LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL DARNAUS JUDUMO MIESTE PLANŲ RENGIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO
2015 m. kovo 13 d. Nr. 3-108 (1.5 E)
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1480 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.1.8 ir 16.6 papunkčiais, Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 „Dėl Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos patvirtinimo“, 9.1 papunkčiu ir atsižvelgdamas į 2013 m.
gruodžio 23 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas“ Nr. 18136/13 (KOM (2013) 913 galutinis):
2. R e k o m e n d u o j u savivaldybėms:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2015 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-108 (1.5 E)
DARNAUS JUDUMO MIESTE PLANŲ RENGIMO GAIRĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Darnaus judumo mieste planų rengimo gairės (toliau – Gairės) nustato darnaus judumo mieste planų (toliau – planas) rengimo, derinimo, viešo svarstymo, tvirtinimo ir atnaujinimo tvarką, plano turinio ir sudėties reikalavimus, planavimo proceso dalyvių santykius.
2. Gairės parengtos siekiant nustatyti aiškias ir vienodas plano rengimo, derinimo, viešo svarstymo, tvirtinimo ir atnaujinimo nuostatas savivaldybėse ir įtvirtinti planavimo proceso dalyvių santykius.
3. Gairės taikomos plano rengėjams, jį įgyvendinančioms institucijoms, planą derinančioms, tvirtinančioms ir stebėseną vykdančioms institucijoms, kitiems asmenims, dalyvaujantiems planavimo procese.
4. Gairės parengtos vadovaujantis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 23 d. parengtu Komisijos komunikatu Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas“ Nr. 18136/13 (KOM (2013) 913 galutinis), 2011 m. kovo 28 d. Europos Komisijos baltąja knyga „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (KOM (2011) 144 galutinis) (toliau – baltoji knyga) ir Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 „Dėl Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos patvirtinimo“ (toliau – NSPP), nuostatomis.
5. Gairėse vartojamos sąvokos:
5.1. Darnus judumas – efektyviu išteklių naudojimu ir jų prieinamumu grindžiama asmenų galimybė keliauti tam tikroje teritorijoje.
5.2. Darnaus judumo mieste planas – savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius papildantis ir detalizuojantis strateginio planavimo dokumentas, rengiamas patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir savivaldybės strateginių planų pagrindu, siekiant atlikti visapusišką transporto ir žmonių keliavimo įpročių analizę mieste, užtikrinti darnaus judumo mieste variantų kūrimą, geresnę gyvenimo kokybę miestuose ir jų prieigose ir susisiekimą visomis transporto priemonėmis ar pėsčiomis, prioritetą teikiant viešajam keleiviniam ir bevarikliam ar aplinką mažai teršiančiam transportui.
5.3. Judumo valdymas – eismo valdymo ir erdvinio planavimo, apmokestinimo ir kontrolės priemonių diegimas, informavimas apie eismą.
5.4. Transporto sistemos visuotinimas – transporto infrastruktūros planavimas, projektavimas ar rekonstravimas, siekiant ją pritaikyti visų asmenų, nepriklausomai nuo jų fizinės būklės, poreikiams.
