LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
2000 m. gegužės 31 d. ĮSAKYMO NR. 301 „DĖL PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE“ pakeitimo
2014 m. kovo5 d. Nr. V-320
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“:
1.1. Pakeičiu 1.11 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.2. Pakeičiu šiuo įsakymu patvirtintos Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšių ir apmokėjimo tvarkos (1 priedas) 1.12.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d.
įsakymu Nr. 301
(Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2013 m. kovo 5 d.
įsakymo Nr. V-320 redakcija)
11 priedas
JŪRININKŲ IR VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO SPECIALISTŲ BEI MOTORINIŲ PRAMOGINIŲ LAIVŲ IR KITŲ MOTORINIŲ PLAUKIOJIMO PRIEMONIŲ LAIVAVEDŽIŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato išankstinių (prieš įsidarbinant), periodinių (dirbant) ir neeilinių privalomų profilaktinių sveikatos tikrinimų (toliau – sveikatos tikrinimo) reikalavimus ir sveikatos pažymėjimų išdavimo tvarką.
2. Sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar tikrinamo asmens sveikatos būklė atitinka šiame Apraše nustatytus sveikatos būklės reikalavimus.
3. Aprašas taikomas visiems jūrininkams ir vidaus vandenų transporto specialistams bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiams ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kur tikrinama šiame punkte nurodytų asmenų sveikata.
4. Aprašas netaikomas karinio laivyno, karinio laivyno pagalbinių laivų, pakrančių apsaugos laivų personalui.
5. Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse ir Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme vartojamas sąvokas.
6. Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių profesinės grupės pagal darbo pobūdį (toliau – profesinė grupė):
6.1. I profesinė grupė – Denio tarnyba. Vykdantys navigacinį budėjimą kapitonai, kapitonų padėjėjai, laivų škiperiai ir jų padėjėjai, kvalifikuoti jūreiviai, jūreiviai, upeiviai, locmanai ir pan.;
6.2. II profesinė grupė – Mašinų (Jėgainės) tarnyba. Vykdantys mašinų (jėgainės) eigos budėjimą visų grupių mechanikai, kvalifikuoti motoristai, motoristai, elektrikai ir pan.;
6.3. III profesinė grupė – Aptarnavimo tarnyba. Laivus ir jų personalą bei keleivius aptarnaujantys sveikatos priežiūros specialistai ir kiti darbuotojai, saugos pareigūnai, virėjai, narai ir pan.;
II. SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA
7. Asmenys, dirbantys ar norintys įsidarbinti jūrininkais ar vidaus vandenų transporto specialistais arba įgyti teisę valdyti motorinį pramoginį laivą, kitas motorines plaukiojimo priemones, privalo pasitikrinti sveikatą prieš pradedant darbą ar veiklą (toliau – įsidarbindami), o dirbančiųjų sveikata tikrinama periodiškai, kaip nurodyta šio Aprašo III skyriuje, vadovaujantis šiuo Aprašu bei atsižvelgiant į šio Aprašo 1 priedo „Minimalūs sveikatos būklės reikalavimai, taikomi jūrininkams ir vidaus vandenų transporto specialistams bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiams“ nuostatas.
8. Prieš sveikatos tikrinimą Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ASPĮ) asmuo, nurodytas Aprašo 7 punkte (toliau – pacientas), pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę arba pasą). Pacientas užpildo ir pasirašo Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio Garbės deklaraciją (sveikatos tikrinimo klausimyną) (2 priedas), kuri įklijuojama į gydytojo pildomą jo Asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę) (toliau – forma Nr. 025/a), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 (toliau – įsakymas Nr. 515), saugomą ASPĮ , kurioje tikrinama paciento sveikata.
9. Sveikatą tikrinantys gydytojai turi teisę gauti informaciją apie tikrinamojo asmens sveikatos būklę iš kitų ASPĮ bei privačiai dirbančių gydytojų, o pastarieji tokią informaciją privalo teikti teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Prieš įsidarbinimą jūrininko ar vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio sveikatą tikrina gydytojas psichiatras (psichikos sveikatos centre, prie kurio asmuo yra prisirašęs teisės aktų nustatyta tvarka, arba psichikos sveikatos centre, prie kurio, kaip prie sudariusio sutartį su asmens teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkta pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančia ASPĮ dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, asmuo yra priskirtas). Gydytojas psichiatras nustato paciento sveikatos būklės profesinį tinkamumą ir išvadose nurodo, ar asmuo gali dirbti jūrininku ar vidaus vandenų transporto specialistu, motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiu, pažymi konkrečią profesinę grupę ir apribojimus, jei tokių yra. Išvadą įrašo į formą Nr. 025/a ir į įsakymu Nr. 515 patvirtintos formos Medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) iš jo formos Nr. 025/a (toliau – forma Nr. 027/a).
11. Jūrininkų sveikata tikrinama VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje (toliau – Jūrininkų ligoninė). Sveikatą tikrina Jūrininkų ligoninės direktoriaus įsakymu patvirtinta Jūrininkų sveikatos tikrinimo komisija (toliau – Komisija), kurią sudaro vidaus ligų gydytojas, gydytojas oftalmologas, gydytojas otorinolaringologas, gydytojas odontologas, gydytojas chirurgas, gydytojas neurologas, gydytojas akušeris-ginekologas (moterų), gydytojas radiologas, kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai – pagal indikacijas. Šie gydytojai paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, vadovaudamiesi šiuo įsakymu, bei atsako už sveikatos tikrinimo kokybę.
12. Atliekami šie tyrimai:
13. Kiekvienas sveikatą tikrinantis gydytojas, nurodytas Aprašo 11 punkte, nustato paciento sveikatos būklės profesinį tinkamumą ir į formą Nr. 025/a įrašo išvadą, pasirašo, patvirtina savo gydytojo spaudu. Išvadoje nurodo, ar asmuo gali dirbti, pažymi konkrečią profesinę grupę ir apribojimus, jei tokių yra.
14. Vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikata tikrinama ASPĮ, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurioje pacientas teisės aktų nustatyta tvarka yra prisirašęs, arba kitoje ASPĮ, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pastaruoju atveju pacientas pateikia pasirinktoje ASPĮ dirbančio šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo, prie kurio jis yra prisirašęs, užpildytą formą Nr. 027/a apie jam per laikotarpį nuo praeito sveikatos tikrinimo (tikrinant pirmą kartą – už pastarųjų 5 (penkerių) metų laikotarpį) teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
15. Vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių, kuriems reikia sveikatos pažymėjimo dėl vykdomų funkcijų, sveikatą tikrina ASPĮ šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai (šeimos gydytojas, vidaus ligų gydytojas) arba darbo medicinos gydytojas, įvertinę gydytojo psichiatro bei kitų reikiamų profesinių kvalifikacijų gydytojų tikrinimų išvadas, įrašytas formoje Nr. 027/a.
