Administracinė byla Nr. eA-113-492/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00306-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. B. ir R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. B. ir R. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausiosios rinkimų komisijos, Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims asociacijai „LIETUVOS NEĮGALIŲJŲ FORUMAS“, LIETUVOS ŽMONIŲ SU NEGALIA SĄJUNGAI, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai E. B. ir R. Š. (toliau – ir pareiškėjai) elektroninių ryšių priemonėmis 2018 m. sausio 24 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų po 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už rinkimų teisės pažeidimą ir diskriminavimą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje pareiškėjai patikslino skundo reikalavimą ir prašė: 1) priteisti R. Š. 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos; 2) priteisti E. B. 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK, ir Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad 2016 m. spalio 9 d. vyko Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai (2016 m. spalio 23 d. įvyko pakartotiniai rinkimai), kurių metu nebuvo užtikrinta pareiškėjų, kaip neįgalių asmenų, teisė visaverčiai dalyvauti rinkimuose, todėl pareiškėjai jaučiasi patyrę atskirtį ir diskriminaciją, jiems padaryta žala.
3. Pareiškėjai paaiškino, kad R. Š., antrajame ture balsavusi (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje Nr. 214, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mokykla), ir turinti judėjimo negalią, Seimo rinkimų metu negalėjo tinkamai įgyvendinti rinkimų teisės, kadangi VRK bei Vilniaus miesto savivaldybė neįvykdė įstatymų numatytų pareigų dėl rinkimų organizavimo. Rinkimų apylinkės infrastruktūra buvo visiškai nepritaikyta neįgaliems asmenims, įskaitant ir pareiškėjai. Kadangi automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo išskirtų vietų neįgaliems asmenims, pareiškėja buvo priversta savo automobilį palikti kelkraštyje ir apsunkintai bei nesaugiai išsikrauti neįgaliojo vežimėlį iš automobilio. Toje vietoje eismas buvo pakankamai intensyvus, todėl kilo grėsmė, kad kitas automobilis gali pareiškėją sužeisti. Patekimas į pačią rinkimų apylinkę bei balsavimo patalpą nebuvo pritaikytas pareiškėjai ir asmenims, turintiems negalią. Kadangi visi keliai link (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkės rinkimų pastato yra laiptuoti, pareiškėja rinkimų pastatą galėjo pasiekti tik riedant stačiu daubos šlaito keliu. Pareiškėjai teko prašyti kitų asmenų pagalbos, kad būtų užkelta su vežimėliu nuo gatvės ant šaligatvio. Pareiškėjai kilo ir kitų sunkumų – kadangi nuovaža (pandusas) pakylant link rinkimų apylinkės buvo per stati, pareiškėja savo jėgomis negalėjo ja užvažiuoti, todėl vėl prireikė kitų žmonių pagalbos, kas yra nepriimtina ir dėl menkinamo žmogaus orumo, ir dėl nesaugumo. Grįžti po balsavimo pareiškėja buvo priversta nesaugiai riedant žemyn šlaitu, apaugusiu žole. Prie įėjimo į pastatą buvo laiptai, jokios informacijos ar nuorodų, kaip patekti neįgaliesiems į pastatą nebuvo, todėl pareiškėja paprašė pakviesti rinkimų apylinkės darbuotoją. Laukti teko lauke, lyjant lietui. Pareiškėja į balsavimo patalpą, esančią pirmame aukšte, pateko tik dviem vyrams užnešus ją su vežimėliu laiptais. Vežimėlio nešimas laiptais kėlė riziką pareiškėjai nukristi ant žemės, susižaloti, tuo metu pareiškėja bijojo dėl savo sveikatos. Tokiu pačiu būdu pareiškėja turėjo ir grįžti. Balsavimo kabina buvo nepritaikyta pareiškėjai bei kitiems asmenims, turintiems negalią, stalviršis balsavimo kabinoje buvo labai aukštai ir pareiškėja negalėjo jo pasiekti savarankiškai.
4. Pareiškėjas E. B., antrajame ture balsavęs (duomenys neskelbtini) apylinkėje, adresu, (duomenys neskelbtini), ir turintis judėjimo negalią, Seimo rinkimų metu taip pat negalėjo tinkamai įgyvendinti rinkimų teisės dėl VRK bei Vilniaus rajono savivaldybės neveikimo. Pareiškėjo rinkimų apylinkėje durys buvo užrakintos, nebuvo jokių nuorodų, kur vyksta balsavimas ir kaip į patalpas patekti asmeniui, judančiam vėžimėliu. Vėliau pareiškėjas pastebėjo, kad kiti asmenys eina balsuoti per seniūniją, tačiau pareiškėjui nebuvo galimybės patekti į balsavimo patalpą, nes patekimą ribojo laiptai. Rinkimų apylinkės komisija šią problemą išsprendė rinkimų tvarkos pažeidimu – pareiškėjui rinkimų biuletenį įteikė lauke ir ten jam leido balsuoti bei taip pažeidė rinkimų slaptumo principą. Taigi, tiek savivaldybės, tiek VRK pareigų nevykdymas lėmė, kad pareiškėjai negalėjo tinkamai įgyvendinti rinkimų teisės. Pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio 1 dalį, valstybės, šios Konvencijos šalys, įsipareigojo drausti bet kokį diskriminavimą dėl negalios ir garantuoti neįgaliesiems vienodą ir veiksmingą teisinę apsaugą nuo diskriminavimo dėl bet kokios priežasties. Tinkamo sąlygų pritaikymo neužtikrinimas yra pripažįstama tiesiogine diskriminacija dėl negalios.
5. Pareiškėjai pažymėjo, kad valstybė, prieš Seimo rinkimus žinodama apie neįgaliųjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, neatsižvelgdama į Konvenciją ir Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas Lietuvai, veikė nerūpestingai ir neužtikrino, kad apygardų, miestų, rajonų rinkimų, referendumo komisijos kartu su savivaldybių merais pasirūpintų, kad balsavimo patalpos, jų inventorius ir aplinka atitiktų nustatytus reikalavimus bei leido vykdyti rinkimus tam nepritaikytose patalpose, taip diskriminuodama pareiškėjus asmenų, neturinčių negalios, atžvilgiu. Kita vertus, nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei Vilniaus rajono savivaldybė nevykdė teisės aktais joms numatytų pareigų parinkti ir laiku suteikti rinkimų komisijoms tinkamai įrengtas patalpas ir reikalingą įrangą.
6. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad visuomenėje yra nusistovėjęs stereotipinis požiūris į neįgaliuosius. Jie stigmatizuojami ir vertinami prasčiau dėl specifinių fizinių, judėjimo ir psichinių savybių. Dėl to neįgaliesiems nuolatos tenka susidurti su jų orumo pažeidimais, atskirtimi, nelygiateisiškumu ir diskriminacija. Rinkimų teisė yra fundamentali teisė, garantuojama kiekvienos demokratinės-teisinės valstybės. Valstybės ir vietos savivaldos institucijos, kurių pagrindinė pareiga veikti žmogaus labui, savo neveikimu apribojo pareiškėjų teises ir galimybes realizuoti savo rinkimų teisę ir juos diskriminavo. Pareiškėjams nebuvo užtikrinta galimybė gyventi visavertišką gyvenimą demokratinėje ir tolerantiškoje visuomenėje, kurioje turi būti sudaromos galimybės visiems asmenims laisvai veikti, nepaisant jų išskirtinių savybių, įskaitant dalyvavimą rinkimuose, jie buvo diskriminuojami, pažeistas jų žmogiškasis orumas ir garbė. Pareiškėjai jautėsi suvaržyti aplinkos kliūčių, kurių neturėtų būti, nusivylę esama situaciją, kuri sumažino jų žmogišką savivertę, pažeidė orumą, be viso to, jie iki šiol jaučiasi emociškai pažeisti ir nusivylę, patiria baimę dėl ateities.
7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamai VRK, su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
8. Atsakovas paaiškino, kad abu pareiškėjai pirmajame rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą ture balsavo paštu, o antrajame ture atvyko atitinkamai į (duomenys neskelbtini) apylinkę Fabijoniškių rinkimų apygardoje ir (duomenys neskelbtini) apylinkę Nemenčinės rinkimų apygardoje. Pareiškėjui E. B. atsisakius pagalbos padėti jam patekti į rinkimų apylinkę, rinkimų apylinkės darbuotojai sudarė jam galimybę balsuoti lauke (balsuojant paštu, neatskleidžiant balsavimo paslapties), o pareiškėja R. Š. pasinaudojo kitų rinkėjų pagalba ir balsavo, patekusi į rinkimų apylinkės patalpą.
9. Atsakovas pažymėjo, kad VRK nuosekliai rūpinosi, kad patalpos rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą metu būtų tinkamai pritaikytos neįgaliesiems ir senjorams. VRK 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. 2-224 (1.5) kreipėsi į visų savivaldybių Lietuvoje administracijos direktorius, primindama, kad 2016 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. Sp-11 „Dėl balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo ir balsavimo patalpos perdavimo saugoti policijai akto formos patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) yra numatyti normatyviniai reikalavimai balsavimo patalpoms ir šio norminio akto reikalavimai yra privalomi viešojo administravimo subjektams, atsakingiems už balsavimo patalpų įrengimą. VRK atkreipė dėmesį, kad sulaukia nusiskundimų dėl netinkamai ar prastai įrengtų patalpų, susidėvėjusio inventoriaus ir t. t. VRK siūlė tokiu atveju, jeigu rinkimų apylinkės patalpa neatitinka Apraše nurodytų reikalavimų, ieškoti sprendimo – parinkti naują patalpą, kurti naują ar sujungti dvi rinkimų apylinkes. VRK tinkamai ir laiku vykdė pareigas, įtvirtintas teisės aktuose ir nei veiksmais, nei neveikimu nesudarė prielaidų pareiškėjų diskriminacijai. Vertinant problemas dėl rinkimų apylinkių patalpų nepritaikymo neįgaliųjų poreikiams Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba taip pat neįžvelgė neįgaliųjų diskriminacijos.
10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai iš esmės neįrodinėjo aplinkybių, kurias konstatavus, įgyjama teisė į neturtinės žalos atlyginimą (valstybės institucijos neteisėto veikimo ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėto akto ir atsiradusios žalos), viseto. Pareiškėjai nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jiems buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais – po 30 000 Eur kiekvienam iš atsakovų. VRK neginčija pareiškėjų teiginių, jog neįgalieji patiria įvairaus pobūdžio nepatogumus (tiek fizinius, tiek dvasinius) tokiu atveju, jeigu patalpos, kuriose vyksta balsavimas, nėra pritaikytos neįgaliesiems. VRK, nuomone, reikalavimas iš valstybės kiekvieno pareiškėjo naudai priteisti po 30 000 Eur neturtinės žalos yra visiškai nepagrįstas, o tokio prašymo tenkinimas prieštarautų visuomenės interesams. VRK nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų, t. y. neatliko jokio neteisėto veiksmo (įskaitant pasireiškusio neveikimu). Priešingai, VRK ruošiantis rinkimams, tinkamai ir laiku teisės aktu (Aprašu) nustatė reikalavimus patalpoms ir kitai įrangai, kurių įgyvendinimas užtikrintų sklandų rinkėjų valios išreiškimo procesą. VRK rūpinosi minėtame Apraše nustatytos tvarkos įgyvendinimu ir ragino savivaldybes pasirūpinti tinkamomis patalpomis ir įranga. VRK manymu, nepasinaudodami alternatyviais būdais išreikšti savo valią rinkimų metu (t. y. balsuoti paštu arba vykti į savo apylinkės apygardą, pritaikytą neįgaliesiems) pareiškėjai siekė atkreipti visuomenės ir valdžios institucijų dėmesį į opias neįgaliųjų problemas, kurios jiems neabejotinai kelia nepatogumus ir išgyvenimus.
11. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, su pareiškėjos R. Š. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
12. Atsakovas paaiškino, kad aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkė Nr. 214, veikusi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje ((duomenys neskelbtini) Vilnius), nebuvo pritaikyta patekti judėjimo negalią turintiems asmenims, nepaneigia fakto, kad nebuvo užtikrinta pareiškėjos teisė balsuoti lygiai su kitais asmenimis. Pareiškėja, susipažinusi su VRK informacija, kad (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkė Nr. 214 nėra pritaikyta judėjimo negalią turintiems asmenims, turėjo teisę pasirinkti bet kurį kitą balsavimo būdą, kurie Seimo rinkimų įstatymu yra pripažinti lygiaverčiais ir kurie, priešingai nei traktuoja pareiškėja, negali būti laikomi kaip labiau diskriminuojantys vienus asmenis ir suteikiantys pranašumo kitiems, t. y.: (a) išankstinį balsavimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje; (b) balsavimą rinkimų dieną kitoje apylinkėje; (c) kitą įstatymų nustatytą būdą įgyvendinti rinkimų teisę. Pareiškėjos teisė balsuoti galėjo būti įgyvendinta alternatyviais būdais, o atsakovas savo veiksmais ar tariamu neveikimu nesiekė ir nediskriminavo pareiškėjos skunde nurodomu pagrindu.
13. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos rinkimų apylinkė patenka į Fabijoniškių apygardą, kurioje pagal VRK internetiniame puslapyje skelbiamus duomenis, esanti (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkė Nr. 211 ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimnazija) buvo pritaikyta asmenims, turintiems judėjimo negalią. Pareiškėja taip pat galėjo pasirinkti balsavimą namuose arba išankstinį balsavimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, kurios infrastruktūra yra visiškai pritaikyta patenkinti neįgaliųjų asmenų poreikius. Pareiškėjai negalėjo sukelti neigiamos naštos aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pastatas arba kita rinkimų apylinkė yra toliau negu apylinkė, į kurios rinkėjų sąrašus yra įrašyta pareiškėja, kadangi miesto sąlygomis pareiškėjai valdant transporto priemonę atstumas yra labai sąlyginis ir neapsunkinantis bei kitaip nesuvaržantis asmens teisių. Pareiškėja taip pat galėjo ir turėjo susipažinti ir įvertinti VRK viešai skelbiamą informaciją apie rinkimų apylinkes ir jų pritaikymą neįgalių asmenų poreikiams ir pasirinkti balsavimo teisę įgyvendinti pareiškėjai priimtiniausiu būdu, t. y. pasinaudoti alternatyviomis įstatymų nustatytomis lygiavertėmis priemonėmis, kurios negalėjo sukelti papildomos naštos pareiškėjai.
14. Atsakovas pažymėjo, kad visuotinai žinoma, jog didžiuosiuose miestuose balsavimo apylinkės daugeliu atveju yra įrengiamos bendrojo ugdymo mokyklose, kurių didžioji dalis buvo pastatyta iki privalomų reikalavimų užtikrinti jų prieinamumą asmenims su judėjimo negalia teisės aktuose įtvirtinimo. Tokių pastatų pritaikymas vyksta palaipsniui ir išimtinai priklauso nuo valstybės (savivaldybės) finansinio pajėgumo. (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkė ((duomenys neskelbtini)) veikė (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, kuri buvo pastatyta ir pradėta eksploatuoti 1988 m. Pareiškėjai buvo sudarytos visos organizacinės priemonės įgyvendinti rinkimų teisę ir, kaip nurodyta skunde, pareiškėja šią teisę įgyvendino. Lietuvos Respublikai pagal pateiktas rekomendacijas buvo nustatytas 12 mėnesių laikotarpis atitinkamų priemonių įgyvendinimui ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto informavimui (2016 m. balandžio 20 d. rekomendacijų 69 punktas), kuris rinkimų metu nebuvo suėjęs. Be to, neaišku, kokias aplinkybes, susijusias su pareiškėjos reikalavimu, turėtų patvirtinti ar paneigti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto 2016 m. balandžio 20 d. rekomendacijos. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai apsiribojo bendrais teiginiais apie galimai patirtus nepatogumus ir jų orumą žeminančius veiksmus, tačiau visiškai neindividualizavo patirtos neturtinės žalos materialinės išraiškos, o tariamai patirtos žalos dydį grindė „kitų neįgaliųjų teisių pažeidimo atžvilgiu“.
15. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė, atstovaujama Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, su pareiškėjo E. B. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
16. Atsakovas paaiškino, kad balsavimas iš anksto vyko Vilniaus rajono savivaldybės pastate. Tiek pastatas, tiek balsavimo patalpos yra pritaikytos neįgaliesiems. Iš vaizdo įrašo, pridėto prie skundo, matyti, kad apylinkės pirmininkė siūlė pareiškėjui suteikti duomenis apie arčiausiai esančią pritaikytą balsuoti neįgaliesiems rinkimų apylinkę, kurioje jis galėtų balsuoti, tačiau E. B. kategoriškai atsisakė. Artimiausia pritaikyta balsuoti neįgaliesiems rinkimų apylinkė buvo (duomenys neskelbtini) (apylinkė Nr. 14), t. y. 5,07 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini) apylinkės. Vilniaus rajono savivaldybės administracija nėra nusistačiusi prieš rinkimo patalpų pritaikymą asmenų, turinčių judėjimo ar regos negalią, poreikiams, tačiau kai kuriose kaimo vietovėse tai yra neįmanoma – tinkamų patalpų iš viso nėra, o jų pritaikymui valstybė neskiria lėšų.
17. Atsakovas pažymėjo, kad valstybė yra netinkamai įgyvendinusi Konvencijos nuostatas, nepriėmė aiškių teisės aktų, nenumatė valstybės deleguojamų funkcijų savivaldybėms apmokėjimo klausimų. Pats įstatymų leidėjas jau po įvykusių rinkimų pripažino, kad egzistuoja rinkimų patalpų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams problemos. Pareiškėjų galimai patirta neturtinė žala kyla tik iš neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės neveikimo.
18. Atsakovo teigimu, pareiškėjai prie skundo nepridėjo jokių įrodymų, pagrindžiančių tariamai patirtos žalos realumą arba jos dydį. Pareiškėjai neįrodė, kad atsakovo veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, dėl kurių jie patyrė tam tikrų nepatogumų. Be to, prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis yra neadekvačiai didelis, neproporcingas skunde nurodomam tikslui – atgrasyti nuo pažeidimų kituose rinkimuose. Pareiškėjai yra privatūs fiziniai asmenys, siekia gauti neturtinę žalą sau asmeniškai, todėl neaišku, kaip išmokėjus tokio dydžio neturtinę žalą pareiškėjams, bus užtikrintas rinkimų pažeidimų pašalinimas.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
20. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjų prašoma priteisti suma yra neadekvačiai didelė bei neproporcinga. Lietuvos Respublikos teismai tokio dydžio neturtinės žalos paprastai nepriteisia net bylose, kuriose yra pažeidžiamos svarbiausios valstybės saugomos vertybės (pvz., žmogaus sveikata).
21. Teisingumo ministerija pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas neturi būti siejamas su praturtėjimu ar nepagrįstu pasipelnymu. Neturtinė žala nebūtinai visais atvejais turi būti atlyginama tik pinigais. Teismas gali konstatuoti, jog pareiškėjai negalėjo tinkamai realizuoti rinkimų teisės, tačiau toks konstatavimas taip pat gali būti tinkama satisfakcija.
22. Teisingumo ministerija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai nepateikė informacijos, ar jie pasinaudojo savo teise balsuoti kitoje rinkimų apylinkėje, kurioje sąlygos balsuoti neįgaliems asmenims yra geresnės nei kad pareiškėjų rinkimų apylinkėje. Iš pareiškėjų skundo turinio bei kitų pridėtų dokumentų matyti, kad žmonėms su negalia tinkamai įgyvendinti rinkimų teisę paprastai padeda rinkimų komisijų nariai, rinkimų stebėtojai bei kiti su rinkimų organizavimu bei vykdymu susiję asmenys.
II.
