2.

ryšių kabelio apsauginiame vamzdyje

0,15

2.3.

RKKS

0,15

2.4.

ryšių kabelio, įrengto ankštuose ruožuose, kai 35 kV ir žemesnės įtampos elektros kabelis atskirtas betoninėmis arba kitokiomis tokio pat atsparumo plokštėmis ar vamzdžiais, ryšių kabelį įrengiant virš elektros kabelio (jei įrengiant ryšių kabelį virš elektros kabelio negali būti išlaikytas Taisyklėse nustatytas minimalus ryšių kabelio atstumas iki grunto paviršiaus, ryšių kabelis gali būti įrengtas po elektros kabeliu, papildomai apsaugant ryšių kabelį apsauginiu vamzdžiu ir netaikant reikalavimo dėl atskyrimo betoninėmis arba kitokiomis tokio pat atsparumo plokštėmis ar vamzdžiais)

0,15

 

 

 

3.

Atstumas tarp šiluminių trasų ir:

 

3.1.

ryšių kabelio

0,25

3.2.

RKKS

0,15

4.

Atstumas tarp PE skirstomojo dujotiekio ir:

 

4.1.

ryšių kabelio, kai dujų slėgis PE skirstomajame dujotiekyje be apsauginio dėklo yra iki 7 bar

0,5

4.2.

RKKS arba ryšių kabelio apsauginiame vamzdyje, kai dujų slėgis PE skirstomajame dujotiekyje be apsauginio PE dėklo yra iki 7 bar

0,25*

4.3.

ryšių kabelio, kai dujų slėgis PE skirstomajame dujotiekyje su apsauginiu PE dėklu yra iki 7 bar

0,25

4.4.

RKKS arba ryšių kabelio apsauginiame vamzdyje, kai dujų slėgis PE skirstomajame dujotiekyje su apsauginiu PE dėklu yra nuo 5 iki 7 bar

0,25

4.5.

RKKS arba ryšių kabelio apsauginiame vamzdyje, kai dujų slėgis PE skirstomajame dujotiekyje su apsauginiu PE dėklu yra iki 5 bar

0,15

5.

Atstumas tarp plieninio skirstomojo dujotiekio ir:

 

5.1.

ryšių kabelio, kai dujų slėgis plieniniame skirstomajame dujotiekyje yra iki 16 bar

0,5**

5.2.

ryšių kabelio apsauginiame vamzdyje, kai dujų slėgis plieniniame skirstomajame dujotiekyje yra iki 16 bar

0,25

5.3.

RKKS, kai dujų slėgis plieniniame skirstomajame dujotiekyje yra nuo 5 bar iki 16 bar

0,25

5.4.

RKKS, kai dujų slėgis plieniniame skirstomajame dujotiekyje yra iki 5 bar

0,15

6.

Atstumas tarp naftotiekio ir:

 

6.1.

ryšių kabelio

0,5

6.2.

RKKS arba ryšių kabelio apsauginiame vamzdyje

0,25

7.

Atstumas tarp magistralinio dujotiekio ir ryšių kabelio arba RKKS

0,5

8.

Atstumas tarp RKKS arba ryšių kabelio ir kito RKKS arba ryšių kabelio

0,1

* Susikirtimo vietoje su PE skirstomu dujotiekiu be apsauginio dėklo, RKKS arba ryšių kabelis apsauginiame vamzdyje turi būti papildomai įvilkti į apsauginio vamzdžio atkarpą, kurios galai turi išsikišti ne mažiau kaip 1 m į abi puses nuo inžinerinio tinklo, su kuriuo prasilenkiama, sienelės, o šio apsauginio vamzdžio atkarpoje neturi būti RKKS arba ryšių kabelio apsauginio vamzdžio sujungimų.

** Susikirtimo vietoje leidžiama sumažinti atstumą tarp plieninio dujotiekio ir ryšių kabelio, jeigu ryšių kabelis tiesiamas apsauginiame vamzdyje arba dujotiekis tiesiamas apsauginiame dėkle. Atstumas tarp dujotiekio apsauginio dėklo sienelės arba ryšių kabelio apsauginio vamzdžio sienelės turi būti ne mažesnis kaip 0,25 m. Apsauginio dėklo ir apsauginio vamzdžio galai turi išsikišti ne mažiau kaip 1 m į abi puses nuo inžinerinio tinklo, su kuriuo prasilenkiama, sienelės.

