LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LAKIŲJŲ ORGANINIŲ JUNGINIŲ KIEKIŲ, SUSIDARANČIŲ NAUDOJANT ORGANINIUS TIRPIKLIUS TAM TIKRŲ DAŽŲ, LAKŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ PAKARTOTINĖS APDAILOS PRODUKTŲ SUDĖTYJE, RIBOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2023 m. lapkričio 28 d. Nr. D1-383
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 201 straipsniu, įgyvendindamas 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo, iš dalies keičiančią Direktyvą 1999/13/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243:
1. Tvirtinu Lakiųjų organinių junginių kiekių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų dažų, lakų ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų sudėtyje, ribojimo taisykles (toliau – Taisyklės) (pridedama).
2. Pavedu Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos:
2.1. tikrinti juridinių asmenų ir fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, naudojamų Taisyklių 1 priede aprašytų dažų, lakų ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų paženklinimo atitiktį Taisyklėse nustatytiems ženklinimo reikalavimams;
2.2. teikti informaciją Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) apie šio įsakymo 2.1 papunktyje nurodytų patikrinimų rezultatus ataskaitoms Europos Komisijai pagal 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011, rengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 552 „Dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1020 įgyvendinimo“;
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas
| SUDERINTA Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 6K-23/7277
|
SUDERINTA Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2023 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (1.86Mr)T-1300
|
|
| SUDERINTA Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2023 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 3-3889 |
|
|
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2023 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. D1-383
LAKIŲJŲ ORGANINIŲ JUNGINIŲ KIEKIŲ, SUSIDARANČIŲ NAUDOJANT ORGANINIUS TIRPIKLIUS TAM TIKRŲ DAŽŲ, LAKŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ PAKARTOTINĖS APDAILOS PRODUKTŲ SUDĖTYJE, RIBOJIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS IR TAIKYMO SRITIS
1. Lakiųjų organinių junginių kiekių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų dažų, lakų ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų sudėtyje, ribojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) tikslas – apriboti lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) kiekį dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose (toliau – produktai). Šiuo tikslu siekiama išvengti ar sumažinti LOJ poveikį troposferos ozono susidarymui.
2. Taisyklėse nustatomi Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų ir Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamų Taisyklių 1 priede aprašytų produktų ženklinimo ir didžiausio jų sudėtyje esančio LOJ kiekio reikalavimai, šio kiekio produktuose analizės metodai.
3. Taisyklėmis turi vadovautis:
3.1. Lietuvos Respublikos rinkai produktus tiekiantys juridiniai asmenys (įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, taip pat juridinių asmenų ar kitų organizacijų padalinius) (toliau – juridiniai asmenys) ir fiziniai asmenys;
3.2. produktus Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojantys juridiniai asmenys ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla;
3.3. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) įgalioti muitinės pareigūnai, atliekantys į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolę, vadovaudamiesi 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (toliau – Reglamentas (ES) 2019/1020);
3.4. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba) įgalioti pareigūnai, pagal kompetenciją vykdantys rinkos priežiūrą ne maisto produktų srityje ir vartotojų teisių apsaugą reguliuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę;
4. Taisyklių reikalavimai netaikomi produktams, skirtiems išskirtinai naudoti ir naudojamiems organinius tirpiklius naudojančiuose įrenginiuose, kurie įregistruoti vadovaujantis Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 620 „Dėl Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklių patvirtinimo“ arba veikla juose vykdoma turint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, išduotą vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, ar taršos leidimą, išduotą vadovaujantis Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“. Organinius tirpiklius naudojančių įrenginių, kurie įregistruoti ir kuriuose veikla vykdoma turint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar taršos leidimą, sąrašas skelbiamas Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.
5. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
5.1. Dengimo medžiaga – dekoratyvinei, apsauginei ar kitokią funkcinę paskirtį turinčiai plėvelei paviršiuje sudaryti naudojamas mišinys, įskaitant visus organinius tirpiklius ar mišinius, kuriuose yra jų tinkamam naudojimui būtinų organinių tirpiklių.