23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies – pareiškėjai R. Š. priteisė 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjui E. B. priteisė 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK ir Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, kitą skundo dalį atmetė. Taip pat teismas asociacijai „LIETUVOS NEĮGALIŲJŲ FORUMAS“ priteisė 500 Eurų bylinėjimosi išlaidų.
24. Teismas nurodė, kad pareiškėjai neteisėtus veiksmus kildina iš to, kad valstybė neužtikrino neįgaliųjų teisių visaverčiai dalyvauti 2016 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. Taip pat nurodė, kad tarp proceso šalių nėra ginčo, jog tiek (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje Nr. 214, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mokykla) (kur balsavo pareiškėja), tiek (duomenys neskelbtini) apylinkėje, adresu, (duomenys neskelbtini) (kur balsavo pareiškėjas) nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos balsuoti neįgaliesiems asmenims. Tai patvirtina byloje pateikta vaizdo medžiaga, fotonuotraukos, rašytiniai įrodymai bei liudytojų A. M., M. G. B. ir E. B. paaiškinimai teismo posėdyje.
25. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civiliniu kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.250, 6.271 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, civilinės atsakomybės sąlygas (žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos), neturtinės žalos sampratą ir atlyginimo atvejus.
26. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir SRĮ) 8 straipsnio, Aprašo 8 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (toliau – ir STR 2.02.02:2004) 7 punkto nuostatas, darė išvadą, kad rinkimams suteikiamų balsavimo patalpų tinkamumą ir jų įrengimą judėjimo ir (ar) regėjimo negalią turinčių ir senyvo amžiaus rinkėjų poreikiams privalo užtikrinti tiek VRK, tiek savivaldybės, kurios atsakingos už viešosios paskirties pastatų pritaikymą specialiesiems poreikiams.
27. Teismas nurodė, kad VRK 2016 m. lapkričio 16 d. rašte yra paaiškinusi, kad ne visos savivaldybės pasirūpino balsavimui skirti tokias patalpas, į kurias nesunkiai galėtų patekti ir (ar) pakilti neįgalieji, senyvo amžiaus rinkėjai ir pan., 2016 m. Seimo rinkimuose iš 1996 rinkimų apylinkių tik 699 balsavimo patalpos buvo pritaikytos asmenims su negalia. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2016 m. gruodžio 21 d. pažymoje Nr.(16)SN-181)-SP-140 taip pat konstatavo lygių galimybių pažeidimus: 1) balsavimo namuose, kaip vienintelės galimybės dalyvauti rinkimuose dėl nepritaikytų balsavimo patalpų, atveju yra nevykdomas Konvencijos 29 straipsnio a) punkto i papunkčio reikalavimas dėl neįgaliųjų veiksmingo ir visapusiško dalyvavimo politiniame ir visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis užtikrinimo, pritaikant jiems balsavimo patalpas; 2) neužtikrinus balsavimo priemonių (tinkamo dydžio balsavimo kabinų, regėjimo negalią turintiems asmenims būtinų priemonių balsavimo vietose, pažeidžiamas Konvencijos 29 straipsnio a) punkto ii papunkčio reikalavimas dėl neįgaliųjų teisės balsuoti slaptai užtikrinimo. Teismas nurodė, kad Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, jog neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama, vadovaujantis principais: lygių teisių, lygių galimybių, diskriminavimo prevencijos, visapusiško dalyvavimo, savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo, prieinamumo. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darė išvadą, kad 2016 m. vykusiuose Seimo rinkimuose pareiškėjams nebuvo tinkamai užtikrinta teisė balsuoti, patalpos nebuvo tinkamai pritaikytos bei laikė, kad tiek Vilniaus rajono savivaldybės, tiek Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai yra nustatyti.
28. Teismas taip pat vadovavosi VRK įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatomis, pagal kurias VRK tvirtina pavyzdinį balsavimo patalpų ir jų aplinkos sutvarkymo aprašą bei kontroliuoja, ar apygardų, miestų, rajonų rinkimų, referendumo komisijos kartu su savivaldybių merais pasirūpina, kad balsavimo patalpos, jų inventorius ir aplinka atitiktų nustatytus reikalavimus. Teismas vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina, jog VRK kartu su savivaldybėmis neužtikrino, kad balsavimo patalpos, jų inventorius ir aplinka atitiktų nustatytus reikalavimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjai ir teismo posėdyje patvirtino, jog jiems nebuvo tinkamai pranešta apie galimybę balsuoti tam pritaikytose apylinkėse, todėl teismas darė išvadą, kad VRK nesiėmė visų įmanomų veiksmų, siekiant užtikrinti neįgalių asmenų teisę tinkamai balsuoti.
29. Teismas atkreipė dėmesį, kad pasirinkti pareiškėjams alternatyvius būdus balsuoti yra jų teisė, bet ne pareiga, o atitinkamos valstybinės institucijos turi pareigą užtikrinti tinkamą balsavimą.
30. Teismas, spręsdamas dėl pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad minėti pažeidimai galėjo sukelti pareiškėjams nepatogumų ir dvasinių kančių, pareiškėjai galėjo patirti nusivylimo jausmą, jaustis menkaverčiai, galėjo būti sumenkintas pareiškėjų orumas. Teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, vertino, kad teisė į tinkamą balsavimą pareiškėjams nebuvo užtikrinta tik vieną dieną, taip pat vertino bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, atsižvelgė į tai, kad minimali mėnesinė alga - 400 Eur (nuo 2018 m. sausio 1 d.), minimalusis valandinis atlygis - 2,45 Eur (nuo 2018 m. sausio 1 d.), taip pat vertino tai, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų sąmoningai siekę pažeisti pareiškėjų orumą, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo vertinimu, pareiškėjų patirtoms neigiamoms pasekmėms priteistina suma kiekvienam po 1 000 Eur yra adekvati.
III.
31. Pareiškėjai E. B. ir R. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies – priteisti pareiškėjai R. Š. solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK, ir Vilniaus miesto savivaldybės 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už rinkimų teisės pažeidimą ir diskriminaciją; priteisti pareiškėjui E. B. solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK, ir Vilniaus rajono savivaldybės 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už rinkimų teisės pažeidimą ir diskriminaciją. Taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK, ir Vilniaus miesto savivaldybės R. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK, ir Vilniaus miesto savivaldybės E. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
32. Pareiškėjai sutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl jų teisių pažeidimo, diskriminavimo fakto konstatavimo. Pareiškėjai nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, pareiškėjų įsitikinimu, priteista suma yra per maža.
33. Pareiškėjai nurodo, kad teismas neįvertino visų neturtinės žalos dydžio kriterijų, nustatytų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į būtinybę užtikrinti prevencinę funkciją tokio pobūdžio bylose.
