Paveikslėlis, kuriame yra eskizas, piešimas, iliustracija, simbolis Dirbtinio intelekto sugeneruotas turinys gali būti neteisingas.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

dėl VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2023 M. BALANDŽIO 4 D. ĮSAKYMO

NR. 1V-188 „dėl REGIONINĖS PAŽANGOS PRIEMONĖS 01-004-07-01-01 (RE)

„PASKATINTI REGIONŲ, FUNKCINIŲ ZONŲ, SAVIVALDYBIŲ IR MIESTŲ EKONOMINĮ AUGIMĄ PASITELKIANT JŲ TURIMUS IŠTEKLIUS“ FINANSAVIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO“

PAKEITIMO

2025 m. vasario 21 d. Nr. 1V-126

Vilnius

1. Pakeičiu Regioninės pažangos priemonės 01-004-07-01-01 (RE) „Paskatinti regionų, funkcinių zonų, savivaldybių ir miestų ekonominį augimą pasitelkiant jų turimus išteklius“ finansavimo gaires, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-188 „Dėl Regioninės pažangos priemonės 01-004-07-01-01 (RE) „Paskatinti regionų, funkcinių zonų, savivaldybių ir miestų ekonominį augimą pasitelkiant jų turimus išteklius“ finansavimo gairių patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu II skyrių ir jį išdėstau taip:

„II SKYRIUS

PAGRINDINĖ INVESTICIJŲ PROGRAMOS INFORMACIJA

	Prioritetas	Uždavinys	Fondas	Pagal uždavinį skiriama Europos Sąjungos (toliau – ES) finansavimo suma	Skiriamo nacionalinio bendrojo finansavimo suma	Didžiausias galimas finansavimo intensyvu-mas	Intervenci-nės priemonės kodas	Pagrindinės teritorinės srities kodas	„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai	Ekonominės veiklos kodas	Lyčių lygybės mat-mens kodas
5 prioritetas „Piliečiams artimesnė Lietuva“		5.1 „Skatinti integruotą ir įtraukią socialinę, ekonominę ir aplinkosau-gos plėtrą, puoselėti kultūrą, gamtos paveldą, darnų turizmą ir saugumą miestų teritorijose“ (toliau – 5.1 uždavinys)	Europos regioninės plėtros fondas	106 316 916,00 Eur	Ne mažiau kaip 18 761 809,00 Eur – projektų vykdytojų, partnerių lėšos	Reikalavi-mai dėl didžiausio galimo projekto finansavimo intensyvumo nustatomi šių Gairių III skyriaus 2.5 ir 6.12.1 papunkčiuo-se	169 – Teritorinio vystymo iniciatyvos, įskaitant teritorinių strategijų rengimą	02 – Miestai, miesteliai ir priemies-čiai	Netaikoma	05 Maisto produktų ir gėrimų gamyba, 06 Tekstilės ir tekstilės gaminių gamyba, 07 Transporto įrangos gamyba, 08 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba, 09 Kiti nenurodyti gamybos pramonės sektoriai, 10 Statyba, 11 Kasyba ir karjerų eksploatavimas, 12 Elektros energija, dujos, garas, karštas vanduo ir oro kondicionavimas, 13 Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas ir valymas, 14 Transportas ir sandėliavimas, 15 Informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant telekomunikaci-jas, 24 Su aplinka susijusi veikla, 25 Menas, pramogos, kūrybos sektorius ir poilsis, 26 Kitos nenurodytos paslaugos	03 – Neutra-lumas lyties požiū-riu
5 prioritetas „Piliečiams artimesnė Lietuva“		5.2 „Skatinti integruotą ir įtraukią socialinę, ekonominę ir aplinkosaugos plėtrą vietos lygmeniu, puoselėti kultūrą, gamtos paveldą, darnų turizmą ir saugumą kitose nei miestų teritorijose“ (toliau – 5.2 uždavinys)	Europos regioninės plėtros fondas	164 993 844,00 Eur	53 850 829,00 Eur, iš kurių 21 024 128,00 Eur – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšos ir ne mažiau kaip 32 826 701,00 Eur – projektų vykdytojų, partnerių lėšos	Reikalavimai dėl didžiausio galimo projekto finansavimo intensyvumo nustatomi šių Gairių III skyriaus 2.5 ir 6.12.1 papunkčiuose	169 – Teritorinio vystymo iniciatyvos, įskaitant teritorinių strategijų rengimą, 083 – Dviračių infrastruktū-ra	08 – Kitų rūšių tikslinės teritorijos	Netaikoma	05 Maisto produktų ir gėrimų gamyba, 06 Tekstilės ir tekstilės gaminių gamyba, 07 Transporto įrangos gamyba, 08 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba, 09 Kiti nenurodyti gamybos pramonės sektoriai, 10 Statyba, 11 Kasyba ir karjerų eksploatavimas, 12 Elektros energija, dujos, garas, karštas vanduo ir oro kondicionavimas, 13 Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas ir valymas, 14 Transportas ir sandėliavimas, 15 Informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant telekomunikaci-jas, 24 Su aplinka susijusi veikla, 25 Menas, pramogos, kūrybos sektorius ir poilsis, 26 Kitos nenurodytos paslaugos	03 – Neutralumas lyties požiūriu

Pastabos:

1. Be lėšų, kurios nurodytos lentelės 4 ir 5 skiltyse, regioninės pažangos priemonės įgyvendinimui finansuoti yra skiriamos valstybės biudžeto lėšos, reikalingos pagal regioninę pažangos priemonę įgyvendinamų projektų mišraus pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), kurį projektų, kuriais įgyvendinamos regionų plėtros planų (toliau – RPPl) pažangos priemonės, administruojančioji institucija (toliau – RPPl administruojančioji institucija) pripažįsta netinkamu finansuoti iš Europos Sąjungos fondų lėšų, daliai apmokėti, kaip nustatyta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, (toliau – PAFT) 314 punkte.

2. Skelbiant kvietimus teikti projektų įgyvendinimo planus ir prisiimant įsipareigojimus pagal sudarytas regionų projektų finansavimo sutartis, galima viršyti lentelės 4 skiltyje nurodytas Europos Sąjungos finansavimo sumas tiek, kad bendra pagal visas Vidaus reikalų ministerijos regionines pažangos priemones (t. y. regioninę pažangos priemonę ir priemonę 01-004-07-02-01 (RE) „Pagerinti viešųjų paslaugų prieinamumą, darbo vietų pasiekiamumą ir tam reikalingų išteklių naudojimo efektyvumą“) viršijama Europos Sąjungos fondų lėšų suma atitiktų su 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos (toliau – Investicijų programa) 5 prioritetu „Piliečiams artimesnė Lietuva“ susijusias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 612 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ Lietuvai skirtų lėšų paskirstymo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 612) 2.3 papunkčio nuostatas;

3. Skelbiant kvietimus teikti projektų įgyvendinimo planus ir prisiimant įsipareigojimus pagal sudarytas regionų projektų finansavimo sutartis, galima viršyti lentelės 5 skiltyje nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšas tiek, kiek būtina laikantis Vyriausybės nutarimo Nr. 612 2.1 papunktyje ir Regionines pažangos priemonės 01-004-07-01-01 (RE) „Paskatinti regionų, funkcinių zonų, savivaldybių ir miestų ekonominį augimą pasitelkiant jų turimus išteklius“ finansavimo gairių (toliau – Gairės) III skyriaus 2.5 papunktyje nustatytų reikalavimų.“

1.2. Pakeičiu III skyriaus 1 punkto „Taikomi teisės aktai“ pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

„Teisės aktai, kuriais turi būti vadovaujamasi rengiant RPPl pažangos priemones ir (ar) rengiant, vertinant RPPl įgyvendinimo projektų (toliau –projektai) įgyvendinimo planus ir įgyvendinant projektus, finansuojamus pagal regioninės pažangos priemonės finansavimo gaires (toliau – Gairės):“.

1.3. Pakeičiu III skyriaus 1.1.8 papunktį ir jį išdėstau taip:

„1.1.8. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“;“.

1.4. Pakeičiu III skyriaus 1.1.9 papunktį ir jį išdėstau taip:

„1.1.9. PAFT;“.

1.5. Papildau III skyrių 1.1.11 papunkčiu:

„1.1.11. Vyriausybės nutarimas Nr. 612.“

1.6. Pripažįstu netekusiu galios III skyriaus 2.8 papunktį.

1.7. Pakeičiu III skyriaus 2.13.7 papunktį ir jį išdėstau taip:

„2.13.7. informacija apie statinius ir žemę, kuriuose įgyvendinant projektą bus vykdomi statybos darbai (adresai, unikalūs numeriai);“.

1.8. Pakeičiu III skyriaus 2.13.11 papunktį ir jį išdėstau taip:

„2.13.11. informaciją apie pareiškėjui (partneriui) suteiktą valstybės pagalbą (išskyrus de minimis), parengtą pagal PAFT 1 priedo „Projekto įgyvendinimo plano forma“ 4 priede nustatytą formą (taikoma, kai projektui skiriamas finansavimas pagal šio Gairių skyriaus 6 punktą yra laikomas valstybės pagalbos teikimu)“.

1.9. Pakeičiu III skyriaus 3 punkto 1 lentelės 2.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„2.4.

Viešosios turizmo infrastruktūros, skirtos pakrančių turizmui ir (ar) gamtos ir kultūros objektų lankymui, modernizavimas ar sukūrimas (taip pat pritaikymas neįgaliųjų poreikiams).