5.2. Lakusis organinis junginys (toliau – LOJ) – organinis junginys, kurio pradinė virimo temperatūra, išmatuota esant standartiniam 101,3 kPa slėgiui, yra ne didesnė kaip 250 °C.
5.3. LOJ kiekis – lakiųjų organinių junginių masė gramais, tenkanti vienam litrui paruošto naudoti produkto. Produkte esančių lakiųjų organinių junginių masės dalis, kuri džiovinant chemiškai reaguoja sudarydama dalį dangos, nelaikoma LOJ kiekio dalimi.
5.4. Organinis junginys – cheminis junginys (išskyrus anglies oksidus, neorganinius karbonatus ir bikarbonatus), kuriame yra bent vienas atomas anglies ir vienas ar keli vandenilio, deguonies, sieros, fosforo, silicio, azoto arba halogeno atomai.
5.5. Organinis tirpiklis – lakusis organinis junginys, naudojamas: vienas ar su kitais agentais žaliavoms, produktams ar atliekoms tirpinti ar skiesti; kaip valymo agentas, tirpinantis teršalus; kaip dispersinė terpė; kaip klampumą ar paviršiaus įtemptį koreguojanti medžiaga; kaip plastifikatorius ar konservantas.
5.6. Plėvelė – ištisinis sluoksnis, gaunamas padengus pagrindą viena ar keliomis dengimo medžiagomis.
5.7. Tirpiklinė dengimo medžiaga (toliau – TDM) – dengimo medžiaga, kurios klampumas koreguojamas organiniu tirpikliu.
5.8. Vandeninė dengimo medžiaga (toliau – VDM) – dengimo medžiaga, kurios klampumas koreguojamas vandeniu.
5.9. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ar naudojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Reglamente (ES) 2019/1020.
II SKYRIUS
PRODUKTŲ KATEGORIJOS IR SUBKATEGORIJOS
6. Produktai, kuriems taikomos Taisyklės, suskirstyti į kategorijas ir subkategorijas:
6.1. Kategorija „Dažai ir lakai“ – Taisyklių 1 priede išvardytų subkategorijų (12) produktai, išskyrus aerozolius, kurie naudojami pastatų, jų apdailos elementų, detalių ir susijusių konstrukcijų padengimui dekoratyviniais, funkciniais ir apsauginiais tikslais. Šios kategorijos produktai pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo, iš dalies keičiančią Direktyvą 1999/13/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) 2019/1243 (toliau – Direktyva 2004/42/EB), žymimi raide „A“ (gali būti žymimi skaičiumi „1“), jų subkategorijos – mažąja raide nuo „a“ iki „l“, atitinkančia konkrečią produkto subkategoriją.
6.2. Kategorija „Transporto priemonių pakartotinės apdailos produktai“ – Taisyklių 1 priede išvardytų subkategorijų (5) produktai, kurie naudojami kelių transporto priemonėms ar jų dalims dengti atliekant transporto priemonių remonto, konservavimo ar apdailos darbus ne jų gamybos įrenginiuose (kelių transporto priemonės ar jų dalys suprantamos kaip apibrėžta 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB). Šios kategorijos produktai pagal Direktyvą 2004/42/EB žymimi raide „B“ (gali būti žymimi skaičiumi „2“), jų subkategorijos – mažąja raide nuo „a“ iki „e“ ir, kai taikoma, papildoma raide „i“, „ii“ arba „iii“, atitinkančia konkrečią produkto subkategoriją.
III SKYRIUS
LOJ KIEKIO PRODUKTUOSE RIBINĖS VERTĖS IR LOJ KIEKIO ANALIZĖS METODAI
8. Taisyklių 1 priede aprašytuose produktuose LOJ kiekis neturi viršyti Taisyklių 2 priede atskiroms produktų subkategorijoms nustatytos LOJ kiekio ribinės vertės – didžiausio sudėtyje esančio LOJ kiekio. Kai kurioms subkategorijoms LOJ kiekio ribinė vertė nustatyta atsižvelgus į dengimo medžiagos tipą (TDM ar VDM) ar konkrečią dengimo medžiagą.