34. Pareiškėjai remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, kad niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti elgiamasi, žeminant jo orumą, taip pat Lietuvos Konstitucinio Teismo išaiškinimais dėl teisės į asmens orumą. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjų, kaip labiausiai pažeidžiamos asmenų grupės, atstovų, interesą būti lygiais su visa visuomene, gyventi ir įgyvendinti savo teises oriai. Šiuo atveju pareiškėjų orumas buvo pažeistas, paneigiant jų teisę dalyvauti su visais valdant savo šalį – teisę, kuri negali būti varžoma ir atimama. Teismas, pakankamai neįvertindamas pareiškėjų pažeidžiamumo ir jų orumo pažeidimo konteksto, nepagrįstai itin sumažino patirtos neturtinės žalos dydį.
35. Pareiškėjai pažymi, kad neturtinę žalą kildina ne tik iš orumo pažeidimo, bet taip pat ir jų sveikatai sukeltos žalos. Pareiškėja R. Š. teismui pateikė dokumentus, pagrindžiančius jos širdies problemas, 2016 m. pradžioje atliktą operaciją ir rekomendacijas. Būtent šie dokumentai pagrindžia pareiškėjos širdies jautrumą bet kokiam stresui, kuris kartu galėjo iššaukti dar didesnę grėsmę jos sveikatai. Teismas nevertino šių į bylą pateiktų dokumentų. Teismas išsamiau nevertino pareiškėjo E. B. ir jo sūnaus E. B. parodymų, kuriais buvo pagrįstas pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimas po rinkimų, t. y. sukilęs kraujospūdis ir atsiradęs pasyvumas aplinkai (grįžus namo E. B. likusią dienos dalį praleido lovoje, vangiai bendravo).
36. Teismas nevertino pareiškėjų realiai patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir susijaudinimo intensyvumo, kurį pagrindė prie bylos pridėti vaizdo įrašai ir liudytojų M. G. B., A. M. ir E. B. parodymai.
37. Pareiškėjai nesutinka su teismo argumentu, kad, siekiant nustatyti neturtinės žalos dydį, būtina remtis minimalios mėnesinės algos dydžiu 400 Eur. Pareiškėjams nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas taikė tokį neturtinės žalos kriterijų. Pareiškėjų manymu, toks neturtinės žalos kriterijaus taikymas savo esme paneigia neturtinės žalos individualumą, teisingumo žalos atlyginimo principą, asmens išgyvenimai nepagrįstai prilyginami minimaliai sumai, skirtai užtikrinti būtinuosius materialinius poreikius. Pareiškėjų manymu, turėtų būti vadovaujamasi vidutinės mėnesinės algos kriterijumi.
38. Pareiškėjai taip pat nesutinka su teismo argumentais, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų sąmoningai siekę pažeisti pareiškėjų orumą. Pareiškėjai, remdamiesi 2015 m. spalio 15 d. raštu, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2016 m. gruodžio 12 d. pažyma, nurodo, kad VRK rekomendavo asmenims su negalia balsuoti namuose, nes įrengtų balsavimo patalpų, pritaikytų asmenims, neturi įgaliojimų ir tam skirtų lėšų, kas, pareiškėjų nuomone, savaime yra grubus asmenų, turinčių negalią teisių pažeidimas ir diskriminavimas.
39. Pareiškėjų teigimu, teismas, vertindamas atsakovų kaltės formą, privalėjo atsižvelgti į gero administravimo principo imperatyvą „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“. Teismas nevertino atsakovų pareigos laikytis atsakingo elgesio standarto ir veikti visuomenės naudai. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas 2016 m. balandžio 20 d. pateikė rekomendacijas Lietuvos Respublikai, kuriomis rekomendavo užtikrinti prieigą prie prieinamų balsadėžių, rinkimų medžiagos, balsavimo vietų, ir kitų aktualių dalykų, bei užtikrinti laisvai pasirinktos, pakankamos ir būtinos paramos teikimą, kad balsuoti galėtų visi asmenys, nepaisant negalios pobūdžio, tačiau VRK ir kitos atsakingos institucijos nesiėmė jokių veiksmų ir vengė vykdyti įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, o tai pagrindžia jų kaltės formą (tyčią).
40. Advokatė D. G.-K. pareiškėjų ir E. B. vardu 2019 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą sujungti administracines bylas Nr. eI-2914-1047/2019 ir eA-113-492/2020 bei kuo operatyviau išnagrinėti apeliacinius skundus, nes šiose bylose vertinami tie patys teisės aktai, šalių argumentai ir įrodymai, sujungus bylas, būtų geriau atskleista bylų esmė, bylų sujungimas atitiktų ekonomiškumo ir operatyvumo principus.
IV.
41. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė, atstovaujama Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo nepriteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidų.
42. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius motyvus tiek dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, tiek dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Atsakovas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent teismo prerogatyva ir, vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į įvairias individualias aplinkybes. Teismas skundžiamame sprendime nurodė visas aplinkybes, kurias įvertinus, ir buvo nustatytas neturtinės žalos dydis.
43. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai prie apeliacinio skundo nepridėjo jokių įrodymų, pagrindžiančių tariamai patirtos žalos realumą arba jos didesnį dydį. Atsakovo įsitikinimu, prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis yra neadekvačiai didelis, neproporcingas skunde nurodomam tikslui – atgrasyti nuo pažeidimų kituose rinkimuose. Pareiškėjai yra privatūs fiziniai asmenys, siekia gauti neturtinę žalą sau asmeniškai, todėl neaišku, kaip išmokėjus tokio dydžio neturtinę žalą pareiškėjams, bus užtikrintas rinkimų pažeidimų pašalinimas.
44. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybei reikalavimą reiškia tik pareiškėja R. Š., todėl atsiliepimą teikia tik dėl pareiškėjos.
45. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai tirdamas administracinės bylos įrodymus (rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, liudytojų parodymus, vaizdo medžiagą), neturtinės žalos nustatymo kriterijus įvertino ir dėl jų pasisakė, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl per mažos priteistinos sumos yra teisiškai nereikšmingi.
46. Atsakovo manymu, pareiškėja nepagrindė ir neįrodė visų kriterijų egzistavimo, leidžiančių daryti išvadą, kad ji patyrė išskirtinai didelę (pavyzdžiui, lyginant su žala, padaryta kitoms įstatymo saugomoms vertybėms tokioms kaip gyvybė, sveikata ir pan.) neturtinę žalą. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje, kuri, vykdant 2016 m. Seimo rinkimus, nebuvo pritaikyta neįgalių asmenų poreikiams, realizuodama balsavimo teisę, patyrė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą, tačiau pažymi, kad pareiškėja realiai nenurodė tokios žalos (patirtų nepatogumų, dvasinių išgyvenimų) pasekmių. Iš bylos medžiagos (pareiškėjos paaiškinimų, liudytojų parodymų, vaizdo medžiagos) matyti, kad patirti nepatogumai ir dvasiniai išgyvenimai buvo trumpalaikiai, trukę net ne visą rinkimų dieną, o tik tos dienos dalį, byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, kad pareiškėja patyrė kokias nors ilgalaikes neigiamas žalos pasekmes, kad sukelti nepatogumai buvo tęstinio pobūdžio.