Viešąja turizmo infrastruktūra laikomi nuosavybės teise valstybei ar savivaldybėms priklausantys stacionarūs ar laikini statiniai ir įrenginiai, kiti objektai (turizmo trasos, pėsčiųjų (dviračių) takai, poilsio, apžvalgos ir stovėjimo aikštelės, stovyklavietės (išskyrus tas, kuriose teikiamos apgyvendinimo paslaugos) ir jų įrenginiai, paplūdimių įrenginiai, informacijos, higienos ir atliekų surinkimo, kiti lankytojų aptarnavimo objektai), skirti gamtos ir kultūros objektams lankyti.

Pakrančių turizmas apima poilsio veiklą, vykstančią jūroje ar netoli jūros (pvz., maudynes, deginimąsi, pasivaikščiojimus pakrante, laukinės gamtos stebėjimą, buriavimą, nardymą, žvejybą).

Gamtos objektais laikomi keliautojus, lankytojus ir turistus dominantys gamtos sukurti objektai (botaniniai, hidrografiniai, geomorfologiniai, geologiniai, hidrogeologiniai, telmologiniai, zoologiniai), draustiniai (išskyrus archeologinius, istorinius, etnokultūrinius, urbanistinius (architektūrinius) draustinius), taip pat miškai, parkai, dirbtiniai vandens telkiniai, dirbtinės atodangos.

Kultūros objektais laikomi keliautojus, lankytojus ir turistus dominantys objektai, kuriuose vykdoma kultūrinė veikla ir (ar) teikiamos kultūros paslaugos, (išskyrus aikštes) ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektai.

Objektu, kuriame vykdoma kultūrinė veikla ir (ar) teikiamos kultūros paslaugos, laikomas toks objektas, kuriame yra įsteigta kultūros įstaiga ar jos padalinys ir (arba) kuriame nuolat vykdoma kultūrinė veikla ir (ar) teikiamos kultūros paslaugos.

Kultūros objektų pritaikymu lankymui nėra laikomas pačių kultūros objektų sukūrimas ar pastatų, kurie yra kultūros objektai, ir estradų modernizavimas (įskaitant kultūros paveldo tvarkybą) ir (ar) pastatuose, kurie yra kultūros objektai, esančios infrastruktūros įrengimas ar modernizavimas.

Gamtos ir kultūros objektų pritaikymu neįgaliųjų poreikiams laikomos investicijos į gamtos ir kultūros objektų prieinamumo neįgaliesiems didinimą, laikantis Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinimo“, reikalavimų.

Dviračiams skirtos infrastruktūros modernizavimu nėra laikomas šios infrastruktūros paprastasis remontas.

Įgyvendinant projektą pagal šiame papunktyje nurodytą veiklą, projekto veiklos turi apimti (bet nebūtinai tuo apsiriboti) statybos ir (ar) želdynų tvarkymo darbus, taip užtikrinant, kad projektas prisidės prie šio Gairių III skyriaus 3 punkto 2 lentelės 4 punkte nurodyto rezultato rodiklio siekimo.

Gyventojai, MVĮ, savivaldybės ir kitos viešojo sektoriaus institucijos ir įstaigos“

1.10. Pakeičiu III skyriaus 7.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„7.5. Projekto PVM yra tinkamas finansuoti, išskyrus PAFT 313 punkte nurodytus atvejus. Projekto mišrus PVM finansuojamas pagal PAFT 314 punkto nuostatas.“

1.11. Pakeičiu 1 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

1.12. Pakeičiu 2 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodyti Regioninės pažangos priemonės 01-004-07-01-01 (RE) „Paskatinti regionų, funkcinių zonų, savivaldybių ir miestų ekonominį augimą pasitelkiant jų turimus išteklius“ finansavimo gairių pakeitimai, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ 40.1 papunkčiu ir nepažeidžiant lygiateisiškumo principo, taikomi ir įgyvendinamiems projektams, jeigu tokie pakeitimai nepablogina įgyvendinamų projektų finansavimo sąlygų.

Vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič

Regioninės pažangos priemonės 01-004-07-01-01

(RE) „Paskatinti regionų, funkcinių zonų,

savivaldybių ir miestų ekonominį augimą

pasitelkiant jų turimus išteklius“ finansavimo gairių

1 priedas

I. Stebėsenos rodiklio „SUKURTOS ARBA ATKURTOS TERITORIJOS, NAUDOJAMOS EKONOMINEI VEIKLAI“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Sukurtos arba atkurtos teritorijos, naudojamos ekonominei veiklai
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Hektarai
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinės reikšmės
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	R-01-004-07-01-01-01
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	_
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Rodikliu apskaičiuojamas ekonominei veiklai naudojamos teritorijos, kuri sudaryta iš projekto įgyvendinimo teritorijos ir su ja besiribojančių pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų sklypų ir (arba) komercinės paskirties objektų teritorijų sklypų, kurie įgyvendinant projektą pritaikomi investicijoms, plotas. Projekto įgyvendinimo teritorija suprantama kaip sklypai ir valstybinės žemės plotai, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai (toliau – nesuformuoti valstybinės žemės plotai), kuriuose įgyvendinant projektą vykdomi statybos ir (ar) želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo darbai. Žemės naudojimo būdai ir jų turinys apibrėžti Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Rodiklio reikšmė (A) apskaičiuojama pagal formulę: A = B + C, kur: B – projekto įgyvendinimo teritorijos plotas, C – su projekto įgyvendinimo teritorija besiribojančių pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų sklypų ir (arba) komercinės paskirties objektų teritorijų sklypų, kurie įgyvendinant projektą pritaikomi investicijoms, plotas; jeigu projekto įgyvendinimo teritorija apima visus sklypus, kurie įgyvendinant projektą pritaikomi investicijoms, C = 0. Tas pats sklypas skaičiuojamas vieną kartą nepriklausomai nuo to, kelių pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos uždavinį finansuojamų projektų įgyvendinimo teritorijoms ir (ar) jas supančioms teritorijoms jis yra priskirtas.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminiai duomenų šaltiniai: projekto vykdytojo arba partnerio pažyma, kurioje pagrindžiamas projekto įgyvendinimo teritorijos ir, kai taikoma, su projekto įgyvendinimo teritorija besiribojančių pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų sklypų ir (arba) komercinės paskirties objektų teritorijų sklypų, kurie įgyvendinant projektą pritaikomi investicijoms, plotas, ir tai pagrindžiantys dokumentai (pvz., Nekilnojamojo turto registro išrašai, valstybinės žemės patikėtinių sutikimų valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrengti įrenginius kopijos (kai tokie sutikimai turi būti išduodami, vadovaujantis įstatymais ir (ar) statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, ir kai sutikimuose yra nurodomi valstybinės žemės plotai, kuriuose duodamas sutikimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius), techninio projekto bendrieji statinio rodikliai, geodezinė nuotrauka) arba nuorodos į jų paskelbimo šaltinius. Antrinis duomenų šaltinis ‒ ataskaita po projekto finansavimo pabaigos. Informaciją apie projekto lygiu pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikia projekto vykdytojas.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto vykdytojas po projekto įgyvendinimo pabaigos apskaičiuoja per vienerius metus pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Po projekto finansavimo pabaigos
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos rezultato specialusis rodiklis – R.S.2.3038