5.5. Kitos Gairėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
PLANO TIKSLAI
6. Pagrindiniai plano tikslai:
6.2. vystyti ir integruoti skirtingus susisiekimo būdus, prioritetą teikiant viešajam keleiviniam ir bevarikliam transportui ar aplinką mažai teršiančiam transportui;
6.3. siekti, kad plane pateikti sprendiniai atitiktų darnaus vystymo, ekonominio gyvybingumo, socialinės lygybės, sveikatos ir aplinkos kokybės poreikių suderinamumo reikalavimus;
6.4. subalansuotai išnaudoti miesto erdvę, esamą susisiekimo komunikacijų infrastruktūrą pritaikant viešajam keleiviniam transportui, pėstiesiems ir dviratininkams;
6.5. plėtoti teikiamas transporto paslaugas ir didinti jų veiksmingumą vadovaujantis darnios plėtros principais (socialinis ir ekonominis vystymasis, aplinkos apsauga);
6.8. mažinti oro užterštumą, triukšmą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir energijos vartojimą;
iII SKYRIUS
PLANO turinys
7. Plano dalys:
7.1. Esamos judumo situacijos mieste analizė. Analizuojant esamą judumo situaciją mieste:
7.1.1. atliekama galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, plėtros programų ir strategijų analizė;
7.1.2. įvertinami eismo ir keleivių srautų tyrimai (ne senesni nei 3 metų), jeigu trūksta informacijos, atliekami transporto srautų ir struktūros natūriniai tyrimai;
7.1.3. įvertinamas miesto rajonų centrų ir svarbiausių traukos objektų (mokykla, ligoninė, autobusų ar geležinkelio stotis ar kt.) pasiekiamumas kiekviena transporto rūšimi ar pėsčiomis esama susisiekimo infrastruktūra;
7.1.4. nagrinėjamas paskutinių 3 metų įskaitinių eismo įvykių skaičius ir miesto juodosios dėmės, kelionių struktūros statistinės lentelės, transporto priemonių parko statistiniai duomenys (išskiriant ekologiškų transporto priemonių skaičių) ir jų kitimo prognozės;
7.1.5. atliekama miesto (prireikus ir priemiesčio) gyventojų skaičiaus kitimo analizė ir prognozė iki 2030 m.;
7.1.9. nustatomi gyventojų kelionių rodikliai (vidutinis kelionių skaičius, vidutinė kelionių trukmė, kelionių sklaida nagrinėjamoje teritorijoje);
7.2. Teminių dalių analizė. Atsižvelgiant į nagrinėjamo miesto dydį, gyventojų skaičių, plėtros perspektyvas, transporto sistemos savybes ir esamos judumo situacijos mieste rezultatus, turi būti:
7.2.1. vadovaujantis Gairių IV skyriumi, pateikiamas išsamus plano teminių dalių aprašymas, jų integracijos galimybės ir grafinė dalis;
7.3. Judumo mieste variantai (iki 2030 m.) ir veiksmų planas (iki 2020 m.):
7.3.1. Judumo mieste variantai (iki 2030 m.). Turi būti pateikti ne mažiau kaip du judumo mieste variantai (darnaus judumo mieste sprendiniai pasiekiamumo, socialiniais, ekonominiais, aplinkos apsaugos aspektais), kuriuose:
7.3.1.1. įvertinama ilgalaikė transporto sistemos (iki 2030 m.) perspektyva plano teminių dalių analizės pagrindu;
7.3.1.2. aptariama baltosios knygos tikslų įgyvendinimo strategija ir gerosios plano rengimo užsienio šalyse patirtys;
7.3.1.4. numatomi tiksliniai rodikliai (siektini tikslai) ir veiksmingumo rodikliai (transporto paslaugų ir infrastruktūros kokybė ir galimybė jais naudotis, informacinių technologijų naudojimas, žemės naudojimas ir teritorijų planavimas, eismo sauga ir saugumas, energetika, aplinka, socialinė įtrauktis ir lyčių lygybė, ekonominė plėtra, sveikatos priežiūra);
7.3.2. Veiksmų planas (iki 2020 m.). Turi būti sudarytas veiksmų planas, apimantis
priemones iki 2020 m. (priedas). Veiksmų plane nurodytos priemonės gali būti iš dalies finansuojamos kaip dalis integruotos, darnios miesto plėtros strategijos, pagal kurią sprendžiamos miesto teritorijos ekonominės, aplinkos, klimato, demografinės, sveikatos ir socialinės problemos Europos Sąjungos fondų lėšomis.
8. Plane rekomenduojama pateikti preliminarų iki 2030 m. nagrinėtų judumo mieste variantų ir veiksmų plano iki 2020 m. biudžeto planą.
9. Planai gali būti finansuojami privataus sektoriaus, Europos Sąjungos fondų, savivaldybių biudžeto ir kitomis teisėtai gautomis lėšomis.