16. Gydytojai, tikrinantys vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatą, paskiria tyrimus ir nustato jų dažnumą, vadovaudamiesi savo profesinės kvalifikacijos gydytojo Lietuvos medicinos norma, šiuo Aprašu, Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka (6 priedas) bei kitais teisės aktais, ir atsako už sveikatos tikrinimo kokybę.
17. Visais atvejais paciento regėjimo aštrumą, spalvų jutimą tikrina gydytojas oftalmologas, o klausą – gydytojas otorinolaringologas. Jie nustato paciento sveikatos būklės profesinį tinkamumą ir išvadose nurodo, ar asmuo gali dirbti vidaus vandenų transporto specialistu, motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiu, pažymi konkrečią profesinę grupę ir apribojimus, jei tokių yra. Išvadą įrašo į formą Nr. 025/a ir, jei reikia, į formą Nr. 027/a.
18. Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi formoje Nr. 025/a. Gydytojai nustato paciento sveikatos būklės profesinį tinkamumą ir išvadose nurodo, ar asmuo gali dirbti jūrininku ar vidaus vandenų transporto specialistu, motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiu, pažymi konkrečią profesinę grupę ir apribojimus, jei tokių yra.
19. Aprašo 15 punkte nurodytas sveikatą tikrinantis gydytojas į formą Nr. 025/a įrašo apibendrintą išvadą, pasirašo, patvirtina savo gydytojo spaudu ir siunčia atitinkamai ASPĮ vadovo įsakymu paskirtam gydytojui ar į ASPĮ gydytojų konsultacinę komisiją (toliau – GKK) dėl galutinės išvados.
20. Galutinė išvada formuluojama taip: „Tinka (be apribojimų)“, „Tinka, taikant tam tikrus apribojimus (pažymėti / įrašyti tai, kas tinka)“, „Netinka“, ir įrašoma į atitinkamą sveikatos pažymėjimą (jūrininkui – į įsakymu Nr. 515 patvirtintos formos Nr. 048-1/a jūrininko sveikatos pažymėjimą (toliau – forma Nr. 048-1/a), o vidaus vandenų transporto specialistui bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių – į įsakymu Nr. 515 patvirtintos formos Nr. 048-2/a vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio sveikatos pažymėjimą (toliau – forma Nr. 048-2/a).
21. Minimalūs sveikatos tinkamumo reikalavimai, taikomi jūrininkams ir vidaus vandenų transporto specialistams bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiams, ir tikrinimo mastai nurodyti Aprašo 1 priede.
22. Šio Aprašo 6 punkte nurodytų I, II, III profesinių grupių darbuotojai, kuriems yra pripažintas 55 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, yra netinkami dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. IV profesinei grupei priskirtini asmenys, kuriems yra pripažintas 25 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, negali užsiimti su laivyba susijusia veikla.
III. JŪRININKŲ IR VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO SPECIALISTŲ BEI MOTORINIŲ PRAMOGINIŲ LAIVŲ IR KITŲ MOTORINIŲ PLAUKIOJIMO PRIEMONIŲ LAIVAVEDŽIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ PERIODIŠKUMAS
23. Profesinių grupių, nurodytų Aprašo 6 punkte, jūrininkai ir vidaus vandenų transporto specialistai bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiai (toliau – darbuotojai) sveikatą privalo tikrintis:
24. Komisijos pirmininkas arba GKK komisijos pirmininkas ar ASPĮ vadovo įsakymu paskirtas gydytojas sveikatos tikrinimus gali skirti dažniau, jei to reikia dėl tikrinamo darbuotojo sveikatos būklės.
25. Darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, raštu nurodęs priežastį, siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos tikrinimo.
IV. SVEIKATOS PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMO TVARKA
27. Galutinę išvadą, įvertinę tyrimų duomenis ir visų konsultavusių gydytojų išvadas, vadovaujantis šiuo Aprašu, į atitinkamos formos (Nr. 048-1/a ar Nr. 048-2/a) sveikatos pažymėjimą įrašo ir pasirašo:
27.1. jūrininkams – Jūrininkų ligoninės direktoriaus įsakymu patvirtintas Jūrininkų sveikatos tikrinimo komisijos pirmininkas, vadovaudamasis Komisijos darbo reglamentu, ir patvirtina savo gydytojo spaudu bei Jūrininkų ligoninės Jūros medicinos poskyrio antspaudu;
27.2. vidaus vandenų transporto specialistams bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiams – ASPĮ vadovo įsakymu patvirtintas gydytojas arba GKK pirmininkas, atitinkamai vadovaudamasis ASPĮ vadovo patvirtintu įsakymu arba Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos GKK nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-172, ir patvirtina savo gydytojo spaudu bei atitinkamai ASPĮ arba GKK antspaudu.
28. Sudėtingais ir ginčytinais (kai dėl išvados reikia spręsti individualiai) atvejais apie tinkamumą dirbti sprendžia:
29. Sveikatos tikrinimo išvada registruojama atitinkamai Ambulatorinių ligonių registravimo žurnale (forma Nr. 074/a) (toliau – forma Nr. 074/a) arba Gydytojų konsultacinės komisijos išvadų registravimo žurnale (forma Nr. 035/a (toliau – forma Nr. 035/a).
30. Išvada priimama, įrašoma ir išrašomas atitinkamas pažymėjimas, kurio numeris atitinka registracijos numerį, atitinkamame žurnale (formoje Nr. 074/a ar formoje Nr. 035/a).
31. Asmenims, atitinkantiems sveikatos būklės reikalavimus, yra išduodami tai patvirtinantys atitinkamai formos Nr. 048-1/a arba formos Nr. 048-2/a sveikatos pažymėjimai.
32. Atitinkamų grupių, nurodytų Aprašo 6 punkte, jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos pažymėjimo (toliau – sveikatos pažymėjimas) galiojimo terminas nuo sveikatos tikrinimo datos yra ne ilgesnis kaip:
33. Esant 24 punkte numatytoms aplinkybėms, sveikatos pažymėjimas gali būti išduotas trumpesniam laikotarpiui, nei nurodyta 32 punkte.
34. Jei sveikatos pažymėjimo galiojimas baigiasi laivo reiso metu, jūrininko sveikatos pažymėjimas toliau galioja iki kito uosto, kuriame kvalifikuotas praktikuojantis gydytojas jam galėtų išduoti jūrininko sveikatos pažymėjimą, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius nuo jūrininko sveikatos pažymėjimo galiojimo pasibaigimo datos.
36. Jūrininko sveikatos pažymėjimas yra pripažįstamas tinkamu Vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio sveikatos pažymėjimo atitikmeniu.
37. Įrašai sveikatos pažymėjime turi būti įskaitomi, atitikti įrašus asmens tapatybės dokumente, jų negalima taisyti.