II. Stebėsenos rodiklio „Rekultivuota žemė, naudojama žaliesiems plotams, socialiniams būstams, ekonominei arba kitai paskirčiai“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Rekultivuota žemė, naudojama žaliesiems plotams, socialiniams būstams, ekonominei arba kitai paskirčiai
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Hektarai
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	R-01-004-07-01-01-03
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCR52
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Įgyvendinus projektą rekultivuotos ir (arba) rehabilituotos teritorijos plotas, kuris pagal patvirtintą planavimo dokumentą yra arba bus naudojamas želdynams ir želdiniams sodinti, socialiniams būstams ir (ar) kitai socialinei, visuomeninei, ūkinei, ekonominei, kultūrinei, sporto ar bendruomeninei veiklai. Rekultivuota teritorija suprantama kaip įgyvendinto tvarkymo plano arba pažeistų žemių tvarkymo (rekultivavimo) projekto plotas, kuriame yra rekultivuota žemė, kuri įgyvendinant projektą buvo išvalyta arba atkurta siekiant pakartotinai naudoti teritoriją (pvz.: žaliesiems plotams, socialiniam būstui, ekonominei, kultūrinei, sporto ar bendruomeninei veiklai). Rekultivuota žemė suprantama kaip tvarkymo plane arba pažeistų žemių tvarkymo projekte nustatyta užteršta arba pažeista žemė, kuri buvo išvalyta arba atkurta siekiant pakartotinai naudoti teritoriją (pvz.: žaliesiems plotams, socialiniam būstui, ekonominei, kultūrinei, sporto ar bendruomeninei veiklai). Užteršta žemė suprantama taip, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/35 2 straipsnio 1 dalies c punkte. Pažeista žemė suprantama kaip apibrėžta Pažeistų žemių, iškasus naudingąsias iškasenas, rekultivavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 166 „Dėl Pažeistų žemių, iškasus naudingąsias iškasenas, rekultivavimo metodikos patvirtinimo“. Rehabilitacija suprantama kaip apibrėžta Teritorijų planavimo normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 „Dėl teritorijų planavimo normų patvirtinimo“. Rehabilituotos teritorijos plotu laikomas žemės sklypų ir (ar) laisvos ir (ar) nesuformuotos valstybinės žemės, kur atlikta (teritorijos) rehabilitacija vykdant projekto veiklas, plotas. Planavimo dokumentas suprantamas kaip teritorijų planavimo dokumentas arba teritorinė strategija, nurodyta Reglamento 2021/1060 29 straipsnyje.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Skaičiuojamas sumuojant rekultivuotos teritorijos plotą (hektarais) ir rehabilituotos teritorijos plotą, kurio naudojimas žaliesiems plotams, socialiniams būstams, ekonominei, kultūrinei, sporto ar bendruomeninei veiklai yra numatytas planavimo dokumente (-uose). Kai planavimo dokumente nustatytas rekultivuotos ir rehabilituotos teritorijos plotas sutampa, rodiklis skaičiuojamas vieną kartą.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminiai duomenų šaltiniai: planavimo dokumentai; valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, atveju: projekto vykdytojo arba partnerio pažyma, kurioje nurodomas rehabilituotos teritorijos plotas ir tai pagrindžiantys dokumentai (pvz.: Nekilnojamojo turto registro išrašai, valstybinės žemės patikėtinių sutikimų valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrengti įrenginius kopijos (kai tokie sutikimai turi būti išduodami vadovaujantis įstatymais ir (ar) statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, ir kai sutikimuose yra nurodomi valstybinės žemės plotai, kuriuose duodamas sutikimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius), techninio projekto bendrieji statinio rodikliai, geodezinė nuotrauka ir pan. Antriniai duomenų šaltiniai: veiklos ataskaitos, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Planavimo dokumento papildymas rekultivuotos žemės panaudojimo plotu ne vėliau kaip per 1 metus įgyvendinus projektą.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Kitas (projekto veiklų įgyvendinimo metu; projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje, po projekto finansavimo pabaigos). Rodiklis laikomas pasiektu, kai patvirtinamas planavimo dokumentas, kuriame numatytas rekultivuotos ir (arba) rehabilituotos teritorijos naudojimas.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos rezultato bendrasis rodiklis RCR52. Rodiklio kodas – R.B.2.2052

III. Stebėsenos rodiklio „METINIS KONSOLIDUOTŲ VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ VARTOTOJŲ SKAIČIUS“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Metinis konsoliduotų viešųjų paslaugų vartotojų skaičius
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Vartotojai per metus
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinės reikšmės
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	R-01-004-07-01-01-04
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	_
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Asmenų, kurie bent kartą per metus naudojosi objekto (infrastruktūros) konsoliduotomis viešosiomis paslaugomis, skaičius. Viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas). Viešosiomis paslaugomis laikomos ir viešosios paslaugos ekonominės veiklos vykdytojams (smulkiajam ir vidutiniam verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms) – informavimas, konsultavimas verslo (ekonominės veiklos) pradžios, verslo (ekonominės veiklos) plėtros ir kitais verslui (ekonominei veiklai) aktualiais klausimais, metodinės paslaugos, teikiamos ekonominės veiklos vykdytojams ir (arba) verslą (ekonominę veiklą) pradėti ketinantiems fiziniams asmenims, taip pat patalpų, techninės ir biuro įrangos nuoma ir praktinė pagalba nuomojantiems šias patalpas ekonominės veiklos vykdytojams. Konsoliduota viešoji paslauga – viešoji paslauga, kurios teikimas buvo patobulintas ir (ar) jai teikti naudojama infrastuktūra buvo sukurta ar modernizuota įgyvendinant integruotą teritorinio vystymo projektą. Integruotas teritorinio vystymo projektas suprantamas taip, kaip apibrėžta stebėsenos rodiklio „Integruoti teritorinio vystymo projektai“ aprašymo kortelėje. Vartotojas – konsoliduotas viešąsias paslaugas gaunantis fizinis ar juridinis asmuo.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Kai yra teikiamos tęstinio pobūdžio konsoliduotos viešosios paslaugos, pvz., švietimo, socialinės priežiūros ir globos, slaugos, ir yra sudaryti šių paslaugų gavėjų (vartotojų) sąrašai (suvestinės), vartotojų skaičius apskaičiuojamas šio sąrašo (suvestinės) asmenų kiekį padauginant iš dienų, kada buvo teikiama paslauga, skaičiaus per 12 mėnesių po projekto įgyvendinimo pabaigos. Kai yra teikiamos vienkartinio pobūdžio konsoliduotos viešosios paslaugos, pvz., dalyvavimas kultūros renginyje, kelionė viešuoju transportu, ir paslaugų gavėjų (vartotojų) sąrašo nėra, sumuojami atvejai, kai asmenims buvo faktiškai suteikta viešoji paslauga per 12 mėnesių po projekto įgyvendinimo pabaigos. Tas pats asmuo gali būti skaičiuojamas daugiau negu vieną kartą. Kai konsoliduotos viešosios paslaugos yra teikiamos elektroniniu būdu ar joms teikti naudojami skaitmeniniai produktai, sumuojami skaitmeninės viešosios paslaugos suteikimo ar pasinaudojimo produktu atvejai ir viešojo sektoriaus institucijų darbuotojų paslaugos teikimo elektroniniu būdu ar naudojantis skaitmeniniais produktais atvejai per 12 mėnesių po projekto įgyvendinimo pabaigos. Tas pats asmuo gali būti skaičiuojamas daugiau negu vieną kartą. To paties konsoliduotų viešųjų paslaugų objekto (infrastruktūros) naudotojai skaičiuojami vieną kartą nepriklausomai nuo to, kiek kartų objektui (infrastruktūrai) buvo skirta parama pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis ‒ projekto vykdytojo ir (ar) partnerio pateikta (-os) pažyma (-os), kurioje (-iose) deklaruojamas vartotojų skaičius per metus po projekto įgyvendinimo pabaigos ir paaiškinama, kaip šis skaičius nustatytas. Antrinis duomenų šaltinis ‒ projekto vykdytojo ataskaita po projekto finansavimo pabaigos. Informaciją apie projekto lygiu pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikia projekto vykdytojas.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Praėjus 12 mėnesių po projekto įgyvendinimo pabaigos
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Po projekto finansavimo pabaigos
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos rezultato specialusis rodiklis – R.S.2.3039

