<Adresatas>

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-990

MUSTEIKOS MIŠKO GAMTOTVARKOS PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Musteikos miško gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus – Dainavos giria daliai ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos – Dainavos giria daliai, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 „Dėl reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Šiam Gamtotvarkos planui parengta pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendinius (toliau – Pagrindžiamoji informacija). Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas – Musteikos miškas, yra Alytaus apskrities Varėnos rajono savivaldybės Marcinkonių seniūnijoje ir patenka į Dzūkijos nacionalinio parko konservacinio bei ekologinės apsaugos prioriteto zonas ir tik nedidelė dalis teritorijos yra miškų ūkio zonoje. Pagal Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 419 „Dėl Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos“, Musteikos miško teritorijoje išskirtas Musteikos gamtinis rezervatas, Imiškių (Imškų) ir Didžiabalės telmologiniai draustiniai bei Musteikos etnokultūrinis draustinis. Teritorijos miškai priskirti VĮ Druskininkų miškų urėdijos Musteikos girininkijai. Bendras teritorijos plotas yra 4132 ha.

Teritorija užima dalį vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus – Dainavos giria (toliau – Dainavos girios BAST), kuri įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl vietovių atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“, siekiant išsaugoti šias Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, įtrauktas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L, p. 193) (toliau – Buveinių direktyva) – 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 9010 *Vakarų taigos, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų, 91D0 *Pelkinių miškų ir 91T0 Kerpinių pušynų, o taip pat kitų 7 (iš viso 13) Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų, kurių apsaugai skirta Dainavos girios BAST, bet neaptinkama Musteikos miške ir Europos Bendrijos svarbos rūšių – smiltyninio gvazdiko (Dianthus arenarius), vėjalandės šilagėlės (Pulsatilla patens), žvilgančiosios riestūnės (Hamatocaulis vernicosus) ir ūdros (Lutra lutra) bei kitų 15 (iš viso 19) Europos Bendrijos svarbos rūšių, kurių apsaugai skirta Dainavos girios BAST, bet neaptinkama Musteikos miške, apsaugai.

Taip pat Musteikos miškas užima dalį paukščių apsaugai svarbios teritorijos – Dainavos giria (toliau – Dainavos girios PAST), kuri įsteigta aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“, siekiant išsaugoti šias į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (kodifikuota redakcija) (OL 2010 L 20, p.7) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L, p. 193) (toliau – Paukščių direktyva) I priedą įrašytas paukščių rūšis: tetervinus (Tetrao tetrix), kurtinius (Tetrao urogallus), lututes (Aegolius funereus), lėlius (Caprimulgus europaeus), tulžius (Alcedo atthis), žalvarnius (Coracias garrulus) ir lygutes (Lullula arborea). Iš šių paukščių rūšių Musteikos miške neaptinkami tik žalvarniai.

Teritorijoje yra keli augalijos kompleksai. Didžiausią plotą užima miškai: mineralinėse augavietėse augantys miškai užima 70,3 proc., mišku apaugusios pelkės užima 23,1 proc., atviros pelkės sudaro tik 4,2 proc., žemės ūkio naudmenos – 1,9 proc., vandenys – 0,02 proc., užstatytos teritorijos užima 0,5 proc. ploto. Musteikos miško teritorijoje išskirtos visų keturių tipų miškų grupės: I grupės (rezervatiniai miškai) sudaro 5,5 proc. (214 ha), IIA grupės (ekosistemų apsaugos miškai) sudaro 40,5 proc. (1567 ha), III miškų grupės (vandens apsauginiai miškai) – 45 proc. (1743 ha) ir IV miškų grupės (ūkiniai miškai) – 9 proc. (347 ha).

Musteikos miškas yra reikšmingas Lietuvos Respublikos gamtinio karkaso ir ekologinio tinklo elementas. Teritorijoje registruotos 63 augalijos ir gyvūnijos rūšys, įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (toliau – Saugomų rūšių sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“. Aptiktos 29 Europos Bendrijos svarbos rūšys: 18 rūšių įrašytos į Paukščių direktyvos I priedą ir 11 rūšių įrašytos į Buveinių direktyvos II priedą.

