LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2012 M. LAPKRIČIO 29 D. Įsakymo Nr. V-1080 „DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS

MN 147:2020 „GYDYTOJAS ORTOPEDAS TRAUMATOLOGAS“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2024 m. birželio 25 d. Nr. V-675

Vilnius

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. V-1080 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 147:2020 „Gydytojas ortopedas traumatologas“ patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 147:2024 „GYDYTOJAS ORTOPEDAS TRAUMATOLOGAS“ PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi:

1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 147:2024 „Gydytojas ortopedas traumatologas“ (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.“

2. N u s t a t a u, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymuose nuoroda į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. V-1080 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 147:2020 „Gydytojas ortopedas traumatologas“ patvirtinimo“ reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. V-1080 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 147:2024 „Gydytojas ortopedas traumatologas“ patvirtinimo“.

Sveikatos apsaugos ministras                                                                                   Arūnas Dulkys

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2012 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1080

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2024 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. V-675

redakcija)

LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 147:2024

GYDYTOJAS Ortopedas traumatologas

I skyrius

bendrosios nuostatos

1. Lietuvos medicinos norma MN 147:2024 „Gydytojas ortopedas traumatologas“ (toliau – Lietuvos medicinos norma) nustato gydytojo ortopedo traumatologo veiklos sritis, teises, pareigas ir kompetenciją.

2. Lietuvos medicinos norma privaloma visiems gydytojams ortopedams traumatologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.

3. Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

3.1. Gydytojas ortopedas traumatologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo ortopedo traumatologo profesinę kvalifikaciją;

3.2. Gydytojo ortopedo traumatologo praktika – gydytojo ortopedo traumatologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją vykdoma asmens sveikatos priežiūra, apimanti žmogaus jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto sistemos traumų ir jų pasekmių, degeneracinių, uždegiminių, infekcinių, metabolinių, įgimtų ligų ir sveikatos sutrikimų, navikų diagnostiką, gydymą chirurginiu (intervenciniu) ir konservatyviu (neintervenciniu) būdu, medicininę reabilitaciją ir profilaktiką;

3.3. Ortopedija traumatologija – medicinos sritis, nagrinėjanti žmogaus raumenų bei skeleto sistemos ligas ir sutrikimus bei traumas;

3.4. kitos Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos kituose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

4. Gydytojo ortopedo traumatologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir ortopedijos traumatologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo ortopedo traumatologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Teisę verstis gydytojo ortopedo traumatologo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo ortopedo traumatologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo ortopedo traumatologo profesinę kvalifikaciją.

6. Gydytojas ortopedas traumatologas verčiasi gydytojo ortopedo traumatologo praktika Lietuvos Respublikoje tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti vaikų ir (ar) suaugusiųjų ortopedijos traumatologijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teisę teikti ir gydytojas ortopedas traumatologas.

7. Gydytojas ortopedas traumatologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais.

8. Gydytojas ortopedas traumatologas vadovaujasi asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

II SKYRIUS

TEISĖS

9. Gydytojas ortopedas traumatologas turi teisę:

9.1. verstis gydytojo ortopedo traumatologo praktika Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyta tvarka;

9.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

9.3. išduoti medicininius ar sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

9.4. pagal kompetenciją konsultuoti pacientus, fizinius ir juridinius asmenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

9.5. atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

9.6. nustatyti asmens mirties faktą Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka;

9.7. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus;

9.8. vykdydamas Lietuvos medicinos normos 15–17 punktuose nurodytą veiklą, tvarkyti paciento duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pacientų asmens duomenų tvarkymą, nustatyta tvarka.

10. Gydytojas ortopedas traumatologas turi ir kitų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką.

iii skyrius

PAREIGOS

11. Gydytojas ortopedas traumatologas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, licenciją kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

11.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;

11.4. bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros ir kitais specialistais;

11.5. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

11.6. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Specialisto spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

11.7. pagal kompetenciją vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

11.8. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti, saugoti profesinę paslaptį ir visą informaciją apie pacientą laikyti konfidencialia; kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytais pagrindais ir tvarka;

11.9. tobulinti profesinę kvalifikaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

11.10. laikytis licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros specialisto veiklos sąlygų;

11.11. paaiškinti asmens sveikatos priežiūros specialisto praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;

11.12. taikyti tik medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;

11.13. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančias medicinos priemones, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Užtikrinti, kad medicinos priemonės būtų naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos priemone pateikiama informacija;

11.14. tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus, teikti statistinę ir kitą informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.15. informuoti teisėsaugos institucijas apie visus atvejus, kai į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei kelia pavojų padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar dėl sprogimo atsiradusios žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu;

11.16. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, nustatytas pareigas.

iv skyrius

KOMPETENCIJA

12. Gydytojo ortopedo traumatologo profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo ortopedo traumatologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę ortopedijos traumatologijos mokslo ir praktikos pažangą.

