Nuasmeninta
Byla Nr. 6-A/2022
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
NUTARIMAS
Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
2023 m. vasario 9 d. Nr. KT14-A-N2/2023
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,
sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 531 straipsniais, Teismo posėdyje 2023 m. vasario 1, 8 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 6-A/2022 pagal pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-23/2022 ištirti, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas tiek, kiek jame nenustatytas laikotarpis, kurio duomenys apie asmenį vertinami sprendžiant apie asmens keliamą arba galimą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Prašymo aplinkybės ir pareiškėjo argumentai
1. Pareiškėjas pateikė prašymą atitinkamai policijos įstaigai pratęsti jam išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą, tačiau policijos įstaiga, remdamasi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nusprendė neperregistruoti jam išduoto leidimo. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų, toks sprendimas buvo priimtas įvertinus, be kita ko, tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. buvo 11 kartų baustas už administracinius nusižengimus. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui, kurio 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu jo skundas atmestas kaip nepagrįstas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
2. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui grindžiamas šiais argumentais.
2.1. Pareiškėjas nurodo, kad įstatymų leidėjas Įstatyme yra įtvirtinęs daug konkrečių atvejų, kada gali būti panaikintas leidimų nešiotis ir leidimų laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis galiojimas (40 straipsnio 1 dalies 1–9, 11 punktai). Pasak pareiškėjo, įstatymų leidėjas leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimą Įstatyme pirmiausia sieja su tam tikrais baudžiamosios atsakomybės taikymo atvejais – su šiurkščių, pavojingų (vertinant pagal laisvės atėmimo bausmės trukmę) Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų padarymu arba, jei asmuo yra pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar kitą Įstatyme konkrečiai nurodytą teisės aktų pažeidimą, su apibrėžtais, gana trumpais terminais (nuo 1 iki 3 metų) ar to paties pažeidimo pakartotiniu padarymu per vienus metus.
Pareiškėjas pažymi, kad Įstatymu yra įgyvendinama 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (toliau – ir Direktyva 91/477/EEB), iš dalies pakeista 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/51/EB, pagal kurios 5 straipsnio 1 dalies b punktą, pasak pareiškėjo, asmens teisės įsigyti, turėti ginklus ribojimas siejamas su teistumu už smurtinį tyčinį nusikaltimą, t. y. minėtos teisės ribojimo sąlygos yra aiškiai apibrėžtos tiek tuo aspektu, kokie asmens veiksmai gali lemti teisės ribojimą (atsakomybės už smurtinį tyčinį nusikaltimą klausimas sprendžiamas teismo), tiek laiko, kurį asmens teisė gali būti ribojama, požiūriu (teisės ribojimas siejamas su teistumu). Tuo tarpu ginčijamu teisiniu reguliavimu nenustatyta jokio laikotarpio, kurio duomenys apie asmenį vertinami taikant ginčijamas nuostatas.
2.2. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas teisinis reguliavimas neatitinka neatsiejamais konstitucinio teisinės valstybės principo elementais esančių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir saugumo, teisingumo principų. Pareiškėjas, remdamasis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, nurodo, kad asmens teisių ribojimas turi trukti aiškų, konkretų įstatyme apibrėžtą terminą, – asmuo turi teisę žinoti, kada jis bus laikomas atitinkančiu įstatyme nustatytus reikalavimus tam tikrai teisei įgyti, o tuo atveju, jei asmuo tam tikrą laikotarpį neatitinka reikalavimų ir tai lemia teisės suvaržymą, jis turi teisę žinoti, kada jo teisių suvaržymas baigsis.
Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas policijos įstaigai savo nuožiūra spręsti, kokio laikotarpio duomenis apie asmenį vertinti, ir suteikia teisę jai pasirinkti iš esmės bet kokį norimą laikotarpį, t. y. tai, kokio laikotarpio asmens duomenys pagal ginčijamą teisinį reguliavimą bus vertinami, priklauso, pasak pareiškėjo, nuo atsitiktinumo. Tad laiko požiūriu nenustačius jokių ribų tokiam vertinimui, ginčijamu teisiniu reguliavimu, pasak pareiškėjo, sudaromos prielaidos nesilaikyti jokių terminų ir asmeniui niekada neišduoti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus arba panaikinti atitinkamo leidimo galiojimą net jei anksčiau toks leidimas buvo išduotas. Be to, pareiškėjo nuomone, ginčijamas teisinis reguliavimas neįpareigoja vertinti asmens pastangų pasitaisyti.
2.3. Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamas teisinis reguliavimas sukuria teisinį neapibrėžtumą asmeniui, kuriam yra suteiktas leidimas laikyti ar leidimas nešiotis ginklą ir (ar) kuris siekia pratęsti tokio leidimo galiojimą, kadangi jis nežino, kiek laiko turės šią teisę, kada jos neteks. Pasak pareiškėjo, ginčijamas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas skirtingai teisiškai vertinti tą pačią situaciją, o asmuo negali numatyti, kaip jis bus vertinamas leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo kontekste.