IV SKYRIUS
PLANO TEMINĖS DALYS
11. Planą sudaro šios teminės dalys:
12. Viešojo transporto skatinimas. Siekiant skatinti naudojimąsi viešuoju transportu plane turi būti:
12.1. atlikta esamos infrastruktūros pritaikomumo viešojo transporto poreikiams analizė ir viešajam transportui reikalinga infrastruktūros plėtros analizė;
12.2. pateikta ilgalaikė strategija, skirta viešojo transporto paslaugų kokybei, saugumui, integravimui ir prieinamumui gerinti;
12.3. numatomas maršrutų perskirstymas ir nagrinėjamos galimybės įvesti naują viešojo transporto rūšį mieste, atsižvelgiant į gyventojų poreikius ilgalaikėje (10–15 m.) perspektyvoje;
12.4. įvertinama visų viešojo transporto rūšių (kelių, geležinkelių, vidaus vandenų transporto) integracija į vieno bilieto sistemą ir aptariama bilietų tarifų politika, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtinta Elektroninių keleivinio transporto bilietų sistemų diegimo koncepcija;
12.5. numatomos viešojo transporto parko atnaujinimo galimybės, atsižvelgiant į finansavimo galimybes ir išlaikant konkurencingumo ir subsidiarumo principus;
12.6. išnagrinėtos galimybės diegti viešojo transporto sąveikos su privačiu transportu schemas (angl. Park & Ride, Bike & Ride);
13. Bevariklio transporto integracija. Siekiant skatinti gyventojus naudotis bevariklio transporto priemone ne tik kaip laisvalaikio, turizmo, bet ir kaip susisiekimo priemone, plane turi būti:
13.2. numatoma pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros plėtra, vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus patvirtintomis Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijomis;
13.3. pateikta ilgalaikė dviračių tinklo plėtros vizija (schema), nurodant planuojamas ar esamas viešojo transporto sąveikos su privačiu transportu aikšteles (angl. Park & Ride, Bike & Ride), viešųjų dviračių (angl. Bike sharing) paėmimo / grąžinimo stotis, dviračių nuomos, remonto punktus, dviračių statymo galimybes ir kitus infrastruktūros elementus.
14. Modalinis kelionių pasiskirstymas. Siekiant skirtingų susisiekimo būdų integracijos, plane turi būti:
14.1. išanalizuoti esami statistiniai kelionių pasiskirstymo pagal transporto rūšis tyrimai mieste, išskiriant keliones dviračiu, pėsčiomis, lengvuoju automobiliu, viešuoju transportu, traukiniu ir kitomis transporto priemonėmis;
15. Eismo sauga ir saugumas. Siekiant įgyvendinti baltosios knygos tikslą – siekti, kad miestuose nekiltų eismo įvykių, ir tarpinį tikslą – 2020 m. sumažinti eismo įvykių mieste skaičių per pusę, plane turi būti:
15.1. numatytos technologinės eismo saugos didinimo priemonės (saugių gatvių ar kelio elementų įrengimas, rekonstrukcija, eismo saugos gerinimo priemonės);
15.2. nurodytos švietimo priemonės, už kurių vykdymą atsakinga atitinkama savivaldybė (socialinės akcijos, ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigų vaidmuo);
15.3. atliekamas savivaldybių saugaus eismo komisijų veiklos rezultatų įvertinimas ir veiklos gairių pateikimas;
15.4. numatytos priemonės, kuriančios saugią miesto transporto infrastruktūrą ir užtikrinančios saugų naudojimąsi transporto priemonėmis;
16. Eismo organizavimo tobulinimas ir judumo valdymas. Siekiant valdyti judumą, plane turi būti:
16.1. nagrinėjamos bilietų sistemos integracijos galimybės, naudojimasis viešuoju transportu, pėsčiųjų zonų plėtimas, viešųjų dviračių (angl. Bike sharing) sistemų integracija, dalijimosi automobiliu (angl. Car sharing) ar pavėžėjimo (angl. Ride sharing) koncepcijos, diferencijuoto automobilių statymo sistemos, eismo juostų, pažymėtų „A“ ar 4+, plėtra;
16.2. nagrinėjami pažangūs eismo organizavimo sprendimai, pavyzdžiui, žiedinės sankryžos su kintamu eismo juostų skaičiumi, eismo juostų, pažymėtų „A“ ar 4+, plėtra ir kt., pateikiami Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus patvirtintose Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijose;
16.3. numatoma, kaip plėtoti Europos Komisijos rekomenduojamų diegti zonų be automobilio tinklą mieste, dalyvauti Judriosios savaitės renginiuose, vykdyti švietėjišką veiklą, dalyvauti bendruose projektuose, perimant kitų miestų gerąją patirtį, prisidėti prie transporto, sveikatinimo ir aplinkos apsaugos balanso išlaikymo;
17. Miesto logistika. Siekiant gerinti miesto logistikos efektyvumą, mažinti su šia veikla susijusį neigiamą poveikį (taršą, triukšmą, spūstis), plane turi būti:
17.1. išanalizuotos galimybės nukreipti tranzitinius srautus nuo miestų centrų ir gyvenamųjų kvartalų (miestų aplinkkelių plėtra);
17.2. išanalizuotos galimybės organizuoti ir / arba reguliuoti prekių ir paslaugų pristatymo į įstaigas tvarką, siekiant mažinti neigiamas krovininio transporto judėjimo pasekmes miesto centre ir senamiestyje;
17.4. įvertintas nacionalinis ir transeuropinis kontekstas (aplinkkeliai, transeuropinių koridorių tąsos mieste);
18. Transporto sistemos visuotinimas ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtrauktis. Siekiant sudaryti galimybes visiems gyventojams naudotis transporto infrastruktūra ir susisiekimo sistema, naujai planuojant, projektuojant ar rekonstruojant infrastruktūrą ir numatant viešojo transporto parko plėtrą, turi būti:
18.1. konsultuojamasi su mieste veikiančiomis arba nacionalinio lygmens, įvairioms visuomenės grupėms atstovaujančiomis bendruomenėmis, asociacijomis ar institucijomis;
18.2. vadovaujamasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintu Specialiųjų poreikių turinčių žmonių susisiekimo gerinimo Lietuvos Respublikoje gerosios praktikos vadovu;
18.3. įvertinama esama transporto sistemos visuotinimo sprendinių taikymo atitinkamame mieste situacija ir atskirai atlikta viešojo transporto sistemos (transporto priemonių ir infrastruktūros) pritaikymo specialiųjų poreikių turintiems žmonėms analizė, įskaitant: taktilinių paviršių ir taktilinės įrangos / įrenginių (iškiliųjų, liečiamųjų, šiurkštintų, grublėtų) ir Brailio raštu pateikiamos informacijos poreikio analizę, garsinės informacijos (garso pranešimai, signalai, kt.) poreikio analizę, tekstinės informacijos (tvarkaraščių, informacinių stendų vairuotojams, kitos informacijos) teikimo analizę, vaizdinės informacijos poreikio analizę.
19. Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimas. Siekiant įgyvendinti vieną iš pagrindinių baltosios knygos tikslų – iki 2030 m. dvigubai sumažinti degalais varomų automobilių naudojimą miestuose – iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų, o iki 2030 m. pasiekti, kad vykdant miestų logistikos veiklą didžiausiuose urbanistiniuose centruose transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekis būtų sumažintas iki nulio, plane turi būti:
19.1. numatytas esamas zonų be automobilio skaičius ir šių zonų poreikis ateityje, viešojo transporto ekologizavimo poreikis ir galimybės;
19.2. numatyta, kaip bus kuriama ir plėtojama elektromobilių įkrovimo infrastruktūra (vietinės reikšmės viešuosiuose keliuose rekomenduojamų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planai, viešųjų stotelių įrengimas);
19.3. atlikta elektromobilių ir kitų alternatyviais degalais varomų transporto priemonių parko ir jų įkrovimo / papildymo infrastruktūros plėtros analizė (schemos, priemonių planai, kt.);
19.4. nurodyta, kokios yra vykdomos ir numatomos taikyti skatinimo priemonės naudotis elektromobiliais (nemokamas elektromobilių statymas, nuolaidos statant elektromobilius, viešojo transporto arba atskirų eismo juostų atvėrimas elektromobiliams, atskiros vietos, skirtos tik elektromobiliams statyti ir įkrauti, leidimai įvažiuoti į tam tikras zonas, gatves, kur degalais varomų transporto priemonių eismas ribojamas ir kt.);
20. ITS diegimo mieste poreikio vertinimas. Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. liepos 7 d. direktyvos 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos nuostatas, plane turi būti atlikta ITS diegimo analizė šiose transporto ir judumo politikos srityse: optimalus kelių, eismo ir kelionės duomenų naudojimas, eismo ir krovinių valdymo tęstinumo užtikrinimas, ITS kelių saugos ir saugumo didinimas, transporto priemonių susiejimas su transporto infrastruktūra.
V SKYRIUS
PLANO RENGIMO PROCESAS ir stebėsena
21. Plano rengimo procesą sudaro:
22. Plano organizatorius yra savivaldybė, kuri atlieka šias funkcijas: parengia plano techninę užduotį, atlieka viešųjų pirkimų procedūras, organizuoja plano dalių ir plano derinimą, koordinuoja visuomenės supažindinimą su planu, vykdo plano stebėseną ir užtikrina plano įgyvendinimą.
23. Plano techninė užduotis turi būti sudaroma pagal Gairių 6 punkte nurodytus tikslus, Gairių 11 punkto temines dalis ir laikantis Gairių 7 punkte įtvirtintų plano turinio reikalavimų.