13. Gydytojas ortopedas traumatologas turi žinoti:

13.1. dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindus;

13.2. medicinos statistikos pagrindus;

13.3. sveikatos draudimo pagrindus;

13.4. sveikatos teisės pagrindus;

13.5. naudojimosi informacinėmis ir ryšio technologijomis būdus ir mokėti jais naudotis;

13.6. medicinos etikos pagrindus;

13.7. sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos organizavimo pagrindus;

13.8. asmens duomenų apsaugos principus.

14. Gydytojas ortopedas traumatologas turi išmanyti:

14.1. saugos darbe reikalavimus;

14.2. žmogaus anatomiją ir fiziologiją;

14.3. žmogaus psichologijos ypatumus, psichikos sutrikimus, sveiko ir sergančio žmogaus bei jo artimųjų psichologiją;

14.4. jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto sistemos ligų ir traumų etiologiją, patogenezę, simptomatiką bei diagnostiką, gydymą ir prevenciją;

14.5. anatomijos, biochemijos, fiziologijos, biomechanikos, patologijos, mikrobiologijos klausimus, susijusius su ortopedinėmis ligomis ir traumomis;

14.6. jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto sistemos ligoms gydyti skiriamų vaistų veikimą, jų šalutinį poveikį, sukeliamas komplikacijas;

14.7. sergančiųjų jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto sistemos ligomis ir patyrusių traumas medicininės reabilitacijos, ilgalaikio stebėjimo klausimus;

14.8. įvairaus amžiaus žmonių jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto sistemos ligų ir traumų ypatumus;

14.9. pagal kompetenciją kliniškai interpretuoti laboratorinių, morfologinių, radiologinių tyrimų rezultatus;

14.10. diagnostinių tyrimų (radiologinių tyrimų, adatinės biopsijos ir kt.) pagrindus;

14.11. chirurginės intervencijos metu taikomus pacientų priežiūros ir anestezijos pagrindus:

14.11.1. tinkamos paciento padėties parinkimą, pragulų profilaktiką;

14.11.2. nervų, kraujagyslių ir kitų pažeidimų prevenciją anestezijos metu;

14.11.3. anestezijoje esančio paciento priežiūrą;

14.12. po chirurginės intervencijos taikomus pacientų priežiūros ir gydymo metodus:

14.12.1. skausmo malšinimą ir valdymą;

14.12.2. paciento pooperacinę priežiūrą ir pooperacinių komplikacijų valdymą;

14.13. venų ir arterijų punkcijos metodus;

14.14. skysčių ir elektrolitų pusiausvyros įvertinimą ir palaikymą;

14.15. kraujo, jo komponentų ir pakaitalų perpylimo indikacijas, pavojus ir komplikacijas;

14.16. ūmaus kvėpavimo nepakankamumo diagnostiką;

14.17. klinikinės mitybos indikacijas;

14.18. audinių infekcijų bei infekcinių komplikacijų gydymo ir prevencijos metodus;

14.19. gydytojų ortopedų traumatologų gydomų pacientų laikinojo nedarbingumo ir darbingumo lygio nustatymo ekspertizės pagrindus;

14.20. piktybinių ir nepiktybinių navikų diagnostikos ir gydymo principus;

14.21. mikrochirurgijos pagrindus;

14.22. audinių inžinerijos ir transplantacijos principus.

15. Gydytojas ortopedas traumatologas turi gebėti:

15.1. sudaryti tyrimo ir gydymo planą;

15.2. skirti ortopedinę avalynę pacientams su mikroangiopatija ir neuropatija, kai sutrikusi pėdų mikrocirkuliacija ir yra fizinių pažeidimų, taip pat kai yra pėdos deformacija bei pėdos kaulų patologija;

15.3. Gydytojas ortopedas traumatologas pagal kompetenciją turi gebėti įtarti šias ligas ir sveikatos sutrikimus (kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – TLK-10-AM):

15.3.1. periferinių nervų ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos piktybinius navikus, C47;

15.3.2. hemangiomą ir limfangiomą, D18;

15.3.3. melanocitinius apgamus, D22;

15.3.4. kitus odos gerybinius navikus, D23;

15.3.5. rankos mononeuropatijas, G56;