3. Pareiškėjo [duomenys neskelbiami] atstovės advokatės Skaistės Lašienės pateiktuose 2023 m. sausio 31 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodoma, kad suinteresuoto asmens atstovų rašytiniai paaiškinimai patvirtina pareiškėjo argumentus, jog ginčijamu teisiniu reguliavimu neužtikrinama, kad asmens teisių ribojimas truktų aiškų, konkretų įstatyme apibrėžtą terminą ir asmuo žinotų, kada jo teisės gali būti suvaržytos ir kiek laiko jo teisių suvaržymas truks. Paaiškinimuose taip pat pažymima, kad galimybė skųsti ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu atsiradusį asmens teisės suvaržymą ir teikti pakartotinį prašymą policijos įstaigai yra tie veiksmai, kurių asmuo gali imtis jau tik ex post facto; taigi jie nelemia to, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis Konstituciją.
II
Suinteresuoto asmens atstovų argumentai
4. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Seimo atstovų Seimo nario Arvydo Pociaus ir tuometinio Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjo Simono Mikšio rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai.
Suinteresuoto asmens Seimo atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais.
4.1. Suinteresuoto asmens atstovai nurodo, kad ginčijamas teisinis reguliavimas suteikia tam tikrą vertinimo laisvę jį taikančiam subjektui, kadangi pagal jį leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimas nėra siejamas su aiškiai apibrėžtais pagrindais. Tačiau minėtas subjektas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, pasak suinteresuoto asmens atstovų, neturi neribotos diskrecijos, kadangi ginčijamas teisinis reguliavimas gali būti taikomos tik esant abiem šioms sąlygoms: turint konkrečių duomenų apie asmens keliamą arba galimą kelti grėsmę nurodytiems teisiniams gėriams (gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui) ir sprendime panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą nurodžius šio sprendimo motyvus.
Suinteresuoto asmens atstovai pažymi, kad Įstatyme iš esmės neįmanoma nurodyti baigtinio konkrečių duomenų, kurie vertinami taikant ginčijamą teisinį reguliavimą, sąrašo, kadangi esama pernelyg daug skirtingų situacijų, kuriose galima įžvelgti grėsmę gyvybei, sveikatai ir kitiems teisiniams gėriams. Be to, potencialią grėsmę minėtiems gėriams, pasak suinteresuoto asmens atstovų, gali patvirtinti įvairaus laikotarpio duomenys. Tuo tarpu, jeigu Įstatyme būtų nustatytas konkretus laikotarpis, kurio duomenys būtų vertinami sprendžiant dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo panaikinimo, toks teisinis reguliavimas kai kuriais atvejais kliudytų pasiekti iš Konstitucijos tiesiogiai kylantį Įstatymo tikslą – užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.
4.2. Suinteresuoto asmens atstovai nurodo, kad Įstatymas įtvirtina saugiklius, kurie saugo nuo neproporcingo ir nepagrįsto asmens teisės nešiotis ir (ar) laikyti ginklus apribojimo pagal ginčijamą teisinį reguliavimą: Įstatymas įtvirtina pareigą motyvuoti atitinkamą sprendimą (todėl atitinkamas sprendimas negali būti priimamas remiantis tokiais duomenimis, kurie nepatvirtina ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatytų aplinkybių), įtvirtina kiekvieno asmens, kuriam išduoto leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas, teisę kreiptis į administracinius teismus vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, taip pat nenustato ribojimo kreiptis dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus išdavimo net jei prieš tai tokio leidimo galiojimas buvo panaikintas pagal ginčijamą teisinį reguliavimą.
Rašytiniuose paaiškinimuose pabrėžiama, kad Įstatymas nenustato termino, kuris turi praeiti tam, kad asmuo galėtų būti vėl laikomas atitinkančiu Įstatyme nustatytus reikalavimus po to, kai jam išduoto leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą.
Šiame kontekste suinteresuoto asmens atstovai pažymi, kad nors ginčijamas teisinis reguliavimas yra pakankamai griežtas, jame nurodytų teisinių gėrių apsauga yra ne valstybės teisė, o konstitucinė pareiga. Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi plačią diskreciją reguliuojant su ginklais ir šaudmenimis susijusius teisinius santykius, todėl, pasak suinteresuoto asmens atstovų, jis gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teisė nešiotis ir (ar) laikyti ginklus gali būti apribojama nustačius net ir menkiausią galimybę, kad asmuo, disponuojantis ginklu, gali šį ginklą panaudoti siekdamas neteisėtų tikslų. Tokios diskrecijos, pasak suinteresuoto asmens atstovų, būtų nepaisoma, jeigu įstatymų leidėjas būtų įpareigotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyti konkretų, griežtai apibrėžtą laikotarpį, kurio duomenys būtų vertinami sprendžiant dėl asmens keliamos ar galimos kelti grėsmės.
4.3. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad Įstatymo nuostatos sudaro vientisą, nuoseklią sistemą. Suinteresuoto asmens atstovų nuomone, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas įtvirtina subsidiarią nuostatą, taikytiną tik tada, kai asmuo tuo metu, kai turi leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus, nepadaro kituose Įstatymo straipsniuose nurodytų teisės pažeidimų, todėl toks Įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas vertintinas kaip atitinkantis teisės sistemos nuoseklumo ir vidinės darnos reikalavimus.