47. Atsakovas pažymi, kad tai, jog pareiškėja realiai rinkimų teisę įgyvendino, yra reikšminga nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje. Pareiškėja, nurodydama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, remiasi labiau deklaratyviomis nuostatomis nei objektyviomis, įrodomąją reikšmę turinčiomis aplinkybėmis. Vilniaus miesto savivaldybės manymu, šios bylos kontekste apskritai nėra pagrindo taikyti konvencijos 3 straipsnio nuostatų, kadangi konvencijos 3 straipsnio apimtis nesusijusi su rinkimų teisės realizavimu ir taikoma kitokio pobūdžio bylose. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja buvo kankinama ir (ar) patyrė nežmonišką elgesį ir tokiu atveju patyrė jos orumą žeminantį elgesį.
48. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad pareiškėja patyrė sveikatos sutrikimų būtent dėl vykdytų Seimo rinkimų. Byloje pateikti medicininių dokumentų išrašai tik patvirtiną aplinkybę, kad 2015–2016 m. (t. y. iki rinkimų) pareiškėjai buvo diagnozuotas širdies ritmo sutrikimas, tačiau objektyvių įrodymų, kad po 2016 m. spalio mėn. vykdytų Seimo rinkimų pareiškėjos sveikatos būklė būtų pakitusi ir pablogėjusi, administracinėje byloje nėra. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos atskirai vertinami nepatogumai, susiję su automobilio statymu, panduso įveikimą, laukimą lietuje ir pan. savaime nepagrindžia aplinkybės, kad pirmos instancijos teismas neišsamiai įvertino neturtinės žalos dydį.
49. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad finansavimas 2016 m. Seimo rinkimams iš esmės nebuvo skirtas, o skirtų lėšų užteko tik pagrindiniam reikalingam inventoriui įsigyti, todėl neteisėtus veiksmus lėmė nuo atsakovo nepriklausančios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas neįvertino atsakovo būtinybės laikytis atsakingo elgesio standarto ir veikti visuomenės naudai, yra nepagrįstas.
50. Vilniaus miesto savivaldybė kritiškai vertina pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad buvo neatsižvelgta į Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto 2016 m. balandžio 20 d. pateiktas rekomendacijas ir prieš 2016 m. Seimo rinkimus nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių tinkamam rinkimų proceso organizavimui. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikai pagal pateiktas rekomendacijas buvo nustatytas 12 mėnesių laikotarpis atitinkamų priemonių įgyvendinimui ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto informavimui (2016 m. balandžio 20 d. rekomendacijų 69 punktas), kuris rinkimų metu nebuvo suėjęs. Todėl ši apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė nepatvirtina fakto, kad Vilniaus miesto savivaldybė siekė (turėjo tikslą) sąmoningai suvaržyti pareiškėjos rinkimų teisę ir pažeminti jos orumą.
51. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja posėdžio pirmos instancijos teisme metu nurodė, kad pagal VRK skelbiamą informaciją, (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkė Nr. 214 buvo nurodyta kaip apylinkė, pritaikyta neįgaliesiems asmenims. Pareiškėja į šią apylinkę vyko todėl, kad manė, jog patalpos ten pritaikytos, tačiau sužinota informacija buvo neteisinga ir dėl to ji patyrė neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Atsakovo manymu, ši aplinkybė yra svarbi, nes leidžia daryti išvadą, kad nepatogumus, dėl kurių šioje administracinėje byloje yra keliamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas, pareiškėja patyrė todėl, kad buvo suklaidinta.
52. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neturtinės žalos dydį nustatė, atsižvelgdamas į minimalios mėnesinės algos dydį. Atsakovas pažymi, kad tokios taisyklės taikymas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kitose neturtinės žalos atlyginimo bylose.
53. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas E. B. apeliaciniame skunde nepagrįstai prašo iš Vilniaus miesto savivaldybės solidariai su Lietuvos valstybe, atstovaujama VRK, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi jokie reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybei, susiję su E. B. teisių pažeidimu, šioje administracinėje byloje nebuvo pareikšti.
54. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VRK, atsiliepime su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
55. Atsakovo nuomone, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo pažeidimą, neužtikrinant teisės balsuoti dėl nepritaikytų patalpų, pareiškėjų nurodyti argumentai dėl pažeisto orumo negali būti suabsoliutinami, juo labiau, kad pareiškėjų diskriminavimo faktas teismo sprendime nėra konstatuotas.
56. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, kad VRK, siekdama užtikrinti sąlygas neįgaliesiems įgyvendinti rinkimų teisę, atliko visus tuo metu įmanomus veiksmus savo kompetencijos ribose, neįgaliesiems buvo sudaryta galimybė pasirinkti alternatyvius balsavimo būdus (balsuoti namuose arba kitose rinkimų apygardos apylinkėse, kurios yra pritaikytos neįgaliesiems – tokių apylinkių sąrašą VRK skelbia savo interneto svetainėje). VRK, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, neturi galimybių pati pritaikyti patalpas neįgaliesiems (t. y. remontuoti savivaldybių pastatus, nuomoti kitas patalpas ir pan.) ir tokiu būdu išspręsti problemas dėl tinkamo patalpų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams, todėl pareiškėjų argumentai, kad VRK sąmoningai siekė pažeisti pareiškėjų orumą ir atlikti tyčinius veiksmus, yra nepagrįsti.
57. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, teisingai ir proporcingai nustatė žalos dydį. Pareiškėjai akivaizdžiai sureikšmino patirtus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjų sveikatos sutrikimai būtų susiję būtent su VRK veiksmais ir/ar būtų nustatyta, kad pareiškėjų sveikatos būklė po Seimo antrojo rinkimų turo būtų ženkliai pablogėjusi. Taip pat atsakovas mano, kad pareiškėjų veiksmai, kai pareiškėjo pokalbis su (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkės komisijos atstove buvo nufilmuotas, o pareiškėja davė interviu skirtingų televizijų žurnalistams, rodo pareiškėjų pasirengimą iš susiklosčiusios situacijos gauti materialinę naudą.
58. Atsakovas pažymi, kad rinkimų metu visuomenės nariai ir valstybės institucijų atstovai pareiškėjų nepažemino bei nediskriminavo. Tai, kad žmonės geranoriškai ir operatyviai, nedemonstruodami jokio nepasitenkinimo ar kitų negatyvių jausmų, padėjo patekti į rinkimų apylinkės patalpą, teisme patvirtino ir pareiškėja R. Š..