IV. Stebėsenos rodiklio „SUKURTOS ARBA ATKURTOS TERITORIJOS, NAUDOJAMOS EKONOMINEI, REKREACINEI AR TURIZMO PASKIRČIAI“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Sukurtos arba atkurtos teritorijos, naudojamos ekonominei, rekreacinei ar turizmo paskirčiai
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Hektarai
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinės reikšmės
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	R-01-004-07-01-01-02
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	_
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Rodikliu apskaičiuojamas ekonominei, rekreacinei ir (ar) turizmo veiklai naudojamos teritorijos plotas, sudarytas iš projekto įgyvendinimo teritorijos ir šių ją supančių teritorijų: 1. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų sklypų ir komercinės paskirties objektų teritorijų sklypų, kurie įgyvendinant projektą pritaikomi investicijoms (toliau – ekonominei paskirčiai naudojama teritorija); 2. sklypų, kuriuose yra įgyvendinant projektą lankymui pritaikomi gamtos ir (ar) kultūros objektai (išskyrus sklypus, kuriuose yra lankymui pritaikomi vandens telkiniai) (toliau – turizmo paskirčiai naudojama teritorija). Projekto įgyvendinimo teritorija suprantama kaip sklypai ir nesuformuoti valstybinės žemės plotai, kuriuose, įgyvendinant projektą, vykdomi statybos ir (ar) želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo darbai. Žemės naudojimo būdai ir jų turinys apibrėžti Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	1. Tuo atveju, kai projektas apima pramoninės (-ių) ir (ar) komercinės (-ių) teritorijos (-ų) išvystymo netolygumams pašalinti skirtą (-as) veiklą (-as), rodiklio reikšmė (A) apskaičiuojama pagal formulę: A = B + C, kur: B –projekto įgyvendinimo teritorijos plotas, C – su projekto įgyvendinimo teritorija besiribojančios ekonominei paskirčiai naudojamos teritorijos plotas; kai projekto įgyvendinimo teritorija apima visus sklypus, kurie įgyvendinant projektą pritaikomi investicijoms, C = 0. 2. Tuo atveju, kai projektas apima viešosios turizmo infrastruktūros (išskyrus pakrančių turizmui skirtą viešąją turizmo infrastruktūrą) modernizavimo ar sukūrimo veiklą (-as), rodiklio reikšmė (A) apskaičiuojama pagal formulę: A = B + C, kur: B - projekto įgyvendinimo teritorijos plotas; C – turizmo paskirčiai naudojama teritorija, kuri ribojasi su projekto įgyvendinimo teritorija ir (ar) kurią nuo projekto įgyvendinimo teritorijos skiria tik susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų sklypai; kai lankymui pritaikomas tik vandens telkinys arba kai projekto įgyvendinimo teritorija apima visus sklypus, kuriuose įgyvendinant projektą yra lankymui pritaikomas (-i) objektas (-ai), arba kai lankymui pritaikomas (-i) objektas (-ai) yra nesuformuotame valstybinės žemės plote, C = 0. 3. Tuo atveju, kai projektas apima pakrančių turizmui skirtos viešosios turizmo infrastruktūros modernizavimo ar sukūrimo veiklą, rodiklio reikšmė lygi projekto įgyvendinimo teritorijos plotui. 4. Tuo atveju, kai projektas apima pramoninės ir (ar) komercinės teritorijos (-ų) išvystymo netolygumams pašalinti skirtas veiklas ir viešosios turizmo infrastruktūros modernizavimo ar sukūrimo veiklą (-as), rodiklio reikšmė apskaičiuojama sudedant reikšmes (teritorijų plotus, ha), apskaičiuotas pagal 1‒3 punktuose nustatytus reikalavimus, ir atimant besidubliuojančius sklypus ir nesuformuotus valstybinės žemės plotus. Tas pats sklypas, nesuformuotas valstybinės žemės plotas skaičiuojamas vieną kartą nepriklausomai nuo to, kelių pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos uždavinį finansuojamų projektų teritorijoms jis yra priskirtas.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminiai duomenų šaltiniai: Kai projektas apima pramoninės (-ių) ir (ar) komercinės (-ių) teritorijos (-ų) išvystymo netolygumams pašalinti skirtą (-as) veiklą (-as) – projekto vykdytojo arba partnerio pažyma, kurioje pagrindžiamas projekto įgyvendinimo teritorijos ir, kai taikoma, ekonominei paskirčiai naudojamos teritorijos plotas, ir tai pagrindžiantys dokumentai (pvz., Nekilnojamojo turto registro išrašai, valstybinės žemės patikėtinių sutikimų valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrengti įrenginius kopijos (kai tokie sutikimai turi būti išduodami vadovaujantis įstatymais ir (ar) statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, ir kai sutikimuose yra nurodomi valstybinės žemės plotai, kuriuose duodamas sutikimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius) (toliau – valstybinės žemės patikėtinių sutikimų kopijos), techninio projekto bendrieji statinio rodikliai, geodezinė nuotrauka ir pan.) arba nuorodos į jų paskelbimo šaltinius. Kai projektas apima viešosios turizmo infrastruktūros modernizavimo ar sukūrimo veiklą – projekto vykdytojo arba partnerio pažyma, kurioje pagrindžiamas projekto įgyvendinimo teritorijos plotas ir, kai turizmo paskirčiai naudojama teritorija nesutampa su projekto įgyvendinimo teritorija, sklypo (-ų), kuriame (-iuose) yra įgyvendinant projektą lankymui pritaikomas (-i) objektas (-ai), plotas, ir tai pagrindžiantys dokumentai (pvz., Nekilnojamojo turto registro išrašai, valstybinės žemės patikėtinių sutikimų kopijos, techninio projekto bendrieji statinio rodikliai, geodezinė nuotrauka, valstybės informacinių sistemų, registrų išrašai) arba nuorodos į Valstybės duomenų agentūros, VĮ Registrų centro ar kitų valstybės institucijų, įstaigų skelbiamus atviruosius duomenis). Antrinis duomenų šaltinis ‒ ataskaita po projekto finansavimo pabaigos. Informaciją apie projekto lygiu pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikia projekto vykdytojas.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma per vienerius metus po projekto įgyvendinimo pabaigos.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Po projekto finansavimo pabaigos
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos rezultato specialusis rodiklis – R.S.2.3040

V. Stebėsenos rodiklio „DVIRAČIAMS SKIRTOS INFRASTRUKTŪROS METINIS NAUDOTOJŲ SKAIČIUS“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Dviračiams skirtos infrastruktūros metinis naudotojų skaičius
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Naudotojai per metus
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	R-01-004-07-01-01-02
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	_
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Dviračiams skirtos infrastruktūros, kuri įgyvendinant finansuojamus projektus, naujai įrengta, rekonstruota arba kapitališkai suremontuota, naudotojų skaičius per metus. Dviračiams skirta infrastruktūra funkcinėse zonose apima dviračių takus, atskirtus nuo transporto priemonių eismui skirtų kelių ar kitų to paties kelio dalių inžinerinėmis priemonėmis (kelkraščiais, užtvaromis), dviračių gatves, dviračių tunelius, dviračių juostas, pėsčiųjų ir dviračių takus. Naudotojas – asmuo (dviračio vairuotojas), dalyvaujantis dviračių eisme. Naudotojų skaičius – per metus dviračių eisme dalyvavusių asmenų skaičius.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Rodiklio reikšmė apskaičiuojama vadovaujantis JASPERS (2021 m.) parengta metodika, kuri skelbiama internete: methodl_support_indicators_post_2020_en. pdf (europa. eu).
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita. Antrinis duomenų šaltinis – ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Rodiklis vertinamas įgyvendinus projektą. Duomenys iš tyrimų (vertinimų), kurie atliekami pasiekus produkto rodiklio (kodas P.B.2.0058) reikšmes teritorijose, kuriose buvo vykdomos projektų veiklos.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Po projekto finansavimo pabaigos. Rodiklio pasiekimo momentas – rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus metams po projekto finansavimo pabaigos projekto vykdytojas pateikia atliktu tyrimu (vertinimu) nustatytą pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos rezultato specialusis rodiklis – R.S.2.3025

VI. Stebėsenos rodiklio „INTEGRUOTI TERITORINIO VYSTYMO PROJEKTAI“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Integruoti teritorinio vystymo projektai
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Projektai
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinės reikšmės
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	P-01-004-07-01-01-01
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCO76
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Integruotų teritorinio vystymo projektų, remiamų vykdant integruotą teritorinę plėtrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2021/1060 (Bendrųjų nuostatų reglamentas) 28 straipsnį, skaičius. Projektas – finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavusi integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinanti veiklų visuma, turinti aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį. Integruotas teritorinio vystymo projektas – tai projektas, kuris atitinka bent vieną iš šių sąlygų: a) įgyvendinant projekto veiklas yra prisidedama prie efektyvesnio dviejų ar daugiau savivaldybių funkcijų, nustatytų Vietos savivaldos įstatyme, vykdymo; b) įgyvendinant projekto veiklas yra prisidedama prie daugiau nei vieno 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos uždavinio įgyvendinimo; c) projekto tikslinė grupė gyvena ar vykdo veiklą daugiau nei vienoje savivaldybėje ir (arba) projekto veiklos įgyvendinamos daugiau kaip vienos savivaldybės teritorijoje; d) projekto vykdytojai ir partneriai priklauso daugiau kaip vienam suinteresuotųjų šalių tipui (viešojo sektoriaus subjektai, privataus sektoriaus subjektai; nevyriausybinės organizacijos) arba projekto tikslinė grupė priklauso daugiau kaip vienam suinteresuotųjų šalių tipui (viešojo sektoriaus subjektai, privataus sektoriaus subjektai; nevyriausybinės organizacijos).
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Sumuojami įgyvendinti integruoti teritorinio vystymo projektai
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Įgyvendintų projektų, kuriems suteikta finansinė parama, galutinės veiklos ataskaitos. Informaciją apie projekto lygiu pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikia projekto vykdytojas.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Baigus įgyvendinti visas projekto veiklas ir patvirtinus projekto galutinę veiklos ataskaitą
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos produkto bendrasis rodiklis RCO76. Rodiklio kodas – P.B.2.0076

VII. Stebėsenos rodiklio „ATVIROS ERDVĖS, SUKURTOS ARBA ATKURTOS MIESTŲ TERITORIJOSE“ aprašymo kortelė

		Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.		Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Atviros erdvės, sukurtos arba atkurtos miestų teritorijose
2.		Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Kvadratiniai metrai
3.		Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.		Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinės reikšmės
5.		Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto
6.		Stebėsenos rodiklio kodas	P-01-004-07-01-01-02
	7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCO114
	8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Atnaujintų arba naujai įrengtų visiems prieinamų atvirų viešųjų erdvių paviršiaus plotas miestų teritorijose. Atviros viešosios erdvės – tai atviras žemės plotas, pritaikytas ir visuomenei prieinamas nemokamai, tarnauja kaip rekreacinė erdvė, padeda kurti gražesnę aplinką ir prisideda prie aplinkos kokybės gerinimo (Jungtinių Tautų Organizacijos apibrėžtis. Prieiga per internetą: https://unstats.un.org/sdgs/metadata/files/Metadata-11-07-01.pdf). Atvirosiomis viešosiomis erdvėmis gali būti laikomi parkai, skverai, kiti želdynai, bendruomenių sodai (daržai), aikštės, upių pakrantės, paplūdimiai ir kt. Miestų teritorijos – 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 5.1 uždavinio dalyje „Konkrečios tikslinės teritorijos, įskaitant planuojamą teritorinių priemonių panaudojimą“ nurodyti miestai ir priemiesčiai. Projekto įgyvendinimo teritorija – sklypai ir nesuformuoti valstybinės žemės plotai, kuriuose įgyvendinant projektą vykdomi statybos ir (ar) želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo darbai. Žemės naudojimo būdai apibrėžti Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.
	9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
	10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Apskaičiuojama projekto įgyvendinimo teritorija, sudaryta iš nesuformuotų valstybinės žemės plotų ir šiuos naudojimo būdus turinčių sklypų: 1.1. daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų; 1.2. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų; 1.3. komercinės paskirties objektų teritorijų; 1.4. miestų bendrojo naudojimo teritorijų; 1.5. atskirųjų želdynų teritorijų; 1.6. rekreacinių teritorijų; 1.7. rekreacinių miškų; 1.8. apsauginių miškų; 1.9. susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų; 1.10. visuomeninės paskirties teritorijų; 1.11. kultūros paveldo objektų žemės sklypų; 1.12. susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų.
	11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminiai duomenų šaltiniai: statybos užbaigimo dokumentai (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą), projekto vykdytojo arba partnerio pažyma, kurioje pagrindžiamas projekto įgyvendinimo teritorijos plotas, ir projekto įgyvendinimo teritorijos plotą pagrindžiantys dokumentai (pvz., Nekilnojamojo turto registro išrašai, valstybinės žemės patikėtinių sutikimų valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrengti įrenginius kopijos (kai tokie sutikimai turi būti išduodami vadovaujantis įstatymais ir (ar) statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, ir kai sutikimuose yra nurodomi valstybinės žemės plotai, kuriuose duodamas sutikimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius), techninio projekto bendrieji statinio rodikliai, geodezinė nuotrauka ir pan.) arba nuorodos į jų paskelbimo šaltinius. Antrinis duomenų šaltinis ‒ įgyvendintų projektų, kuriems suteikta finansinė parama, galutinės veiklos ataskaitos. Informaciją apie projekto lygiu pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikia projekto vykdytojas.
	12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Stebėsenos rodiklis apskaičiuojamas baigus įgyvendinti visas projekto veiklas ir patvirtinus projekto galutinę veiklos ataskaitą.
	13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje
	14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
	15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
	16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos produkto bendrasis rodiklis RCO114. Rodiklio kodas – P.B.2.0114