Gamtotvarkos plano rengimo metu 2010 m. teritorijoje buvo kartografuota 10 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, nustatytas bendras jų plotas – 1736,9 ha (užima 40 proc. teritorijos ploto). Iš jų 6 natūralių buveinių tipai patenka į patvirtintą Dainavos girios saugomų vertybių sąrašą, taip pat inventorizuoti 3 papildomi natūralių buveinių tipai: 4030 Viržynai, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos ir 7110 *Aktyvios aukštapelkės.

4030 Viržynų buveinė telkiasi Musteikos miško 359 ir 360 kv., esančiuose Lietuvos – Baltarusijos pasienyje. Buveinės plotas – 42,9 ha, jos būklė patenkinama, nes po 1990 metų intensyviai užauga jaunais beržais ir pušimis;

6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveinė užima 13,5 ha plotą Musteikos upelio slėnyje Musteikos kaimo teritorijoje. Buveinės būklė yra bloga, nes ji užauga žoline augalija ir krūmų atžalomis;

7110 *Aktyvių aukštapelkių buveinė užima 42 ha plotą Didžiabalės telmologiniame draustinyje 269 kvartale ir Imiškių (Imškų) telmologinio draustinio centrinėje dalyje esančiuose 333, 334, 342–344 kv. Buveinės būklė stabili, dalis buveinės dėl sukcesinių procesų transformuojasi į 91D0 *Pelkinius miškus, todėl tvarkymo priemonės nereikalingos.

7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveinė užima 52,2 ha − Musteikos gamtiniame rezervate, Musteikos upelio aukštupyje ir Imiškių pelkėje. Dalies buveinių (17,5 ha) būklė patenkinama, jos palaipsniui transformuojasi į buveinę 9080 *Pelkėti lapuočių miškai, todėl būtina stebėti tolimesnę jų būklę. Geresnė šių buveinių būklė yra Imiškių pelkėje, kur sudaro bendrą kompleksą su 71D0 *Pelkinių miškų buveinėmis. Tarpinės pelkės ir liūnai čia telkiasi apie salas, lago juostoje, taip pat natūraliose vandentakose, kuriomis vanduo iš pelkynų sunkiasi Katros upės slėnio link. Šių buveinių būklė gera, užaugimą stabdo pakankamai aukštas vandens lygis;

9010 *Vakarų taigos buveinė teritorijoje užima 353,5 ha plotą, jos būklė patenkinama, nes dėl intensyvaus miško naudojimo tik dalis miškų atitinka amžiaus ir natūralumo kriterijus, taikomus šioms buveinėms, jose trūksta negyvos medienos;

9050 Žolių turtingų eglynų buveinės užima 27,8 ha plotą ir telkiasi Musteikos aukštupyje, Dvarno salose, kur sudaro kompleksą su žemesnėse reljefo vietose susiformavusiais juodalksnynais. Buveinės būklė gera, Musteikos rezervate esančios buveinės po žievėgraužio tipografo invazijos pasižymi ir negyvos medienos gausa, yra turtingos įvairiomis grybų rūšimis;

9080 *Pelkėtų lapuočių miškų buveinės susitelkusios Musteikos aukštupyje, daugiausia Musteikos rezervate, taip pat nemažą plotą užima 322, 335, 352 kv. 351, 360, 362 kv. Bendras buveinės plotas – 234,5 ha, jos būklė gera. Nepriklausančių Musteikos rezervatui buveinių medynų amžius artėja prie kirtimo ribos, todėl būtina užtikrinti jų išsaugojimą;

91D0 *Pelkinių miškų buveinės užima 867,4 ha plotą rytiniame, su Čepkelių rezervatu besiribojančiame Musteikos girininkijos pakraštyje ir Imiškių (Imškų) telmologiniame draustinyje. Buveinių struktūra ir būklė gera, vyrauja brandūs medynai, augantys II ir III miškų grupės miškuose;

91T0 Kerpinių pušynų buveinės labiau išplitusios šiauriau Musteikos upelio, kur kopų gūbriai atsiremia į Musteikos slėnį, taip pat tarp Didžiabalės ir Grybaulios tvenkinių. Buveinės užima 116,8 ha plotą, o jų būklė patenkinama, nes dėl intensyvaus miško naudojimo tik dalis miškų atitinka amžiaus ir natūralumo kriterijus, taikomus šioms buveinėms, jose trūksta negyvos medienos. Šių buveinių išsaugojimas problematiškas, nes jų išsaugojimui būtinas rezervatinis režimas arba II miškų grupės statusas be sanitarinių kirtimų. Buveinių būklė blogėja ir dėl natūralių sukcesinių kaitų, nes, kai nėra natūralių pažaidų, paklotėje kaupiasi humusas ir įsivyrauja žaliosios samanos, mažėja kerpių plotai.