9. Produktuose, kurie naudojami tik pridėjus tirpiklių ar tirpiklių turinčių komponentų, Taisyklių 2 priede nurodytos LOJ kiekio ribinės vertės neturi viršyti paruoštame naudoti produkte esantis LOJ kiekis.
IV SKYRIUS
PRODUKTŲ ŽENKLINIMAS
11. Taisyklių 1 priede aprašyti produktai turi būti paženklinti. Produkto etiketėje turi būti nurodyta:
11.1. produkto subkategorijos žymuo ir atitinkama Taisyklių 2 priede nurodyta LOJ kiekio ribinė vertė, g/l (pvz., „produktas A/i. LOJ ribinė vertė – 500 g/l“);
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13. Į Lietuvos Respublikos rinką tiekiamų ir Lietuvos Respublikos teritorijoje juridinių asmenų ir fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, naudojamų produktų atitiktį Taisyklėse nustatytiems ženklinimo ir didžiausio sudėtyje esančio LOJ kiekio reikalavimams kontroliuoja Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
14. Į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolę atlieka Muitinės departamentas vadovaudamasis Reglamentu (ES) Nr. 2019/1020.
15. Juridinių asmenų ir fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, naudojamų produktų atitiktį Taisyklėse nustatytiems ženklinimo reikalavimams kontroliuoja Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
Lakiųjų organinių junginių kiekių,
susidarančių naudojant organinius tirpiklius
tam tikrų dažų, lakų ir transporto priemonių
pakartotinės apdailos produktų sudėtyje,
ribojimo taisyklių
1 priedas
DAŽŲ, LAKŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ PAKARTOTINĖS APDAILOS PRODUKTŲ KATEGORIJOS IR SUBKATEGORIJOS
| Produkto žymuo, kategorija |
Produktų subkategorijos |
|||
|
|
Žymuo pagal 2004/42/EB direktyvą |
Apytikslis techninis aprašymas |
||
| A (arba 1) Dažai ir lakai |
A (ar 1)
|
a |
vidinių sienų ir lubų matinės dengimo medžiagos – vidaus sienoms ir luboms dengti skirtos dengimo medžiagos, kurių blizgesio laipsnis ≤ 25 taikant 60° matavimo kampą (blizgesio laipsnis ≤ 25@60°); |
|
| b |
vidinių sienų ir lubų blizgiosios dengimo medžiagos – vidaus sienoms ir luboms dengti skirtos dengimo medžiagos, kurių blizgesio laipsnis > 25 taikant 60° matavimo kampą (blizgesio laipsnis > 25@60°); |
|||
| c |
išorinių sienų mineralinio pagrindo dengimo medžiagos – dengimo medžiagos išorinėms mūro, plytų ar tinkuotoms sienoms dengti; |
|||
| d |
vidaus / išorės apdailos ir plakiravimo dažai medienai, metalui, plastikui – dengimo medžiagos apdailai ir plakiravimui, kurios sudaro nepermatomą plėvelę. Šios dengimo medžiagos skirtos medienos, metalo ar plastiko paviršiui dengti. Šiai subkategorijai priskiriami gruntai ir tarpinės dengimo medžiagos; |
|||
| e |
vidaus / išorės apdailos lakai ir lazūra (įskaitant neskaidrią lazūrą) – dengimo medžiagos, skirtos dengti apdailos komponentus, kurios sudaro skaidrią arba pusiau skaidrią plėvelę medienai, metalui ar plastikui dekoruoti ir apsaugoti. Šiai subkategorijai priskiriama neskaidri lazūra. Neskaidri lazūra – dengimo medžiagos, sudarančios neskaidrią plėvelę medienos apdailai ir apsaugai nuo atmosferos veiksnių, priklausančią, kaip apibrėžta LST EN 927-1 „Dažai ir lakai. Išorės medienos dengimo medžiagos ir dengimo sistemos. 1 dalis. Klasifikavimas ir atranka“, pusiau stabiliųjų grupei; |