VIII. Stebėsenos rodiklio „DVIRAČIAMS SKIRTA INFRASTRUKTŪRA, KURIAI SUTEIKTA PARAMA“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Dviračiams skirta infrastruktūra, kuriai suteikta parama
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Kilometrai
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	P-01-004-07-01-01-04
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RC058
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Įgyvendinant finansuojamus projektus naujai įrengtos arba rekonstruotos ir (ar) kapitališkai suremontuotos dviračiams skirtos infrastruktūros ilgis. Dviračiams skirta infrastruktūra apima dviračių takus, atskirtus nuo transporto priemonių eismui skirtų kelių ar kitų to paties kelio dalių inžinerinėmis priemonėmis (kelkraščiais, užtvaromis), dviračių gatves, dviračių tunelius ir kitą dviračiais važiuoti reikalingą infrastruktūrą. Dviračių takas – dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėta tam skirtais kelio ženklais. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas). Dviračių gatvė – kelias, kurio pradžia pažymėta kelio ženklu „Dviračių gatvė“, o pabaiga – „Dviračių gatvės pabaiga“ (šaltinis: Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“). Dviračių juosta – dviračių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas). Pėsčiųjų ir dviračių takas – mišriam pėsčiųjų ir dviračių eismui naudojamas takas arba šaligatvis, pažymėtas kelio ženklu Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ (Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijos R PDTP 12, patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-294 „Dėl Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijų R PDTP 12 patvirtinimo“). Įrengimas – naujos dviračiams skirtos infrastruktūros statyba. Rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (šaltinis – Lietuvos Respublikos statybos įstatymas). Kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas.
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Rodiklio reikšmė apskaičiuojama sumuojant projektų įgyvendinimo metu įrengtos naujos ar rekonstruotos ir (ar) kapitališkai suremontuotos esamos dviračiams skirtos infrastruktūros ilgį kilometrais. Dviračių infrastruktūros, turinčios atskiras vienos krypties juostas (pvz., abiejose kelio pusėse), ilgis matuojamas kaip vienos krypties eismo juostos ilgis (nesumuojant abiejų eismo juostų ilgio).
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – statybos užbaigimo aktai, deklaracijos apie statybos užbaigimą, statybos darbų priėmimo–perdavimo aktai bei kiti statinio būklės pokytį parodantys dokumentai (kadastrinių matavimų bylos, topografinės nuotraukos ir pan.). Antrinis duomenų šaltinis – veiklos ataskaitos, galutinė veiklos ataskaita.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Rodiklis siekiamas kiekvieno projekto įgyvendinimo metu ir už jį atsiskaitoma teikiant projektų veiklos ataskaitas.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Kitas (projekto įgyvendinimo metu, projektų veiklų įgyvendinimo pabaigoje). Rodiklio pasiekimo momentas – rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, o nesudėtingiesiems statiniams statybos darbų priėmimo–perdavimo aktai.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos produkto bendrasis rodiklis RCO58. Rodiklio kodas P.B.2.0058.

IX. STEBĖSENOS RODIKLIO „SUKURTOS ARBA ATKURTOS ATVIROS ERDVĖS“ APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Sukurtos arba atkurtos atviros erdvės
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Kvadratiniai metrai
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinės reikšmės
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	P-01-004-07-01-01-03
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	_
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Atnaujintų arba naujai įrengtų visiems prieinamų atvirų viešųjų erdvių paviršiaus plotas. Atviros viešosios erdvės – tai atviras žemės plotas, pritaikytas ir visuomenei prieinamas nemokamai, naudojamas kaip rekreacinė erdvė, padedantis kurti gražesnę aplinką ir prisidedantis prie aplinkos kokybės gerinimo (Jungtinių Tautų Organizacijos apibrėžtis. Prieiga per internetą: https://unstats.un.org/sdgs/metadata/files/Metadata-11-07-01.pdf). Atvirosiomis viešosiomis erdvėmis gali būti laikomi parkai, skverai, kiti želdynai, bendruomenių sodai (daržai), aikštės, upių pakrantės, paplūdimiai ir kt. Projekto įgyvendinimo teritorija – sklypai ir nesuformuoti valstybinės žemės plotai, kuriuose įgyvendinant projektą vykdomi statybos ir (ar) želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo darbai. Rodiklis neapima teritorijos, priklausančios miestų ir priemiesčių vietovėms, nurodytoms 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 5.1 uždavinio dalyje „Konkrečios tikslinės teritorijos, įskaitant planuojamą teritorinių priemonių panaudojimą“. Žemės naudojimo būdai apibrėžti Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Apskaičiuojama projekto įgyvendinimo teritorija sumuojant ją sudarančių nesuformuotus valstybinės žemės plotus ir šiuos naudojimo būdus turinčių žemės sklypų plotus: 1.1. daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų; 1.2. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų; 1.3. komercinės paskirties objektų teritorijų; 1.4. miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo teritorijų; 1.5. atskirųjų želdynų teritorijų; 1.6. rekreacinių teritorijų; 1.7. rekreacinių miškų; 1.8. apsauginių miškų; 1.9. susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų; 1.10. visuomeninės paskirties teritorijų; 1.11. kultūros paveldo objektų žemės sklypų; 1.12. susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminiai duomenų šaltiniai: statybos užbaigimo dokumentai (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą), projekto vykdytojo arba partnerio pažyma, kurioje pagrindžiamas projekto įgyvendinimo teritorijos plotas, ir projekto įgyvendinimo teritorijos plotą pagrindžiantys dokumentai (pvz., Nekilnojamojo turto registro išrašai, valstybinės žemės patikėtinių sutikimų valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrengti įrenginius kopijos (kai tokie sutikimai turi būti išduodami vadovaujantis įstatymais ir (ar) statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, ir kai sutikimuose yra nurodomi valstybinės žemės plotai, kuriuose duodamas sutikimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius), techninio projekto bendrieji statinio rodikliai, geodezinė nuotrauka ir pan.) arba nuorodos į jų paskelbimo šaltinius. Antrinis duomenų šaltinis ‒ įgyvendintų projektų, kuriems suteikta finansinė parama, galutinės veiklos ataskaitos. Informaciją apie projekto lygiu pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikia projekto vykdytojas.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Stebėsenos rodiklis apskaičiuojamas baigus įgyvendinti visas projekto veiklas ir patvirtinus projekto galutinę veiklos ataskaitą
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos produkto specialusis rodiklis – P.S.2.1039