Musteikos miške telkiasi pagrindiniai visos Dainavos girios BAST pelkinių miškų ir pelkėtų lapuočių miškų (daugiausia juodalksnynų) plotai, apie trečdalis kerpinių pušynų, žolių turtingų eglynų, tarpinių pelkių ir liūnų buveinių. Todėl Musteikos miškas yra vienas reikšmingiausių Dainavos girios BAST plotų.

Musteikos miško teritorijoje nustatytos 3 samanų, 3 sporinių induočių ir 17 žiedinių augalų rūšys, įrašytos į Saugomų rūšių sąrašą, trys iš jų − smiltyninis gvazdikas, vėjalandė šilagėlė ir žvilgančioji riestūnė įrašytos į Buveinių direktyvos II priedą:

Statusis atgiris (Huperzia selago). Paplitęs gausiai ir sporadiškai tinkamose buveinėse, populiacijos negausios, bet dažnos, būklė gera;

Patvankinis pataisiukas (Lycopodiella inundata). 3 radavietės 360 kv. drėgnose pakelėse – populiacijos negausios ir mažame plote, būklė nenustatyta, rūšis jautri aplinkos pokyčiams;

Daugiaskiltis varpenis (Botrychium multifidum). 5 egzemplioriai rasti Musteikos kaimo dirvone 280 kv., 2010 m. nestebėtas, būklė nenustatyta;

Kalninė arnika (Arnica montana). Sporadiškai išplitusi daugelyje sausų pušynų (aptikta 18 radaviečių), populiacijos negausios, po kelis ar keliolika kerų. Būklė gera, nes dažniausiai plinta vegetatyviškai;

Aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii). Reta, tačiau gausios ir gyvybingos populiacijos auga Musteikos slėnio juodalksnynuose 292, 293 kv., būklė gera;

Dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata). Labai reta, negausiai aptikta 292 kv. tarpinės pelkės pakraštyje, būklė bloga, nes gresia išnykimas dėl užaugimo sumedėjusia augalija;

Raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata). Gausi populiacija aptikta 292 kv. tarpinėse pelkėse, tikėtina, ir kituose Musteikos slėnio kvartaluose, šiuo metu būklė gera, o ateityje gresia išnykimas dėl užaugimo sumedėjusia augalija;

Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia). Gausi populiacija aptikta 292 kv. tarpinėse pelkėse, tikėtina, ir kituose Musteikos slėnio kvartaluose, šiuo metu būklė gera, o ateityje gresia išnykimas dėl užaugimo sumedėjusia augalija;

Plačialapė gegūnė (Dactylorhiza majalis). Keli egzemplioriai aptikti Musteikos kaimo pievoje, būklė gera, nes atsirado atnaujinus šienavimą;

Svogūninė dantažolė (Dentaria bulbifera). Žinoma tik viena gausios populiacijos radavietė 306 kv., žolių turtingame eglyne, būklė gera;

Smiltyninis gvazdikas. Auga kerpšiliuose keliuose miško kvartaluose, populiacijos nedidelės ir labai fragmentuotos, būklė stabili;

Lieknasis švylys (Eriophorum gracile). Rasti tik keli augalai viksvinėje žemapelkėje 282 kv., būklė gali pablogėti, nes augavietė užauga karklais; vertinti peržiūros metu (VI skyrius, 9 punktas);

Siauralapis gencijonas (Gentiana pneumonanthe). Tik keli stiebai rasti drėgname pagriovyje 360 kv., būklė patenkinama, gali išnykti užaugus krūmams; vertinti peržiūros metu (VI skyrius, 9 punktas);

Pelkinė šindra (Peplis portula). Negausiai aptikta viename kvartalinės pakraštyje 332 kv., būklė blogėja, nes nyksta užaugant pelkinei augalijai; vertinti peržiūros metu (VI skyrius, 9 punktas);

Retažiedė miglė (Poa remota). Musteikos slėnio juodalksnynuose auga skaitlingomis populiacijomis, būklė gera;