4.4. Suinteresuoto asmens atstovai pažymi, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, Direktyvoje 91/477/EEB asmens teisės įsigyti (turėti) ginklą ribojimas siejamas ne tik su nepasibaigusiu teistumu už tyčinį smurtinį nusikaltimą, bet ir su kitais aspektais. Šiame kontekste, pasak suinteresuoto asmens atstovų, valstybėms narėms paliekama plati pasirinkimo laisvė nustatyti ir kitus atvejus, kada asmuo taip pat bus laikomas keliančiu grėsmę sau ar kitiems, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas
5. Kaip minėta, pareiškėjas šioje konstitucinės justicijos byloje prašo ištirti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto tiek, kiek jame nenustatytas laikotarpis, kurio duomenys apie asmenį vertinami sprendžiant apie asmens keliamą arba galimą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, atitiktį Konstitucijai.
6. Seimas 1996 m. liepos 2 d. priėmė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, kuris kartu su vėlesniais pakeitimais ir papildymais pripažintas netekusiu galios Seimui 2002 m. sausio 15 d. priėmus naują Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, įsigaliojusį (su tam tikromis išimtimis) 2003 m. liepos 1 d.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (2002 m. sausio 15 d. redakcija) ne kartą buvo keičiamas ir papildomas, inter alia Seimo 2019 m. birželio 27 d. priimtu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu (su tam tikra išimtimi) 2019 m. rugsėjo 1 d., kuriuo šis įstatymas išdėstytas nauja redakcija.
Pažymėtina, kad Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio „Įstatymo tikslas ir paskirtis“) 1 dalis).
6.1. Įstatymo 40 straipsnio „Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimas“ 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriais panaikinamas leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 10 punktą, kurį tiek, kiek nurodyta, ginčija pareiškėjas, leidimų nešiotis ir leidimų laikyti minėtus ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus.
Taigi, pareiškėjo tiek, kiek nurodyta, ginčijamame Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas leidimų nešiotis ir leidimų laikyti nurodytus ginklus galiojimo panaikinimo pagrindas: tokių leidimų galiojimas panaikinamas policijos įstaigai turint atitinkamų duomenų apie leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklus turintį asmenį, t. y. duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo teisiniu reguliavimu nėra nustatytas laikotarpis, kurio duomenis policijos įstaiga gali vertinti spręsdama dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo panaikinimo.
Pažymėtina ir tai, kad pagal šį teisinį reguliavimą policijos įstaiga, priimdama sprendimą dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo panaikinimo šiuo pagrindu, turi pareigą pateikti tokio sprendimo motyvus, t. y. privalo, be kita ko, pagrįsti, kad iš tikrųjų turi duomenų, jog konkretus asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir dėl to jam išduoto leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimas turi būti panaikintas.
6.2. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad kituose Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies punktuose įtvirtinti leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimo pagrindai susieti inter alia su tam tikrų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų nesilaikymu (kaip antai kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (6 punktas)), su neteisėtais atitinkamo leidimo įgijimo atvejais (kai leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus buvo įgytas pateikus sąmoningai klaidingus duomenis ar suklastotus dokumentus (8 punktas)) ar tam tikrais konkrečiais asmens veiksmais, dėl kurių atitinkamo leidimo galiojimas turi būti panaikintas (kaip antai kai asmuo, turintis leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus, trukdo, neleidžia arba sudaro kliūtis kontroliuojančiosioms institucijoms atlikti patikrinimą (9 punktas)).
Aiškinant pareiškėjo tiek, kiek nurodyta, ginčijamą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą visuminio šioje dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamose nuostatose įtvirtintas toks leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimo pagrindas, kuriuo sudaroma galimybė panaikinti atitinkamų leidimų galiojimą tais atvejais, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo dėl tam tikrų, inter alia kituose Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies punktuose nenurodytų, priežasčių gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
6.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą yra konstatavęs, kad, inter alia priimant sprendimą dėl atitinkamo leidimo panaikinimo pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, turi būti įvertinti duomenys, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; tai reiškia, jog duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę nurodytoms vertybėms; todėl tokio pobūdžio duomenys apie asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru kokybiniu aspektu; tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (pvz., 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018, 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-503-629/2020, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2575-520/2021); kadangi Įstatyme nepateikti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar yra didelė pasikėsinimo į Įstatyme nurodytus teisinius gėrius tikimybė, toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (pvz., 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
7. Pareiškėjo tiek, kiek nurodyta, ginčijamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas aiškintinas kartu su jame nurodytomis, taip pat su kitomis šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiomis Įstatymo nuostatomis ir kitų aktualių įstatymų nuostatų, susijusių su teise apskųsti sprendimą panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą, kontekste.
7.1. Kaip minėta, remiantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu gali būti panaikinamas leidimų nešiotis ir leidimų laikyti tam tikrus ginklus – ginklus, nurodytus šio Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose, taip pat B, C kategorijų ginklus – galiojimas.