|||
| f |
plonasluoksnė lazūra – lazūra, kurios sluoksnio vidutinis storis, matuojant pagal LST EN ISO 2808 „Dažai ir lakai. Plėvelės storio nustatymas“ 6A metodą, yra mažesnis kaip 5 μm, kaip nurodyta LST EN 927-1 „Dažai ir lakai. Išorės medienos dengimo medžiagos ir dengimo sistemos. 1 dalis. Klasifikavimas ir atranka“; |
|||
| g |
gruntai – izoliuojančios ir (arba) sandarinančios dengimo medžiagos, skirtos dengti medieną arba sienas ir lubas; |
|||
| h |
surišimo gruntai – dengimo medžiagos laisvoms pagrindo dalelėms susieti arba suteikti hidrofobines savybes ir (arba) apsaugoti medieną nuo mėlynių susidarymo (pamėlynavimo); |
|||
| i |
vienkomponentės dengimo medžiagos – specialią dangos plėvelę sudarančios medžiagos, naudojamos, kur padengimams reikia specialių eksploatacinių savybių, pvz., kaip gruntas ir baigiamoji danga plastikui, gruntas geležies paviršiams, gruntas reaktyviems metalams, pvz., cinkui ir aliuminiui, antikorozinės baigiamosios dangos, grindų dangos, įskaitant medines ir betonines grindis, atsparios grafiti, atsparios užsiliepsnojimui ir atitinkančios higienos reikalavimus maisto ar gėrimų pramonėje arba sveikatos paslaugų tarnybose; |
|||
| j |
dvikomponentės dengimo medžiagos – panašios paskirties kaip ir vienkomponentės dengimo medžiagos, bet į dvikomponentes dengimo medžiagas prieš naudojimą dedamas papildomas komponentas (pvz., tretiniai aminai); |
|||
| k |
daugiaspalvės dengimo medžiagos – dengimo medžiagos, suteikiančios du atspalvius ar daugiaspalvį efektą tiesiogiai po panaudojimo; |
|||
| 1 |
specialiosios dekoratyvinės dengimo medžiagos – dengimo medžiagos, skirtos suteikti specialų estetinį įspūdį dengiant paruoštus, iš anksto nudažytus paviršius arba bazines / pigmentines dangas, kurios vėliau džiūstant apdorojamos įvairiais įrankiais. |
|||
| B (arba 2) Transporto priemonių pakartotinės apdailos produktai
|
B (ar 2.1)
|
a |
|
nuėmikliai ir paruošiamieji valikliai – produktai senoms dangoms ir rūdims pašalinti mechaniškai ar chemiškai arba paruošti paviršių dengti naujomis dangomis; |
| i
|
paruošiamiesiems produktams priskiriami purkštuvų ploviklis (produktas purkštuvams ir kitai įrangai valyti), dažų nuėmikliai, riebalų plovikliai (įskaitant antistatinius, skirtus plastikams) ir silikonų plovikliai; |
|||
| ii
|
valiklis prieš dengiant – valymo produktas paviršiaus teršalams pašalinti ruošiant paviršių arba prieš dengiant jį dengimo medžiaga; |
|||
| b |
glaistai – labai tiršti mišiniai giliems paviršiaus nelygumams panaikinti prieš dedant baigiamąjį gruntą / užpildantį glaistą; |
|||
| c
|
|
gruntai – dengimo medžiaga, skirta dengti gryną (neizoliuotą) metalą ar esamą dangą siekiant ją išlyginti ar užtikrinti sekančių dangų sukibimą; |
||
| i
|
