vALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA
NUTARIMAS
DĖL valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
2011 m. liepos 8 d. nutarimo nr. o3-174 „Dėl 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr.O3-92 „dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ pakeitimo
2014 m. liepos 11 d. Nr. O3-213
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymu, Nacionalinio euro įvedimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“, III, IV skyriais, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priemonių, susijusių su euro įvedimu Lietuvos Respublikoje, plano, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. O1-47 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priemonių, susijusių su euro įvedimu Lietuvos Respublikoje, plano patvirtinimo“, 2.1 punktu ir atsižvelgdama į Komisijos Teisės skyriaus 2014 m. liepos 9 d. pažymą Nr. O5-173 „Dėl su euro įvedimu susijusių Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų pakeitimo“ Komisija n u t a r i a:
Pakeisti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Komisijos 2011 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-174 „Dėl 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. O3-92 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ (toliau – Metodika):
1. Išdėstyti Metodikos 31.4 punktą taip:
„31.4. apskaičiuojamos būtinosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų sąnaudos:
BS =∑ TSb + ∑ NSb + ∑ IVSb + M + I, (tūkst. Eur) (1),
kur TSb − tiesioginės kiekvienos veiklos sąnaudos;
NSb − kiekvienai veiklai priskirtos netiesioginės sąnaudos;
IVSb − kiekvienai veiklai (technologiniam procesui) priskirtos vandens tiekėjo administracinės veiklos sąnaudos;
M − mokesčiai;
I − palūkanos, mokamos už banko suteiktus kreditus investicijoms.“
2. Išdėstyti Metodikos 34 punktą taip:
3. Išdėstyti Metodikos 35.1.1 punktą taip:
„35.1.1. pardavimo kainos skaičiavimas vienam individualaus namo apskaitos prietaisui (PKig):
, (Eur/apskaitos prietaisui per mėn.) (3),
kur APin – individualiųjų gyvenamųjų namų įrengtų ir planuojamų įrengti apskaitos prietaisų nusidėvėjimo sąnaudos;
PSin – pardavimo veiklos sąnaudų dalis, proporcingai suskaičiuota individualiųjų namų apskaitos prietaisų nusidėvėjimo sąnaudoms;
IPin – normatyvinio pelno dalis, suskaičiuota pardavimo veiklai, kai vanduo apskaitomas individualaus gyvenamojo namo įvade;
INsk – individualiuose gyvenamuosiuose namuose įrengtų ir planuojamų įrengti apskaitos prietaisų skaičius.
Pardavimo kaina individualiam namui diferencijuojama pagal individualiuose namuose esančių apskaitos prietaisų nuosavybę. Tais atvejais, kai apskaitos prietaisas individualiame name yra vartotojo nuosavybė, skaičiuojant pardavimo kainą, apskaitos prietaisų amortizacinių atskaitymų ir eksploatacijos sąnaudos į kainą netraukiamos;“
4. Išdėstyti Metodikos 35.1.2 punktą taip:
„35.1.2. pardavimo kainos suskaičiavimas daugiabučio namo butui (vartotojui), kai už paslaugas atsiskaitoma pagal butuose įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis (PKdb):
, (Eur/mėn.) (4),
kur APdi – daugiabučių gyvenamųjų namų įrengtos ir planuojamos įrengti įvadinės apskaitos nusidėvėjimo sąnaudos;
APdb – butuose įrengtų ir planuojamų įrengti apskaitos prietaisų nusidėvėjimo sąnaudos;
PSdi, PSdb – pardavimo veiklos sąnaudų dalis, proporcingai suskaičiuota daugiabučių namų įvadinės apskaitos prietaisų ir apskaitos prietaisų, esančių butuose, nusidėvėjimo sąnaudoms;
IPdb – normatyvinio pelno dalis, suskaičiuota pardavimo veiklai, kai už paslaugas atsiskaitoma pagal butuose įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis;
Bsk – butų skaičius (vartotojų).
Pardavimo kaina daugiabučio namo butui (vartotojui), kai už paslaugas atsiskaitoma pagal butuose įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis, diferencijuojama pagal butuose esančių apskaitos prietaisų nuosavybę. Tais atvejais, kai apskaitos prietaisas bute yra vartotojo nuosavybė, skaičiuojant pardavimo kainą, apskaitos prietaisų amortizacinių atskaitymų ir eksploatacijos sąnaudos į kainą netraukiamos.“
5. Išdėstyti Metodikos 35.1.3 punktą taip:
„35.1.3. pardavimo kainos skaičiavimas daugiabučiam namui, kai už paslaugas atsiskaitoma pagal įvadinės namo apskaitos prietaisų rodmenis (PKdi):
, (Eur/mėn.) (5),
kur IPdi – pelno dalis, suskaičiuota pardavimo veiklai, kai už paslaugas atsiskaitoma pagal įvadinės namo apskaitos prietaisų rodmenis;
NDsk – daugiabučių namų skaičius;“
6. Išdėstyti Metodikos 35.1.4 punktą taip:
„35.1.4. vidutinės pardavimo kainos skaičiavimas vienam abonento apskaitos prietaisui (PKas):
, (Eur/apskaitos prietaisui per mėn.) (6),
kur APas – įvadinės apskaitos nusidėvėjimo sąnaudos;
PSas – pardavimo veiklos sąnaudų dalis, proporcingai suskaičiuota įvadinės apskaitos prietaisų nusidėvėjimo sąnaudoms;
IPas – normatyvinio pelno dalis, suskaičiuota pardavimo veiklai, kai vanduo apskaitomas abonento įvade;
Ask – apskaitos prietaisų skaičius.“
7. Išdėstyti Metodikos 36.4 punktą taip:
8. Išdėstyti Metodikos 36.5 punktą taip:
„36.5. Kaina Kvs sezoniniams abonentams nustatoma padauginus apskaičiuotą vidutinę kainą iš sezoniškumo koeficiento, įvertinančio sezono metu suvartojamo vandens kiekį:
Kvs = Kv × ks, (tūkst. Eur) (8),
kur ks – sezoniškumo koeficientas, ks = 1+as;
as – sezoniniams abonentams parduoto vandens ir viso parduoto per tą patį laikotarpį vandens kiekio santykis.“