Pagal Įstatymo 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 29 dalį, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų klasifikacija – šiame įstatyme nustatytas ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų priskyrimas pagal jų pavojingumą vienai iš kategorijų (A, B, C arba D); pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai.
Pažymėtina, kad Įstatymo 3 straipsnyje „A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys“ (su 2022 m. gegužės 10 d. pakeitimu), inter alia jo 6–10 punktuose, nurodyti tie ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, kurie priskiriami A kategorijai.
7.2. Šiame kontekste paminėtinos aktualios Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintos sąvokos:
– ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas – ginklo ir (ar) šaudmenų faktinis turėjimas fizinio asmens būste, juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio patalpose arba kitose vietose, turinčiose apibrėžtas ribas (14 dalis);
– ginklo ir (ar) šaudmenų nešiojimasis – ginklo ir (ar) šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą ir (ar) šaudmenis galima panaudoti nedelsiant (15 dalis);
– leidimas laikyti ginklus – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad fizinis, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys turi teisę laikyti jame nurodytus ginklus (44 dalis);
– leidimas nešiotis ginklus – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad fizinis asmuo turi teisę laikyti ir nešiotis jame nurodytus ginklus (45 dalis).
Taigi leidimas nešiotis ginklus yra dokumentas, kuriuo suteikta teisė jį turinčiam asmeniui inter alia turėti su savimi ginklą taip, kad jį būtų galima panaudoti nedelsiant, o leidimas laikyti ginklus – dokumentas, kuriuo suteikta teisė inter alia faktiškai turėti jame nurodytus ginklus įstatyme nustatytose arba kitose vietose, be kita ko, fizinio asmens būste.
7.3. Aiškinant ginčijamo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas kartu su jame nurodytų Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktų nuostatomis, taip pat Įstatymo 2 straipsnio 14, 15, 29, 44, 45 dalyse įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą policijos įstaigai turint duomenų, kad asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, panaikinamas asmeniui išduoto leidimo nešiotis nurodytus A kategorijos, taip pat B, C kategorijų ginklus ar leidimo laikyti tokius ginklus galiojimas, t. y. panaikinamas galiojimas leidimo, kuriuo suteikta teisė asmeniui turėti su savimi Įstatyme nurodytus ginklus taip, kad juos būtų galima panaudoti nedelsiant, arba faktiškai turėti jame nurodytus ginklus Įstatyme nustatytose arba kitose vietose, be kita ko, fizinio asmens būste.
7.4. Įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje nustatyta:
„Sprendimą panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą arba sprendimą nepratęsti nurodyto leidimo galiojimo priima šį leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Šis sprendimas turi būti motyvuotas šio straipsnio 1–7 dalyse nurodytais pagrindais. Asmuo turi teisę šioje dalyje nurodytus sprendimus savo pasirinkimu apskųsti Viešojo administravimo įstatymo, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Taigi Įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos šios su leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimu susijusios nuostatos:
– nustatytas subjektas, priimantis tokį sprendimą: įgaliojimus priimti sprendimą panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą arba sprendimą nepratęsti nurodyto leidimo galiojimo turi atitinkamą leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo;
– nustatytas bendras reikalavimas motyvuoti tokį sprendimą vienu iš šio straipsnio 1–7 dalyse nurodytų pagrindų, t. y. inter alia reikalavimas priimti sprendimą panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą arba nepratęsti nurodyto leidimo galiojimo tik remiantis vienu iš Įstatyme nurodytų pagrindų;
– įtvirtinta galimybė skųsti sprendimą panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą arba nepratęsti nurodyto leidimo galiojimo: toks sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
7.4.1. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymas (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) (toliau – VAĮ), be kita ko, garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų administracinius sprendimus (1 straipsnio „Įstatymo paskirtis ir taikymas“ 1 dalis).
Paminėtinos šios pareiškėjo prašymo kontekste aktualios VAĮ nuostatos:
– asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui (14 straipsnis „Administracinio sprendimo apskundimas“);
– viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą (16 straipsnio „Administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios“ 1 dalies 1 punktas).
7.4.2. Pažymėtina, kad Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas (2020 m. birželio 11 d. redakcija) (toliau – IAGNTĮ) nustato, be kita ko, ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų nagrinėjimo tvarką (1 straipsnio „Įstatymo paskirtis“ 1 dalis), inter alia nustato skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai tvarką (7 straipsnis „Skundo (prašymo) padavimas administracinių ginčų komisijai“ (2021 m. birželio 17 d. redakcija)).
Pagal IAGNTĮ 20 straipsnio „Administracinių ginčų komisijos sprendimų rūšys. Sprendimo turinys, bylos nutraukimas, skundo (prašymo) palikimas nenagrinėto“ 1 dalį, administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), gali, be kita ko, panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį (2 punktas); toks sprendimas gali būti nustatytais terminais apskųstas apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (IAGNTĮ 22 straipsnio „Sprendimų apskundimas ir įsiteisėjimas“ 1 dalis).
7.4.3. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. redakcija) (toliau – ABTĮ) nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (1 straipsnio „Įstatymo paskirtis“ 1 dalis).