15.3.6. kojos mononeuropatijas, G57;

15.3.7. kitas mononeuropatijas, G58;

15.3.8. rankų arterijų emboliją ir trombozę, I74.2;

15.3.9. kojų arterijų emboliją ir trombozę, I74.3;

15.3.10. galūnių arterijų nepatikslintą emboliją ir trombozę, I74.4;

15.3.11. klubinės arterijos emboliją ir trombozę, I74.5;

15.3.12. galūnės odos abscesus (pūlinius), furunkulus (šunvotes) ir karbunkulus (piktvotes), L02.4;

15.3.13. nepatikslintos srities odos abscesus (pūlinius), furunkulus (šunvotes) ir karbunkulus (piktvotes), L02.9;

15.3.14. rankos ar kojos piršto celiulitą, L03.0;

15.3.15. kitų galūnių sričių celiulitą, L03.1;

15.3.16. nepatikslintą celiulitą, L03.9;

15.3.17. ūminį rankos limfadenitą, L04.2;

15.3.18. kitas patikslintas neišplitusias odos ir poodinių audinių infekcijas, L08.8;

15.3.19. odos ir poodinių audinių neišplitusias infekcijas, nepatikslintas, L08.9;

15.3.20. seropozityvų reumatoidinį artritą, M05;

15.3.21. kaklo diskų ligas, M50;

15.3.22. kitas tarpslankstelinio disko ligas, M51;

15.3.23. dorsalgijas, M54;

15.3.24. raumenų ligas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, M63;

15.3.25. kaklo žaizdas, S11;

15.3.26. kaklo traiškytinius sužalojimus, S17;

15.3.27. krūtinės ląstos traiškytinį sužalojimą ir krūtinės ląstos dalies trauminę amputaciją, S28;

15.3.28. peties ir žasto nervų sužalojimus , S44;

15.3.29. peties ir žasto kraujagyslių sužalojimus, S45;

15.3.30. dilbio nervų sužalojimus, S54;

15.3.31. dilbio kraujagyslių sužalojimus, S55;

15.3.32. riešo ir plaštakos nervų sužalojimus, S64;

15.3.33. riešo ir plaštakos kraujagyslių sužalojimus, S65;

15.3.34. klubo ir šlaunies nervų sužalojimus, S74;

15.3.35. klubo ir šlaunies kraujagyslių sužalojimus, S75;

15.3.36. blauzdos nervų sužalojimus, S84;

15.3.37. blauzdos kraujagyslių sužalojimus, S85;

15.3.38. čiurnos ir pėdos nervų sužalojimus, S94;

15.3.39. čiurnos ir pėdos kraujagyslių sužalojimus, S95;

15.3.40. riebalų emboliją (trauminę), T79.1.

16. Gydytojas ortopedas traumatologas pagal savo kompetenciją savarankiškai ar būdamas daugiadalykės gydytojų specialistų komandos narys turi gebėti diagnozuoti ir gydyti šias ligas bei traumas:

16.1. galūnių kaulų ir sąnarinių kremzlių piktybinius navikus, C40;

16.2. kitų ir nepatikslintų lokalizacijų kaulų ir sąnarinių kremzlių piktybinius navikus, C41;

16.3. kitų jungiamųjų ir minkštųjų audinių piktybinius navikus, C49.1, C49.2, C49.5, C49.6, C49.9;

16.4. kaulų ir kaulų čiulpų metastazinius piktybinius navikus, C79.5;

16.5. kaulų ir sąnarinių kremzlių gerybinius navikus, D16;

16.6. riebalinio audinio gerybinius navikus, D17;

16.7. hemangiomą ir limfangiomą, D18.01, D18.08;

16.8. kitus jungiamojo ir kitų minkštųjų audinių gerybinius navikus, D21.1–D21.2, D21.5–D21.6 ir D21.9;

16.9. kitų ir nepatikslintų lokalizacijų gerybinius navikus, D36;

16.10. kitų ir nepatikslintų lokalizacijų neaiškios ar nežinomos eigos navikus, D48.0, D48.1, D48.2, D48.9;

16.11. rankos mononeuropatijas, G56;

16.12. kojos mononeuropatijas, G57;

16.13. kitas patikslintas mononeuropatijas, G58.8;

16.14. įaugusį nagą, L60.0;

16.15. kitas nagų ligas, L60.8 (potraumines nagų deformacijas);

16.16. odos randinius pakitimus ir fibrozę, L90.5;

16.17. kitus odos atrofinius pakitimus, L90.8;

16.18. hipertrofinius randus, L91.0; 