38. Pildant elektroninę sveikatos pažymėjimo formą Nr. 048-1/a ar formą Nr. 048-2/a, duomenys įrašomi laužtiniuose skliaustuose.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
40. Atlikus sveikatos tikrinimą, atitinkamas sveikatos pažymėjimas išduodamas pasitikrinusiam asmeniui, kuris pasirašo jame ir formoje Nr. 074/a ar formoje Nr. 035/a.
Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto
specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir
kitų motorinių plaukiojimo priemonių
laivavedžių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo
1 priedas
MINIMALŪS SVEIKATOS BŪKLĖS REIKALAVIMAI, TAIKOMI JŪRININKAMS IR VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO SPECIALISTAMS BEI MOTORINIŲ PRAMOGINIŲ LAIVŲ IR KITŲ MOTORINIŲ PLAUKIOJIMO PRIEMONIŲ LAIVAVEDŽIAMS
| Eil. Nr. |
Ligos ir sveikatos sutrikimai, dėl kurių ribojama teisė dirbti jūrininkais ir (ar) vidaus vandenų transporto specialistais bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiais |
Jūrininkų sveikatos būklės reikalavimai pagal profesines grupes |
Vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos būklės reikalavimai pagal profesines grupes |
Pastabos |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
| 1. |
REGA BEI AKIES IR JOS PRIEDINIŲ ORGANŲ LIGOS |
|||
| 1.1. |
|
Denio tarnyba ir pramoginių laivų laivavedžiai Nekoreguotas regėjimas į tolį viena akimi 0.1 ar daugiau, kita akimi 0.1 ar daugiau. Koreguotas (kontaktiniai lęšiai ar akiniai) regėjimas į tolį viena akimi 0.5 ar daugiau, kita akimi 0.5 ar daugiau. Spalvų juslė – norma. Akiplotis – normalus regėjimo laukas. |
Denio tarnyba ir pramoginių laivų laivavedžiai Nekoreguotas regėjimas į tolį viena akimi 0.1 ar daugiau, kita akimi 0.1 ar daugiau. Koreguotas (kontaktiniai lęšiai ar akiniai) regėjimas į tolį viena akimi 0.5 ar daugiau, kita akimi 0.5 ar daugiau. Spalvų juslė – norma. Akiplotis – normalus regėjimo laukas.
|
Tikrina gydytojas oftalmologas. Vertinamas regėjimo aštrumas, spalvinė rega, akispūdis, akiplotis ir progresuojančios akių ligos. |
| 1.2. |
|
Mašinų tarnyba Nekoreguotas regėjimas į tolį viena akimi 0.1 ar daugiau, kita akimi 0.1 ar daugiau. Koreguotas (kontaktiniai lęšiai ar akiniai) regėjimas į tolį viena akimi 0.4 ar daugiau, kita akimi 0.4 ar daugiau. Akipločiai (regėjimo laukai) gali būti susiaurėję ne daugiau kaip 15 laipsnių iš išorės. |
Mašinų tarnyba Nekoreguotas regėjimas į tolį viena akimi 0.1 ar daugiau, kita akimi 0.1 ar daugiau. Koreguotas (kontaktiniai lęšiai ar akiniai) regėjimas į tolį viena akimi 0.4 ar daugiau, kita akimi 0.4 ar daugiau. Akipločiai (regėjimo laukai) gali būti susiaurėję ne daugiau kaip 15 laipsnių iš išorės. |
|
| 1.3. |
|
Laivo aptarnavimo tarnyba Nekoreguotas regėjimas į tolį viena akimi 0.05 ar daugiau, kita akimi 0.05 ar daugiau. Koreguotas (kontaktiniai lęšiai ar akiniai) regėjimas į tolį viena akimi 0.4 ar daugiau, kita akimi 0.4 ar daugiau. Akipločiai gali būti susiaurėję ne daugiau kaip 15 laipsnių iš išorės.
|
Laivo aptarnavimo tarnyba Nekoreguotas regėjimas į tolį viena akimi 0.05 ar daugiau, kita akimi 0.05 ar daugiau. Koreguotas (kontaktiniai lęšiai ar akiniai) regėjimas į tolį viena akimi 0.4 ar daugiau, kita akimi 0.4 ar daugiau. Akipločiai gali būti susiaurėję ne daugiau kaip 15 laipsnių iš išorės.
|
Asmenys, kurių regėjimas koreguojamas kontaktiniais lęšiais ar akiniais, dirbti narais netinka. Esant normatyvų neatitikimams, sprendžiama individualiai po gydytojo oftalmologo konsultacijos. Narams nekoreguotas regėjimas į tolį viena akimi 0.5 ar daugiau, kita akimi – 0.5 ar daugiau. |
| 1.4. |
Vokų, ašarų sistemos ir akiduobės ligos, H00–H06
|
|
|
Po konservatyvaus ar operacinio gydymo dėl galimybės dirbti jūrų ar vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, priklausomai nuo regėjimo funkcijos ir susirgimo, po gydytojo oftalmologo konsultacijos. |
| 1.5. |
Lęšiuko ligos, H25–H28
|
|
|
Praėjus po kataraktos ar refrakcinės ragenos operacijų ne mažiau kaip 1 mėnesiui, pasiekus stabilizacijos periodą, dėl darbo jūrų ir vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo oftalmologo konsultacijos. |
| 1.6. |
Gyslainės ir tinklainės ligos, H30–H36 |
|
|
Dėl galimybės dirbti jūrų ar vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į regėjimo funkcijas ir tinklainės atšokimo ar plyšio dydį, po gydytojo oftalmologo konsultacijos. |
| 1.7. |
Glaukoma, H40 |
Nustačius II–IV stadijos glaukomą, nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Nustačius II–IV stadijos glaukomą, nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive. |
Esant kompensuotai glaukomai (I stadija), asmenys gali dirbti jūrų ar vidaus vandenų laivuose. Gydytojo oftalmologo konsultacija – kas 6 mėnesiai. |
| 1.8. |
Žvairumas, H49, H50, Dvejinimasis (diplopija), H53.2, Aklumas naktį, H53.6 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive. |