Pagal ABTĮ 88 straipsnio „Sprendimų rūšys“ 2 punktą, išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas gali, be kita ko, patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį). Pagal ABTĮ 91 straipsnio „Skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai“ 1 dalį, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (1 punktas), neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (2 punktas), arba neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (3 punktas); skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (2 dalis).
7.5. Aiškinant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas kartu su šio straipsnio 9 dalies nuostatomis, taip pat VAĮ 1 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnyje, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, IAGNTĮ 1 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnyje (2021 m. birželio 17 d. redakcija), 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje, 88 straipsnio 2 punkte, 91 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, pažymėtina, kad:
– asmuo, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu sprendimu dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo panaikinimo, gali nuspręsti jį apskųsti vienu iš įstatyme nustatytų būdų – VAĮ nustatyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, IAGNTĮ nustatyta skundų padavimo administracinių ginčų komisijai tvarka arba ABTĮ nustatyta skundų padavimo administraciniams teismams tvarka;
– asmeniui vienu iš pasirinktų būdų apskundus jo atžvilgiu priimtą sprendimą dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo panaikinimo, atitinkama įstaiga, išnagrinėjusi tokį asmens skundą, turi įgaliojimus, be kita ko, nustatytąja tvarka panaikinti atitinkamą neteisėtą sprendimą; inter alia administracinis teismas, patikrinęs, ar priimant tokį sprendimą buvo laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų imperatyvių reikalavimų, ir nustatęs, kad atitinkamas sprendimas yra neteisėtas iš esmės arba neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas arba kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, privalo, be kita ko, panaikinti tokį sprendimą, taip pat gali jį panaikinti kitais teismo svarbiais pripažintais pagrindais.
7.6. Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina ir tai, kad, pagal Įstatymo 12 straipsnio „Bendrieji leidimų išdavimo reikalavimai“ 1 dalį, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijos ginklus išduoda policijos įstaigos, nustatytąja tvarka gavusios asmenų prašymus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, leidimai laikyti ar leidimai nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduodami, be kita ko, asmenims, turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus (1 punktas).
Pažymėtina, kad, pagal Įstatymo 17 straipsnio „Teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai“ 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 10 punktą, šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Įstatyme nėra kitų nuostatų, skirtų riboti asmens, kuriam išduoto leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, teisę nustatytąja tvarka kreiptis dėl atitinkamo leidimo išdavimo.
Aiškinant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas kartu su Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 10 punkto nuostatomis visuminio Įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, pažymėtina, kad, pagal šį teisinį reguliavimą nustatytąja tvarka panaikinus leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą (policijos įstaigai turint duomenų, kad asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui), asmuo gali vėl kreiptis dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus jam suteikimo ir toks leidimas jam Įstatymo nustatyta tvarka gali būti suteiktas, jei jis atitinka jame nustatytas sąlygas, inter alia jei nebėra prielaidų teigti, kad, turimais duomenimis, toks asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
8. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu apibendrinant pareiškėjo tiek, kiek nurodyta, ginčijamą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą kartu su jame nurodytų Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktų nuostatomis, kitų šios dalies nuostatų, taip pat Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 14, 15, 29, 44, 45 dalyse, 12 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte, 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 10 punkte, 40 straipsnio 9 dalyje, VAĮ 1 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnyje, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, IAGNTĮ 1 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnyje (2021 m. birželio 17 d. redakcija), 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje, 88 straipsnio 2 punkte, 91 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, pažymėtina, kad:
– Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas leidimų nešiotis Įstatyme nurodytus ginklus (nurodytus A, taip pat B, C kategorijų ginklus) ir leidimų laikyti tokius ginklus galiojimo panaikinimo pagrindas: tokių leidimų (t. y. leidimų, kuriais suteikta teisė asmeniui turėti su savimi tokius ginklus taip, kad juos būtų galima panaudoti nedelsiant, arba teisė faktiškai turėti jame nurodytus ginklus Įstatyme nurodytose arba kitose vietose, be kita ko, fizinio asmens būste) galiojimas panaikinamas policijos įstaigai turint tam tikrų duomenų apie leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus turintį asmenį, t. y. duomenų, kad jis dėl tam tikrų, inter alia kituose Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies punktuose nenumatytų, priežasčių gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo teisiniu reguliavimu nėra nustatytas laikotarpis, kurio duomenis policijos įstaiga gali vertinti spręsdama dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo panaikinimo;
– policijos įstaiga, priimdama sprendimą dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo panaikinimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, turi pareigą pateikti tokio sprendimo motyvus, t. y. privalo, be kita ko, pagrįsti, kad iš tikrųjų turi duomenų, jog konkretus asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir dėl to jam išduoto leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimas turi būti panaikintas;
– Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu priimtas sprendimas dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo panaikinimo gali būti asmens pasirinkimu apskųstas vienu iš įstatyme nustatytų būdų: VAĮ nustatyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, IAGNTĮ nustatyta skundų padavimo administracinių ginčų komisijai tvarka arba ABTĮ nustatyta skundų padavimo administraciniams teismams tvarka; tokiu atveju atitinkama įstaiga, išnagrinėjusi tokį asmens skundą, turi įgaliojimus nustatytąja tvarka panaikinti, be kita ko, neteisėtą sprendimą;
– pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą panaikinus leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą, asmuo gali vėl kreiptis dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus jam suteikimo ir toks leidimas jam Įstatymo nustatyta tvarka gali būti suteiktas, jei jis atitinka jame nustatytas sąlygas, inter alia jei nebėra prielaidų teigti, kad, turimais duomenimis, toks asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
II
Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas
9. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtinos aktualios Europos Sąjungos teisinio reguliavimo, susijusio su laisvu civiliniam naudojimui skirtų šaunamųjų ginklų judėjimu Europos Sąjungos teritorijoje, nuostatos.