59. Atsakovo teigimu, pareiškėjų reikalavimas priteisti po 30 000 Eur, tokios žalos dydį grindžiant patirtais nepatogumais ir nepagrįstu kaltinimu, neva atsakovai tyčia pažeidė jų teises, yra nepagrįstas ir prieštarauja gerai moralei. Teismo priteisiamas žalos atlyginimas negali būti laikomas prevencine priemone ateityje išvengti panašių situacijų, juo labiau, kad civilinės teisės normos nustato, kad žalos atlyginimas yra kompensacinio, o ne baudžiamojo (atgrasančio) pobūdžio poveikio priemonė. Pareiškėjai neturtinę žalą prašo priteisti sau asmeniškai, todėl neaišku, kaip išmokėjus tokio dydžio neturtinę žalą, pareiškėjams būtų užtikrintas rinkimų pažeidimų pašalinimas.
60. Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjams priteistas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir pakankamas.
61. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą vertinti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjų teisių pažeidimo ir diskriminavimo fakto konstatavimo, tačiau neturi kompetencijos vertinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio pagrįstumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V.
62. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyku yra neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjams, kuriems dėl neįgalumo nebuvo užtikrinta visaverčiai dalyvauti rinkimuose, jie patyrė atskirtį ir diskriminaciją.
63. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų reikalavimus tenkino iš dalies, nustatęs jų teisių pažeidimą, priteisė iš atsakovų solidariai pareiškėjams po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
64. Pareiškėjai, nesutikdami su priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, apeliaciniame skunde prašo jį padidinti, tenkinti skundo reikalavimus visiškai; nurodė, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjų, kaip labiausiai pažeidžiamos asmenų grupės, atstovų, interesą būti lygiais su visa visuomene, gyventi ir įgyvendinti savo teises, taip pat ir dalyvauti rinkimuose, oriai; teismas neįvertino duomenų apie pareiškėjų sveikatos būklę, liudytojų parodymų, patvirtinančių realiai patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir susijaudinimo intensyvumą.
65. Pareiškėjų ir E. B. vardu advokatė D. G.-K. 2019 m. gruodžio 18 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą sujungti administracines bylas Nr. eI-2914-1047/2019 ir eA-113-492/2020, kurių nagrinėjimo dalykas yra tapatus. Teisėjų kolegija netenkina pareikšto prašymo, nes, nepaisant aplinkybių, kad bylose vertinami tie patys teisės aktai, panašios faktinės aplinkybės, tačiau bylose sprendžiama dėl skirtingų pareiškėjų individualiai patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, tik dalis teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, sudarančių bylų pagrindą, yra tapačios, kita dalis aplinkybių, reikšmingų nustatant patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra skirtinga, susijusi su kiekvieno pareiškėjo konkrečiais patirtais išgyvenimais, kurie turi būti vertinami individualiai, todėl bylų sujungimas apeliacinės instancijos teisme netikslingas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 68 str.).
66. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nurodomus argumentus (ABTĮ 140 str. 1 d.). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
68. Byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad valstybė neužtikrino pareiškėjų – neįgaliųjų teisių visaverčiai dalyvauti 2016 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. Taip pat teismas nurodė, kad tarp proceso šalių nėra ginčo, jog tiek (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje Nr. 214, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mokykla) (kur balsavo pareiškėja), tiek (duomenys neskelbtini) apylinkėje, adresu, (duomenys neskelbtini) (kur balsavo pareiškėjas) nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos balsuoti neįgaliesiems asmenims – nebuvo infrastruktūros, užtikrinančios asmenų, turinčių judėjimo negalią, galimybę patekti į balsavimui skirtas patalpas, nebuvo pritaikytos balsavimo kabinos.
69. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos įtvirtina asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje lygios galimybės apibrėžiamos, kaip tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. To paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje diskriminacija apibrėžiama kaip tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Atsižvelgiant į Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą netiesioginės diskriminacijos apibrėžimą bei 2 straipsnio 9 dalyje nustatytą tiesioginės diskriminacijos sąvoką, darytina išvada, kad tiesioginė diskriminacija apima situacijas, kai dėl bet kurios priežasties, kuri gali būti diskriminacijos pagrindas, su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje su kitu asmeniu, o netiesioginės diskriminacijos atveju su asmenimis, esančiuose skirtingose padėtyse, elgiamasi vienodai, nors tam, kad jie galėtų įgyvendinti savo teises ar pasinaudoti tam tikromis galimybėmis, turėtų elgtis skirtingai. Besikreipiančiam dėl diskriminacijos asmeniui skunde pakanka nurodyti prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) aplinkybes, patvirtinančias pažeidimo faktą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes, atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad asmuo nebuvo diskriminuojamas.
70. Konvencijos 29 straipsnio a) punkto i papunktyje įtvirtintas reikalavimas dėl neįgaliųjų veiksmingo ir visapusiško dalyvavimo politiniame ir visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis užtikrinimo, pritaikant jiems balsavimo patalpas; neužtikrinus balsavimo priemonių (tinkamo dydžio balsavimo kabinų, regėjimo negalią turintiems asmenims būtinų priemonių balsavimo vietose, pažeidžiamas Konvencijos 29 straipsnio a) punkto ii papunkčio reikalavimas dėl neįgaliųjų teisės balsuoti slaptai užtikrinimo. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis šiais principais: 1) lygių teisių – neįgalieji turi tokias pačias teises kaip ir kiti visuomenės nariai; 2) lygių galimybių – neįgaliesiems, kaip ir kitiems visuomenės nariams, sudaromos tokios pat ugdymosi, darbo, laisvalaikio leidimo, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime galimybės. Tik tais atvejais, kai tokios pat sąlygos ir priemonės yra neveiksmingos, numatomos specialiosios priemonės, gerinančios neįgaliųjų padėtį; 3) diskriminavimo prevencijos – neįgalieji apsaugomi nuo bet kokios diskriminacijos ar išnaudojimo; 4) visapusiško dalyvavimo – visais lygmenimis visi su neįgaliųjų gyvenimu ir veikla susiję klausimai sprendžiami derinant su jais ir (ar) jų atstovais pagal įstatymą bei atsižvelgiant į jų patirtį; 5) savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo – neįgalieji nuolat skatinami būti savarankiški; 6) prieinamumo – neįgaliesiems sudaromos sąlygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis ištekliais. Atsižvelgdamas į nustatytas byloje aplinkybes, teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2016 m. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose pareiškėjams nebuvo tinkamai užtikrinta teisė balsuoti, patalpos nebuvo tinkamai pritaikytos. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada reiškia, kad buvo konstatuotas pareiškėjų tiesioginės diskriminacijos dėl jų negalios faktas – su jais buvo elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje su kitu asmeniu, nes jiems nebuvo užtikrintos sąlygos patekti į balsavimui skirtas patalpas, jų reikmėms nebuvo pritaikytos balsavimo kabinos.