X. Stebėsenos rodiklio „GYVENTOJAI, KURIEMS TAIKOMI PROJEKTAI, VYKDOMI PAGAL INTEGRUOTAS TERITORINIO VYSTYMO PROGRAMAS“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Gyventojai, kuriems taikomi projektai, įgyvendinami pagal integruotas teritorinio vystymo programas
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Asmenys
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	P-01-004-07-01-01-05
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCO74
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Gyventojų skaičius integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, kurioje įgyvendinant šią strategiją buvo įvykdytas bent vienas finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavęs bet kokios teritorinės aprėpties projektas. Integruota teritorinio vystymo strategija – tvarios miesto plėtros strategija arba funkcinės zonos strategija, parengta pagal Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Projektas – finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavusi integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinanti veiklų visuma, turinti aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį. Gyventojai – asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika (Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. DĮ-149 (prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/130368/Metodika_2016_149.pdf). Nuolatinė gyvenamoji vieta – vieta, kurioje asmuo paprastai praleidžia poilsiui skirtą paros dalį, nepaisant laikino išvykimo poilsiauti, atostogauti, aplankyti draugus ir gimines, verslo reikalais, gydytis arba keliauti religijos tikslais į šventąsias vietas. Nuolatiniais gyventojais yra laikomi tik asmenys, kurie iki ataskaitinės datos savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nenutrūkstamai gyveno mažiausiai 12 mėnesių, arba per paskutinius 12 mėnesių iki ataskaitinės datos atvyko į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ketindami joje pasilikti mažiausiai vienus metus (Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. DĮ-149 (prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/130368/Metodika_2016_149.pdf).
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Įvedamasis
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Rodiklio reikšmė apskaičiuojama sumuojant integruotų teritorinio vystymo strategijų teritorijų, kuriose įgyvendinant šias strategijas buvo įvykdytas bent vienas projektas, gyventojų skaičių. Rodiklis apima visus integruotos teritorinio vystymo strategijos gyventojus nepriklausomai nuo to, kokioje šios strategijos teritorijoje buvo įvykdytas projektas. Integruotų teritorinio vystymo strategijų teritorijų gyventojų skaičius nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros ir integruotose teritorinio vystymo strategijose (jei taikoma) nurodytus duomenis atsižvelgiant į strategijos tipą: – kai projektas buvo įvykdytas pagal tvarios miesto plėtros strategiją, kurios teritorija apima tik miestą, gyventojų skaičiumi laikomas šio miesto gyventojų skaičius. Nustatoma pagal Valstybės duomenų agentūros pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas projektas; – kai projektas buvo įvykdytas pagal tvarios miesto plėtros strategiją, kurios teritorija apima miestą ir priemiestį (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos atveju), sumuojamas šio miesto ir priemiesčio gyventojų skaičius. Duomenų šaltiniai yra Valstybės duomenų agentūros duomenys ir integruotos teritorinio vystymo strategijos. Miesto gyventojų skaičius nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas projektas; nustatant priemiesčio gyventojų skaičių vadovaujamasi integruotoje teritorinio vystymo strategijoje pateikta informacija apie priemiesčio gyventojų skaičių; – kai projektas buvo įvykdytas pagal funkcinės zonos strategiją, sumuojamas funkcinę zoną sudarančių savivaldybių gyventojų skaičius, iš jo atėmus su funkcinės zonos teritorija sutampančių miestų ir, jei yra, priemiesčių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos atveju), įeinančių į tvarios miesto plėtros strategijos teritoriją, gyventojų skaičių. Apskaičiuojama pagal Valstybės duomenų agentūros pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas projektas, ir jei yra priemiesčių – pagal integruotoje teritorinio vystymo strategijoje pateiktą informaciją apie priemiesčio gyventojų skaičių. Rodiklio reikšmė pirmą kartą nustatoma baigus vykdyti pirmąjį integruotos teritorinio vystymo strategijos projektą (patvirtinus galutinę veiklos ataskaitą) pagal konkretų IP uždavinį. Kai toje pačioje integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, išskyrus kai teritorija apima miestą ir priemiestį, buvo įvykdyti keli šią strategiją įgyvendinantys projektai pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, gyventojų skaičius nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas vėliausiai įgyvendintas projektas. Kai toje pačioje integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, kuri apima miestą ir priemiestį, buvo įvykdyti keli šią strategiją įgyvendinantys projektai pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, gyventojų skaičius apskaičiuojamas pagal vėliausiai įvykdyto projekto metų duomenis šiuo būdu: prie miesto gyventojų skaičiaus, kuris nustatomas pagal metų, kada buvo baigtas projektas, Valstybės duomenų agentūros duomenis, pridedant priemiesčių gyventojų skaičių, kuris nurodytas integruotoje teritorinio vystymo strategijoje. Kai naudojama Valstybės duomenų agentūros einamoji statistika, skaičiuojamas nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – Valstybės duomenų agentūros rodiklių duomenų bazė (nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje); integruotos teritorinio vystymo strategijos informacija (nustatant gyventojų skaičių priemiesčiuose). Antrinis duomenų šaltinis – INVESTIS (III lygmens pasiekimai).
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu apskaičiuojama pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Kitas. Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams iki sausio 10 d. CPVA pagal Valstybės duomenų agentūros duomenis ir, jei reikia, pagal integruotos teritorinio vystymo strategijos duomenis apskaičiuoja ir įveda į INVESTIS iki metų pabaigos (iki gruodžio 31 d.) pasiektą rodiklio reikšmę. Jei praėjusiais kalendoriniais metais įgyvendinant integruotą teritorinio vystymo strategiją nebuvo pabaigtų projektų, perkeliama praėjusių kalendorinių metų rodiklio reikšmė.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos produkto bendrasis rodiklis RCO74. Rodiklio kodas – P.B.2.0074

XI. Stebėsenos rodiklio „INTEGRUOTOS TERITORINIO VYSTYMO STRATEGIJOS, KURIOMS SUTEIKTA PARAMA“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Integruotos teritorinio vystymo strategijos, kurioms suteikta parama
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Indėlis į strategijas
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	P-01-004-07-01-01-06
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCO75
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Indėlių į integruotas teritorinio vystymo strategijas skaičius pagal kiekvieną 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, remiamą pagal 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, 28 straipsnio a ir c punktus. Indėlis į integruotą teritorinio vystymo strategiją – tai įgyvendintam projektui suteiktos finansinės paramos atvejis. Integruota teritorinio vystymo strategija – tvarios miesto plėtros strategija arba funkcinės zonos strategija, parengta pagal Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Projektas – integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinanti veiklų visuma, turinti aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Įvedamasis
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Sumuojami pirmieji pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį ir tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją įgyvendinti projektai.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – įgyvendintų projektų, kuriems suteikta finansinė parama, patvirtintos galutinės veiklos ataskaitos. Antrinis duomenų šaltinis – INVESTIS (III lygmens pasiekimai).
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu nustatoma pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Kitas. Rodiklio pasiekimo momentas – pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams iki sausio 10 d. CPVA pagal tą patį konkretų uždavinį ir pagal tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją baigtų projektų patvirtintų galutinių veiklos ataskaitų duomenis įveda į INVESTIS iki gruodžio 31 d. pasiektą rodiklio reikšmę. Jei praėjusiais kalendoriniais metais tarp baigtų įgyvendinti projektų nebuvo tokio projekto, kuris yra pirmasis pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį ir pagal tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją, perkeliama praėjusių kalendorinių metų rodiklio reikšmė.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos produkto bendrasis rodiklis RCO75. Rodiklio kodas P.B.2.0075

XII. Stebėsenos rodiklio „PARAMĄ GAVUSIŲ PAKRANČIŲ TURIZMO VIETOVIŲ SKAIČIUS“

aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Paramą gavusių pakrančių turizmo vietovių skaičius
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Vienetai
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinės reikšmės
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	P-01-004-07-01-01-07
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	_
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Pakrančių turizmo vietovė – su jūra besiribojanti savivaldybė (išskyrus Klaipėdos miesto savivaldybę), kurios teritorijoje gali vykti pakrančių turizmo veikla (maudynės, deginimasis, pasivaikščiojimai pakrante, laukinės gamtos stebėjimas, buriavimas, nardymas, žvejyba ir kita su jūra susijusi veikla).
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Projekto lygiu rodiklis apskaičiuojamas sumuojant pakrančių turizmo vietoves, į kurių teritorijas investuota įgyvendinant bent vieną integruotą teritorinio vystymo projektą, skirtą modernizuoti ar sukurti viešąją infrastruktūrą, naudojamą lankytojams įtraukti į pakrančių turizmo veiklą. Uždavinio lygiu pasiekta rodiklio reikmė nustatoma eliminuojant pakrančių turizmo vietovių dubliavimosi atvejus.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Projektų, kuriems suteikta finansinė parama, galutinės veiklos ataskaitos. Informaciją apie projekto lygiu pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikia projekto vykdytojas.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Stebėsenos rodiklis apskaičiuojamas baigus įgyvendinti visas projekto veiklas ir patvirtinus projekto galutinę veiklos ataskaitą
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos produkto specialusis rodiklis – P.S.2.1042

XIIi. Stebėsenos rodiklio „PAKRANTĖS TURIZMO VIETOVIŲ LANKYTOJAI“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Pakrantės turizmo vietovių lankytojai
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Lankytojai per metus
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinės reikšmės
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	R-01-004-07-01-01-06
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	_
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Nustatomas pakrantės turizmo vietovių lankytojų per metus skaičius. Pakrantės turizmo vietovės – grupė su jūra besiribojančių savivaldybių (t. y. Klaipėdos rajono, Neringos ir Palangos miesto savivaldybės), kurių teritorijoje gali vykti pakrančių turizmo veikla (maudynės, deginimasis, pasivaikščiojimai pakrante, laukinės gamtos stebėjimas, buriavimas, nardymas, žvejyba ir kita su jūra susijusi veikla).
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Įvedamasis
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Pakrantės turizmo vietovių lankytojų skaičius (L_p) nustatomas taikant formules: L_p= T_p+ VL_p, VL_p= VL_Lt* (T_p*100 / T_Lt) / 100 kur: T_p– turistų skaičius pakrantės turizmo vietovių apgyvendinimo įstaigose, nustatomas pagal paskutinius Valstybės duomenų agentūros Oficialiosios statistikos portale paskelbtus statistinius duomenis apie turistų skaičių Klaipėdos rajono, Neringos ir Palangos miesto savivaldybių apgyvendinimo įstaigose; VL_p– atvykusių vietinių vienadienių lankytojų skaičius pakrantės turizmo vietovėse; VL_Lt– atvykusių vietinių vienadienių lankytojų skaičius Lietuvoje, nustatomas pagal paskutinius Valstybės duomenų agentūros Oficialiosios statistikos portale paskelbtus statistinius duomenis; T_Lt – turistų skaičius Lietuvos apgyvendinimo įstaigose, nustatomas pagal paskutinius Valstybės duomenų agentūros Oficialiosios statistikos portale paskelbtus statistinius duomenis. Rodiklio reikšmė skaičiuojama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretaus uždavinio lygiu. Pasiektą reikšmę apskaičiuoja Vidaus reikalų ministerija.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis ‒ Oficialiosios statistikos portalo duomenys. Antrinis duomenų šaltinis ‒ INVESTIS (III lygmens pasiekimai).
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Stebėsenos rodiklis apskaičiuojamas praėjus vieneriems metams po projekto, kurį įgyvendinant pasiekta produkto rodiklio „Paramą gavusių pakrančių turizmo vietovių skaičius“ reikšmė, galutinės veiklos ataskaitos patvirtinimo.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Po projekto finansavimo pabaigos
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos rezultato specialusis rodiklis – R.S.2.3046

