PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PANEVĖŽIO MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANO, PATVIRTINTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2018 M. LIEPOS 23 D. SPRENDIMU NR. 1-248 „DĖL PANEVĖŽIO MIESTO DARNAUS JUDUMO PLANO PATVIRTINIMO“, PAKEITIMO
2019 m. spalio 29 d. Nr. 1-383
Panevėžys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Panevėžio miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
Pakeisti Panevėžio miesto darnaus judumo plano, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 23 d. sprendimu Nr.1-248 „Dėl Panevėžio miesto darnaus judumo plano patvirtinimo“ IV tomą „Veiksmų planas“ taip:
1. Priedo lentelės 3.1.4 papunktyje vietoj žodžių „Techninė specifikacija Intelektinės transporto sistemos (ITS) diegimui mieste“ įrašau žodžius „Intelektinės transporto sistemos (ITS) diegimas mieste“;
2. 33 puslapyje pastraipą „3.1.4 Techninė specifikacija Intelektinės transporto sistemos (ITS) diegimui mieste“ pakeičiu į pastraipą „3.1.4 Intelektinės transporto sistemos (ITS) diegimas mieste“ (priedas).
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos
2019 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 1-383
priedas
3.1.4. Intelektinės transporto sistemos (ITS) diegimas mieste.
ITS sistema, matuojanti transporto srautus vaizdo kameromis ar indukcinėmis kilpomis ir surinktą informaciją naudojanti automatizuotam srautų valdymui, pirmuoju etapu diegiama Panevėžio miesto centrinėje dalyje (Vilniaus gatvės dalies nuo Ramygalos g. iki J. Basanavičiaus g. ir J. Basanavičiaus g. dalies nuo Vilniaus g. iki Elektros g.) kuriant „žalios bangos“ valdymo principu veikiančias sankryžas. Visiškas sankryžų darbo režimų suderinamumas leidžia pasiekti gerų rezultatų optimizuojant transporto srautus miesto gatvėse.
Kartu su ITS sistema kuriamas virtualus eismo valdymo centras (EVC), sutvarkant (modernizuojant) šviesoforų punktus J. Basanavičiaus g.–Vilnius g., prijungiant J. Basanavičiaus g.–Ukmergės g., J. Biliūno g.–Velžio kelias–Vilniaus g.–Pajuostės g., J. Basanavičiaus g. – Savanorių a., Vilniaus g. – Ramygalos g., J. Basanavičiaus g. – Elektros g., nes šiose sankryžose susidaro eismo spūstys, kurios turi įtakos didesniam transporto priemonių kuro sunaudojimui, miesto taršos, triukšmo ir avaringumo didėjimui, viešojo transporto išlaidų augimui.
ITS sistemos diegimas atliekamas atsižvelgiant į „Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių“ reikalavimus: keičiamos šviesoforų fazės, ciklai, paruošiant šviesoforų fazių reguliavimo vėlinimo (ilginimo) principus, pagrįstus optimalia eismo srautų koordinuoto valdymo programa, logine seka pagal eismo intensyvumą ir jo pokytį skirtingu paros laiku (rytinis pikas darbo dienomis 7.00–8.30, vakarinis pikas darbo dienomis 16.00–18.00, ne piko valandomis), įrengiant vaizdo stebėjimo sistemą.
Į EV palaipsniui integruojant vis daugiau gatvėse esančių susisiekimo komunikacijų infrastruktūros įrenginių (valdiklių, eismo jutiklių, vaizdo stebėjimo kamerų) sudaroma galimybė eismą valdyti centralizuotu būdu ir tiksliau fiksuoti duomenis apie transporto priemonių srautus. Realiuoju laiku veikiantys transporto priemonių jutikliai (vaizdo detektoriai, indukcinės kilpos) surenka duomenis apie eismo srautus, o pagal šiuos duomenis atitinkamai galima koreguoti eismo valdymo programas.
EVC įdiegimas – pagrindas tolesniam informacijos ir susisiekimo komunikacijų infrastruktūros valdymo vystymui. Panaudojant ITS sprendinius galima išplėsti EVC funkcionalumą, numatant informacijos pateikimą apie rekonstruojamas (remontuojamas) gatves, vykdomus kelio darbus, spūstis ar eismo įvykius, integruojant greičio kontrolės sistemą, vaizdo stebėjimo sistemą su intelektualios vaizdo analizės galimybėmis, kuri galėtų tarnauti kaip įrankis kelių eismo taisyklių pažeidimams identifikuoti, vogtų transporto priemonėms ieškoti ir pan. Informuoti eismo dalyvius apie besikeičiančias eismo sąlygas padėtų prie EVC prijungtos informacinės švieslentės, kurios operatyviai informuotų eismo dalyvius ir nukreiptų į mažesnio eismo intensyvumo gatves. Visa ši informacija būtų prieinama ir už kelių priežiūrą atsakingoms tarnyboms, ir vairuotojams, planuojantiems kelionės maršrutą.
Diegiant ITS miesto susisiekimo sistemoje, didžiausias prioritetas turėtų būti efektyvesnis viešojo transporto paslaugų teikimas ir pėsčiųjų bei dviratininkų eismo saugumo užtikrinimas.