10. Įstatymo priede „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ nustatyta, kad šiuo įstatymu įgyvendinama, be kita ko, 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/853.
10.1. Direktyvos 91/477/EEB 3 straipsnyje buvo nustatyta: „Valstybės narės, atsižvelgdamos į teises, kurios valstybių narių nuolatiniams gyventojams suteiktos pagal 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, savo teisės aktuose gali nustatyti griežtesnes nuostatas nei numatytos šioje direktyvoje.“
10.2. Direktyvos 91/477/EEB 5 straipsnyje (su vėlesniais pakeitimais) inter alia buvo nustatyta:
„1. Nedarant poveikio 3 straipsniui, valstybės narės leidžia įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus tik tiems asmenims, kurie turi tam tinkamą priežastį ir kurie:
a) yra bent 18 metų amžiaus, išskyrus atvejus, susijusius su medžioklinių arba sportinio šaudymo ginklų įsigijimu (kitu nei pirkimo būdu) ir laikymu, su sąlyga, kad jaunesni nei 18 metų asmenys turi tėvų sutikimą ar juos prižiūri tėvai arba suaugęs asmuo, turintis galiojančią šaunamojo ginklo ar medžioklės licenciją, arba jie yra licenciją turinčiame ar kitu būdu patvirtintame treniruočių centre, ir tėvas arba suaugęs asmuo, turintis galiojančią šaunamojo ginklo ar medžioklės licenciją, prisiima atsakomybę už tinkamą saugojimą pagal 5a straipsnį, ir
10.3. Taigi pagal Direktyvą 91/477/EEB (su vėlesniais pakeitimais) leidimas įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus galėjo būti išduodamas asmenims, turintiems tam tinkamą priežastį, sulaukusiems tam tikro amžiaus ir nekeliantiems grėsmės sau arba kitiems, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui. Joje atskleistas pagrindą leisti asmeniui įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus sudarantis reikalavimas nekelti grėsmės sau arba kitiems, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui; teistumas už smurtinį tyčinį nusikaltimą buvo laikomas tokia grėsme ir tai yra pagrindas neleisti asmenims įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus arba panaikinti leidimą laikyti šaunamuosius ginklus, jeigu toks leidimas buvo suteiktas (5 straipsnis). Valstybės narės, įgyvendindamos Direktyvą 91/477/EEB (su vėlesniais pakeitimais) ir nustatydamos, kokiais atvejais asmenys laikomi keliančiais grėsmę sau arba kitiems, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui, galėjo nustatyti priemones, kuriomis joje įtvirtinti reikalavimai gali būti sukonkretinti ir, be kita ko, sugriežtinti (3 straipsnis).
11. Pažymėtina, kad, įsigaliojus 2021 m. kovo 24 d. priimtai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2021/555 dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (kodifikuota redakcija) (toliau – Direktyva (ES) 2021/555), Direktyva 91/477/EEB ir jos vėlesni daliniai pakeitimai buvo panaikinti (III priedas A dalis).
Šiame kontekste pažymėtina, kad atitinkamai Direktyvos (ES) 2021/555 3 ir 6 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiškas minėtajam teisiniam reguliavimui, kuris buvo nustatytas Direktyvos 91/477/EEB 3 ir 5 straipsniuose.
Paminėtina ir tai, kad Seimo 2022 m. gruodžio 22 d. priimtu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 1, 2, 3, 9, 12, 16, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 30, 34, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 451, 46 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu, kuris įsigalios 2023 m. balandžio 1 d. (su tam tikra išimtimi), pakeistame Įstatymo priede „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ nurodyta, kad Įstatymu inter alia įgyvendinama Direktyva (ES) 2021/555.
III
Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina
12. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto tiek, kiek jame nenustatytas laikotarpis, kurio duomenys apie asmenį vertinami sprendžiant apie asmens keliamą arba galimą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, atitiktis konstituciniam teisinės valstybės principui.
13. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija; juo turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant; konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus konstitucinis principas, apimantis daug tarpusavyje susijusių imperatyvų.
13.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas; šis imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių.
13.2. Konstitucinio teisinės valstybės principo elementas yra ir proporcingumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad jos turi būti būtinos šiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia jiems pasiekti (inter alia 2012 m. spalio 31 d., 2019 m. birželio 25 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimai). Reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (inter alia 2011 m. liepos 7 d., 2016 m. vasario 17 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimai).