Vėjalandė šilagėlė. Paplitusi kerpšiliuose keliuose miško kvartaluose, reta, populiacijos dažniausiai neskaitlingos, būklė patenkinama nes mažėja buveinių (aikštelių, retmių, per greitai užsodinamos kirtavietės);

Lininė žarotūnė (Radiola linoides). Negausiai auga buveinėse su suardyta žoline danga 345, 362 kv., paskutiniais metais nestebėta;

Laplandinis karklas (Salix lapponum). Gausiai auga tarpinėse pelkėse 256 ir 257 kv., būklė blogėja, nes gresia užaugimas beržais; vertinti peržiūros metu (VI skyrius, 9 punktas);

Lietuvinė naktižiedė (Silene lithuanica). Vienintelė žinoma radavietė 344 kv., negausi, gali išnykti, susivėrus žolinei dangai; vertinti peržiūros metu (VI skyrius, 9 punktas);

Penkialapis dobilas (Trifolium lupinaster). Negausiai auga Vakarų taigos buveinėse 303, 322, 360 kv., būklė patenkinama, nes mažėja buveinių (aikštelių, retmių, per greitai užsodinamos kirtavietės); vertinti peržiūros metu (VI skyrius, 9 punktas);

Žvilgančioji riestūnė. Negausi populiacija auga 281 kv. durpinėje pievoje, jos būklė blogėja dėl užaugimo sumedėjusia ir žoline augalija;

Plačialapis kiminas (Sphagnum platyphyllum). Aptikta 1 radavietė - melvenyne Didžiabalės draustinyje, gausumas ir būklė nenustatyti;

Pūkuotoji apuokė (Trichocolea tomentella). Auga Musteikos rezervato 281 kv. šlapiame eglyne su juodalksniais, populiacija negausi, jos būklė stabili.

Teritorijoje nustatyta 18 perinčių, galinčių perėti arba užskrendančių paukščių rūšių, įrašytų į Paukščių direktyvos I Priedą, ir 20 paukščių rūšių, įrašytų į Saugomų rūšių sąrašą:

Juodasis gandras (Ciconia nigra). Viena pora reguliariai peri 362 kv. 36 skl., kitas lizdas paliktas, jame neperi apie 10 metų, būklė gera;

Pievinė lingė (Circus pygargus). Stebima 360 kv., neperi, teritorijoje maitinasi;

Gyvatėdis (Circaetus gallicus). Stebimas 352, 360 kv., gali perėti 1 – 2 poros, būklė gera;

Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla). Nereguliariai peri 1 pora 269 kv. 11 skl. bei 324 kv. 17 skl., būklė gera;

Žuvininkas (Pandion haliaetus). Keletą metų 322 kv. 26 skl. perėjo 1 pora, šiuo metu būklė bloga, nes lizdas yra iškritęs, o mitybinių plotų nebėra ir privilioti galima tik naujai atkūrus Grybaulios žuvininkystės tvenkinius;

Startsakalis (Falco columbarius). Teritorijoje gali perėti 1 pora, nes paukščiai stebimi 360 kv. 19 skl., būklė nežinoma, tikėtina, gera;

Tetervinas. Ilgametėje nuolatinėje tuokvietėje 360 kv. 5, 6, 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19, 22 skl. iki 14 patinų, o kitoje nereguliarioje tuokvietėje 323 kv. 2 skl. tik pavieniai paukščiai, būklė gera;

Kurtinys. Ilgametėje nuolatinėje tuokvietėje iki 10 patinų, o kitoje − nykstančioje tuokvietėje 1−2 patinai, būklė patenkinama, nes paukščiai per daug trikdomi;

Griežlė (Crex crex). 1 patinas 266 kv. 17 skl., būklė patenkinama, nes trūksta tinkamų buveinių;

Pilkoji gervė (Grus grus). Atskirais metais peri iki 9−10 porų, būklė gera;

Uldukas (Columba oenas). Plačiai paplitęs brandžiuose pušynuose, nustatyta 10−12 galimų perėjimo vietų, būklė gera;

Didysis apuokas (Bubo bubo). Teritorijoje nereguliariai peri 1 pora, būklė stabili, tačiau padidėjęs trikdymas (ne kiekvienais metais sėkmingai peri); vertinti peržiūros metu (VI skyrius, 9 punktas);

Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum). Pirmą kartą girdėtas patinas 283 kv. 20 skl., būklė nenustatyta;

Lututė. Plačiai paplitusi brandžiuose pušynuose, nustatyta 10−15 galimų perėjimo vietų, būklė stabili, nors žalą daro kiaunės;

Lėlys. Gausus tinkamose buveinėse visoje teritorijoje, būklė gera, bet tipiškos buveinės palaipsniui užauga sumedėjusia augalija;

Tulžys. Pavieniai užskrenda į Musteikos upelį klajonių metu, būklė gera;

Kukutis (Upupa epops). Stebėti 2 patinai, besilaikantys skirtingose vietose, būklė stabili;

Juodoji meleta (Dryopcopus martius). Gyvena visoje teritorijoje, iki 10−15 porų, būklė stabili, gali pablogėti dėl brandžių medžių kirtimo ir kiaunių daromos žalos;

Pilkoji meleta (Picus canus). Stebėti 2 patinai, besilaikantys skirtingose vietose, būklė stabili;

Tripirštis genys (Picoides tridactylum). Pora perėjo kelis kartus 322 kv. 15 skl., būklė gera;

Lygutė. Negausi, dažnesnė šiaurinėje dalyje, būklė gera, bet tipiškos buveinės palaipsniui užauga sumedėjusia augalija;

Dirvoninis kalviukas (Anthus campestris). Nuolat laikosi 360 kv. 22 skl., gali perėti 1−2 poros, būklė gera;

Plėšrioji medšarkė (Lanius excubitor). Stebėti 2 patinai, besilaikantys skirtingose vietose, būklė gera.

Teritorijoje nustatytos 8 gyvūnų rūšys, įrašytos į Buveinių direktyvos II priedą:

Ūdra. Pavieniai individai ir jų pėdsakai randami Musteikos upelyje, būklė gera;

Lūšis (Lynx lynx). Teritorijoje gali gyventi 1−2 šeimos, jų būklė stabili;

Balinis vėžlys (Emys orbicularis). Vienas individas stebėtas 279 kv. 13 skl., retas, būklė nenustatyta;

Europinė medvarlė (Hyla arborea). Pavienės varlės aptiktos 344 kv. 12 skl., 360 kv. 18 skl., rūšies būklė stabili, ji plinta;

Vijūnas (Misgurnus fossilis). Pavienis sugautas Musteikos upelyje, būklė nenustatyta;

Šneiderio kirmvabalis (Boros schneideri). Gausus, pušynuose visur įprastas, jo populiacija čia yra viena gausiausių Lietuvoje, jos būklė stabili, tačiau reikia ją išsaugoti;

Mažoji suktenė (Vertigo angustior). Nustatyta 1 radavietė 281 kv. 29, 30 skl., būklė nežinoma.

Be aukščiau išvardintų rūšių teritorijoje aptiktos ir šios į Saugomų rūšių sąrašą įrašytos gyvūnų rūšys: baltasis kiškis (Lepus timidus), lygiažvynis žaltys (Coronella austriaca), šiaurinis perlinukas (Boloria frigga), pelkinis satyras (Oeneis jutta), žalsvasis melsvys (Glaucopsyche alexis) ir taškuotasis melsvys (Maculinea arion).

4030 Viržynų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveinių ir jose aptinkamų saugomų rūšių buveinių būklė yra tik patenkinama dėl nutrūkusio tradicinio ūkininkavimo − šienavimo ar ganymo, kas sąlygoja užaugimą medžiais ir krūmais.

Musteikos upelio slėnyje mezofitinės ir pelkėtos pievos su saugomų rūšių buveinėmis, nutraukus šienavimą ir ganymą, užaugo vingiorykštėmis ir dilgėlėmis, karklų krūmais, kai kur nendrynais dėl bebrų veiklos poveikio. Apleisti Musteikos kaimo dirvonuojantys laukai palaipsniui transformuojasi į mišką.

Dėl kirtimų keičiasi medynų amžiaus struktūra, mažėja brandžių medynų ir tinkamų perėjimo vietų didžiajam apuokui, natūralių uoksų uoksiniams paukščiams (lututei, uldukui, juodajai meletai ir kt.). Todėl išaugo poreikis keisti įprastus ūkininkavimo būdus Teritorijos miškuose, išsaugoti brandžius medynus, pomiškį ir traką, ornitochorinius augalus. Uoksiniams paukščiams žalą daro ir kiauniniai žvėrys.

