Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL REFERENDUMO DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO PASKELBIMO“ PROJEKTO NR. XIIP-2980(2)
2015 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 875
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1059 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 12 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti dvigubos pilietybės klausimo reguliavimui keičiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 12 straipsnį ir pateikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projekto Nr. XIIP-2980(2) (toliau – Seimo nutarimo projektas) teisinio reguliavimo tobulinimo:
Seimo nutarimo projektu siūloma skelbti referendumą ir jame pateikti siūlymą pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį.
Vadovaujantis Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalimi, išskyrus įstatymo nustatytus tam tikrus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau − Konstitucinis Teismas ) pažymėjo, kad Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę, tačiau taip pat pabrėžė, kad šis draudimas nėra absoliutus, t. y. įstatyme gali ir turi būti nustatyti tam tikri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Šie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti – išimtiniai, pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka suteikiama Jurij Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai“ (toliau – 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas), 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau − 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Taigi Konstitucinis Teismas priėjo išvadą, kad nepadarius Konstitucijos pataisų, inter alia referendumu nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, įstatymu negali būti nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai (Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimų nuostatų išaiškinimo“).
Manytina, kad pripažinus netekusia galios Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį Konstitucijoje nebeliktų nuostatos, reglamentuojančios dvigubos pilietybės galimybę, todėl būtų neaišku, ar įstatyme apskritai būtų galima nustatyti dvigubos pilietybės atvejus. Kita vertus, Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies pripažinimą netekusia galios būtų galima traktuoti ir kaip bendro draudimo turėti dvigubą pilietybę panaikinimą, o tai leistų įstatymų leidėjui visiškai neriboti dvigubos pilietybės suteikimo atvejų ir galimybių. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės. Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį Lietuvos Respublikos pilietybės institutą, yra konstatavęs, kad pilietybė yra nuolatinis, nepertraukiamas asmens ir valstybės teisinis ryšys (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai); Lietuvos Respublikos pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę Lietuvos valstybėje, atspindi to asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei; piliečių ir valstybės ryšys yra abipusis: pilietybė asmeniui suteikia ir garantuoja pilietines (politines) teises, nustato tam tikras jo pareigas valstybei; iš pilietybės santykių valstybei kyla tam tikros pareigos savo piliečiams (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant sureguliuoti dvigubos pilietybės klausimus, siūlytina pritarti Seimo nutarimo projekto 1 straipsnyje nustatytam siūlymui paskelbti privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, tačiau tikslinti Seimo nutarimo projekto 3 straipsniu referendume pateikiamą svarstyti klausimą – siūlyti ne pripažinti netekusia galios Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį, o Lietuvos Respublikos Seimui keisti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatą ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos piliečiai pagal kilmę, įgiję kitos valstybės pilietybę, išsaugo Lietuvos Respublikos pilietybę. Kiti asmenys negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, išskyrus įstatymo nustatytus atskirus atvejus.“