____________________________

Regioninės pažangos priemonės 01-004-07-01-01 (RE)

„Paskatinti regionų, funkcinių zonų, savivaldybių

ir miestų ekonominį augimą pasitelkiant jų turimus išteklius“

finansavimo gairių

2 priedas

PROJEKTO ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

Regioninė pažangos priemonė: 01-004-07-01-01 (RE) „Paskatinti regionų, funkcinių zonų, savivaldybių ir miestų ekonominį augimą pasitelkiant jų turimus išteklius“

Finansavimo šaltinis: 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa

Aplinkos tikslai

Reikalavimai dėl projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui

Pagrindimo dokumentai

1. Klimato kaitos švelninimas

1.1. Įgyvendinant projekto veiklas turi būti laikomasi 2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) 2021/2139, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams (toliau – Reglamentas 2021/2139), I priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo (pvz., kai investuojama į naujų pastatų statybą, turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139I priedo 7.1 papunktyje nustatytų reikalavimų).

1.2. Įgyvendinant projekto veiklas turi būti laikomasi ir šių reikalavimų:

1.2.1. kai taikoma pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatymą, turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau – PAV) ir (ar) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir užtikrinama, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl PAV nustatytų planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų, susijusių su atliktu PAV;

1.2.2. turi būti laikomasi aplinkos apsaugą ir statybas reglamentuojančių įstatymų ir juos įgyvendinančių teisės aktų;

1.2.3. investuojant į statinius, turi būti:

1.2.3.1. laikomasi reikalavimų dėl pastatų energetinio naudingumo, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 51 straipsnyje ir Statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo“;

1.2.3.2. vadovaujamasi beveik energijos nenaudojančių pastatų projektavimo, statybos ir eksploatacijos (angl. Nearly Zero Energy Building, NZEB) standartu, kuris skelbiamas internete (https://energy.ec.europa.eu/topics/energy-efficiency/energy-efficient-buildings/nearly-zero-energy-buildings_en#documents);

1.2.3.3. laikomasi Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“, 107¹ punkte nustatyto reikalavimo (kai taikytina, atsižvelgiant į projekto pobūdį);

1.2.4. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“, atliekant visus pirkimus (išskyrus šiame Gairių papunktyje nurodytame nutarime numatytas išimtis), turi būti taikomi žaliųjų pirkimų reikalavimai pagal Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo vykdant žaliuosius pirkimus tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“;

1.2.5. įsigyjant elektros ir elektroninę įrangą, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

1.2.5.1. įranga turi atitikti reikalavimus, nustatytus su energija susijusiems gaminiams Ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemos ir jos įgyvendinimo priemonių taikymo techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 4-438 „Dėl Ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemos ir jos įgyvendinimo priemonių taikymo techninio reglamento patvirtinimo“;

1.2.5.2. turi būti užtikrintas pavojingųjų medžiagų, nurodytų Tam tikrų pavojingųjų medžiagų naudojimo ribojimo elektros ir elektroninėje įrangoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2008 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-459 „Dėl Tam tikrų pavojingųjų medžiagų naudojimo ribojimo elektros ir elektroninėje įrangoje taisyklių patvirtinimo“, naudojimo ribojimas įrangoje, kaip nustatyta šiame papunktyje nurodytose taisyklėse;

1.2.5.3. įranga, kuri įtraukta į Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-154 „Dėl Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašo patvirtinimo“, (toliau – prekių sąrašas) turi atitikti aukščiausio energinio efektyvumo klasę (prieinamą Lietuvos rinkoje), nustatytą prekių sąraše nurodytuose Europos Komisijos perduotuose reglamentuose dėl gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų; o jeigu šie reikalavimai netaikomi, tai prekės turi atitikti prekių sąraše nurodytuose Europos Komisijos reglamentuose dėl gaminių ekologinio projektavimo nustatytus efektyvaus energijos vartojimo kriterijus;

1.2.6. turi būti įsigyjamos netaršios transporto priemonės, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio 23 dalį.

Pagrindimo dokumentai:

1) pareiškėjo (partnerio) įsipareigojimo dėl atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašo reikalavimams deklaracija, kuri rengiama pagal Regioninės pažangos priemonės 01-004-07-01-01 (RE) „Paskatinti regionų, funkcinių zonų, savivaldybių ir miestų ekonominį augimą pasitelkiant jų turimus išteklius“ finansavimo gairių 3 priedą (toliau – Pareiškėjo (partnerio) deklaracija). (Pareiškėjo (partnerio) deklaracija pateikiama projektų, kuriais įgyvendinamos RPPl pažangos priemonės, administruojančiajai institucijai (toliau – RPPl administruojančioji institucija) kartu su projekto įgyvendinimo planu);

2) atsakingosios institucijos priimta atrankos dėl poveikio aplinkai išvada, PAV ataskaita, atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai;

3) techninis projektas, statinio projekto ekspertizės aktas, statybą leidžiantys dokumentai;

4) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (ar) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai;

5) įrangos, transporto priemonių aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.;

6) statinio ekspertizės aktas;

7) konkurso dėl viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriaus atrankos dokumentai;

8) kiti pagrindžiantys dokumentai.

2. Prisitaiky-mas prie klimato kaitos

2.1. Įgyvendinant projekto veiklas turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 II priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl prisitaikymo prie klimato kaitos švelninimo ir šios lentelės pirmos eilutės 1.2 papunktyje nurodytų reikalavimų (pvz., kai investuojama į naujų pastatų statybą, turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 II priedo 7.1 papunktyje nustatytų reikalavimų).

2.2. Kai planuojama, kad dėl numatomo įgyvendinti infrastruktūros projekto bus išmetama daugiau kaip 20 000 t/CO2e per metus, rengiant infrastruktūros projektą turi būti užtikrinamas projekto klimatosauginis tinkamumas, laikantis Europos Komisijos pranešimu 2021/C 373/01 pateiktų 2021–2027 m. infrastruktūros klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo techninių gairių, kurios skelbiamos internete https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=OJ:C:2021:373:FULL&from=EN#ntr9-C_2021373LT.01000101-E0009 (toliau – techninės gairės). Atitikti klimatosauginį tinkamumą, vadovaujantis techninėmis gairėmis, turi ir infrastruktūros projektai, parengti iki techninių gairių paskelbimo (t. y. iki 2021 m. rugsėjo 16 d.) tais atvejais, kai buvo atliktas infrastruktūros projekto PAV ir ne vėliau kaip iki 2021 m. pabaigos gautas sutikimas dėl planuojamos veiklos).

Pagrindimo dokumentai:

1) pareiškėjo (partnerio) deklaracija;

2) atsakingosios institucijos priimta atrankos dėl poveikio aplinkai išvada, PAV ataskaita, atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai;

3) techninis projektas, statinio projekto ekspertizės aktas, statybą leidžiantys dokumentai;

4) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (ar) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai;

5) įrangos aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.;

6) statinio ekspertizės aktas;

7) kiti pagrindžiantys dokumentai.

3. Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

3.1. Įgyvendinant projekto veiklas turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 I priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl tausaus vandens naudojimo ir apsaugos (pvz., kai investuojama į naujų pastatų statybą, turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 I priedo 7.1 papunktyje nustatytų reikalavimų).

3.2. Įgyvendinant projekto veiklas turi būti laikomasi ir šių reikalavimų:

3.2.1. kai taikoma pagal Planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatymą, turi būti atliktas PAV, apimantis poveikio vandens ištekliams vertinimą, ir (ar) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir užtikrinama, kad bus įvykdytos sprendime dėl PAV nustatytos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu PAV;

3.2.2. kai atliekami statybos darbai, statybvietėje turi būti vykdomos priemonės, užtikrinančios racionalų vandens naudojimą, vandens apsaugą nuo teršimo;

3.2.3. įsigyjami vandens prietaisai turi atitikti minimalius aplinkos apsaugos kriterijus, nustatytus atitinkamiems vandens prietaisams Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo vykdant žaliuosius pirkimus tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 priede.