Miškų buveinėse − 9010 *Vakarų taiga, 91T0 Kerpiniai pušynai ir Šneiderio kirmvabalio buveinėse trūksta negyvos medienos. Neužtikrintas šių buveinių išsaugojimas pasibaigus kirtimo amžiaus apribojimui, dauguma šių buveinių yra IV grupės privačiuose miškuose. Taip pat miškuose trūksta atvirų erdvių šviesamėgėms saugomų augalų ir paukščių rūšims, kurios užauga arba būna užsodinamos.

9080 *Pelkėtų lapuočių miškų (nepriklausančių Musteikos rezervatui) buveinių medynų amžius artėja prie kirtimo ribos, todėl egzistuoja jų iškirtimo grėsmė.

Didėjantis trikdymas miške gali paveikti tetervinų, kurtinių, didžiojo apuoko veisimosi sėkmę. Šiuos ant žemės perinčius paukščius neigiamai veikia miške padidėjusi šernų ir kiaunių gausa, kurią būtina reguliuoti.

Teritorijoje plinta europinė medvarlė, tačiau jai trūksta natūralių veisimosi vietų − seklių vandens telkinių.

Iš teritorijoje nustatytų invazinių rūšių gausiausias ir labiausiai keliantis grėsmę Musteikos miško teritorijoje esančioms saugomoms gamtos vertybėms – šluotinis sausakrūmis (Sarothamnus Scoparius).

Teritorijoje didėjant lankytojų srautui, egzistuoja saugomų natūralių buveinių ir rūšių buveinių pažeidimo grėsmė dėl to, kad nėra lankytojus tinkamai nukreipiančios infrastruktūros. Taip pat visuomenė nešviečiama apie teritorijoje saugomas gamtos vertybes ir jų apsaugos poreikius.

Musteikos girininkijoje Valstybinio miškotvarkos instituto duomenimis inventorizuota 14 kertinių miško buveinių 18 sklypų (56,398 ha) ir 10 potencialių kertinių miško buveinių 10 sklypų (58,914 ha). Musteikos kaimo apylinkėse yra išlikę keletas drevėtų pušų, senosios bitininkystės reliktų. Dalis jų yra paskelbtos botaniniais gamtos paveldo objektais.

Gamtotvarkos plano teritorijoje valstybinė ar valstybės valdoma žemė sudaro 84,1 proc., privati – 15,9 proc. Didžiausią valstybinės žemės dalį užima valstybinės reikšmės miškai, kurie sudaro 77 proc. ploto. Privati miškų ūkio paskirties žemė užima 658 ha. Laisvo valstybinio fondo žemė (kitos paskirties žemė) sudaro 0,2 proc. teritorijos.

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI, PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių su būdinga struktūra ir rūšine sudėtimi būklę 579 ha teritorijoje: 4030 Viržynų, kartu su esamomis gyvatėdžio, tetervino, lygiažvynio žalčio, patvankinio pataisiuko, vėjalandės šilagėlės, penkialapio dobilo, siauralapio gencijono populiacijoms – ne mažesniame nei 42,9 ha plote; 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, kartu su dėmėtosios, baltijinės, plačialapės gegūnių populiacijoms – 13,5 ha plote; 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų – 52,2 ha, kartu su laplandinio karklo populiacijoms – 4,7 ha plote; 9010 *Vakarų taigos ir 91T0 Kerpinių pušynų kartu su Šneiderio kirmvabalio buveinėmis – ne mažesniame nei 470 ha plote; išsaugoti augalų – vėjalandės šilagėlės, smiltyninio gvazdiko, kalninės arnikos ne mažesnes nei 50 individų populiacijas; išsaugoti gyvūnų – kurtinio, tetervino, lututės, ulduko, didžiojo apuoko, lygutės, lėlio, dirvoninio kalviuko, europinės medvarlės buveinių palankią būklę; atkurti ir palaikyti Musteikos kaimo laukų kraštovaizdį 27,4 ha plote su 2 poromis kukučių, 3 poromis lygučių, 10 individų daugiaskilčių varpenių ir Musteikos upelio slėnio pievas ir ganyklas 24,2 ha plote su 4 poromis griežlių bei pagerinti retų rūšių apsaugos sąlygas.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. atkurti ir išsaugoti atviras 4030 Viržynų buveines 42,9 ha plote;