 

6 lentelė. Minimalūs atstumai horizontalioje kryptyje tarp požeminių RKKS arba požeminių ryšių kabelių ir kitų objektų juos tiesiant lygiagrečiai

 

Eil. Nr.

Objektai

Minimalus atstumas (m)

1.

Atstumas iki melioracijos įrenginių

3

2.

Atstumas iki automobilių kelio žemės sankasos pagrindo krašto

5

3.

Atstumas iki geležinkelio kelio žemės sankasos pagrindo krašto

5

4.

Atstumas iki geležinkelio kelio inžinerinių įrenginių (tiltų, iešmų, kontaktinio tinklo atramų)

10

5.

Atstumas iki geležinkelio kelio šviesoforų, jų atramų, išorinio apšvietimo atramų

5

6.

Atstumas iki orinės elektros linijos, apšvietimo tinklo, troleibuso kontaktinio tinklo ir orinės ryšių linijos atramų urbanizuotoje teritorijoje

2

7.

Atstumas iki orinės elektros linijos atramų neurbanizuotoje teritorijoje

5

8.

Atstumas tarp varinio ryšių kabelio arba šviesolaidinio ryšių kabelio su elektrai laidžiais elementais ir požeminio elektros kabelio:

 

8.1.

tarp 110–400 kV įtampos elektros kabelio ir ryšių kabelio, papildomai apsaugoto vertikaliomis, ne žemesnėmis kaip 0,1 m aukščio, gelžbetoninėmis plokštėmis

0,5

8.2.

tarp 0,4–35 kV įtampos elektros kabelio ir ryšių kabelio

0,5

8.3.

įvertinus vietos sąlygas, ankštose zonose tarp 0,4–35 kV įtampos elektros kabelio ir ryšių kabelio

0,1*

8.4.

įvertinus vietos sąlygas, ankštose zonose tarp 0,4–10 kV įtampos elektros kabelių ir sutankintų aukšto dažnio grandinių telefono ryšio kabelių

0,25*

9.

Atstumas tarp šviesolaidinio ryšių kabelio be elektrai laidžių elementų ir požeminio elektros kabelio:

 

9.1.

tarp apsauginiu vamzdžiu apsaugoto šviesolaidinio ryšių kabelio ir iki 35 kV įtampos elektros kabelio, klojant vienoje tranšėjoje

Neribojama

9.2.

tarp apsauginiu vamzdžiu neapsaugoto šviesolaidinio ryšių kabelio ir iki 35 kV įtampos elektros kabelio, klojant vienoje tranšėjoje

0,1

9.3.

tarp šviesolaidinio ryšių kabelio ir 110–400 kV įtampos elektros kabelio, kai šie kabeliai nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomi perdavimo sistemos operatoriaus

Neribojama

9.4.

apsauginio vamzdžio (skirto įverti šviesolaidinį ryšių kabelį), įrengiamo viename kanale ar vamzdyje su iki 10 kV įtampos elektros kabeliu, ir suderinus su elektros kabelio savininku

Neribojama

10.

Atstumas iki kolektorių

1

11.

Atstumas iki šiluminių trasų

1

12.

Atstumas tarp PE skirstomojo dujotiekio ir:

 

12.1.

ryšių kabelio ir PE skirstomojo dujotiekio be apsauginio dėklo

1

12.2.

ryšių kabelio be apsauginio vamzdžio ir PE skirstomojo dujotiekio sienelės, klojant vienoje tranšėjoje

0,2

12.3.

RKKS arba ryšių kabelio apsauginiame vamzdyje, kai dujų slėgis PE skirstomajame dujotiekyje be apsauginio PE dėklo yra iki 0,1 bar

1

12.4.

RKKS arba ryšių kabelio apsauginiame vamzdyje, kai dujų slėgis PE skirstomajame dujotiekyje be apsauginio PE dėklo yra nuo 0,1 iki 5 bar

2

12.5.

RKKS arba ryšių kabelio apsauginiame vamzdyje, kai dujų slėgis PE skirstomajame dujotiekyje be apsauginio PE dėklo yra nuo 5 iki 7 bar

3

12.6.

ryšių kabelio ir PE skirstomojo dujotiekio su apsauginiu dėklu

0,5

12.7.