|
| 1.9. |
Dirbtinė akis, Z97.0 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive. |
|
| 2. |
KLAUSA BEI AUSIES IR SPENINĖS ATAUGOS LIGOS |
|||
| 2.1. |
|
Denio tarnyba ir pramoginių laivų laivavedžiai Tiriant šnabždesiu ir kalbamąja kalba tikrinami asmenys turi girdėti šnabždesį iš 2 m atstumo, o kalbą – iš 3 m atstumo. |
Denio tarnyba ir pramoginių laivų laivavedžiai Tiriant šnabždesiu ir kalbamąja kalba tikrinami asmenys turi girdėti šnabždesį iš 2 m atstumo, o kalbą – iš 3 m atstumo. |
Tikrina gydytojas otorinolaringologas. |
| 2.2. |
|
Mašinų tarnyba Tiriama audiometru: geresniąja ausimi (be klausos aparato) klausa gali būti pablogėjusi ne daugiau kaip 30 dB, o blogiau girdinčiąja ausimi – ne daugiau kaip 40 dB. Skaičiuojamas audiogramos dažnių 500, 1000, 2000, 3000 (arba 4000) Hz vidurkis decibelais. |
Mašinų tarnyba Tiriama audiometru: geresniąja ausimi (be klausos aparato) klausa gali būti pablogėjusi ne daugiau kaip 30 dB, o blogiau girdinčiąja ausimi – ne daugiau kaip 40 dB. Skaičiuojamas audiogramos dažnių 500, 1000, 2000, 3000 (arba 4000) Hz vidurkis decibelais. |
Narus, prieš juos įdarbinant, tiria gydytojas otorinolaringologas (vestibulinės funkcijos tyrimas, audiometrija), taip pat įvertinama baro funkcija, atliekant bandymą baro kameroje. Esant indikacijų, tiriama išorinio kvėpavimo funkcija. |
| 2.3. |
|
Laivo aptarnavimo tarnyba Kalbamąją kalbą turi girdėti iš 2 m atstumo (nematydami tiriamojo lūpų). |
Laivo aptarnavimo tarnyba Kalbamąją kalbą turi girdėti iš 2 m atstumo (nematydami tiriamojo lūpų). |
Naudoti klausos aparatus leidžiama tik laivo aptarnavimo tarnybos darbuotojams. Klausos aparatai turi būti aprūpinti baterijomis ir turi būti laikomi prieinamoje vietoje, jeigu miego metu būtų paskelbtas aliarmas. |
| 2.4. |
Išorinės ir vidurinės ausies ligos, H60–H75
|
|
|
Sergant lėtiniu otitu ir esant ligos progresavimo rizikai, sprendžiama individualiai po gydytojo otorinolaringologo konsultacijos. Nesant tikimybės, kad liga pasikartos, kai klausa atitinka girdėjimo standartus, visų grupių išgydyti asmenys gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. |
| 2.5. |
Vestibulinės funkcijos sutrikimai, H81 Menjero liga, H81.0 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive. |
|
| 2.6. |
Otosklerozė, H80 Neurosensorinis prikurtimas, H90.3
|
|
|
Po gydymo ir esant klausos standartų reikalavimų neatitikimų asmenys negali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. |
| 3. |
KRAUJOTAKOS SISTEMOS LIGOS, ĮGIMTOS KRAUJO APYTAKOS SISTEMOS FORMAVIMOSI YDOS BEI GĖRYBINIAI ŠIRDIES NAVIKAI |
|||
| 3.1. |
Pirminė (esencialinė) hipertenzija, I10 |
Jeigu sistolinis kraujo spaudimas mažesnis kaip 160 ar diastolinis mažesnis kaip 100 mm/Hg po gydymo vaistiniais preparatais, visų profesinių grupių asmenys gali dirbti jūrų laive. Jeigu sistolinis kraujo spaudimas didesnis kaip 160 ar diastolinis didesnis kaip 100 mm/Hg ir šie rodikliai nekinta tiek gydant, tiek negydant, nė vienos profesinės grupės asmenys negali dirbti jūrų laive. |
Jeigu sistolinis kraujo spaudimas mažesnis kaip160 ar diastolinis mažesnis kaip 100 mm/Hg po gydymo vaistiniais preparatais, visų profesinių grupių asmenys gali dirbti vidaus vandenų laive. Jeigu sistolinis kraujo spaudimas didesnis kaip 160 ar diastolinis didesnis kaip100 mm/Hg ir šie rodikliai nekinta tiek gydant, tiek negydant, nė vienos profesinės grupės asmenys negali dirbti vidaus vandenų laive. |
Gydytojo kardiologo konsultacija kas 12 mėnesių. |
| 3.2. |
Krūtinės angina, I20 |
Dėl galimybės visų profesinių grupių asmenims dirbti jūrų laive sprendžiama individualiai po gydytojo kardiologo konsultacijos. |
Dėl galimybės visų profesinių grupių asmenims dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo kardiologo konsultacijos. |
|
| 3.3. |
Ūminis miokardo infarktas, I21 |
Dėl galimybės dirbti jūrų laive sprendžiama individualiai, bet ne anksčiau kaip po 6 mėnesių, po gydytojo kardiologo konsultacijos. |
Dėl galimybės dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po 4 mėnesių, po gydytojo kardiologo konsultacijos. |
|
| 3.4. |
Plaučių embolija, I26 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Dėl galimybės dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai, esant 6 mėnesių ligos remisijai, po gydytojo kardiologo konsultacijos. |
|
| 3.5. |
Kitos širdies ligos (Perikarditas, I30.0– I32.8 Mitralinio vožtuvo prolapsas, I34.1 Miokarditas, I40.0–I41.8 Kardiomiopatija, I42–I43 ir kt.) |
|
|
Dėl galimybės dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo kardiologo konsultacijos. |
| 3.6. |
Širdies laidumo sutrikimai, atrioventrikulinė (toliau – AV) I–III laipsnio blokada, I44.0–I44.3 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive, esant III laipsnio AV blokadai. |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive, esant III laipsnio AV blokadai.