16.19. odos ir poodinių audinių svetimkūnio tipo granuliomą, L92.3;        

16.20. nepatikslintus odos ir poodinių audinių pakitimus, L98.9;

16.21. pūlinį artritą, M00;

16.22. tuberkuliozinį artritą, M01.1;

16.23. kitą reumatoidinį artritą, M06;

16.24. psoriazinę ir enteropatinę artropatiją, M07;

16.25. jaunatvinį (juvenilinį) artritą, M08;

16.26. podagrą, M10;

16.27. trauminę artropatiją, M12.5;

16.28. nepatikslintą artritą, M13.9;

16.29. poliartrozę, M15;

16.30. koksartrozę (klubo sąnario artrozę), M16;

16.31. gonartrozę (kelio sąnario artrozę), M17;

16.32. riešinio nykščio sąnario artrozę, M18;

16.33. kitą artrozę, M19;

16.34. įgytas rankų ir kojų pirštų deformacijas, M20;

16.35. kitas įgytas galūnių deformacijas, M21;

16.36. girnelės ligas, M22;

16.37. vidinius kelio sąnario pažeidimus, M23;

16.38. kitus specifinius sąnario pažeidimus, M24;

16.39. kitas sąnarių ligas, neklasifikuojamas kitur, M25;

16.40. hemofilinę artropatiją, M36.2;

16.41. kifozę ir lordozę, M40;

16.42. skoliozę, M41;

16.43. nugaros osteochondrozę, M42;

16.44. kitas deformuojančias dorsopatijas, M43;

16.45. ankilozinį spondilitą, M45;

16.46. kitas uždegimines spondilopatijas, M46;

16.47. spondilozę, M47;

16.48. kitas spondilopatijas, M48;

16.49. spondilopatijas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, M49;

16.50. kitas tarpslankstelinio disko ligas, M51;

16.51. kitas dorsopatijas, neklasifikuojamas kitur, M53;

16.52. miozitą, M60;

16.53. raumenų kalkėjimą (kalcifikaciją) ir kaulėjimą (osifikaciją), M61;

16.54. kitas raumenų ligas, M62;

16.55. sinovitus ir tenosinovitus, M65;

16.56. spontaninius sinovijos ar sausgyslės plyšimus, M66;

16.57. kitas sinovijos ir sausgyslių ligas, M67;

16.58. sinovijos ar sausgyslių pažeidimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, M68;

16.59. minkštųjų audinių ligas, sukeltas krūvio, perkrovimo ir spaudimo, M70;

16.60. kitas bursopatijas, M71, pakinklio srities sinovinę cistą [Beikerio (Baker)], M71.2;

16.61. fibroblastines ligas, M72;

16.62. minkštųjų audinių pažeidimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, M73;

16.63. peties pažeidimus, M75;

16.64. kojos, išskyrus pėdą, entezopatijas, M76;

16.65. kitas entezopatijas, M77;

16.66. kitas minkštųjų audinių ligas, neklasifikuojamas kitur, M79;

16.67. osteoporozę su patologiniu lūžiu, M80;

16.68. kaulo vientisumo pažeidimus, M84;

16.69. fibrozinę displaziją (monostozinę), M85.0, M85.4–M85.6, M85.8;

16.70. osteomielitą, M86;

16.71. osteonekrozę ,M87;

16.72. Pedžeto (Paget) kaulų ligą [deformuojantis ostitas (Osteitis deformans)], M88;

16.73. kitas kaulų ligas, M89;

16.74. kaulų tuberkuliozę, M90.0;

16.75. kaulų lūžius sergant navikinėmis ligomis, M90.7;

16.76. jaunatvinę (juvenilinę) klubo ir dubens osteochondrozę, M91;

16.77. kitas jaunatvines (juvenilines) osteochondrozes, M92;

16.78. kitas osteochondropatijas, M93;

16.79. kitas kremzlių ligas, M94;

16.80. įgytą kaklo deformaciją, M95.3;

16.81. įgytą krūtinės ir šonkaulių deformaciją, M95.4;

16.82. įgytą dubens deformaciją, M95.5;

16.83. kitas patikslintas įgytas raumenų ir skeleto deformacijas, M95.8;

16.84. įgytą raumenų ir skeleto deformaciją, nepatikslintą, M95.9;

16.85. raumenų ir skeleto pažeidimus po procedūrų, neklasifikuojamus kitur, M96;

16.86. stuburo ir nugaros smegenų pažeidimus dėl gimdymo traumos, P11.5;

16.87. skeleto pažeidimus dėl gimdymo traumos, P13; 