RKKS arba ryšių kabelio apsauginiame vamzdyje, kai dujų slėgis PE skirstomajame dujotiekyje su apsauginiu PE dėklu yra iki 0,1 bar

0,5

12.8.

RKKS arba ryšių kabelio apsauginiame vamzdyje, kai dujų slėgis PE skirstomajame dujotiekyje su apsauginiu PE dėklu yra nuo 0,1 iki 5 bar

1

12.9.

RKKS arba ryšių kabelio apsauginiame vamzdyje, kai dujų slėgis PE skirstomajame dujotiekyje su apsauginiu PE dėklu yra nuo 5 iki 7 bar

1,5

12.10.

tarp PE skirstomojo dujotiekio be apsauginio dėklo ir RKŠ išorinės sienelės

0,3

12.11.

tarp PE skirstomojo dujotiekio su apsauginiu dėklu ir RKŠ išorinės sienelės

0,1

13.

Atstumas iki plieninio skirstomojo dujotiekio

1

14.

Atstumas tarp magistralinio dujotiekio ir:

 

14.1.

ryšių kabelio

3

14.2.

RKKS arba RKŠ

5

15.

Atstumas tarp naftotiekio ir:

 

15.1.

ryšių kabelio, kai naftotiekio slėgis yra iki 12 bar

1

15.2.

ryšių kabelio, kai naftotiekio slėgis viršija 12 bar

10

15.3.

RKKS

10

16.

Atstumas tarp požeminių ryšių kabelių ar RKKS

0,5

17.

Atstumai klojant vienoje tranšėjoje tarp:

 

17.1.

RKKS vamzdžių

0,05

17.2.

apsauginiu vamzdžiu apsaugotų ryšių kabelių

0,05

17.3.

apsauginiu vamzdžiu neapsaugotų ryšių kabelių

Neribojama

18.

Atstumas iki pastatų pamatų

0,6

19.

Atstumas iki krūmų

0,7

20.

Atstumas iki medžių kamienų:

 

20.1.

kurių lapijos skersmuo ne didesnis kaip 5 m

2

20.2.

kurių lapijos skersmuo viršija 5 m

2 ir +0,5 m

kiekvienam papildomam lapijos skersmens metrui

21.

Atstumas iki vandentiekio ar kanalizacijos vamzdžių, įrengiant kartu vienoje tranšėjoje ryšių kabelį ar RKKS

0,1

* Ryšių linijas eksploatuojančios įmonės turi įvertinti elektros kabelių elektromagnetinio lauko įtaką ir numatyti priemones ryšių kabeliams apsaugoti nuo galimų pažeidimų dėl elektros kabelių gedimų.

 

7 lentelė. Apsauginių vamzdžių naudojimo sritys

 

Eil. Nr.

Vamzdžio tipas

Atsparumas gniuždymui, N*

Pagrindinės naudojimo sritys

1.

110 HDPE

750 ir daugiau

1. Smėliu užpiltuose kanaluose, esančiuose sunkiojo transporto eismo teritorijoje.

2. Perėjimuose po keliais ar gatvėmis.

3. Perėjimuose uždaru būdu (naudojant prastūmimo ar kryptinio gręžimo būdą).

2.

110 PE

450 ir daugiau

1. Smėliu užpiltuose kanaluose, nesančiuose sunkiojo transporto eismo teritorijoje.

2. Perėjimuose po keliais ar gatvėmis, kuriose leidžiamas tik lengvojo transporto eismas.

3. Perėjimuose uždaru būdu.

3.

110 PVC 

750 ir daugiau

1. Smėliu užpiltuose kanaluose, esančiuose sunkiojo transporto eismo teritorijoje.

2. Perėjimuose po keliais ar gatvėmis.

3. Smėliu užpiltuose kanaluose, kai klojimo gylis yra didesnis negu 1,6 m.

4.

110 PVC

450 ir daugiau

1. Betonu dengtuose kanaluose.

2. Smėliu užpiltuose kanaluose, nesančiuose sunkiojo transporto eismo teritorijoje.

3. Perėjimuose po keliais ar gatvėmis, kuriose leidžiamas tik lengvojo transporto eismas.

5.