Pagrindimo dokumentai:

1) pareiškėjo (partnerio) deklaracija;

2) atsakingosios institucijos priimta atrankos dėl poveikio aplinkai išvada, PAV ataskaita ir atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai;

3) techninis projektas, statinio projekto ekspertizės aktas, statybą leidžiantys dokumentai;

4) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (ar) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai;

5) įrangos aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.;

6) statinio ekspertizės aktas;

7) rangovo vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta laisvos formos deklaracija, kuria patvirtinama, kad vykdant statybos darbus buvo laikomasi šios lentelės 3.2.2 papunktyje nurodytų reikalavimų;

8) kiti pagrindžiantys dokumentai.

4. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą

4.1. Įgyvendinant projekto veiklas turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 I priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl perėjimo prie žiedinės ekonomikos, pvz., investuojant į naujų pastatų statybą, turi būti laikomasi šių Reglamento 2021/2139 I priedo 7.1 papunktyje nustatytų reikalavimų dėl perėjimo prie žiedinės ekonomikos:

4.1.1. mažiausiai 70 % (pagal svorį) nepavojingų statybinių ir griovimo atliekų (išskyrus žemę ir akmenis) turi būti parengtos pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir (ar) kitoms medžiagų panaudojimo galimybėms, laikantis atliekų hierarchijos ir Europos Sąjungos statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo (2021 m. birželio 4 d. versija): https://ec.europa.eu/growth/content/eu-construction-and-demolition-waste-protocol-0_en) (toliau – Europos Sąjungos statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolas);

4.1.2. turi būti ribojamas atliekų susidarymas su statyba ir griovimu susijusiuose procesuose, laikantis Europos Sąjungos statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo ir atsižvelgiant į geriausius prieinamus gamybos būdus bei griaunant selektyviai, kad būtų galima pašalinti ir saugiai tvarkyti pavojingąsias medžiagas, taip pat palengvinti pakartotinį naudojimą ir aukštos kokybės perdirbimą selektyviai šalinant medžiagas ir naudojant turimas statybos ir griovimo atliekų rūšiavimo sistemas;

4.1.3. kitų Reglamento 2021/2139 I priedo 7.1 papunktyje nustatytų reikalavimų.

4.2. Įgyvendinant projekto veiklas turi būti laikomasi ir šių reikalavimų:

4.2.1. laikomasi šios lentelės pirmosios eilutės 1.2.4 ir 1.2.5 papunkčiuose nurodytų reikalavimų;

4.2.2. statybvietėje atliekos turi būti išrūšiuojamos, laikinai laikomos ir tvarkomos laikantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės), nustatytų reikalavimų;

4.2.3. statybinės atliekos turi būti tvarkomos laikantis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatų ir vadovaujantis Europos Sąjungos statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolu, o apdorojant atliekas turi būti vadovaujamasi Europos Komisijos informaciniu dokumentu apie atliekų apdorojimo geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB), kuris skelbiamas interneto svetainėje http://193.219.53.9/aaa/Anotacijos%20%28LT%29/atlieku%20apdorojimui.pdf;

4.2.4. pasibaigus elektros ir elektroninės įrangos eksploatavimo laikui, ji turi būti perduodama atliekų tvarkytojui pagal Atliekų įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, o jei projekto vykdytojas (partneris) pagal Atliekų tvarkymo įstatymą yra tokios įrangos atliekų tvarkytojas, jis turi šią įrangą saugiai paruošti pakartotiniam naudojimui, atliekų naudojimui ar perdirbimui arba tinkamai apdoroti pagal Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plano patvirtinimo“, Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 „Dėl Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, užtikrindamas maksimalų elektros ir elektroninės įrangos perdirbimą pasibaigus jos eksploatavimo laikui, kaip tai nustatyta Atliekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarime Nr. 61 „Dėl Banko garantijos, laidavimo sutarties bei kitų sutarčių, įrodančių, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, sudarymo ir vykdymo, lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių ir elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočių patvirtinimo“.

Pagrindimo dokumentai:

1) pareiškėjo (partnerio) deklaracija;

2) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (ar) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai;

3) įrangos aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.;

4) rangovo vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta laisvos formos deklaracija, kuria patvirtinama, kad vykdant statybos darbus buvo laikomasi šios lentelės 4.1, 4.2.2 ir 4.2.3 papunkčiuose nurodytų reikalavimų;

5) kiti pagrindžiantys dokumentai.

5. Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė

5.1. Įgyvendinant projekto veiklas turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 I priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl taršos prevencijos ir kontrolės, pvz., investuojant į naujų pastatų statybą, turi būti laikomasi šių Reglamento 2021/2139 I priedo 7.1 papunktyje nustatytų reikalavimų dėl taršos prevencijos ir kontrolės:

5.1.1.statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos, su kuriais pastate esantys žmonės gali liestis (t. y. dažai ir lakas, lubų plokštės, grindų danga, įskaitant susijusius klijus ir sandariklius vidaus izoliacijai ir vidaus paviršių apdorojimui, pvz., apsaugai nuo drėgmės ir pelėsio skirtos medžiagos), išskiria:

– mažiau kaip 0,06 mg formaldehido vienam medžiagos ar elemento m³, atliekant bandymą pagal sąlygas, nurodytas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, XVII priede;

– ir mažiau kaip 0,001 mg kitų 1A ir 1B kategorijų kancerogeninių lakiųjų organinių junginių, atliekant bandymą pagal CEN/EN 16516: 2013 m. „Statybos produktai. Pavojingų medžiagų išleidimo vertinimas“ arba ISO 16000-3:2011 standartą „Išsiskyrimo į patalpų orą nustatymas“;

5.1.2. turi būti imamasi priemonių mažinti keliamą triukšmą ir dulkių bei išmetamųjų teršalų kiekį ;

5.1.3. statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos turi atitikti Reglamento 2021/2139 I priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus;

5.1.4. turi būti laikomasi kitų Reglamento 2021/2139 I priedo 7.1 ~~ar atitinkamai 7.2~~ papunktyje nustatytų reikalavimų.

5.2. Įgyvendinant projekto veiklas taip pat turi būti laikomasi ir šių reikalavimų:

5.2.1. reikalavimų, nurodytų šios lentelės pirmosios eilutės 1.2.4 ir 1.2.5 papunkčiuose ir ketvirtosios eilutės 4.2.4 papunktyje;

5.2.2. statybose naudojamose statybinėse dalyse ir medžiagose negali būti naudojamas asbestas.

Pagrindimo dokumentai:

1) pareiškėjo (partnerio) deklaracija;

2) techninis projektas;

3) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (ar) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai;

4) įrangos, transporto priemonių aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.;

5) rangovo vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta laisvos formos deklaracija, kuria patvirtinama, kad vykdant statybos darbus buvo laikomasi šios lentelės 5.1.2 papunktyje nustatytų reikalavimų;

6) kiti pagrindžiantys dokumentai.

6. Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

6. Įgyvendinant projekto veiklas turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 I priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos bei atkūrimo ir reikalavimų, nurodytų šios lentelės pirmosios eilutės 1.2.1 papunktyje.

Pagrindimo dokumentai:

1) pareiškėjo (partnerio) deklaracija;

2) atsakingosios institucijos priimta atrankos dėl poveikio aplinkai išvada, PAV ataskaita ir atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai;

3) techninis projektas, statinio projekto ekspertizės aktas, statybą leidžiantys dokumentai;

4) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (ar) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai;

5) statinio ekspertizės aktas;

6) kiti pagrindžiantys dokumentai.

Pastabos:

1. Lentelės 1 skiltyje nurodomi aplinkos tikslai nustatyti pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2019/2088.

2. Lentelės 1 eilutės 1.2.3.1 papunktyje nurodomu Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. gegužės 19 d. direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ atitinka nurodytos direktyvos ir 2012 m. sausio 16 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 244/2010, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, nustatant sąnaudų atžvilgiu optimalaus pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio skaičiavimo lyginamosios metodikos principus, reikalavimus.

3. Lentelės 1 eilutės 1.2.5.1 papunktyje nurodomu Ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemos ir jos įgyvendinimo priemonių taikymo techniniu reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 4-438 „Dėl Ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemos ir jos įgyvendinimo priemonių taikymo techninio reglamento patvirtinimo“, įgyvendinama 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES.

4. Lentelės 1 eilutės 1.2.5.2 papunktyje nurodomomis Tam tikrų pavojingųjų medžiagų naudojimo ribojimo elektros ir elektroninėje įrangoje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2008 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-459 „Dėl Tam tikrų pavojingųjų medžiagų naudojimo ribojimo elektros ir elektroninėje įrangoje taisyklių patvirtinimo“ perkeliama ir įgyvendinama 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. gegužės 12 d. Komisijos deleguotąja direktyva (ES) 2022/1632.

5. Lentelės 1 eilutės 1.2.5.3 papunktyje nurodomas Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-154 „Dėl Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašo patvirtinimo“ nustatytas įgyvendinant 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB, 6 straipsnį ir III priedą.

6. Lentelės 4 eilutės 4.2.4 papunktyje nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimas Nr. 61 „Dėl Banko garantijos, laidavimo sutarties bei kitų sutarčių, įrodančių, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, sudarymo ir vykdymo, lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių ir elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočių patvirtinimo“ nutarimas priimtas įgyvendinant 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų nuostatas.

____________________