16.88. galvos sukamojo raumens pažeidimus dėl gimdymo traumos, P15.2;

16.89. gangreną, neklasifikuojamą kitur, R02 (plaštakoje);

16.90. įskilą stuburą (Spina bifida), Q05;

16.91. kitas įgimtas nugaros smegenų formavimosi ydas, Q06;

16.92. įgimtas klubo sąnario deformacijas, Q65;

16.93. įgimtas pėdos deformacijas, Q66;

16.94. įgimtas stuburo deformacijas, Q67.5;

16.95. įdubą krūtinę (Pectus excavatum), Q67.6;

16.96. pleištišką krūtinę (Pectus carinatum), Q67.7;

16.97. kitas įgimtas raumenų ir skeleto deformacijas, Q68;

16.98. polidaktiliją (daugpirštystę), Q69;

16.99. sindaktiliją (pirštų suaugimą), Q70;

16.100. redukcinius rankos defektus, Q71;

16.101. redukcinius kojos defektus, Q72;

16.102. nepatikslintos galūnės redukcinius defektus, Q73;

16.103. kitas įgimtas galūnės (-ių) formavimosi ydas, Q74;

16.104. įgimtas stuburo ir krūtinės ląstos kaulų formavimosi ydas, Q76;

16.105. osteochondrodisplaziją su ilgųjų kaulų ir stuburo augimo defektais, Q77;

16.106. kitas osteochondrodisplazijas, Q78;

16.107. įgimtas raumenų ir skeleto sistemos formavimosi ydas, neklasifikuojamas kitur, Q79;

16.108. neurofibromatozę, Q85.0;

16.109. kaklo lūžius, S12;

16.110. kaklo sąnarių išnirimus ir raiščių patempimus, S13;

16.111. kaklo raumenų ir sausgyslių sužalojimus, S16;

16.112. paviršinius krūtinės ląstos sužalojimus, S20;

16.113. krūtinės ląstos žaizdas, S21;

16.114. šonkaulio (-ių), krūtinkaulio, krūtininės stuburo dalies lūžius, S22;

16.115. krūtinės ląstos sąnarių išnirimus ir raiščių patempimus, S23;

16.116. trauminį pneumotoraksą, S27.0;

16.117. trauminį hemotoraksą, S27.1;

16.118. trauminį hemopneumotoraksą, S27.2;

16.119. nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimą, S30.0;

16.120. dauginius paviršinius pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens sužalojimus, S30.7;

16.121. kitus pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens paviršinius sužalojimus, S30.8;

16.122. nugaros apatinės dalies ir dubens žaizdą, S31.0;

16.123. juosmeninės stuburo dalies ir dubens lūžius, S32;

16.124. juosmeninės stuburo dalies ir dubens sąnarių išnirimus ir raiščių patempimus, S33;

16.125. pilvo, apatinės nugaros dalies ir dubens traiškytinius sužalojimus bei traumines amputacijas, S38;

16.126. peties ir žasto paviršinius sužalojimus, S40;

16.127. peties ir žasto žaizdas, S41;

16.128. peties ir žasto lūžius, S42;

16.129. peties juostos sąnarių išnirimus ir raiščių patempimus, S43;

16.130. peties ir žasto nervų sužalojimus, S44;

16.131. peties ir žasto raumenų ir sausgyslių sužalojimus, S46;

16.132. traiškytinius peties ir žasto sužalojimus, S47;

16.133. traumines peties ir žasto amputacijas, S48;

16.134. kitus ir nepatikslintus peties ir žasto sužalojimus, S49;

16.135. paviršinius dilbio sužalojimus, S50;

16.136. dilbio žaizdas, S51;

16.137. dilbio lūžius, S52;

16.138. dilbio kaulų išnirimus ir alkūnės sąnario raiščių patempimus, S53;

16.139. dilbio nervų sužalojimus, S54;

16.140. dilbio kraujagyslių sužalojimus, S55;

16.141. dilbio raumenų ir sausgyslių sužalojimus, S56;

16.142. traiškytinius dilbio sužalojimus, S57;

16.143. trauminę dilbio amputaciją, S58;

16.144. kitus ir nepatikslintus dilbio sužalojimus, S59;

16.145. paviršinius riešo ir plaštakos sužalojimus, S60;

16.146. riešo ir plaštakos žaizdas, S61;

16.147. riešo ir plaštakos lūžius, S62;

16.148. riešo ir plaštakos sąnarių išnirimus bei raiščių patempimus, S63;

16.149. riešo ir plaštakos nervų sužalojimus, S64;