|
Esant I–II laipsnio AV blokadai dėl galimybės dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose spendžiama individualiai po gydytojo kardiologo konsultacijos. |
| 3.7. |
Bet kurios Hiso pluošto kojytės blokada, I45.0–I45.5 WPW sindromas, I45.6
|
|
|
Dėl galimybės dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo kardiologo konsultacijos. |
| 3.8. |
Supraventrikulinė tachikardija, I47.1 Skilvelinė tachikardija, I47.2 Paroksizminė tachikardija, I47.9 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive. |
Po širdies ritmo korekcijos (radiodažninė abliacija) dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, praėjus 6 mėnesiams nuo operacijos, po gydytojo kardiologo konsultacijos. |
| 3.9. |
Prieširdžių virpėjimas ir prieširdžių plazdėjimas, I48 |
Dėl galimybės dirbti jūrų laive sprendžiama individualiai, praėjus 6 mėnesiams po širdies ritmo atkūrimo, po gydytojo kardiologo konsultacijos. Esant lėtiniam prieširdžių virpėjimui ar plazdėjimui nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Dėl galimybės dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai, praėjus 3 mėnesiams po širdies ritmo atkūrimo, po gydytojo kardiologo konsultacijos. Esant lėtiniam prieširdžių virpėjimui ar plazdėjimui visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti vidaus vandenų laive po gydytojo kardiologo konsultacijos. |
Gydytojo kardiologo konsultacija kas 12 mėnesių. |
| 3.10. |
Širdies nepakankamumas, I50 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai, esant širdies veiklos (kraujotakos) funkcijos nepakankamumui (funkcinė klasė pagal NYHA III–IV), negali dirbti jūrų laive. |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai, esant širdies veiklos (kraujotakos) funkcijos nepakankamumui (funkcinė klasė pagal NYHA III–IV), negali dirbti vidaus vandenų laive. |
Visų profesinių grupių darbuotojai, esant širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumui (funkcinė klasė pagal NYHA I–II), gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. Gydytojo kardiologo konsultacija – kas 6 mėnesiai. |
| 3.11. |
Gerybiniai širdies navikai, D15.1 Įgimtos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos, Q20.0–Q25.9
|
|
|
Dėl galimybės dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama praėjus 6 mėnesiams nuo operacinio gydymo, po gydytojo kardiologo konsultacijos. |
| 3.12. |
Širdies prietaisas. Buvimas: AIKD, širdies ritmo reguliavimo prietaiso, Z95.0 |
Nė vienos grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti vidaus vandenų laive, dėl to spendžiama individualiai po gydytojo kardiologo konsultacijos. |
Gydytojo kardiologo konsultacija kas 12 mėnesių. |
| 3.13. |
Širdies vožtuvo protezas, Z95.2 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai, kuriems implantuotas širdies vožtuvo mechaninis protezas, negali dirbti jūrų laive. |
Visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti vidaus vandenų laive, dėl to sprendžiama individualiai, praėjus 6 mėnesiams po operacinio gydymo, po gydytojo kardiologo konsultacijos. |
Jeigu implantuotas biologinis protezas arba atlikta vožtuvų plastikos operacija, jūrų laive galima dirbti ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po operacijos, po gydytojo kardiologo konsultacijos. |
| 3.14. |
Koronarinis angioplastinis implantatas ar transplantatas, Z95.5 |
Dėl galimybės dirbti jūrų laive sprendžiama individualiai, praėjus 4 mėnesiams nuo stentavimo procedūros, po gydytojo kardiologo konsultacijos. |
Dėl galimybės dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai, praėjus 2 mėnesiams nuo stentavimo procedūros, po gydytojo kardiologo konsultacijos. |
|
| 3.15. |
Kitas širdies ar kraujagyslių (krūtinės aortos) implantatas ar transplantatas, Z95.8 |
Dėl galimybės dirbti jūrų laive spendžiama individualiai, praėjus 6 mėnesiams po operacinio gydymo, po gydytojo kardiologo konsultacijos. |
Dėl galimybės dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai, praėjus 6 mėnesiams po operacijos, po gydytojo kardiologo konsultacijos. |
|
| 3.16. |
Antikoagulianto Warfarinum vartojimas |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti vidaus vandenų laive. |
|
| 4. |
KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOS |
|||
| 4.1. |
Kvėpavimo organų tuberkuliozė, A16
|
|
|
Esant neaktyviai tuberkuliozės formai, visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. Gydytojo pulmonologo konsultacija – kas 12 mėnesių. |
| 4.2. |
Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, J00–J06 |
|
|
Kol tiriama, nustatoma liga ir gydoma, asmenys negali dirbti laive. Pabaigus gydymą, nesikartojant jokiems ligos požymiams, asmenys gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. |
| 4.3. |
Lėtinės apatinių kvėpavimo takų ligos, J40–J47, išskyrus astmą
|
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai. Gydytojo pulmonologo konsultacija – kas 12 mėnesių. |
| 4.4. |
Astma, J45
|
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai, sergantys sunkios formos astma, negali dirbti jūrų laive. |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai, sergantys sunkios formos astma, negali dirbti vidaus vandenų laive. |
Visų profesinių grupių darbuotojai, sergantys lengvos ir vidutinės formos astma, gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. Gydytojo pulmonologo konsultacija – kas 12 mėnesių. |
| 4.5. |
Bronchektazės, J47 |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose spendžiama individualiai. Gydytojo pulmonologo konsultacija – kas 12 mėnesių. |
| 4.6. |
Išorinių veiksnių sukeltos plaučių ligos, J60–J70
|
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai. Gydytojo pulmonologo konsultacija – kas 12 mėnesių. |
| 4.7. |
Pneumotoraksas, J93 |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, praėjus 12 mėn. po diagnozuoto pneumotorakso. Gydytojo pulmonologo konsultacija – kas 12 mėnesių. |
| 4.8. |
Įgytas plaučio nebuvimas, Z90.2
|
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Dėl galimybės dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai |
Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, po gydytojo pulmonologo konsultacijos. Gydytojo pulmonologo konsultacija – kas 12 mėnesių. |
| 5. |
KRAUJO IR KRAUJODAROS ORGANŲ LIGOS |
|||
| 5.1. |
Limfinio, kraujodaros ir jiems giminingų audinių piktybiniai navikai, C81–C96 |
|
|
Asmenys, sergantys aktyvia ligos forma, negali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. Esant visiškai ar dalinei remisijai, kurios trukmė ≥6 mėnesiai, bet ≤5 metai, dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo hematologo konsultacijos. Esant ligos remisijai ≥5 m., visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. |
| 5.2. |
Tikroji policitemija, D45 Mielodisplaziniai sindromai, D46 Lėtinė mieloproliferacinė liga, D47.1 |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo hematologo konsultacijos. |
| 5.3. |
Mitybinės, hemolizinės, aplazinės ir kitos anemijos, D50–D64 |
|
|
Po gydymo, esant normaliems kraujo rodikliams, visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. Gydymo metu, esant Hb ≥100 g/l, dėl tinkamumo dirbti laive sprendžiama individualiai po gydytojo hematologo konsultacijos. |