Kaip Konstitucinis Teismas konstatavo 2020 m. birželio 5 d. nutarime, šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, pagal kurias įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus, mutatis mutandis taikytinos ir pagal įstatymą įgytai teisei įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis.
13.3. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis suponuoja tai, kad privalu stengtis užtikrinti, kad kiekvienas asmuo ir visa visuomenė būtų saugūs nuo nusikalstamų kėsinimųsi (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. birželio 4 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai). Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, todėl vykdydama savo funkcijas ir veikdama visos visuomenės interesais valstybė turi priedermę užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių, kitų Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, kiekvieno asmens ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą inter alia nuo nusikalstamų kėsinimųsi (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2009 m. birželio 8 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai). Jeigu valstybė nesiimtų deramų veiksmų, kuriais būtų siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, būtų griaunamas pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais, didėtų nepagarba teisinei tvarkai, įvairiems socialiniams institutams; todėl pagal Konstituciją valstybė – visos visuomenės organizacija, privalanti garantuoti viešąjį interesą, turi ne tik teisę, bet ir priedermę imtis įvairių teisėtų priemonių, užkertančių kelią nusikaltimams, ribojančių ir mažinančių nusikalstamumą (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).
13.4. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (inter alia 2001 m. balandžio 12 d., 2016 m. vasario 2 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia, nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo (2013 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 2 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas, atskleisdamas Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojamus reikalavimus įstatymų leidėjui nustatant įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, be kita ko, yra konstatavęs, kad tokiu teisiniu reguliavimu turi būti sudaryta galimybė kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis neišduoti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris net ir praėjus įstatymų leidėjo nustatytam laikui ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai; Konstituciją, inter alia konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami (2020 m. birželio 5 d. nutarimas).
13.5. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, įstatyme turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų inter alia sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (inter alia nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai). Nustatydamas šias priemones, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo elementu esančio proporcingumo principo.
IV
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija)
40 straipsnio 1 dalies 10 punkto atitikties Konstitucijai vertinimas
14. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo prašymą tiriama Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto tiek, kiek jame nenustatytas laikotarpis, kurio duomenys apie asmenį vertinami sprendžiant apie asmens keliamą arba galimą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, atitiktis konstituciniam teisinės valstybės principui.
15. Pareiškėjas savo abejones ginčijamo teisinio reguliavimo konstitucingumu grindžia iš esmės tuo, kad, juo nenustačius konkretaus laikotarpio, kurio duomenys apie asmenį vertinami leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimo kontekste sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pasak pareiškėjo, atsiranda tam tikras neapibrėžtumas: asmuo nežino, kokiu atveju jis bus laikomas atitinkančiu įstatymo reikalavimus atitinkamai teisei įgyti (turėti), o jei atitinkama jo teisė suvaržyta, nes jis neatitinka įstatymo reikalavimų, jis nežino, kada baigsis toks jo teisių suvaržymas.
16. Minėta, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas leidimų nešiotis nurodytus ginklus ar leidimų juos laikyti galiojimo panaikinimo pagrindas: tokių leidimų galiojimas panaikinamas policijos įstaigai turint atitinkamų duomenų apie leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus turintį asmenį, t. y. duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
17. Sprendžiant dėl Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai, pažymėtina, kad, kaip minėta:
– konstitucinis teisinės valstybės principas yra itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų; vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas; šis imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių;
– konstitucinio teisinės valstybės principo elementas yra ir proporcingumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad jos turi būti būtinos šiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia jiems pasiekti; reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones; šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, pagal kurias įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus, mutatis mutandis taikytinos ir pagal įstatymą įgytai teisei įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis.
Minėta ir tai, kad pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, įstatyme turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų inter alia sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (inter alia nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai); nustatydamas šias priemones, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo elementu esančio proporcingumo principo.
17.1. Minėta, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas leidimų nešiotis Įstatyme nurodytus ginklus (nurodytus A, taip pat B, C kategorijų ginklus) ir leidimų laikyti tokius ginklus galiojimo panaikinimo pagrindas: tokių leidimų (t. y. leidimų, kuriais suteikta teisė asmeniui turėti su savimi tokius ginklus taip, kad juos būtų galima panaudoti nedelsiant, arba teisė faktiškai turėti jame nurodytus ginklus Įstatyme nurodytose arba kitose vietose, be kita ko, fizinio asmens būste) galiojimas panaikinamas policijos įstaigai turint tam tikrų duomenų apie leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus turintį asmenį, t. y. duomenų, kad jis dėl tam tikrų, inter alia kituose Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies punktuose nenumatytų, priežasčių gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo teisiniu reguliavimu nėra nustatytas laikotarpis, kurio duomenis policijos įstaiga gali vertinti spręsdama dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo panaikinimo.
Taigi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos panaikinti leidimų nešiotis ir leidimų laikyti Įstatyme nurodytus ginklus galiojimą visais tais atvejais, kai, policijos įstaigos turimais duomenimis (nesvarbu, kurio laikotarpio), esama pagrįstų prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas leidimą nešiotis ar leidimą laikyti tokius ginklus, gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
17.2. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, įgyvendino Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojamą pareigą nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų inter alia sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai. Tokiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos riboti minėtą teisę nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys abejoti dėl pavojaus, kurį asmuo gali kelti arba kelia sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai, inter alia turėdamas teisę laikyti ar nešiotis ginklus.