16.150. riešo ir plaštakos kraujagyslių sužalojimus, S65;

16.151. riešo ir plaštakos raumens ir sausgyslės sužalojimus, S66;

16.152. traiškytinius riešo ir plaštakos sužalojimus, S67;

16.153. trauminę riešo ir plaštakos amputaciją, S68;

16.154. paviršinius klubo ir šlaunies sužalojimus, S70;

16.155. klubo ir šlaunies žaizdas, S71;

16.156. šlaunikaulio lūžius, S72;

16.157. šlaunikaulio išnirimus bei klubo sąnario raiščių patempimus, S73;

16.158. klubo ir šlaunies nervų sužalojimus, S74;

16.159. klubo ir šlaunies raumenų ir sausgyslių sužalojimus, S76;

16.160. traiškytinius klubo ir šlaunies sužalojimus, S77;

16.161. trauminę klubo ir šlaunies amputaciją, S78;

16.162. kitus ir nepatikslintus klubo bei šlaunies sužalojimus, S79;

16.163. blauzdos paviršinius sužalojimus, S80;

16.164. blauzdos žaizdas, S81;

16.165. blauzdos (įskaitant čiurną) lūžius, S82;

16.166. blauzdos kaulų išnirimus ir kelio sąnario raiščių patempimus, S83;

16.167. blauzdos nervų sužalojimus, S84;

16.168. blauzdos raumenų ir sausgyslių sužalojimus, S86;

16.169. traiškytinius blauzdos sužalojimus, S87;

16.170. traumines blauzdos amputacijas, S88;

16.171. kitus ir nepatikslintus blauzdos sužalojimus, S89;

16.172. paviršinius čiurnos ir pėdos sužalojimus, S90;

16.173. čiurnos ir pėdos žaizdas, S91;

16.174. pėdos lūžius, išskyrus čiurną, S92;

16.175. čiurnos ir pėdos sąnarių išnirimus ir raiščių patempimus, S93;

16.176. čiurnos ir pėdos nervų sužalojimus, S94;

16.177. čiurnos bei pėdos raumenų ir sausgyslių sužalojimus, S96;

16.178. traiškytinius čiurnos bei pėdos sužalojimus, S97;

16.179. trauminę čiurnos ir pėdos amputaciją, S98;

16.180. kitus ir nepatikslintus čiurnos bei pėdos sužalojimus, S99;

16.181. paviršinius sužalojimus, apimančius kelias kūno sritis, T00;

16.182. žaizdas, apimančias kelias kūno sritis, T01;

16.183. lūžius, apimančius kelias kūno sritis, T02;

16.184. išnirimus ir patempimus, apimančius kelias kūno sritis, T03;

16.185. traiškytinius sužalojimus, apimančius kelias kūno sritis, T04;

16.186. traumines amputacijas, apimančias kelias kūno sritis, T05;

16.187. kitus sužalojimus, apimančius kelias kūno sritis, neklasifikuojamus kitur, T06;

16.188. nepatikslintus dauginius sužalojimus, T07;

16.189. stuburo lūžius, lygis nepatikslintas, T08;

16.190. rankos lūžius, lygis nepatikslintas, T10;

16.191. kitus rankos sužalojimus, lygis nepatikslintas, T11;

16.192. kojos lūžius, lygis nepatikslintas, T12;

16.193. kitus kojos sužalojimus, lygis nepatikslintas, T13;

16.194. nepatikslintos kūno srities sužalojimus, T14;

16.195. galvos ir kaklo nudegimus, T20;

16.196. liemens nudegimus, T21;

16.197. peties ir rankos, išskyrus riešą ir plaštaką, nudegimus, T22;

16.198. riešo ir plaštakos nudegimus, T23;

16.199. klubo ir kojos, išskyrus pėdą ir čiurną, nudegimus, T24;

16.200. čiurnos ir pėdos nudegimus, T25;

16.201. kelių kūno sričių nudegimus, T29;

16.202. nudegimus, kūno sritis nepatikslinta, T30;

16.203. nudegimus, klasifikuojamus pagal pažeisto kūno paviršiaus plotą, T31;

16.204. paviršinius nušalimus, T33;

16.205. nušalimus su audinių nekroze, T34;

16.206. nušalimus, apimančius kelias kūno sritis, ir nepatikslintus nušalimus, T35;

16.207. trauminę antrinę ir pasikartojančią hemoragiją, T79.2;

16.208. potrauminę žaizdos infekcija, neklasifikuojamą kitur, T79.3;

16.209. trauminį šoką, T79.4;