24. Plano organizatorius, parengęs plano techninę užduotį, per atstumą, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar tiesiogiai teikia plano komisijai ją derinti.
25. Plano komisiją, kuri atlieka plano techninės užduoties ir plano derinimą, sudaro Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovai. Personalinė plano komisijos sudėtis tvirtinama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu.
26. Plano komisija, suderinusi plano techninę užduotį, priima protokolinį sprendimą dėl plano rengimo pradžios.
27. Plano komisijos protokoliniai išrašai skelbiami savivaldybės ir Susisiekimo ministerijos interneto tinklalapiuose.
29. Kiekvieną atliktą plano dalį, nurodytą Gairių 7 punkte, plano rengėjas derina su plano komitetu.
30. Plano komitetą, kuris derina plano dalis ir nagrinėja planui pateiktų fizinių ar juridinių asmenų pasiūlymus, sudaro savivaldybių administracijų padalinių (eismo saugos, architektūros, kultūros paveldo, kraštovaizdžio ar kitų), taip pat gyvenamosios vietovės bendruomenių (viešojo transporto, dviratininkų, senjorų, kt.), bendruomeninių organizacijų ir kitų asociacijų, organizacijų ar įmonių atstovai. Rekomenduojama, kad įstaigų ir institucijų, atsakingų už transporto ir judumo paslaugas ir infrastruktūrą miesto teritorijoje ar jos priemiesčiuose, atstovai būtų įtraukti į plano komitetą. Personalinė plano komiteto sudėtis tvirtinama savivaldybės tarybos sprendimu.
31. Plano komitetas protokoliniu sprendimu turi pritarti kiekvienai plano daliai, nurodytai Gairių 7 punkte.
32. Plano komitetui protokoliniu sprendimu pritarus visoms Gairių 7 punkte nurodytoms plano dalims, visuomenė supažindinama su planu (vykdo plano rengėjas, koordinuoja plano organizatorius). Planas skelbiamas savivaldybės interneto tinklalapyje ir nagrinėjamos teritorijos seniūnijos (-ų), jei ji (jos) įsteigta (-os), skelbimų lentoje (-ose) 1 mėnesį po šio sprendimo priėmimo.
33. Visuomenei susipažinus su planu, plano komitetas nagrinėja pateiktus juridinių ar fizinių asmenų pasiūlymus ir priima protokolinį sprendimą dėl pateiktų pasiūlymų tikslingumo. Plano komitetui priėmus protokolinį sprendimą plano rengėjas, koordinuojant plano organizatoriui, surengia pristatomąjį posėdį (ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visuomenės supažindinimo pabaigos) visuomenei. Informacija dėl pristatomojo posėdžio visuomenei datos, laiko ir vietos skelbiama savivaldybės interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki posėdžio. Posėdžio metu visuomenei pristatomi juridinių ar fizinių asmenų pateikti pasiūlymai dėl plano ir plano komiteto protokolinis sprendimas dėl pateiktų pasiūlymų tikslingumo. Po pristatomojo posėdžio visuomenei plano rengėjas parengia dalyvių sąrašą, posėdį apibendrinančią ataskaitą ir raštu supažindina pasiūlymus teikusius fizinius ar juridinius asmenis su plano komiteto protokoliniu sprendimu dėl pateiktų pasiūlymų tikslingumo.
34. Po visuomenės supažindinimo su planu plano organizatorius per atstumą, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar tiesiogiai teikia planą derinti plano komisijai. Plano komisijai protokoliniu sprendimu pritarus, planas teikiamas savivaldybės tarybai tvirtinti. Patvirtintas planas turi būti viešai prieinamas (savivaldybės interneto tinklalapyje) visą plano galiojimo laikotarpį (iki 2030 m.).
36. Siekiant užtikrinti, kad laiku būtų galima pasinaudoti svarbiais duomenimis ir statistika, plano organizatorius renka ir sistemina duomenis, susijusius su plano įgyvendinimu.
37. Vykdant plano stebėseną, plano organizatorius kartą per metus organizuoja susitikimą su plano komitetu ir plano komisija dėl plano įgyvendinimo proceso eigos. Šių susitikimų metu pagal plano veiksmų plane numatytus įgyvendinimo rodiklius vertinama plano uždavinių ir konkrečių tikslų siekimo pažanga pagal numatytus terminus.