| 5.4. |
Krešėjimo defektai, purpura ir kitos hemoraginės būklės, D65–D69 |
|
|
Asmenys, sergantys sunkia ligos forma, negali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose; asmenys, sergantys lengva ir vidutine ligos forma, gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose po gydytojo hematologo konsultacijos. |
| 6. |
ENDOKRININĖS, MITYBOS IR MEDŽIAGŲ APYKAITOS LIGOS |
|||
| 6.1. |
Hipotirozė, E03 |
|
|
Dėl asmenų, kuriems po gydymo nustatoma normali skydliaukės funkcija, tinkamumo dirbti laive sprendžiama individualiai po gydytojo endokrinologo konsultacijos. |
| 6.2. |
Tirotoksikozė, E05
|
|
|
Visų profesinių grupių asmenys, jei gydant skydliaukės funkcija tampa normali, dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose gali po gydytojo endokrinologo konsultacijos. |
| 6.3. |
I tipo cukrinis diabetas, gydomas insulinu, E10 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti vidaus vandenų laive. |
Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo endokrinologo konsultacijos. |
| 6.4. |
II tipo cukrinis diabetas, E11, gydomas dieta arba hipoglikemizuojančiais peroraliniais medikamentais |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo endokrinologo konsultacijos. |
| 6.5. |
II tipo cukrinis diabetas E11 (nekontroliuojamas skiriant peroralinius hipoglikemizuojančius medikamentus didelėmis dozėmis, išryškėjus encefalopatijai, retinopatijai, nefropatijai, polineuropatijai), taikant pakaitinę terapiją insulinu |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti vidaus vandenų laive. |
Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo endokrinologo konsultacijos. |
| 6.6. |
Hipofizės hiperfunkcija, E22.0–E22.9 Hipofizės hipofunkcija ir kiti funkcijos sutrikimai, E23.0–E23.7 |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo endokrinologo konsultacijos. |
| 6.7. |
Pirminis antinksčių žievės nepakankamumas, E27.1–E27.4 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive. |
|
| 6.8. |
Antinksčių funkcijos sutrikimai, E27.5–E27.9 |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo endokrinologo konsultacijos. |
| 6.9. |
Nutukimas, E66 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai, kurių KMI > 40, negali dirbti jūrų laive. |
Visų profesinių grupių darbuotojai gali dirbti vidaus vandenų laive. |
Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo endokrinologo konsultacijos. |
| 7. |
VIRŠKINIMO SISTEMOS LIGOS |
|||
| 7.1. |
Lėtinis hepatitas B, B18.1 Lėtinis hepatitas C, B18.2 |
|
|
Po gydymo dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo gastroenterologo ar gydytojo infektologo konsultacijos. |
| 7.2. |
Erozinis ezofagitas, K20 Skrandžio opa, K25.7 Dvylikapirštės žarnos opa, K26.7 Ūminis hemoraginis gastritas, K29.0
|
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, jei liga komplikuojasi (po kraujavimo), praėjus 3 mėn. po pasveikimo, po gydytojo gastroenterologo konsultacijos. |
| 7.3. |
Krono liga, K50 Opinis kolitas, K51
|
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose po gydytojo gastroenterologo konsultacijos sprendžiama individualiai, jeigu 1 metų laikotarpiu buvo ligos remisija. |
| 7.4. |
Storosios žarnos divertikulinė liga, komplikuota divertikulitu, kraujavimu, K57.23
|
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po 3 mėn. po gydytojo gastroenterologo konsultacijos, jeigu 3 mėnesių laikotarpiu buvo ligos remisija. |
| 7.5. |
Kepenų cirozė, K74 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive. |
|
| 7.6. |
Tulžies pūslės akmuo be
|
|
|
Jei nėra klinikinių požymių – visų profesinių grupių asmenys gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. |
| 7.7. |
Ūminis pankreatitas, K85 Lėtinis pankreatitas, K86.1 |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo gastroenterologo konsultacijos, jeigu 3 mėnesių laikotarpiu buvo ligos remisija. |
| 8. |
JUNGIAMOJO AUDINIO IR RAUMENŲ BEI SKELETO LIGOS |
|||
| 8.1. |
Uždegiminės poliartropatijos, M05–M14 Sisteminės jungiamojo audinio ligos, M30–M36 |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo reumatologo konsultacijos. |
| 9. |
LYTINĖS IR ŠLAPIMO SISTEMOS LIGOS |
|||
| 9.1. |
Glomerulų ligos, N00–N08 |
|
|
Jei nėra inkstų funkcijos nepakankamumo, dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo nefrologo konsultacijos. |
| 9.2. |
Lėtinės urogenitalinės sistemos uždegiminės ligos, N11.1, N30.2,N34.1, N41.1
|
|
|
Visų profesinių grupių asmenys, jei liga neūmi ir nesutrikusios organų funkcijos, gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. Periodinis tikrinimas – pagal gydytojo urologo rekomendacijas. |
| 9.3. |
Obstrukcinė ir refliuksinė uropatija, N13.0–N13.9
|
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo urologo ir (ar) gydytojo nefrologo konsultacijos, atsižvelgiant į organo funkcijos sutrikimo laipsnį ir galimų komplikacijų riziką. |
| 9.4. |
Lėtinis inkstų nepakankamumas, N18 (I–II laipsnio) |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo nefrologo konsultacijos. |
| 9.5. |
Lėtinis inkstų nepakankamumas, N18 (III–IV laipsnio) |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive. |
|
| 9.6. |
Inkstų ir šlapimo takų akmenligė, N20–N23 |
|
|
Nekomplikuotos ir komplikuotos akmenligės (uždegimas, hidronefrozė ir kitos komplikacijos) atveju po gydymo dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo urologo konsultacijos. |
| 9.7. |
Įgyta inksto cista, (dauginė) (solitarinė) N28.1
|
|
|
Negalima dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose, kai yra didelė komplikacijų rizika ar inkstų funkcijos nepakankamumas. Dėl tinkamumo sprendžiama individualiai po gydytojo urologo ir (ar) gydytojo nefrologo konsultacijos. |
| 9.8. |
Priešinės liaukos (prostatos) hiperplazija, N40 |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo urologo konsultacijos. |
| 9.9. |
Įgimtos šlapimo organų sistemos formavimosi ydos, Q60– Q64
|
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo urologo ir (ar) gydytojo nefrologo konsultacijos, atsižvelgiant į organo funkcijos sutrikimo laipsnį ir galimų komplikacijų riziką. |
| 9.10. |
Inksto įgytas nebuvimas (būklė po nefrektomijos), Z90.5 |
|
|
Jei vienintelio inksto funkcija normali, dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo nefrologo konsultacijos. |
| 9.11. |
Kitos dirbtinės šlapimo takų angos (nefrostoma, urostoma), Z93.6 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive. |
Dėl asmenų, kuriems atlikta urostoma, tinkamumo dirbti vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo urologo konsultacijos. |
| 9.12. |
Persodintas inkstas, Z94.0
|
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo nefrologo konsultacijos. |
|
| 10. |
NĖŠTUMAS |
|||
| 10.1. |
Nėštumas, O09 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojos negali dirbti jūrų laive. |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojos negali dirbti vidaus vandenų laive. |
|
| 11. |
NEUŽDEGIMINĖS MOTERS LYTIES ORGANŲ LIGOS |
|||
| 11.1. |
Gerybiniai navikai Gimdos gerybiniai navikai, D25, D26 Kiaušidžių gerybiniai navikai, D27 Kitų ir nepatikslintų moters lyties organų gerybiniai navikai, D28 |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, praėjus 3 mėn. po operacinio gydymo, po gydytojo akušerio-ginekologo konsultacijos. |