16.210. trauminę poodinę emfizemą, T79.7;

16.211. procedūrų komplikacijas, neklasifikuojamas kitur, T81;

16.212. ortopedinių endoprotezų, implantatų ir transplantatų komplikacijas, T84;

16.213. kitų patikslintų vidinių protezų, implantų ir transplantatų mechanines komplikacijas, T85.6;

16.214. infekciją ar uždegiminę reakciją dėl kitų vidinių protezų, implantų ir transplantatų, T85.78;

16.215. vidinių protezų, implantų ir transplantatų kitas komplikacijas, neklasifikuojamos kitur, T85.88;

16.216. vidinių protezų, implantų ir transplantatų nepatikslintas komplikacijas, T85.9;

16.217. komplikacijas, būdingas replantacijai ir amputacijai, T87;

16.218. kitas patikslintas traumų komplikacijas, T89;

16.219. kaklo ir liemens sužalojimų padarinius, T91;

16.220. rankos sužalojimų padarinius, T92;          

16.221. kojos sužalojimų padarinius, T93;

16.222. sužalojimų, apimančių kelias ir nepatikslintas kūno sritis, padarinius, T94;

16.223. nudegimų bei nušalimų padarinius, T95;

16.224. tolesnę priežiūrą, kai atliekamas lūžgalius fiksuojančios plokštelės ir kitų vidinių fiksuojančių įtaisų pašalinimas, Z47.0;

16.225. kitą patikslintą tolesnę ortopedinę priežiūrą, Z47.8.

17. Gydytojas ortopedas traumatologas pagal savo kompetenciją savarankiškai ar būdamas daugiadalykės gydytojų specialistų komandos narys turi gebėti atlikti šias procedūras, operacijas:

17.1. pirminį chirurginį žaizdos sutvarkymą;

17.2. ūmaus kraujavimo stabdymą;

17.3. vietinę ir sritinę nejautrą (išskyrus rezginių blokadas, spinalinę ir epidurinę nejautras), nuskausminamąją blokadą;

17.4. pūlinių, seromų, hematomų drenavimą, atvėrimą ir pašalinimą, nekrektomijas, debridementą;

17.5. nago, nago guolio operacijas;

17.6. pleuros punkciją;

17.7. pleuros drenažą;

17.8. svetimkūnių iš minkštųjų audinių, kaulų, sąnarių pašalinimą;

17.9. podagrinių tofusų šalinimą;

17.10. debridementą, įskaitant endoprotezuoto sąnario ir kitų vietų su ortopediniais traumatologiniais implantais debridementą;

17.11. sekvestrektomiją;

17.12. kaulo perforaciją, trepanaciją;

17.13. galūnės amputaciją ir bigės suformavimą;

17.14. egzartikuliaciją;

17.15. implantato ar endoprotezo pašalinimą;

17.16. sąnario, tepalinio maišelio, sausgyslės makšties drenavimą;

17.17. sąnario plovimą;

17.18. raumenų guolio atvėrimą (fasciotomiją);

17.19. skeletinį tempimą;

17.20. kaulų čiulpų punkciją;

17.21. įvairias injekcijas, punkcijas (intrasąnarines, sąnarių, sausgyslių, raiščių, raumenų, fascijų, tepalinių maišelių srityse) diagnostikos ir gydymo tikslais (kortikosteroidų, hialurono rūgšties, kitų medikamentų bei medicinos priemonių, kraujo ir jo komponentų, biologinių audinių ir ląstelių kultūrų);

17.22. spinalinę punkciją, mielografiją;

17.23. artrodezę;

17.24. artroskopijas diagnostikos ir gydymo tikslais;

17.25. operacijas naudojant endoskopinę techniką;

17.26. chondroplastiką;

17.27. sąnarių pirminę ir revizinę artroplastiką (endoprotezavimą, rezekcinę, interpozicinę ir kitas artroplastikas);

17.28. osteotomijas;

17.29. kaulo plastiką;

17.30. kaulo rezekciją, eksciziją, pašalinimą;

17.31. kaulinį transportą (distrakcinę ir kompresinę osteogenezę);

17.32. sinovektomiją;

17.33. kaulo augimo zonų dalines arba pilnas dezes;

17.34. lūžių repoziciją;

17.35. lūžių imobilizaciją;

17.36. lūžių osteosintezę (išorinės fiksacijos ir vidinės fiksacijos metodais);

17.37. kaulų išnirimo ir panirimo repoziciją (atvirą ir uždarą);

17.38. endoprotezų išnirimo ir panirimo repoziciją (atvirą ir uždarą);