110 PE**

450 ir daugiau

1. Betonu dengtuose kanaluose.

2. Smėliu užpiltuose kanaluose, nesančiuose sunkiojo transporto eismo teritorijoje.

3. Perėjimuose po keliais ar gatvėmis, kuriose leidžiamas tik lengvojo transporto eismas.

4. Drėgname grunte.

6.

63 HDPE

750 ir daugiau

1. Smėliu užpiltuose kanaluose, esančiuose sunkiojo transporto eismo teritorijoje.

2. Perėjimuose po keliais ar gatvėmis.

3. Perėjimuose uždaru būdu (naudojant prastūmimo ar kryptinio gręžimo būdą).

7.

63 PVC

450 ir daugiau

1. Betonu dengtuose kanaluose.

2. Smėliu užpiltuose kanaluose, nesančiuose sunkiojo transporto eismo teritorijoje.

3. Perėjimuose po keliais ar gatvėmis, kuriose leidžiamas tik lengvojo transporto eismas.

8.

63 PE

250 ir daugiau

1. Žemės plotuose, kur nėra transporto eismo (parkuose, vejose ir panašiai).

2. Pastatų sienose ir ant jų***.

3. Įvadams į pastatus.

4. Kolektorių ir RKKS viduje.

9.

50 HDPE

750 ir daugiau

1. Smėliu užpiltuose kanaluose, esančiuose sunkiojo transporto eismo teritorijoje.

2. Perėjimuose po keliais ar gatvėmis.

3. Perėjimuose uždaru būdu (naudojant prastūmimo ar kryptinio gręžimo būdą).

10.

50 PVC

450 ir daugiau

1. Betonu dengtuose kanaluose.

2. Smėliu užpiltuose kanaluose, nesančiuose sunkiojo transporto eismo teritorijoje.

3. Perėjimuose po keliais ar gatvėmis, kuriose leidžiamas tik lengvojo transporto eismas.

11.

50 PE

250 ir daugiau

1. Žemės plotuose, kur nėra transporto eismo (parkuose, vejose ir panašiai).

2. Pastatų sienose ir ant jų***.

3. Įvadams į pastatus.

4. Kolektorių ir RKKS viduje.

12.

40 HDPE

450 ir daugiau

1. Betonu dengtuose kanaluose.

2. Smėliu užpiltuose kanaluose, nesančiuose sunkiojo transporto eismo teritorijoje.

3. Pastatų sienose ir ant jų***.

4. Įvadams į pastatus.

5. Kolektorių ir RKKS viduje.

13.

40 PE

250 ir daugiau

1. Žemės plotuose, kur nėra transporto eismo (parkuose, vejose ir panašiai).

2. Pastatų sienose ir ant jų***.

3. Įvadams į pastatus.

4. Kolektorių ir RKKS viduje.

14.

32 HDPE

450 ir daugiau

1. Betonu dengtuose kanaluose.

2. Smėliu užpiltuose kanaluose, nesančiuose sunkiojo transporto eismo teritorijoje.

3. Pastatų sienose ir ant jų***.

4. Įvadams į pastatus.

5. Kolektorių ir RKKS viduje.

15.

32 PE

250 ir daugiau

1. Žemės plotuose, kur nėra transporto eismo (parkuose, vejose ir panašiai).

2. Pastatų sienose ir ant jų***.

3. Įvadams į pastatus.

4. Kolektorių ir RKKS viduje.

16.

25 PE

250 ir daugiau

1. Žemės plotuose, kur nėra transporto eismo (parkuose, vejose ir panašiai).

2. Pastatų sienose ir ant jų***.

3. Įvadams į pastatus.

4. Kolektorių ir RKKS viduje.

17.

Plieninis

-

1. Ypač pavojingose zonose.

2. Apsaugai ir sustiprinimui.

18.

Kiti

-

Taikomos naudojimo sritys, vadovaujantis vamzdžių gamintojo nustatytomis techninėmis charakteristikomis.

* Apsauginių vamzdžių atsparumas gniuždymui, matuojant pagal Lietuvos standartą LST EN 61386-24.

** Vamzdžiai su dvigubu išplatėjimu, kur naudojamas sandarinimo žiedas.

*** Ant išorinių pastatų sienų rekomenduojama naudoti mažo šiluminio plėtimosi koeficiento vamzdžius.

 

8 lentelė. Minimalūs atstumai nuo orinių ryšių linijų laidų ar ryšių kabelių iki kitų objektų.