| 11.2. |
Neuždegiminės moters lyties organų ligos, N80–N98 |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, praėjus 3 mėn. po operacinio gydymo, po gydytojo akušerio-ginekologo konsultacijos. |
| 12. |
NERVŲ SISTEMOS LIGOS |
|||
| 12.1. |
Uždegiminės centrinės nervų sistemos ligos, G00–G09 Sisteminės atrofijos, pirmiausia paveikiančios centrinę nervų sistemą, G10–G13 Kitos degeneracinės nervų sistemos ligos, neklasifikuojamos kitur, G30–G32 |
|
|
Po gydymo, tik visiškai atkūrus judėjimo, koordinacijos, taktilinio jutimo funkciją, sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos. |
| 12.2. |
Parkinsono liga, G20 Antrinis parkinsonizmas, G21 |
|
|
Esant I, II ir III ligos stadijai, jeigu simptomai koreguojami vaistiniais preparatais, dėl tinkamumo dirbti jūrų ir (ar) vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos. Esant IV, V ligos stadijai, nė vienos profesinės grupės asmenys negali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. |
| 12.3. |
Demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos, G35–G37 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive. |
|
| 12.4. |
Epilepsija, G40 Epilepsinė būklė, G41 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive. |
Jeigu 3 metus nėra epilepsijos priepuolių, dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos. |
| 12.5. |
Miego apnėja, G47.3 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive. |
|
| 12.6. |
Nervų, nervų šaknelių ir rezginių sutrikimai, G50–G59 |
|
|
Po gydymo, tik visiškai atkūrus judėjimo, koordinacijos, taktilinio jutimo funkciją, sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos. |
| 12.7. |
Polineuropatijos ir kiti periferinės nervų sistemos sutrikimai, G60–G64 |
|
|
Po gydymo, tik visiškai atkūrus judėjimo, koordinacijos, taktilinio jutimo funkciją, sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos. |
| 12.8. |
Intracerebrinis kraujavimas, I61 Smegenų infarktas, I63 |
|
|
Po gydymo, tik visiškai atkūrus judėjimo, koordinacijos, taktilinio jutimo funkciją, sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos. |
| 12.9. |
Dorsopatijos, M40–M54 |
|
|
Po gydymo, tik visiškai atkūrus judėjimo, koordinacijos, taktilinio jutimo funkciją, sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos. |
| 12.10. |
Sąmonės netekimas, R40.2 |
|
|
Iki bus išaiškintos ir pašalintos sąmonės praradimo priežastys, nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. Sprendžiama individualiai po gydytojo neurologo konsultacijos. |
| 13. |
CHIRURGINĖS LIGOS |
|||
| 13.1. |
Krūties gerybiniai navikai, D24
|
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, praėjus 3 mėn. po operacinio gydymo, po gydytojo chirurgo konsultacijos. |
| 13.2. |
Asplenija, po procedūros, D73.0 |
|
|
Negali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose po operacijos iki visiško pasveikimo. Vėliau sprendžiama individualiai po gydytojo hematologo konsultacijos. |
| 13.3. |
Galūnių arterijų aterosklerozė, I70.2 |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose po operacinio gydymo sprendžiama individualiai, po gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacijos. |
| 13.4. |
Flebitas ir tromboflebitas, I80 |
|
|
Po konservatyvaus gydymo gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. Sprendžiama individualiai po gydytojo chirurgo ar gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacijos. |
| 13.5. |
Tulžies pūslės akmuo, su kitu cholecistitu (lėtiniu), K80.1
|
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, po operacinio gydymo praėjus 3 mėn., po gydytojo chirurgo konsultacijos. |
| 13.6. |
Kojų giliųjų venų trombozė, I80.2 |
Nė vienos profesinės grupės asmenys negali dirbti jūrų laive. |
Nė vienos profesinės grupės asmenys negali dirbti vidaus vandenų laive. |
|
| 13.7. |
Kojų venų varikozė, I83 |
|
|
Dėl galimybės dirbti jūrų ir (ar) vidaus vandenų laivuose sprendžiama atsižvelgiant į klinikinius požymius (C): C1 – tinklinės venos išsiplėtusios – gali dirbti laive, C2-6 – varikozinės venos, galūnės edema, odos pigmentacija, egzema, susijusi ar aktyvi opa – po operacinio gydymo praėjus 3 mėn. gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. |
| 13.8. |
Hemorojus, I84 |
|
|
Esant kraujuojantiems, krentantiems hemorojiniams mazgams ar dažniems uždegimams, po operacinio gydymo praėjus 3 mėn. gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. |
| 13.9. |
Limfedema, I89.0 |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo chirurgo konsultacijos. Esant kompensuotai ligos eigai, gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. |
| 13.10. |
Kirkšninė išvarža, K40 Bambinė išvarža, K42 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive. |
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, po operacinio gydymo praėjus 3 mėn., po gydytojo chirurgo konsultacijos. Diagnozavus bambos išvaržą sprendžiama individualiai po gydytojo chirurgo konsultacijos. |
| 13.11. |
Išangės ir tiesiosios žarnos įplėšos bei fistulės, K60 Tiesiosios žarnos iškritimas, K62.3 |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, po operacinio gydymo praėjus 3 mėn., po gydytojo chirurgo konsultacijos. |
| 13.12. |
Potrauminė koksartrozė, M16.5 Potrauminė gonartrozė, M17.2 |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos. |
| 13.13. |
Delno fascijos fibromatozė (Diupitreno), M72.0 |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, po operacinio gydymo praėjus 3 mėn., po gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos. |
| 13.14. |
Osteomielitas, M86 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
|
Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo chirurgo konsultacijos. |
| 13.15. |
Rankos sužalojimų padariniai, T92 Kojos sužalojimų padariniai, T93 |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai pagal galūnių funkciją ir gydymo rezultatus po gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos. |
| 13.16. |
Įgytas galūnės nebuvimas, Z89 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive. |
|
| 13.17. |
Piršto (-ų) (įskaitant nykštį) įgytas nebuvimas (plaštakos pirmojo piršto arba vienos plaštakos dviejų pirštų nebuvimas), Z89.0 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive. |
|
| 13.18. |
Įgytas organų nebuvimas, Z90 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
|
Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo chirurgo konsultacijos. |
| 13.19. |
Klubo sąnario implantas, Z96.64 Kelio sąnario implantas, Z96.65 |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai, po operacinio gydymo praėjus 6 mėn., po gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos. |
| 13.20. |
Dirbtinė galūnė, Z97.1 |
Nė vienos profesinės grupės asmenys negali dirbti jūrų laive. |
Nė vienos profesinės grupės asmenys negali dirbti vidaus vandenų laive. |
|
| 14. |
PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI |
|||
| 14.1. |
Psichikos ir elgesio sutrikimai, F00–F99 |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo psichiatro konsultacijos. |
| 15. |