17.39. sąnarius stabilizuojančias operacijas;

17.40. kaulo pseudoartrozės arba sulėtintos konsolidacijos osteosintezę;

17.41. kaulų transpoziciją;

17.42. sausgyslių, raiščių, sąnarinių kapsulių, raumenų, fascijų susiuvimą, rekonstrukciją, plastiką;

17.43. sąnarinių, sausgyslinių, sausgyslių makščių, raištinių, raumeninių kontraktūrų atpalaidavimą, artrolizę;

17.44. tenodezę;

17.45. tenotomiją;

17.46. sausgyslių transpoziciją;

17.47. meniskų ir sąnarinių lūpų susiuvimą, rezekciją, rekonstrukciją, plastiką;

17.48. ligamentotomiją;

17.49. retinakulotomiją;

17.50. miotomiją;

17.51. fasciotomijas ir fasciektomijas;

17.52. aponeurotomiją;

17.53. ganglijo punkciją ir pašalinimą;

17.54. tepalinių maišelių pašalinimą;

17.55. raumenų ir sausgyslių kalcio sankaupų pašalinimą;

17.56. nervo siūlę, naudojant makro- ir mikrochirurginę techniką;

17.57. nervų dekompresiją, neurolizę, susiuvimą, plastiką, simpatektomiją, transpoziciją;

17.58. sąnarių denervaciją;

17.59. periferinės neuromos pašalinimą;

17.60. kraujagyslės siūlę, naudojant makro- ir mikrochirurginę techniką;

17.61. kraujagyslių susiuvimą naudojant makro- ir mikrochirurginę techniką, plastiką, naudojant kraujagyslės intarpą;

17.62. chirurginį nudegusio ir nušalusio paviršiaus sutvarkymą;

17.63. cirkuliaraus galūnės ar kūno nudegimo nekrotomiją;

17.64. plastiką vietiniais audiniais, pasuktiniais, paslinktiniais, ašinės kraujotakos lopais, odos transplantaciją (skeltos odos ar pilno storio transplantatu), sintetiniais odos pakaitalais;

17.65. autologinio ar alogeninio kaulinio, kremzlinio audinio, kaulo ir sąnarių segmentų, meniskų, sausgyslių, fascijų transplantacijai paėmimą ir biologinių transplantatų persodinimą, defektų plastiką transplantantais bei dirbtinėmis medžiagomis, naudoti biologines audinių kultūras, ksenotransplantatus;

17.66. stuburo krūtininės ir juosmeninės dalies lūžio fiksaciją;

17.67. laikiną dubens kaulų lūžio fiksaciją rėmu; 

17.68. dubens kaulų osteosintezę;

17.69. koreguojančią dubens osteotomiją;

17.70. krūtininės ir juosmeninės dalies ir kryžkaulio transpedikulinę nugarinę fiksaciją;

17.71. krūtininės ir juosmeninės dalies ir kryžkaulio priekinę fiksaciją naudojant konstrukcijas, kaulinę plastiką, fiksaciją metalo konstrukcijos intarpu;

17.72. vertebroplastinę operaciją;

17.73. stuburo deformacijos korekcinę operaciją;

17.74. torakoplastiką;

17.75. tarpslankstelinio disko šalinimo operaciją;

17.76. stuburo kanalo dekompresiją;

17.77. hemipelvektomiją, dubenkaulio rezekciją, dubens kaulo defekto plastiką;

17.78. torakotomiją ar lumbotomiją, atliekant priekinę stuburo fiksaciją;

17.79. naviko biopsiją;

17.80.  Lietuvos medicinos normos 16 punkte nurodytų navikų šalinimo operaciją;

17.81. išplitusių navikų šalinimo, rezekcijos operacijas, rekonstrukcijas esant daugiadalykės gydytojų specialistų komandos sprendimui.

18. Gydytojas ortopedas traumatologas, baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ar Vilniaus universiteto bendrai nustatytos trukmės atitinkamą tobulinimosi kursą ar atlikęs atitinkamą stažuotę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto arba Vilniaus universiteto atitinkamoje klinikoje arba rezidentūros bazėje ar kitos užsienio valstybės universitete, rengiančiame ir tobulinančiame atitinkamus specialistus, jeigu atitinkami sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai nenustato kitokio papildomo tobulinimo, gali atlikti šias manipuliacijas ir procedūras:

18.1. sąnarių ir minkštųjų audinių ultragarsinį tyrimą;

18.2. sąnarių ir minkštųjų audinių punkcijas, aspiracijas ir injekcijas kontroliuojant ultragarsu.

_________________