 

Eil. Nr.

Sąlygos

Minimalus nuotolis (m)

1.

Atstumas vertikalioje kryptyje:

 

1.1.

iki žemės paviršiaus

4,5

1.2.

iki žemės paviršiaus, kertant kelius ir gatves

5,5

1.3.

iki kelio paviršiaus, kertant troleibusų elektros linijas

9

1.4.

iki bėgių, kertant neelektrifikuotus geležinkelio kelius

7,5

1.5.

iki geležinkelio kelio elektros linijas nešančio troso

2

1.6.

orinės ryšių linijos įvado atstumas iki kelio 

4,5

1.7.

orinės ryšių linijos įvado atstumas iki šaligatvio, apželdintoje žemės teritorijoje

3

1.8.

iki vandens paviršiaus, kertant nelaivybinius vandens telkinius, kanalus ir kita

2,5

1.9.

orinės ryšių linijos aukščiausiojo laido arba pakabinto ryšių kabelio atstumas iki elektros linijos žemiausiojo laido arba pakabinto elektros kabelio maksimalaus karojimo, kertant elektros linijas:

 

1.9.1.

iki 1 kV

1,25

1.9.2.

6–10 kV

2

1.9.3.

35 kV, 110 kV

3

1.9.4.

330 kV

5

1.10.

tarp orinių ryšių linijų

0,5

1.11.

iki stogo kraigo arba konstrukcijų elementų virš stogo (išskyrus sunkiai prieinamas vietas)

0,8

1.12.

tarp orinių elektroninių ryšių įvadų ir elektros linijų (400/230 V) įvadų statiniuose

0,5

1.13.

iki medžių šakų

1

1.14.

tarp šviesolaidinės orinės ryšių linijos ir elektros oro linijos iki 0,4 kV, montuojant jas 9 m ilgio viengrandžių elektros linijų:

 

1.14.1.

atramose

0,3

1.14.2.

tarpatramiuose

0,25

1.15.

tarp šviesolaidinės orinės ryšių linijos ir elektros oro linijos iki 0,4 kV, montuojant jas 11–13 m ilgio viengrandžių elektros linijų:

 

1.15.1.

atramose

0,9

1.15.2.

tarpatramiuose

0,85

1.16.

tarp šviesolaidinės orinės ryšių linijos ir elektros oro linijos iki 0,4 kV, montuojant jas 11–13 m ilgio dvigrandžių elektros linijų:

 

1.16.1.

atramose

0,6

1.16.2.

tarpatramiuose

0,55

1.17.

tarp šviesolaidinės orinės ryšių linijos ir elektros oro linijos iki 0,4 kV, montuojant jas 11–13 m ilgio trigrandžių elektros linijų:

 

1.17.1.

atramose

0,3

1.17.2.

tarpatramiuose

0,25

1.18.

tarp varinės orinės ryšių linijos ir elektros oro linijos iki 0,4 kV, montuojant jas elektros linijų:

 

1.18.1.

atramose

1,5

1.18.2.

tarpatramiuose

1,25

1.19.

tarp šviesolaidinės orinės ryšių linijos ir elektros oro linijos iki 6–10 kV, montuojant jas 11–13 m ilgio elektros linijų:

 

1.19.1.

atramose

2

1.19.2.

tarpatramiuose

1,75

2.

Atstumas horizontalioje kryptyje:

 

2.1.

tarp orinės ryšių linijos artimiausio kraštinio laido arba pakabinto ryšių kabelio ir elektros linijos atramos, kai orinės ryšių linijos kertasi padalijime:

 

2.1.1.

iki 1 kV elektros linijoms

2

2.1.2.

virš 1 kV elektros linijoms

7

2.2.

nuo orinės ryšių linijos artimiausio kraštinio laido arba pakabinto ryšių kabelio iki pastato konstrukcijų, stogo atbrailos, balkonų

1,5

2.3.

tarp orinės ryšių linijos artimiausio kraštinio laido arba pakabinto ryšių kabelio ir stiebų

stiebo aukštis

2.4.

tarp orinės ryšių linijos artimiausio kraštinio laido arba pakabinto ryšių kabelio ir krūmo arba medžio lapijos

1,5

2.5.

tarp ryšių kabelio ir apšvietimo tinklo elektros kabelio, montuojant juos elektros linijos atramos laikiklyje

0,3

2.6.

tarp ryšių kabelių, montuojant juos elektros linijos atramos laikiklyje

0,15

 

9 lentelė. Varinio ir šviesolaidinio ryšių kabelio linijų elektros matavimų apimtys

 

Eil. Nr.