TAM TIKROS INFEKCINĖS IR PARAZITŲ SUKELIAMOS LIGOS |
|||
| 15.1. |
Žarnyno infekcinės ligos, A00–A09 Tam tikros bakterinės zoonozinės ligos, A20–A28 Kitos bakterijų sukeltos ligos, A30–A49 |
|
|
Visų profesinių grupių darbuotojai, visiškai pasveikę po gydymo, gali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. |
| 15.2. |
Dažniausiai lytiškai plintančios infekcijos, A50–A64 |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo dermatovenerologo konsultacijos. |
| 15.3. |
Besimptomis užkrėstumas žmogaus imunodeficito (ŽIV) virusu, Z21 Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukelta liga, B20–B24 |
|
|
Dėl infekuotų ŽIV asmenų tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo infektologo konsultacijos. Asmenys, sergantys AIDS, negali dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose. |
| 16. |
ODOS IR POODŽIO LIGOS |
|||
| 16.1. |
Mikozės, B35–B49 |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo dermatovenerologo konsultacijos. |
| 16.2. |
Kiti dermatitai, L30
|
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo dermatovenerologo konsultacijos. |
| 16.3. |
Infekcinis dermatitas, L30.3 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
|
Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo dermatovenerologo konsultacijos. |
| 16.4. |
Psoriazė, L40 |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo dermatovenerologo konsultacijos. |
| 16.5. |
Dažnai pasikartojanti dilgėlinė, L50 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
|
Dėl tinkamumo dirbti vidaus vandenų laive sprendžiama individualiai po gydytojo dermatovenerologo ar gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos. |
| 17. |
PIKTYBINIAI NAVIKAI |
|||
| 17.1. |
Išplitę piktybiniai navikai, C00–C96 |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti jūrų laive. |
Nė vienos profesinės grupės darbuotojai negali dirbti vidaus vandenų laive. |
|
| 17.2. |
Būklė po piktybinių navikų operacinio ar kito kompleksinio gydymo |
|
|
Dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo onkologo radioterapeuto ar gydytojo onkologo chemoterapeuto konsultacijos. |
| 18. |
KITOS NEPAMINĖTOS LIGOS |
|
|
Sprendžiama individualiai. |
Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo
2 priedas
JŪRININKO AR VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO SPECIALISTO BEI MOTORINIŲ PRAMOGINIŲ LAIVŲ IR KITŲ MOTORINIŲ PLAUKIOJIMO PRIEMONIŲ LAIVAVEDŽIO GARBĖS DEKLARACIJA (SVEIKATOS TIKRINIMO KLAUSIMYNAS)
/ SEAFARERS OR NAVIGATOR‘S OF MOTOR PLEASURE AND OTHER CRAFT DECLARATION OF HONOUR
__________________
(data / date)
________________________
(užpildymo vieta / place)
|
______________________ ________________________________ (vardas / name) (pavardė / surname) _______________________ _______________________________ ____________ (gimimo data / date of birth) (asmens kodas / identity code) (lytis / gender) _________________________________________________________________________ (nuolatinė gyvenamoji vieta / domicile) ___________________________________________ (pareigos / position) Profesinės grupės pagal darbo pobūdį: I profesinė grupė – Denio tarnyba. Vykdantys navigacinį budėjimą kapitonai, kapitonų padėjėjai, laivų škiperiai ir jų padėjėjai, kvalifikuoti jūreiviai, jūreiviai, upeiviai, locmanai ir pan. II profesinė grupė – Mašinų (Jėgainės) tarnyba. Vykdantys mašinų (jėgainės) eigos budėjimą visų grupių mechanikai, kvalifikuoti motoristai, motoristai, elektrikai ir pan. III profesinė grupė – Aptarnavimo tarnyba. Laivus ir jų personalą bei keleivius aptarnaujantys sveikatos priežiūros specialistai ir kiti darbuotojai, saugos pareigūnai, virėjai, narai ir pan. IV profesinė grupė – Motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiai. |
Į pateiktus klausimus atsakykite pažymėdami Jums tinkantį variantą / Please answer the questions below and select the options (Taip / Yes; Ne / No)
| 1. |
Ar Jums anksčiau buvo atliktas medicininis patikrinimas dėl darbo jūroje? / Have you previously performed a medical examination for a job at sea? |
Taip / Yes |
Ne / No |
| 2. |
Ar buvote pripažintas netinkamu dirbti jūroje ir (ar) buvo taikyti apribojimai dėl darbo jūroje? / Have you ever been declared unfit for work at sea and (or) the restrictions applicable to the work at sea? |
|
|
| 3. |
Ar per pastaruosius dvejus metus gydėtės ligoninėje? / Have you been admitted to the hospital in the last two years? |
|
|
| 4. |
Ar per pastaruosius dvejus metus buvote nepertraukiamai nedarbingas ilgiau nei 30 dienų? / Have you had unfitted period of sickness leave for more than 30 days in the last two years? |
|
|
| 5. |
Ar esate sirgęs plaučių ligomis (tuberkulioze, bronchine astma)? / Have you been sick with lung diseases including tuberculosis, asthma? |
|
|
| 6. |
Ar esate sirgęs širdies ir kraujagyslių ligomis? / Have you ever been sick with any heart and circulatory diseases? |
|
|
| 7. |
Ar esate sirgęs klausos organų ligomis? / Have you ever been sick with any ear diseases? |
|
|
| 8. |
Ar esate sirgęs regos organų ligomis? / Have you ever been sick with any eye diseases? |
|
|
| 9. |
Ar esate sirgęs epilepsija? / Have you been sick with epilepsy? |
|
|
| 10. |
Ar sergate cukriniu diabetu? / Have you sick with diabetes? |
|
|
| 11. |
Ar Jums yra buvę sunkių alerginių reakcijų / egzemos / odos ligų? / Have you had any serious allergic reaction / eczema / skin disease? |
|
|
| 12. |
Ar esate turėjęs psichikos sutrikimų? / Have you had any mental disturbances? |
|
|
| 13. |
Ar esate turėjęs problemų dėl priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų vartojimo? / Have you had problems with addiction to alcohol and drugs use? |
|
|
| 14. |
Ar esate turėjęs kokių nors nugaros skausmo problemų (traumą, reumatą)? / Have you had any painful back trouble, including lumbago and sciatica? |
|
|
| 15. |
Ar dirbdamas jūroje esate patyręs sunkių traumų? / Have you been suffered by serious injury leaving permanent effects as consequences of the work at sea? |
|
|
| 16. |
Ar esate turėjęs virškinimo sutrikimų, dėl kurių buvo paskirtas gydymas? / Have you had any digestive problems, which were being treated? |
|
|
| 17. |
Ar reguliariai vartojate kokius nors vaistinius preparatus? / Do you use medicament on prescription regularly? |
|
|
| 18. |
Ar nešiojate akinius ar kontaktinius lešius? / Do you wear glasses or contact lenses to improve your eyesight? |
|
|
| 19. |
Ar Jums sunku orientuotis prietemoje? / Do you find difficulties in orienteering yourself in dusk / twilit? |
|
|
| 20. |
Ar skiriate spalvas? / Do you have difficulties in colors differentiation? |
|
|
| 21. |
Ar Jums yra nustatytas darbingumo lygis? / Do you have confirmed disability? |
|
|
| 22. |
Papildomas klausimas /Any other addressed question
|
|
|
Patvirtinu, kad pateiktus klausimus supratau, atsakiau į juos sąžiningai.
I hereby confirm that the questions were fully understood and replied in good faith.
Suprantu, kad pablogėjus sveikatos būklei, turiu nedelsdamas (-a) kreiptis į gydytoją.
Due to my deteriorating state of health, I must seek medical care immediately.
Asmens, kuriam tikrinama sveikata, parašas / Examined person‘s signature ______________