4.2. sukurti dvi palankias veisimosi vietas europinei medvarlei;

4.3. užtikrinti palankią ne mažiau kaip 14 patinų tetervinų populiacijos tuokviečių būklę 36,2 ha plote;

4.4. užtikrinti palankią ne mažiau kaip 12 patinų kurtinių populiacijos veisimosi buveinių būklę ir apsaugą;

4.5. atkurti ir išsaugoti 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveines 13,5 ha plote;

4.6. atkurti ir išsaugoti 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveines 52,2 plote ir pagerinti jų struktūrą išsaugant laplandinius karklus 4,7 ha plote;

4.7. atkurti ir išsaugoti Musteikos kaimo laukų kraštovaizdį 27,4 ha plote su ne mažiau kaip 2 poromis kukučių, 3 poromis lygučių ir 10 individų daugiaskilčių varpenių;

4.8. atkurti ir išsaugoti Musteikos upelio slėnio pievas ir ganyklas 24,2 ha plote su ne mažiau kaip 4 poromis griežlių;

4.9. pagerinti 9010 *Vakarų taigos, 91T0 Kerpinių pušynų ir Šneiderio kirmvabalio buveinių struktūrą;

4.10. prailginti šviesamėgių augalų rūšių – vėjalandės šilagėlės, smiltyninio gvazdiko, kalninės arnikos, penkialapio dobilo ir paukščių - lygutės, lėlio, dirvoninio kalviuko laikinų buveinių egzistavimo laiką;

4.11. išsaugoti didžiojo apuoko perėjimo buveines ir bent vieną perinčią porą;

4.12. pagerinti perėjimo buveinių sąlygas lututei, uldukui ir kitiems uoksiniams paukščiams, išsaugant penktadalį brandžių medynų ploto;

4.13. užtikrinti miškų buveinėse numatytų tvarkymo priemonių integravimą į naujai rengiamus miškotvarkos projektus;

4.14. pagerinti monitoringo vykdymo ir saugomų rūšių apsaugos sąlygas ir sumažinti trikdymą, nukreipiant teritorijos lankytojus nuo jautrių saugomų buveinių ir rūšių buveinių.

5. Šio Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių planas pateiktas priede.

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą Musteikos miško teritorijoje koordinuoja Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija. Ji atsakinga už teritorijoje nustatytų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą, kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija organizuoja visų šio Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo plano (toliau – Priemonių planas) įgyvendinimą, išskyrus 4.1, 9.1, 10.1, 12.1, 13.1 priemones, kurių įgyvendinimą direkcija prižiūri.

VĮ Druskininkų miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą teritorijos valstybinės reikšmės miškuose. VĮ Druskininkų miškų urėdija bendradarbiauja su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija įgyvendinant Priemonių plano 1.1, 1.2, 3.1, 4.1, 4.3, 6.1, 6.2, 9.1, 9.2, 10.1, 12.1, 13.1 ir 14.4 priemones; įgyvendinant Priemonių plano priemones, galimų finansavimo šaltinių ieško ir lėšų siekia gauti Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, išskyrus Priemonių plano 13 priemonę, kurios įgyvendinimui reikalingą finansavimą organizuoja VĮ Druskininkų miškų urėdija. Jeigu pasirenkama tvarkyti/prižiūrėti sutvarkytus tvarkymo plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (toliau − KPP) priemones, pareiškėjais pagal šias priemones gali būti VĮ Druskininkų miškų urėdija arba Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija tarpusavio susitarimu, o pagal specialias sutartis su VĮ Druskininkų miškų urėdija ir Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija – ir kiti juridiniai ar fiziniai asmenys. Prioritetas deklaruoti tvarkomus/prižiūrimus tvarkymo plotus teikiamas faktinį teritorijos tvarkymą/priežiūrą atliekančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui.

V. IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

7. Išteklių analizė, preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiami šio plano Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra ES struktūrinių fondų, Aplinkos apsaugos rėmimo programos, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir VĮ miškų urėdijų privalomiesiems miško apsaugos ir tvarkymo darbams skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos. Siekiant tvarkyti/prižiūrėti sutvarkytas Gamtotvarkos plane numatytas teritorijas, gali būti naudojamos KPP lėšos.

VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA

8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos jame numatytos priemonės duoda laukiamą rezultatą. Tam būtina reguliari buveinių ir rūšių buveinių kokybės, dydžio ir rūšių individų gausos stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.

9. Turi būti stebimos visos Gamtotvarkos plano tikslinės Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir rūšys, o taip pat ir Saugomų rūšių sąrašo rūšys jų radavietėse. Už visos stebėsenos vykdymą atsakinga Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija.

Šio Gamtotvarkos plano visų tikslinių Europos Bendrijos svarbos ir Saugomų rūšių sąrašo rūšių, pavyzdžiui: smiltyninio gvazdiko, vėjalandės šilagėlės, žvilgančiosios riestūnės, Šneiderio kirmvabalio, ūdros, tetervino, kurtinio, lututės, lygutės, žalvarnio, o taip pat ir griežlės, didžiojo apuoko, dirvoninio kalviuko, europinės medvarlės, dėmėtosios, raudonosios ir Baltijinės gegūnių stebėsena jų radvietėse turi būti atliekama pagal standartines metodikas, nurodytas Pagrindžiamojoje informacijoje. Jų stebėsena turi būti atlikta ne rečiau, kaip kas trejus metus, t. y. prieš pat arba ne anksčiau kaip prieš vienerius metus prieš kiekvieną Gamtotvarkos plano peržiūrą.

Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių: 4030 Viržynai, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 7110 *Aktyvios aukštapelkės, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 9010 *Vakarų taiga, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9080 *Pelkėti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai ir 91T0 Kerpiniai pušynai stebėsena atliekama pagal metodikas, pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Jų stebėsena vykdoma ne rečiau kaip kas trejus metus, prieš pat arba ne anksčiau kaip prieš vienerius metus prieš kiekvieną Gamtotvarkos plano peržiūrą.

Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių stebėsena numatyta ir Valstybinėje aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programoje (toliau – VAMP), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011−2017 programos patvirtinimo“. Todėl, jeigu ataskaitiniame laikotarpyje teritorijoje vykdoma Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių stebėsena ir pagal VAMP, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija peržiūros ataskaitoje pagal galimybes panaudoja ir tokius duomenis.

10. Gamtotvarkos plano peržiūrėjimo ir tikslinimo tikslais svarbu vykdyti ir atliktos miškų ūkio ir gamtotvarkinės veiklos stebėseną. Miškų buveinėse ne rečiau kaip prieš pat kiekvieną Gamtotvarkos plano peržiūrą turi būti įvertinama, ar miškų ūkio veiklos bei gamtotvarkinės veiklos pobūdis ir intensyvumas yra tinkami saugomų gamtos vertybių atžvilgiu.

11. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, ypač jeigu jie vertino saugomų rūšių ir buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija rengia peržiūros ataskaitas ir jas teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Ataskaitos rengiamos atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 3 priedą.

12. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas tris kartus per Gamtotvarkos plano galiojimo laikotarpį: pirmą kartą turi būti peržiūrimas 2016 m., antrą kartą – 2019 m., trečią kartą – 2022 m. Paskutinioji Gamtotvarkos plano peržiūra atliekama kitais metais pasibaigus Gamtotvarkos plano galiojimui – 2025 m., šios peržiūros tikslas – apibendrinti Gamtotvarkos plano įgyvendinimo laikotarpyje pasiektus rezultatus.

13. Gamtotvarkos plano peržiūros metu turi būti atliktas ne tik jo rezultatų įvertinimas, bet, esant reikalui, ir papildymas naujais duomenimis. Tuo atveju, kai Gamtotvarkos planas pakeičiamas, jis turi būti apsvarstytas su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis, kurios susijusios su numatomais Gamtotvarkos plano pakeitimais. Kitos suinteresuotos institucijos (nesusijusios su pakeitimais) turi būti informuojamos apie Gamtotvarkos plano pakeitimus.

14. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 12 punkte, jeigu blogėja saugomų buveinių būklė, mažėja saugomų rūšių gausa ir blogėja jų buveinių būklė arba surandami efektyvesni būdai palankesnei jų apsaugai užtikrinti.

PASTABA: * ženklu pažymėti prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai.

___________________