Matavimų objektas

Elektrinės charakteristikos

Matavimų apimtys, %

1.

Ryšių kabeliai

Izoliacijos varža

100

Talpa

10

Šleifo varža

1

Pereinamasis slopinimas artimajame gale

100

Darbinis slopinimas

100

Slopinimas kritiniam bangos ilgiui:

 

1310 nm ir 1550 nm. Matavimas reflektometru.

100

Bendras slopinimas. Matavimas galios matuokliu.

100

Sujungimų slopinimas

100

2.

Ryšių kabelių poros

Porų praskambinimas

100

3.

Pakabinamų ryšių kabelių trosai

Įžeminimo varža

100

4.

Signalinis laidas

Izoliacijos varža

100

5.

Kontroliniai matavimai

Įžeminimo varža

100

 

10 lentelė. Mažiausi leistini atstumai tarp elektroninių ryšių linijų ir elektros instaliacijos.

 

Eil.Nr.

Elektros instaliacijos objektai

Mažiausi leistini atstumai tarp elektroninių ryšių linijų ir elektros instaliacijos (mm)

iki 2 kW

2–5 kW

daugiau kaip 5 kW

1.

Neekranuotos jėgų linijos arba elektros įranga, esančios šalia atvirų arba nemetalinių linijų

100

300

600

2.

Neekranuotos jėgų linijos arba elektros įranga, esančios šalia įžeminto metalinio vamzdžio

50

150

300

3.

Jėgų linijos, nutiestos įžemintame metaliniame vamzdyje (arba su lygiaverčiu ekranavimu), esančios šalia įžeminto metalinio vamzdžio

 

50

150

4.

Elektros instaliacija, kai šalia įrengiamas šviesolaidinis ryšių kabelis be elektrai laidžių elementų, suderinus su elektros instaliacijos savininku

Neribojama

Neribojama

Neribojama

 

11 lentelė. Daugiabučio namo vertikalios magistralinės trasos, esančios kiekvienoje laiptinėje (sekcijoje), minimalus skerspjūvio* plotas, atsižvelgiant į aukštų skaičių.

 

Eil. Nr.

Aukštų skaičius

Minimalus skerspjūvio plotas (cm2)

1.

iki 2

80

2.

3–4

160

3.

5–8

240

4.

9–12

320

5.

13–17

400

6.

18–22

480

7.

23–27

560

* Vertikalios magistralinės trasos skerspjūvis gali būti apvalios, stačiakampės arba kitokios formos, tinkančios vykdyti ryšių kabelių įvėrimo darbus.

 

12 lentelė. Daugiabučio namo horizontalios magistralinės trasos minimalus skerspjūvio* plotas, atsižvelgiant į laiptinių (sekcijų) su atskirais įėjimais skaičių.

 

Eil. Nr.

Laiptinių (sekcijų) skaičius

Minimalus skerspjūvio plotas (cm2)

1.

iki 3

80

2.

4

160

3.

5–6

240

4.

7–8

320

* Horizontalios magistralinės trasos skerspjūvis gali būti apvalios, stačiakampės arba kitokios formos, tinkančios vykdyti ryšių kabelių įvėrimo darbus.

 

13 lentelė. Koeficiento (K) reikšmės priklausomai nuo vamzdžio vidinio skersmens, ilgio bei įvertų į vamzdį ir (arba) numatytų verti ryšių kabelių skaičiaus.

 

Vamzdžio, į kurį numatyta verti ryšių kabelius, ilgis (L), (m)

Numatytų ryšių kabelių skaičius (vnt.)

Vamzdžio, į kurį numatyta verti ryšių kabelius,

vidinis skersmuo (mm)

iki 40

41–53

54–60

nuo 61

Koeficientas (K)

L iki 50

iki 2

1,5

1,45

1,45

1,45

3 ir daugiau

1,5

1,4

1,3

1,25

L nuo 51 iki 150

iki 2

1,65

1,55

1,55

1,45

3 ir daugiau

1,65

1,55

1,45

1,35

L nuo 151 iki 300

nepriklausomai nuo skaičiaus

1,8

1,75

1,7

1,65

 

_________________

 

Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo,

žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių

2 priedas

 

VIEŠŲJŲ RYŠIŲ TINKLŲ ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ INFRASTRUKTŪROS ŽYMĖJIMAS

 

1 pavyzdys. Technologiniai trasos ženklai.