17.3. Vertinant, ar tokios ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatytos įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemonės nesudaro prielaidų jos riboti akivaizdžiai labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams (t. y. siekiui užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves) pasiekti, pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, policijos įstaiga, priimdama sprendimą dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo panaikinimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, turi pareigą pateikti tokio sprendimo motyvus, t. y. privalo, be kita ko, pagrįsti, kad iš tikrųjų turi duomenų, jog konkretus asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir dėl to jam išduoto leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimas turi būti panaikintas.
Taigi, tokiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos panaikinti leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimą tik policijos įstaigai tinkamai pagrindus, kad yra pakankamai prielaidų manyti, jog nepanaikinus asmeniui išduoto atitinkamo leidimo galiojimo gali kilti arba kils pavojus jam pačiam, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai. Vadinasi, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu sudaryta galimybė taikyti atitinkamas teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ribojimo priemones tik tinkamai įvertinus individualią konkretaus asmens situaciją, be kita ko, įvertinus visas aplinkybes (nesvarbu, kuriuo laikotarpiu jos atsirado), kurios sudaro prielaidas abejoti dėl to, kad konkretus asmuo, turintis leidimą nešiotis ginklus ir (ar) leidimą laikyti ginklus, turėdamas tokį (-ius) leidimą (-us), gali kelti arba kelia pavojų sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai.
Šiame kontekste paminėtina, kad, pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą panaikinus leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą, asmuo gali vėl kreiptis dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus jam suteikimo ir toks leidimas jam Įstatymo nustatyta tvarka gali būti suteiktas, jei jis atitinka nustatytas sąlygas, inter alia jei nebėra prielaidų teigti, kad, turimais duomenimis, toks asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
17.4. Minėta, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu priimtas sprendimas dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo panaikinimo gali būti asmens pasirinkimu apskųstas vienu iš įstatyme nustatytų būdų: VAĮ nustatyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, IAGNTĮ nustatyta skundų padavimo administracinių ginčų komisijai tvarka arba ABTĮ nustatyta skundų padavimo administraciniams teismams tvarka; tokiu atveju atitinkama įstaiga, išnagrinėjusi tokį asmens skundą, turi įgaliojimus nustatytąja tvarka panaikinti, be kita ko, neteisėtą sprendimą.
Minėta ir tai, kad, pagal ABTĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą, administracinis teismas, patikrinęs, ar priimant atitinkamą sprendimą buvo laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų imperatyvių reikalavimų, ir nustatęs, kad atitinkamas sprendimas yra neteisėtas iš esmės arba neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas arba kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, privalo, be kita ko, panaikinti tokį sprendimą, taip pat gali jį panaikinti kitais teismo svarbiais pripažintais pagrindais.
17.5. Taigi šiuo teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos patikrinti (inter alia patikrinti, ar policijos įstaiga turi pakankamai duomenų ir ar tie duomenys (nesvarbu, kurio laikotarpio) tikrai patvirtina, kad konkretus asmuo gali kelti arba kelia grėsmę minėtiems teisiniams gėriams, ir dėl to jam išduoto leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimas turi būti panaikintas) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu asmens atžvilgiu priimto sprendimo panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą teisėtumą ir pagrįstumą apskundžiant tokį sprendimą vienu iš įstatyme nurodytu būdų.
Pažymėtina, kad tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinus asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka skųsti jo atžvilgiu priimtą sprendimą dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo panaikinimo, be kita ko, sudarytos prielaidos inter alia teisme patikrinti, ar ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka įgyjama teisė įsigyti ir turėti ginklus konkrečiu atveju ribojama inter alia tik tiek, kiek tai būtina siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves.
17.6. Apibendrinant pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas panaikinti leidimų nešiotis ir leidimų laikyti Įstatyme nurodytus ginklus galiojimą visais tais atvejais, kai, policijos įstaigos turimais duomenimis (nesvarbu, kurio laikotarpio), esama pagrįstų prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas leidimą nešiotis tokius ginklus ar leidimą juos laikyti, gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, paisė Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojamų reikalavimų – sudarė prielaidas taikyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, ir įtvirtino tokias šių priemonių taikymo sąlygas, kuriomis sudarytos prielaidos užtikrinti, kad ši teisė nebūtų ribojama labiau, nei reikia minėtiems tikslams pasiekti, inter alia kad ji būtų ribojama kiek įmanoma įvertinus individualią kiekvieno asmens situaciją.
18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas tiek, kiek jame nenustatytas konkretus laikotarpis, kurio duomenys apie asmenį vertinami, kai, sprendžiant dėl leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimo, vertinama, ar asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 531, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nutaria:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija, TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas tiek, kiek jame nenustatytas konkretus laikotarpis, kurio duomenys apie asmenį vertinami, kai, sprendžiant dėl leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimo, vertinama, ar asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.