baigiamasis gruntas – dengimo medžiaga, dedama prieš pat dengiant baigiamąją dangą, užtikrinanti baigiamosios dangos sukibimą, kad susidarytų vientisa paviršiaus danga, užpildanti nedidelius paviršiaus nelygumus; |
|||
| ii
|
įprastinis metalo gruntas – dengimo medžiaga, skirta naudoti kaip sukibimą gerinantis sluoksnis ar izoliuojanti medžiaga, baigiamasis gruntas, tarpinė danga, plastikų gruntas, nešlifuojamieji ir purškiamieji glaistai; |
|||
| iii
|
rūgštinis gruntas – dengimo medžiaga, kurioje ne mažiau kaip 0,5 proc. masės sudaro fosfato rūgštis, skirta dengti ant grynų (neizoliuotų) metalinių paviršių apsaugant nuo korozijos ir užtikrinant sukibimą; suvirinti leidžiančios (padedančios) dengimo medžiagos, ėsdinantys tirpalai galvaninėms dangoms ir cinkuotiems paviršiams; |
|||
| d
|
|
viršutinio sluoksnio / baigiamojo dengimo medžiaga – pigmentinė arba skaidri danga, naudojama kaip vienasluoksnė arba daugiasluoksnė dengimo medžiaga blizgumui ir atsparumui nuo išorinių veiksnių užtikrinti. Aprėpia visus šios srities produktus, įskaitant bazines, pigmentines, skaidriąsias dengimo medžiagas; |
||
| i
|
bazinė / pigmentinė dengimo medžiaga – pigmentų turinčios dengimo medžiagos spalvai ir tam tikriems pageidaujamiems optiniams efektams, išskyrus dangų sistemos paviršiaus blizgesį ar atsparumą, suteikti; |
|||
| ii
|
skaidrioji arba pigmentinė dengimo medžiaga – permatoma arba turinti spalvą dengimo medžiaga dangų sistemos galutiniam blizgesiui ir paviršiaus atsparumo savybėms suteikti; |
|||
| e |
specialioji baigiamojo dengimo medžiaga – dengimo medžiaga, skirta panaudoti kaip baigiamąją, turinčią specialių savybių, pvz., metalo ar perlamutro efektas vienasluoksnėse skaidriose dangose (pvz., atspari subraižymui ir fluorinta skaidrioji danga), tekstūrinė danga, slydimą mažinanti danga, kėbulo dugną izoliuojanti danga, nuo skeldėjimo sauganti danga, vidaus apdailos dangos ir aerozoliai. |
|||
Lakiųjų organinių junginių kiekių,
susidarančių naudojant organinius tirpiklius
tam tikrų dažų, lakų ir transporto priemonių
pakartotinės apdailos produktų sudėtyje,
ribojimo taisyklių
2 priedas
LAKIŲJŲ ORGANINIŲ JUNGINIŲ KIEKIO RIBINĖS VERTĖS DAŽUOSE, LAKUOSE IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ PAKARTOTINĖS APDAILOS PRODUKTUOSE
I SKYRIUS
LAKIŲJŲ ORGANINIŲ JUNGINIŲ (toliau – LOJ) KIEKIO RIBINĖS VERTĖS DAŽUOSE IR LAKUOSE
| Produktų subkategorijos |
Dengimo medžiagos tipas |
LOJ kiekio ribinė vertė paruoštame naudoti produkte, g/l |
||
| Žymuo pagal 2004/42/EB direktyvą |
Apytikslis aprašymas |
|||
| A (ar 1.1)
|
a |
Vidinių sienų ir lubų matinės dengimo medžiagos (blizgesio laipsnis ≤ 25@60°) |
|
30 |
|
|
|
|||
| b |
Vidinių sienų ir lubų blizgiosios dengimo medžiagos (blizgesio laipsnis > 25@60°) |
|
100 |
|
|
|
|
|||
| c |
Išorinių sienų mineralinio pagrindo dengimo medžiagos |
Vandeninė dengimo medžiaga (VDM) |
40 |
|
| Tirpiklinė dengimo medžiaga (TDM) |
430 |
|||
| d |
Vidaus / išorės apdailos ir plakiravimo dažai medienai, metalui, plastikui |
VDM |
130 |
|
| TDM |
300 |
|||
| e |