 

 

(pav.)

 

Capture1 Capture Capture2

 

2 pavyzdys. Ant technologinių ženklų užrašomi sutartiniai žymėjimai:

 

Apsauginė KRL zona....................................................

sutartiniai(pav.)

KRL krypties pasikeitimas.............................................

sutartiniai(pav.)

Kontrolinis matavimo punktas.......................................

sutartiniai(pav.)

Sankirta su kitomis komunikacijomis.............................

sutartiniai(pav.)

Skirstomoji mova...........................................................

sutartiniai(pav.)

KRL movos numeris......................................................

sutartiniai(pav.)

KRL papildomos movos,

atsiradusios eksploatacijos metu, žymėjimas.................

sutartiniai(pav.)

 

3 pavyzdys. Nurodomasis KRL ženklas

 

(pav.)  (pav.)  (pav.)

(pav.)

 

Piktogramos: a) ryšių kabelis; b) skirstomoji mova; c) mova; d) šulinys.

 

a)                                                b)                                                   c)

(pav.)  (pav.)  (pav.)

sulinys

d)

(pav.)

 

4 pavyzdys. Ženklas, draudžiantis stovėti nuleidus inkarą arba vilkti inkarą, lynus ar grandines.

 

(pav.)

inkaras

 

 

5 pavyzdys. Įspėjamasis KRL ženklas.

 

 

_________________

 

Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo,

žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių

3 priedas

 

_________________________________________________________________________________

(infrastruktūros valdytojo pavadinimas)

___________________________________________________________________________________________________

(juridinio asmens kodas, buveinės adresas, telefono ryšio numeris, faksas, el. pašto adresas, interneto svetainės adresas)

 

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai

Mortos g. 14, LT-03219 Vilnius

 

PRANEŠIMAS

APIE KETINAMUS VYKDYTI ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ INFRASTRUKTŪROS IR (ARBA) TINKAMOS PASKIRTIES FIZINĖS INFRASTRUKTŪROS ĮRENGIMO DARBUS

__________________________

(data)

_____________

(sudarymo vieta)

 

 

1. Elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros rūšis*:

 

2. Elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo vieta**:

 

3. Elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros elementai***:

 

4. Nuoroda į interneto svetainę, kurioje yra paskelbta išsami informacija apie ketinamą įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą:

 

5. Numatoma kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl reikalingų leidimų atlikti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo darbus data:

 

6. Numatomas elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo darbų terminas:

Pradžia

Pabaiga

 

 

7. Informacija apie galimybes infrastruktūros naudotojams įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą infrastruktūros valdytojui atliekant anksčiau nurodytos infrastruktūros įrengimo darbus:

 

8. Kontaktinis asmuo (pareigos, vardas, pavardė, telefono ryšio numeris, faksas, el. pašto adresas):

 

PRIDEDAMA. Įgaliojimą patvirtinantis dokumentas (jei pranešimą pasirašo įgaliotas asmuo), __ l.

______________

__________________

______________________

(pareigos)

(parašas)

(vardas, pavardė)

* Nurodoma ketinamos įrengti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros rūšis: elektroninių ryšių, dujų, elektros energijos, įskaitant viešąjį apšvietimą, šildymo, vandens, įskaitant nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir drenažo sistemas, gamybos, paskirstymo, perdavimo, tiekimo ar tvarkymo infrastruktūra, geležinkelių, kelių, uostų, oro uostų infrastruktūra ir kita fizinė infrastruktūra (vamzdynai, ryšių kabelių kanalai, kolektoriai, šuliniai, atraminės konstrukcijos, įskaitant bokštus, stiebai, statiniai, statinių įvadai, statinių inžinerinės sistemos ir kita).

** Nurodomi ketinamos įrengti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo adresai ir (arba) koordinatės (pagal Lietuvos koordinačių sistemą LKS 94).

*** Nurodomi ketinamos įrengti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros elementai, pavyzdžiui, šuliniai, ryšių kabelių kanalai ir kita.

____________