71. Aptariamu aspektu pareiškėjai pagrįstai teigia, kad jie neturtinę žalą patyrė dėl diskriminacijos, tačiau apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad buvo pažeistos jų teisės, ginamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis, kad niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos aplinkybės, jų apeliaciniame skunde nenurodė ir pareiškėjai, kurios sudarytų prielaidas vertinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą ir į jį atsižvelgti, sprendžiant dėl pareiškėjų patirtos neturtinės žalos dydžio.
72. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
73. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-61-662/2018). Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012; kt.). Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4780-575/2017).
74. Kita vertus, neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 straipsnio prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95/2009, 2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1342).
75. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtos neturtinės žalos faktą ir dydį, tenka pareiškėjui. Pareiškėjai skunde teismui buvo nurodę, kad jiems nebuvo užtikrinta galimybė visavertiškai dalyvauti rinkimuose, jie buvo diskriminuojami, pažeistas jų žmogiškasis orumas ir garbė. Pareiškėjai jautėsi suvaržyti aplinkos kliūčių, kurių neturėtų būti, nusivylę esama situaciją, kuri sumažino jų žmogišką savivertę, pažeidė orumą, be viso to, jie iki šiol jaučiasi emociškai pažeisti ir nusivylę, patiria baimę dėl ateities.
76. Nagrinėjamu atveju nėra kvestionuojamas faktas, kad pareiškėjai patyrė neturtinę žalą – dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, patyrė atskirtį ir diskriminaciją, negalėdami tinkamai įgyvendinti rinkimų teisės. Teismas vertino, kad pareiškėjai galėjo patirti nusivylimo jausmą, jaustis menkaverčiai, galėjo būti sumenkintas pareiškėjų orumas. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės laikytinos įrodomaisiais faktais, kuriuos nustačius yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai lemia neigiamą poveikį nukentėjusiems asmenims (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Ginčo dalyku, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, yra pareiškėjams priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis, kurį, pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė pernelyg mažą.
77. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, negali būti sureikšminamas nė vienas iš kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017).
78. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjams priteistino neturtinės žalos atlyginimo sprendė, įvertinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes, išklausęs liudytojų parodymų bei atsižvelgdamas į kitus reikšmingus duomenis. Pareiškėjai, nesutikdami su priteistu žalos atlyginimo dydžiu, nenurodė argumentų, kad teismas būtų netyręs kokių nors reikšmingų aplinkybių ar atmetęs kokius nors įrodymus; pareiškėjai iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu – nurodo, kad netinkamai buvo atsižvelgta į jų sveikatos būklę, neįvertintos liudytojų nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjams kilusių pasekmių pobūdžio, netinkamai taikytas minimalios mėnesio algos kriterijus.
79. Pasisakydama dėl apeliantų argumentų, susijusių su pareiškėjams nustatytinu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teisėjų kolegija akcentuoja, kad turi būti vertinama kriterijų visuma – tai ir ginamos vertybės reikšmė (diskriminacija neužtikrinant galimybės visavertiškai dalyvauti rinkimuose), pareiškėjų pažeidžiamumas (judėjimo negalią turintys asmenys), patirti neigiami išgyvenimai (emocinė depresija, menkavertiškumo jausmas, nusivylimas, orumo pažeminimas); taip pat svarbu, kad paties pažeidimo trukmė nebuvo ilga; be to, teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, kaip patirtų neturtinių praradimų kompensavimo galimybę, yra atsižvelgiama į visuomenėje egzistuojančias materialines gyvenimo sąlygas, pragyvenimo lygį, kuriuos atspindinčiu kriterijumi yra ir minimali mėnesio alga (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eK-3-164-1057/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2812-624/2016).
80. Apeliantų argumentai, kad atsakovas jų teises pažeidė tyčiniais veiksmais, ir dėl to turėtų būti didinamas neturtinės žalos atlyginimas, laikytini nepagrįstais, nulemtais subjektyvaus situacijos vertinimo. Tokius argumentus paneigia aplinkybė, kad pareiškėjams buvo sudaryta galimybė pasirinkti balsuoti rinkimuose kitais būdais (iš anksto, paštu, namuose, kitose pritaikytose rinkimų apylinkėse). Teisėjų kolegija, sutikdama, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas šias aplinkybes, visgi pažymi, kad teismo sprendime nėra nurodyti pakankami motyvai, kurie pagrįstų, atsižvelgiant į pasekmes individualiai kiekvienam iš pareiškėjų, priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį.
81. Papildydama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl pareiškėjai R. Š. nustatyto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija, įvertina jos sveikatos būklę patvirtinančius duomenis (širdies ligos, lemiančios didesnį jautrumą stresui) ir pripažįsta, kad tokia sveikatos būklė, nors ir atsiradusi iki byloje nustatytų pažeidimų, vertintina kaip lemianti didesnį jautrumą, intensyvesnius neigiamus emocinius išgyvenimus aptariamoje situacijoje. Kita vertus, duomenų, kad tokie išgyvenimai būtų užsitęsę, sukėlę ilgalaikes neigiamas pasekmes fizinei ar dvasinei sveikatai, byloje nėra; liudytojų parodymai dėl subjektyvaus aplinkybių vertinimo tokioms pasekmėms pareiškėjos sveikatai pagrįsti laikytini nepakankamai patikimais. Atsižvelgdama į aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjai dydžiui pagrįsti, visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis laikytinas pakankama pareiškėjos patirtų neturtinių praradimų kompensacija, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją keisti.
82. Pareiškėjas E. B. apeliaciniame skunde akcentavo, kad teismas neatsižvelgė į liudytojo, jo sūnaus parodymus, jog po rinkimų buvo sukilęs kraujospūdis, likusią dienos dalį jis praleido lovoje, vangiai bendravo. Nurodytos aplinkybės apie pareiškėjo savijautą po rinkimų pagrindžia jo neigiamus išgyvenimus, tačiau, kaip ir pirmiau aptartu atveju, liudytojo parodymai laikytini nepakankamais daryti išvadoms dėl tokių išgyvenimų galbūt sukeltų ilgalaikių pasekmių pareiškėjo fizinei bei dvasinei sveikatai, todėl, vertinant nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismo nustatytas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas laikytinas adekvačiu ir proporcingu, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti nėra pagrindo.
83. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai jas įvertino, iš esmės teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.