Vidaus / išorės apdailos lakai ir lazūra (įskaitant neskaidrią lazūrą) |
VDM |
130 |
|
| TDM |
400 |
|||
| f |
Plonasluoksnė lazūra |
VDM |
130 |
|
| TDM |
700 |
|||
| g |
Gruntai |
VDM |
30 |
|
| TDM |
350 |
|||
| h |
Surišimo gruntai |
VDM |
30 |
|
| TDM |
750 |
|||
| i |
Vienkomponentės dengimo medžiagos |
VDM |
140 |
|
| TDM |
500 |
|||
| j |
Dvikomponentės dengimo medžiagos |
VDM |
140 |
|
| TDM |
500 |
|||
| k |
Daugiaspalvės dengimo medžiagos |
|
100 |
|
|
|
|
|||
| l |
Specialiosios dekoratyvinės dengimo medžiagos |
|
200 |
|
|
|
|
|||
II SKYRIUS
LOJ KIEKIO RIBINĖS VERTĖS
TRANSPORTO PRIEMONIŲ PAKARTOTINĖS APDAILOS PRODUKTUOSE
| Produkto subkategorijos |
Dengimo medžiaga |
LOJ kiekio ribinė vertė paruoštame naudoti produkte, g/l |
||
| Žymuo pagal 2004/42/EB direktyvą |
Apytikslis aprašymas |
|||
| B (ar 2)
|
a |
Nuėmikliai ir paruošiamieji valikliai |
Nuėmiklis (senos dangos, rūdžių) |
850 |
| Valiklis prieš dengiant (nuriebalintojas) |
200 |
|||
| b |
Glaistai |
Visų tipų |
250 |
|
| c |
Gruntai |
Baigiamasis gruntas, įprastinis metalo gruntas |
540 |
|
| Rūgštinis gruntas |
780 |
|||
| d |
Viršutinio sluoksnio / baigiamojo dengimo medžiagos |
Visų tipų |
420 |
|
| e |
Specialiosios baigiamojo dengimo medžiagos |
Visų tipų |
840 |
|
Pastaba. Paruoštame naudoti produkte esantis vandens kiekis neįskaičiuojamas, išskyrus „a“ subkategoriją.
Lakiųjų organinių junginių kiekių,
susidarančių naudojant organinius tirpiklius
tam tikrų dažų, lakų ir transporto priemonių
pakartotinės apdailos produktų sudėtyje,
ribojimo taisyklių
3 priedas
LAKIŲJŲ ORGANINIŲ JUNGINIŲ KIEKIO dažuose, lakuose
ir pakartotinės apdailos produktuose
ANALIZĖS METODAI
1 lentelė. Analizės metodai, taikomi tiriant lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) kiekį dažuose, lakuose ir pakartotinės apdailos produktuose (toliau – produktai), kuriuose LOJ kiekis mažesnis kaip 15 proc. masės ir kuriuose nėra reaktyviųjų skiediklių.
| Parametras |
Vienetai |
Analizės metodas |
| LOJ kiekis |
g/l |
LST EN ISO 11890-2 „Dažai ir lakai. Lakiųjų organinių junginių ir (arba) pusiau lakių organinių junginių kiekio nustatymas. 2 dalis. Dujų chromatografijos metodas“ |
2 lentelė. Analizės metodai, taikomi tiriant LOJ kiekį produktuose, kuriuose LOJ kiekis 15 proc. masės arba didesnis ir kuriuose nėra reaktyviųjų skiediklių.
| Parametras |
Vienetai |
Analizės metodas |
| LOJ kiekis |
g/l |
LST EN ISO 11890-1 „Dažai ir lakai. Lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekio nustatymas. 1 dalis. Skirtuminio matavimo metodas“ |
| LOJ kiekis |
g/l |
LST EN ISO 11890-2 „Dažai ir lakai. Lakiųjų organinių junginių ir (arba) pusiau lakių organinių junginių kiekio nustatymas. 2 dalis. Dujų chromatografijos metodas“ |
3 lentelė. Analizės metodai, taikomi tiriant LOJ kiekį produktuose, kurių sudėtyje yra LOJ ir reaktyviųjų skiediklių.
| Parametras |
Vienetai |
Analizės metodas |
| LOJ kiekis |
g/l |
ASTMD 2369 „Standartinis analizės metodas lakiųjų organinių junginių kiekio nustatymui dengimo medžiagose“ |